Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
DARBO KODEKSO 99, 109, 111, 127, 129, 130, 140, 141, 146, 147, 150, 151, 152, 168, 188, 195, 203, 206 IR 256 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2009 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 2002, Nr. 64-2569; 2004, Nr.103-3756; 2005, Nr.58-2001, Nr. 67-2400, Nr. 85-3138; 2008, Nr.63-2375)
1 straipsnis. 99 straipsnio 2 dalies pakeitimas
99 straipsnio 2 dalies penktajame sakinyje įrašyti žodžius „kuris gali būti pildomas ir elektronine forma“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale, kuris gali būti pildomas ir elektronine forma. Toks žurnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbo sutarties pavyzdinę formą, registravimo taisykles, taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą, jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustato Vyriausybė“.
2 straipsnis. 109 straipsnio 2 dalies pripažinimas netekusia galios ir papildymas 5 dalimi
3 straipsnis. 111 straipsnio 3 dalies pakeitimas
111 straipsnio 3 dalyje vietoj skaičių ir žodžių „2 ir 3 dalyse“ įrašyti skaičių ir žodį „3 dalyje“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Jeigu darbo sutartis, pasibaigus jos terminui, nepratęsiama arba nutraukiama, bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaroma terminuota darbo sutartis tam pačiam darbui, tai darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui, išskyrus šio Kodekso 109 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus. Ginčus šiuo klausimu sprendžia darbo ginčus nagrinėjantys organai. Jeigu darbo sutartis pripažįstama neterminuota, pertrauka darbe įskaičiuojama į darbuotojo nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje“.
4 straipsnis. 127 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 127 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos, jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, jeigu jis įgijo teisę į visą senatvės pensiją arba ją pradėjo gauti dirbdamas toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos“.
5 straipsnis. 129 straipsnio 4 ir 5 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 129 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų (kolektyvinėje sutartyje gali būti sulygta, kad šis apribojimas taikomas darbuotojams, auginantiems vaikų iki dešimties metų), gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.“
2. 129 straipsnio 5 dalyje įrašyti žodžius „arba kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais, sumokant ne mažesnę nei darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„5. Darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, laikydamasis šio ir 130 straipsnio nuostatų, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį, arba kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais sumokant ne mažesnę nei darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką“.
6 straipsnis. 130 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 130 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius (kolektyvinėje sutartyje nustačius – ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį). Darbuotojai, nurodyti šio Kodekso 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius (kolektyvinėje sutartyje nustačius – ne vėliau kaip prieš du mėnesius).“
2. Pakeisti 130 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms. Šio laiko trukmė negali būti mažesnė negu dešimt procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio rašytiniu susitarimu. Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis, o kolektyvinėje sutartyje nustačius gali būti mokamas ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną suteiktą valandą naujo darbo paieškoms“.
7 straipsnis. 140 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
1. 140 straipsnio 1 dalyje įrašyti žodžius „(kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyti kiti dydžiai, bet ne mažesni nei pusė šioje dalyje numatytų dydžių)“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje (kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyti kiti dydžiai, bet ne mažesni nei pusė šioje dalyje numatytų dydžių):“.
2. Pakeisti 140 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus Kodekso 125 ir 126 straipsniuose, bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Šioje dalyje numatytais atvejais kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ne mažesnė nei vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka“.
8 straipsnis. 141 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas
1. 141 straipsnio 1 dalyje įrašyti sakinį „Jei darbuotojui priklauso ne mažesnė kaip penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, darbdavys šią išmoką savo sprendimu gali išmokėti ne vėliau kaip per tris mėnesius, išeitinės išmokos sumų mokėjimą išdėstant lygiomis dalimis.“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Jei darbuotojui priklauso ne mažesnė kaip penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, darbdavys šią išmoką savo sprendimu gali išmokėti ne vėliau kaip per tris mėnesius, išeitinės išmokos sumų mokėjimą išdėstant lygiomis dalimis, jeigu darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitaip“.
2. 141 straipsnio 3 dalyje įrašyti sakinį „Kolektyvinėje sutartyje nustatytais blogos ekonominės padėties įmonėje atvejais už uždelstą laiką gali būti nemokama.“ ir šią dalį išdėstyti taip:
9 straipsnis. 146 straipsnio 1 dalies papildymas 7 punktu
Papildyti 146 straipsnio 1 dalį 7 punktu:
„7) kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais darbdavio siūlymu. Jei darbuotojas nesutinka dirbti ne visą darbo laiką, jis gali būti atleistas iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos, tik kai tai būtina siekiant užtikrinti tolesnį įmonės funkcionavimą.“
10 straipsnis. 147 straipsnio 3 ir 6 dalių pakeitimas
1. 147 straipsnio 3 dalyje įrašyti sakinį „Darbo grafikai nesudaromi, jei darbuotojas pagal atliekamą funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra ir jei kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse yra nustatyta tvarka ir taisyklės, pagal kurias šis darbuotojas dirba.“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi. Darbo grafikai nesudaromi, jei darbuotojas pagal atliekamą funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra ir jei kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse yra nustatyta tvarka ir taisyklės, pagal kurias šis darbuotojas dirba.“
2. 147 straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje įrašyti žodžius „kurie gali būti pildomi ir elektronine forma“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„6. Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir elektronine forma. Darbuotojams, kurie pagal atliekamą darbo funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra, darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais. Tokių pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse“.
11 straipsnis. 150 straipsnio 2 dalies pakeitimas
12 straipsnis. 151 straipsnio 7 punkto pakeitimas
13 straipsnis. 152 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 152 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbuotojo viršvalandinis darbas per dieną (pamainą) neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimties valandų per metus. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia metinė viršvalandinių darbų trukmė, bet ne daugiau kaip šimto aštuoniasdešimties valandų per metus. Visais atvejais turi būti laikomasi poilsio laiko normų (Darbo kodekso XIV skyrius)“.
14 straipsnis. 168 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 168 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kasmetinių papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurios yra išlaikomos iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nustato Vyriausybė. Kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose kasmetinių papildomų atostogų trukmė, suteikimo sąlygos ir tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje, jei kolektyvinė sutartis nesudaryta. Darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse gali būti nustatomos didesnės trukmės ir kitų rūšių negu šiame straipsnyje kasmetinės papildomos atostogos“.
15 straipsnis. 188 straipsnio 1 dalies pakeitimas
188 straipsnio 1 dalyje įrašyti žodžius „o nesant kolektyvinės sutarties, - darbo tvarkos taisyklėse ar kituose lokaliniuose norminiuose teisės aktuose, suderinus su darbuotojų atstovais“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Darbo apmokėjimo sąlygos, dydžiai, profesijų ir pareigų tarifiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, darbo normos, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarka nustatomi kolektyvinėse sutartyse, o nesant kolektyvinės sutarties, - darbo tvarkos taisyklėse ar kituose lokaliniuose norminiuose teisės aktuose, suderinus su darbuotojų atstovais“.
16 straipsnis. 195 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimas
1. 195 straipsnio 1 dalyje įrašyti sakinį „Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyti kitokie dydžiai, tačiau ne mažesni nei 0,75 Vyriausybės patvirtinto minimalaus valandinio atlygio už kiekvieną prastovos valandą“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laikas apmokamas ne mažesniu nei Vyriausybės nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos valandą. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyti kitokie dydžiai, tačiau ne mažesni nei 0,75 Vyriausybės patvirtinto minimalaus valandinio atlygio už kiekvieną prastovos valandą“.
2. 195 straipsnio 4 dalyje įrašyti žodžius „arba kolektyvinėje sutartyje numatytas mažesnis dydis“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Jeigu darbuotojas raštiškai atsisako pasiūlyto darbo pagal savo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam mokama ne mažiau kaip trisdešimt procentų Vyriausybės nustatyto minimaliojo valandinio atlygio už kiekvieną prastovos valandą arba kolektyvinėje sutartyje numatytas mažesnis dydis“.
17 straipsnis. 203 straipsnio pakeitimas
203 straipsnį papildyti sakiniu „Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitoks įspėjimo terminas, tačiau jis negali būti trumpesnis nei 2 savaitės“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„203 straipsnis. Pranešimas apie naujas darbo apmokėjimo sąlygas
Kad nustatomos naujos darbo apmokėjimo sąlygos (Kodekso 120 straipsnio 3 dalis), darbdavys turi raštu pranešti darbuotojams ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų įsigaliojimo. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitoks įspėjimo terminas, tačiau jis negali būti trumpesnis nei 2 savaitės“.
18 straipsnis. 206 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimas
206 straipsnio 1 dalies 1 punkte įrašyti žodžius „išskyrus kai šio Kodekso 141 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais susitariama atsiskaityti vėliau“ ir šį punktą išdėstyti taip:
19 straipsnis. 256 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 256 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje, o jos nesant, - darbo tvarkos taisyklėse, suderinus su darbuotojų atstovais. Ši sutartis įforminama raštu. Joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų“.
20 straipsnis. Įstatymo galiojimas
2. Šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 straipsniuose išdėstytos Darbo kodekso 129 straipsnio 4 ir 5 dalių, 130 straipsnio 1 ir 3 dalių, 140 straipsnio 1 ir 2 dalių, 141 straipsnio 1 ir 3 dalių, 146 straipsnio 1 dalies, 150 straipsnio 2 dalies, 151 straipsnio 7 punkto, 152 straipsnio 2 dalies, 168 straipsnio 2 dalies, 188 straipsnio 1 dalies, 195 straipsnio 1 ir 4 dalių, 203 straipsnio, 206 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 256 straipsnio 1 dalies redakcijos nuo 2011 m. sausio 1 d. galioja iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusios redakcijos.