Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
PAREIŠKIMAS
DĖL VILNIAUS IR DALIES LIETUVOS TERITORIJOS ATGAVIMO 70-TŲJŲ METINIŲ
2009 m. spalio ... d.
Vilnius
Sutinkamai su 1939 m. spalio 10 d. sutartimi tarp Lietuvos Respublikos ir SSRS, Vilnius ir dalis 1920 m. liepos 12 d. sutartimi su SSRS pripažintos Lietuvos valstybės teritorijos sugrąžinta Lietuvai. Tačiau svarbu pažymėti, kad istorinės Lietuvos sostinės Vilniaus ir dalies Lietuvos valstybės teritorijos sugrąžinta SSRS jau sudarius nusikalstamą Molotovo-Ribentropo paktą. Todėl 1939 m. spalio 10 d. Lietuvos – SSRS sutartimi pastaroji Lietuvai primetė sąlygą dislokuoti dideles SSRS karines pajėgas Lietuvoje. Tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos SSRS numatytam Lietuvos suvereniteto pažeidimui ir neleistinam pagal tarptautinės teisės normas kišimuisi į Lietuvos vidaus reikalus.
1939 m. spalio 28 d. į Vilnių, senąją Lietuvos sostinę, įžengė Lietuvos kariuomenė, pradėjo veiklą Lietuvos administracija. Istorinės Lietuvos sostinės Vilniaus ir dalies valstybės teritorijos atgavimas užpildė didelę netektį, kurią du dešimtmečius jautriai išgyveno visa Lietuvos visuomenė ir jos piliečiai. Nors ilgus metus varginęs Europą Lietuvos – Lenkijos ginčas dėl jėga atplėštos Lietuvos sostinės ir jos teritorijos dalies buvo išspręstas dalyvaujant SSRS ir jos padiktuotomis sąlygomis, Tauta dar puoselėjo viltį, kad prasidėjęs istorinio teisingumo atkūrimas sudaro sąlygas Lietuvos valstybės teritoriniam vientisumui, krašto kultūrinei bei nacionalinei konsolidacijai.
Tačiau Molotovo-Ribentropo sandėrio pasekmės buvo priešingos tautos lūkesčiams: Lietuva patyrė SSRS prievarta primestą šiurkštų suvereniteto suvaržymą, o vėliau – ilgų dešimtmečių sovietinę aneksiją ir okupaciją. To pakto pasekmė buvo ir 1939 m. rugsėjo mėnesį okupuota Lenkijos valstybė. Lietuva tuomet pademonstravo tikrąjį solidarumą su lenkų tauta, suteikdama saugų prieglobstį jos kariams ir pabėgėliams.
Praeities ginčą dėl istorinės Lietuvos sostinės Vilniaus ir Lietuvos valstybės teritorijos integralumo Lietuva ir Lenkija galutinai išsprendė tik atgavusios laisvę bei atkūrusios demokratiją – 1994 m balandžio 20 d sutartimi dėl draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo. Tai sudarė esmines sąlygas Lietuvos ir Lenkijos prioritetinių santykių plėtrai.
Lietuvos Respublikos Seimas, vertindamas septyniasdešimtmetį menančią istorinę Lietuvos patirtį, r e i š k i a įsitikinimą, kad atviras ir neiškraipytas praeities įvykių įvertinimas, pastangos pašalinti neteisėtų praeities veiksmų pasekmes, atkurti istorinį teisingumą yra būtinosios prielaidos stiprinti demokratinių valstybių ir tautų tarpusavio supratimą bei pasitikėjimą, plėtoti abipusę pagarbą bei visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais grindžiamus geros kaimynystės santykius.