Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
REZOLIUCIJA
DĖL LIETUVOS SĄJŪDŽIO IR 1988-1990 M. SĄJŪDŽIO SEIMO
KAIP TAUTOS ATSTOVYBĖS
2008 m. gruodžio
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas,
minėdamas, kartu su visa šalimi, Lietuvos Sąjūdžio dvidešimtmetį,
išskirdamas istoriškai ypač svarbų jo veiklos pirmąjį 1988-1990 m. laikotarpį, kai dar buvo naudojamas Persitvarkymo sąjūdžio vardas, ir
pabrėždamas, jog nuosekli to meto Lietuvos Sąjūdžio raiška buvo autentiškas tautos valios veiksnys atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę,
nustato 1988-1990 metais atsiradus, nors dalinį ir dar sovietinėj okupacinėj sistemoj, bet teisėtą demokratinį tautos atstovavimą.
Apie tai kalbama Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1990 m. kovo 11 d. akte „Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų“. Sąjūdžiui nuo 1988 m. pakėlus plačius Lietuvos žmonių sluoksnius į sąmoningą pilietinį būvį, SSR Sąjungos 1940 m. ir 1944 m. jėga primestame dirbtiniame LSSR darinyje taikios politinės rezistencijos keliu ėmė iš naujo viešai reikštis pilietinė Lietuvos tauta. Ji telkėsi Sąjūdžio struktūrose, formavo naujosios pilietinės visuomenės valią ir delegavo savo išrinktus atstovus per Sąjūdžio Steigiamąjį Suvažiavimą į Sąjūdžio Seimą.
Šios valios autentiškumą ir Sąjūdžiui teikiamą mandatą patvirtino pirmieji konkurenciniai rinkimai dar okupuotoje Lietuvoje į SSRS liaudies deputatų suvažiavimą, kuriuos Sąjūdis laimėjo prieš vietinę komunistinę administraciją santykiu 36:6. Šie išrinkti sąjūdininkai Maskvoje veikė kaip Lietuvos žmonių įgaliota jų atstovų delegacija. Pačioje Lietuvoje Sąjūdžio Seimas reguliariai dirbo kaip alternatyvi ir tikresnė (už nerinktą LSSR Aukščiausiąją Tarybą) tautos atstovybė, rengdamas teisines prielaidas ir politinę platformą nepriklausomai valstybei taikiu būdu atkurti.
Dėl viso to reiškinio turinio Lietuvos Sąjūdžio Seimo ir jo narių veikla, kaip ir 1989 m. Sąjūdžio iškeltų bei žmonių laisvai išrinktų Lietuvos atstovų darbas SSRS liaudies deputatų Pirmajame bei Antrajame suvažiavimuose ir Pirmojo suvažiavimo suformuotoje SSRS Aukščiausiojoje Taryboje, ypač pasiekiant Molotovo-Ribbentropo pakto pasmerkimo bei panaikinimo, tam tikrų ekonominio savarankiškumo prielaidų, taip pat pradėjus krašto tarptautinę diplomatiją, turi būti tinkamai istoriškai ir valstybiškai įvertinti.
Lietuvos Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo diena – spalio 22-oji – įtrauktina į valstybės minimų dienų sąrašą, iškeliant valstybinę vėliavą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybei rekomenduojama užbaigti 2000 m. pradėtus sprendimus, kad Vilniuje, Gedimino pr. Nr. 1 name, būtų įkurtas Lietuvos Sąjūdžio muziejus – Lietuvos valstybės muziejaus filialas. Perspektyvoje turėtų būti numatoma išpirkti bei perimti visuomenės reikmėms visą šį pastatą.