Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS MAISTO ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2009 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 2000, Nr. 32-893; 2002, Nr. 64-2574; 2003, Nr. 92-4139; 2004, Nr. 93-3397; 2005, Nr. 142-5107)
„LIETUVOS RESPUBLIKOS MAISTO
ĮSTATYMAS
Pirmasis skirsnis
BENDRosios NUOSTatos
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Įstatymas nustato tiekiamo rinkai maisto ir jo tvarkymo reikalavimus, valstybės institucijų bei visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų kompetenciją užtikrinant maisto saugą, taip pat reglamentuoja maisto verslo operatorių, paslaugų teikėjų rinkai pareigas ir atsakomybę. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.
2. Įstatymo tikslas – užtikrinti, kad:
1) rinkai būtų tiekiamas maistas, atitinkantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus saugos reikalavimus;
2) maistas atitiktų tarptautinius laisvam prekių judėjimui keliamus reikalavimus ir Lietuvos maisto verslo operatorius galėtų plėsti savo prekių eksportą į kitas šalis, o Lietuvoje pagamintas maistas galėtų lengviau konkuruoti tarptautinėje rinkoje;
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Besiliečiantys su maistu gaminiai ir medžiagos– medžiagos ir gaminiai, galintys liestis su maistu ir pagaminti tam tikslui.
2. Galutinis maisto vartotojas (toliau – vartotojas) – kaip apibrėžta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 dėl maisto įstatymo pagrindinių principų ir reikalavimų nustatymo, Europos maisto saugos institucijos įsteigimo ir maisto saugos procedūrų bei principų nustatymo 3 straipsnio 18 dalyje.
4. Maistas – kaip apibrėžta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 dėl maisto įstatymo pagrindinių principų ir reikalavimų nustatymo, Europos maisto saugos institucijos įsteigimo ir maisto saugos procedūrų bei principų nustatymo 2 straipsnyje.
5. Maisto arba pašarų tiekimas rinkai –maisto arba pašarų laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas ir kitos jo perdavimo formos, kaip apibrėžta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 3 straipsnio 8 dalyje.
6. Maisto kokybė – maisto savybių visuma, tenkinanti konkrečius vartotojo poreikius, kurių protingai galima tikėtis, atitinkanti maisto saugos ir kitus privalomuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus.
7. Maisto medžiagos – žmogaus organizmui būtinos maisto sudedamosios dalys (maiste esantys baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai, mineralinės ir kitos medžiagos bei specialūs maisto papildai – vitaminai, mineralinės ir kitos medžiagos).
8. Maisto higiena – sąlygos ir priemonės, užtikrinančios maisto saugą ir tvarkant maistą padedančios išsaugoti jo tinkamumą žmonių mitybai.
9. Maisto tvarkyba – bet koks poveikis maistui arba veiksmai su juo ar atskiromis jo sudedamosiomis dalimis (įskaitant gaminimą, ruošimą, perdirbimą, fasavimą, pakavimą, laikymą, saugojimą, gabenimą, paskirstymą, tiekimą, pateikimą parduoti, pardavimą), galintys turėti įtakos maisto saugai, kokybei ir mitybos vertei.
10. Maisto priedai – medžiagos, kurios, paprastai nebūdamos maistas ar jo sudedamosios dalys, dedamos į maistą technologiniais tikslais jo tvarkymo metu ir kurios pačios arba jų dalys tvarkymo proceso pabaigoje tampa arba tikėtina, kad tampa, sudedamąja maisto dalimi.
11. Maisto sauga – šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų maisto ir jo tvarkymo reikalavimų visuma, užtikrinanti, kad vartojant maistą įprastomis, maisto verslo operatoriaus nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti vartojimo sąlygomis, įskaitant ir ilgalaikį vartojimą, nebus jokios rizikos vartotojų sveikatai ar gyvybei arba ji bus ne didesnė negu ta, kuri teisės aktuose nustatyta kaip leidžiama ir laikoma atitinkančia aukštą vartotojų apsaugos lygį.
12. Maisto verslo įmonė – pelno siekianti arba nesiekianti viešoji ar privati įmonė, vykdanti bet kokią su visais maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapais susijusią veiklą.
13. Maisto verslo operatorius – Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs veiklą fizinis ar juridinis asmuo, kuris:
1) gamina maistą arba apie tai viešai pareiškia pažymėdamas jį savo pavadinimu, prekės ženklu ar kitu skiriamuoju ženklu;
2) veikia kaip maisto verslo organizatoriaus atstovas maisto verslo operatoriaus prašymu bei pateikdamas savo pavadinimą tiekia rinkai maistą arba, jei maisto verslo operatoriaus atstovo nėra, maistą importuoja;
14. Maisto teršalas – (toliau teršalas) atsitiktinai į maistą patekusi ar įdėta bet kokia cheminės ar biologinės kilmės ne maisto medžiaga ar kitoks objektas, išskyrus maisto priedus, atsiradusi tvarkybos metu arba dėl aplinkos užterštumo, galinti pakenkti maisto saugai ar padaryti maistą netinkamą vartoti.
15. Maisto tiekėjas rinkai – fizinis ar juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs veiklą ir realizuojantis maistą.
16. Paslaugos teikėjas – fizinis ar juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir teikiantis paslaugas maisto tiekimo rinkai srityje.
17. Pirminė gamyba – kaip apibrėžta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 dėl maisto įstatymo pagrindinių principų ir reikalavimų nustatymo, Europos maisto saugos institucijos įsteigimo ir maisto saugos procedūrų bei principų nustatymo 3 straipsnio 17 dalyje.
18. Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistema (RVASVT) – rizikos veiksnių nustatymo, įvertinimo ir valdymo sistema, taikoma maisto ar pašarų tvarkymo vietose savikontrolės tikslais.
19. Specialiosios mitybos maistas – maistas, kuris dėl savo ypatingos sudėties ar tvarkymo skiriasi nuo įprastinio maisto, skiriamas dėl ypatingos fizinės ar fiziologinės būklės kylantiems mitybos poreikiams tenkinti ir atitinka deklaruojamą specialią paskirtį. Jis ženklinamas ir tiekiamas rinkai tokiu būdu, iš kurio matyti, kokiai vartotojų grupei jis skirtas.
20. Valstybinė maisto kontrolė – kompetentingos institucijos atliekama kontrolė, kurios tikslas – įvertinti maisto, maisto priedų, vitaminų, mineralinių medžiagų, mikroelementų ir kitokių priedų, skirtų tiekti rinkai, taip pat besiliečiančių su maistu medžiagų ir gaminių, atitiktį nuostatoms, skirtoms užkirsti kelią pavojui visuomenės sveikatai, užtikrinant sąžiningus verslo sandorius ar saugant vartotojų interesus, įskaitant ir vartotojų informavimo nuostatas.
3 straipsnis. Įstatymo taikymas
1. Šis įstatymas taikomas juridiniams ir fiziniams asmenims, tvarkantiems ir (ar) tiekiantiems rinkai maistą, taip pat valstybės institucijoms, prižiūrinčioms bei kontroliuojančioms maisto saugą, kokybę ir tvarkymą. Šio įstatymo nuostatos negali riboti maisto tiekimo rinkai, jeigu tas maistas yra legaliai pagamintas ir tiekiamas rinkai vienoje iš Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės valstybių ir atitinka jų lygiaverčius saugos, kokybės ir tvarkybos reikalavimus.
2. Šis įstatymas netaikomas:
1) tranzitu per Lietuvos Respubliką gabenamam maistui, išskyrus atvejus, kai dėl tranzitinių krovinių pervežimo gali būti padaroma žala žmonių sveikatai ar iškyla gyvūnų užkrečiamųjų ligų pavojus;
2) asmeniniam naudojimui ar paruošimui skirtos pirminės produkcijos gamybai, asmeniniame namų ūkyje vartojamam maistui arba su asmeniniu namų ūkio vartojimu susijusiam maisto tvarkymui;
Antrasis skirsnis
maisto ir jo tvarkyBOS reikalavimai
4 straipsnis. Pagrindiniai maisto saugos, kokybės ir tvarkybos reikalavimai
1. Rinkai turi būti tiekiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkybos reikalavimus atitinkantis maistas.
2. Maistas, besiliečiantys su juo gaminiai ir medžiagos turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus:
1) maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus;
2) į maistą gali būti dedama tik teisės aktų leidžiamų maisto priedų ir maisto medžiagų, atitinkančių nustatytus kiekio, grynumo, vartojimo sąlygų bei kitus reikalavimus;
3) įgaliota valstybės valdymo institucija tam tikrai maisto grupei gali nustatyti konkrečios sudėties ar kokybės reikalavimus, neprieštaraujančius tarptautinėms nuostatoms, jei tai reikalinga visuomenės sveikatos ar mitybos požiūriu;
4) maistui fasuoti, pakuoti ir kitaip su juo liestis leidžiama naudoti tik tam tikslui skirtas, nekenkiančias žmonių sveikatai, teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias medžiagas ir gaminius;
3. Maistas visuose jo ruošimo ir teikimo vartotojams etapuose („nuo lauko iki stalo“) turi būti tvarkomas laikantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų:
1) tvarkyti maistą leidžiama tik pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus maisto higienos, visuomenės sveikatos, veterinarijos ir aplinkos apsaugos reikalavimus, turint higienos ir technologijos reikalavimus atitinkančią įrangą;
2) įmonėse turi būti teisės aktų nustatyta tvarka taikoma rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistema bei atliekami būtini laboratoriniai tyrimai maisto saugos ir tvarkymo savikontrolei užtikrinti;
3) maistą tvarkantys asmenys turi atitikti teisės aktų nustatytus sveikatos reikalavimus ir turėti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka privalomųjų higienos žinių;
5 straipsnis. Vartotojų informavimo reikalavimai
Vartotojams turi būti teikiama tiksli, aiški ir vartotojui lengvai suprantama informacija apie maistą. Draudžiama:
1) klaidinti vartotoją apibūdinant maistą, nurodant jo rūšį, tapatumą, savybes, sudėtį, kiekį, tinkamumo vartoti terminą, kilmę, tvarkymo ir vartojimo būdą bei laikymo sąlygas;
3) nurodyti, kad koks nors maistas turi ypatingų savybių, jeigu iš tikrųjų tokiomis savybėmis pasižymi visi panašūs gaminiai;
6 straipsnis. Maisto ir kitų į maistą panašių gaminių tiekimo rinkai ribojimai
1. Draudžiama tiekti rinkai maistą, kai jame arba jo pakuotėje yra maistui nepriskiriamų daiktų (išskyrus atvejus, kai šie daiktai reikalingi maistui tvarkyti ar vartoti), jei dėl šių daiktų galėtų kilti pavojus vartotojų, ypač vaikų, sveikatai ar gyvybei.
7 straipsnis. Maisto verslo operatorių, tiekėjų rinkai ir paslaugų teikėjų pareigos bei atsakomybė
1. Maisto verslo operatoriai, tiekėjai rinkai ir paslaugų teikėjai privalo laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, vykdyti valstybinės maisto kontrolės institucijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nurodymus ir reikalavimus.
2. Maisto verslo operatoriai, tiekėjai rinkai ar paslaugų teikėjai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako Produktų saugos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
trečiasis skirsnis
Valstybės valdymo institucijų iR Visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų Kompetencija
8 straipsnis. Vyriausybės kompetencija
9 straipsnis. Valdymo institucijų kompetencija
1. Valdymo institucijos, atlikdamos šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų joms pavestų sričių valstybės valdymo funkcijas, siekdamos užtikrinti, kad rinkai būtų tiekiamas saugos reikalavimus atitinkantis maistas, įgyvendina Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, Pasaulinės Prekybos Organizacijos, Maisto kodekso (Codex Alimentarius) komisijos dokumentų ir kitų tarptautinių teisės aktų reikalavimus.
2. Sveikatos apsaugos ministerija pagal savo kompetenciją:
1) nustato šiuos moksliškai pagrįstus, rizikos žmogaus sveikatai įvertinimu paremtus privalomuosius reikalavimus: didžiausių leistinų teršalų koncentracijų maiste, maisto priedų, maisto papildų, maisto papildymo vitaminais, mineralais ir tam tikromis kitomis medžiagomis, specialios mitybinės paskirties, apdoroto jonizuojančiąja spinduliuote, genetiškai modifikuoto maisto, naujų maisto produktų, medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu;
2) koordinuoja maisto saugos ir gyventojų mitybos gerinimo, su maistu susijusio sergamumo mažinimo politikos įgyvendinimą;
3) rengia ir tvirtina maisto saugos ir gyventojų mitybos gerinimo programas, atlieka gyventojų mitybos, maisto saugos, susijusios su gyventojų sveikata, su maistu susijusio sergamumo stebėseną (monitoringą), ugdo sveikos mitybos įgūdžius ir atlieka kitas funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai;
3. Žemės ūkio ministerija pagal savo kompetenciją:
1) formuoja maisto kokybės, maistui skirtų augalų auginimo, ekologiškų žemės ūkio produktų gamybos, Lietuvoje gaminamų produktų konkurencingumo tarptautinėje rinkoje didinimo politiką;
2) rengia ir tvirtina maisto kokybės gerinimo, ekologiško maisto gamybos ir tiekimo rinkai priemones;
3) nustato maisto sudėties, kokybės ir specialiuosius ženklinimo reikalavimus, žaliavų kokybės vertinimo, maistui skirtų augalų auginimo ir augalų apsaugos priemonių naudojimo, maisto tvarkybos, tiekimo rinkai, higienos ir kontrolės privalomuosius reikalavimus;
4) pati ar per įgaliotas institucijas atlieka šviežių vaisių ir daržovių nustatytų prekybos standartų įgyvendinimo kontrolę;
4. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal savo kompetenciją:
1) įgyvendina maisto saugos, kokybės ir tvarkybos priežiūros ir maistui skirtų gyvūnų sergamumo mažinimo politiką, atsako už skubaus įspėjimo apie pavojų dėl maisto teikimą;
2) nustato specialius maisto tvarkymo ir tiekimo rinkai higienos bei kontrolės, rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistemos diegimo įmonėse privalomuosius reikalavimus;
3) atlieka maistui auginamų gyvūnų, maisto žaliavų ir maisto užterštumo kenksmingomis medžiagomis, įskaitant pesticidus ir kitus teršalus, stebėseną (monitoringą);
4) priima sprendimus dėl konfiskuotų, kontrabandos būdu ir be kilmės, kokybės ir saugos atitikties dokumentų įvežtų maisto produktų tolesnio panaudojimo;
10 straipsnis. Mokslo komitetai
1. Siekiant bendradarbiauti su Europos Komisija ir teikti jai reikalingą paramą, konsultuoti suinteresuotas Lietuvos Respublikos institucijas teikiant moksliškai pagrįstas išvadas su mityba, maisto sauga, kokybe ir vartotojų apsauga susijusiais klausimais, gali būti steigiami tarpžinybiniai mokslo komitetai.
ketvirtasis skirsnis
valstybinĖ maisto kontrolė
11 straipsnis. Valstybinė maisto kontrolė
1. Valstybinę maisto kontrolę teisės aktų nustatyta tvarka atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tikrina, kad maistas, skirtas tiek vidaus rinkai, tiek eksportui, būtų saugus, tinkamai paženklintas, nepažeistų vartotojų interesų ir atitiktų šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus. Kontrolė atliekama laikantis principo, kad maisto sauga žmonių sveikatai yra besąlyginis prioritetas.
4. Valstybinė maisto kontrolė apima visus maisto tvarkybos etapus nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimo iki maisto tiekimo vartotojams, įskaitant rinką.
5. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikdama šio įstatymo bei jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę, turi teisę:
2) tikrinti, kaip asmenys, kurie vykdydami savo pareigas tiesiogiai ar netiesiogiai liečia maistą, laikosi higienos reikalavimų (nepažeisdama medicinos etikos principų);
3) tikrinti maistą, jo ženklinimą, besiliečiančius su maistu gaminius ir medžiagas, patalpoms bei įrenginiams valyti ir taisyti naudojamas priemones, medžiagas ir įrenginius;
4) tikrinti su šio įstatymo ir kitų teisės aktų laikymusi susijusius dokumentus bei įmonės savikontrolės sistemos medžiagą;
5) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka paimti ir tirti šio straipsnio 5 dalies 3 punkte išvardytų objektų mėginius bei šio straipsnio 5 dalies 4 punkte išvardytų dokumentų kopijas ar nuorašus, gauti kitą su šio įstatymo bei kitų teisės aktų laikymusi susijusią informaciją bei lyginti tikrinimo rezultatus su įmonėse įrengtų matavimo ir kitų prietaisų duomenimis.
6. Nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taiko rinkos ribojimo priemones ir (ar) kitas įstatymų nustatytas priemones.
7. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia informaciją Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai apie uždraustą patiekti rinkai nesaugų Lietuvos Respublikoje pagamintą ar kitų valstybių tiekiamą maistą, taip pat atlieka kitas su valstybine maisto kontrole susijusias funkcijas.
8. Maisto verslo operatoriai, tiekėjai rinkai ir paslaugų teikėjai turi teisę apskųsti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiksmus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
9. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba privalo užtikrinti iš maisto verslo operatorių, tiekėjų rinkai ar paslaugų teikėjų gautos informacijos, kuri sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir vykdyti kitas įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas pareigas.
12 straipsnis. Valstybinės maisto kontrolės laboratorijos
1. Valstybinei maisto kontrolei atrinktų mėginių laboratorinius tyrimus atlieka Vyriausybės nustatyta tvarka akredituotos laboratorijos.
2. Mėginiai Valstybinei maisto kontrolei paimami nustatyta tvarka ir tiriami galiojančiais tyrimo metodais.
Lietuvos Respublikos
maisto įstatymo
(Lietuvos Respublikos
2009 m. įstatymo
Nr. redakcija)
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų įstatymo bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 596/2009 (OL 2009 L 188, p. 14).
2. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 219/2009 (OL 2009 L 87, p. 109).
3. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004 nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 14) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 219/2009 (OL 2009 L 87, p. 109).
4. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 200) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 596/2009 (OL 2009 L 188, p. 14).
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS