Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
REZOLIUCIJA
DĖL TIBETO PROBLEMOS SPRENDIMO
2009 m. vasario 10 d.
Vilnius
vadovaudamasis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, kaip įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnio pirmoji dalis,
pripažindamas Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 1 straipsnyje, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 1 straipsnyje bei 1970 m. spalio 24 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos deklaracijoje dėl tarptautinės teisės principų, susijusių su draugiškais valstybių santykiais ir bendradarbiavimu pagal Jungtinių Tautų Chartiją, įtvirtintą visų tautų laisvo apsisprendimo teisę, kuri įgalina jas be kišimosi iš svetur nustatyti savo politinį statusą ir pasirinkti ekonominės, socialinės bei kultūrinės raidos kelią,
pabrėždamas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 1 ir 2 straipsnių nuostatas, kad „visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis“ ir turi šiomis teisėmis naudotis be jokių skirtumų dėl rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, turtinės, gimimo ar kokios nors kitokios padėties, įskaitant gyvenamos teritorijos politinį, teisinį ar tarptautinį statusą,
pritardamas nuosekliai ir nekintančiai Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pozicijai, kad visuotinis visų tautų apsisprendimo teisės įgyvendinimas yra esminė sąlyga veiksmingai garantuoti žmogaus teises, kuri pastaraisiais metais buvo išreikšta 2007 m. gruodžio 18 d. rezoliucijoje Nr. 146(62) ir 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliucijoje Nr. 163(63) dėl visuotinio tautų apisprendimo teisės įgyvendinimo,
smerkdamas jėgos naudojimą siekiant sunaikinti nepriklausomas valstybes, paneigti ir suvaržyti tautų teisę į apsisprendimą bei individualias žmogaus teises, bet kuriuos kitus sistemingus ir šiurkščius tautų bei žmogaus teisių pažeidimus,
atsižvelgdamas į tai, kad tokie tautų ir žmogaus teisių pažeidimai pagal tarptautinę teisę negali būti laikomi kurios nors vienos šalies vidaus reikalu,
gerbdamas Kinijos ir Tibeto tautas, jų tūkstantmetę istoriją bei kultūrą,
matydamas skausmingus Baltijos valstybių ir tautų bei Tibeto okupacijų, represijų ir kančių istorijos panašumus,
prisimindamas, kad 1949 metais Kinijos Liaudies Respublika pasiuntė savo ginkluotąsias pajėgas į Tibetą ir užėmė šią šalį, o 1951 metais ją aneksavo primesdama „17 punktų susitarimą dėl taikaus Tibeto išvadavimo“, ir nuo tada Tibeto tauta neteko galimybės laisvai gyventi savoje valstybėje, turėti savo valdžią, puoselėti savo unikalią kultūrą, Tibete sistemingai ir šiurkščiai yra paminamos prigimtinės žmogaus teisės į gyvybę, laisvę, apsaugą nuo kankinimų, tikėjimo, saviraiškos ir asociacijų laisvės,
pažymėdamas, kad 1959 m. kovo 10 d. sukilimas ir 2008 metų masiniai tibetiečių protestai rodo, jog nepaisydama žiauriausių represijų Tibeto tauta nesusitaikė su prievartiniu jos teisių suvaržymu, o Tibeto problemos sprendimas ir žmogaus teisių užtikrinimas Tibete įmanomas tik paisant Tibeto tautos teisių,
konstatuoja, kad susiklosčiusiomis sąlygomis Dharamsaloje reziduojantis Jo Šventenybė XIV-asis Dalai Lama, Tibeto parlamentas ir vyriausybė tremtyje yra tikroji Tibeto tautos atstovybė,
vertina Jo Šventenybės XIV-ojo Dalai Lamos pastangas siekti Tibetui ir Kinijai priimtino bei jų interesus atitinkančio Tibeto problemos sprendimo taikiomis derybomis bei nekeliant išankstinių sąlygų,
ragina Kinijos Liaudies Respublikos vadovus pradėti nuoširdų dialogą dėl Tibeto ateities su Jo Šventenybe XIV-ojo Dalai Lama, Tibeto parlamento ir vyriausybės tremtyje atstovais, ir siekti sprendimo, atitinkančio tarptautinės teisės normas, tautų ir žmogaus teisių užtikrinimo interesus,
siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei skatinti tokiais principais grindžiamą Kinijos ir Tibeto atstovų dialogą, telkti jam paramą Europos Sąjungos lygiu.
SEIMO PIRMININKAS
_______________________________________________
Teikia Seimo nariai: Dalia Kuodytė,
Vytautas Grubliauskas,
Algis Kazulėnas,
Petras Luomanas,
Kazimieras Kuzminskas,
Emanuelis Zingeris,
Laimontas Dinius,
Asta Baukutė,
Gediminas Navaitis,
Vytautas Bogušis,
Mantas Adomėnas