Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAUGOMŲ GYVŪNŲ, AUGALŲ, GRYBŲ RŪŠIŲ IR BENDRIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2009 m.                    d. Nr.

Vilnius

(Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2001, Nr. 110-3987)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų                                                įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ GYVŪNŲ, AUGALŲ IR GRYBŲ RŪŠIŲ ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis Įstatymas reglamentuoja visuomeninius santykius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje ir jos oro erdvėje, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (toliau – Lietuvos Respublikos teritorija)  susijusius su natūralioje gamtinėje aplinkoje gyvenančių ar laikinai esančių, migracijos ar kitu metu pastebimų ar aptinkamų saugomų laukinių gyvūnų, augalų ir grybų rūšių apsauga bei apsaugos reguliavimu.

2. Šiuo Įstatymu taip pat siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo 2 priede, įgyvendinimą.

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Augavietė – augalų ir grybų, jų populiacijų natūrali augimo vieta.

2. Egzempliorius - į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus įrašytos arba pagal tarptautinius susitarimus saugomos, nykstančios rūšies gyvas arba negyvas individas, bet kuri jo dalis ar gaminys, taip pat daiktas, kurio sudėtyje pagal dokumentus, pakuotę, žymėjimą ar etiketę arba kitas aplinkybes yra tų rūšių dalių ar gaminių.

3. Europos Bendrijos svarbos rūšys – gyvūnų ir augalų,  egzistuojančių  europinėje teritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma Europos Bendrijos steigimo sutartis, rūšys, kurios:

1) yra nykstančios, išskyrus rūšis, kurių natūralaus arealo pakraščio dalis toje teritorijoje yra nedidelė ir kurioms negresia išnykimas ar kurios nėra pažeidžiamos Vakarų Palearktikos regione;

2) yra pažeidžiamos, tai yra manoma, kad netolimoje ateityje jos gali būti priskirtos nykstančiųjų kategorijai, jei ir toliau veiks tai  lemiantys veiksniai;

3) yra retos, tai yra rūšys, kurių mažos populiacijos šiuo metu nėra nykstančios ar pažeidžiamos, bet yra pavojus, kad jos gali tokiomis tapti - dėl to, kad rūšys gyvena geografiškai apribotose teritorijose arba yra retai išsidėsčiusios didesniame areale;

4) yra endeminės ir joms reikalingas išskirtinis dėmesys dėl specifinio jų  buveinės pobūdžio ir (arba) dėl jų naudojimo galimo poveikio jų buveinei ir (arba) jų apsaugos būklei.

Tokios rūšys yra arba gali būti įtrauktos į šio Įstatymo 2 priedo 2 punkte nurodyto Europos Sąjungos teisės akto II ir (arba) IV ar V priedus.

4. Griežtai saugoma rūšis – gyvūnų, augalų ir grybų rūšis, kuri jautri gamtinės aplinkos pokyčiams ir trikdymui, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše  išskirta kaip griežtai saugoma ir (arba) įrašyta į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kuriems reikalinga griežta apsauga, sąrašą.

5. Grybas - natūraliai augantis ar dirbtinai pasodintas laukinės grybo rūšies vienetas bet kurioje jo biologinio vystymosi stadijoje. Grybais šio Įstatymo prasme taip pat laikomos grybų sporos, lengvai atpažįstamos ar identifikuojamos grybo dalys ar gaminiai iš jų, taip pat sunykę grybų egzemplioriai.

6. Introdukcija – procesas, kai rūšis apgalvotai perkeliama į aplinką už savo natūralaus  arealo ribų.

7. Laukinis augalas (toliau  - augalas) – natūraliai augantis ar dirbtinai pasodintas laukinės floros rūšies bet kurios vystymosi stadijos individas. Augalais šio Įstatymo prasme taip pat laikomos augalų sėklos, dalys ar gaminiai iš jų, taip pat sunykę egzemplioriai.

8. Laukinis gyvūnas (toliau - gyvūnas)– laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinio gyvūno rūšies bet kurios savo biologinio vystymosi stadijos individas. Šiame Įstatyme gyvūnais taip pat laikomos gyvūno dalys ar gaminiai iš jų, taip pat negyvi egzemplioriai.

9. Palanki rūšies apsaugos būklė –  rūšies apsaugos būklė, kai rūšies populiacijos pokyčiai rodo, kad populiacija pajėgi ilgą laiką išlikti gyvybinga savo natūralioje buveinėje, o rūšies arealas nemažėja, taip pat nėra tikėtina, kad ateityje mažės, be to, buveinė, kurioje populiacija galės išlikti ilgą laiką, yra ir tikėtina, kad bus pakankamai didelė.

10. Perkėlimas – saugomų laukinių gyvūnų, augalų, grybų individų perkėlimas iš vienos vietos į kitą ir įkurdinimas gamtoje jų rūšies natūralaus paplitimo areale.

11. Prioritetinės Europos Bendrijos svarbos rūšis – šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos augalų ar gyvūnų rūšis, už kurios apsaugą Europos Bendrija yra ypač atsakinga, dėl to, kad didelė jų natūralaus paplitimo arealo dalis, patenka į europinę teritoriją valstybių narių, kurioms taikoma Europos Bendrijos steigimo sutartis.

12 Radavietė – geografinė  vieta, plotas, kur aptinkama (pastebima) ar kitaip nustatoma gyvūnų rūšių individų.

13. Reintrodukcija – rūšies pakartotinas įkurdinimas areale, kuriame ji gyveno, bet išnyko ar buvo išnaikinta.

14. Rūšis – visuma vienos kilmės panašiomis morfologinėmis, fiziologinėmis, biocheminėmis, ekologinėmis ir etologinėmis ypatybėmis pasižyminčių gyvūnų, augalų, grybų individų,  paplitusių tam tikroje teritorijoje, turinčių identišką kariotipą, galinčių tarpusavyje kryžmintis ir vesti vaisingus palikuonis. Šio Įstatymo prasme rūšies sąvoka apima ir žemesnio rango taksonominius vienetus (porūšius, tribus ir kt.).

15. Rūšių apsauga – priemonių visuma Lietuvos Respublikoje saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšims, jų populiacijų, taip pat jų natūralių buveinių palankiai būklei išsaugoti ar atkurti.

16. Rūšies apsaugos būklė – apsaugos kokybę rodanti rūšį veikiančių poveikių visuma, galinti turėti ilgalaikę įtaką rūšies paplitimui, jos populiacijų gausumui europinėje teritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma Europos Bendrijos steigimo sutartis.

17. Rūšies buveinė – specifiniais abiotiniais ir biotiniais veiksniais pasižyminti aplinka, kurioje rūšis gyvena bet kuriuo savo biologinio ciklo etapu.

18. Saugoma rūšis – nykstanti, pažeidžiama, reta arba endeminė gyvūnų (tarp jų visos laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios Europos Sąjungos valstybių narių europinėje teritorijoje), augalų arba grybų rūšis, kuri šio įstatymo nustatyta tvarka yra įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių ir (arba) Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus arba saugoma pagal tarptautinius susitarimus

19. Saugomos rūšies apsaugos planas – dokumentas, kuriame nustatomos tam tikros saugomų gyvūnų, augalų ar grybų rūšies, jos radaviečių ir augaviečių apsaugos ir tvarkymo prioritetinės kryptys, planuojamos priemonės, finansavimo šaltiniai ir veiksmų planai.

20. Saugomų rūšių naudojimas – saugomų rūšių individų  paėmimas iš gamtinės aplinkos, prekyba jais ir jų gaminiais, paimtų iš buveinių saugomos rūšies individų laikymas nelaisvėje,saugomų rūšių naudojimas mokslo tiriamiesiems darbams, negyvų saugomų gyvūnų ir jų dalių perdirbimas ar viešas eksponavimas, taip pat saugomos rūšies individų stebėjimas, žymėjimas, veisimas, filmavimas, fotografavimas.

3 straipsnis. Nuosavybės teisė į saugomas rūšis

1. Laisvėje gyvenantys saugomų rūšių gyvūnai, natūraliai augantys ar dirbtinai pasodinti saugomų rūšių augalai ir grybai nuosavybės teise priklauso valstybei.

2. Saugomų rūšių gyvūnai, augalai ir grybai, kurie, laikantis šio Įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų, buvo paimti iš gamtinės aplinkos, tampa juos paėmusio asmens nuosavybe.

4 straipsnis. Saugomų rūšių apsaugos ir naudojimo valstybinis reguliavimas

1. Saugomų rūšių apsaugos ir naudojimo valstybinį reguliavimą pagal kompetenciją vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos, Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliotos institucijos, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė:

1) koordinuoja saugomų rūšių apsaugos ir jų naudojimo valstybinių strategijų bei programų rengimą ir jas tvirtina;           

2) įstatymų nustatyta tvarka sudaro Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis dėl saugomų rūšių apsaugos bei užtikrina jų vykdymą;

3) nustato griežtai saugomos rūšies radavietės ar augavietės apsaugos reglamento sudarymo ir žemės savininkų, valdytojų ir naudotojų ir kitų suinteresuotų asmenų informavimo apie nustatomą griežtai saugomos rūšies radavietės ar augavietės reglamentą tvarką ir nuostolių dėl griežtai saugomų rūšių apsaugos priemonių taikymo kompensavimo tvarką;

4)  atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas.          

3. Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija:

1) tvirtina Lietuvos Respublikos saugomų ir griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių   sąrašus;

2) tvirtina Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus;

3) tvirtina Lietuvos raudonosios knygos komisijos sudėtį;

4) organizuoja Lietuvos raudonosios knygos leidinio periodišką leidimą ir kitais būdais informuoja visuomenę apie saugomų rūšių būklę Lietuvoje;

5) nustato reikalavimus saugomų rūšių apsaugos plano turiniui, jo tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką, organizuoja jų rengimą ir įgyvendinimą;

6) nustato saugomų rūšių naudojimo tvarką;

7) tvirtindama Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles,  Žvejybos vidaus vandenų žuvininkystės vandens telkiniuose reglamentavimo priemones, nustato draudžiamus naudoti žinduolių ir žuvų neatrankinius gaudymo ir žudymo būdus ir transporto priemones, kurias draudžiama naudoti gaudant ir žudant Europos Bendrijos svarbos rūšių gyvūnus, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės;

8) tvirtindama Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarką, nustato saugomų rūšių  perkėlimo, introdukcijos ir reintrodukcijos reikalavimus;

9) kartu su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba tvirtindama Prekybos laukiniais gyvūnais taisykles nustato saugomų rūšių gyvūnų prekybos reikalavimus;

10) tvirtina Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais taisykles;

11) nustato saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodiką;

12) tvirtina saugomų rūšių registravimo informacinės sistemos nuostatus;

13) organizuoja Europos Bendrijos svarbos saugomų gyvūnų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, atsitiktinio žudymo ar gaudymo stebėjimą ir imasi būtinų tyrimo ir apsaugos priemonių, kad atsitiktinis gaudymas ar žudymas neturėtų reikšmingos neigiamos įtakos atitinkamoms rūšims;        

14) atstovauja Lietuvos Valstybei teisme bylose dėl žalos atlyginimo saugomoms rūšims ar jų padarytos žalos atlyginimo;

15) informuoja ir konsultuoja žemės savininkus, naudotojus ar valdytojus, kitus suinteresuotus asmenis apie žemės sklypuose esančias griežtai saugomų rūšių radavietes ir augavietes ir jų apsaugos reikalavimus;

17) prižiūri ir tikrina, kaip vykdoma ūkinė veikla įtakoja ir ar neturi neigiamo poveikio saugomoms rūšims;

18) kreipiasi į teismą, kai kyla grėsmė saugomų rūšių apsaugai ar siekiant užtikrinti šiame Įstatyme nustatytus reikalavimus;  

19) vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

4. Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija rengia paramos kaimo plėtrai ar žuvininkystės plėtrai programinius dokumentus ir juose numato paramos žemės ūkio, miškų ūkio ir žuvininkystės subjektams schemas, kuriomis būtų skatinamos saugomų rūšių radavietes ir augavietes palankiai veikiančios ar atkuriančios ūkininkavimo formos ir kompensuojamos prarastos pajamos arba susidarančios papildomos išlaidos dėl tokių ūkininkavimo formų taikymo.

5. Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija, tvirtindama žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones, nustato draudžiamus naudoti neatrankinius gaudymo ir žudymo būdus, kuriuos draudžiama naudoti gaudant Europos Bendrijos svarbos žuvų rūšis, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės.

6. Savivaldybės ir jų įgaliotos institucijos skatina, organizuoja ir vykdo švietimą ir informuoja apie poreikį saugoti saugomas rūšis, jų augavietes, radavietes bei buveines.

ANTRASIS SKIRSNIS

SAUGOMOS GYVŪNŲ, AUGALŲ IR GRYBŲ RŪŠYS

5 straipsnis. Lietuvos Respublikos saugomos gyvūnų, augalų, grybų rūšys

1. Lietuvos Respublikos saugomomis gyvūnų, augalų ir grybų rūšimis skelbiamos nykstančios, pažeidžiamos, retos arba endeminės rūšys, kurios tokiomis pripažįstamos, vadovaujantis mokslinių tyrimų duomenimis apie jų natūralaus paplitimo arealus, rūšių buveines, populiacijų dydžius ir jų kaitos tendencijas.

2. Iš Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše yra išskiriamos griežtai saugomos rūšys, kurių nykimo tendencijos yra nepalankiausios ir šių rūšių radaviečių ar augaviečių išsaugojimo poreikis yra didžiausias.

6 straipsnis. Lietuvos raudonosios knygos komisija

1. Lietuvos raudonosios knygos komisijos personalinę sudėtį  tvirtina Aplinkos ministerija. Lietuvos raudonosios knygos komisija sudaroma iš mokslo ir mokymo institucijų, Aplinkos ministerijos atstovų.

2. Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą rengia, kasmet jį peržiūri Lietuvos raudonosios knygos komisija. Lietuvos raudonosios knygos komisijos parengtą Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą (jo papildymus ir (ar) pakeitimus) tvirtina Aplinkos ministerija.

3. Iš Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo, Lietuvos raudonosios knygos komisijos siūlymu, yra išskiriamos griežtai saugomos rūšys.

7 straipsnis. Lietuvos raudonoji knyga

1. Aplinkos ministerija ne rečiau kaip kas 10 metų leidžia  Lietuvos raudonąją knygą – informacinį leidinį, kuriuo visuomenė  informuojama apie Lietuvos Respublikos teritorijoje saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšis, jų statusą, paplitimą, jų ekologiją ir biologiją, populiacijų gausumą, joms gresiantį  pavojų, rūšių apsaugos būklę.

2. Lietuvos raudonoji knyga rengiama pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą.

8 straipsnis. Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšys

1. Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus tvirtina Aplinkos ministerija. Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašai yra tokie:

1) Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurių apsaugai reikalingas specialių saugomų teritorijų steigimas, sąrašas;

2) Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašas;

3) Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, sąrašas;

4) Europos Bendrijos paukščių rūšių, kurių buveinėms taikomos specialios apsaugos priemonės, kad jos savo paplitimo areale būtų išsaugotos, išliktų ir veistųsi, sąrašas. Į šį sąrašą įtraukiamos rūšys, kurioms gresia pavojus išnykti; rūšys, kurioms gali pakenkti tam tikri jų buveinių pokyčiai; rūšys, kurios laikomos retomis dėl jų mažų populiacijų ar riboto paplitimo arealo; kitos rūšys, kurioms dėl specifinio jų buveinių pobūdžio reikia išskirtinio dėmesio.

2. Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašuose išskiriamos prioritetinės Europos Bendrijos svarbos rūšys ir rūšys, kurios randamos Lietuvos Respublikos teritorijoje arba  gali gyventi Lietuvos gamtinėje aplinkoje.

TREČIASIS SKIRSNIS

SAUGOMŲ RŪŠIŲ APSAUGOS PRIEMONĖS

9 straipsnis. Saugomų rūšių apsaugos priemonės

Saugomų rūšių apsauga užtikrinama:

1) steigiant Lietuvos Respublikos saugomas teritorijas Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka ir jose įgyvendinant saugomų rūšių apsaugos priemones;

2) rengiant ir įgyvendinant saugomų rūšių apsaugos planus;

3) reguliuojant ir kontroliuojant saugomų rūšių naudojimą;

4) veisiant saugomas rūšis nelaisvėje ir vėliau populiacijų palaikymo tikslais išleidžiant į laisvę;

5) atliekant saugomų rūšių buveinių priežiūrą ir tvarkymą, atkuriant sunaikintas buveines, kuriant biotopus;

6) atliekant saugomų rūšių apsaugos būklės tyrimus ir stebėjimus, rūšių tiriamuosius ir kitus darbus, reikalingus saugomų rūšių apsaugai, organizuoti ir naudojimui reguliuoti;

7) organizuojant duomenų apie saugomų rūšių radavietes ir augavietes kaupimą saugomų rūšių informacinėje registravimo sistemoje;

8) nustatant griežtai saugomų rūšių radaviečių ir augaviečių apsaugos reglamentus;

9) vertinant planuojamos ūkinės veiklos projektus, atliekant planų ir programų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą ir šių įvertinimų pagrindu ribojant ar draudžiant ūkinę ar kitokią veiklą, kuri gali daryti neigiamą poveikį saugomoms rūšims;

10) taikant teisinę atsakomybę už nustatyto rūšių apsaugos režimo pažeidimus, nustatant padarytos žalos atlyginimą;

11) ugdant, šviečiant ir informuojant  visuomenę apie saugomų rūšių išsaugojimo svarbą;

12) prisijungiant prie tarptautinių susitarimų dėl saugomų rūšių apsaugos ir įgyvendinant jų reikalavimus;

13) taikant kitas palankiai saugomų rūšių apsaugos būklę veikiančias ir užtikrinančias jų išsaugojimą priemones.

10 straipsnis. Saugomų rūšių apsaugos planai

1.  Saugomos rūšies išsaugojimo veiklos prioritetinėms kryptims, apsaugos priemonėms, jų finansavimo šaltiniams ir veiksmų planui numatyti Aplinkos ministerija organizuoja saugomos rūšies apsaugos plano parengimą ir įgyvendinimą, prioritetą teikiant griežtai saugomoms rūšims. Aplinkos ministerija taip pat organizuoja tarptautinių organizacijų, kurių nare yra Lietuvos Respublika, parengtų strateginių dokumentų, skirtų atskirų saugomų rūšių išsaugojimui, įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.

2. Saugomų rūšių apsaugos planai rengiami, tvirtinami ir įgyvendinami pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą Reikalavimų saugomų rūšių apsaugos plano turiniui, jo tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašą.

11 straipsnis. Saugomų rūšių naudojimas

1. Saugomų rūšių naudojimas neturi kelti grėsmės tokių rūšių ilgalaikiam išlikimui ir pastangoms užtikrinti palankią jų apsaugos būklę. Asmenys, naudojantys saugomas rūšis, turi laikytis šio įstatymo reikalavimų, Aplinkos ministerijos nustatytos saugomų rūšių naudojimo tvarkos, Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėmis, Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais taisyklėmis ir kitais teisės aktais.  

2. Saugomų rūšių paėmimas iš gamtinės aplinkos, tų rūšių stebėjimas, žymėjimas, filmavimas, fotografavimas, veisimas, laikymas nelaisvėje, saugomų rūšių naudojimas mokslo tiriamiesiems darbams ir kitos naudojimo formos, išskyrus saugomų rūšių gyvūnų, augalų ir grybų prekybą, vykdomas pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą Saugomų rūšių naudojimo tvarką.  Leidimas stebėti, filmuoti, fotografuoti saugomas rūšis nereikalingas, išskyrus saugomų rūšių gyvūnus, įrašytus į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos  gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus, veisimosi metu prie jų buveinių, žemavietėse, žiemos miego metu.

3. Prekiauti, siūlyti parduoti ar pirkti, importuoti, eksportuoti, reeksportuoti saugomų rūšių gyvūnus leidžiama vadovaujantis Prekybos laukiniai gyvūnais taisyklėmis.

4.  Prekiauti, siūlyti parduoti ar pirkti, importuoti, eksportuoti, reeksportuoti saugomų rūšių augalus ir grybus leidžiama vadovaujantis Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais taisyklėmis.

5. Saugomas rūšis naudoti leidžiama turint Aplinkos ministerijos išduotą leidimą.

12 straipsnis. Saugomų rūšių  perkėlimas, introdukcija ir reintrodukcija

1. Lietuvos Respublikos teritorijoje natūraliai gyvenusius (augusius) ir išnykusius saugomų rūšių gyvūnus, augalus ir grybus reintrodukuoti leidžiama, jeigu tai nekelia pavojaus ekosistemų stabilumui, saugomų rūšių saugumui ir yra įvertintos rūšies perspektyvos, galimas jų poveikis kitoms rūšims, jų populiacijoms ir buveinėms.

2. Saugomų rūšių perkėlimo, introdukcijos ir reintrodukcijos reikalavimai nustatomi Aplinkos ministerijos tvirtinamoje  Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkoje.

3. Draudžiama Lietuvos Respublikoje introdukuoti tokias gyvūnų, augalų ir grybų rūšis, kurių paplitimo natūralioje aplinkoje poveikis saugomoms rūšims yra žalingas, nenustatytas, nežinomas ar neprognozuojamas.

13 straipsnis. Draudžiama veikla, susijusi su Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir                                         augalų rūšimis, kurioms reikalinga griežta apsauga

1. Draudžiama ši veikla, susijusi su Europos Bendrijos svarbos gyvūnų rūšimis, kurioms reikalinga griežta apsauga:

1) bet kokia forma tyčia gaudyti ar žudyti šių rūšių individus gamtoje;

2) šias rūšis tyčia trikdyti, ypač jų veisimosi, jauniklių auginimo, žiemos miego ir migracijos metu;

3) tyčia naikinti ar rinkti kiaušinius gamtoje;

4) pažeisti ar naikinti veisimosi ar poilsio vietas.

2. Draudžiama laikyti, transportuoti, parduoti ar mainyti, siūlyti parduoti ar mainyti gamtoje sugautus šių rūšių egzempliorius, išskyrus tuos, kurie buvo teisėtai pagauti iki 2004 m. gegužės 1 d.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodyti draudimai galioja visiems Europos Bendrijos svarbos gyvūnų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, gyvenimo etapams.

4. Draudžiama ši veikla, susijusi su Europos Bendrijos svarbos augalų rūšimis, kurioms reikalinga griežta apsauga:

1) tyčia skinti, rinkti, pjauti, rauti ar naikinti tokius augalus gamtoje jų natūralaus paplitimo vietose;

2) laikyti, transportuoti, parduoti ar mainyti, siūlyti parduoti ar mainyti iš gamtos paimtus tų rūšių egzempliorius, išskyrus tuos, kurie buvo teisėtai paimti iki 2004 m. gegužės 1 d.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti draudimai galioja visiems Europos Bendrijos svarbos augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, biologinio ciklo etapams.

14 straipsnis. Veiklos, susijusios su Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų                                             rūšimis, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos                                               tvarkymo priemonės, reguliavimas

1. Jei atliekant Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, stebėseną ir tyrimus, numatytus šio Įstatymo ketvirtajame skirsnyje, nustatoma, kad tai yra būtina, Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija imasi priemonių užtikrinti, kad šių gyvūnų ir augalų rūšių egzempliorių ėmimas iš gamtos ir jų naudojimas nesutrukdytų palaikyti palankią šių rūšių apsaugos būklę.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija šio Įstatymo pagrindu gali:

1) nustatyti Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, radaviečių ir augaviečių apsaugos priemones, kaip tai yra numatyta šio Įstatymo 19 straipsnyje;

2) nustatyti Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, naudojimą numatant laikinus ar vietinius draudimus imti šių rūšių egzempliorius iš gamtos ir naudoti tam tikras populiacijas;  keisti šių rūšių egzempliorių ėmimo iš gamtos laikotarpius ir (arba) metodus; keisti medžioklės ir žūklės tvarką, kad būtų atsižvelgiama į šių rūšių populiacijų išsaugojimą;  įvesti šių rūšių egzempliorių ėmimo iš gamtos kvotų sistemas; keisti  nuostatas, susijusias su šių rūšių egzempliorių pirkimu, pardavimu, siūlymu pirkti, laikymu ar transportavimu pardavimo tikslais;

3) organizuoti Europos Bendrijos svarbos gyvūnų, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, veisimą nelaisvėje ir augalų dirbtinį dauginimą griežtai kontroliuojamomis sąlygomis, siekiant sumažinti šių rūšių egzempliorių ėmimą iš gamtos;

4) vertinti taikomų priemonių poveikį.

3. Gaudant ir (arba) žudant Europos Bendrijos svarbos rūšių gyvūnus, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, ir tais atvejais, kai pagal šio Įstatymo 15 straipsnį yra suteikta išimtis, leidžianti gaudyti ar žudyti Europos Bendrijos svarbos rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, gyvūnus, draudžiama naudoti neatrankinius gaudymo ir žudymo būdus, dėl kurių šių rūšių populiacijos gali išnykti vietiniu mastu arba būti labai trikdomos, taip pat gaudyti ir žudyti iš tam tikrų rūšių transporto priemonių. Neatrankiniai gaudymo ir žudymo būdai ir transporto priemonės, kurias draudžiama naudoti gaudant ir žudant minėtų rūšių žinduolius, nustatomos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, o gaudant ir žudant minėtų rūšių žuvis – Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklėse,  Mėgėjiškos žūklės taisyklėse ir Žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemonėse.

15 straipsnis. Išimčių, susijusių su 13 ir 14 straipsnių nustatytų reikalavimų                                                      nesilaikymu, taikymas

1. Jei nėra galimybės priimti jokio kito priimtino alternatyvaus sprendimo, ir išimties taikymas nesutrukdys palaikyti atitinkamos Europos Bendrijos svarbos rūšies populiacijos palankią apsaugos būklę jos natūralaus paplitimo areale, Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija,  išduodama atitinkamus leidimus, gali taikyti išimtis, pagal kurias būtų leidžiama netaikyti šio Įstatymo 13 ir 14 straipsnių nustatytų draudimų.  Tokios išimtys gali būti taikomos ir leidimas išduodamas tik  siekiant vieno iš šių tikslų:

1) siekiama apsaugoti laukinę fauną ir florą bei išsaugoti natūralias buveines;

2) siekiama išvengti didelės žalos, ypač pasėliams, naminiams gyvuliams, miškams, žūklės plotams, vandenims ir kitiems nuosavybės objektams;

3) visuomenės sveikatos ir saugos labui arba dėl kitų įpareigojančių svarbesnio visuomenės intereso priežasčių, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio, ir svarbiausių naudingų pasekmių aplinkai;

4) mokslo tiriamojo darbo ir švietimo tikslais, siekiant šių rūšių populiacijų atstatymo ir reintrodukcijos ir dėl šiems tikslams įgyvendinti būtino veisimo, įskaitant dirbtinį augalų dauginimą;

5)  griežtai kontroliuojamais atrankos būdais ir ribotais kiekiais paimti ir laikyti ribotą tam tikrų Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, egzempliorių skaičių.

2. Asmenų prašymai suteikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas išimtis nagrinėjami, leidimai išduodami ir ataskaitos apie vykdytas priemones pateikiamos pagal Aplinkos ministerijos tvirtinamą Saugomų rūšių  naudojimo tvarką, Prekybos laukiniais gyvūnais taisykles, Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais taisykles.

16 straipsnis. Laukinių paukščių rūšių apsauga

1. Draudžiama ši veikla, susijusi su laukiniais paukščiais:

1) tyčia žudyti ar gaudyti bet kokiais būdais;

2) tyčia naikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius arba pašalinti lizdus;

3) rinkti laukinių paukščių kiaušinius gamtoje, laikyti šiuos kiaušinius, netgi, jei jie yra tušti;

4) tyčia trikdyti laukinius paukščius, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu, jei toks trikdymas galėtų turėti reikšmės siekiui užtikrinti atitinkamos rūšies palankią apsaugos būklę;

5) laikyti draudžiamus medžioti ir gaudyti laukinius paukščius;

6) parduoti, pardavimo tikslu transportuoti ar laikyti, siūlyti parduoti gyvus ar negyvus laukinius paukščius, jų lengvai atpažįstamas dalis arba išvestinius jų produktus.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidžia tas, kas:

1) laukinius paukščius medžioja, laikydamasis Aplinkos ministerijos tvirtinamų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, kuriose nustatytos leidžiamos medžioti laukinių paukščių rūšys, jų medžioklės terminai ir leidžiami medžioklės įrankiai, būdai ir kitos sąlygos;

2) prekiauja laukiniais paukščiais, jų lengvai atpažįstamomis dalimis arba gaminiais iš jų, laikydamasis Aplinkos ministerijos, Muitinės departamento ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvirtinamų Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių, kuriose nustatytos laukinių paukščių rūšys, kuriomis leidžiama prekiauti, ir prekybos jomis sąlygos.

3. Kad būtų išvengta laukinių paukščių rūšių išnykimo kuriose nors vietovėse, medžiojant ar kitaip gaudant arba žudant paukščius (įskaitant tuos atvejus, kai taikomos 17 straipsnyje numatytos išimtys), draudžiama naudoti didelio masto ar neatrankines priemones, įtaisus ar būdus, taip pat paukščių medžioklėje naudoti tam tikrų rūšių transporto priemones arba jas naudoti tam tikromis sąlygomis. Tokias didelio masto ar neatrankines priemones, įtaisus, būdus ir transporto priemones, kurios yra draudžiamos naudoti, transporto priemonių naudojimo sąlygas, kuriomis tos transporto priemonės negali būti naudojamos, nustato Aplinkos ministerijos tvirtinamos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės ir Saugomų rūšių naudojimo tvarka.

17 straipsnis. Išimčių, susijusių su 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų                                                 nesilaikymu, taikymas

1. Jei nėra galimybės taikyti šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų draudimų  ir priimti kito sprendimo, Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija,  gali taikyti išimtis. Išimtys taikomos ir leidimas išduodamas tik tuo atveju jei siekiama vieno iš šių tikslų:

1) žmonių sveikatos ir saugos labui;

2) oro saugos labui;

3) siekiant apsaugoti nuo didelės žalos pasėlius, naminius gyvulius, miškus, žuvininkystę ir vandenis;

4) dėl floros ir faunos apsaugos;

5) dėl mokymo ir mokslo tiriamųjų darbų, populiacijos atkūrimo, reintrodukcijos ir šiems tikslams būtino veisimo;

6) kad griežtai prižiūrint ir atrankiniu būdu būtų leista gaudyti, laikyti ar kitaip teisėtai naudoti nedidelį tam tikrų rūšių paukščių skaičių.

2. Taikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas išimtis, Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija išduodama  leidimą, leidime turi nurodyti:

1) laukinių paukščių rūšis, kurioms taikoma išimtis;

2) leistinas gaudymo ar žudymo priemonės, įtaisus ar būdus;

3) rizikos sąlygos, laiko ir vietos aplinkybes, kuriomis išimtis taikoma;

4) instituciją, kuri įgaliota pareikšti, kad egzistuoja reikalaujamos sąlygos, ir nuspręsti, kokios priemonės, įtaisai ar būdai gali būti naudojami, kokiu mastu ir kas juos gali naudoti;

5) kontrolės, kuri bus vykdoma, būdus.

3. Asmenų prašymai suteikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas išimtis nagrinėjami, leidimai išduodami ir ataskaitos apie įvykdytas priemones pateikiamos Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai vadovaujantis Saugomų rūšių naudojimo tvarka, Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėmis.

18 straipsnis. Negalimas poveikis Lietuvos Respublikos saugomoms rūšims

1. Draudžiama Lietuvos Respublikos teritorijoje laisvėje gyvenančius, augančius arba migracijos metu aptinkamus saugomų rūšių, kurių apsaugos nereglamentuoja šio Įstatymo 12-16 straipsniai, individus bet kuriame jų gyvenimo etape tyčia, neturint Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka  išduoto leidimo:

1) bet kokiais būdais gaudyti, persekioti, baidyti, skinti, rauti, imti iš gamtinės aplinkos, varžyti jų judėjimą, juos sužeisti ar naikinti;

2) trikdyti gyvūnus, naikinti saugomų rūšių buveines arba bloginti jose  gyvenimo sąlygas, ypač veisimosi, poilsio, maitinimosi, žiemojimo ar kitose jų prieglaudos ar migracijos vietose;

3) naikinti augalų, grybų augavietes, ardyti žemės paklotę;

4) naikinti, šalinti ar pažeisti lizdus, olas ir kitus būstus veisimosi, perėjimo, poilsio, maitinimosi, žiemojimo metu ar kitas jų prieglaudos vietas, net jeigu jų tuo metu gyvūnai nenaudoja.          

2. Aplinkos apsaugos institucijos, teisės aktų nustatyta tvarka išduodančios planavimo ir projektavimo sąlygas, išduodančios leidimus ūkinei veiklai arba pritariančios (derinančios) jų išdavimui, privalo reikalauti, kad vykdant ūkinę veiklą būtų išvengta saugomų rūšių individų sunaikinimo, išsaugotos  saugomų rūšių radavietės ir augavietės, o jei nėra galimybės šio poveikio išvengti, jis būtų minimalus, o sunaikintos vertybės vėl atkurtos.

19 straipsnis. Griežtai saugomų rūšių, jų radaviečių ir augaviečių apsauga

1. Kad būtų užtikrinta palanki griežtai saugomos rūšies apsaugos būklė, svarbiausios jos radavietės ar augavietės turi būti apsaugotos nuo neigiamo naujos ūkinės veiklos poveikio, jose tęsiama ir plėtojama ūkinė veikla, formuojanti saugomai rūšiai tinkamas sąlygas jos buveinėje. Dėl to Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija atlieka šiuos veiksmus:

1) sudaro svarbiausių griežtai saugomos rūšies radaviečių ir augaviečių sąrašą;

2) įvertina kiekvienos į sąrašą įtrauktos radavietės ar augavietės būklę, joje vykdomą ūkinę veiklą, žemės savininkų, valdytojų ir naudotojų, kitų žinomų suinteresuotų asmenų interesus;

3) parengia ir patvirtina radavietės ar augavietės apsaugos reglamentą, kuriame be radavietės ar augavietės aprašymo ir žemėlapio būtų ši informacija: veiklos rūšių, galinčių sukelti grėsmę griežtai saugomos rūšies individams arba rūšies radavietei ar augavietei, sąrašas; veiklos rūšių, palankiai veikiančių griežtai saugomą rūšį ir jos buveinę ir rekomenduojamų plėtoti, aprašymas;

4) apie sudarytą radavietės ar augavietės apsaugos reglamentą informuoja žemės savininkus, valdytojus ir naudotojus, kitus žinomus suinteresuotus asmenis;

5) konsultuoja žemės savininkus, valdytojus ir naudotojus, kitus suinteresuotus asmenis dėl veiklos, įtrauktos į griežtai saugomos rūšies radavietės ar augavietės apsaugos reglamentą, leistinumo.

2. Veiklos rūšys, galinčios sukelti grėsmę griežtai saugomos rūšies individams arba rūšies radavietei ar augavietei ir kurios gali būti įtraukiamos į sudaromą griežtai saugomos rūšies radavietės ar augavietės apsaugos reglamentą, nurodytos šio Įstatymo 1 priede. Vadovaujantis Griežtai saugomos rūšies radavietės ir augavietės apsaugos reglamento sudarymo ir  žemės savininkų, valdytojų  ir  naudotojų  ir kitų suinteresuotų asmenų informavimo apie nustatomą griežtai saugomos rūšies radavietės ar augavietės reglamentą tvarkos aprašu, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Aplinkos ministerija ar jos įgaliota  institucija, gavusi atitinkamą žemės savininko, valdytojo ar naudotojo prašymą, priima sprendimą dėl į apsaugos reglamentą įtrauktos veiklos leistinumo:

1) veikla konkrečioje vietoje leidžiama;

2) veikla konkrečioje vietoje leidžiama laikantis tam tikrų sąlygų;

3) veikla konkrečioje vietoje neleidžiama.

3. Žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai, kiti suinteresuoti asmenys, negavę raštiško Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos pritarimo, negali vykdyti patys ar leisti vykdyti kitiems asmenims grėsmę griežtai saugomos rūšies individams arba rūšies radavietei ar augavietei sukelti galinčios veiklos, nurodytos griežtai saugomos rūšies radavietės ar augavietės apsaugos reglamente. Jeigu konkrečioje vietoje tokia veikla leidžiama laikantis tam tikrų sąlygų, žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai, kiti suinteresuoti asmenys privalo jų laikytis.

4. Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija konsultuoja žemės savininkus, valdytojus ar naudotojus, kurių žemėje yra griežtai saugomų rūšių radavietė ar augavietė, dėl jas palankiai veikiančio ar atkuriančio ūkininkavimo formų ir dėl galimų paramos schemų, kuriomis būtų skatinamos tokios ūkininkavimo formos ir kompensuojamos dėl jų taikymo prarastos pajamos arba susidarančios papildomos išlaidos. Tais atvejais, kai negalima pritaikyti jokių paramos schemų, žemės savininkams, valdytojams ir naudotojams, kitiems suinteresuotiems asmenims prarastos pajamos arba susidarančios papildomos išlaidos dėl nustatytų veiklos apribojimų kompensuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

5. Jeigu kitomis priemonėmis negalima sustabdyti griežtai saugomos rūšies individų žuvimo, spartaus tokios rūšies augavietės ar radavietės nykimo, Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija turi teisę kreiptis į teismą, kad žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai, kiti ūkinės veiklos objektų savininkai būtų įpareigoti atlikti griežtai saugomų rūšių, jų augaviečių ir radaviečių  apsaugos darbus, kurie padėtų sustabdyti griežtai saugomos rūšies individų žuvimą ir spartų tokių rūšių augavietės ar radavietės nykimą.

20 straipsnis. Žemės sklypų, kuriuose aptinkamos saugomos rūšys, savininkų,                                                 valdytojų ar naudotojų teisės ir pareigos

1. Žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai, kurių sklypuose yra aptinkamos ar randamos Lietuvos Respublikos teritorijoje saugomos rūšys, turi teisę:

1) nemokamai gauti informaciją apie saugomas rūšis ir jų radavietes, augavietes, kurios yra aptinkamos ar randamos jų žemės sklypuose;

2) Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai teikti informaciją ir pasiūlymus dėl saugomų rūšių apsaugos ar jų palankios būklės atkūrimo;

3) gauti paramą ūkininkavimo formoms, kuriomis  būtų tinkamai tvarkomos arba atkuriamos saugomų rūšių radavietės ir augavietės ir kompensuotų žemės savininko, valdytojo ar naudotojo prarastas pajamas arba susidarančias papildomas išlaidas dėl tokių ūkininkavimo formų taikymo;

4) stebėtojo teise dalyvauti atliekant saugomų rūšių mokslinius tyrimus ir stebėseną.

2. Žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai, kurių sklypuose yra aptinkamos ar randamos saugomos rūšys, privalo:

1) informuoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijas apie pastebėtus pažeidimus, neteisėtą veiklą, kuri pažeidžia saugomų rūšių apsaugą;

2) sudaryti sąlygas jų  žemės sklypuose atlikti saugomų rūšių mokslo tyrimus ir stebėseną (monitoringą);  

3) konsultuotis dėl veiklos rūšių, galinčių sukelti grėsmę griežtai saugomos rūšies individams arba rūšies radavietei ar augavietei ir nurodytų griežtai saugomos rūšies radavietės ar augavietės apsaugos reglamente, leistinumo  su Aplinkos ministerija ar jos įgaliota  institucija, jei jų žemėje yra griežtai saugomų rūšių radavietė ar augavietė, kuriai nustatytas toks reglamentas.

21 straipsnis. Saugomų rūšių apsaugos priemonių finansavimas

1. Saugomų rūšių, jų radaviečių ir augaviečių inventorizavimas, tvarkymas, buveinių atkūrimas, saugomų rūšių apsaugos planų rengimas, stebėsena (monitoringas), saugomų rūšių informacinės registravimo  sistemos tvarkymas, moksliniai tyrimai, Lietuvos raudonosios knygos išleidimas, informacijos pateikimas ir kitos apsaugos priemonės  finansuojamos iš valstybės biudžeto Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai skirtų lėšų, Europos Sąjungos fondų ir programų, fizinių, juridinių asmenų lėšų ir papildomų finansavimo šaltinių,  kuriuos nustato įstatymai.

2. Saugomų rūšių apsaugos planų įgyvendinimas finansuojamas iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos fondų ir programų, fizinių ir juridinių asmenų lėšų, kitų finansavimo šaltinių, tarptautinių programų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gaunamų lėšų.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SAUGOMŲ RŪŠIŲ TYRIMAI, STEBĖSENA (MONITORINGAS)  IR ŠVIETIMAS

22 straipsnis. Stebėsena

1. Siekiant išsiaiškinti saugomų rūšių apsaugos būklę, vykdoma šių rūšių stebėsena. Stėbėsena vykdoma pagal Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą ir kitus teisės aktus, atkreipiant ypatingą dėmesį į prioritetines Europos Bendrijos svarbos rūšis.

2. Stebėsenos duomenys registruojami Aplinkos ministerijos saugomų rūšių informacinėje registravimo sistemoje Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

3. Aplinkos ministerija organizuoja Europos Bendrijos saugomų gyvūnų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, atsitiktinio žuvimo, sunaikinimo ar sugavimo stebėseną ir imasi tyrimo ir apsaugos priemonių, kad atsitiktinis gaudymas ar žuvimas neturėtų reikšmingos neigiamos įtakos atitinkamoms rūšims.

23 straipsnis. Saugomų rūšių mokslo tiriamieji darbai

1. Siekiant surinkti daugiau informacijos, ištyrinėti jų paplitimą ir gausumą, vykdomi saugomų rūšių mokslo tiriamieji darbai, kuriuos skatina  Aplinkos ministerija. Reikalavimai saugomų rūšių tiriamiesiems darbams nustatomi Saugomų rūšių naudojimo tvarkoje.

2. Griežtai saugomų rūšių mokslo tiriamieji darbai vykdomi tik gavus Aplinkos ministerijos leidimą.

3. Aplinkos ministerija teikia informaciją apie mokslo tiriamuosius darbus Europos Komisijai ir  Europos Sąjungos valstybėms narėms.

24 straipsnis. Duomenų apie saugomas rūšis kaupimas, tvarkymas ir naudojimas

1. Duomenų apie saugomas gyvūnų, augalų ir grybų rūšis kaupimui, tvarkymui ir naudojimui Aplinkos ministerija sukuria saugomų rūšių informacinę registravimo  sistemą, kuri tvarkoma vadovaujantis Valstybės informacinių sistemų steigimo ir įteisinimo taisyklėmis ir Saugomų rūšių registravimo informacinės sistemos nuostatais.

2. Asmenys, planuojantys ūkinę veiklą, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinimas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą arba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Planų ir programų strateginį pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašą, turi šias teises ir pareigas, susijusias su saugomų rūšių  informacinės registravimo sistemos duomenų naudojimu:

1) planuodamas veiklą tam tikroje teritorijoje, turi kreiptis į informacinės sistemos tvarkytoją, kad jam būtų suteikta informacija apie toje teritorijoje registruotas saugomų rūšių radavietes ir augavietes;

2) vykdyti informacinės sistemos tvarkytojo nurodymus dėl duomenų riboto naudojimo;

3) užtikrinti, kad gauti duomenys apie saugomų rūšių radavietes ir augavietes bus geriausiu būdu panaudoti planuojant veiklą tam tikroje teritorijoje, kad būtų išvengta neigiamo poveikio saugomoms rūšims arba toks poveikis sumažintas iki minimumo;

4) užtikrinti, kad trūkstami arba neišsamūs duomenys apie saugomų rūšių radavietes ir augavietes bus papildyti naujais duomenimis poveikio aplinkai vertinimo proceso metu ir naujai surinktieji duomenys bus pateikti saugomų rūšių   informacinės  registravimo  sistemos tvarkytojui.

3. Duomenys apie saugomų rūšių apsaugos būklę teikiami visuomenei Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

4. Saugomų rūšių informacinėje registravimo  sistemoje esančių duomenų apie tikslias saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių radavietes ir augavietes tokius duomenis tvarkanti institucija neteikia, jeigu tokių duomenų atskleidimas keltų grėsmę saugomų rūšių išlikimui.

PENKTASIS SKIRSNIS

SAUGOMŲ RŪŠIŲ APSAUGOS KONTROLĖ IR ATSAKOMYBĖ

25 straipsnis. Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių apsaugos valstybinė kontrolė

Saugomų rūšių apsaugos valstybinę kontrolę vykdo  Aplinkos ministerijai pavaldūs teritoriniai valstybinio administravimo subjektai – regionų aplinkos apsaugos departamentai įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

26 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus
 Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

27 straipsnis. Žalos atlyginimas

1. Fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti dėl jų veiksmų ar neveikimo patirtą žalą saugomų rūšių gyvūnams, augalams, grybams ir jų buveinėms.

2. Pareikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo turi teisę:

1) juridiniai ir fiziniai asmenys, kurių turtui ar interesams padaryta žala;

2) Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos bei savivaldybių institucijos, kai žala padaryta laisvėje gyvenančioms ar natūraliai augančioms saugomoms rūšims ar jų buveinėms.

3. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos institucijos, apskaičiuodamos saugomoms rūšims ar jų buveinėms padarytą žalą, vadovaujasi Aplinkos ministerijos patvirtinta metodika.

4. Laisvėje gyvenančių saugomų gyvūnų, įrašytų į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų sąrašus, padarytą žalą, ūkinės veiklos objektų  savininkams, naudotojams ar valdytojams atlygina laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai, valstybės ir savivaldybių institucijos  Lietuvos Respublikos Laukinės gyvūnijos įstatymo nustatyta tvarka, jei neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios arba kitų Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.

Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių įstatymo

1 priedas

VEIKLOS RŪŠYS, GALINČIOS SUKELTI GRĖSMĘ GRIEŽTAI SAUGOMŲ RŪŠIŲ INDIVIDAMS ARBA RŪŠIŲ RADAVIETĖMS AR AUGAVIETĖMS

Eil. Nr.	Veiklos apibrėžimas
1	Žemės įdirbimas: suarimas, lėkščiavimas, frezavimas, akėjimas ir kitoks žemės paviršiaus suardymas, persėjimas
2	Gyvulių ganymas. Ganymo režimo pasikeitimas (įskaitant ganomų gyvulių rūšis ir  veisles, ganymo intensyvumą ar sezoniškumą). Ganymo nutraukimas.
3	Gyvulių papildomas šėrimas ganyklose. Gyvulių papildomo šėrimo ganyklose praktikos pasikeitimas.
4	Šienavimas arba kitoks augalijos pjovimas (įskaitant šienainio gamybą). Šienavimo ir kitokio augalijos pjovimo režimo pasikeitimas arba šios veiklos nutraukimas.
5	Tręšimas mėšlu, srutomis, kitomis trąšomis, kalkinimas.
6	Pesticidų naudojimas, įskaitant herbicidus.
7	Iškasto grunto gramzdinimas, paskleidimas ar saugojimas. Atliekų ar bet kokių cheminių medžiagų kaupimas, paskleidimas ar išliejimas. Medžiagų sandėliavimas.
8	Augalijos deginimas, įskaitant žemės ūkio augalų atliekų deginimą, kontroliuojamas deginimas.
9	Bet kokių laukinių (įskaitant nelaisvėje išaugintų), sulaukėjusių ar naminių gyvūnų, augalų, mikroorganizmų išleidimas, perkėlimas ar kitoks įkurdinimas ar augalų sėklų sėjimas (įskaitant genetiškai modifikuotų organizmų išleidimą).
10	Laukinių gyvūnų gaudymas, rinkimas ar kitoks paėmimas iš buveinių, žalojimas ar žudymas, įskaitant kenkėjų naikinimą. Negyvų gyvūnų ar jų dalių, kiaušinių ir lizdų, kitokių  jų gyvybinės veiklos produktų rinkimas. Gyvūnų trikdymas jų veisimosi, žiemojimo buveinėse ir kitose prieglobsčio vietose.
11	Augalų, jų liekanų ir augalijos darinių (medžių, krūmų, krūmokšnių, žolinių augalų, gyvatvorių ir ežių, negyvos ar yrančios medienos, samanų, kerpių, grybų, augalinių pakritų ir paklotės, durpių ir velėnos ir kt.) naikinimas, perkėlimas, pašalinimas arba pjovimas. Šios veiklos nutraukimas.
12	Miško ir kitokių sumedėjusios augalijos plotų tvarkymas arba tvarkymo praktikos pasikeitimas, įskaitant miško įveisimą, pavienių medžių sodinimą, pagrindinius, ugdymo, sanitarinius kirtimus, medžių genėjimą, medyno ardų ir pomiškio struktūros keitimą. Miško ir kitokių sumedėjusios augalijos plotų tvarkymo veiklos nutraukimas.
13	Sausinimo sistemų (įskaitant požeminį drenažą, griovius, polderius, pylimus, hidroizoliaciją) įrengimas.
14	Vandentakių (įskaitant upes, upelius, šaltinius, kanalus, griovius, užtvankas) nuotėkio režimo pakeitimas, jų krantų ar vagos tvarkymas, sutvirtinant, tiesinant, gilinant ar valant. Ežerų valymas. Apsauginių pylimų, polderių įrengimas, remontas, pašalinimas.
15	Vandens ir pakrančių augalijos tvarkymas. Tvarkymo nutraukimas.
16	Paviršinių vandens telkinių ir gruntinių vandenų lygio keitimas. Vandens išteklių naudojimas, galintis pakeisti paviršinių vandens telkinių ir gruntinių vandenų lygį.
17	Griovių, dambų, drenažo sistemų, tvenkinių, kūdrų, šlapynių, olų, daubų ir įgriuvų užpylimas gruntu ar išardymas.
18	Žvejyba ir akvakultūra vidaus vandens telkiniuose ir jos praktikos pasikeitimas, įskaitant mėgėjų žūklę.
19	Žvejyba ir akvakultūra jūros priekrantėje, jūros gyvūnų gaudymas ir rinkimas, įskaitant gaudyklių ir varžų naudojimą.
20	Žemės atgavimas iš jūros, upių deltų arba pelkių.
21	Jūros kranto apsaugos nuo erozijos priemonių įrengimas, įskaitant statinius vandenyje, kranto tvirtinimą, šlaitų stabilizavimo ir kitas  krantotvarkos priemones.
22	Iškasenų gavyba, įskaitant viršutinį ir giluminį dirvos sluoksnio nukasimą.
23	Kelių, takų, tvorų, užtvarų, pylimų, griovių ir kitų statinių iš grunto statyba, nukėlimas, jų trasos pakeitimas ar nugriovimas. Vamzdynų, kabelių ir kitų antžeminių ar požeminių linijų tiesimas, remontas ar pašalinimas.
24	Pastatų, kuriuose yra saugomų rūšių gyvūnų sezoninės ar nuolatinės slėptuvės, rekonstrukcija ar nugriovimas ir šių pastatų remontas, galintis sukelti saugomų rūšių gyvūnų trikdymą arba apriboti jų patekimą į slėptuves.
25	Laikinų ir nuolatinių statinių statyba, inžineriniai darbai, įskaitant gręžinių gręžimą.
26	Natūralių ar dirbtinių žemės paviršiaus reljefo savybių pakeitimas. Riedulių, kitų stambių akmenų pašalinimas. Šlaitų, skardžių, atodangų tvirtinimas ar ardymas.
27	Sausumos ir vandens transporto priemonių, galinčių pažeisti arba trikdyti saugomas rūšis, naudojimas.
28	Poilsiavimo paslaugų, ekskursijų ir kitos rekreacinės ar pažintinės veiklos, galinčios pažeisti saugomų rūšių radavietes ir augavietes arba pabloginti sąlygas jose, trikdyti saugomų rūšių gyvūnus, organizavimas.
29	Laukinių gyvūnų medžioklė ir gausos reguliavimas arba tokios praktikos pasikeitimas.

Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių  įstatymo

2 priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 98) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363, p. 368).

2. 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 45 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. tarybos direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363, p. 368).“

2 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos valstybės institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima teisės aktus, reikalingus šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti.

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnį,  įsigalioja           m.                        d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS