Projektas 2
LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOKESČIŲ MOKĖJIMO TERMINO ATIDĖJIMO
ĮSTATYMAS
2009 m. d.
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šio įstatymo tikslas – atidėti galiojančiuose mokesčių įstatymuose nustatytus pelno mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio, žemės mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – socialinio draudimo įmokos) mokėjimo terminus šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytoms įmonėms.
2. Kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos, reglamentuojančios pelno mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio, žemės mokesčio ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką, šiame įstatyme nustatytiems subjektams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
3. Šio įstatymo nuostatos taikomos nepažeidžiant valstybės pagalbos reikalavimų, vadovaujantis 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2006 L 379, p. 5), 2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1535/2007 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje (OL 2007 L 337, p. 35) ir 2007 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 875/2007 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai žuvininkystės sektoriuje ir iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 1860/2004 (OL 2007 L 193, p. 6).
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Mokesčio mokėjimo termino atidėjimas – vėlesnio, negu nustatyta mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą reglamentuojančiame mokesčio įstatyme, mokesčio mokėjimo termino nustatymas.
3. Pajamos – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme (toliau – Pelno mokesčio įstatymas).
4. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos vartojamos Pelno mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme (toliau – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas), Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatyme (toliau – Žemės mokesčio įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – Valstybinio socialinio draudimo įstatymas), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose bei mokesčių teisės aktuose. Partneriams, kaip ši sąvoka suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, šeimos sąvoka taikoma mutatis mutandis.
3 straipsnis. Įmonės, kurioms taikomas mokesčių mokėjimo termino atidėjimas
1. Pelno mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio, žemės mokesčio ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo termino atidėjimas taikomas po 2009 m. liepos 1 d. įsteigtiems ribotos civilinės atsakomybės (iš neribotos civilinės atsakomybės į ribotos civilinės atsakomybės po nurodytos datos pertvarkytiems) juridiniams asmenims, kurių ne mažiau kaip 90 procentų akcijų (pajų) ir ne mažiau kaip 90 procentų sprendžiamųjų balsų tiesiogiai turi (nėra perleidę kitiems asmenims) vienai šeimai priklausantys fiziniai asmenys arba 100 procentų akcijų turi vienas fizinis asmuo, (toliau – įmonė) ir kurios atitinka visas šioje dalyje nurodytas sąlygas:
2) visi tos įmonės dalyviai kartu su šeimos nariais netiesiogiai nevaldo daugiau kaip 10 procentų akcijų (pajų) ar kitų teisių į kito juridinio asmens paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti;
3) visi tos įmonės dalyviai nėra buvę kitos įmonės, kuri pagal šį įstatymą naudojosi mokesčio mokėjimo termino atidėjimu, dalyviai;
4) vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius ne mažesnis kaip 2 žmonės ir ne didesnis kaip 10 žmonių;
5) einamojo pelno mokesčio mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 mln. litų. Tuo atveju, jeigu pelno mokesčio mokestinis laikotarpis yra trumpesnis negu dvylika mėnesių, pajamų suma laikoma per tą mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma, padalyta iš to mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus ir padauginta iš dvylikos.
2. Šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų atitiktis nustatoma pagal atitinkamo mokesčio mokestinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis. Socialinio draudimo įmokų mokestinio laikotarpio paskutine diena laikoma mėnesio, už kurį Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka turi būti sumokėtos socialinio draudimo įmokos, paskutinė diena.
3. Įmonės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta tvarka ir terminais mokesčių administratoriams teikia duomenis apie šiame straipsnyje ir šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje išvardytų sąlygų atitiktį. Šių duomenų kontrolės ir mainų tarp mokesčių administratorių tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
4 straipsnis. Socialinio draudimo įmokų mokėjimo termino atidėjimas
1. Jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip, šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkančios įmonės turi teisę 80 procentų socialinio draudimo įmokų sumos, apskaičiuotos per 1–12 kalendorinius mėnesius, 50 procentų šių įmokų sumos, apskaičiuotos per 13–24 kalendorinius mėnesius, ir 30 procentų šių įmokų sumos, apskaičiuotos per 25–36 kalendorinius mėnesius, sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą po 5 metų, pradedamų skaičiuoti nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyto šių įmokų sumokėjimo termino pabaigos dienos. Penkerių metų atidėjimo terminas skaičiuojamas kiekvienam valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo laikotarpiui (kalendoriniam mėnesiui) atskirai. Šioje dalyje nurodyti kalendoriniai mėnesiai pradedami skaičiuoti nuo pirmojo įmonės įsteigimo (pertvarkymo) kalendorinio mėnesio. Šioje dalyje nurodyta socialinio draudimo įmokų, kurios gali būti sumokėtos atidėtu terminu, procentinė išraiška visų socialinio draudimo rūšių įmokoms taikoma vienodai.
2. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytas sąlygas atitinkančios įmonės, kurių einamasis pelno mokesčio mokestinis laikotarpis yra nepasibaigęs arba, jam pasibaigus, pelno mokesčio deklaracija dar nėra pateikta mokesčių administratoriui, ir nėra suėjęs jos pateikimo terminas, gali taikyti šio straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu pagal planuojamus duomenis to laikotarpio pajamos neviršija šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos ribos. Jeigu pagal pelno mokesčio deklaracijos duomenis pajamos viršija šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą ribą, susikaupusi nesumokėtų socialinio draudimo įmokų suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo Pelno mokesčio įstatyme nustatytos pelno mokesčio deklaracijos pateikimo mokesčių administratoriui dienos (tuo atveju, jeigu Valstybinio socialinio draudimo įstatymas nustato vėlesnį jų sumokėjimo terminą – Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytu terminu), o už visą naudojimosi šių įmokų sumokėjimo termino atidėjimu laikotarpį skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyti delspinigiai.
3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimo metu papildomai apskaičiuotoms įmokoms ir su jomis susijusioms sumoms ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokoms, kurias Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka draudėjai privalo išskaičiuoti ir sumokėti iš apdraustųjų asmenų pajamų už apdraustuosius asmenis.
5 straipsnis. Pelno mokesčio, nekilnojamo turto mokesčio ir žemės mokesčio mokėjimo termino atidėjimas
1. Jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip, šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkančios įmonės turi teisę 80 procentų pelno mokesčio, 80 procentų nekilnojamojo turto mokesčio ir 80 procentų žemės mokesčio sumos, apskaičiuotos per 1–12 kalendorinius mėnesius, 50 procentų pelno mokesčio, 50 procentų nekilnojamojo turto mokesčio ir 50 procentų žemės mokesčio sumos, apskaičiuotos per 13–24 kalendorinius mėnesius, ir 30 procentų pelno mokesčio, 30 procentų nekilnojamojo turto mokesčio ir 30 procentų žemės mokesčio sumos, apskaičiuotos per 25–36 kalendorinius mėnesius, sumokėti į biudžetą po 5 metų, pradedamų skaičiuoti nuo atitinkamame šių mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą reglamentuojančiame mokesčio įstatyme nustatyto šių mokesčių sumokėjimo termino pabaigos dienos. Penkerių metų atidėjimo terminas skaičiuojamas kiekvienam atitinkamo mokesčio mokestiniam laikotarpiui atskirai. Šioje dalyje nurodyti kalendoriniai mėnesiai pradedami skaičiuoti nuo pirmojo įmonės įsteigimo (pertvarkymo) kalendorinio mėnesio. Šioje dalyje nurodytos įmonės, kurios yra nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojos, atleidžiamos nuo atitinkamo mokestinio laikotarpio, už kurį apskaičiuoto nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjimo terminas yra atidėtas, avansinio nekilnojamojo turto mokesčio.
2. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytas sąlygas atitinkančios įmonės, kurių einamasis pelno mokesčio mokestinis laikotarpis yra nepasibaigęs arba, jam pasibaigus, pelno mokesčio deklaracija dar nėra pateikta mokesčių administratoriui ir nėra suėjęs jos pateikimo terminas, tačiau yra suėjęs nekilnojamojo turto mokesčio (įskaitant avansinį) ir (arba) žemės mokesčio sumokėjimo terminas, nustatytas atitinkamai Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme ir (arba) Žemės mokesčio įstatyme, gali taikyti šio straipsnio 1 dalies nuostatas šiems mokesčiams, jeigu pagal planuojamus duomenis to laikotarpio pajamos neviršija šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos ribos. Jeigu pagal pelno mokesčio deklaracijos duomenis pajamos viršija šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą ribą, susikaupusi nesumokėtų nekilnojamojo turto mokesčio ir (arba) žemės mokesčio suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo Pelno mokesčio įstatyme nustatytos pelno mokesčio deklaracijos pateikimo mokesčių administratoriui dienos (tuo atveju, jeigu atitinkamų mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą reglamentuojantys įstatymai nustato vėlesnį jų sumokėjimo terminą, – šių įstatymų nustatytu terminu), o už visą naudojimosi šių mokesčių mokėjimo termino atidėjimu laikotarpį skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyti delspinigiai.
3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tik įmonių veikloje naudojamo nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiams.
4. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos šioje dalyje nurodytų mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo patikrinimo metu papildomai apskaičiuotiems mokesčiams ir su jais susijusioms sumoms ir pelno mokesčiui, kurį Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamieji vienetai privalo išskaičiuoti ir sumokėti už kitus apmokestinamuosius vienetus.
5. Per šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kalendorinius mėnesius apskaičiuotų mokesčių sumos paskirstomos proporcingai atitinkamam mokestiniam laikotarpiui pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės institucijos nustatytą tvarką. Įmonės už atitinkamą mokestinį laikotarpį apskaičiuotus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus mokesčius, kurių mokėjimo terminą yra atidėję, deklaruoja to laikotarpio atitinkamoje metinėje deklaracijoje šių mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą reglamentuojančių mokesčių įstatymų nustatyta tvarka. Centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos įmonės, kurios yra žemės mokesčio mokėtojos, privalo pateikti mokesčių administratoriui informaciją apie jų veikloje naudojamą žemę.
6 straipsnis. Bankrutuojančių, restruktūrizuojamų, likviduojamų, reorganizuojamų ir pertvarkomų įmonių mokesčių
mokėjimo termino atidėjimo ypatumai
1. Pradėjus įmonių restruktūrizavimo ir bankroto procedūras, susikaupusiai atidėtai šiame įstatyme nurodytų mokesčių sumai taikomos mokesčių įstatymuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose bei jų įgyvendinamuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose įmonių restruktūrizavimo ir bankroto procedūras, nustatytos mokestinės prievolės vykdymo taisyklės.
2. Pradėjus įmonės likvidavimo procedūrą, susikaupusios atidėtos šiame įstatyme nurodytų mokesčių sumos atidėjimo terminas pasibaigia likviduojamo juridinio asmens statuso įgijimo dieną.
3. Reorganizuojamai (pertvarkomai) įmonei už laikotarpį iki reorganizavimo (pertvarkymo) pradžios apskaičiuotiems mokesčiams taikomos šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatos. Reorganizuotos įmonės teisių ir pareigų perėmėjas arba po įmonės pertvarkymo veikiantis juridinis asmuo reorganizuotos (pertvarkytos) įmonės atidėtą mokestinę prievolę privalo įvykdyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais.
7 straipsnis. Atsakomybė
8 straipsnis. Įstatymo galiojimas