10 straipsnis

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO

2, 3, 10, 11, 16, 17, 18, 21, 22, 28, 29, 31, 32, 33, 34, 36, 38, 42, 44, 45, 50, 52, 53, 54, 55, 56, 59,

60, 62, 65, 66, 68, 69, 73 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 46 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMAS

2009 m. d. Nr.

Vilnius

(Žin., 1998, Nr. 49-1325; 1999, Nr. 11-246, Nr. 64-2069; 2000, Nr. 42-1194, Nr. 92-2858;

2002, Nr. 95-4084; 2003, Nr. 32-1308, Nr. 38-1681, Nr. 91-4106; 2004, Nr. 4-28, Nr. 169-6215;

2005, Nr. 28-875, Nr. 122-4362, Nr. 143-5183; 2006, Nr. 72-2679; 2007, Nr. 46-1718,

Nr. 132-5351, Nr. 140-5759; 2008, Nr. 38-1377, Nr. 65-2457)

1 straipsnis. 2 straipsnio 14, 17, 25 ir 27 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

„14. Krašto apsaugos savanorių karo tarnyba (toliau – savanorių karo tarnyba) – Lietuvos Respublikos piliečių pagal kario savanorio tarnybos sutartį savanoriškai įsipareigota ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka atliekama nenuolatinė karo tarnyba kariuomenėje.“

2. Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

„17. Karys savanoris – Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis savanorių karo tarnybą.“

3. Pakeisti 2 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip:

„25. Liktinis – Lietuvos Respublikos pilietis, kuris atlikdamas privalomąją pradinę karo buvo atrinktas į profesinę karo tarnybą ir sudarė profesinės karo tarnybos sutartį.“

4. Pakeisti 2 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip:

„27. Karybos srities standartizacija – NATO valstybių tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais bei NATO institucijų sprendimais nustatytų NATO standartų įdiegimas reglamentuojant gynybos planavimą, karinių operacijų rengimą ir vykdymą, ginkluotę ir amuniciją, informacijos ir ryšių sistemas, kitas technines priemones, žemėlapius ir dokumentaciją bei kitus su krašto apsauga susijusius techninius klausimus, taip pat originaliųjų Lietuvos karybos standartų nustatymas. Karybos srities standartizacijos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

2 straipsnis. 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimas

3 straipsnio 1 dalies 3 punkte išbraukti žodžius „puskarininkių mokykla ir kitos karo mokymo įstaigos“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„3) Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija;“.

3 straipsnis. 10 straipsnio 2 dalies 11, 12, 15 ir 16 punktų pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas kasmet teikia Seimui tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą (nuolatinių junginių ir dalinių skaičių), ribinius karių skaičius (bendrą ribinį karių skaičių, ribinius profesinės ir privalomosios karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, kariūnų, kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų ir generolų bei admirolų skaičius), civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinį skaičių, taip pat principinės kariuomenės struktūros ir šiame punkte nurodytų ribinių karių bei civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų skaičių 6 metų planavimo gaires;“.

2. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11) nustato karių atrankos aukštesniam laipsniui gauti sistemą; suteikia kariams vyresniųjų karininkų laipsnius ir pirmąjį karininko laipsnį (išskyrus karius, baigusius karo mokymo įstaigą), taip pat teikia siūlymus Respublikos Prezidentui suteikti pirmąjį karininko laipsnį kariams, baigusiems karo mokymo įstaigą;“.

3. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

12) teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus suteikti kariams aukščiausius karinius – generolų (admirolų) – laipsnius ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsniu, pasirašo Respublikos Prezidento aktus – dekretus dėl šių laipsnių suteikimo;

4. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10) skiria į pareigas ir iš jų atleidžia krašto apsaugos generalinį inspektorių bei Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininką, kariuomenės vado teikimu skiria į pareigas ir iš jų atleidžia Gynybos štabo viršininką, Jungtinio štabo viršininką, kariuomenės pajėgų rūšių vadus, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadą, teisės aktų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia karinius atstovus ir specialiuosius atašė bei jų pavaduotojus ir padėjėjus, taip pat tvirtina šiame punkte nurodytų pareigybių nuostatus (aprašymus);“;

5. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip:

„16) nustato karių rotacijos ir skyrimo į pareigas tvarką, skiria karius į kariuomenės pajėgų rūšių vadų pavaduotojų, junginių ir dalinių vadų pareigas, taip pat į pulkininko leitenanto (komandoro) ir aukštesnį laipsnį atitinkančias pareigas, juos atleidžia iš pareigų ar perkelia iš vienos krašto apsaugos sistemos institucijos arba kariuomenės junginio ar dalinio į kitą; skiria karius į pareigas Krašto apsaugos ministerijoje ir įstaigose prie Krašto apsaugos ministerijos, prireikus deleguoja karius į tarnybą krašto apsaugos sistemai nepriklausančiose valstybės institucijose, kitų valstybių ar tarptautinėse institucijose;“.

4 straipsnis. 11 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Kariuomenę sudaro kariuomenės pajėgos, junginiai, daliniai ir kiti kariniai vienetai.“

2. Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Kariuomenės pajėgų rūšys yra:

1) sausumos pajėgos;

2) karinės oro pajėgos;

3) karinės jūrų pajėgos;

4) specialiųjų operacijų pajėgos.“

3. Pakeisti 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Sausumos pajėgų sudėtinė dalis yra Krašto apsaugos savanorių pajėgos (toliau – Savanorių pajėgos).“

5 straipsnis. 16 straipsnio pavadinimo ir 5 dalies pakeitimas

1. Pakeisti 16 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„16 straipsnis. Kariuomenės pajėgų rūšių paskirtis“.

2. Pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Kariuomenės pajėgų rūšių, junginių ir dalinių funkcijas tvirtindamas jų nuostatus nustato krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu. Vadovaudamasis teisės aktais bei gynybos ir tarptautinio karinio bendradarbiavimo poreikiais, konkrečias užduotis kariuomenės pajėgų rūšims, junginiams ir neįeinantiems į junginius daliniams duoda kariuomenės vadas.“

6 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. Savanorių pajėgos

1. Savanorių pajėgos formuojamos iš karių savanorių, taip pat į Savanorių pajėgas skiriamų profesinės karo tarnybos karių.

2. Savanorių pajėgų vadas yra tiesiogiai pavaldus sausumos pajėgų vadui.

3. Savanorių pajėgų kariniai vienetai rengiami bendriems veiksmams su kitais kariniais vienetais.

4. Taikos metu Savanorių pajėgų funkcijos yra: karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių rengimas, priimančiosios šalies paramos sąjungininkių ginkluotosioms pajėgoms teikimas, šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų kariuomenės uždavinių vykdymas. Ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu Savanorių pajėgų kariniai vienetai vykdo jiems nustatytas gynybos, svarbių valstybės ar savivaldybių objektų apsaugos ir paramos sąjungininkių ginkluotosioms pajėgoms užduotis.

5. Prireikus kariai savanoriai iš Savanorių pajėgų karinių vienetų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti perkelti atlikti tarnybą kituose kariniuose vienetuose.“

7 straipsnis. 18 straipsnio 6 dalies pakeitimas

18 straipsnio 6 dalies paskutiniajame sakinyje vietoje žodžių „aukštesnės pakopos policijos komisariato“ įrašyti žodžius „teritorinės policijos įstaigos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„6. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais atvejais karinis vienetas gali būti pasitelktas kariuomenės vado ar jo įgalioto operacinio vadovavimo grandinėje esančio vado įsakymu, gavus policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto pareigūno raštišką prašymą. Apie įsakymą siųsti karinį vienetą padėti policijai nedelsiant pranešama krašto apsaugos ministrui, o šis, suderinęs su vidaus reikalų ministru, turi teisę įsakymą atšaukti. Siunčiamas karinis vienetas gali teikti policijai tik prašomą vienkartinę pagalbą, kurios trukmė neviršija 24 valandų. Prireikus pagalbos policijai teikimo trukmė, laikantis tokios pat tvarkos, gali būti pratęsiama iki 48 valandų arba tol, kol bus pasiekti asmens sulaikymo, paieškos ar gelbėjimo operacijos tikslai. Asmens sulaikymo, paieškos ar gelbėjimo operacijai, kurią vykdyti padeda karinis vienetas, vadovauja policijos generalinio komisaro ar jo pavaduotojo arba teritorinės policijos įstaigos vadovo paskirtas pareigūnas.“

8 straipsnis. 21 straipsnio 7 dalies pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Lietuvos Respublikos piliečiai kario statusą įgyja:

1) naujokai – nuo atvykimo į dalinį (mokymo centrą) arba perėjimo į karinio viršininko pavaldumą momento;

2) profesinės karo tarnybos kariai – nuo priėmimo į profesinę karo tarnybą dienos;

3) kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai – nuo to momento, kai pagal tarnybos ar karinių mokymų įsakymą atvyksta į paskirtą vietą ir prisistato kariniam viršininkui;

4) kariūnai – nuo atvykimo į karo mokymo įstaigą studijuoti arba krašto apsaugos ministro įsakyme nurodytos dienos.“

9 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„22 straipsnis. Kario savanorio statuso ypatumai

1. Karys savanoris nešaukiamas į kitokią tarnybą aktyviajame rezerve.

2. Kariai savanoriai rengiami pagal Savanorių pajėgų vado parengtas ir kariuomenės vado patvirtintas mokymų ir pratybų programas bent 20 parų per metus poilsio dienomis, taip pat ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus, atsitraukus nuo tiesioginio darbo ar užsiėmimo.

3. Be išankstinio įspėjimo kariai savanoriai gali būti pašaukti į tarnybą iki 7 parų.

4. Darbdaviai privalo atleisti karius savanorius nuo darbo jų mokymų metu ar pašaukus juos į tarnybą. Karius savanorius, siunčiamus atlikti tarnybos tarptautinių operacijų kariniame vienete, darbdaviai privalo atleisti nuo darbo jų rengimosi tarnybai tarptautinėse operacijose ir tarnybos tarptautinėse operacijose metu. Šiuo laikotarpiu karius savanorius draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo, išskyrus Darbo kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus.

5. Kariui savanoriui, pavyzdingai ištarnavusiam ne mažiau kaip 10 metų arba ypač pasižymėjusiam vykdant tarnybos užduotis, gali būti suteiktas Garbės savanorio vardas. Šio vardo suteikimo ir Garbės ženklo suteikimo nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras.

6. Pasibaigus įsipareigotam tarnybos laikotarpiui arba dėl amžiaus ar sveikatos tapęs netinkamu tarnybai aktyviajame rezerve, karys savanoris įrašomas į individualaus rezervo įskaitą arba išleidžiamas į dimisiją.“

10 straipsnis. 28 straipsnio 2 dalies pakeitimas

28 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „iki 6 mėnesių“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Į profesinę karo tarnybą šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys priimami sudarant profesinės karo tarnybos sutartį. Jeigu priimamas į profesinę karo tarnybą asmuo nėra atlikęs privalomosios pradinės karo tarnybos ar kitu būdu įgijęs reikiamo pagrindinio karinio parengimo, priimant į profesinę karo tarnybą jam nustatomas bandomasis laikotarpis, kurio metu karys siunčiamas į pagrindinio karinio parengimo kursus.“

11 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„29 straipsnis. Priėmimas į savanorių karo tarnybą

1. Į savanorių karo tarnybą savanoriškumo ir atrankos principais gali būti priimti ne jaunesni kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pagal išsilavinimą, fizinį pasirengimą, sveikatos būklę bei moralines savybes tinka tarnybai aktyviajame rezerve.

2. Jeigu stojantys tarnauti kariais savanoriais asmenys nėra atlikę privalomosios pradinės karo tarnybos, bandomuoju laikotarpiu jie siunčiami į mokymus pagrindiniam kariniam parengimui įgyti.

3. Kariais savanoriais negali būti:

1) asmenys, teisti už tyčinius nusikaltimus;

2) asmenys, kurių veiksnumas apribotas teismo.;

3) asmenys, kurie per paskutinius 5 metus dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, buvo pašalinti iš valstybės politiko pareigų, atleisti iš profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar valstybės tarnybos arba pašalinti iš karo mokymo įstaigos.

4. Tarnauti kariu savanoriu asmenys priimami kario savanorio tarnybos sutarties pagrindu.

5. Iki kario savanorio tarnybos sutarties sudarymo krašto apsaugos sistemos institucijos patikrina į tarnybą priimamo asmens anketos duomenis ir aplinkybes, kurios galėtų būti kliūtimis kario savanorio tarnybai atlikti.“

12 straipsnis. 31 straipsnio 2, 3 ir 6 dalies pakeitimas

1. Pakeisti 31 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Su priimamais į profesinę karo tarnybą kariais profesinės karo tarnybos sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui ir ne ilgesniam terminui, kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatyti išleidimo į atsargą metai. Su liktiniu sudaromos profesinės karo tarnybos sutarties terminas negali būti trumpesnis negu jam likęs pradinės privalomos karo tarnybos laikas.“

2. Pakeisti 31 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Profesinės karo tarnybos sutartis krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka pratęsiama:

1) pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje numatytos profesinės karo tarnybos sutarties terminui, sutartis gali būti pratęsta 4 metų laikotarpiui ir ne ilgesniam terminui, kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatyti išleidimo į atsargą metai;

2) pasibaigus šios dalies 1 punkte numatytam profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo terminui, sutartis gali būti pratęsta 12 metų laikotarpiui ir ne ilgesniam terminui, kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatyti išleidimo į atsargą metai;

3) pasibaigus šios dalies 2 punkte numatytam profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo terminui, sutartis gali būti pratęsta 4 metų laikotarpiui neribotą kartų skaičių, tačiau ne ilgesniam terminui, kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatyti išleidimo į atsargą metai.“

3. Pakeisti 31 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Laikydamiesi krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos reikalavimų, sąlygų bei tvarkos, šio įstatymo 45 straipsnio nustatytų amžiaus apribojimų ir šio straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų, Krašto apsaugos ministerijos vardu profesinės karo tarnybos sutartis sudaro ir pratęsia:

1) su kariuomenės karininkais iki majoro imtinai – kariuomenės vadas;

2) su kariuomenės kariais iki seržantų majorų (vyresniųjų laivūnų) imtinai – dalinių vadai;

3) su kitų krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių kariais iki seržantų majorų (vyresniųjų laivūnų) imtinai - krašto apsaugos ministro tam įgalioti asmenys.“

13 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„32 straipsnis. Kario savanorio tarnybos sutartis

1. Kario savanorio tarnybos sutartis yra Lietuvos Respublikos piliečio ir Krašto apsaugos ministerijos rašytinis susitarimas, kuriuo krašto apsaugos ministro įgaliotas asmuo priima pilietį į savanorių karo tarnybą, o pilietis įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario savanorio pareigas.

2. Kario savanorio tarnybos sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui.

3. Sutarties terminui pasibaigus, ji gali būti pratęsta naujam, ne ilgesniam kaip 4 metų, laikotarpiui neribotą kartų skaičių, tačiau ne ilgesniam terminui, kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks 55 metai.

4. Karių savanorių sutarties formą ir sudarymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“

14 straipsnis. 33 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) į pareigas iki seržanto majoro (vyresniojo laivūno) – kariuomenės vado arba jo įgaliotų vadų įsakymu, į seržanto majoro (vyresniojo laivūno) – kariuomenės vado įsakymu;“.

15 straipsnis. 34 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Pakeisti 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Priimant asmenis į savanorių karo tarnybą, nustatomas iki 6 mėnesių bandomasis laikotarpis.“

16 straipsnis. 36 straipsnio 5 dalies pakeitimas, 6 dalies pripažinimas netekusia galios ir papildymas nauja 12 dalimi

1. Pakeisti 36 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Karys negali eiti valstybės tarnautojo pareigų.“

2. 36 straipsnio 6 dalį pripažinti netekusia galios.

3. Papildyti 36 straipsnį nauja 12 dalimi:

„12. Profesinės karo tarnybos kariams, einantiems karo medicinos gydytojų ar jų padėjėjų pareigas, kurioms būtinas nuolatinis praktinis kvalifikacijos tobulinimas ir nesant galimybių jo užtikrinti tarnaujant krašto apsaugos sistemoje, krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti sudaromos sąlygos tarnybos metu dirbti viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose gaunant tarnybinį atlyginimą ir kitas šio įstatymo nustatytas išmokas. Karo medicinos gydytojų ir jų padėjėjų pareigų, kurioms būtinas nuolatinis praktinis kvalifikacijos tobulinimas, sąrašą tvirtina krašto apsaugos ministras.“

4. Buvusią 36 straipsnio 12 dalį laikyti 13 dalimi.

17 straipsnis. 38 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 38 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Kariai, atleidžiami iš profesinės karo tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, į atsargą neįrašomi ir į dimisiją neperkeliami. Krašto apsaugos ministro sprendimu į atsargą taip pat gali būti neįrašomi ar (ir) į dimisiją neperkeliami kariai, atleidžiami iš profesinės karo tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 8 ir 9 punktus, taip pat pagal šio straipsnio 1 dalies 6 punktą dėl šio įstatymo 36 straipsnio 13 dalyje nustatyto apribojimo pažeidimo.“

18 straipsnis. 42 straipsnio 2 dalies 8 punkto pakeitimas

Pakeisti 42 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) šio įstatymo 59 straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju – atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiui;“.

19 straipsnis. 44 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Iš kario, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis ar kario savanorio tarnybos sutartis jo iniciatyva, arba kario, su kuriuo profesinės karo tarnybos sutartis ar kario savanorio tarnybos sutartis nutraukiama 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose numatytais atvejais, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu.“

2. Pakeisti 44 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos, išskyrus išlaidas, kurios susijusios su karininko parengimu karo mokykloje, išieškomos iš profesinės karo tarnybos kario ar kario savanorio ne daugiau kaip už 3 paskutiniųjų metų laikotarpį. Išieškomų išlaidų apskaičiavimo taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

20 straipsnis. 45 straipsnio 4 dalies pakeitimas ir 6 dalies pripažinimas netekusia galios

1. Pakeisti 45 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Į atsargą profesinės karo tarnybos kariai, išskyrus nurodytus šio straipsnio 5 dalyje, išleidžiami sukakę:

1) žemesnio negu brigados generolo (flotilės admirolo) laipsnio – 55 metus;

2) generolai (admirolai) – 60 metų (šio amžiaus sulaukę generolai (admirolai), einantys kariuomenės vado pareigas, tarnybą tęsia iki kadencijos pabaigos)."

2. 45 straipsnio 6 dalį pripažinti netekusia galios.

21 straipsnis. 46 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 46 straipsnį.

22 straipsnis. 50 straipsnio 6 dalies pakeitimas

Pakeisti 50 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Profesinės karo tarnybos kariams ir kariams savanoriams, kurių pažymėjimuose yra šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyti įrašai, taip pat atleistiems iš tarnybos dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, nesuteikiama teisė iškilmingomis progomis nešioti atsargos kario uniformą.“

23 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„52 straipsnis. Karių laipsniai

1. Krašto apsaugos sistemos karių tarpusavio santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai ir kvalifikacijai žymėti nustatomi karių laipsniai. Karių laipsnius gali turėti tik krašto apsaugos sistemos tikrosios karo tarnybos ir krašto apsaugos sistemos įskaitoje esantys atsargos kariai, taip pat dimisijos kariai.

2. Kariai pagal turimus laipsnius yra:

1) kareiviai, jūreiviai;

2) seržantai (seržantai specialistai);

3) jaunesnieji karininkai;

4) vyresnieji karininkai;

5) generolai, admirolai.

3. Nustatomi šie karių laipsniai:

Sausumos, specialiųjų operacijų Karinių jūrų pajėgų karių

ir karinių oro pajėgų karių

1) kareivių ir jūreivių

jaunesnysis eilinis jaunesnysis jūreivis

eilinis jūreivis

vyresnysis eilinis vyresnysis jūreivis

2) seržantų (seržantų specialistų)

grandinis grandinis

seržantas (seržantas specialistas) seržantas (seržantas specialistas)

vyresnysis seržantas (vyresnysis seržantas vyresnysis seržantas (vyresnysis seržantas

specialistas) specialistas)

štabo seržantas (štabo seržantas specialistas) jaunesnysis laivūnas (jaunesnysis laivūnas specialistas)

viršila laivūnas

seržantas majoras vyresnysis laivūnas

3) jaunesniųjų karininkų

leitenantas leitenantas

vyresnysis leitenantas vyresnysis leitenantas

kapitonas kapitonas leitenantas

4) vyresniųjų karininkų

majoras komandoras leitenantas

pulkininkas leitenantas komandoras

pulkininkas jūrų kapitonas

5) generolų ir admirolų

brigados generolas flotilės admirolas

generolas majoras kontradmirolas

generolas leitenantas viceadmirolas“

24 straipsnis. 53 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pirmasis jaunesniojo eilinio (jaunesniojo jūreivio) laipsnis kariui suteikiamas pradėjus tarnybą ir davus kario priesaiką. Iki karys duoda priesaiką, jam suteikiamas laikinasis jaunesniojo eilinio (jaunesniojo jūreivio) laipsnis.“

2. Pakeisti 53 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Pirmasis karininko laipsnis suteikiamas kariams, baigusiems Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių karo mokymo įstaigas ir davusiems karininko priesaiką. Šis laipsnis taip pat suteikiamas Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir baigusiems pagrindinį karininko parengimo kursą.“

3. Pakeisti 53 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Profesinės ir savanorių karo tarnybos kariams gydytojams ir ne žemesnio kaip bakalauro ar jam prilyginto laipsnio teisininkams, baigusiems pagrindinį karininko parengimo kursą, vietoj pirmojo leitenanto laipsnio tokia pat tvarka suteikiamas kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis.“

25 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„54 straipsnis. Aukštesnių laipsnių suteikimo sąlygos

1. Tikrosios karo tarnybos kariui aukštesnis laipsnis gali būti suteikiamas vadovaujantis atrankos principais ir atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos struktūrą bei poreikius, taip pat į Seimo patvirtintus generolų (admirolų) ir vyresniųjų karininkų ribinius skaičius ir krašto apsaugos ministro nustatytus pareigybių sąrašus. Karių atrankos aukštesniam laipsniui suteikti kriterijus ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

2. Atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę profesinėje karo tarnyboje krašto apsaugos sistemoje:

1) jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu - ne mažiau kaip 5 mėnesius;

2) eiliniu (jūreiviu), vyresniuoju eiliniu (vyresniuoju jūreiviu) - ne mažiau kaip 1 metus;

3) grandiniu, seržantu, vyresniuoju seržantu - ne mažiau kaip 2 metus;

4) seržantu specialistu – ne mažiau kaip 3 metus;

5) vyresniuoju seržantu specialistu – ne mažiau kaip 5 metus;

6) štabo seržantu, jaunesniuoju laivūnu, viršila, laivūnu - ne mažiau kaip 3 metus;

7) leitenantu - ne mažiau kaip 3 metus;

8) vyresniuoju leitenantu - ne mažiau kaip 4 metus;

9) kapitonu, kapitonu leitenantu - ne mažiau kaip 5 metus;

10) majoru, komandoru leitenantu - ne mažiau kaip 6 metus;

11) pulkininku leitenantu, komandoru - ne mažiau kaip 6 metus.“

3. Atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos poreikius, tam tikram labiausiai pasižymėjusių tarnyboje karių skaičiui vieną kartą per visą tarnybos laiką gali būti leista dalyvauti atrankoje aukštesniam laipsniui gauti ir pirma šio straipsnio 2 dalyje nustatyto laiko, jeigu jie ištarnavę bent pusę šio laiko. Ne aukštesnį kaip pulkininko leitenanto turinčiam laipsnį karo kapelionui, jį paskyrus kariuomenės generaliniu vikaru (vyriausiuoju kapelionu), gali būti suteiktas aukštesnis laipsnis netaikant šio straipsnio 2 dalies, taip pat šios dalies sąlygų.

4. Atsižvelgiant į Seimo patvirtintą vyresniųjų karininkų ir generolų skaičių bei laikantis krašto apsaugos ministro patvirtintų reikalavimų, vyresniųjų karininkų, generolų (admirolų) laipsniai suteikiami kariams, turintiems aukštąjį universitetinį ir specialųjį karinį parengimą bei mokantiems bent vieną iš NATO oficialių darbo kalbų (anglų arba prancūzų).

5. Laikantis šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų:

1) pulkininko (jūrų kapitono) laipsnis gali būti suteikiamas kariui, ištarnavusiam ne žemesnėse kaip dalinio vado pareigose ne mažiau kaip 1 metus. Šis reikalavimas netaikomas karininkams medicinos, finansų ir teisės specialistams, turintiems ne žemesnį kaip magistro laipsnį;

2) brigados generolo (flotilės admirolo) laipsnis gali būti suteikiamas karininkui, turinčiam pulkininko laipsnį, paskyrus jį kariuomenės pajėgų rūšies vadu arba į kitas brigados generolo (flotilės admirolo) laipsnį atitinkančias pareigas;

3) generolo majoro (kontradmirolo) laipsnis gali būti suteikiamas brigados generolui (flotilės admirolui), paskirtam į generolo majoro (kontradmirolo) laipsnį atitinkančias pareigas;

4) generolo leitenanto (viceadmirolo) laipsnis gali būti suteikiamas generolui majorui (kontradmirolui), paskirtam į kariuomenės vado pareigas.

6. Karo metu, atsižvelgdamas į to meto aplinkybes, krašto apsaugos ministras turi teisę nustatyti ginkluotosiose pajėgose kovojantiems kariams kitokias aukštesnių karinių laipsnių suteikimo sąlygas.

7. Kariams savanoriams gali būti suteikiami aukštesni laipsniai, kai šie kariai baigia mokymus pagal kariuomenės vado nustatytas programas.

8. Individualiojo rezervo ir dimisijos kariams aukštesni laipsniai nesuteikiami.

9. Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam kitos valstybės kariuomenės atsargos kario laipsnį ir priimtam į profesinę karo tarnybą ar įrašomam į kariuomenės aktyviojo rezervo įskaitą, karinis laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į krašto apsaugos ministro paskirtos patariamosios komisijos išvadas ir rekomendacijas (įvertinimą, ar karinė kvalifikacija pagal Lietuvos kariuomenės reikalavimus atitinka krašto apsaugos sistemos poreikius).

10. Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam vidaus reikalų sistemos institucijų ar Valstybės saugumo departamento pareigūno tarnybinį laipsnį ir priimtam į profesinę karo tarnybą ar įrašomam į kariuomenės aktyviojo rezervo įskaitą, karinis laipsnis suteikiamas pagal kariuomenės reikalavimus, neatsižvelgiant į turimą tarnybinį laipsnį.

11. Išimtiniais atvejais, kai skiriant karininką į vado (viršininko) pareigas to reikia pavaldinių subordinacijai pagal karinį laipsnį užtikrinti, krašto apsaugos ministras turi teisę pirma laiko ir nesilaikydamas šiame bei 55 straipsnyje nustatytų bendrųjų aukštesniojo karinio laipsnio suteikimo sąlygų suteikti skiriamam vadui (viršininkui) laikinąjį vyresniojo karininko karinį laipsnį, vienu laipsniu aukštesnį už jo turimąjį. Krašto apsaugos ministras laikinąjį karinį laipsnį taip pat gali suteikti karininkui, skiriamam į pareigas užsienyje, jei tai būtina pagal skiriamas pareigas. Laikinąjį generolo (admirolo) laipsnį suteikia Respublikos Prezidentas krašto apsaugos ministro teikimu, kai to reikia pavaldinių subordinacijai užtikrinti arba būtina pagal skiriamas pareigas.

12. Laikinasis karinis laipsnis galioja, kol karininkas eina pareigas, į kurias skiriant šis laipsnis jam buvo suteiktas. Nuolatinis aukštesnis karinis laipsnis tokiam karininkui suteikiamas laikantis bendrųjų šio ir 55 straipsnio sąlygų, nepaisant, kad buvo suteiktas laikinasis laipsnis. Laikinąjį karinį laipsnį turinčiam karininkui taikomos jo nuolatinį karinį laipsnį atitinkančios tarnybos apmokėjimo ir aprūpinimo sąlygos.

13. Karininkas, kuriam buvo suteiktas laikinasis brigados generolo laipsnis, pasibaigus jo suteikimo laikotarpiui turi teisę būti išleistas į atsargą kaip brigados generolas ar tęsti tarnybą turėdamas pulkininko laipsnį.

14. Štabo seržantams specialistams (jaunesniesiems laivūnams specialistams), turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir baigusiems pagrindinį karininko parengimo kursą, siekiant užtikrinti efektyvų vadovavimą krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti suteikiamas kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis, jei tai atitinka krašto apsaugos sistemos poreikius.“

26 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„55 straipsnis. Teisė suteikti karių laipsnius

1. Pirmąjį karininko laipsnį kariams, baigusiems karo mokymo įstaigą, krašto apsaugos ministro teikimu suteikia Respublikos Prezidentas. Kitais atvejais pirmąjį karininko laipsnį suteikia krašto apsaugos ministras.

2. Generolų ir admirolų laipsnius suteikia Respublikos Prezidentas.

3. Laikydamiesi pagal patvirtintus pareigybių sąrašus nustatytų atskirų laipsnių kareivių, jūreivių, seržantų (seržantų specialistų) limitų ir krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos bei kvalifikacinių reikalavimų, laipsnius tikrosios karo tarnybos kariams suteikia:

1) iki vyresniojo seržanto (vyresnio seržanto specialisto) įskaitytinai – dalinio vadas;

2) iki viršilos (laivūno) įskaitytinai – pagal pavaldumą aukštesnysis nei dalinio vadas;

3) seržanto majoro (vyresniojo laivūno) – kariuomenės vadas;

4) iki seržanto majoro (vyresniojo laivūno) įskaitytinai Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos tarnaujantiems kariams – krašto apsaugos ministro tam įgaliotas asmuo.

4. Laikantis pagal patvirtintus pareigybių sąrašus nustatytų atskirų laipsnių karininkų limitų ir krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos bei kvalifikacinių reikalavimų, aukštesni karininkų laipsniai kariams (išskyrus šio įstatymo 54 straipsnio 7, 9 ir 10 dalyse ir šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus), patariamajai atrankos komisijai rekomendavus, suteikiami:

1) jaunesniųjų karininkų, išskyrus pirmąjį karininko laipsnį, – kariuomenės vado įsakymu;

2) vyresniųjų karininkų laipsniai – krašto apsaugos ministro įsakymu.

5. Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos tarnaujantiems kariams aukštesnius karininkų laipsnius iki brigados generolo (flotilės admirolo) imtinai suteikia krašto apsaugos ministras.

6. Šio įstatymo 54 straipsnio 7, 9 ir 10 dalyse numatytais atvejais karininkų laipsnius iki pulkininko (jūrų kapitono) imtinai suteikia krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu, o priimamiems į profesinę karo tarnybą ar įrašomiems į kariuomenės aktyviojo rezervo įskaitą Lietuvos Respublikos piliečiams šio įstatymo 36 straipsnio 13 dalyje numatytais atvejais - patariamosios komisijos teikimu.

7. Karo kapelionams laipsnius visais atvejais (įskaitant ir nurodytą 53 straipsnio 5 dalyje) suteikia krašto apsaugos ministras, gavęs valstybės pripažintos tradicinės Lietuvoje bažnyčios, paskyrusios karo kapelioną, vadovybės pritarimą.“

27 straipsnis. 56 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 56 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Už tarnybos drausmės pažeidimus Kariuomenės drausmės statuto nustatyta tvarka kario laipsnis gali būti pažemintas. Laipsnį pažeminti turi teisę pareigūnas, pagal pavaldumą aukštesnis už tą, kuris turi teisę atitinkamą laipsnį suteikti. Kariams, kuriems laipsnius suteikti turi teisę krašto apsaugos ministras, teisę pažeminti laipsnį turi krašto apsaugos ministras, o generolams (admirolams) - Respublikos Prezidentas.“

2. Pakeisti 56 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Krašto apsaugos ministras (generolams ir admirolams – Respublikos Prezidentas) kario laipsnį gali atimti, jei karys atleidžiamas iš tarnybos pagal šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktą arba 2 dalies 3, 4 ar 8 punktą.“

28 straipsnis. 59 straipsnio 7 dalies pakeitimas

Pakeisti 59 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Mokymosi atostogos profesinės karo tarnybos kariams suteikiamos darbo įstatymų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į karinio vieneto parengties reikalavimus. Mokymosi atostogos apmokamos krašto apsaugos ministro nustatytais atvejais ir tvarka.“

29 straipsnis. 60 straipsnio 3, 4, 7, 9 dalių pakeitimas ir straipsnio papildymas nauja 8 dalimi

1. Pakeisti 60 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo dydis priklauso nuo kario laipsnio ir tikrojoje karo tarnyboje ištarnautų metų, tačiau negali viršyti dviem laipsniais aukštesnio laipsnio kariui patvirtinto tarnybinio atlyginimo pirmaisiais tarnybos pagal kario laipsnį metais. Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos tarnaujančių profesinės karo tarnybos karių tarnybinio atlyginimo dydis priklauso nuo pareigų, karinio laipsnio ir tiesioginės tarnybos krašto apsaugos sistemoje bei kitose Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytose institucijose ištarnauto laiko.“

2. Pakeisti 60 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Tam tikroms profesinės karo tarnybos karių pareigoms, susijusioms su didesne vadų (ne žemesne kaip dalinio vado) atsakomybe ar ypatinga pareigų specifika, nustatomi pareiginiai tarnybinio atlyginimo priedai. Priedai mokami, kol karys eina šias pareigas.“

3. Pakeisti 60 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, pašauktiems į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, iš Krašto apsaugos ministerijos biudžete šiems tikslams skirtų asignavimų už tarnybos dienas mokamas rezervo kario atlyginimas. Rezervo karių atlyginimo dydžius nustato Vyriausybė.“

4. Papildyti 60 straipsnį nauja 8 dalimi:

„8. Kariams savanoriams už kiekvienus 4 metus savanorių karo tarnyboje krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti išmokama vienkartinė, ne didesnė kaip 100 procentų atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui patvirtinto tarnybinio atlyginimo dydžio, išmoka.“

4. Pakeisti buvusią 60 straipsnio 8 dalį ir ją laikyti 9 dalimi:

„9. Krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka kariai už ypatingą pasižymėjimą ar pavyzdingą tarnybą gali būti apdovanojami piniginėmis premijomis ar vardinėmis dovanomis.“

5. Buvusią 60 straipsnio 9 dalį laikyti 10 dalimi.

30 straipsnis. 62 straipsnio 6 dalies pakeitimas

Pakeisti 62 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Kariai už savo lėšas gali įsigyti iškilmingoms progoms skirtas uniformas. Šių uniformų pavyzdžius tvirtina krašto apsaugos ministras.“

31 straipsnis. 65 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 65 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pradinės privalomosios karo tarnybos, kariūnų, profesinės karo tarnybos karių ir kitų asmenų sveikatos priežiūra ir sveikatinimo veikla, taip pat atsargos karių, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dalyvaujančių socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis programoje, medicininės reabilitacijos paslaugos finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų. Kitų asmenų, kuriems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, grupes ir teikiamų paslaugų rūšis nustato krašto apsaugos ministras.“

2. Pakeisti 65 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių sveikatos priežiūra jų tarnybos, pratybų ir mokymų metu, taip pat po pratybų ar mokymų, jei sveikatos sutrikimas atsirado dėl su kario tarnyba susijusių priežasčių, finansuojama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų.“

3. Pakeisti 65 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Krašto apsaugos ministerija organizuoja šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų karių ir kitų asmenų sveikatinimo veiklą ir atlieka jų asmens sveikatos priežiūrą per krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros institucijas ir naudodamasi kitų nacionalinės sveikatos sistemos asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis bei patarnavimais. Už juos atsiskaitoma Vyriausybės nustatyta tvarka.“

4. Pakeisti 65 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Iš valstybės biudžeto Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų apmokamos karių reabilitacijos po sužeidimo ar ligos, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, efektyvių sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos.

32 straipsnis. 66 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 5 dalies pakeitimas

1. Pakeisti 66 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių - nuo pašaukimo į tarnybą (mokymus, pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių) dienos iki grįžimo į nuolatinę gyvenamąją vietą dienos.“

2. Pakeisti 66 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys apdraudžiamas suma, lygia mėnesiniam rezervo kario tarnybiniam atlyginimui, mokamam draudiminio įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, bet ne didesne suma kaip 36 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos.“

33 straipsnis. 68 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 68 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Tapusiam laikinai nedarbingu pašauktam į pratybas, mokymus arba kitų tarnybos užduočių vykdymo metu nedirbančiam ir neturinčiam kitų draudiminių pajamų kariui savanoriui ar kitam aktyviojo rezervo kariui nedarbingumo laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip 4 mėnesius, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų mokama 100 procentų mėnesinio rezervo kario atlyginimo dydžio nedarbingumo pašalpa.“

34 straipsnis. 69 straipsnio pavadinimo ir 2 dalies pakeitimas

1. Pakeisti 69 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„69 straipsnis. Karo tarnybą atlikusių karių skatinimas“

2. Pakeisti 69 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Karys, garbingai ištarnavęs bent 4 metus, išėjęs į atsargą gauna papildomų lengvatų, kurias nustato kiti įstatymai. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti sumokamos įmokos ar jų dalis už ne ilgesnes nei 4 metų trukmės jo aukštojo mokslo studijas, jeigu jis pirmą kartą studijuoja Lietuvos aukštojoje mokykloje pagal pagrindinių arba vientisųjų studijų programą.“

35 straipsnis. 73 straipsnio 6 dalies pakeitimas

Pakeisti 73 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Krašto apsaugos sistemos statutiniams valstybės tarnautojams draudžiama užsiimti Valstybės tarnybos įstatymo apibrėžta su valstybės tarnyba nesuderinama veikla. Jų tarnybai taip pat taikomi šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 7, 8, 9, 10 bei 13 dalyse numatyti karių tarnybai taikomi apribojimai. Tarnautojų, atliekančių civilinę krašto apsaugos tarnybą Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos, tarnybai, be šių apribojimų, dar taikomi karių tarnybai galiojantys apribojimai, nustatyti šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose bei 2 ir 3 dalyse.“

36 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

1. Iki šio įstatymo įsigaliojimo su kariais sudarytos terminuotos profesinės ir savanorių karo tarnybos sutartys galioja, kol pasibaigs jose numatytas terminas, jeigu jos anksčiau nebus nutrauktos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 37, 38 ir 39 straipsniuose numatytais pagrindais.

2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo su kariais sudarytos neterminuotos profesinės karo tarnybos sutartys galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d.

3. Karių laipsniai, kuriuos kariai turėjo iki šio įstatymo įsigaliojimo, pakeičiami jiems prilygintais pervardytais laipsniais.

37 straipsnis. Sausumos, specialiųjų operacijų ir karinių oro pajėgų karinių laipsnių prilyginimas ir pervardijimas

1. Karių, einančių pareigas, nereikalaujančias turėti civilinės specialybės, laipsniai prilyginami:

1) privalomosios pradinės karo tarnybos eilinių bei profesinės ir savanorių karo tarnybos eilinių, iki jiems pasibaigs bandomasis laikotarpis, laipsniai prilyginami ir pervardijami jaunesniųjų eilinių laipsniais;

2) kitų tikrosios karo tarnybos eilinių laipsniai prilyginami ir pervardijami eilinių laipsniais;

3) grandinių laipsniai ir jaunesniųjų seržantų, užimančių ne vadų pareigas, laipsniai prilyginami ir pervardijami vyresniųjų eilinių laipsniais;

4) jaunesniųjų seržantų, užimančių vadų pareigas, ir seržantų laipsniai prilyginami ir pervardijami grandinių laipsniais;

5) vyresniųjų seržantų, užimančių ne vadų pareigas, laipsniai prilyginami ir pervardijami seržantų laipsniais;

6) vyresniųjų seržantų, užimančių vadų pareigas, ir viršilų laipsniai prilyginami ir pervardijami vyresniųjų seržantų laipsniais;

7) jaunesniųjų puskarininkių laipsniai prilyginami ir pervardijami štabo seržantų laipsniais.

2. Eilinių, grandinių, jaunesniųjų seržantų, seržantų ir vyresniųjų seržantų, turinčių ne žemesnį kaip profesinį vidurinį išsilavinimą ir pagal turimą civilinę specialybę ne mažiau kaip 6 mėnesius einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, laipsniai prilyginami ir pervardijami seržantų specialistų laipsniais.

3. Eilinių, grandinių, jaunesniųjų seržantų, seržantų, vyresniųjų seržantų ir viršilų, turinčių ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį (arba aukštesnįjį) išsilavinimą arba iki 1995 m. įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą) ir pagal turimą civilinę specialybę einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, laipsniai:

1) einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, iki 3 metų prilyginami ir pervardijami seržantų specialistų laipsniais;

2) einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, daugiau nei 3 metus prilyginami ir pervardijami vyresniųjų seržantų specialistų laipsniais.

4. Eilinių, grandinių, jaunesniųjų seržantų, seržantų, vyresniųjų seržantų, viršilų ir jaunesniųjų puskarininkių, turinčių ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir pagal turimą civilinę specialybę einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, laipsniai:

1) einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, iki 3 metų prilyginami ir pervardijami seržantų specialistų laipsniais;

2) einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, iki 5 metų prilyginami ir pervardijami vyresniųjų seržantų specialistų laipsniais;

3) einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, daugiau nei 5 metus prilyginami ir pervardijami štabo seržantų specialistų laipsniais.

5. Puskarininkių laipsniai prilyginami ir pervardijami viršilų laipsniais.

6. Vyresniųjų puskarininkių laipsniai prilyginami ir pervardijami seržantų majorų laipsniais.

38 straipsnis. Karinių jūrų pajėgų karinių laipsnių prilyginimas ir pervardijimas

1. Karių, einančių pareigas, nereikalaujančias turėti civilinės specialybės, laipsniai prilyginami:

1) privalomosios pradinės karo tarnybos jūreivių ir profesinės karo tarnybos jūreivių, iki jiems pasibaigs bandomasis laikotarpis, laipsniai prilyginami ir pervardijami jaunesniųjų jūreivių laipsniais;

2) kitų profesinės karo tarnybos jūreivių laipsniai prilyginami ir pervardijami jūreivių laipsniais;

3) grandinių laipsniai ir jaunesniųjų seržantų, užimančių ne vadų pareigas, laipsniai prilyginami ir pervardijami vyresniųjų jūreivių laipsniais;

4) jaunesniųjų seržantų, užimančių vadų pareigas, ir seržantų laipsniai prilyginami ir pervardijami grandinių laipsniais;

5) vyresniųjų seržantų, užimančių ne vadų pareigas, laipsniai prilyginami ir pervardijami seržantų laipsniais;

6) vyresniųjų seržantų, užimančių vadų pareigas, ir laivūnų laipsniai prilyginami ir pervardijami vyresniųjų seržantų laipsniais;

7) jaunesniųjų puskarininkių laipsniai prilyginami ir pervardijami jaunesniųjų laivūnų laipsniais.

2. Jūreivių, grandinių, jaunesniųjų seržantų, seržantų ir vyresniųjų seržantų, turinčių ne žemesnį kaip profesinį vidurinį išsilavinimą ir pagal turimą civilinę specialybę ne mažiau kaip 6 mėnesius einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, laipsniai prilyginami ir pervardijami seržantų specialistų laipsniais.

3. Jūreivių, grandinių, jaunesniųjų seržantų, seržantų, vyresniųjų seržantų ir laivūnų, turinčių ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį (arba aukštesnįjį) išsilavinimą, arba iki 1995 m. įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą ir pagal turimą civilinę specialybę einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, laipsniai:

1) einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, iki 3 metų prilyginami ir pervardijami seržantų specialistų laipsniais;

2) einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, daugiau nei 3 metus prilyginami ir pervardijami vyresniųjų seržantų specialistų laipsniais.

4. Jūreivių, grandinių, jaunesniųjų seržantų, seržantų, vyresniųjų seržantų, laivūnų ir jaunesniųjų puskarininkių, turinčių ne žemesnį aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir pagal turimą civilinę specialybę einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, laipsniai:

1) einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, iki 3 metų prilyginami ir pervardijami seržantų specialistų laipsniais;

2) einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, iki 5 metų prilyginami ir pervardijami vyresniųjų seržantų specialistų laipsniais;

3) einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, daugiau nei 5 metus prilyginami ir pervardijami jaunesniųjų laivūnų specialistų laipsniais.

5. Puskarininkių laipsniai prilyginami ir pervardijami laivūnų laipsniais.

6. Vyresniųjų puskarininkių laipsniai prilyginami ir pervardijami vyresniųjų laivūnų laipsniais.

39 straipsnis. Šio įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2010 m. sausio 1 d.

40 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2009 m. lapkričio 1 d. patvirtinti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS