LIETUVOS RESPUBLIKOS

NEPILNAMEČIŲ APSAUGOS NUO NEIGIAMO VIEŠOSIOS INFORMACIJOS POVEIKIO ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

 

2006 m.                   d. Nr.

Vilnius

 

 

(Žin., 2002, Nr. 91-3890; 2003, Nr. 108-4813; 2006, Nr. 111-5393 )

 

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą ir jį išdėstyti taip:

 

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

NEPILNAMEČIŲ APSAUGOS NUO NEIGIAMO VIEŠOSIOS INFORMACIJOS POVEIKIO

ĮSTATYMAS

 

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

 

Šis įstatymas nustato viešosios informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių psichinei sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, kriterijus, jos skleidimo tvarką, taip pat šios informacijos rengėjų, skleidėjų ir jų dalyvių, žurnalistų bei jų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę.

 

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

 

1. Hipnozė – laikina psichinė būsena – sąmonės pakitimas ir stiprus susitelkimas į įtaigos ir (ar) savitaigos turinį, kurios metu pakinta žmogaus elgesys, savikontrolė ir savimonė.

2. Nepilnametis – asmuo iki 18 metų.

3. Paranormalūs reiškiniai – fizinę išraišką turintys, mokslo nepaaiškinti įvykiai, nutikimai, reiškiniai ir faktai, eksperimentiniais metodais neįrodyti asmenų gebėjimai.

4. Kompiuterinis žaidimas – pramoginio pobūdžio elektroninė programa, pritaikyta kompiuteriams, elektroninių ryšių galiniams įrenginiams, laikoma ir platinama informacijos laikmenoje ir (ar) viešo naudojimo kompiuterių tinkluose.

5. Kitos šiame įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtas sąvokas.

 

 

 

3 straipsnis. Pagrindiniai nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio principai

 

Nustatant nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio nuostatas bei atsakomybę už jų pažeidimus, vadovaujamasi:

1) nepilnamečių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) ir visuomenės interesais;

2) viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir jų dalyvių, žurnalistų ir jų profesinių organizacijų savikontrole bei įsipareigojimais;

3) atsakomybės priemonių tinkamumo, efektyvumo ir proporcingumo principu.

 

 

 

4 straipsnis. Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi daranti viešoji informacija

 

1. Darančia neigiamą poveikį nepilnamečių psichinei sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi laikoma viešoji informacija:

1) susijusi su fizinio ar psichinio smurto vaizdavimu: kai detaliai rodomas žmonių ir (ar) gyvūnų  žalojimas, kankinimas ar žudymas arba sąmoningas turto gadinimas ar naikinimas;

2) kurioje rodomas mirusio, mirštančio arba žiauriai sužaloto žmogaus kūnas, išskyrus atvejus, kai toks rodymas reikalingas asmens tapatybei nustatyti;

3) erotinio pobūdžio: kai skatinamas lytinis geismas, siūloma lytiškai santykiauti, rodomas lytinis aktas, jo imitacija ar kitoks seksualinis pasitenkinimas, lytiniai organai, seksualiniai reikmenys;

4) sukelianti baimę ar siaubą;

5) skatinanti azartinius lošimus;

6) kurioje palankiai vertinamas priklausomumas nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, tabako ar alkoholio, skatinamas jų vartojimas, gamyba, platinimas ar įsigijimas;

7) skatinanti savęs žalojimą ar savižudybę, detalizuojanti savižudybės priemones ir aplinkybes;

8) kurioje teigiamai vertinama nusikalstama veika ar idealizuojami nusikaltėliai;

9) susijusi su nusikalstamos veikos modeliavimu;

10) kurioje tyčiojamasi iš žmogaus;

11) kurioje tyčiojamasi ar niekinama dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo,

seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų;  

12) kurioje demonstruojami paranormalūs reiškiniai, sudarant šių reiškinių tikrumo įspūdį;

13) kurioje agituojama už homoseksualius santykius;

14) kurioje iškreipiami šeimos santykiai, paniekinamos jos vertybės;

15) kurioje vartojami nešvankūs posakiai, žodžiai ar gestai;

16) kurioje patariama, kaip pasigaminti, įsigyti ar naudoti sprogmenis, narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat kitus gyvybei ar sveikatai pavojingus dalykus;

17) kurioje skatinami blogi mitybos, higienos ir fizinio pasyvumo įpročiai;

18)  kurioje rodomas žmogaus hipnozės seansas;

19) kuri apibrėžta šio įstatymo 6 straipsnyje.

2. Informacijos, atitinkančios bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų punktų, skleidimas yra draudžiamas arba ribojamas.

3. Draudžiama skleisti ir kituose įstatymuose uždraustą viešąją informaciją, kuri gali pakenkti nepilnamečių psichinei sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, ypač pornografinio turinio informaciją ir (ar) savitikslį smurtą pateikiančią informaciją.

 

 

 

 

5 straipsnis. Viešosios informacijos nepriskyrimas neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos kategorijai

 

Viešoji informacija gali būti nepriskirta neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos kategorijai, jeigu ji atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1–18  punktuose apibrėžtus kriterijus, tačiau:

1) jos turinį sudaro tik informacija apie įvykius, politinius, socialinius, religinius  įsitikinimus ar pasaulėžiūrą;

2) ši informacija yra reikšminga moksliniu ar meniniu požiūriu arba reikalinga tyrimams ar mokymui;

3) yra viešas interesas ją skelbti;

4) jos apimtis ir poveikis yra mažareikšmiai.

 

 

6 straipsnis. Draudimas skleisti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančią viešąją informaciją, susijusią su asmens duomenų paskelbimu

 

1. Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skleisti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančią informaciją, susijusią su asmens duomenimis, kurioje:

1) siejant su nusikalstama veika ar kitais teisės pažeidimais skelbiami nuo teisėsaugos institucijų ar teismo nesislapstančio įtariamojo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo, nuteistojo ar nuo nusikalstamos veikos arba kitų teisės pažeidimų nukentėjusio nepilnamečio (aukos) asmens duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę;

2) skelbiami save sužalojusio ar mėginusio tai padaryti, nusižudžiusio ar mėginusio nusižudyti nepilnamečio asmens duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę;

3) pateikiant duomenis apie nepilnametį, žeminamas jo orumas ir (ar) pažeidžiami jo interesai;

4) piktnaudžiaujant nepilnamečių pasitikėjimu ir nepatyrimu, neigiamų socialinių reiškinių kontekste pateikiamos nepilnamečių nuomonės ir vertinimai;

5) neigiamų socialinių reiškinių kontekste pateikiamos nepilnamečių nuotraukos ar filmuota medžiaga apie juos, jei pagal tai galima nustatyti jo asmens tapatybę.

 

 

 

7 straipsnis. Ribojimas skleisti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančią informaciją

 

1. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1–18  punktuose apibrėžtą informaciją draudžiama tiesiogiai skleisti nepilnamečiams – jiems siūlyti, perleisti ar kitaip leisti asmeniškai ja naudotis. Tokia viešoji informacija gali būti skleidžiama tik vietose, į kurias nepilnamečiai negali patekti, ir (arba) tokiu laiku, kuriuo nepilnamečiai negalėtų ja naudotis, arba kai naudojant technines priemones yra ribojama tokios viešosios informacijos pasiūla nepilnamečiams ar sudaromos sąlygos atsakingiems už vaikų ugdymą ir priežiūrą asmenims užtikrinti galimybę riboti tokios viešosios informacijos pasiūlą nepilnamečiams.

2. Programos ir laidos, kuriose skleidžiama viešoji informacija atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-18 punktuose numatytus vieną ar kelis kriterijus, gali būti transliuojamos nenaudojant šio straipsnio 1 dalyke nurodytų techninių priemonių, jeigu jos yra žymimos indeksais pagal žiūrovų amžiaus cenzą ir transliuojamos atitinkamu laiku:

1) programos ir laidos, kuriose skleidžiama informacija, savo turiniu daranti neigiamą poveikį nepilnamečiams, turi būti pažymėtos indeksu „S“ ir transliuojamos tik nuo 23 iki 6 valandos.

2) programos ir laidos, kuriose skleidžiama informacija, savo turiniu daranti neigiamą poveikį  tik jaunesniems nei 14 metų nepilnamečiams, turi būti pažymėtos indeksu „N-14“ ir transliuojamos tik nuo 21 iki 6 valandos;

3) programos ir laidos, kuriose skleidžiama informacija, savo turiniu daranti neigiamą poveikį tik  jaunesniems nei 7 metų nepilnamečiams, turi būti pažymėtos indeksu „N-7”.

3. Prieigos prie viešo naudojimo kompiuterių tinklų (interneto) paslaugas teikiantys asmenys privalo užtikrinti Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Informacinės visuomenės plėtros komitetas) aprobuotų žalingo interneto turinio, darančio neigiamą poveikį nepilnamečiams, filtravimo priemonių įdiegimą ir veikimą. Informacinės visuomenės plėtros komiteto teikimu Vyriausybė nustato prieigos prie viešo naudojimo kompiuterių tinklų (interneto) vietose privalomų filtravimo priemonių naudojimo tvarką.

4. Kompiuterinių žaidimų gamintojai ir (ar) platintojai privalo žymėti kompiuterinius žaidimus pagal vartotojų amžiaus cenzą Vyriausybės nustatyta tvarka.

5. Kino filmai televizijos programose turi būti rodomi atsižvelgiant į šio įstatymo reikalavimus.

6. Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir skleidimo tvarką nustato Vyriausybė.

 

 

8 straipsnis. Kita viešoji informacija, kurios skleidimui taikomi šio įstatymo apribojimai

 

1. Apribojimai, nustatyti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos skleidimui, taip pat taikomi reklamai, savireklamai (anonsams), prekių ženklams, kompiuteriniams žaidimams ir kitai viešajai informacijai.

