projektas - 3

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

 

PAŠARŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

 

ĮSTATYMAS

 

2008 m.                  d. Nr.
Vilnius

 

(Žin., 2000, Nr. 34-952; 2004, Nr. 73-2541)

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos pašarų įstatymą ir jį išdėstyti taip:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PAŠARŲ

Į S T A T Y M A S

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato pašarų, išskyrus vaistinius, gamybos, laikymo, fasavimo, pakavimo, transportavimo, naudojimo, tiekimo rinkai ir jų kokybės kontrolės teisinius pagrindus.

2. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymą.

2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

Šis įstatymas taikomas visiems pašarus gaminantiems, laikantiems, fasuojantiems, pakuojantiems, gabenantiems, naudojantiems, tiekiantiems rinkai ūkio subjektams, taip pat pašarų kokybę ir saugą kontroliuojančioms institucijoms.

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Fitosanitarinis sertifikatas – Valstybinės augalų apsaugos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduodamas oficialus dokumentas, kuriuo pažymima, kad fitosanitarinė augalų, augalinių produktų ir kitų objektų būklė atitinka juos įvežančios šalies nustatytus reikalavimus.

2. Genetiškai modifikuotas pašaras – iš genetiškai modifikuotų organizmų pagamintas, iš jų susidedantis arba šių organizmų  turintis pašaras.

3. Gyvūnas – žmogaus poreikius tenkinantis naminis arba laukinis gyvūnas.

4. Gyvūninis pašaras – natūralus, šviežias, konservuotas ar perdirbtas gyvūninės kilmės produktas, skirtas gyvūnams šerti ar pašarams gaminti.

5. Kombinuotasis pašaras – pašarinių žaliavų mišinys su pašaro priedais arba be jų, naudojamas kaip visavertis pašaras ar pašaro papildas gyvūnams.

6.Melasinis papildas – pašaras iš melasos, turintis ne mažiau kaip 14 procentų cukraus ( sacharozės).

7. Mineralinis papildas – pašaro papildas, turintis ne mažiau kaip 40 procentų žaliųjų pelenų.

8. Nepageidaujamos medžiagos pašaruose (toliau – nepageidaujamos medžiagos) – medžiagos, produktai ar augalinės priemaišos, išskyrus patogeninius organizmus, esantys pašaruose ir (ar) ant jų, keliantys pavojų gyvūnų, žmonių sveikatai ar aplinkai, galintys daryti neigiamą poveikį gyvūninei produkcijai.

9. Nesaugus pašaras – pašaras, gyvūnų ir žmonių sveikatai ir aplinkai turintis didesnį neigiamą poveikį negu teisės aktų leidžiama rizika.

10. Paros davinys – vidutinis 12 procentų drėgnio pašarų kiekis, kurio reikia įvairių rūšių, amžiaus grupių ir produktyvumo gyvūnų poreikiams tenkinti.

11. Pašaras – natūralus, šviežias ar konservuotas augalinis ar gyvūninis produktas, iš jo pramoniniu būdu gautas produktas, taip pat šalutinis maisto produktas, skirtas gyvūnams šerti tiesiogiai arba juos sumaišius, į juos pridėjus ar nepridėjus pašarų priedų.

12. Pašarinės žaliavos – natūralūs, švieži ar konservuoti augaliniai ar gyvūniniai produktai, iš jų pramoniniu būdu gauti produktai, organinės arba neorganinės medžiagos su pašarų priedais arba be jų, šeriami gyvuliams tiesiogiai arba perdirbti naudojami gaminant kombinuotuosius pašarus ar kaip premiksų užpildai.

13. Pašaro atitikties deklaracija (toliau – atitikties deklaracija) – tiekėjo išduotas dokumentas, kuriuo liudijama, kad reikiamu būdu paženklintas pašaras atitinka tam tikras teisės aktų normas.

14. Pašaro papildas – pašaro mišinys, turintis daug tam tikrų medžiagų, naudojamas gyvūnų paros daviniui papildyti, derinant su kitais pašarais.

15. Pašaro priedas – medžiaga, mikroorganizmas ar preparatas, išskyrus pašarines žaliavas ir premiksus, dedami į pašarus ar vandenį tam, kad atliktų bent vieną iš 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje, 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų funkcijų.

16. Pašarų tiekimas rinkai – pašarų pardavimas, laikymas ketinant juos parduoti, įskaitant siūlymą parduoti, taip pat siekiant juos už tam tikrą kainą ar nemokamai arba kuriuo nors kitu būdu perduoti tretiesiems asmenims.

17. Pašarų tranzitas – pašarų produktų vežimas per Europos Sąjungos muitų teritoriją iš ne Europos Sąjungos valstybės narės į kitą ar į tą pačią ne Europos Sąjungos valstybę narę.

18. Pašarų ūkio subjektas (toliau – ūkio subjektas) – asmuo, įstatymų nustatyta tvarka gaminantis, laikantis, fasuojantis, pakuojantis, gabenantis, naudojantis, tiekiantis rinkai pašarus.

19. Pieno pakaitalas – kombinuotasis pašaras, naudojamas sausas ar ištirpintas vandenyje gyvūnų prieaugliui šerti arba skerdimui skirtiems veršeliams girdyti.

 

20. Pirminė pašarų gamyba – žemės ūkio produktų pašarams gamyba, apimanti augalų auginimą, derliaus nuėmimą, melžimą, naminių gyvūnų auginimą iki skerdimo, žvejybą, kurios rezultatas –  fiziškai apdirbta sugauta ir surinkta produkcija.

 

21. Premiksas – tiesiogiai gyvūnams šerti neskirtas pašarų priedų mišinys arba vieno ar kelių pašarų priedų ir pašarinių žaliavų ar vandens mišinys, naudojamas kombinuotiesiems pašarams gaminti.

22. Saugus pašaras – pašaras, naudojamas įprastomis gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti naudojimo sąlygomis, įskaitant ir kitokį gamintojo nurodytą naudojimą, nesukelia jokios rizikos arba gali kelti gyvūnų gyvybei ir sveikatai ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktų nustatyta kaip leidžiama ir laikoma atitinkančia tinkamą šių gyvūnų apsaugą, kai įvertinta:

1) pašaro sudėtis, pakuotė ar fasuotė, gamybos ir naudojimo tvarka, priežiūra vartojant;

2) poveikis kitiems pašarams, jei jie bus naudojami kartu;

3) pašaro pateikimas naudotojui, naudojimo instrukcija ir kita gamintojo pateikta informacija;

4) poveikis jautriems gyvūnams, kuriems tas pašaras gali būti kenksmingas;

5) pašaro tinkamumo naudoti laikas.

23. Sausasis pašaras – dehidratuotas ir (ar) natūraliai džiovintas pašaras.

24. Savikontrolės sistema – pašarų ūkio subjekto vykdoma kontrolės sistema, pagrįsta rizikos veiksnių analize ir svarbiųjų valdymo taškų kontrole ir užtikrinanti tvarkomų pašarų saugumą.

25. Specialusis pašaras – dietinis kombinuotasis pašaras specialioms mitybos reikmėms, kuris yra kitokios sudėties ar kitaip apdorotas nei paprastasis pašaras.

26. Užpildas – medžiaga, pridedama į premiksą kaip terpė, sudaryta iš vienos ar kelių organinių (kvietinių sėlenų, sojų rupinių, gyvūninių ar kitų pašarinių žaliavų) arba iš neorganinių (kreidos, fosfatų ar kitų) žaliavų ar vandens.

27. Valstybinė pašarų kokybės kontrolė – pašarų kokybę ir saugą kontroliuojančių institucijų atliekama kontrolė, kurios tikslas – įvertinti, kaip šiame įstatyme nurodyti ūkio subjektai vykdo nustatytus pašarų gamybos, laikymo, pakavimo, gabenimo, naudojimo ir tiekimo  rinkai reikalavimus.

28. Visavertis pašaras – suderintas pašarų mišinys, kurio sudėtis atitinka gyvūnų paros davinį.

 

 

ANTRASIS SKIRSNIS

PAŠARŲ GAMYBA, LAIKYMAS, FASAVIMAS, PAKAVIMAS, GABENIMAS, NAUDOJIMAS, TiekimAS RINKAI

 

4 straipsnis. Pašarų gamybos sąlygos

1. Tik patvirtinti ir (ar) įregistruoti ūkio subjektai gali gaminti, laikyti, pakuoti, fasuoti, gabenti, tiekti rinkai ar gaminti savo reikmėms, taip pat importuoti, eksportuoti pašarus, vadovaudamiesi 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 183/2005, nustatančio pašarų higienos reikalavimus, 2005 m. kovo 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 382/2005, nustatančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 1786/2003 dėl bendro sausųjų pašarų rinkos organizavimo taikymo išsamias taisykles, ir 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje, reikalavimais.

2. Patvirtinti ir sumokėję valstybės rinkliavą, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, ūkio subjektai įtraukiami į Lietuvos Respublikos patvirtintų pašarų ūkio subjektų registrą ir registruojami į Įregistruotų pašarų ūkio subjektų sąrašą. Ūkio subjektų,  užsiimančių su pašarais susijusia veikla, patvirtinimo ir (ar) įregistravimo taisykles nustato Žemės ūkio ministerija.

3. Pašarai turi būti gaminami pagal patalpų veterinarijos ir higienos būklės  reikalavimus ir atitikti pašarų ūkio subjektams nustatytus  teisės aktų, standartų, metodikų reikalavimus.  Pašarų saugai ir kokybei užtikrinti  ūkio subjektai įdiegia ir taiko savikontrolės sistemas.

4. Žemės ūkio ministerija nustato:

1) privalomuosius pašarų ženklinimo ir kokybės deklaravimo reikalavimus;

2) patalpų veterinarijos ir higienos būklės reikalavimus;

3) draudžiamų naudoti medžiagų, pašarinių žaliavų sąrašą;

4) nepageidaujamų medžiagų, augalinių priemaišų ir pašarų priedų leistinus kiekius pašarinėse žaliavose, gaminamuose pašaruose ir leistinas nuokrypio normas (paklaidas);

5) genetiškai modifikuotų pašarų ženklinimo ir naudojimo taisykles.

6) ūkio subjektų, užsiimančių su pašarais susijusia veikla, patvirtinimo ir įregistravimo taisykles;

7) pašarų, pripažintų pavojingais žmonių ar gyvūnų sveikatai, kenksmingumo pašalinimo ir (ar) šių pašarų sunaikinimo taisykles.

5 straipsnis. Pašarų laikymo sąlygos

1. Pašarai turi būti laikomi supakuoti arba palaidi veterinarijos ir higienos reikalavimus atitinkančiuose sandėliuose ir talpyklose, nepažeidžiant pašarų sandėliavimo taisyklių.

2. Pašarų sandėliavimo taisykles nustato Žemės ūkio ministerija.

6 straipsnis. Pašarų gabenimo, naudojimo, tiekimo rinkai reikalavimai

1. Pašarai turi atitikti tiekėjų pašaro atitikties deklaracijoje ir ženklinimo rekvizituose nurodytus duomenis, privalomuosius pašarų saugos ir ženklinimo reikalavimus.

2. Pašarų gabenimo priemonės turi būti parengtos taip, kad gabenant pašarus būtų  išsaugota jų kokybė.

3. Pašarai turi būti naudojami pagal prekės ženklinimo rekvizituose (pašarų atitikties deklaracijose) nurodytą paskirtį ir nepažeidžiant galiojimo termino.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

PAŠARŲ EKSPORTO, IMPORTO IR TRANZITO REIKALAVIMAI

 

7 straipsnis. Pašarų eksportas, importas ir tranzitas

1. Pašarai eksportuojami ir importuojami vadovaujantis šio įstatymo, 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/1992, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/1993, išdėstančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/1992, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas, ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo, kitų įstatymų bei teisės aktų nuostatomis, taip pat tarptautinėmis sutartimis. Importuojami ir eksportuojami pašarai privalo turėti pašaro atitikties deklaraciją, o eksportuojami pašarai, kai to reikalauja šalis gavėja, ir fitosanitarinį sertifikatą.

2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi teisę uždrausti įvežti į Lietuvos Respubliką pašarus ir juos naudoti, jeigu jie:

1) neatitinka teisės aktų pašarams nustatytų reikalavimų;

2) įvežami iš valstybės ar jos regiono, kuriame nustatyta pavojinga gyvūnų užkrečiamoji liga ar atsirado kitų veiksnių, kenkiančių pašarų saugai.

3. Grėsmę keliančių pašarų tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją draudžiamas.

4. Importuojami ir eksportuojami genetiškai modifikuoti pašarai vadovaujantis 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų ir 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1946/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų tarpvalstybinio judėjimo ir kitų  teisės aktų nustatytais reikalavimais.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAŠARŲ GAMYBOS, PREKYBOS IR ATSARGŲ STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS,  VALSTYBINĖS PAŠARŲ KOKYBĖS KONTROLĖS IR ADMINISTRAVIMO NUOSTATOS

 

8 straipsnis. Atskaitomybė

Pašarų gamybos, prekybos ir atsargų statistinės atskaitomybės tvarką bei duomenų pateikimo periodiškumą nustato Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, suderinęs su Žemės ūkio ministerija.

9 straipsnis. Valstybinė pašarų kokybės kontrolė

1. Valstybinę pašarų kokybės kontrolės sistemą sudaro:

1) importuojamų, eksportuojamų ir tranzitu per Lietuvos Respubliką vežamų pašarų pasienio kontrolė;

2) pašarų gamybos, laikymo, fasavimo, pakavimo, naudojimo, tiekimo rinkai, patalpų veterinarijos ir higienos būklės, taip pat pašarų kokybės rodiklių ir saugos reikalavimų kontrolė;

3) pašarų mėginių, kuriuos paėmė valstybinę pašarų kokybės kontrolę atliekantys pareigūnai, kokybės ir saugos rodiklių tyrimas akredituotose pašarų tyrimo laboratorijose;

4) pašarų gamybos, laikymo, fasavimo, pakavimo ir tiekimo rinkai ūkio subjektų patvirtinimo ir (ar) įregistravimo kontrolė.

5) ūkio subjektų savikontrolės sistemų tikrinimas (auditas), kaip nustatyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių.

2. Valstybinės pašarų kokybės kontrolės vykdymo taisykles nustato Žemės ūkio ministerija.

10 straipsnis. Valstybinės pašarų kokybės kontrolės institucijos

1. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba:

1) vykdo importuojamų, eksportuojamų ir per Lietuvos Respubliką tranzitu vežamų pašarų valstybinę veterinarinę kontrolę;

2) vykdo pašarų gamybos, laikymo, fasavimo, pakavimo, naudojimo, tiekimo rinkai, patalpų veterinarijos ir higienos būklės, taip pat pašarų kokybės ir saugos reikalavimų  kontrolę;

3) atlieka valstybinei pašarų kokybės kontrolei atrinktų pašarų mėginių, kuriuos paėmė valstybinę pašarų kokybės kontrolę atliekantys pareigūnai, kokybės ir saugos rodiklių tyrimus Vyriausybės nustatyta tvarka akredituotose laboratorijose, kurios vykdo pašarų kokybės ir saugos rodiklių tyrimus, kaip tai nustatyta, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių;

4) suteikia ūkio subjektams, naudojantiems pašarų gamybai gyvūninius pašarus, veterinarinį patvirtinimą;

5) atlieka pašarų ūkio subjektų savikontrolės sistemų tikrinimą, kaip nustatyta                                 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių.

2. Valstybinė augalų apsaugos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos:

1) tvirtina ir (ar) registruoja ūkio subjektus, kurie verčiasi pirmine pašarų gamyba, pašarų priedų, premiksų, kombinuotųjų pašarų gamyba, laikymu, fasavimu, pakavimu, gabenimu ir tiekimu rinkai;

2)   vykdo akredituotų  laboratorijų, kurios vykdo pašarų tyrimus,   kontrolę;

3) vykdo  pirminės pašarų gamybos, kuri apima trąšų ir augalų apsaugos priemonių tvarkingą saugojimą, naudojimą, jų apskaitą,  kontrolę.

11 straipsnis. Pašarų mokslo komitetas

1. Pašarų mokslo komitetas yra visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, sudaroma iš valstybės institucijų, įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų. Komitetas teikia siūlymus dėl pašarų teisės aktų projektų, moksliškai pagrįstas rekomendacijas pašarų saugos ir kokybės, naujų pašarų gamybos klausimais, atlieka kitas jo darbo reglamente numatytas funkcijas.

2. Pašarų mokslo komiteto sudėtį ir jo darbo reglamentą tvirtina Žemės ūkio ministerija.

12 straipsnis. Valstybinę  pašarų kokybės kontrolę atliekančių institucijų ir pareigūnų funkcijos ir teisės

1. Valstybinės pašarų kokybės kontrolės institucijos turi teisę:

1) kontroliuoti, kaip laikomasi pašarų gamybos, laikymo, fasavimo, pakavimo, gabenimo, naudojimo, tiekimo rinkai, pašarų kokybės bei patalpų veterinarijos ir higienos būklės reikalavimų;

2) laikinai sustabdyti ar uždrausti gaminti, tiekti rinkai ir naudoti nesaugius pašarus.

2. Valstybinę pašarų kokybės kontrolę atliekantys pareigūnai turi teisę:

1) nevaržomi patekti į pašarus gaminančių, laikančių, fasuojančių, pakuojančių, gabenančių, naudojančių,  tiekiančių ūkio subjektų patalpas;

2) iš pašarus gaminančių, laikančių, fasuojančių, pakuojančių, gabenančių, naudojančių ir tiekiančių ūkio subjektų gauti visus valstybinei pašarų kokybės kontrolei reikalingus dokumentus;

3) prireikus pasitelkti į pagalbą teisėsaugos institucijas;

4) imti pašarų ir kitų medžiagų (valiklių, biocidų), kurios gali turėti įtakos pašarų kokybei ir saugai, mėginius laboratoriniams tyrimams.

3. Pašarai, valstybinę  pašarų kokybės  kontrolę atliekančių institucijų pripažinti pavojingais žmonių ir  gyvūnų sveikatai ir aplinkai, taip pat galintys turėti įtakos gyvūninių maisto produktų kokybei ir saugai, padaromi nekenksmingais arba sunaikinami Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

13 straipsnis. Valstybinę pašarų kokybės kontrolę atliekančių pareigūnų atsakomybė

1. Valstybinę pašarų kokybės kontrolę atliekantys pareigūnai privalo saugoti pašarų gamybos technologines ir komercines paslaptis.

2. Valstybinę pašarų kokybės kontrolę atliekančių pareigūnų veiksmai, šią kontrolę atliekančių institucijų ir jų pareigūnų sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

14 straipsnis. Ūkio subjektų, gaminančių, laikančių, fasuojančių, pakuojančių, gabenančių, naudojančių ir  tiekiančių rinkai pašarus, atsakomybė

Ūkio subjektai, pažeidę šio įstatymo reikalavimus ir padarę žalos kitam ūkio subjektui ar valstybei, atsako ir žalą atlygina įstatymų nustatyta tvarka.

 

Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo

priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyva 79/373/EEB dėl prekybos kombinuotaisiais pašarais (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 4 tomas, p. 50) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB)   Nr. 807/2003 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius,            4 tomas, p. 335).

2. 1982 m. birželio 30 d. Tarybos direktyva 82/471/EEB dėl tam tikrų produktų, naudojamų gyvūnams šerti (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 5 tomas, p. 151) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. gruodžio 23 d. Komisijos direktyva 2004/116/EB (OL 2004 L 379, p. 81).

3. 1993 m. rugsėjo 13 d. Tarybos direktyva 93/74/EEB dėl pašarų konkretiems mitybos tikslams (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 15 tomas, p.74) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. sausio 9 d. Komisijos direktyva Nr. 2008/4/EB (OL 2008 L 6, p. 4).

4. 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/25/EB dėl pašarinių žaliavų apyvartos, iš dalies keičianti Direktyvas 70/524/EEB, 74/63/EEB, 82/471/EEB ir 93/74/EEB ir panaikinanti Direktyvą 77/101/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 19 tomas, p. 96) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 4 tomas, p. 301).

5. 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 36 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. rugsėjo 29 d. Komisijos direktyva 2006/77/EB (OL 2006 L 271, p. 53).

6. 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius,    6 tomas, p. 463) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 575/2006 (OL 2006 L 100, p. 3).

7. 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, nustatantis sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 37 tomas, p. 92), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1432/2007 (OL 2007, L 320, p. 13).

8. 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1946/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų tarpvalstybinio judėjimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 650).

9. 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 32 tomas, p. 432) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1981/2006 (OL 2006 L 368, p. 99).

10. 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo ir iš dalies pakeičiantis direktyvą 2001/18/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 32 tomas, p. 455).

11. 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 40 tomas, p. 238), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. kovo 4 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 378/2005 (OL 2005 L 59, p. 8).

12. 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1786/2003 dėl bendro sausųjų pašarų rinkos organizavimo (OL 2004 specialusis leidimas, 3 skyrius, 40 tomas, p. 382) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 456/2006 (OL 2006 L 82, p.1).

 

13. 2004 m. sausio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 65/2004, nustatantis genetiškai modifikuotų organizmų unikalių identifikatorių sudarymo ir priskyrimo sistemą (OL 2004 m. specialusis leidimas,         13 skyrius, 33 tomas, p. 11).

 

14. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas,         3 skyrius, 45 tomas, p. 200), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL 2006 L 363, p. 1).

15. 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005, nustatantis pašarų higienos reikalavimus (OL 2005 L 35, p. 1).

16. 2005 m. kovo 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 382/2005, nustatantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1786/2003 dėl bendro sausųjų pašarų rinkos organizavimo taikymo išsamias taisykles (OL 2005 L 61, p. 4), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr.1388/2007 (OL 2007 L 310, p. 3).“

 

2 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima teisės aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti.

 

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

 

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS