Projektas

 

 

Lietuvos Respublikos

Valstybės SPECIALIŲJŲ GARANTIJŲ DĖL PREKINIO kredito DRAUDIMO

įstatymas

 

2009 m.                                        d. Nr.

Vilnius

 

PREAMBULĖ

 

Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos verslui reikšminga parama būtų efektyviai veikianti prekinio kredito draudimo sistema, nes eksporto augimas yra viena iš pagrindinių ekonomikos plėtros krypčių nedidelėse valstybėse, o dėl finansų krizės sutrikę įmonių tarpusavio atsiskaitymai kelia grandininę nemokumo reakciją ir didina socialinę įtampą,  

atsižvelgdamas į Komisijos komunikato valstybėms narėms pagal Europos bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui ir Komisijos komunikatą – Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis nuostatas,

priima šį Valstybės specialiųjų garantijų dėl prekinio kredito draudimo įstatymą.

 

1 straipsnis.    Įstatymo paskirtis

 

1. Šis įstatymas reglamentuoja valstybės specialiųjų garantijų teikimą draudėjams, sudariusiems prekinio kredito draudimo sutartis su draudimo įmonėmis.

2. Garantijų institucijos, suteikiančiai specialiąsias garantijas draudėjams, veiklai Draudimo įstatymo nuostatos nėra taikomos.

 

2 straipsnis.    Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

 

1. Atidėto mokėjimo terminas – draudėjo ir pirkėjo sutartyje nustatytas terminas iki kurio turi būti apmokėta (atlyginta) už parduotas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas ir (arba) atliktus darbus.

2. Administravimo sutartis – sutartis tarp draudimo įmonės ir garantijų institucijos, kurioje nustatyta paraiškų suteikti garantiją teikimo draudimo įmonėms ir paraiškų perdavimo garantijų institucijai tvarka, administravimo tvarka, mokesčio už garantiją dydis, pirkėjo neatsiskaitymo su draudėju sutartyje nustatytais terminais atveju išmokų ir susigrąžintų sumų paskirstymo eiliškumo tvarka, garantijai įsigaliojus, jos atšaukimo ir/arba dydžio keitimo tvarka, draudimo įmonei mokamo administracinio mokesčio dydis ir sumokėjimo tvarka, kitos nuostatos.

3. Draudėjas – Lietuvos ūkio subjektas, parduodantis prekes ir (arba) paslaugas ir (arba) darbus už Lietuvos Respublikos ribų, ir sudaręs su draudimo įmone prekinio kredito draudimo sutartį.

4. Draudimo įmonė – Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigta draudimo įmonė (akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė ir Europos bendrovė (Societas Europaea), Draudimo įstatymo nustatyta tvarka gavusi draudimo veiklos licenciją, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių narių draudimo įmonė, įgyvendinanti steigimosi teisę ir (arba) teisę teikti paslaugas, Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybių draudimo įmonių filialas, Draudimo įstatymo nustatyta tvarka gavęs leidimą filialo draudimo veiklai, kurios turi teisę vykdyti kredito draudimo veiklą, turi investicinį kredito reitingą ir yra sudariusios prekinio kredito draudimo sutartis su draudėjais.

5. Institucija, už kurios įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė (toliau – garantijų institucija) Vyriausybės įsteigtas juridinis asmuo, kuris pagal šio juridinio asmens išduotą garantiją, pirkėjui neatsiskaičius su draudėju sutartyje nustatytais terminais, užtikrina draudėjui pirkėjo skolos dalies apmokėjimą, ir už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė.

6. Investicinis kredito reitingas – tarptautinių reitingų agentūrų suteiktas kredito reitingas, ne žemesnis kaip Baa3 Moody’s ir (arba) BBB- Standard & Poor’s ir (arba) BBB- Fitch Ratings.

7. Pirkėjas – ne Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre registruotas ūkio subjektas, su kuriuo draudėjas yra sudaręs prekių pirkimo – pardavimo ir (arba) paslaugų teikimo ir (arba) darbų vykdymo sutartį, taikant atidėto mokėjimo terminą.

8. Pirkėjo kredito limitas (komercinis kredito limitas) – maksimali apdraudžiama vieno pirkėjo skolų suma, draudimo įmonės nustatyta sprendime dėl pirkėjo prekinio kredito draudimo limito.

9. Pirkėjo skola – pirkėjo įsiskolinimas draudėjui, kurią pirkėjas privalo apmokėti atitinkamoje pirkimo – pardavimo ir (arba) paslaugų teikimo ir (arba) darbų vykdymo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

10. Prekinis kreditas – pagal prekių pirkimo – pardavimo ir (arba) paslaugų teikimo ir (arba) darbų vykdymo sutartis pirkėjo (pirkėjų) mokėtinos piniginės lėšos, kai jų mokėjimas atidedamas, pirkėjui (pirkėjams) įsipareigojus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis.

11. Sprendimas dėl pirkėjo prekinio kredito draudimo limito – draudimo įmonės išduotas dokumentas, kuriame nurodomas pirkėjo prekinio kredito draudimo limitas.

12. Valstybės remiamas prekinio kredito draudimas – draudimo įmonių vykdomas prekinio kredito draudimas ir specialiųjų garantijų administravimas, kai valstybė, suteikdama draudėjui valstybės specialiąją garantiją, perima dalį pirkėjo skolos rizikos.

13. Valstybės specialioji garantija (papildomas kredito limitas) – valstybės turtinis įsipareigojimas sumokėti draudėjui pirkėjo skolos dalį pirkėjui neatsiskaičius su draudėju sutartyje nustatytais terminais.

14. Valstybės specialioji garantija už garantijų instituciją (toliau – garantija) – valstybės turtinis įsipareigojimas įvykdyti garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų pagal šios garantijų institucijos išduotą garantiją sumokėti draudėjui pirkėjo skolos dalį įvykdymą garantuoja valstybė, įsipareigojimus, jeigu garantijų institucija neįvykdo arba įvykdo ne visus jos išduotoje garantijoje numatytus įsipareigojimus.

15. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos vartojamos Civiliniame kodekse, Valstybės skolos įstatyme, Draudimo įstatyme.

 

3 straipsnis.    Valstybės specialiųjų garantijų teikimo pagrindinės nuostatos

 

1. Garantijos už garantijų instituciją teikiamos valstybei prisiimant įsipareigojimą padengti dalį nuostolių draudėjui dėl pirkėjo įsipareigojimų nevykdymo.

2. Garantijas draudėjams dėl dalies pirkėjo skolos apmokėjimo prekinio kredito draudimo atvejais pirkėjui neatsiskaičius su draudėju sutartyje nustatytais terminais, jei tam tikroms programoms įgyvendinti yra numatytos lėšos tų metų valstybės biudžete ar valstybės fonduose, suteikia garantijų institucija.

3. Už garantijų institucijos įsipareigojimų draudėjams pagal garantijas įvykdymą garantuoja valstybė. Draudikas neatsako už garantijų institucijos įsipareigojimus draudėjams.

4. Atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatomas garantijų institucijos (-ų) išduodamų garantijų pagal valstybės remiamo prekinio kredito draudimo sutartis limitas.

5. Garantijų institucija su draudimo įmone sudaro administravimo sutartį, kurioje nustatomos draudimo įmonės ir garantijų institucijos teisės ir pareigos. Dėl administravimo sutarties sudarymo į garantijų instituciją gali kreiptis bet kuri šiame įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkanti draudimo įmonė. Draudėjo, kuriam suteikta garantija, prekinio kredito draudimo sutartis vykdoma šioje draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir draudimo įmonė turi visas draudimo sutartyje nustatytas teises ir pareigas (įskaitant ir teisę perimti draudėjo reikalavimą į pirkėją dėl viso pirkėjo skolos dydžio), tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

6. Neparduotinas ir laikinai neparduotinas rizikas, dėl kurių garantijų institucija gali išduoti draudėjams garantiją pagal šį įstatymą, nustato Vyriausybė pagal Komisijos komunikatą valstybėms narėms pagal Europos bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui ir (arba) Komisijos komunikatą – Bendrijos laikinąją valstybės pagalbos priemonių sistemą siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis.

7. Garantijos teikiamos draudėjui, kai jis yra sudaręs prekinio kredito draudimo sutartį su draudimo įmone, turinčia investicinį kredito reitingą, ir draudimo rizikos laikotarpis yra trumpesnis nei dveji metai. Prašymus dėl garantijų suteikimo administruoja draudimo įmonė.

8.  Garantijos teikiamos ir administruojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

 

4 straipsnis. Valstybės prisiimamos atsakomybės ribos

 

1. Garantija draudėjui teikiama, jei draudėjas prisiima ne mažiau nei 20 proc. pirkėjo skolos rizikos, ir yra tenkinama viena iš sąlygų:

 

1) draudėjas turi galiojančią prekinio kredito draudimo sutartį su draudimo įmone ir ją tinkamai vykdo, tačiau dėl padidėjusios rizikos draudimo įmonė priima sprendimą dėl pirkėjo kredito limito sumažinimo;

2) draudėjas turi galiojančią prekinio kredito draudimo sutartį su draudimo įmone ir ją tinkamai vykdo, siekia gauti naują pirkėjo draudimo limitą, tačiau dėl padidėjusios rizikos draudimo įmonė pasiūlo mažesnį pirkėjo kredito limitą nei draudėjas pageidauja;

3) draudėjas sudaro naują prekinio kredito draudimo sutartį, tačiau dėl padidėjusios rizikos draudimo įmonė pasiūlo mažesnį pirkėjo kredito limitą nei draudėjas pageidauja.

2. Draudimo įmonei sumažinus pirminį pirkėjo kredito limitą mažiau kaip 50 proc., garantijų institucija turi teisę suteikti garantiją ne didesnei sumai kaip iki sumažinimo buvusio pirkėjo kredito limito ir sumažinto pirkėjo kredito limito skirtumas.

3. Draudimo įmonei sumažinus pirminį pirkėjo kredito limitą daugiau kaip 50 proc., garantijų institucija turi teisę suteikti garantiją ne didesnei sumai nei sumažintas pirkėjo kredito limitas.

4. Draudimo įmonei sumažinus pirkėjo kredito limitą iki 0, garantija nėra suteikiama.

5. Garantijos, kuomet draudimo įmonė suteikia naują, tačiau mažesnį nei draudėjas pageidavo pirkėjo prekinio kredito limitą, išduodamos ne didesnei sumai nei pirkėjo kredito limitas.

6. Garantijos dydis priklauso nuo pirkėjo kredito limito dydžio. Garantijos atšaukimo ir sumažinimo tvarką kintant pirkėjo kredito limitui nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

7. Garantijų institucijos suteikta garantija užtikrina pirkėjo skolos dalies sumokėjimą proporcingai prisiimtai atsakomybei.

 

5 straipsnis. Garantijų institucijos kompetencija teikiant garantijas draudėjams

 

1. Garantijų institucija turi teisę teisės aktų numatyta tvarka ir pagrindais užtikrinti draudėjams, pirkėjui neatsiskaičius su draudėju sutartyje nustatytais terminais, pagal garantijas dalies pirkėjo skolos apmokėjimą, kai draudėjas yra sudaręs prekinio kredito sutartį su draudimo įmone.

2. Garantijų institucijos prisiimamų įsipareigojimų draudėjams suma kiekvienais metais negali viršyti atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatomo garantijų institucijos išduodamų garantijų limito.

3. Garantijų institucijos garantijos pasirašomos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

4. Garantijų institucija, įgyvendindama valstybės vykdomas programas, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priima sprendimą dėl garantijų suteikimo, dėl pirkėjo skolos dalies mokėjimo draudėjui, tvarko suteiktų garantijų apskaitą, vykdo kitas teisės aktais priskirtas funkcijas.

5. Garantijų institucija išmoką pagal garantiją moką tiesiogiai draudėjui.

6. Visus išieškojimo iš pirkėjo veiksmus pagal prekinio kredito draudimo sutartį ir garantiją vykdo draudimo įmonė. Išieškotos lėšos paskirstomos tarp draudimo įmonės ir garantijų institucijos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

7. Garantijų institucija garantijų, suteiktų draudėjams, apskaitą vykdo atskirai nuo kitų garantijų, jei Vyriausybė tokiai garantijų institucijai yra pavedus kitas nei šiame įstatyme reglamentuojamas funkcijas.

8. Garantijų institucijai subrogacijos pagrindais proporcingai prisiimtos rizikos daliai pereina teisės į pirkėjo skolos dalį, palūkanas (delspinigius), o taip pat ir į prievolių užtikrinimo priemones.

 

6 straipsnis. Garantijos atlyginimas

 

1. Garantijos atlyginimas garantijų institucijai teikiant garantijas draudėjams yra nustatomas ir mokamas priežiūrą vykdančios institucijos nustatyta tvarka.

2. Draudėjas moka prekinio kredito draudimo įmoką ir garantijos atlyginimą draudimo įmonei. Draudimo įmonė, gavusi iš draudėjo sumokėtą atlyginimą už garantijos suteikimą, perveda jį garantijų institucijai.

3. Draudimo įmonė iš garantijų institucijai pervedamos draudimo įmokos už papildomą kredito limitą turi teisę išskaičiuoti administravimo sutartyje nustatytą administravimo mokestį.

 

7 straipsnis.    Garantijų institucijos priežiūrą vykdanti institucija

 

1. Garantijų institucijos priežiūrą, teikiant garantijas draudėjams, vykdo Vyriausybės įgaliota institucija (toliau, kaip ir šio įstatymo 6 str. 1 dalyje – priežiūrą vykdanti institucija).

2.  Priežiūrą vykdanti institucija, vykdydama garantijų institucijos priežiūrą, vadovaujasi šiuo įstatymu, garantijų institucijos steigimą ir veiklą, garantijų teikimą draudėjams reglamentuojančiais teisės aktais.

3.  Priežiūrą vykdanti institucija:

1) nustato garantijos atlyginimo už išduodamas garantijas apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką;

2) stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri garantijų institucijos veiklą teikiant garantijas draudėjams;

3) vykdo kitas šio įstatymo ir Vyriausybės nustatytas funkcijas.

 

8 straipsnis. Įstatymo galiojimas

 

Šis įstatymas įsigalioja nuo jo paskelbimo ir galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d.

 

 

 

9 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija per vieną mėnesį po šio įstatymo įsigaliojimo priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

Respublikos prezidentas