Lietuvos Respublikos

Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo

ĮSTATYMAS

2009 m. d. Nr.
Vilnius

( Žin., 2002, Nr. 103-4604; 2003, Nr. 73-3354; 2004, Nr. 28-871; 2006, Nr. 65-2385; 2007, Nr. 46-1714; 2008, Nr. 19-675)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos

Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių

ĮSTATYMAS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Įstatymo paskirtis – nustatyti, kurios įmonės ir įrenginiai turi strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui, kurie iš jų nuosavybės teise privalo priklausyti valstybei, o kuriuose iš jų (ir kokiomis sąlygomis) kapitalo dalį gali turėti privatūs nacionaliniai bei užsienio asmenys, atitinkantys nacionalinio saugumo interesus, paliekant sprendžiamąją galią valstybei. Šiuo įstatymu taip pat nustatoma tvarka ir kriterijai, kuriais vadovaujantis įvertinamas strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių potencialių dalyvių atitikimas Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.

2 straipsnis. Šio įstatymo pagrindinės sąvokos

1.    Lietuvos Respublikos strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės ir įrenginiai – esamos, steigiamos ar projektuojamos įmonės ir įrenginiai, kuriems pagal jų paskirtį ir (ar) veiklos pobūdį šis įstatymas priskiria strateginę arba svarbią reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir kuriems dėl esminių nacionalinio saugumo interesų apsaugos nustatomos sąlygos ir reikalavimai dėl įmonių ar įrenginių nuosavybės teisių, įmonių kapitalo struktūros ir jo pokyčių, pagrindinių sprendimų priėmimo galių, taip pat reikalavimai, kuriuos turi tenkinti potencialūs įmonių dalyviai.

2.    Nacionalinio saugumo interesai – valstybės nepriklausomybės ir suvereniteto apsauga, europinė ir transatlantinė integracija, grėsmių ir rizikos veiksnių esminę reikšmę visuomenės saugumui turintiems energetikos ir kitiems ūkio sektoriams mažinimas.

3.    Potencialus įmonės dalyvis – fizinis arba juridinis asmuo, oficialiai pareiškęs ketinimą ar interesą įsigyti strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcijų, investuoti į įmonę ar jos numatomą steigti įmonę, pateikęs pasiūlymą (paraišką) dalyvauti su įmonės plėtra susijusių viešųjų pirkimų konkurse ar kitokiu būdu tapti įmonės dalyviu.

4.    Specialiosios saugumo priemonės – teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse nustatytos sąlygos ir reikalavimai, skirti esminių valstybės interesų (valstybės saugumo, suvereniteto, ekonominės galios, visuomenės sveikatos ir saugios aplinkos, viešosios tvarkos užtikrinimo ir kitų) apsaugai, siekiant užkirsti kelią grėsmę keliantiems veiksmams ir neveikimui, šalinti jų atsiradimo priežastis ir sąlygas.

3 straipsnis. Valstybės įmonės ir valstybei nuosavybės teise priklausantys įrenginiai

1. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi šios valstybės įmonės:

1)   valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė;

2)   valstybės įmonė „Kauno aerouostas“;

3)   valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija;

4)   valstybės įmonė Lietuvos paštas;

5)   valstybės įmonė Lietuvos naftos produktų agentūra;

6)   valstybės įmonė „Oro navigacija“;

7)   valstybės įmonė Tarptautinis Palangos oro uostas;

8)   valstybės įmonė Tarptautinis Vilniaus oro uostas;

9)   valstybės įmonė „Automagistralė“;

10) valstybės įmonė „Alytaus regiono keliai“;

11) valstybės įmonė „Kauno regiono keliai“;

12) valstybės įmonė „Klaipėdos regiono keliai“;

13) valstybės įmonė „Marijampolės regiono keliai“;

14) valstybės įmonė „Panevėžio regiono keliai“;

15) valstybės įmonė „Šiaulių regiono keliai“;

16) valstybės įmonė „Tauragės regiono keliai“;

17) valstybės įmonė „Telšių regiono keliai“;

18) valstybės įmonė „Utenos regiono keliai“;

19) valstybės įmonė „Vilniaus regiono keliai“;

20) valstybės įmonė „Vidaus vandens kelių direkcija“.

2. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi šie valstybei nuosavybės teise priklausantys įrenginiai:

1) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechniniai įrenginiai, krantinės, navigacijos keliai ir kanalai, navigaciniai įrenginiai ir kiti infrastruktūros objektai;

2) valstybinės reikšmės keliai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintą sąrašą;

3) skrydžių valdymo sistemos įrenginiai;

4) viešojo naudojimo geležinkeliai.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės įmonės gali būti pertvarkytos į akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves arba reorganizuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatytais būdais tik Seimui priėmus atitinkamą įstatymą.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti įrenginiai nuosavybės teise priklauso valstybei, bet gali būti išnuomoti ir perduoti pagal panaudos sutartį arba gali būti perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės įmonėms ir šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms įmonėms.

4 straipsnis. Įmonės, kurių kapitalo dalį gali turėti privatūs nacionaliniai ir užsienio asmenys, atitinkantys nacionalinio saugumo interesus, paliekant sprendžiamąją galią valstybei, ir įrenginiai

1. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi šios įmonės, kurių kapitalo dalį gali turėti privatūs nacionaliniai ir užsienio asmenys, atitinkantys nacionalinio saugumo interesus, paliekant sprendžiamąją galią valstybei:

1) akcinė bendrovė „Detonas“;

2) akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“;

3) akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras;

4) akcinė bendrovė „Jonavos grūdai“;

5) akcinė bendrovė „Lietuvos energija“;

6) akcinė bendrovė „Šilutės polderiai“;

7) akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“;

8) nacionalinis investuotojas, nurodytas Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo (toliau – Atominės elektrinės įstatymas) ketvirtajame skirsnyje (toliau – nacionalinis investuotojas);

9) akcinė bendrovė Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė;

10) akcinė bendrovė Kauno hidroelektrinė;

11) projekto įgyvendinimo bendrovė, nurodyta Atominės elektrinės įstatyme;

12) elektros perdavimo jungčių statytojas, nurodytas Atominės elektrinės įstatyme.

2. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ įrenginiai, sudarantys 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros perdavimo tinklą ir jo priklausinius.

3. Šiame įstatyme valstybės sprendžiamoji galia reiškia, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytose įmonėse, išskyrus akcinę bendrovę „Lietuvos energija“, projekto įgyvendinimo bendrovę, elektros perdavimo jungčių statytoją ir nacionalinį investuotoją, valstybei turi priklausyti daugiau kaip 1/2 balsų suteikiančių šių įmonių akcijų. Valstybės sprendžiamoji galia akcinėje bendrovėje „Lietuvos energija“ reiškia, kad valstybei, o įsteigus nacionalinį investuotoją ir kaip nepiniginį įnašą į jo įstatinį kapitalą įnešus valstybei nuosavybės teise priklausančias akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ akcijas, nacionaliniam investuotojui priklauso ne mažiau kaip 2/3 balsų suteikiančių šios įmonės akcijų. Valstybės sprendžiamoji galia nacionaliniame investuotojuje, nurodytame Atominės elektrinės įstatymo ketvirtajame skirsnyje, reiškia, kad valstybei nuosavybės teise turi priklausyti ne mažiau kaip 2/3 nacionalinio investuotojo akcijų, kurios turi suteikti ne mažiau 2/3 visų balsų nacionalinio investuotojo visuotiniame akcininkų susirinkime. Valstybės sprendžiamoji galia projekto įgyvendinimo bendrovėje ir elektros perdavimo jungčių statytojo bendrovėse nustatoma Vyriausybės nutarimu, priimtu vadovaujantis Atominės elektrinės įstatymu.

4. Užsienio kapitalas sudaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių kapitalo dalį tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir privatus nacionalinis kapitalas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

5. Po pertvarkymo ar reorganizavimo veiksiančiose šio straipsnio 1 dalyje nurodytose įmonėse turi išlikti valstybės sprendžiamoji galia.

6. Likviduojant (taip pat dėl bankroto) šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įmones, joms priklausantis nekilnojamasis ir įkeistas turtas, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas gali būti parduodamas ar kitaip perleidžiamas tik Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms, valstybės įmonėms arba įmonėms, kurių kapitalo dalį turi privatūs nacionaliniai ir užsienio asmenys, atitinkantys nacionalinio saugumo interesus, tačiau valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 1/2 balsų suteikiančių šių įmonių akcijų.

7. Sprendimai dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų akcinių bendrovių, kuriose valstybei nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 50 procentų akcijų, įstatinio kapitalo didinimo, įstatinio kapitalo mažinimo, įstatų keitimo, pelno (nuostolių) paskirstymo, reorganizavimo, atskyrimo, pertvarkymo, restruktūrizavimo, likvidavimo ir sprendimai dėl visų akcininkų pirmumo teisės įsigyti tokių akcinių bendrovių išleidžiamų konkrečios emisijos akcijų ar tokių bendrovių išleidžiamų konkrečios emisijos konvertuojamųjų obligacijų atšaukimo priimami, jei už juos balsuoja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Priimant sprendimus dėl šioje dalyje nurodytų klausimų, netaikomi Civiliniame kodekse ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatyti kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimai.

8. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims atskirų juridinių asmenų rūšis reglamentuojantys įstatymai taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.

5 straipsnis. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės

1. Nacionaliniam saugumui užtikrinti, be šio įstatymo 2 ir 3 straipsniuose nurodytų įmonių ir įrenginių, svarbios yra ir šios įmonės:

1) akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“;

2) akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“;

3) akcinė bendrovė „VST“;

4) akcinė bendrovė Rytų skirstomieji tinklai;

5) akcinė bendrovė „Lietuvos elektrinė“;

6) akcinė bendrovė „TEO LT, AB “;

7) akcinė bendrovė „Achema“;

8) vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas teikiančios įmonės pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą.

9) akcinė bendrovė Giraitės ginkluotės gamykla.

2. Siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, įstatymai gali nustatyti papildomus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių veiklos reikalavimus.

3. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas teikiančios įmonės, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 8 punkte, turi nuosavybės teise priklausyti valstybei ar savivaldybei arba valstybei ar savivaldybei turi priklausyti daugiau kaip 75 procentai balsų suteikiančių šių įmonių akcijų.

6 straipsnis. Ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės ir įrenginiai bei jiems ir investuotojams taikomos nacionalinio saugumo interesus užtikrinančios specialiosios saugumo priemonės

1. Ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi Atominės elektrinės įstatyme nurodytos Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos jungtys su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energetikos sistemomis ir nauja atominė elektrinė.

2. Vyriausybė ir valstybės institucijos, priimdamos nutarimus bei sprendimus ir sudarydamos susitarimus, valstybės akcijų valdytojai, priimdami sprendimus, sudarydami susitarimus ir įgyvendindami valstybei nuosavybės teise priklausančių nacionalinio investuotojo, projekto įgyvendinimo bendrovės ir elektros perdavimo jungčių statytojo akcininkų teises, užtikrina, kad:

1) nacionalinis investuotojas, projekto įgyvendinimo bendrovė ir elektros perdavimo jungčių statytojas efektyviai įgyvendintų pagrindinį Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos uždavinį – neribotą laiką, nepriklausomai, saugiai, patikimai aprūpinti Lietuvos vartotojus elektros energija;

2) Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyti strateginiai objektai – nauja atominė elektrinė, elektros perdavimo jungtys į Lenkijos Respubliką ir Švedijos Karalystę, užtikrinančios efektyvius ir reikiamos apimties elektros energijos mainus tarp Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos ir Elektros energijos perdavimo koordinavimo sąjungai (toliau – UCTE) bei Šiaurės šalių perdavimo sistemos operatorių organizacijai (NORDEL) priklausančių sistemų, – būtų realizuoti neatidėliojant;

3) naujos atominės elektrinės ir elektros perdavimo jungčių į Lenkijos Respubliką ir Švedijos Karalystę techniniai sprendimai ir parametrai būtų parinkti taip, kad pagrindinė atominei elektrinei reikalingų galios rezervų dalis būtų gaunama iš Europos Sąjungos valstybių ir būtų patenkintos Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos darbo sinchroniniu režimu su UCTE sistema sąlygos;

4) Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema būtų parengta neatidėliotinam prisijungimui prie UCTE sistemos sinchroniniam darbui, kai tik bus įrengtos elektros tinklų jungtys, įgyvendintos techninės priemonės ir atlikti veiksmai, reikalingi Lietuvai tapti UCTE nare;

5) naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimo bendrovės kapitale dalyvaujant strateginiam investuotojui ir (arba) strateginiams partneriams būtų apsaugoti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir valstybės esminiai interesai, o pasirenkant atominės elektrinės projekto įgyvendinimo dalyvius būtų taikomi atitikties nacionalinio saugumo interesams kriterijai.

3. Projekto įgyvendinimo bendrovei, naujai atominei elektrinei, Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos jungtims su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės energetikos sistemomis ir investuotojams taikomos nacionalinio saugumo interesus užtikrinančios specialiosios saugumo priemonės.

4. Teisės aktuose nustatomos šios nacionalinio saugumo interesus užtikrinančios specialiosios saugumo priemonės:

1)    fizinės ir informacinės saugos reikalavimai;

2)    energetinio tiekimo saugumo ir pirminių energijos šaltinių diversifikacija, ilgalaikės kuro tiekimo sutartys ir būtinų kuro atsargų rezervas;

3)    atominės elektrinės technologijų atitiktis nustatytiems saugos reikalavimams ir technologijų tiekėjų alternatyvos;

4)    Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimas;

5)    atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo, atliekų tvarkymo finansavimo užtikrinimas;

6)    projekto įgyvendinimo bendrovės valdymo organų teisė pagal kompetenciją savarankiškai priimti operatyvinius valdymo sprendimus, jei to reikia atominės elektrinės saugai užtikrinti.

5. Projekto įgyvendinimo bendrovei ir investuotojams taikomos ir kitos specialiosios saugumo priemonės, nustatytos Atominės elektrinės įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme ir kituose teisės aktuose.

6. Šiame straipsnyje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Atominės elektrinės įstatyme.

7 straipsnis. Strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas

1. Potencialių įmonės dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas atliekamas dėl strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, kuriose valstybei nuosavybės teise priklauso akcijų, potencialių įmonės dalyvių.

2. Potencialių įmonės dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas atliekamas tais atvejais, kai:

1) potencialus įmonės dalyvis, veikdamas savarankiškai ar Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo nustatytais atvejais kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, siekia įgyti akcijų, suteikiančių 5 ar daugiau procentų balsų įmonėje;

2) potencialus įmonės dalyvis siekia įgyti akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 1/3 balsų įmonėje.

3. Vyriausybė sudaro Potencialių įmonės dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisiją (toliau – Komisija). Į šią Komisiją Vyriausybė skiria savo ir nacionalinio saugumo srityje kompetentingų institucijų atstovus, tvirtina Komisijos darbo tvarkos aprašą.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių valdymo organai dėl potencialių įmonės dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo privalo kreiptis į Komisiją, apie potencialius įmonės dalyvius pateikdami Komisijos darbo tvarkos apraše numatytus dokumentus ir informaciją.

5. Strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą Komisijoje gali inicijuoti Vyriausybė, taip pat ministerija arba savivaldybė, kuri yra atitinkamos įmonės steigėja arba kuriai nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso įmonės akcijų paketas ir (arba) kurios reguliavimo sričiai priklauso įmonė.

6. Vykdydami įmonės potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą, Komisijai išvadas pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Komisijos sprendimu kitos institucijos.

7. Sprendimą dėl strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams priima Komisija, įvertindama asmens atitiktį šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems kriterijams ir patikroje dalyvaujančių kompetentingų valstybės institucijų išvadas.

8. Nacionalinio saugumo interesus atitinkančiu asmeniu laikomas potencialus įmonės dalyvis, dėl kurio šio straipsnio nustatytais pagrindais ir šį įstatymą įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka yra atlikta patikra ir priimtas sprendimas, kad tikrinamas asmuo atitinka nacionalinio saugumo interesus.

9. Tuo atveju, kai asmuo yra juridinis asmuo, laikoma, kad jis atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, jei juos atitinka jis pats ir asmenys, tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai turintys ne mažiau kaip 2/3 balsų suteikiančių šios įmonės akcijų.

10. Potencialus įmonės dalyvis pripažįstamas atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus, jeigu jis atitinka visas šias sąlygas:

1) atitinka šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytus europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus;

2) asmuo nėra monopolinis kurios nors rūšies Lietuvos importuojamų iškastinių energijos išteklių tiekėjas, tokio tiekėjo kontroliuojamas arba su juo kooperacijos ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo;

3) asmuo neturi nacionaliniam saugumui galinčių didinti riziką ar kelti grėsmę ryšių su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių asmenimis;

4) nėra duomenų, kad asmuo gali būti susijęs su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar palaikančiomis ryšius su asmenimis, įtariamais priklausymu joms;

5) asmuo nėra padaręs ar dėl jo neatliekami procesiniai veiksmai dėl Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatytų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymo, taip pat juos atitinkančių veikų užsienio šalyse;

6) asmuo teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintas pažeidęs šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių veiklą.

11. Potencialiems įmonių dalyviams, kuriuos Komisija pripažįsta neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų, taikomi šio įstatymo numatyti ribojimai įsigyti strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcijų, investuoti į įmonę ar jos numatomą steigti įmonę, pateikti pasiūlymą (paraišką) dalyvauti su įmonės plėtra susijusių viešųjų pirkimų konkurse ar kitokiu būdu tapti įmonės dalyviu.

8 straipsnis. Potencialaus įmonės dalyvio atitikties europinei ir transatlantinei integracijai kriterijai

Komisija įvertina potencialaus įmonės dalyvio atitiktį šiems europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams:

1) ilgalaikės veiklos pobūdžio ir patirties atitinkamoje srityje Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybėse narėse, taip pat kitose Lietuvos nacionaliniam saugumui stiprinti svarbiose valstybėse, plėtojančiose saugumo ryšius su Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybėmis;

2) realių ketinimų, galimybių ir planuojamų būdų tiesiogiai prisidėti prie nacionaliniam saugumui svarbaus Lietuvos ūkio sektoriaus ar energetikos sistemos spartesnės integracijos į transatlantines ir europines rinkas;

3) Lietuvos europinei ir transatlantinei integracijai palankius verslo kooperacijos ir partnerystės ryšius.

9 straipsnis. Strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių sauga

1. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į įmonių veiklos ypatumus, nustato strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių fizinės ir informacinės saugos reikalavimus.

2. Strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių vadovai atsako už šio straipsnio 1 dalyje numatytų fizinės ir informacinės saugos reikalavimų įgyvendinimą.“

2 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Vyriausybė iki 2009 m. spalio 1 d. parengia ir patvirtina strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo Komisijos darbo tvarką.

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 7 ir 8 straipsniai įsigalioja 2009 m. spalio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS    `                                  

___________________