Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
REZOLIUCIJA
DĖL ŽMOGAUS TEISIŲ PADĖTIES IR SITUACIJOS TIBETE
2009 m. kovo 26 d.
Vilnius
vadovaudamasis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, kaip įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnio pirmoji dalis, būtent, pagarbos valstybių suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, laisvam tautų apsisprendimui ir žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms principais,
pripažindamas Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 1 straipsnyje, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 1 straipsnyje bei 1970 m. spalio 24 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos deklaracijoje dėl tarptautinės teisės principų, susijusių su draugiškais valstybių santykiais ir bendradarbiavimu pagal Jungtinių Tautų Chartiją, įtvirtintą visų tautų laisvo apsisprendimo teisę, kuri įgalina jas be kišimosi iš svetur nustatyti savo politinį statusą ir pasirinkti ekonominės, socialinės bei kultūrinės raidos kelią,
pabrėždamas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 1 ir 2 straipsnių nuostatas, kad „visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis“ ir turi šiomis teisėmis naudotis be jokių skirtumų dėl rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, turtinės, gimimo ar kokios nors kitokios padėties, įskaitant gyvenamos teritorijos politinį, teisinį ar tarptautinį statusą,
pritardamas nuosekliai ir nekintančiai Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pozicijai, kad visuotinis visų tautų apsisprendimo teisės įgyvendinimas yra esminė sąlyga veiksmingai garantuoti žmogaus teises, kuri pastaraisiais metais buvo išreikšta 2007 m. gruodžio 18 d. rezoliucijoje Nr. 146(62) ir 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliucijoje Nr. 163(63) dėl visuotinio tautų apisprendimo teisės įgyvendinimo,
smerkdamas jėgos naudojimą siekiant sunaikinti nepriklausomas valstybes, varžyti tautų apsisprendimo teisę, paneigti individualias žmogaus teises, vykdyti bet kuriuos kitus sistemingus ir šiurkščius tautų bei žmogaus teisių pažeidimus,
suvokdamas, kad tokie tautų ir žmogaus teisių pažeidimai pagal šiuolaikinę tarptautinę teisę negali būti laikomi kurios nors vienos šalies vidaus reikalu,
gerbdamas Kinijos ir Tibeto tautas, jų tūkstantmetę istoriją bei kultūrą,
matydamas skausmingus Baltijos valstybių ir tautų bei Tibeto istorijos panašumus,
prisimindamas, kad 1949 metais Kinijos Liaudies Respublika užėmė Tibetą bei 1951 metais aneksavo jo teritoriją primesdama „17 punktų susitarimą dėl taikaus Tibeto išvadavimo“, ir nuo tada Tibeto tauta neteko galimybės laisvai gyventi savoje valstybėje, turėti savo valdžią, puoselėti savo unikalią kultūrą, Tibete yra paminamos prigimtinės žmogaus teisės į gyvybę, laisvę, apsaugą nuo kankinimų, tikėjimo, saviraiškos ir asociacijų laisvės,
atsižvelgdamas į tai, kad šalinti pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus Tibete ragino Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja rezoliucijose Nr. 1353(XIV), Nr. 1723(XVI) ir Nr. 2079(XX) dėl Tibeto, Europos Parlamentas daugiau kaip 30 įvairių rezoliucijų, taip pat kitų tarptautinių tarpvyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų institucijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos, Australijos, Belgijos, Nyderlandų, Airijos, Vengrijos, Čekijos, Liuksemburgo, Lichtenšteino bei kitų šalių nacionaliniai parlamentai,
pažymėdamas, kad 1959 m. kovo 10 d. sukilimas, 2008 metų ir šių metų tibetiečių protestai primena, jog nepaisydama represijų Tibeto tauta nesusitaikė su prievartiniu jos teisių varžymu, o Tibeto problemos sprendimas ir žmogaus teisių užtikrinimas Tibete įmanomas tik paisant Tibeto tautos teisių,
konstatuoja, kad susiklosčiusiomis sąlygomis Dharamsaloje reziduojantis Jo Šventenybė XIV-asis Dalai Lama, Tibeto parlamentas ir vyriausybė tremtyje yra autentiška teisėta Tibeto tautos atstovybė,
vertina Jo Šventenybės XIV-ojo Dalai Lamos pastangas siekti Tibetui ir Kinijai priimtino bei jų interesus atitinkančio Tibeto problemos sprendimo taikiomis derybomis bei nekeliant išankstinių sąlygų,
ragina Kinijos Liaudies Respublikos vadovus ir Jo Šventenybę XIV-ąjį Dalai Lamą bei jo atstovus pradėti nuoširdų dialogą dėl Tibeto ateities ir siekti visų ginčijamų klausimų sprendimo, atitinkančio tarptautinės teisės normas, tautų ir žmogaus teisių užtikrinimo interesus,
siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei skatinti tokiais principais grindžiamą Kinijos ir Tibeto atstovų dialogą, telkti jam paramą Europos Sąjungos lygiu bei kitose tarptautinėse organizacijose, prisidedančiose prie taikos ir saugumo, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms stiprinimo pasaulyje.
SEIMO PIRMININKAS
_______________________________________________
Teikia Seimo nariai: