Projektas XP-3034(3)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUGALŲ SĖKLININKYSTĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

(Žin., 2001, Nr. 102-3623; 2004, Nr. 156-5687)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUGALŲ SĖKLININKYSTĖS

Į S T A T Y M A S

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas reglamentuoja žemės ūkio, sodo, daržo ir dekoratyvinių augalų dauginamosios medžiagos tiekimą rinkai, sertifikavimą ir augalų dauginamosios medžiagos įvežimą iš ne Europos Sąjungos valstybių narių.

2. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti Įstatymo priede.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Auginimo sutartis - dauginamosios medžiagos tiekėjo ir augintojo raštiškas susitarimas, suteikiantis teisę nurodytoje teritorijoje sutartomis sąlygomis auginti tam tikros veislės dauginamąją medžiagą.

2. Daržovių rūšių veislių bendrasis katalogas – Europos Bendrijos daržovių rūšių veislių sąrašas, į kurį įrašytos įvairių daržovių rūšių veislės, esančios Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniuose augalų veislių sąrašuose arba daržovių veislių sąrašuose.

3. Dauginamoji medžiaga – sėkla, visas augalas ar vegetatyvinė augalo dalis (skiepūgliai, poskiepiai, ūgliai, šakniastiebių dalys, stiebagumbiai ir kt.), skirti tam tikros veislės augalams dauginti.

4. Dauginamosios medžiagos kategorija - augalų rūšių dauginamosios medžiagos kokybės grupė, nustatoma pagal dauginamosios medžiagos dauginimo kartas ir jų reprodukcijas.

5. Dauginamosios medžiagos sertifikatas – Valstybinės augalų apsaugos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama žemės ūkio, sodo ir daržo augalų rūšis, dauginamosios medžiagos veislė, kategorija ir atitiktis teisės aktų nustatytiems reikalavimams.

6. Dauginamosios medžiagos sertifikavimas – teisės aktų nustatyta procedūra, kuria Tarnyba patvirtina žemės ūkio, sodo ir daržo augalų rūšį, dauginamosios medžiagos veislę, kategoriją ir atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams.

7. Dauginamosios medžiagos siunta - vienos veislės ir kategorijos dauginamosios medžiagos kiekis.

8. Dauginamosios medžiagos tiekėjas – fizinis ar juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės įmonės filialas, dauginantis dauginamąją medžiagą ar užsakantis dauginti pagal auginimo sutartį arba tiekiantis ją rinkai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

9. Dauginamosios medžiagos tiekimas rinkai – dauginamosios medžiagos pardavimas, laikymas turint tikslą parduoti, siūlymas parduoti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims. Dauginamosios medžiagos tiekimu rinkai nelaikomi šie veiksmai:

1) tiekimas kontrolės institucijoms oficialiems tyrimams atlikti;

2) tiekimas paslaugų teikėjams, kad jas perdirbtų, supakuotų ar sufasuotų numatant, kad paslaugų teikėjas neįgyja teisių į dauginamąją medžiagą;

3) tiekimas paslaugų teikėjams turint tikslą išauginti tam tikrą žemės ūkio žaliavą pramonei ar išauginti dauginamąją medžiagą tolesniam dauginimui. Šiuo atveju turi būti užtikrinta, kad paslaugų teikėjas neįgis teisės į patiektą dauginamąją medžiagą ar į gautą derlių. Dauginamosios medžiagos tiekėjas turi pateikti Tarnybai sutarties su paslaugų teikėju ar jos kai kurių dalių kopijas, patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka. Sutartyje turi būti nurodyta, kokius reikalavimus atitinka tiekiama dauginamoji medžiaga.

10. Nacionalinis augalų veislių sąrašas – nacionalinis javų, bulvių, runkelių, aliejinių, pluoštinių, pašarinių augalų, daržovių ir sodo augalų veislių sąrašas.

11. Selekcininkas:

1) vienas ar keli fiziniai asmenys, sukūrę ar atradę ir išskyrę naują augalo veislę;

2) juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės įmonės filialas, kurio vienas ar keli darbuotojai pagal darbo sutartį arba atlikdami tarnybinę užduotį sukūrė ar atrado ir išskyrė naują augalo veislę;

3) teisių perėmėjas, įgijęs turtines teises į veislę iš šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų asmenų.

12. Veislės palaikytojas – asmuo, užtikrinantis būdingų augalo veislės savybių palaikymą.

13. Žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrasis katalogas – Europos Bendrijos javų, bulvių, runkelių, aliejinių, pluoštinių ir pašarinių augalų veislių sąrašas, į kurį įrašytos minėtų augalų rūšių veislės, esančios Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniuose augalų veislių sąrašuose.

ANTRASIS SKIRSNIS

NACIONALINIS AUGALŲ VEISLIŲ SĄRAŠAS

3 straipsnis. Augalo veislės įrašymas į augalų veislių sąrašą

1. Nacionalinį augalų veislių sąrašą nustatyta tvarka sudaro ir tvarko Tarnyba.

2. Selekcininkas ar jo įgaliotas atstovas, norėdamas, kad jo sukurta ar atrasta ir išskirta veislė būtų įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, Tarnybai pateikia paraišką, veislės aprašymą ir kitus šios institucijos nustatytus dokumentus.

3. Augalo veislė įrašoma į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, kai:

1) atlikus tyrimus nustatoma, kad ji yra išskirtinė, vienoda ir stabili;

2) jai yra pasiūlytas tinkamas pavadinimas;

3) atlikus Žemės ūkio ministerijos nustatytų augalų genčių ir rūšių veislių ūkinio vertingumo tyrimus, nustatoma, kad veislė yra geros ūkinės vertės;

4) Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija siūlo veislę įrašyti į Nacionalinį augalų veislių sąrašą.

4. Nacionaliniame augalų veislių sąraše privaloma nurodyti įrašytų į šį sąrašą augalų rūšių veislių pavadinimus, veislės palaikytojus, taip pat kitus Tarnybos nustatytus duomenis.

4 straipsnis. Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija

Augalų veislių tyrimų rezultatams nagrinėti ir vertinti, pasiūlymams dėl augalų naujų veislių įrašymo į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ar dėl išbraukimo iš jo teikti sudaroma Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija. Jos sudėtį ir nuostatus tvirtina Žemės ūkio ministerija.

TREČIASIS SKIRSNIS

DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS SERTIFIKAVIMAS

5 straipsnis. Dauginamosios medžiagos sertifikavimas

1. Dauginamoji medžiaga sertifikuojama pagal privalomuosius dauginamosios medžiagos reikalavimus, kuriuos nustato Žemės ūkio ministerija.

2. Dauginamąją medžiagą sertifikuoja Tarnyba.

3. Kai augalo rūšies veislė išbraukiama iš Nacionalinio augalų veislių sąrašo (taikoma tik toms veislėms, kurios įrašytos ir į Žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrąjį ar Daržovių rūšių veislių bendrąjį katalogą), Žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrojo ar Daržovių rūšių veislių bendrojo katalogo, jos dauginamoji medžiaga gali būti sertifikuojama ir tiekiama Lietuvos rinkai iki trečiųjų metų po augalo veislės išbraukimo iš minėto sąrašo ir katalogų birželio 30 dienos.

6 straipsnis. Dauginamosios medžiagos tikrinimas vegetacinių bandymų metu

1. Tarnyba atlieka dauginamosios medžiagos vegetacinius bandymus.

2. Tarnybos nustatyta tvarka augalų vegetacinių bandymų metu tikrinamas veislės tapatumas ir veislinis grynumas.

3. Jeigu vegetacinių bandymų metu nustatoma, kad augalo veislė netapati, Tarnyba sustabdo iš šios siuntos gautos dauginamosios medžiagos dauginimą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIEKIMAS RINKAI

7 straipsnis. Dauginamosios medžiagos pakavimas, fasavimas ir ženklinimas

1. Dauginamoji medžiaga pakuojama, fasuojama ir ženklinama pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus.

2. Asmenys, tiekdami dauginamąją medžiagą rinkai, atsako už tai, kad šios medžiagos siuntos kokybės rodikliai atitiktų siuntos pakuočių ar fasuočių etiketėse ir dokumentuose nurodytus rodiklius.

3. Genetiškai modifikuotų augalų veislių dauginamosios medžiagos pakuočių ar fasuočių etiketėse turi būti užrašas „GMO“ (genetiškai modifikuotas organizmas).

4. Jeigu dauginamoji medžiaga yra chemiškai ar kitaip apdorota, tai turi būti pažymėta siuntos pakuočių ar fasuočių etiketėse.

8 straipsnis. Dauginamosios medžiagos tiekimas rinkai

1. Dauginamąją medžiagą tiekti rinkai gali tik dauginamosios medžiagos tiekėjai.

2. Tiekiama rinkai dauginamoji medžiaga turi atitikti privalomuosius dauginamosios medžiagos reikalavimus.

3. Už tiekiamos rinkai dauginamosios medžiagos kokybę atsako dauginamosios medžiagos tiekėjai.

4. Tarnyba kontroliuoja, kad tiekiama rinkai dauginamoji medžiaga atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus.

PENKTASIS SKIRSNIS

DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS ĮVEŽIMAS IŠ NE EUROPOS SĄJUNGOS

VALSTYBIŲ NARIŲ

9 straipsnis. Įvežimo iš ne Europos Sąjungos valstybių narių ir iš ne Europos ekonominės erdvės valstybių reikalavimai

1. Įvežti į Lietuvos Respubliką dauginamąją medžiagą, išaugintą ne Europos Sąjungos valstybėse narėse galima, jeigu ji atitinka Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus lygiavertės išaugintai Europos Bendrijoje dauginamosios medžiagos reikalavimus bei sąlygas.

2. Įvežti į Lietuvos Respubliką dauginamąją medžiagą, išaugintą ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, kuri nepripažinta lygiaverte dauginamajai medžiagai, išaugintai Europos Bendrijoje, galima tik turint Tarnybos vienkartinį leidimą. Vienkartinio leidimo išdavimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija. 

3. Įvežama dauginamoji medžiaga turi būti supakuota ar sufasuota ir pažymėta etiketėmis, taip pat reikia turėti trečiosios valstybės oficialios institucijos, atsakingos už dauginamosios medžiagos sertifikavimą, išduotą kokybės dokumentą.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

10 straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus

Asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos augalų

sėklininkystės įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 66/401/EEB dėl prekybos pašarinių augalų sėkla (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 1 tomas, p. 55) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. gruodžio 13 d. Komisijos direktyva 2007/72/EB (OL 2007 L 329, p. 37).

2. 1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 66/402/EEB dėl prekybos javų sėkla (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 1 tomas, p. 66) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. birželio 12 d. Komisijos direktyva 2006/55/EB (OL 2006 L 159, p. 13).

3. 1992 m. balandžio 28 d. Tarybos direktyva 92/33/EEB dėl prekybos daržovių dauginamąja ir sodinamąja medžiaga, išskyrus sėklą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 12 tomas, p. 275), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. spalio 29 d. Komisijos sprendimu 2007/699/EB (OL 2007 L 284, p. 33).

4. 1992 m. balandžio 28 d. Tarybos direktyva 92/34/EEB dėl prekybos vaisinių augalų dauginamąja medžiaga ir sodininkystei skirtais vaisiniais augalais (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 12 tomas, p. 284) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimu 2007/776/EB (OL 2007 L. 312, p. 48).

5. 1993 m. liepos 5 d. Komisijos direktyva 93/62/EEB, pateikianti tiekėjų ir įmonių priežiūros bei kontrolės pagal Tarybos direktyvą 92/33/EEB dėl prekybos daržovių dauginamąja ir sodinamąja medžiaga, išskyrus sėklą, įgyvendinimo priemones (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 15 tomas, p. 111).

6. 1993 m. liepos 5 d. Komisijos direktyva 93/64/EEB, išdėstanti tiekėjų ir įmonių priežiūros bei kontrolės pagal Tarybos direktyvą 92/34/EEB dėl prekybos vaisinių augalų dauginamąja medžiaga ir vaisiams auginti skirtais vaisiniais augalais įgyvendinimo priemones (OL 2004  m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 15 tomas, p. 113).

7. 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/56/EB dėl prekybos dekoratyvinių augalų dauginamąja medžiaga (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 23 tomas, p. 363) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) 806/2003 (OL 2004  m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 4 tomas, p. 301).

8. 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 36 tomas, p. 281) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimu (EB) 2007/69 (OL 2007 L 32, p. 167).

9. 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/54/EB dėl prekybos runkelių sėkla (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 36 tomas, p. 292) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 2004/117/EB (OL 2005 L 14, p. 18).

10. 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/55/EB dėl prekybos daržovių sėkla (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 36 tomas, p. 313) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 5 d. Komisijos direktyva 2006/124/EB (OL 2006 L 339, p. 12).

11. 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/56/EB dėl prekybos sėklinėmis bulvėmis (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 36 tomas, p. 340) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimu 205/908/EB (OL 2005 L 329, p. 37).

12. 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/57/EB dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 36 tomas, p. 354) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 2004/117/EB (OL 2005 L 14, p. 18).

13. 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas 2003/17/EB dėl sėklinių augalų aprobavimo, atliekamo trečiosiose šalyse, lygiavertiškumo ir dėl trečiosiose šalyse išaugintos sėklos lygiavertiškumo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 38 tomas, p. 82) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2007/780/EB (OL 2007 L 314, p. 20).“

2 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima teisės aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti.

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

Teikia:

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas                                                  Viktoras Rinkevičius