Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠAULIŲ SĄJUNGOS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2008 m.                           d. Nr.

Vilnius

(Žin., 1997, Nr.69-1736; 1999, Nr.47-1468)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Šaulių sąjungos įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos Šaulių sąjungos įstatymą ir išdėstyti jį taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS

ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos šaulių sąjungos, tęsiančios nuo 1919 m. birželio 27 d. iki 1940 m. liepos 11 d. veikusios Lietuvos šaulių sąjungos veiklą, statusą ir veiklą.

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Lietuvos šaulių sąjunga (toliau – LŠS) – valstybės remiama ir padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija, veikianti pagal šį Įstatymą bei savo statutą.

2. Šauliai – LŠS nariai.

3. Jaunieji šauliai – šauliai nuo 11 iki 18 metų amžiaus.

4. Rinktinė – LŠS struktūrinis padalinys, jungiantis apskrities centre ir (arba) kitoje apskrities teritorijoje veikiančius LŠS padalinius.

5. LŠS koviniai būriai – rinktinėse veikiantys jų struktūriniai padaliniai, savanoriškumo pagrindu sudaromi iš pilnamečių šaulių, kurie yra tinkami tikrajai karo tarnybai, bet jos neatlieka.

6. Šaulio tarnyba – šio Įstatymo, LŠS statuto ir vidaus teisės aktų nustatytų šaulio teisių ir pareigų, mokymo bei tarnybos užduočių vykdymas įgyvendinant šio Įstatymo nustatytus LŠS tikslus, uždavinius, funkcijas ir teises.

3 straipsnis. LŠS veiklos teisiniai pagrindai

1. LŠS savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Nacionalinio saugumo pagrindų, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, taip pat LŠS statutu, Šaulių etikos kodeksu ir kitais teisės aktais.

2. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas LŠS taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja šiam Įstatymui.

3. Ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu LŠS koviniams būriams taikomi tarnybą kariuomenėje reglamentuojantys statutai.

4 straipsnis. LŠS statutas

1. LŠS statute reglamentuojami šie klausimai:

1) LŠS ir jos rinktinių tipinė struktūra;

2) rinktinių ir jų padalinių sudarymo tvarka;

3) LŠS suvažiavimo sušaukimo ir rinktinių atstovų suvažiavime išrinkimo, taip pat LŠS suvažiavimo darbo tvarka;

4) LŠS centrinių institucijų kompetencija ir darbo tvarka;

5) rinktinių ir jų padalinių vadų skyrimo ir atleidimo tvarka, kolegialių institucijų formavimo ir darbo organizavimo tvarka, kompetencija ir atsakomybė;

6) LŠS lėšų naudojimo ir veiklos kontrolės tvarka;

7) šaulių priėmimo į LŠS, išstojimo ir pašalinimo iš LŠS tvarka, taip pat narystės LŠS sustabdymo pagrindai ir tvarka;

8) šaulio priesaika ir jaunojo šaulio iškilmingas pasižadėjimas;

9) bendrosios šaulių teisės ir pareigos;

10) šaulio tarnybos tvarka ir drausmė;

11) jaunųjų šaulių šaulio tarnyba;

12) LŠS kovinių būrių sudarymas ir šaulio tarnyba juose;

13) stojamojo ir LŠS nario mokesčio bei tikslinių įnašų mokėjimo tvarka;

14) šaulių uniformos ir skiriamieji ženklai, jų dėvėjimo ir nešiojimo tvarka;

15) šaulių skatinimas ir apdovanojimas už nepriekaištingą ir pavyzdingą šaulio pareigų vykdymą;

16) šaulių drausminė atsakomybė;

17) LŠS vėliava ir ženklas, LŠS vėliavos ir ženklo naudojimo tvarka;

18) rinktinių vėliavų etalonų tvirtinimo ir vėliavų naudojimo tvarka;

19) garbės šaulio vardo suteikimo ir atėmimo tvarka, taip pat garbės šaulių teisės dalyvauti LŠS veikloje;

20) LŠS santykiai ir bendradarbiavimas su išeivijos šauliais bei jų susivienijimais;

21) LŠS buveinė.

2. LŠS statutą įsakymu tvirtina krašto apsaugos ministras. Prieš tvirtindamas ar keisdamas LŠS statutą krašto apsaugos ministras turi pateikti atitinkamą projektą LŠS suvažiavimui ir įvertinti jo pateiktus siūlymus. LŠS statuto ir jo pakeitimų projektus rengia Krašto apsaugos ministerija kartu su LŠS vado įgaliotais šauliais.

5 straipsnis. LŠS teisinis statusas

1. LŠS yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija. LŠS struktūriniai padaliniai juridinio asmens teisių neturi.

2. LŠS, kaip viešojo juridinio asmens, teises ir pareigas įgyvendina ir, kaip viešąjį juridinį asmenį, atstovauja LŠS vadas.

3. LŠS vadas, pritarus LŠS Centro valdybai, gali įgalioti LŠS vado pavaduotojus ir rinktinių vadus pagal jų pareigas atstovauti LŠS, kaip viešąjį juridinį asmenį, ir sudaryti sandorius LŠS vardu tokia apimtimi, kokios reikia LŠS centrinių institucijų ir rinktinių veiklai vykdyti.

6 straipsnis. LŠS atributika

1. LŠS turi savo vėliavą, kurios etalonas suderinamas su Lietuvos heraldikos komisija ir tvirtinamas krašto apsaugos ministro tvirtinant LŠS statutą.

2. Rinktinių vėliavų etalonai suderinami su Lietuvos heraldikos komisija ir tvirtinami LŠS statuto nustatyta tvarka.

3. LŠS ženklas yra Vyčio kryžius, kurio etalonas suderinamas su Lietuvos heraldikos komisija ir tvirtinamas krašto apsaugos ministro tvirtinant LŠS statutą.

4. Šaulių uniformų ženklų etalonai suderinami su Lietuvos heraldikos komisija ir tvirtinami krašto apsaugos ministro tvirtinant LŠS statutą.

5. LŠS atributika negali būti naudojama politinių partijų organizuojamuose susirinkimuose, rinkimų ir referendumų agitacijos kampanijose.

ANTRASIS SKIRSNIS

LŠS VEIKLA

7 straipsnis. LŠS tikslai

LŠS tikslai – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą telkiant Lietuvos Respublikos piliečius aktyviai prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo, viešojo saugumo užtikrinimo, visuomenės pilietinio ir tautinio ugdymo, taip pat ugdyti pasitikinčius savimi, kūrybingus, motyvuotus, disciplinuotus, pasirengusius ginti Tėvynę ir padėti nelaimės atveju kitiems Lietuvos Respublikos piliečius.

8 straipsnis. LŠS uždaviniai

Siekdama šio Įstatymo 7 straipsnyje numatytų tikslų, LŠS įgyvendina šiuos uždavinius:

1) rengia šaulius ginkluotai valstybės gynybai ir pilietiniam pasipriešinimui, o ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu – dalyvauja ginkluotoje valstybės gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime;

2) prisideda prie savanoriško Lietuvos Respublikos piliečių karinio rengimo ir padeda kariuomenei atrenkant Lietuvos Respublikos piliečius į profesinę bei savanorių karo tarnybą;

3) stiprina visuomenės ryšius su kariuomene, prisideda prie Lietuvos kariuomenės autoriteto ir karo tarnybos prestižo didinimo;

4) puoselėja ir skleidžia šauliškumo idėjas, ugdo pilietines ir tautines vertybes, propaguoja sveiką gyvenseną bei dalyvauja įgyvendinant jaunimo politiką;

5) padeda Lietuvos kariuomenei, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms vykdyti jų uždavinius.

9 straipsnis. LŠS funkcijos

1. Vykdydama šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatytus uždavinius, LŠS:

1) organizuoja ir vykdo šaulių karinį rengimą, taip pat prisideda prie kariuomenės organizuojamų kitų Lietuvos Respublikos piliečių savanoriškų karinio rengimo mokymų bei pratybų;

2) propaguoja Lietuvos kariuomenę ir karo tarnybą visuomenėje bei motyvuoja šaulius ir kitus Lietuvos Respublikos piliečius pasirinkti tikrąją karo tarnybą;

3) vykdo ir dalyvauja vykdant pilietinio ir tautinio ugdymo bei kitas neformaliojo švietimo programas;

4) organizuoja ir vykdo šaulių pilietinį ir tautinį ugdymą bei sveiką gyvenseną propaguojančią veiklą;

5) teikia pagalbą Lietuvos kariuomenei šio Įstatymo 14 straipsnyje numatytais atvejais ir tvarka;

6) teikia pagalbą policijai šio Įstatymo 16 straipsnyje numatytais atvejais ir tvarka;

7) teikia pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) šio Įstatymo 17 straipsnyje numatytais atvejais ir tvarka;

8) teikia pagalbą civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgoms šio Įstatymo 18 straipsnyje numatytais atvejais ir tvarka;

9) teikia šio Įstatymo 20 straipsnyje numatytą pagalbą švietimo įstaigoms;

10) bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene, policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijomis, švietimo įstaigomis, kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, sporto organizacijomis ir klubais, kultūros centrais, taip pat asociacijomis ir viešosiomis įstaigomis;

11) saugo LŠS priklausančius ar naudojamus objektus ir teritorijas, taip pat krašto apsaugos ministro įsakymais ar sutarčių pagrindu priskirtus objektus ir teritorijas.

2. Ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu LŠS dalyvauja valstybės ginkluotoje gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime:

1) tinkantys tikrajai karo tarnybai šauliai mobilizuojami į Lietuvos kariuomenės karinius vienetus ir kaip jų kariai ginklu gina valstybę, o mobilizacijos neįvykdžius – koviniai LŠS būriai ginklu gina valstybę veikdami kaip savarankiški ginkluotųjų pajėgų vienetai;

2) netinkantys tikrajai karo tarnybai šauliai ir jų padaliniai atlieka pagalbines gynybos užduotis, taip pat organizuoja bei vykdo pilietinį pasipriešinimą.

10 straipsnis. LŠS veiklos organizavimas ir vykdymas

LŠS veikla organizuojama ir vykdoma remiantis LŠS veiklos strategija ir jos pagrindu tvirtinamais metiniais LŠS bei jos rinktinių veiklos planais, taip pat tikslinėmis veiklos programomis ir bendradarbiavimo sutartimis su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, asociacijomis ir viešosiomis įstaigomis.

11 straipsnis. LŠS teisės

1. Savo veiklai vykdyti LŠS turi šias teises:

1) turėti sąskaitas bankuose įstatymų nustatyta tvarka;

2) valdyti, naudoti jai priklausantį turtą bei juo disponuoti;

3) sudaryti sandorius, taip pat bendradarbiavimo sutartis su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, asociacijoms ir viešosiomis įstaigomis;

4) steigti įmones ir viešąsias įstaigas;

5) jungtis į asociacijų sąjungas (konfederacijas) ir tarptautines nevyriausybines organizacijas;

6) teisės aktų nustatyta tvarka teikti asmens ir turto saugos paslaugas, taip pat steigti šiai veiklai reikalingą saugos tarnybą bei jos padalinius;

7) organizuoti, vykdyti ir dalyvauti vykdant šaulių karinio rengimo bei rengimo pilietiniam pasipriešinimui, jaunųjų šaulių rengimo karo tarnybai, civilinės saugos ir kitus mokymus;

8) padėti valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms rengiant ir įgyvendinant pilietinio ir tautinio ugdymo bei kitas neformaliojo švietimo programas;

9) vykdyti leidybos veiklą, taip pat turėti visuomenės informavimo priemones;

10) skleisti informaciją apie savo veiklą, Lietuvos kariuomenę bei karo tarnybą;

11) organizuoti ir rengti atitinkančius LŠS tikslus bei uždavinius susirinkimus, sporto varžybas ir renginius, kultūros renginius;

12) įsigyti, turėti ir naudoti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis bei specialiąsias priemones, taip pat gauti iš Lietuvos kariuomenės ir kitų valstybės institucijų bei įstaigų šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, specialiąsias ir technines priemones. LŠS šaunamieji ginklai ir šaudmenys registruojami, saugomi, išduodami šauliams ir jų apskaita tvarkoma teisės aktų nustatyta tvarka;

13) teisės aktų nustatyta tvarka gauti LŠS uždaviniams ir funkcijoms vykdyti būtiną informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis LŠS naudojasi tiek, kiek to reikia jos tikslams siekti, uždaviniams įgyvendinti ir funkcijų vykdymui užtikrinti.

TREČIASIS SKIRSNIS

LŠS SANTYKIAI SU VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJOMIS BEI ĮSTAIGOMIS

12 straipsnis. LŠS santykiai su Krašto apsaugos ministerija

1. Krašto apsaugos ministras yra LŠS skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas.

2. Krašto apsaugos ministerija administruoja krašto apsaugos sistemos institucijų bendradarbiavimą su LŠS. Krašto apsaugos sistemos institucijų bendradarbiavimą su LŠS koordinuoja krašto apsaugos ministro įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija.

3. LŠS vadui prašant teisės aktų nustatyta tvarka krašto apsaugos sistemos institucijose tarnaujantiems kariams, valstybės tarnautojams ir pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims gali būti skiriamos užduotys, susijusios su pagalba LŠS veiklos administravimo srityje.

4. Krašto apsaugos ministras šio Įstatymo nustatyta tvarka skiria į pareigas, atleidžia iš jų ir nušalina nuo jų LŠS vadą, taip pat LŠS vado teikimu skiria į pareigas, atleidžia iš jų ir nušalina nuo jų LŠS vado pavaduotojus bei LŠS rinktinių vadus arba įgalioja LŠS vadą skirti į pareigas, atleisti iš jų ir nušalinti nuo jų LŠS vado pavaduotojus bei LŠS rinktinių vadus. Jeigu LŠS vadas, jo pavaduotojas ar LŠS rinktinės vadas nėra profesinės karo tarnybos karys, įstatymų ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka jis sudaro terminuotą darbo sutartį su Krašto apsaugos ministerija. Darbo užmokestis LŠS vadui, jo pavaduotojams ir LŠS rinktinių vadams mokamas iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.

5. Krašto apsaugos ministro įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija atlieka LŠS vidaus auditą.

6. Krašto apsaugos ministras gali pavesti krašto apsaugos generaliniam inspektoriui atlikti LŠS vykdomo karinio rengimo ir pasirengimo bendriems su kariuomene gynybos veiksmams patikrinimą, taip pat tirti galimus LŠS vado, jo pavaduotojų ar rinktinių vadų drausminius nusižengimus.

13 straipsnis. Kariuomenės pagalba LŠS

1. Kariuomenė teikia pagalbą LŠS:

1) planuojant, organizuojant ir vykdant šaulių karinį rengimą, pasirengimą pagalbinėms gynybos užduotims vykdyti bei pilietiniam pasipriešinimui;

2) propaguojant kariuomenę ir karo tarnybą visuomenėje, vykdant pilietinio ir tautinio ugdymo bei jaunimo politikos įgyvendinimo programas;

3) organizuojant ir vykdant LŠS renginius;

4) atrenkant tinkamus tikrajai karo tarnybai šaulius;

5) atrenkant šaulius, kurie gali naudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones, taip pat organizuojant ir vykdant jiems šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo taisyklių egzaminus;

6) aprūpinant LŠS kovinių būrių šaulius lauko uniforma ir ekipuote.

2. Kariuomenės vienetų ir LŠS padalinių sąveikai gerinti organizuojamos bendros karinių vienetų ir LŠS padalinių pratybos, taip pat šauliai dalyvauja karinių vienetų kovinio parengimo pratybose.

3. LŠS veiklai vykdyti gali būti naudojamos kariuomenei priskirtos karinio mokymo teritorijos bei infrastruktūros objektai.

14 straipsnis. LŠS pagalba kariuomenei padedant kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms

1. LŠS teikia pagalbą kariuomenei, kai kariuomenė teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 ir 7 punktuose numatytais atvejais.

2. Kai kariuomenė teikia pagalbą kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 7 punktuose numatytais atvejais, LŠS pagalba kariuomenei teikiama LŠS vado įsakymu gavus kariuomenės vado prašymą.

3. Kai kariuomenė teikia pagalbą kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatytais atvejais, LŠS pagalba kariuomenei teikiama LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado įsakymu gavus kariuomenės vado ar jo įgalioto atitinkamoje apskrityje veikiančio kariuomenės dalinio, kuriam priklausantis karinis vienetas teikia pagalbą civilinės saugos ir gelbėjimo pajėgoms ar policijai, vado prašymą.

4. Teikiantys pagalbą kariuomenei pagal šį straipsnį LŠS padaliniai priskiriami karinių vienetų, teikiančių pagalbą valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, vadų operaciniam vadovavimui. LŠS pagalba kariuomenei teikiama pagal LŠS rinktinių vadų ir atitinkamose apskrityse veikiančių kariuomenės dalinių vadų parengtus planus.

5. LŠS teikiant pagalbą kariuomenei pagal šį straipsnį, šauliai gali naudoti specialiąsias priemones ir ginklus tik tiek, kiek yra būtina pagalbos tikslams pasiekti.

15 straipsnis. Vidaus reikalų statutinių įstaigų pagalba LŠS

Policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei kitos vidaus reikalų statutinės įstaigos teikia pagalbą LŠS mokant šaulius vykdyti šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8 punktuose numatytas LŠS funkcijas bei vykdant su tokiu mokymu susijusias veiklos programas, taip pat kitokią bendradarbiavimo sutartyse su LŠS numatytą pagalbą.

16 straipsnis. LŠS pagalba policijai užtikrinant viešąjį saugumą

1. LŠS gali teikti pagalbą policijai užtikrinant viešąją tvarką, taip pat vykdant atskiras policijos priemones. Pagalba policijai teikiama LŠS rinktinės vado įsakymu gavus atitinkamoje apskrityje veikiančios teritorinės policijos įstaigos vadovo ar jo pavaduotojo prašymą.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalį teikiantys pagalbą policijai LŠS padaliniai priskiriami teritorinės policijos įstaigos arba policijos komisariato, atsakingo už viešąją tvarką atitinkamoje teritorijoje, vadovo ar jo įgalioto policijos pareigūno arba policijos priemonei vadovaujančio policijos pareigūno vadovavimui.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nenumatytais atvejais šauliai gali padėti policijai įstatymų nustatyta tvarka tapę policijos rėmėjais.

17 straipsnis. LŠS pagalba Valstybės sienos apsaugos tarnybai

1. LŠS gali teikti pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai prireikus vykdyti skubias operacijas, skirtas Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai užtikrinti. Ši pagalba teikiama LŠS rinktinės vado įsakymu gavus atitinkamoje apskrityje veikiančios Valstybės sienos apsaugos tarnybos rinktinės vado prašymą.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalį teikiantys pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai LŠS padaliniai priskiriami Valstybės sienos apsaugos tarnybos rinktinės, kuriai pagalba teikiama, vado įgalioto pareigūno vadovavimui.

18 straipsnis. LŠS pagalba civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgoms

1. LŠS gali teikti pagalbą civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgoms šalinant ekstremalių įvykių padarinius ir teikiant pagalbą nukentėjusiesiems, taip pat vykdant atskiras užduotis ekstremalių situacijų metu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta pagalba civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgoms teikiama apskrityje, kurios teritorijoje buvo ar yra ekstremalus įvykis ar kilo ekstremali situacija, veikiančios LŠS rinktinės vado įsakymu gavus Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininko, atitinkamos apskrities viršininko arba atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus rašytinį prašymą.

3. Pagal šio straipsnio 1 dalį teikiantys pagalbą civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgoms LŠS padaliniai priskiriami civilinės saugos operacijos vadovo vadovavimui.

19 straipsnis. Švietimo ir mokslo ministerijos pagalba LŠS

Švietimo ir mokslo ministerija teikia pagalbą LŠS bendradarbiaujant su švietimo įstaigomis, taip pat kitokią bendradarbiavimo sutartyje su LŠS numatytą pagalbą, susijusią su šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos LŠS funkcijos vykdymu.

20 straipsnis. LŠS pagalba švietimo įstaigoms

LŠS teikia pagalbą švietimo įstaigoms vykdant pilietinio ir tautinio ugdymo bei kitas neformaliojo švietimo programas, rengiant mokinius ir studentus tikrajai karo tarnybai bei pilietiniam pasipriešinimui, supažindinant juos su Lietuvos kariuomene ir karo tarnyba.

21 straipsnis. Bendradarbiavimo sutartys

LŠS bendradarbiavimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, švietimo įstaigomis išsamiau reglamentuoja LŠS ir atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, švietimo įstaigų bendradarbiavimo sutartys.

22 straipsnis. LŠS pareiga teikti informaciją apie savo veiklą valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms

1. LŠS privalo teikti visą Krašto apsaugos ministerijai informaciją apie savo veiklą, taip pat leisti krašto apsaugos ministro įgaliotiems pareigūnams tikrinti jos veiklą.

2. Kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms LŠS privalo teikti informaciją apie savo veiklą, kuri yra susijusi su bendradarbiavimo sutarčių su atitinkamomis valstybės ar savivaldybių institucijomis ar įstaigomis įgyvendinimu, taip pat LŠS veiklos programų, finansuojamų iš atitinkamoms valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ar jų administruojamų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšų, vykdymu.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

LŠS STRUKTŪRA IR CENTRINĖS INSTITUCIJOS

23 straipsnis. LŠS struktūros organizavimo pagrindai

1. LŠS sudaro LŠS centrinės institucijos, taip pat LŠS rinktinės ir jų struktūriniai padaliniai.

2. LŠS centrinės institucijos organizuoja ir koordinuoja LŠS veiklą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovauja šiai veiklai ir ją kontroliuoja.

3. LŠS rinktinės organizuoja ir koordinuoja LŠS veiklą atitinkamuose apskričių centruose ir (arba) kitoje apskričių teritorijoje, vadovauja šiai veiklai ir ją kontroliuoja.

4. LŠS rinktinės sudaromos iš atitinkamo apskrities centro teritorijoje ir (arba) atitinkamoje apskrityje esančių savivaldybių teritorijose pagal administracinį teritorinį principą įsteigtų LŠS padalinių (kuopų, atskirųjų būrių ir juos sudarančių mažesnių struktūrinių padalinių).

24 straipsnis. LŠS centrinės institucijos

LŠS centrinės institucijos yra:

1) LŠS suvažiavimas;

2) LŠS vadas;

3) LŠS Centro valdyba;

4) LŠS Centro kontrolės komisija;

5) LŠS Garbės teismas;

6) kitos šio straipsnio 1-5 punktuose nurodytų institucijų įsteigtos jų patariamosios ir pagalbinės institucijos.

25 straipsnis. LŠS suvažiavimas

1. LŠS suvažiavimas yra aukščiausioji LŠS institucija, sudaryta iš LŠS suvažiavimo dalyvių: išrinktų LŠS rinktinių atstovų ir pagal pareigas suvažiavime dalyvaujančių šaulių. Proporcingai rinktinėse esančių šaulių skaičiui kiekvienos LŠS rinktinės atstovų suvažiavime skaičių iš anksto nustato LŠS Centro valdyba LŠS vado siūlymu. Pagal pareigas su balso teise LŠS suvažiavime dalyvauja LŠS vadas ir jo pavaduotojai, LŠS Centro valdybos nariai, LŠS Centro kontrolės komisijos pirmininkas, LŠS Garbės teismo pirmininkas ir LŠS rinktinių vadai.

2. LŠS suvažiavimas gali būti eilinis ir neeilinis. Eiliniai suvažiavimai šaukiami kartą per 3 metus.

3. Eilinį LŠS suvažiavimą šaukia LŠS vadas. Neeilinį LŠS suvažiavimą LŠS vadas šaukia krašto apsaugos ministro, Centro valdybos arba ne mažiau kaip 5 LŠS rinktinių visuotinių susirinkimų siūlymu.

4. LŠS suvažiavimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja 2/3 visų suvažiavimo dalyvių. Į suvažiavimą atvykus mažiau kaip 2/3 dalyvių, per 10 dienų suvažiavimas sušaukiamas antrą kartą. Antrą kartą sušauktas LŠS suvažiavimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų jo dalyvių.

5. LŠS suvažiavimas:

1) svarsto LŠS statuto ir jo pakeitimų projektus bei teikia krašto apsaugos ministrui išvadas dėl šių projektų;

2) Garbės teismo pirmininko teikimu priima ir keičia Šaulių etikos kodeksą bei LŠS Garbės teismo reglamentą;

3) LŠS statuto numatytais atvejais priima kitus LŠS veiklą reglamentuojančius LŠS vidaus teisės aktus;

4) LŠS vado teikimu tvirtina ir keičia LŠS veiklos strategiją;

5) krašto apsaugos ministro teikimu pritaria ar nepritaria LŠS vado skyrimui, taip pat pareikšdamas nepasitikėjimą teikia siūlymą krašto apsaugos ministrui atleisti LŠS vadą nesibaigus jo įgaliojimų terminui;

6) LŠS vado siūlymu tvirtina LŠS vado pavaduotojų skaičių;

7) LŠS statuto nustatyta tvarka renka ir atleidžia Centro valdybos, Centro kontrolės komisijos ir Garbės teismo narius bei jų pavaduotojus;

8) svarsto LŠS vado, Centro kontrolės komisijos ir Garbės teismo ataskaitas bei pranešimus;

9) svarsto kitus LŠS aktualius klausimus ir priima dėl jų pareiškimus, rezoliucijas bei kitus dokumentus.

6. Visi klausimai LŠS suvažiavime sprendžiami paprasta balsų dauguma.

26 straipsnis. LŠS vadas

1. LŠS vadas yra aukščiausiasis LŠS pareigūnas, vadovaujantis LŠS veiklai ir atstovaujantis LŠS. LŠS vadas užtikrina LŠS tikslų ir uždavinių įgyvendinimą bei funkcijų vykdymą, taip pat LŠS veiklos strategijos ir kitų LŠS suvažiavimo sprendimų vykdymą, LŠS vidaus tvarką, teisėtą ir ekonomišką LŠS turto bei lėšų naudojimą.

2. LŠS vadu gali būti skiriamas šaulys, kuris yra ne žemesnio kaip majoro (komandoro leitenanto) laipsnio profesinės ar savanorių karo tarnybos arba atsargos karys.

3. LŠS vadas skiriamas 3 metams. Tas pats asmuo gali būti skiriamas LŠS vadu ne daugiau kaip du kartus iš eilės.

4. LŠS vadas skiriamas krašto apsaugos ministro įsakymu po to, kai Seimo komitetas, kurio veiklos sritis yra nacionalinis saugumas ir gynyba, bei LŠS suvažiavimas pritaria krašto apsaugos ministro teikiamo kandidato skyrimui į LŠS vado pareigas.

5. Jeigu skiriamas į LŠS vado pareigas šaulys yra profesinės karo tarnybos karys, jis perkeliamas į šias pareigas ir pasibaigus įgaliojimų terminui atleidžiamas iš jų Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Nesibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš LŠS vado pareigų krašto apsaugos ministro įsakymu nutraukus su juo profesinės karo tarnybos sutartį Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme numatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu.

6. Jeigu skiriamas į LŠS vado pareigas šaulys yra savanorių karo tarnybos ar atsargos karys, LŠS vado įgaliojimų terminui jis sudaro darbo sutartį su Krašto apsaugos ministerija. Pasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu nutraukiama ir jis atleidžiamas iš pareigų krašto apsaugos ministro įsakymu. Nesibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu gali būti nutraukta ir jis atleidžiamas iš pareigų krašto apsaugos ministro įsakymu Darbo kodekse numatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu.

7. Jeigu LŠS vadas yra profesinės karo tarnybos karys, jis gali būti nušalintas nuo pareigų krašto apsaugos ministro įsakymu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme numatytais atvejais. Jeigu LŠS vadas yra karys savanoris arba atsargos karys, jis krašto apsaugos ministro įsakymu gali būti nušalintas nuo pareigų Darbo kodekse numatytais atvejais.

8. Jeigu LŠS vadas yra karys savanoris arba atsargos karys, jam mokamo pagrindinio darbo užmokesčio dydis yra lygus atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui, tačiau jis negali būti mažesnis nei mokamas bet kuriam LŠS rinktinės vadui.

9. Nesant LŠS vado, jam negalint eiti pareigų ar nušalinus jį nuo pareigų, LŠS vado pareigas laikinai eina vienas iš jo pavaduotojų. Atleidžiant LŠS vadą iš pareigų ar nušalinant jį nuo pareigų, LŠS vado pavaduotojui laikinai eiti LŠS vado pareigas paveda krašto apsaugos ministras, kitais atvejais – LŠS vadas.

10. LŠS vadas:

1) organizuoja LŠS veiklos strategijos rengimą ir teikia ją tvirtinti LŠS suvažiavimui;

2) vadovaudamasis LŠS veiklos strategija, tvirtina metinius LŠS veiklos planus ir organizuoja jų vykdymą, taip pat pritaria LŠS rinktinių vadų teikiamiems metiniams LŠS rinktinių veiklos planams;

3) tvirtina LŠS vidaus tvarkos, drausmės, struktūros ir veiklos klausimus reglamentuojančius LŠS vidaus teisės aktus;

4) siūlo LŠS suvažiavimui nustatyti LŠS vado pavaduotojų skaičių;

5) teikia krašto apsaugos ministrui siūlymus dėl LŠS vado pavaduotojų ir LŠS rinktinių vadų skyrimo, jų atleidimo iš pareigų ir jų įgaliojimų sustabdymo arba krašto apsaugos ministrui įgaliojus skiria LŠS vado pavaduotojus ir LŠS rinktinių vadus, juos atleidžia iš pareigų ir sustabdo jų įgaliojimus;

6) skiria, atleidžia ir nušalina nuo pareigų LŠS rinktinių vadų pavaduotojus bei LŠS štabo pareigybes užimančius šaulius, o LŠS statute numatytais atvejais – ir kitus šaulius;

7) LŠS statuto numatytais atvejais ir tvarka skatina šaulius ir skiria jiems drausmines nuobaudas;

8) vadovauja LŠS štabo veiklai, šaukia LŠS Centro valdybos posėdžius, LŠS rinktinių vadų tarybos pasitarimus ir jiems pirmininkauja;

9) vykdo LŠS Garbės teismo sprendimus;

10) kontroliuoja LŠS rinktinių vadų ir kitų jam tiesiogiai pavaldžių šaulių veiklą, svarsto LŠS rinktinių vadų teikiamas ataskaitas už LŠS rinktinių veiklą;

11) LŠS Centro valdybos teikimu tvirtina metinį LŠS biudžetą, taip pat teikia LŠS Centro valdybai tvirtinti LŠS metų finansines ataskaitas;

12) teikia krašto apsaugos ministrui siūlymus dėl valstybės biudžeto asignavimų pagal LŠS programą planavimo ir šios programos sąmatos;

13) įgyvendina LŠS Centro kontrolės komisijos, vidaus ir atestuotų auditorių rekomendacijas;

14) vykdo kitas, šiame Įstatyme ir LŠS statute numatytas, funkcijas.

11. Vykdydamas savo įgaliojimus LŠS vadas leidžia įsakymus, kurie privalomi visiems šauliams, ir kontroliuoja šių įsakymų vykdymą.

12. Operatyviam veiklos organizavimui, vykdymui ir kontrolei LŠS vadas sudaro jam pavaldžią administracinę instituciją – LŠS štabą. LŠS rinktinių veiklai koordinuoti LŠS vadas šaukia patariamąją LŠS rinktinių vadų tarybą. Prireikus LŠS vadas sudaro kitas patariamąsias jo institucijas.

13. LŠS vadas yra tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui. Jis taip pat yra atskaitingas LŠS suvažiavimui. LŠS vadas teikia ataskaitas už LŠS veiklą kiekvienam eiliniam LŠS suvažiavimui, taip pat teikia ataskaitą už LŠS veiklą neeiliniam suvažiavimui, jeigu tokia ataskaita yra LŠS statuto nustatyta tvarka įtraukta į neeilinio suvažiavimo darbotvarkę. Metinę ataskaitą už LŠS veiklą LŠS vadas teikia krašto apsaugos ministrui bei Seimo komitetui, kurio veiklos sritis yra nacionalinis saugumas ir gynyba. Krašto apsaugos ministrui bei Seimo komitetui, kurio sritis yra nacionalinis saugumas ir gynyba, pareikalavus, LŠS vadas teikia kitas ataskaitas už LŠS veiklą ir atsako į jam pateiktus klausimus.

14. LŠS statute ir LŠS vidaus teisės aktuose gali būti numatyti LŠS vado šaulio tarnybos ypatumai, susiję su darbo laiko struktūra, trukme ir režimu. Kai tai būtina LŠS pratyboms, mokymams ar kitiems renginiams organizuoti, jiems vadovauti ar juose dalyvauti, kasdienė LŠS vado darbo laiko trukmė gali viršyti aštuonias darbo valandas.

27 straipsnis. LŠS Centro valdyba

1. LŠS Centro valdyba yra kolegiali vykdomoji LŠS institucija, padedanti LŠS vadui vadovauti LŠS veiklai tarp LŠS suvažiavimų.

2. LŠS Centro valdyba sudaroma 3 metams. Į ją pagal pareigas įeina LŠS vadas ir jo pavaduotojai. 9 kitus Centro valdybos narius ir jų pavaduotojus renka LŠS suvažiavimas. Jie negali būti skiriami LŠS rinktinių vadais ir jų pavaduotojais.

3. LŠS Centro valdybai vadovauja LŠS vadas.

4. LŠS Centro valdybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Centro valdybos narių. LŠS Centro valdybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma. Jeigu šis Įstatymas ir LŠS statutas nenustato kitaip, LŠS Centro valdybos sprendimai yra rekomendaciniai LŠS vadui.

5. LŠS Centro valdyba:

1) svarsto LŠS veiklos strategijos, metinių LŠS veiklos ir LŠS rinktinių veiklos planų, LŠS vidaus teisės aktų, metinio LŠS biudžeto, valstybės biudžeto asignavimų pagal LŠS programą planavimo ir jos sąmatos projektus;

2) tvirtina LŠS metų finansines ataskaitas;

3) svarsto LŠS Centro kontrolės komisijos, vidaus ir atestuotų auditorių patikrinimų rezultatus, išvadas ir pasiūlymus;

4) svarsto ir vertina LŠS rinktinių bei jų valdymo institucijų veiklą;

5) nustato stojamojo ir LŠS nario mokesčio dydį, taip pat tikslinių įnašų nustatymo tvarką;

6) vykdo kitas, šiame Įstatyme ir LŠS statute numatytas, funkcijas.

28 straipsnis. LŠS Centro kontrolės komisija

1. LŠS Centro kontrolės komisija yra kolegiali institucija, atliekanti LŠS vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, funkcijas.

2. LŠS Centro kontrolės komisija sudaroma 3 metams. Ją sudaro 5 nariai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Bent 2 Centro kontrolės komisijos nariai ir bent 2 jų pavaduotojai turi turėti aukštąjį ekonominį, vadybinį ar teisinį išsilavinimą. Centro kontrolės komisijos nariais ir jų pavaduotojais negali būti LŠS vadas ir jo pavaduotojai, LŠS rinktinių vadai ir jų pavaduotojai, LŠS Centro valdybos nariai ir jų pavaduotojai, LŠS Garbės teismo nariai ir jų pavaduotojai.

3. 2 LŠS Centro kontrolės narius ir jų pavaduotojus skiria krašto apsaugos ministras, 3 narius ir jų pavaduotojus renka LŠS suvažiavimas. LŠS Centro kontrolės komisijos pirmininką skiria krašto apsaugos ministras.

4. LŠS Centro kontrolės komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Centro kontrolės komisijos narių. Komisijos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma. LŠS Centro kontrolės komisijos sprendimai privalomai svarstomi LŠS institucijose.

5. LŠS Centro kontrolės komisija:

1) ne rečiau kaip kartą per metus tikrina LŠS štabo veiklą ir LŠS turto būklę;

2) tikrina LŠS metų finansines ataskaitas ir buhalterinės apskaitos dokumentus;

3) tikrina, kaip LŠS veikloje laikomasi teisės aktų;

4) LŠS suvažiavimo arba LŠS vado pavedimu atlieka kitus LŠS veiklos patikrinimus;

5) svarsto ir vertina LŠS veiklos strategijos ir metinių veiklos planų bei veiklos programų vykdymą;

6) teikia LŠS vadui rekomendacijas dėl LŠS veiklos ir jos kontrolės tobulinimo, nustatytų trūkumų ir klaidų šalinimo;

7) rengia ir teikia LŠS vadui metines, o LŠS suvažiavimui – 3 metų LŠS vidaus kontrolės ataskaitas.

29 straipsnis. LŠS Garbės teismas

1. LŠS Garbės teismas yra LŠS institucija, nagrinėjanti bylas dėl šaulių ginčų, susijusių su LŠS veikla, taip pat šaulių drausminių nusižengimų, įskaitant šaulių etikos pažeidimus ir šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo sulaužymą. Kilus ginčui dėl to, ar tam tikrą bylą gali nagrinėti LŠS Garbės teismas, šį klausimą sprendžia pats Garbės teismas.

2. LŠS Garbės teismą sudaro 6 nepriekaištingos reputacijos šauliai. Ne mažiau kaip 1/3 Garbės teismo narių ir jų pavaduotojų turi turėti teisinį išsilavinimą. LŠS Garbės teismo nariais ir jų pavaduotojais negali būti LŠS vadas ir jo pavaduotojai, LŠS rinktinių vadai ir jų pavaduotojai, LŠS Centro valdybos nariai ir jų pavaduotojai, LŠS Centro kontrolės komisijos nariai ir jų pavaduotojai, LŠS rinktinių garbės teismų nariai ir jų pavaduotojai.

3. LŠS Garbės teismo narius ir jų pavaduotojus renka LŠS suvažiavimas, kas 3 metus išrinkdamas po 3 Garbės teismo narius ir jų pavaduotojus. LŠS Garbės teismo pirmininką 3 metams renka Garbės teismo nariai.

4. LŠS Garbės teismo posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 4 Garbės teismo nariai. LŠS Garbės teismo sprendimai priimami ne mažiau kaip 4 Garbės teismo narių balsų dauguma. Garbės teismo narys negali nagrinėti bylos, kurioje skundžiami jo veiksmai arba siekiama nustatyti, ar jis nepadarė drausminio nusižengimo.

5. LŠS Garbės teismas:

1) nagrinėja šaulių skundus dėl LŠS vado ir jo pavaduotojų, LŠS štabo šaulių, LŠS Centro valdybos narių ir jų pavaduotojų, LŠS Centro kontrolės komisijos narių ir jų pavaduotojų, LŠS Garbės teismo narių ir jų pavaduotojų, LŠS rinktinių vadų ir jų pavaduotojų veiksmų ar galimų jų drausminių nusižengimų;

2) nagrinėja LŠS rinktinių garbės teismų perduotas drausminių nusižengimų bylas, susijusias su galimu šaulio priesaikos arba jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo sulaužymu;

3) nagrinėja kitas bylas, kurias spręsti perduoda LŠS vadas, krašto apsaugos ministras ar krašto apsaugos generalinis inspektorius;

4) nagrinėja skundus dėl LŠS rinktinių garbės teismų sprendimų;

5) apibendrina LŠS garbės teismų praktiką ir teikia ją formuojančias rekomendacijas LŠS rinktinių garbės teismams;

6) tvirtina ir keičia pavyzdinį LŠS rinktinių garbės teismų reglamentą;

7) rengia Šaulių etikos kodekso projektą ir pakeitimus.

6. LŠS Garbės teismo sprendimai jo nagrinėjamose bylose yra privalomi kitoms LŠS institucijoms ir visiems šauliams.

7. Bylų nagrinėjimas LŠS Garbės teisme gali vykti rašytinio ir žodinio proceso arba tik rašytinio proceso tvarka. Bylų nagrinėjimo tvarką nustato Garbės teismo reglamentas.

8. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta LŠS Garbės teismo kompetencija neriboja įstatymų nustatytų krašto apsaugos ministro, krašto apsaugos generalinio inspektoriaus, krašto apsaugos sistemos vadų (viršininkų) teisių užtikrinti karių, kurie yra LŠS nariai, drausmę, tirti jų drausmės pažeidimus ir skirti jiems drausmines nuobaudas. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta LŠS Garbės teismo kompetencija taip pat neriboja krašto apsaugos ministro ir krašto apsaugos generalinio inspektoriaus teisių tirti LŠS vado, jo pavaduotojų ir rinktinių vadų drausminius nusižengimus bei traukti juos drausminėn atsakomybėn.

PENKTASIS SKIRSNIS

ŠAULIAI

30 straipsnis. Narystė LŠS

1. Šauliais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, mokantys lietuvių kalbą.

2. Priimant į LŠS jaunuosius šaulius, kurie nėra pripažinti visiškai veiksniais, būtinas rašytinis tėvų arba to iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, globėjų ar rūpintojų sutikimas.

3. Šauliais negali būti šie Lietuvos Respublikos piliečiai:

1) jaunesni kaip 11 metų;

2) teismo tvarka pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais;

3) dalyvavę veikloje, nukreiptoje prieš Lietuvos valstybę, taip pat buvę SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniai darbuotojai ir SSRS specialiųjų tarnybų slaptieji bendradarbiai;

4) įstatymų nustatyta tvarka uždraustų organizacijų nariai;

5) teisti už tyčinius nusikaltimus;

6) per paskutinius 5 metus dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, pašalinti iš valstybės politiko pareigų, atleisti iš profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar valstybės tarnybos arba pašalinti iš karo mokymo įstaigos;

7) per paskutinius 10 metų pašalinti iš LŠS už šiurkščius drausminius nusižengimus.

4. Narystė LŠS gali baigtis išstojus iš LŠS, pašalinus iš LŠS, šauliui mirus ir šio Įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju.

5. Asmuo šalinamas iš LŠS šiais atvejais:

1) jam netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) atsiradus arba paaiškėjus bet kuriai iš šio straipsnio 3 dalies 2-6 punktuose numatytų aplinkybių;

3) LŠS statuto nustatyta tvarka įsigaliojus LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado įsakymui pašalinti asmenį iš LŠS už šiurkštų drausminį nusižengimą arba įsigaliojus LŠS rinktinės garbės teismo ar LŠS Garbės teismo sprendimui, kuriuo patvirtinamas tokio LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado įsakymo pagrįstumas ir teisėtumas;

4) įsigaliojus LŠS Garbės teismo sprendimui, kuriuo pripažįstama, kad asmuo sulaužė šaulio priesaiką ar jaunojo šaulio pasižadėjimą;

5) krašto apsaugos ministro įsakymu pašalinus iš LŠS už šiurkštų drausminį nusižengimą LŠS vadą, jo pavaduotoją ar rinktinės vadą arba patvirtinus krašto apsaugos generalinio inspektoriaus išvadą, kad asmuo, eidamas LŠS vado, jo pavaduotojo ar rinktinės vado pareigas, sulaužė šaulio priesaiką;

6) jam nesumokėjus nario mokesčio už daugiau kaip vienerių metų laikotarpį.

31 straipsnis. Šaulio priesaika ir jaunojo šaulio iškilmingas pasižadėjimas

1. Kiekvienas pilnametis Lietuvos Respublikos pilietis, stodamas į LŠS, duoda šaulio priesaiką. Šaulio priesaiką taip pat duoda sulaukę pilnametystės LŠS nariai.

2. Lietuvos Respublikos piliečiai, priimami į LŠS jaunaisiais šauliais, duoda jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą. LŠS narys laikomas jaunuoju šauliu tol, kol sulaukęs pilnametystės duoda šaulio priesaiką.

3. Duodami šaulio priesaiką arba jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą, šauliai prisiekia būti ištikimi Lietuvos valstybei, ginti ir saugoti jos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą bei konstitucinę santvarką, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai vykdyti šaulio pareigas. Šaulio priesaikos ir jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo tekstą nustato LŠS statutas.

4. Atsisakęs duoti šaulio priesaiką ar jaunojo šaulio pasižadėjimą, taip pat davęs šaulio priesaiką ar jaunojo šaulio pasižadėjimą su išlygomis asmuo negali būti priimtas į LŠS.

5. Jeigu sulaukęs pilnametystės jaunasis šaulys atsisako duoti šaulio priesaiką arba duoda ją su išlygomis, jo narystė LŠS nutrūksta.

32 straipsnis. Šaulių teisė naudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones

1. Atlikdami šaulio tarnybą šauliai turi teisę naudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones tokiais pat atvejais ir tvarka, kokia yra nustatyta Lietuvos Respublikos kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statute.

2. Išskyrus savigynos atvejį, teisę naudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones turi tik pilnamečiai šauliai, išlaikę šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo taisyklių egzaminus.

33 straipsnis. Šaulių teisės ir pareigos LŠS teikiant pagalbą policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai bei civilinės saugos ir gelbėjimo pajėgoms

1. LŠS teikiant šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatytą pagalbą policijai, 17 straipsnio 1 dalyje numatytą pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar 18 straipsnio 1 dalyje numatytą pagalbą civilinės saugos ir gelbėjimo pajėgoms, šauliai turi šias teises:

1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kartu su vidaus tarnybos sistemos pareigūnais panaudoti specialiąsias priemones;

2) reikalauti, kad asmenys laikytųsi viešosios tvarkos ir nepažeidinėtų įstatymų;

3) padėti vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sulaikyti ir pristatyti asmenį į vidaus reikalų statutinę įstaigą įstatymų numatytais atvejais;

4) kartu su vidaus tarnybos sistemos pareigūnais įstatymų nustatyta tvarka įeiti į gyvenamąsias ir kitas patalpas, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamai veikai ar sulaikytas nusikaltėlis, taip pat stichinės nelaimės ar kito ypatingo įvykio, keliančio grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, atveju;

5) jei įtariama, kad yra padaryta nusikalstama veika ar administracinis teisės pažeidimas, kartu su vidaus tarnybos sistemos pareigūnais stabdyti transporto priemones.

2. LŠS teikiant šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatytą pagalbą policijai, 17 straipsnio 1 dalyje numatytą pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar 18 straipsnio 1 dalyje numatytą pagalbą civilinės saugos ir gelbėjimo pajėgoms, šauliai privalo:

1) gerbti žmogaus teises ir laisves;

2) gavę pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą, pastebėję rengiamą ar daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą, imtis priemonių užkirsti jam kelią, nedelsdami pranešti apie tai policijos ar kitiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, įstatymų įgaliotiems tirti nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą, organizuoti įvykio vietos apsaugą, kol atvyks policijos ar kiti vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, įstatymų įgalioti tirti nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą, nustatyti liudytojus, suteikti kitokią pagalbą policijos ar kitiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, tiriantiems nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo aplinkybes;

3) suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą nukentėjusiesiems, bejėgiškos būklės asmenims;

4) imtis visų galimų priemonių turtui gelbėti stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų ir kitų ypatingų įvykių atvejais;

5) laikyti paslaptyje konfidencialią informaciją ar patikėtas tarnybos paslaptis;

6) atlikdami pavestas užduotis, prisistatyti ir pateikti šaulio pažymėjimą;

7) laikytis įstatymų, kitų teisės aktų, patikėtas užduotis atlikti laiku ir tiksliai.

34 straipsnis. Kompensacijos ir vienkartinės pašalpos šaulio žūties ar sveikatos sutrikdymo atvejais

1. Jeigu šaulys žuvo atlikdamas šaulio tarnybą, susijusią su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai šaulys nužudytas dėl šaulio tarnybos atlikimo ar šaulio statuso, neatsižvelgiant į draudimo išmokas jo šeimai, šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims išmokama 120 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų, bet ne mažesnė nei po 50 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų kiekvienam šaulio išlaikytiniui ir ne didesnė nei 350 000 litų dydžio kompensacija. Kitais atvejais šauliui žuvus dėl su šaulio tarnyba susijusių priežasčių, šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims išmokama 60 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio kompensacija.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta kompensacija lygiomis dalimis išmokama žuvusiojo sutuoktiniui (sugyventiniui), tėvui, motinai ir kiekvienam iš žuvusio šaulio išlaikytinių. Išlaikytiniai yra nedarbingi asmenys, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, taip pat žuvusiojo vaikai, gimę po jo mirties, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), kol jiems sukaks 18 metų, o besimokantieji nustatyta tvarka įregistruotų švietimo ar studijų įstaigų dieniniuose skyriuose – kol jiems sukaks 24 metai.

3. Šauliui, kuris buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo kitaip sutrikdyta atliekant šaulio tarnybą, susijusią su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai, taip pat šauliui, kuris buvo sužalotas ar jo sveikata kitaip sutrikdyta dėl šaulio tarnybos atlikimo ar šaulio statuso, priklausomai nuo darbingumo netekimo ir sveikatos sutrikdymo laipsnio išmokama ši kompensacija:

1) netekusiam 75–100 procentų darbingumo šauliui – 60 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;

2) netekusiam 60–70 procentų darbingumo šauliui – 48 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;

3) netekusiam 45–55 procentų darbingumo šauliui – 36 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;

4) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;

5) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;

6) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – 12 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio.

4. Šauliui, kuris buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo kitaip sutrikdyta atliekant šaulio tarnybą kitais, nei nurodyti šio straipsnio 3 dalyje, atvejais, priklausomai nuo darbingumo netekimo ir sveikatos sutrikdymo laipsnio išmokama ši kompensacija:

1) netekusiam 75–100 procentų darbingumo šauliui – 30 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;

2) netekusiam 60–70 procentų darbingumo šauliui – 24 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;

3) netekusiam 45–55 procentų darbingumo šauliui – 18 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;

4) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 12 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;

5) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 9 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;

6) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – 6 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio.

5. Šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytos kompensacijos nemokamos šiais atvejais:

1) jeigu šaulys žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo kitaip sutrikdyta jam darant tyčinę nusikalstamą veiką ar nevykdant teisėto įsakymo;

2) jeigu šaulio mirties, sužalojimo, susižalojimo ar kitokio sveikatos sutrikdymo priežastis buvo su tarnybos pareigų atlikimu nesusijęs apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių arba kitų psichiką veikiančių medžiagų;

3) jeigu šaulys nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo;

4) jeigu šaulys žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo kitaip sutrikdyta eismo įvykio metu, jam vairavus transporto priemonę, bet neturint teisės jos vairuoti arba perdavus ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar neturinčiam teisės jos vairuoti;

5) šaulio sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su šaulio tarnybos atlikimu;

6) šaulio mirties ar susižalojimo priežastis buvo sąmoningas saugos taisyklių pažeidimas, nesusijęs su būtinumu vykdyti šaulio tarnybą.

6. Šaulio sveikatos sutrikdymo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės karinė medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybės nustatyta tvarka. Ar šaulio mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas yra susijęs su šaulio tarnyba ar šaulio statusu, taip pat ar šaulio tarnyba buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai, nustato tarnybinio tyrimo komisija. Ją sudaro ir jos darbo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų tarnybinio tyrimo ir karinės medicinos ekspertizės komisijų sprendimai gali būti apskundžiami teismui per 10 dienų nuo išvadų įteikimo šauliui arba kitiems šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims ar jų atstovams.

8. Šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytos kompensacijos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka jos gali būti išmokamos dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių.

9. Šauliui mirus dėl su šaulio tarnyba nesusijusių priežasčių, šaulio šeimai gali būti išmokėta iki 12 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio vienkartinė pašalpa. Sutrikus šaulio sveikatai dėl su šaulio tarnyba nesusijusių priežasčių, jam gali būti išmokėta iki 6 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio vienkartinė pašalpa.

10. Šio straipsnio 9 dalyje nurodytos vienkartinės pašalpos mokamos iš LŠS lėšų. Joms mokėti negali būti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Pašalpų mokėjimo tvarką nustato LŠS vadas LŠS Centro valdybai pritarus.

11. Šis straipsnis netaikomas ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu.

35 straipsnis. Kitos šaulių garantijos

1. Jeigu šaulys atlieka šaulio tarnybą ir pateikia tai patvirtinančią LŠS vado, jo pavaduotojo arba rinktinės vado išduotą pažymą, darbdavys, švietimo ar studijų įstaigos vadovas privalo šaulį išleisti iš darbo, švietimo ar studijų įstaigos ir išsaugoti jam darbo, mokslo ar studijų vietą, tačiau ne daugiau kaip 10 darbo, mokslo ar studijų dienų per metus.

2. Darbo metu atliekantiems šaulio tarnybą šauliams jų vidutinis darbo užmokestis kompensuojamas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

3. Ilgiau nei parą nepertraukiamai šaulio tarnybą atliekantiems šauliams, jeigu jie nėra aprūpinami maistu, LŠS vado nustatyta tvarka mokami krašto apsaugos ministro nustatyto dydžio dienpinigiai.

4. Šauliai aprūpinami kasdiene uniforma LŠS vado nustatyta tvarka. Asmuo privalo grąžinti šaulio uniformą LŠS arba atlyginti LŠS jos vertę, jeigu išstoja iš LŠS per 5 metus nuo jo priėmimo į LŠS, yra pašalinamas iš LŠS arba jo narystė LŠS nutrūksta šio Įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju. Atlygintina uniformos vertė lygi naujos šaulio uniformos vertei asmens narystės LŠS pasibaigimo dieną.

5. Jeigu šaulys žuvo atlikdamas šaulio tarnybą, jis laidojamas iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Finansuojamų laidojimo išlaidų aprašą nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

6. Jeigu šaulys žuvo atlikdamas šaulio tarnybą, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų žuvusiam šauliui pastatomas krašto apsaugos ministro patvirtinto pavyzdžio antkapinis paminklas, o jeigu žuvusiojo artimieji nusprendžia statyti kitokį paminklą, - apmokama krašto apsaugos ministro nustatyto dydžio paminklo statybos išlaidų dalis.

7. Jeigu šaulio mirtis nėra susijusi su jo tarnyba, jam gali būti pastatytas krašto apsaugos ministro patvirtinto pavyzdžio antkapinis paminklas, bet jo statybos išlaidos gali būti apmokėtos iš LŠS lėšų tik LŠS vado įsakymu Centro valdybai pritarus. Šiam tikslui negali būti naudojamos valstybės biudžeto lėšos.

8. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos garantijos netaikomos LŠS vadui ir šauliams, užimantiems šio Įstatymo 36 straipsnyje nurodytas pareigas.

36 straipsnis. LŠS vado pavaduotojų, rinktinių vadų, kitų nuolatinės šaulio tarnybos pareigas vykdančių šaulių statuso ypatybės

1. LŠS vado pavaduotojais ir rinktinių vadais 3 metams skiriami šauliai, kurie yra ne žemesnio kaip leitenanto laipsnio profesinės ar savanorių karo tarnybos arba atsargos kariai. Krašto apsaugos ministrui sutikus, LŠS vado pavaduotoju gali būti skiriamas kitas šaulys, turintis aukštąjį išsilavinimą, bet nesantis profesinės ar savanorių karo tarnybos arba atsargos kariu.

2. Skiriant į LŠS vado pavaduotojo ar rinktinės vado pareigas šaulį, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, būtinas krašto apsaugos ministro įsakymas LŠS vado prašymu perkelti profesinės karo tarnybos karį į šias pareigas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Pasibaigus įgaliojimų laikui, LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš pareigų ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka perkeliamas į kitas profesinės karo tarnybos kario pareigas ar laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Nesibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš užimamų pareigų nutraukus su juo profesinės karo tarnybos sutartį Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme numatytais pagrindais, taip pat jam išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar praradus LŠS vado pasitikėjimą. Jeigu LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš pareigų nesibaigus jo įgaliojimų terminui, bet jo profesinės karo tarnybos sutartis nenutraukiama, jis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka perkeliamas į kitas profesinės karo tarnybos kario pareigas ar laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.

3. Jeigu skiriamas į LŠS vado pavaduotojo ar rinktinės vado pareigas šaulys nėra profesinės karo tarnybos karys, įgaliojimų terminui jis sudaro darbo sutartį su Krašto apsaugos ministerija. Pasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vado pavaduotoju ar rinktinės vadu nutraukiama ir jis atleidžiamas iš pareigų. Nesibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas, kuris nėra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš pareigų Krašto apsaugos ministerijai nutraukus su juo darbo sutartį Darbo kodekse numatytais pagrindais. LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas, kuris nėra profesinės karo tarnybos karys, taip pat atleidžiamas iš pareigų ir Krašto apsaugos ministerija nutraukia su juo darbo sutartį nesibaigus įgaliojimų terminui jam išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar praradus LŠS vado pasitikėjimą.

4. Jeigu LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas yra profesinės karo tarnybos karys, jis gali būti nušalintas nuo pareigų Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme numatytais atvejais. Jeigu LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas nėra profesinės karo tarnybos karys, jis gali būti nušalintas nuo pareigų Darbo kodekse numatytais atvejais ar krašto apsaugos ministro iniciatyva.

5. Jeigu LŠS vado pavaduotojas yra ne žemesnio kaip leitenanto laipsnio karys savanoris arba atsargos karys, jam mokamo atlyginimo dydis yra lygus atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui. Jeigu LŠS vado pavaduotojas yra žemesnio kaip leitenanto laipsnio atsargos karys arba yra civilis, neturintis atsargos kario laipsnio, jam mokamo pagrindinio darbo užmokesčio dydis yra lygus leitenanto laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui.

6. Jeigu LŠS rinktinės vadas yra karys savanoris arba atsargos karys, jam mokamo pagrindinio darbo užmokesčio dydis yra lygus atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui.

7. LŠS vado pavaduotojai ir rinktinių vadai yra tiesiogiai pavaldūs LŠS vadui, taip pat atskaitingi LŠS vadui bei krašto apsaugos ministrui.

8. Kitoms, nei LŠS vado pavaduotojų ir rinktinių vadų, nuolatinės šaulio tarnybos pareigoms vykdyti šauliai gali būti skiriami LŠS vado įsakymu sudarant darbo sutartis su LŠS. Tokių pareigų sąrašą pritarus LŠS Centro valdybai ir suderinęs su krašto apsaugos ministru nustato LŠS vadas.

9. LŠS statute ir LŠS vidaus teisės aktuose gali būti numatyti LŠS vado pavaduotojų, rinktinių vadų, taip pat pagal darbo sutartis su LŠS dirbančių šaulių šaulio tarnybos ypatumai, susiję su darbo laiko struktūra, trukme ir režimu. Kai tai būtina LŠS pratyboms, mokymams ar kitiems renginiams organizuoti ar jiems vadovauti, kasdienė LŠS vado pavaduotojų, rinktinių vadų, taip pat pagal darbo sutartis su LŠS dirbančių šaulių darbo laiko trukmė gali viršyti aštuonias darbo valandas.

37 straipsnis. Jaunųjų šaulių šaulio tarnybos apribojimai

1. Jaunieji šauliai negali būti skiriami atlikti šaulio tarnybos į LŠS kovinius būrius.

2. Jaunieji šauliai negali būti skiriami atlikti šaulio tarnybos vykdant šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5, 6, 7, 8, 11 punktuose ir 2 dalyje numatytas LŠS funkcijas.

3. Draudžiamas jaunųjų šaulių karinis rengimas kovos veiksmams.

4. Jaunųjų šaulių, kurie nėra pripažinti visiškai veiksniais, dalyvavimui ilgesnėse nei paros LŠS pratybose ir mokymuose bei kituose renginiuose būtinas rašytinis tėvų arba to iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, globėjų ar rūpintojų sutikimas.

5. Kitas jaunųjų šaulių šaulio tarnybos ypatybes nustato LŠS statutas ir LŠS vidaus teisės aktai.

38 straipsnis. Apribojimai uniformuotiems šauliams dalyvauti politinėje veikloje

Uniformuoti šauliai negali dalyvauti politinių partijų organizuojamuose susirinkimuose, taip pat rinkimų ir referendumų agitacijos kampanijose.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

LŠS TURTAS

39 straipsnis. LŠS turtas

LŠS turtą sudaro:

1) valstybės ar savivaldybių institucijų sprendimais grąžinti išlikę LŠS nekilnojamieji daiktai, kuriuos ji nuosavybės teise turėjo iki 1940 m. birželio 15 d.;

2) LŠS lėšos ir už jas įsigytas turtas;

3) dovanotas LŠS turtas;

4) gautas kaip palikimas pagal testamentą turtas;

5) kitais teisėtais būdais įgytas turtas.

40 straipsnis. LŠS lėšos

1. LŠS lėšos gaunamos kaip:

1) valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos;

2) teisės aktų nustatyta tvarka gauta parama, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą;

3) LŠS stojamieji ir nario mokesčiai bei tiksliniai įnašai;

4) pajamos iš LŠS įmonių, viešųjų įstaigų ir visuomenės informavimo priemonių;

5) pajamos už asmens ir turto saugos paslaugų teikimą, iš LŠS turto nuomos ir kitų sandorių;

6) pajamos iš LŠS renginių ir kitos teisėtos veiklos;

7) kredito įstaigų palūkanos, mokamos už jose saugomas LŠS lėšas, išskyrus palūkanas, mokamas už valstybės biudžeto lėšas;

8) pagal testamentą tenkantys palikimai, dovanotos ir kitais teisėtais būdais gautos lėšos.

2. Valstybės biudžeto asignavimai LŠS veiklai finansuoti teisės aktų nustatyta tvarka skiriami per Krašto apsaugos ministerijai priskirtą LŠS  programą.

3. Kitus, nei nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, tikslinius valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimus teisės aktų nustatyta tvarka LŠS gauna iš valstybės ar savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų, kai valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamos tikslinės veiklos programos, kurias vykdo arba kuriose dalyvauja LŠS.

41 straipsnis. LŠS turto patikėjimo teise ar panaudos pagrindais valdomas ir naudojamas valstybės ir savivaldybių turtas

Įstatymų nustatyta tvarka valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduotas LŠS valdyti ir naudotis turto patikėjimo teise ar panaudos pagrindais.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

42 straipsnis. LŠS reorganizavimas ir likvidavimas

LŠS gali būti reorganizuojama ir likviduojama tik atskiru įstatymu.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Išskyrus 3 straipsnio 1 dalį, šis Įstatymas įsigalioja nuo 2010 m. sausio 1 d.

3 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

1. Krašto apsaugos ministras pateikia šio Įstatymo reikalavimus atitinkančio LŠS statuto projektą LŠS suvažiavimui, o LŠS vadas sušaukia LŠS suvažiavimą projektui svarstyti iki 2009 m. rugsėjo 30 d. Įvertinęs į LŠS suvažiavimo pasiūlymus, krašto apsaugos ministras patvirtina LŠS statutą iki 2009 m. gruodžio 15 d.

2. Įsigaliojus šiam Įstatymui, LŠS vadas per 6 mėnesius priima sprendimus dėl LŠS rinktinių ir atskirųjų būrių, kaip viešųjų juridinių asmenų, reorganizavimo prijungimo prie LŠS, kaip viešojo juridinio asmens, būdu ir išregistruoja juos iš juridinių asmenų registro teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Įsigaliojus šiam Įstatymui, LŠS, jos rinktinių ir jų padalinių vadai bei kolegialios institucijos toliau veikia tol, kol nesibaigia jų įgaliojimų terminas, kuriam šie vadai ar institucijos buvo paskirti, arba neatsiranda kitas šiame Įstatyme ar LŠS statute nustatytas pagrindas jų įgaliojimams nutraukti.

4. Įsigaliojus šiam Įstatymui, veikianti LŠS Centro revizijos komisija vykdo jame nustatytas LŠS Centro kontrolės komisijos funkcijas tol, kol nesibaigia Centro revizijos komisijos įgaliojimų terminas.

5. Pirmajame po šio Įstatymo įsigaliojimo eiliniame LŠS suvažiavime išrenkami 3 LŠS Garbės teismo nariai ir jų pavaduotojai, kurių įgaliojimų trukmė yra 6 metai, ir 3 LŠS Garbės teismo nariai ir jų pavaduotojai, kurių įgaliojimų trukmė yra 3 metai.

6. Šiuo Įstatymu patvirtintos naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nurodytą šaulių aprūpinimo kasdiene uniforma tvarką LŠS vadas nustato atsižvelgdamas į LŠS turimas lėšas ir numatydamas LŠS struktūrinių padalinių aprūpinimo uniformomis prioritetus. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo kasdienėms uniformoms įsigyti skirtos šaulių išlaidos nekompensuojamos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS