Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL NACIONALINĖS NARKOTIKŲ KONTROLĖS IR NARKOMANIJOS PREVENCIJOS 2009–2016 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2009 m. d. Nr.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (Žin., 1997, Nr. 2-16; 2004, Nr. 39-1270) 5 straipsnio 2 dalimi n u t a r i a :
1 straipsnis.
2 straipsnis.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo
2009 m. d. nutarimu
Nr.
NACIONALINĖ NARKOTIKŲ KONTROLĖS IR NARKOMANIJOS
PREVENCIJOS 2009-2016 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nacionaline narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2009-2016 metų programa (toliau - Programa) siekiama veiksmingai mažinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto vartojimo paklausą ir pasiūlą, plėtojant narkomanijos prevenciją, ankstyvąją intervenciją, gydymo, reabilitacijos, integracijos į visuomenę paslaugas, žalos asmens ir visuomenės sveikatai mažinimą, narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto vartojimo, jo padarinių stebėseną, mokslinius tyrimus, tarptautinį bendradarbiavimą, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos kontrolę.
2. Programa pagrįsta šiais strateginiais dokumentais:
1) 1961 m. Bendrąja narkotinių medžiagų konvencija (Žin., 2001, Nr. 51-1768);
2) 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencija (Žin., 2001, Nr. 50-1743);
3) 1988 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Konvencija dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta (Žin., 1998, Nr. 38-1004);
5) Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu (Žin., 1997, Nr. 2-16);
6) Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr.113-5029);
7) Nacionalinio saugumo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (Žin., 2002, Nr. 56-2233);
8) Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216);
9) Lietuvos sveikatos programa, patvirtinta. Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 (Žin.,1998, Nr. 64-1842);
10) Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 24 d. rezoliucija „Dėl narkomanijos prevencijos Lietuvoje“ (Žin., 2002, Nr. 12-394);
11) Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. kovo 18 d. rezoliucija „Dėl narkotikų kontrolės politikos“ (Žin., 2003, Nr. 30-1234).
3. Programa pagrįsta nuolatiniu narkotikų kontrolės politikos stiprinimu, teisinės bazės tobulinimu, stebėsena ir vertinimu, koordinuotu tarpinstitucinių programų vykdymu, efektyviu lėšų panaudojimu, griežta atskaitomybe ir kontrole.
4. Programa įgyvendinama visuose valstybės ir vietos savivaldos administravimo lygiuose, bendruomenėse, pasitelkiant asociacijas bei šeimas, užtikrinant tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą ir koordinavimą, formuojant neigiamą visuomenės požiūrį į neteisėtą narkotinių ir psichotropinių, kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimą, organizuojant reikiamų paslaugų teikimą.
5. Programos įgyvendinimui skiriamas tikslinis finansavimas ir reikiamas politinis dėmesys, nes neteisėtas narkotinių ir psichotropinių, kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas sukelia žalą asmens ir visuomenės sveikatai, skatina nusikalstamumą, didina socialinę atskirtį, sveikatos bei socialinės priežiūros išlaidas, kelia grėsmę valstybei ir visuomenės saugumui.
6. Programoje vartojamos sąvokos atitinka numatytas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme (Žin., 1998, Nr. 8-161), Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatyme (Žin., 1999, Nr. 55-1764; 2008, Nr. 65-2455), Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatyme (Žin., 1997, Nr. 30-711), Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme (Žin., 2006, Nr. 17-589) sąvokas bei:
narkomanijos prevencija – prevencijos priemonės, skirtos užkirsti kelią neteisėtam narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimui, grindžiamos darniu ugdymu šeimose, mokyklose, bendruomenėse, derinamos su alkoholio ir tabako vartojimo prevencija, ir vykdomos remiantis bendrosios, atrankinės ir tikslinės prevencijos principais;
bendroji prevencija – prevencijos priemonės, taikomos asmenims, o ypatingai vaikams ir jaunimui, siekiant užkirsti kelią neteisėtam narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimui, apimančios žinių apie neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo žalą ir pasekmes teikimą, sveikatingumo ugdymą, neigiamų nuostatų į šių medžiagų neteisėtą vartojimą formavimą bei gyvenimo įgūdžių ugdymą;
atrankinė prevencija - prevencijos priemonės, taikomos asmenims, kurie dar neturi neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo patirties, bet dėl neigiamo socialinės aplinkos poveikio padidėja tikimybė, kad jie gali pradėti neteisėtai vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas, siekiant mažinti rizikos bei didinti apsauginių veiksnių įtaką ir stiprinti sveikos gyvensenos įgūdžius;
tikslinė prevencija – prevencijos priemonės, taikomos socialinės rizikos šeimoms, socialinės rizikos suaugusiems asmenims, socialinės rizikos vaikams, neteisėtai vartojantiems narkotines ir psichotropines medžiagas, bet dar neturintiems priklausomybės požymių, siekiant anksti nustatyti tokius asmenis, ir motyvuoti nevartoti minėtų medžiagų, teikti jiems reikiamą socialinę ir psichologinę pagalbą, vykdyti ankstyvąją intervenciją;
paklausos mažinimas – kompleksinės ir integruotos priemonės, apimančios narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, gydymo, socialinės psichologinės reabilitacijos ir socialinės reintegracijos, žalos mažinimo priemones, skirtas skatinti neteisėtai nevartoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų ar sumažinti jų neteisėtą vartojimą bei su tuo susijusias pasekmes;
pasiūlos mažinimas – kompleksinės priemonės, kuriomis siekiama užkardyti neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei jų pirmtakais (prekursoriais) ir sumažinti neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartą;
žalos mažinimas – programos, kuriomis siekiama sumažinti galimas su narkotikų vartojimu ir rizikinga elgsena susijusias neigiamas medicinines, socialines, ekonomines, teisines pasekmes visuomenei ir asmeniui;
žemo slenksčio paslaugos – mobilios arba žemo slenksčio paslaugų kabinete teikiamos paslaugos, skirtos švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas vartojantiems asmenims, siekiant užtikrinti pirmąjį narkotikų vartotojų ir jų artimųjų kontaktą su sveikatos priežiūros ir / ar socialine sistema.
II. ESAMOS būklės analizė
7. Įgyvendinant Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. IX-2110 (Žin., 2004, Nr. 58-2041), ir Nacionalinę narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės 2004-2008 metų strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. 1216 (Žin., 2003, Nr. 94-4251), buvo plėtojamas psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencinių programų įgyvendinimas ir vertinimas, didinamas sveikatos priežiūros, reabilitacijos ir reintegracijos, žalos mažinimo paslaugų prieinamumas ir kokybė, stiprinama narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos kontrolė, diegiamos informacinės sistemos, stiprinamas bendradarbiavimas ir koordinavimas.
8. Nuo 2006 m. kryptingai vykdomi atrankinės ir tikslinės prevencijos projektai skirti rizikos grupėms, vyksta kasmetinis psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos projektų vertinimas. 2006 m. mokyklose pradėta įgyvendinti Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 (Žin., 2006, Nr. 33-1197). Teikiamos ankstyvosios intervencijos paslaugos vaikams, parengta ir pradėta įgyvendinti Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos mokymo programa mokinių tėvams, patvirtinta Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro direktoriaus 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. (1.3) V-263. 2004-2008 m. Lietuvoje vykdytos psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos priemonės nulėmė tai, kad Lietuvos mokyklose 2003 - 2007 m. neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo lygis išliko panašus.
9. Socialinės rizikos vaikai yra linkę dažniau vartoti psichoaktyvias medžiagas. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis 2007 m. Lietuvoje registruota 11 958 tūkst. socialinės rizikos šeimų, jose augo 27 881 tūkst. socialinės rizikos vaikų, 7 321 socialinės rizikos šeimos įtrauktos į rizikos grupę dėl tėvų girtavimo bei psichotropinių medžiagų vartojimo, 740 vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose nustatyta laikinoji vaikų globa. 2006 m. Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsakymu atlikto psichiką veikiančių medžiagų vartojimo paplitimo tyrimo duomenimis tarp 15-17 metų amžiaus savivaldybių ir apskričių vaikų globos namų auklėtinių dažniau nelankantys mokyklos bei prasčiau besimokantys vaikai yra dažniau linkę neteisėtai vartoti psichoaktyvias medžiagas.
10. 2008 m. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas (Žin., 2007, Nr. 80-3214), kurio tikslas sukurti vaiko teises ir teisėtus interesus bei visuomenės saugumo poreikius atitinkančią sistemą, kuri padėtų vaikui įveikti susiformavusį ydingą elgesį, išsiugdyti prasmingo individualaus ir visuomeninio gyvenimo sampratas.
11. Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. atlikto reprezentatyvaus 15-64 metų Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, narkotinę ar psichotropinę medžiagą bent kartą per pastaruosius 12 mėn. yra bandę 6,2 proc. gyventojų. Labiausiai šalyje yra paplitęs kanapių vartojimas: bent kartą per pastaruosius 12 mėn. kanapes yra vartoję 5,6 proc. Lietuvos gyventojų. Europos Sąjungoje apie 7 proc. gyventojų yra bandę kanapių per pastaruosius 12 mėn. Per pastaruosius 4 metus išaugo ir ekstazi vartojimas. Kitų narkotinių psichotropinių medžiagų neteisėtas vartojimas reikšmingai nepakito. Vertinant narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto vartojimo paplitimą šalyje, būtina pabrėžti, kad tokį vartojimą lemia įvairūs socialiniai, ekonominiai, aplinkos veiksniai, paveldimumas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų prieinamumas. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro tyrimai rodo, kad gyventojų migracija taip pat daro įtaką narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėto vartojimo plitimui. Lietuvos gyventojai dažniausiai emigruoja į Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Airiją, Vokietiją, o šiose šalyse narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto vartojimo paplitimas yra vidutiniškai 3–5 kartus didesnis nei Lietuvoje.
12. Nors 2004–2007 m. buvo kryptingai plėtojamos sveikatos priežiūros paslaugos, asmenims priklausomiems nuo neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, tačiau nepakankamas gydytojų psichiatrų ir kitų specialistų skaičius, finansiniai ištekliai, riboja sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą šiems asmenims. 2004 m. Lietuvoje veikė 65 psichikos sveikatos centrai, 2007 m. tokių centrų buvo 85. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio priklausomybės ligų centruose pradėtos teikti specializuotos ambulatorinės ir stacionarinės paslaugos vaikams, neteisėtai vartojantiems narkotines ir psichotropines medžiagas bei sergantiems priklausomybe nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Kauno priklausomybės ligų centre teikiamos ilgalaikės psichoterapinės reabilitacijos paslaugos vaikams (10 vietų), priklausomiems nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
13. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis 2008 m. asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, neteisėtai vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, registruota 15 vaikų (2007 m. – 11, 2006 m. – 19, 2005 m. – 43 vaikai), sumažėjo asmenų, pirmą kartą besikreipiančių į sveikatos priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, neteisėtai vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas - 2008 m. sergamumas narkomanija sudarė 8 atv./100 tūkst. gyventojų ir buvo mažesnis už pastarųjų 7 metų vidurkį. 2007 m. asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, neteisėtai vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, registruoti 5809 asmenys, iš kurių daugiau kaip 90 proc. narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai vartojo švirkščiamuoju būdu, apie 80 proc. vartojo opioidus. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2008 m. sausio 1 d. tik 10 proc. (395 asmenims) visų asmenų, registruotų dėl priklausomybės nuo opioidų, buvo taikomas pakaitinis gydymas metadono ar buprenorfino hidrochloridu. 2005 m. šie vaistiniai preparatai buvo įrašyti į Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau - PSO) būtinųjų vaistinių preparatų sąrašą. Jungtinės Tautos remia pakaitinio gydymo plėtrą kaip vieną veiksmingiausių prevencinės pagalbos metodų asmenims, priklausomiems nuo opioidų ir sergantiems ŽIV infekcija. 2006 m. PSO, Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Valstybinio psichikos sveikatos centro atlikti pakaitinio gydymo programų Lietuvoje efektyvumo tyrimai parodė, kad pakaitinis gydymas yra veiksmingas ir reikalingas priklausomybei nuo opioidų gydyti, mažina neteisėtą švirkščiamųjų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, nusikalstamumą, infekcinių ligų plitimą, pagerina socialinę ir sveikatos būklę. Per 5 pastaruosius metus pakaitinio gydymo paslaugų prieinamumas žymiai pagerėjo, bet vis dar yra nepakankamas.
14. 2008 m. Lietuvos savivaldybėse buvo įsteigti 28 savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, kurių veiklos tikslas – rūpintis savivaldybės gyventojų sveikata, vykdyti visuomenės sveikatos priežiūrą, siekiant mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, gerinti gyvenimo kokybę teikiant kokybiškas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas. Viena iš savivaldybių visuomenės sveikatos biurų funkcijų yra narkomanijos prevencijos priemonių vykdymas savivaldybėje.
15. 2004-2008 m. siekiant užtikrinti socialinių psichologinių reabilitacijos paslaugų prieinamumą asmenims, priklausomiems nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kryptingai teikiama valstybės parama socialinės psichologinės reabilitacijos bendruomenėms išaugo 30 proc. ir 2008 m. sudarė beveik 1 mln. Litų, (2006 m. – 779 tūkst. Lt; 2007 m. – 762 tūkst. Lt). 2008 m. trumpalaikę socialinę globą tokiems asmenims teikė 17 psichologinės bei socialinės reabilitacijos įstaigų, kuriose buvo virš 300 vietų. Siekiant integruoti šiuos asmenis į darbo rinką, mažinti jų socialinę atskirtį, plėtojamas adaptacijos įstaigų tinklas, kad baigę psichologinės bei socialinės reabilitacijos programą asmenys galėtų gauti specialistų pagalbą reintegracijos į visuomenę metu.
16. Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis per pastaruosius metus į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl apsinuodijimų narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis 2007 m. buvo kreiptasi 283 kartus (2006 m. - 287, 2005 m. – 257, 2004 m. – 300 kartų). Apie pusė besikreipusiųjų asmenų buvo apsinuodiję opioidais.
17. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2008 m. užregistruoti 60 mirčių dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo atvejai (2007 m. – 72 atv., 2006 m. – 62 atv., 2005 m. – 31 atv., 2004 m. – 38 atv.), kurių dažniausia mirties priežastis buvo apsinuodijimas opioidais.
18. Neteisėtas narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas tiesiogiai siejamas su infekcinių ligų (žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV), hepatito) plitimu. Nors Lietuvoje pagrindinis ŽIV infekcijos plitimo būdas - neteisėtas švirkščiamųjų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas, pastaraisiais metais mažėja tokiu būdu per ataskaitinius metus naujai užsikrėtusių ŽIV infekcija asmenų skaičius. 2008 m. iš visų naujai per metus ŽIV infekcija užsikrėtusių asmenų skaičiaus 44 proc. užsikrėtė neteisėtai vartodami švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas (2007 m. – 57 proc., 2006 m. – 62 proc., 2005 m. - 71 proc., 2004 m. - 75 proc.). Siekiant sumažinti su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu ir rizikinga elgsena susijusias neigiamas medicinines, socialines, ekonomines ir teisines pasekmes visuomenei ir asmeniui, nuo 2006 m. kryptingai plėtojamos stacionarios ir mobilios žemo slenksčio paslaugos (švirkštų/adatų keitimo, informavimo, konsultavimo ir kt.), skirtos švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai vartojantiems asmenims. 2008 m. Lietuvoje veikė 11 žemo slenksčio paslaugų kabinetų, kuriuose lankėsi daugiau nei 3000 asmenų. 2007 m. ŽIV infekcijos paplitimas tarp šios rizikos grupės asmenų siekė apie 8 proc.
19. Lietuvoje ir visoje Europoje nuolat stebimas naujų medžiagų, pasižyminčių narkotiniu ir psichotropiniu poveikiu, pateikimas į rinką, ypač naudojant prekybą internetu. 2008 m. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras informavo, kad buvo aptikta 13 naujų psichoaktyvių medžiagų, 2007 m. – 15, 2006 m. – 7, 2005 m. – 14. 2004-2008 m. naudojant ankstyvo pasikeitimo informacija apie naujas psichoaktyvias medžiagas sistemą, į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (Žin., 2000, Nr. 4-113), buvo įtrauktos 9 medžiagos, 2 medžiagų kontrolės režimas sustiprintas.
20. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas laisvės atėmimo vietose Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, yra žymiai didesnis negu bendroje populiacijoje. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų plitimą laisvės atėmimo vietose lemia įprotis be gydytojo paskyrimo vartoti šias medžiagas laisvėje, nepakankamas nuteistųjų užimtumas, laisvės atėmimo įstaigų saugumo neužtikrinimas, sveikatos ir socialinių paslaugų trūkumas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos duomenimis, 2007 m. laisvės atėmimo vietose narkotines ar psichotropines medžiagas neteisėtai vartojo 17,7 proc. nuteistųjų, iš kurių apie 80 proc. neteisėtai vartojo švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas. Nuo ŽIV infekcijos atvejų registravimo Lietuvoje pradžios laisvės atėmimo vietose pabuvojo daugiau kaip 60 proc. visų ŽIV infekcija užsikrėtusių ir registruotų asmenų Lietuvoje. Kasmet laisvės atėmimo vietose nustatoma nuo 40 iki 60 proc. tais metais Lietuvoje išaiškintų naujų ŽIV infekuotų asmenų. Didžioji dauguma naujai išaiškintų ŽIV infekuotų asmenų būna užsikrėtę laisvėje. Laisvės atėmimo vietose pagal galimybes taikomos žalos mažinimo priemonės.
21. Siekiant sudaryti sąlygas įgyvendinti nusikalstamų veikų prevenciją, mažinti nusikalstamų veikų recidyvą ir laisvės atėmimo vietose esančių asmenų skaičių, nuo 2007 m. kryptingai įgyvendinama Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 220 (Žin., 2007, Nr. 27-989). Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos duomenimis, 2008 m. Lietuvoje 87 nuteistiesiems buvo paskirtas teismo įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka, o 2007 m. - 90.
22. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2008 m. lyginant su 2007 m. užregistruota 6,1 proc. daugiau nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, jų I kategorijos pirmtakais (prekursoriais) ir šių medžiagų kontrabanda. 2008 m. užregistruotos 1839 nusikalstamos veikos, 2007 m. - 1734 veikos, 2006 m. – 1673 veikos, 2005 m. – 1816 veikų). Šios kategorijos nusikalstamos veikos sudaro apie 2 proc. visų šalyje užregistruotų nusikalstamų veikų (2008 m. - 2,3 proc., 2007 m. – 2,3 proc., 2006 m. – 2,0 proc., 2005 m. – 2,0 proc.). 2008 m. kaip ir 2007 m. ištirta 81,2 proc. tokių veikų (2006 m. – 80,6 proc., 2005 m. – 79,2 proc.). 2008 m. ženkliai padaugėjo nepilnamečių, padariusių nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta: 2008 m. – 69, 2007 m. - 46, 2006 m. - 47, 2005 m. - 46, 2004 m. – 49 nepilnamečiai asmenys. Išanalizavus 2008 m. išimtų iš apyvartos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, galima įvardinti naują tendenciją, kad šalies narkotinių ir psichotropinių medžiagų rinkoje mažėja amfetamino, jo sulaikoma ne tik mažesnis kiekis, bet ir rečiau. Šalyje tarp platinamų medžiagų dominuoja kanapės, heroinas ir metamfetaminas. 2005–2006 m. šalyje buvo išaiškintos ir sunaikintos 2 sintetinių narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybos nelegalios laboratorijos. 2007 m. nebuvo išaiškinta nė viena sintetinių narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybos laboratorija. 2008 m. buvo aptikta viena nelegali amfetamino laboratorija, kurioje pagaminta produkcija keliaudavo į Skandinaviją. 2008 m. amfetamino tipo stimuliuojančių medžiagų kontrabandos keliai iš esmės nepakito. Ekstazi dažniausiai yra gabenamas iš Nyderlandų ir Belgijos. Dalis šios medžiagos lieka Lietuvoje, o kita dalis gabenama į rytus, t.y. Baltarusiją ir Rusiją. Amfetaminas ir metamfetaminas iš Lietuvos dažniausiai vežamas į Skandinavijos valstybes, o taip pat ir į Rusiją bei Baltarusiją.
23. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvos Respublikos piliečiai yra aktyvūs tarptautinėje neteisėtoje narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartoje, pvz., kaip narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrabandos organizatoriai ir kurjeriai. 2008 m. sulaikyti 142 Lietuvos Respublikos piliečiai užsienyje, susiję su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta (2007 m. sulaikyti 107, 2006 m. tokių buvo 90).
24. 2007 m. įmonių, licencijuotų veiklai su I kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) nebuvo. Registracijos pažymėjimus veiklai su II ir III kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) turėjo 18 įmonių. Nuo 2008 m. spalio 1 d. teisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) apyvartos kontrolę vykdo Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
25. Siekiant sustiprinti vairuotojų vairavimo kontrolę, nuo 2007 m. Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba taiko prevencines priemones, padedančias nustatyti vairuotojus, apsvaigusius nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Šios tarnybos duomenimis, 2007 m. eismo įvykiuose, kurių metu nukentėjo ar žuvo eismo dalyviai, nustatyti 27 vairuotojai, kurie vairavo transporto priemones apsvaigę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Taip pat įvairių tikslinių policijos prevencinių priemonių metu išaiškinti dar 44 vairuotojai, kurie vairavo transporto priemones apsvaigę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
26. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pastaraisiais metais nebuvo nustatyti pinigų, gautų iš neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos, plovimo atvejai.
27. Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos duomenimis 2005 - 2007 m. šalies įmonėse nebuvo užregistruota nelaimingų atsitikimų darbe ar kelyje į darbą ir iš darbo, susijusių su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu.
28. Narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės veiklai koordinuoti nuo 2004 m. sausio 1 d. įsteigtas Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, visose savivaldybėse veikia Savivaldybių narkotikų kontrolės komisijos, Savivaldybių administracijų prevencinio darbo koordinavimo grupės, Savivaldybių pedagoginės psichologinės tarnybos, o mokyklose – prevencinio darbo grupės. 2004 – 2008 m. šalies mokyklose buvo įsteigtos pedagoginės psichologinės tarnybos: 2008 m. tokių tarnybų buvo 53, o mokyklose dirbo daugiau kaip 350 psichologų.
29. Specialistams, dirbantiems narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityse, mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo centrai nuolat rengia ir organizuoja kvalifikacijos tobulinimo programas, seminarus bei kursus narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrolės ir narkomanijos prevencijos klausimais.
30. Narkomanijos prevencijos, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įgyvendinimo priemonės yra finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų bei kitų lėšų. Nuo 2004 m. lėšos, skirtos Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programos priemonių įgyvendinimui kasmet didėjo vidutiniškai 15 proc.
31. Lietuvoje plėtojama neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, jo padarinių, apyvartos stebėsena, duomenų surinkimas, informacijos analizė ir sklaida visuomenei, vykdomi moksliniai tyrimai. 2007 m. Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtas Europos narkotikų ir narkomanijos informacinio tinklo (REITOX) nacionaliniu centru, kurio tikslas užtikrinti informacijos rinkimą ir analizę. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei visuomenė nuolat informuojama apie narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos veiklą.
32. Palaikomi glaudūs ryšiai su Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos institucijomis, kitomis tarptautinėmis organizacijomis narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityse. Teisėsaugos institucijos sėkmingai bendradarbiauja ir dalyvauja tarptautiniuose projektuose, operacijose, susijusiose su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei jų pirmtakais (prekursoriais) su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis. Nuo 2008 m. sausio 1 d. Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų Narkotikų komisiją ir tapo tikrąja šios komisijos nare iki 2011 m.
33. Esamos būklės analizė leidžia išskirti šiuos palankius ir nepalankius veiksnius.
Palankūs veiksniai:
1) įgyvendinama narkomanijos prevencija ir narkotikų kontrolės politika derinama su šalies ir tarptautiniais strateginiais dokumentais ir programomis, nuolat tobulinama narkomanijos prevencijos ir narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įgyvendinimo teisinė bazė;
3) narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos priemonės formuojamos ir įgyvendinamos atsižvelgiant į tikslinės grupės poreikius, amžių ir kitus veiksnius, kompleksiškai derinamos su kitų psichoaktyvių medžiagų (alkoholio, tabako) vartojimo prevencija;
4) naudojamos įvairios šiuolaikinės informavimo priemonės, supažindinančios visuomenę sveikos gyvensenos bei narkomanijos prevencijos, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrolės klausimais;
5) sukurta ir plėtojama sveikatos priežiūros, reabilitacijos ir reintegracijos į visuomenę paslaugų sistema asmenims, priklausomiems nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų;
6) plėtojamas žalos mažinimo paslaugų prieinamumas ir kokybė asmenims, priklausomiems nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų;
7) sukurtas narkomanijos prevencijos, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrolės koordinavimo mechanizmas valstybės ir vietos savivaldos lygiuose;
8) vykdoma neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, jo padarinių, bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos stebėsena, moksliniai tyrimai, plėtojamos informacinės sistemos narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityse;
9) stiprinama narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos kontrolė;
10) nuolat tobulinama specialistų, dirbančių narkomanijos prevencijos ir narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrolės srityse, kvalifikacija;
11) įgyvendinama paklausos mažinimo priemonių vertinimo sistema pagal Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro rekomendacijas;
12) plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas bei tarptautinės gerosios patirties taikymas įgyvendinant pasiūlos ir paklausos mažinimo priemones, naudojant Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų finansinę ir metodinę paramą.
Nepalankūs veiksniai:
13) narkotinių ar psichotropinių, kitų psichoaktyvių medžiagų neteisėtą vartojimą nulemia daugelis veiksnių (genetiniai, socialiniai, kultūriniai, ekonominiai, etniniai, tarptautiniai), todėl paklausos mažinimo priemonių vykdymas reikalauja nuolatinių finansinių ir žmogiškųjų išteklių bei neleidžia tikėtis greitų paklausos mažinimo priemonių įgyvendinimo rezultatų;
14) sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo, teisėsaugos institucijų ištekliai yra nepakankami, įgyvendinant sveikatos ugdymo ir prevencijos programas mokyklose ir bendruomenėse, užtikrinant sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumą, priimtinumą bei neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos kontrolę;
15) visuomenės nepakantumas asmenims, turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, skatina šių asmenų socialinę atskirtį bei riboja galimybes gauti gydymo bei socialines paslaugas;
16) mažas visuomenės aktyvumas, šeimos ryšių susilpnėjimas, moralinių vertybių devalvavimas lemia delinkventinio elgesio pasireiškimus bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų, alkoholio ir tabako vartojimą;
17) dėl priklausomybės ligų specifikos yra nepakankama asmenų, priklausomų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, motyvacija gydytis bei dalyvauti psichologinės ir socialinės reabilitacijos programose;
18) auga pasaulinė neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvarta, internetinė prekyba ir iš to gaunamas pelnas, stebima organizuoto nusikalstamumo globalizacija;
19) gyventojų mobilumas ir migracija keičia žmonių nuostatas į neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, sąlygoja liberalaus požiūrio į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, alkoholio ir tabako vartojimą skverbimąsi;
20) naujų narkotiniu ir psichotropiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų, pavojingų žmogaus sveikatai bei visuomenės saugumui, atsiradimas rinkoje;
III. PROGRAMOS tikslaS, PRIORITETAI IR UŽDAVINIAI
34. Programos tikslas – sustabdyti ir mažinti narkomanijos plitimą, stiprinant asmens ir visuomenės sveikatą bei saugumą.
35. Programos prioritetai:
3) tarptautinio ir nacionalinio valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų, verslo subjektų, pilietinės visuomenės bendradarbiavimo bei koordinavimo narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityse stiprinimas;
36. Programos uždaviniai:
1) sustabdyti ir mažinti neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą mažinant jų paklausą;
2) mažinti neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pasiūlą, stiprinant šių medžiagų apyvartos kontrolę;
3) užtikrinti tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą bei koordinavimą narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityse;
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
37. Įgyvendinant Programos 36 punkto 1 papunktyje nurodytą uždavinį numatomos vykdyti šios priemonės:
1) vykdyti bendrąją, atrankinę ir tikslinę prevenciją šeimose, mokyklose ir globos įstaigose, bendruomenėse, darbo vietose, skatinant savivaldybių institucijų, asociacijų ir bendruomenių iniciatyvas bei ypatingą dėmesį skiriant vaikų ir jaunimo gyvenimo įgūdžių ugdymui, socialinės atskirties mažinimui;
2) formuoti neigiamą visuomenės požiūrį į neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų cheminių medžiagų ir preparatų bei augalinės kilmės medžiagų, kurios vaikų ir jaunimo tarpe gali būti vartojamos svaiginimuisi, vartojimą, plėtojant švietimą ir informuotumą narkomanijos prevencijos klausimais, atsižvelgiant į tikslinės grupės asmenų amžių, kultūrą, tradicijas, kitus ypatumus;
4) vykdyti psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos mokymus mokinių tėvams ar teisėtiems atstovams;
5) mažinti piktnaudžiavimą cheminėmis medžiagomis ir preparatais, kurie vaikų ir jaunimo tarpe gali būti vartojami svaiginimuisi, stiprinant bendradarbiavimą tarp valstybės institucijų ir įstaigų bei tobulinant teisės aktus, reglamentuojančius cheminių medžiagų ir preparatų apyvartą Lietuvos rinkoje;
7) gerinti asmenims, neteisėtai vartojantiems narkotines ir psichotropines medžiagas, sveikatos priežiūros, reabilitacijos ir reintegracijos į visuomenę paslaugų prieinamumą ir kokybę;
8) plėtoti laisvės atėmimo vietose bendrosios, atrankinės ir tikslinės prevencijos vykdymą, sveikatos priežiūros ir reabilitacijos paslaugų teikimą;
9) plėtoti žalos mažinimo paslaugų prieinamumą, priimtinumą ir kokybę, siekiant mažinti užkrečiamųjų ligų plitimą, mirčių bei nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu, skaičių;
10) gerinti asmenų, vairuojančių transporto priemones, apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų, nustatymo galimybes, stiprinant eismo saugumo kontrolę;
38. Įgyvendinant Programos 36 punkto 2 papunktyje nurodytą uždavinį numatomos vykdyti šios priemonės:
1) tobulinti teisės aktus, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos kontrole, prireikus rengti naujus;
2) stiprinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyje, tiriant nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvarta;
3) stiprinti Europos Sąjungos išorės sienos apsaugą, tobulinant tikrinimo pasienyje procedūras, kitas sienos kontrolės priemones, skirtas užkirsti kelią narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) kontrabandai;
4) užtikrinti teisėsaugos ir kitų kompetetingų valstybės institucijų padalinių, atliekančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos kontrolės bei kitas su tuo susijusias funkcijas, administracinių gebėjimų stiprinimą, finansinį, materialinį techninį aprūpinimą;
5) užtikrinti pinigų, gautų iš neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos, plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, tokių pinigų ir kito nusikalstamu būdu įgyto turto paiešką, nustatymą ir konfiskavimą;
39. Įgyvendinant Programos 36 punkto 3 papunktyje nurodytą uždavinį numatomos vykdyti šios priemonės:
1) plėtoti kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų, bendruomenių ir verslo subjektų tarpusavio bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą, įgyvendinant pasiūlos ir paklausos mažinimo priemones;
2) skatinti savivaldybių, asociacijų, bendruomenių, pilietinės visuomenės bei šeimos iniciatyvas, įgyvendinant pasiūlos ir paklausos mažinimo priemones.
3) tobulinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų tarnautojų, pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, kvalifikaciją narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityse;
4) organizuoti ir dalyvauti tarptautinėse operacijose ar projektuose, skirtuose neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos kontrolei gerinti;
5) aktyviai bendradarbiauti su Europos Sąjungos institucijomis, Jungtinių Tautų, kitomis tarptautinėmis organizacijomis, keičiantis informacija ir gerąja praktika narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityse;
40. Įgyvendinant Programos 36 punkto 4 papunktyje nurodytą uždavinį numatomos vykdyti šios priemonės:
1) plėtoti neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, jo padarinių, apyvartos stebėseną, informacijos sklaidą visuomenei, šalies ir tarptautinėms institucijoms bei organizacijoms;
2) vykdyti mokslinius tyrimus, diegti mokslu ir gerąja praktika pagrįstas metodikas (sveikatos priežiūros diagnostikos, reabilitacijos ir socialinės integracijos, nusikalstamų veikų prevencijos ir išaiškinimo, duomenų ir informacijos rinkimo ir kt.), įgyvendinant pasiūlos ir paklausos mažinimo priemones;
V. SIEKIAMI rezultatai IR VERTINIMO KRITERIJAI
41. Siekiami Programos įgyvendinimo rezultatai:
1) bus sustabdytas ir sumažintas neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo plitimas;
3) bus užtikrinta neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, jo padarinių, apyvartos, pasiūlos ir paklausos mažinimo priemonių stebėsena ir vertinimas, mokslinių tyrimų vykdymas ir plėtra;
42. Įgyvendinant Programos 36 punkto 1 papunktyje nurodytą uždavinį numatomi šie vertinimo kriterijai:
1) neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas tarp šalies gyventojų bei tikslinių grupių;
3) švietimo įstaigų dalis/skaičius, kuriose įgyvendinama Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos programa mokinių tėvams; programose dalyvavusių asmenų skaičius;
4) parengtos, išleistos ir išplatintos metodinės medžiagos, skirtos psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijai vykdyti, skaičius;
5) apmokytų ikimokyklinių ir priešmokyklinių grupių pedagogų, bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų, klasių auklėtojų, psichologų, socialinių pedagogų ir sveikatos priežiūros ir kitų specialistų, vykdyti Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos mokymų programą mokinių tėvams, skaičius;
6) Lietuvos gyventojų, moksleivių, kitų asmenų grupių nuostatų ir požiūrio į narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtą vartojimą ir platinimą pokytis;
7) gerai informuotos visuomenės dalis (proc.) apie neigiamas neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo pasekmes;
8) užkrečiamųjų ligų (ŽIV/AIDS, virusinių hepatitų C ir B, lytiškai plintančių infekcijų (LPI), tuberkuliozės), susijusių su narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtu vartojimu, plitimo dinamika;
9) patikrintų dėl užkrečiamų ligų (ŽIV, virusinių hepatitų C ir B, sifilio, chlamidijozės, tuberkuliozės) asmenų, neteisėtai vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas, skaičius;
10) apsinuodijimų, susijusių su narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtu vartojimu, o taip pat apsinuodijimų neteisėtai vartojant svaiginimuisi chemines medžiagas ir preparatus, skaičiaus dinamika;
11) mirčių, susijusių su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu, skaičiaus dinamika;
12) sulaikytų asmenų, apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių bei kitų psichoaktyvių medžiagų ir vairuojančių transporto priemones, skaičius;
13) asmenų, apsvaigusių nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei nukentėjusių nuo nelaimingų atsitikimų darbe, kelyje į darbą ir iš darbo, skaičius;
14) asmens sveikatos priežiūros įstaigų, turinčių licencijas psichiatrijos bei vaikų ir paauglių psichiatrijos paslaugoms teikti skaičius; suteiktų gydymo paslaugų asmenims, priklausomiems nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, skaičius;
15) asmenų, besikreipusių į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, neteisėtai vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, sergamumo ir ligotumo dinamika;
16) įstaigų, teikiančių socialinės ir psichologinės reabilitacijos paslaugas asmenims, skaičius, reabilitacijos vietų skaičius bei asmenų, kuriems suteiktos socialinės ir psichologinės reabilitacijos paslaugos, skaičius;
17) įstaigų, teikiančių žalos mažinimo programų paslaugas skaičius bei asmenų, gaunančių žemo slenksčio paslaugas, skaičius;
43. Įgyvendinant Programos 36 punkto 2 papunktyje nurodytą uždavinį numatomi šie vertinimo kriterijai:
1) narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos kontrolei skirtų tarpžinybinių ir tarptautinių operacijų ar projektų, kuriuose dalyvauja šalies teisėsaugos institucijos, skaičius;
44. Įgyvendinant Programos 36 punkto 3 papunktyje nurodytą uždavinį numatomi šie vertinimo kriterijai:
1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų tarnautojų, pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, tobulinusių kvalifikaciją narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityse, skaičius;
2) tarptautinių narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrolės ir narkomanijos prevencijos projektų, programų ir tinklų, kuriuose dalyvauja valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, skaičius;
3) valstybės ir savivaldybių institucijų, verslo subjektų bei asociacijų bendrai įgyvendintų paklausos ir pasiūlos mažinimo priemonių skaičius;
45. Įgyvendinant Programos 36 punkto 4 papunktyje nurodytą uždavinį numatomi šie vertinimo kriterijai:
1) pasiūlos ir paklausos mažinimui skirtų informacijos priemonių (straipsniai, konferencijos, seminarai, internetinės svetainės, informacinės kampanijos) skaičius;
3) parengtų metinių neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, jo padarinių, apyvartos, pasiūlos ir paklausos mažinimo priemonių stebėsenos ir vertinimo ataskaitų skaičius;
4) informacinių sistemų, užtikrinančių neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, jo padarinių bei apyvartos stebėseną ir informacijos sklaidą, skaičius;
VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR ATSKAITOMYBĖ
47. Lietuvos Respublikos Vyriausybė kasmet tvirtina Programos įgyvendinimo priemones, numatydama atsakingas valstybės institucijas ir įstaigas, Programos įgyvendinimo priemonių atlikimo terminus.
48. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios vykdo Programos įgyvendinimo priemones, kasmet iki sausio 31 d. pateikia Narkotikų kontrolės departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informaciją apie šios Programos įgyvendinimo priemonių vykdymą.
49. Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės koordinuoja Programos įgyvendinimo priemonių vykdymą ir kasmet iki kovo 1 d. rengia Programos priemonių įgyvendinimo ataskaitą, ją teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei, suinteresuotoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, asociacijoms, pristato visuomenei, nurodydamas vykdomų priemonių veiksmingumą.
50. Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atlieka tarpinį Programos įgyvendinimo 2009-2012 metų priemonių vertinimą ir parengia ataskaitą, ją teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei, suinteresuotoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, asociacijoms, pristato visuomenei, nurodydamas vykdomų priemonių veiksmingumą.
51. Iki 2010 m. liepos 1 d. apskričių viršininkai, rengdami ir įgyvendindami socialines regionines programas, turi atsižvelgti į narkomanijos plitimo tendencijas regione ir prireikus numatyti šiose programose atitinkamas priemones arba rengti atskiras narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programas.
52. Savivaldybės, įgyvendindamos pasiūlos ir paklausos mažinimo priemones savo teritorijose, bendradarbiauja su sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų teikimo, kultūros, švietimo įstaigomis, teritorinėmis darbo biržomis, asociacijomis, bendruomene.
53. Lietuvos Respublikos Vyriausybė lėšas Programai įgyvendinti numato rengdama atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, atsižvelgiant į finansavimo galimybes. Programos įgyvendinimui taip pat gali būti naudojamos Valstybės investicijų programos, Privalomojo sveikatos draudimo fondo bei Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
__________________________