2. Prekių ir paslaugų, skirtų asmenims nuo 18 metų, nuo 14 metų ir nuo 7 metų, pristatymas ar reklama negali būti transliuojami programų dalyse, skirtose jaunesniems nei pristatomų ar reklamuojamų prekių ir paslaugų žiūrovams.

 

 

 

 

 

 

 

9 straipsnis. Institucijos, atsakingos už šio įstatymo nuostatų įgyvendinimą

1. Šio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą atlieka žurnalistų etikos inspektorius (toliau – Inspektorius).

2. Inspektorius:

1) rūpinasi šio įstatymo nuostatų įgyvendinimu ir prižiūri, kaip jų laikomasi;

2) siekdamas užtikrinti šio įstatymo nuostatų įgyvendinimą, bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis, nevyriausybinėmis ir kitomis organizacijomis;

3) atsižvelgdamas į viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, ekspertų išvadas bei nepilnamečių tėvų (globėjų, rūpintojų) asociacijų siūlymus, teikia rekomendacijas viešosios informacijos rengėjams, skleidėjams, jų dalyviams, žurnalistams ir kitiems suinteresuotiems asmenims dėl šio įstatymo nuostatų taikymo;

4) rengia ir teikia atsakingoms institucijoms teisės aktų, susijusių su šio įstatymo nuostatų įgyvendinimu, projektus;

5) nagrinėja skundus dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimų;

6) viešina savo sprendimus, turi teisę juos skelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto svetainėje;

7) kasmet iki kovo 15 dienos skelbia savo veiklos ataskaitą.

3. Inspektorius, atlikdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas, turi teisę:

1) įspėti viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus, jų savininkus, žurnalistus bei kitus asmenis apie šio įstatymo pažeidimus ir reikalauti laikytis šio įstatymo bei su juo susijusių kitų teisės aktų nuostatų;

2) viešai paskelbti, kad konkretūs informacijos rengėjai, skleidėjai, jų savininkai, žurnalistai ar kiti asmenys nesilaiko šio įstatymo nuostatų;

3) pagal kompetenciją administracine tvarka nubausti viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus, jų dalyvius, žurnalistus ir kitus asmenis, atsakingus už šio įstatymo pažeidimus;

4) kreiptis į atitinkamas institucijas, kad jos pagal savo kompetenciją šio įstatymo pažeidėjams taikytų atsakomybės priemones;

5) esant nusikalstamos veikos, susijusios su šio įstatymo nuostatomis, požymių, kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas;

6) nemokamai gauti iš viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, už šio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą atsakingų institucijų informaciją, būtiną Inspektoriaus funkcijoms atlikti, taip pat naudotis Lietuvos radijo ir televizijos komisijos informacijos stebėsenos (monitoringo) duomenimis.

4. Inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos arba per 30 dienų nuo jų gavimo dienos tais atvejais, kai sprendimai neskelbiami viešai.

5. Į Inspektorių su pranešimais ar skundais apie šio įstatymo pažeidimus gali kreiptis visi asmenys.

6. Prie Inspektoriaus veikia nepriekaištingos reputacijos, specialių žinių turinčių ekspertų grupė (iki 9 žmonių), kuri vertina viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams ir teikia savo išvadas Inspektoriui. Ekspertus skiria Inspektorius, atsižvelgdamas į institucijų, išvardytų šio straipsnio 7 dalyje, siūlymus. Ekspertų grupė veikia rotacijos principu pagal Inspektoriaus patvirtintą veiklos reglamentą. Ekspertų veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.

7. Už šio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą pagal savo kompetenciją taip pat yra atsakingos:

1) Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba;

2) Lietuvos radijo ir televizijos komisija;

3) Kultūros ministerija;

4) Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija;

5) Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga;

6) savivaldybių vykdomosios institucijos;

7) Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;

8) Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

8. Šio straipsnio 7 dalyje išvardytos institucijos gali kreiptis į Inspektorių dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi, kategorijai, bendradarbiauja, keičiasi informacija ir pagal savo kompetenciją taiko atsakomybę šio įstatymo nuostatų nesilaikantiems asmenims.

 

 

10 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo nuostatų pažeidimus

Už šio įstatymo nuostatų pažeidimus atsakomybė taikoma įstatymų nustatyta tvarka.

 

11 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

Vyriausybė per 6 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo patvirtina:

1)   prieigos prie viešo naudojimo kompiuterių tinklų (interneto) vietose privalomų filtravimo priemonių naudojimo tvarką;

2)   neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir skleidimo tvarką;

3)   kitus šiam įstatymui įgyvendinti būtinus teisės aktus.

 

 

 

Lietuvos Respublikos

nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo

priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyva 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 224).

2. 1997 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 2 tomas, p. 321).“

 

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

 

 

 

Teikia:

Seimo narys                                                                                         Valentinas Stundys