Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO pakeitimo

ĮSTATYMAS

2008 m.                              d.  Nr.

Vilnius

(Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995; 2000, Nr.1-6, Nr. 61-1811, Nr. 85-2579, Nr. 92-2875; 2001, Nr. 39-1357, Nr. 97-3419; 2004, Nr. 4-37; 2007, Nr. 17-630; Nr. 72-2834; Nr. 138-5643)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ

ĮSTATYMAS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos licencijavimą, akreditavimą, teises ir pareigas, veiklos ir valdymo ypatumus, asmens sveikatos priežiūros veiklos kontrolę, licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros veiklos rūšis, valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų savininko ar dalininkų teises ir pareigas įgyvendinančių subjektų kompetenciją.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga – Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtas juridinis asmuo, kitos užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas Lietuvos Respublikoje, ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją.

2. Biudžetinė asmens sveikatos priežiūros įstaiga – valstybės arba savivaldybės įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, steigiama įstatymų nustatyta tvarka, išlaikoma iš valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų ir taip įvardyta steigimo akte bei nuostatuose.

3. Pareiškėjas – Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtas juridinis asmuo, kitos užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka kreipęsis dėl asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos išdavimo.

4. Universiteto ligoninė – viešoji valstybės asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kuri kartu su valstybine aukštąja mokykla, vykdančia trijų pakopų medicinos studijas, užsiima pirmine, antrine ir tretine asmens sveikatos priežiūra ir dalyvauja sveikatos priežiūros specialistų mokyme bei mokslinėje veikloje.

5. Uždaroji valstybės asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga – biudžetinė asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti įstatymuose nurodytoms asmenų grupėms nustatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

6. Valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga – viešoji asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurios savininku ar dalininkais yra tik valstybė ir/ar savivaldybė.

3 straipsnis. Licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros veiklos rūšys ir paslaugos

1. Licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros veiklos rūšys:

1)  pirminė ambulatorinė asmens sveikatos priežiūros veikla;

2)  pirminė stacionarinė asmens sveikatos priežiūros veikla;

3)  antrinė ambulatorinė asmens sveikatos priežiūros veikla;

4)  antrinė stacionarinė asmens sveikatos priežiūros veikla;

5)  antrinė dienos stacionaro asmens sveikatos priežiūros veikla;

6)  tretinė ambulatorinė asmens sveikatos priežiūros veikla;

7)  tretinė stacionarinė asmens sveikatos priežiūros veikla;

8)  tretinė dienos stacionaro asmens sveikatos priežiūros veikla;

9)  greitosios medicinos pagalbos veikla;

10)  greitosios medicinos pagalbos dispečerinių tarnybų veikla.

2. Licencija išduodama asmens sveikatos priežiūros veiklai, nurodant konkrečias asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Šių paslaugų sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras.

4 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijavimas

1. Vadovaudamasi šio įstatymo, Asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos licencijavimo taisyklių bei kitų teisės aktų nuostatomis, asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją išduoda, atsisako išduoti, sustabdo asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos galiojimą, panaikina asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos galiojimo sustabdymą bei asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos galiojimą, asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją patikslina ar pakeičia ir asmens sveikatos priežiūros veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – licencijas išduodanti institucija).

2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos licencijavimo taisykles tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Greitosios medicinos pagalbos ir dispečerinių tarnybų veiklos paslaugų teikimo reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras.

5 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos išdavimas

1. Licencijas išduodanti institucija per 60 dienų nuo visų Asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos licencijavimo taisyklėse nurodytų dokumentų pateikimo dienos įvertina pareiškėjo pateiktus dokumentus, vietoje įvertina patalpas, kuriose pareiškėjas planuoja vykdyti licencijuojamą veiklą, ir priima sprendimą išduoti asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją arba atsisakyti ją išduoti ir apie priimtą sprendimą informuoja pareiškėją. Laikotarpis, per kurį pareiškėjas šalina licencijas išduodančios institucijos nurodytus trūkumus, neįskaitomas į šį terminą, tačiau jis negali būti ilgesnis kaip 90 dienų.

2. Asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją atsisakoma išduoti, jei:

1)   pareiškėjas neatitinka asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų reikalavimų;

2)   pareiškėjas pateikia dokumentus, kurių duomenys neatitinka tikrovės;

3)   įsiteisėjusiu teismo sprendimu pareiškėjui nustatytas veiklos apribojimas, draudžiantis verstis asmens sveikatos priežiūros veikla;

4)   licencijuojama veikla yra nenurodyta viešojo juridinio asmens steigimo dokumentuose.

3. Už asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar jos dublikato išdavimą, patikslinimą ir pakeitimą imama valstybės rinkliava.

6 straipsnis. Licencijuojamos veiklos sąlygos

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos privalo laikytis šių licencijuojamos veiklos sąlygų:

1) užtikrinti, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigoje asmens sveikatos priežiūrą vykdytų tik sveikatos priežiūros specialistai, teisės aktų nustatyta tvarka įgiję atitinkamą profesinę kvalifikaciją ir turintys atitinkamos praktikos licenciją;

2) užtikrinti, kad būtų naudojami tik teisės aktų reikalavimus atitinkantys medicinos prietaisai;

3)  turėti leidimą - higienos pasą teikiamoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms;

4) būti apdraudusiems civilinę atsakomybę už pacientams padarytą žalą;

5) laikytis kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;

6) laikytis kitų Asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos licencijavimo taisyklėse nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų.

7 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ar asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos galiojimo panaikinimas

1. Asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos galiojimas sustabdomas, jei nesilaikoma licencijuojamos veiklos sąlygų.

2. Asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos galiojimo sustabdymo terminas negali būti ilgesnis kaip  3 mėnesiai.

3. Asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos galiojimo sustabdymą licencijas išduodanti institucija panaikina, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga pašalina priežastis, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas, pateikia tai patvirtinančius dokumentus ir licencijas išduodanti institucija patikrinusi asmens sveikatos priežiūros įstaigą įsitikina, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos veikla atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, reikalavimus.

4. Asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos galiojimas panaikinamas:

1) asmens sveikatos priežiūros įstaigos prašymu;

2) asmens sveikatos priežiūros įstaigai nutraukus veiklą;

3) asmens sveikatos priežiūros įstaigai per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai, nepašalinus pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos galiojimas;

4) licencijas išduodančiai institucijai nustačius, kad sustabdžius licencijos galiojimą licencijos turėtojas toliau verčiasi licencijuojama veikla;

5) paaiškėjus, kad licencijai gauti pateikti suklastoti dokumentai;

6) licencijos turėtojas, sustabdžius jo licencijos galiojimą, per 12 mėnesių nuo licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo, padarė pažeidimą, kuris yra pagrindas sustabdyti licencijos galiojimą;

7) teismo sprendimu nustačius asmens sveikatos priežiūros įstaigos veiklos apribojimą, draudžiantį verstis asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijoje nurodyta asmens sveikatos priežiūros veikla;

8) asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančioms institucijoms nustačius, grubius asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, kylant realiai grėsmei pacientų sveikatai ar gyvybei.

5. Licencijas išduodanti institucija gali sustabdyti ar panaikinti visos licencijos ar tik jos dalies (atskirų paslaugų) galiojimą.

6. Licencijas išduodanti institucija, sustabdžiusi ar panaikinusi asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos galiojimą ar panaikinusi asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos galiojimo sustabdymą, apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu informuoja asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

8 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros staigų akreditavimas

1.   Akredituota asmens sveikatos priežiūros įstaiga – asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atitinkančias aukštesnius asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybės reikalavimus, kuriuos nustato sveikatos apsaugos ministras.

2.   Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, ne mažiau kaip 3 metus vykdančios veiklą pagal turimą asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją, turi teisę kreiptis dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų akreditavimo.

3.   Asmens sveikatos priežiūros įstaigas akredituoja licencijas išduodanti institucija sveikatos apsaugos ministro patvirtintų Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai taisyklių nustatyta tvarka ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

4.   Sprendimas akredituoti asmens sveikatos priežiūros įstaigą ar jos neakredituoti turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dokumentų, reikalingų akreditavimui, gavimo dienos. Licencijas išduodanti institucija apie priimtą sprendimą privalo raštu informuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.

5.   Už akreditavimą imama valstybės rinkliava.

9 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų pareigos

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos privalo:

1)   užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą;

2)   įgyvendinti būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą;

3)   užtikrinti minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų vykdymą;

4)   kokybiškai pildyti ir saugoti pacientų medicinos dokumentus,  taip pat visą kitą asmeninio pobūdžio informaciją apie pacientą bei teikti informaciją apie pacientą teisės aktų nustatyta tvarka;

5)   užtikrinti lygias pacientų teises į teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas;

6)   užtikrinti šiame įstatyme numatytų gydymo tarybos ir slaugos tarybos, medicinos etikos komisijos bei stebėtojų tarybos veikimą, kai pagal šį įstatymą jų sudarymas privalomas;

7)   teikti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka bei patvirtintos formos ataskaitas;

8)   teisės aktų nustatyta tvarka informuoti atitinkamas institucijas, asmens sveikatos priežiūros įstaigos savininkus ar steigėjus apie asmens sveikatos priežiūros įstaigoje įvykusius vidaus infekcijų atvejus ir protrūkius, kitus žalos pacientų sveikatai padarymo atvejus;

9)   asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančioms institucijoms netrukdyti atlikti patikrinimus, teikti prašomus dokumentus bei vykdyti kitus teisėtus reikalavimus;

10) vykdyti kitų teisės aktų nustatytas pareigas.

10 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų vidaus tvarkos taisyklės

1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos privalo turėti vidaus tvarkos taisykles ir užtikrinti, kad jos būtų prieinamos pacientams susipažinti.

2. Vidaus tvarkos taisyklėse turi būti nurodyta:

1)   pacientų kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą tvarka;

2)   pacientų registravimo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje tvarka;

3)   teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas, jų apmokėjimo sąlygos ir teikimo tvarka;

4)   pacientų teisės ir pareigos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje;

5)   pacientų lankymo, išrašymo ir perkėlimo į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas tvarka;

6)   pacientų skundų ir prašymų nagrinėjimo tvarka;

7)   informacijos apie pacientą jam ir kitiems asmenims teikimo tvarka;

8)   asmens sveikatos priežiūros įstaigos pareigos pacientui mirus;

9)   medicinos dokumentų nuorašų darymo, išdavimo pacientui ar kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims tvarka;

10) asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbo laikas;

11) paciento turimų dirbinių iš brangiųjų metalų, brangių protezų ir pinigų registravimo bei saugojimo tvarka.

11 straipsnis. Pacientų apskaita asmens sveikatos priežiūros įstaigose

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos privalo tvarkyti pacientų apskaitą bei Sveikatos apsaugos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai teikti sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos pacientų sveikatos priežiūros ataskaitas. Kiekvieno paciento medicinos dokumentai tvarkomi sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

12 straipsnis. Uždarosios valstybės asmens sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos steigimo ir veiklos ypatumai

1. Uždarosios valstybės asmens sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos gali būti steigiamos tik tikrosios karo tarnybos karių ir kitų asmenų, turinčių teisę į asmens sveikatos priežiūros paslaugas uždarosiose valstybės asmens sveikatos priežiūros biudžetinėse įstaigose, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, skirstymo punktuose, psichikos ligonių, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, nelegalių imigrantų asmens sveikatos priežiūrai, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos dalinių, specializuotų policijos įstaigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų asmens sveikatos priežiūrai tarnybos vietose. Šios įstaigos taip pat vykdo visuomenės sveikatos priežiūros priemones, įrašytas į Krašto apsaugos ministerijos, Teisingumo ministerijos ar Vidaus reikalų ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą.

2. Teisę steigti uždarąją valstybės asmens sveikatos priežiūros biudžetinę įstaigą psichikos ligonių, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, asmens sveikatos priežiūrai turi Sveikatos apsaugos ministerija. Teisę steigti uždarąsias valstybės asmens sveikatos priežiūros biudžetines įstaigas tikrosios karo tarnybos karių ir kitų asmenų, turinčių teisę į asmens sveikatos priežiūros paslaugas uždarosiose biudžetinėse įstaigose, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, skirstymo punktuose, nelegalių imigrantų sveikatos priežiūrai, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos dalinių, specializuotų policijos įstaigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų asmens sveikatos priežiūrai tarnybos vietose turi Krašto apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija, suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija ir Finansų ministerija.

3. Uždarųjų valstybės asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų, steigiamų krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemose arba Teisingumo ministerijos, nuostatus tvirtina jų steigėjai, suderinę su Sveikatos apsaugos ministerija.

4. Uždarosios valstybės asmens sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos valstybinis medicininis auditas atliekamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

13 straipsnis. Valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos savininkai, dalininkai ir jų įnašai

1. Valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos savininku ar dalininkais gali būti tik valstybė ir/ar savivaldybės.

2. Valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos dalininkų įnašais negali būti nekilnojamasis turtas ir brangi medicininė įranga, kurios vieneto vertė valstybės asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose yra didesnė nei du milijonai litų, o savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose yra didesnė nei vienas milijonas litų.

14 straipsnis. Valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos savininko ar dalininkų teises ir pareigas įgyvendinančių subjektų kompetencija

1. Valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos savininko ar dalininkų teises ir pareigas valstybė ir/ar savivaldybė įgyvendina atitinkamai per:

1) savivaldybės tarybą – asmens sveikatos priežiūros įstaigai užsiimant pirmine ir antrine asmens sveikatos priežiūros veikla, greitosios medicinos pagalbos veikla;

2) apskrities viršininką – asmens sveikatos priežiūros įstaigai užsiimant antrine asmens sveikatos priežiūros veikla;

3) Sveikatos apsaugos ministeriją – asmens sveikatos priežiūros įstaigai užsiimant tretine asmens sveikatos priežiūros veikla;

4) Sveikatos apsaugos ministeriją ir valstybinę aukštąją mokyklą, vykdančią trijų pakopų medicinos studijas - universiteto ligoninėse.

15 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydymo taryba

1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje yra daugiau kaip 10 gydytojų, iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų turi būti sudaryta asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydymo taryba (toliau – gydymo taryba). Gydymo tarybą turi sudaryti ne mažiau kaip 3 nariai. Gydymo tarybos narių skaičių nustato ir sudėtį tvirtina asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas.

2. Gydymo taryba yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo patariamasis organas, kuris svarsto asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir kokybės gerinimo klausimus, rengia klinikines konferencijas, svarsto naujų medicinos prietaisų įsigijimo ir kitus klausimus. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas sprendimus dėl naujų medicinos prietaisų įsigijimo, diagnostikos ir gydymo metodikų tvirtinimo, kokybės vadybos sistemos diegimo ir tobulinimo, gydytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikio bei gydytojų darbo krūvio priima įvertinęs gydymo tarybos nuomonę,

3. Jei valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos vadovas su gydymo tarybos pateikta nuomone nesutinka, gydymo taryba šio straipsnio 2 dalyje nurodytais klausimais turi teisę šią nuomonę pateikti asmens sveikatos priežiūros įstaigos savininkui arba dalininkams.

4. Gydymo taryba sudaroma asmens sveikatos priežiūros įstaigos steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, o veikia pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo patvirtintą darbo reglamentą.

16 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos slaugos taryba

1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje yra daugiau kaip 20 slaugytojų, iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos slaugytojų turi būti sudaryta asmens sveikatos priežiūros įstaigos slaugos taryba (toliau – slaugos taryba). Slaugos tarybą turi sudaryti ne mažiau kaip 3 nariai. Slaugos tarybos narių skaičių nustato ir sudėtį tvirtina asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas.

2. Slaugos taryba yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo patariamasis organas, kuris svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus, kokybės sistemos užtikrinimo ir gerinimo klausimus. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas sprendimus dėl slaugytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikio, slaugytojų darbo krūvio bei kokybės vadybos sistemos diegimo ir tobulinimo priima įvertinęs slaugos tarybos nuomonę.

3. Jei valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos vadovas su slaugos tarybos pateikta nuomone nesutinka, slaugos taryba šio straipsnio 2 dalyje nurodytais klausimais turi teisę šią nuomonę pateikti asmens sveikatos priežiūros įstaigos savininkui arba įstaigos dalininkams.

4. Slaugos taryba sudaroma asmens sveikatos priežiūros įstaigos steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, o veikia pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo patvirtintą darbo reglamentą.

17 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos komisija

1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje yra daugiau kaip 10 asmens sveikatos priežiūros specialistų, turi būti sudaroma asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos komisija (toliau – medicinos etikos komisija). Medicinos etikos komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip 3 nariai. Medicinos etikos komisijos narių skaičių nustato ir sudėtį tvirtina asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas.

2. Medicinos etikos komisija:

1) nagrinėja pacientų skundus dėl asmens sveikatos priežiūros specialistų etikos;

2) teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovui rekomendacijas medicinos etikos klausimais, sprendžiant ginčus tarp asmens sveikatos priežiūros darbuotojų;

3) organizuoja asmens sveikatos priežiūros įstaigos asmens sveikatos priežiūros darbuotojų ir pacientų mokymus medicinos etikos klausimais;

4) teikia siūlymus asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovui dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos asmens sveikatos priežiūros darbuotojų bendravimo su pacientais gerinimo.

3. Medicinos etikos komisija sudaroma asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentuose nustatyta tvarka, o veikia pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo patvirtintą darbo reglamentą.

18 straipsnis. Stebėtojų taryba

1. Valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos viešumui užtikrinti penkerių metų laikotarpiui sudaromas patariamasis organas - stebėtojų taryba.

2. Stebėtojų taryba sudaroma iš vieno valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo paskirto atstovo, vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir vieno valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos darbuotojų kolektyvo paskirto atstovo.

3. Universiteto ligoninės asmens sveikatos priežiūros įstaigos stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtų atstovų, dviejų valstybinės aukštosios mokyklos paskirtų atstovų, vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė aukštoji mokykla, tarybos paskirto tarybos nario, vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė aukštoji mokykla, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto atstovo.

4. Į valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos stebėtojų tarybos sudėtį negali įeiti asmenys, kurie yra kitų valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų organų nariai ar narių atstovai, taip pat asmenys, kurie dirba Valstybinėje ar teritorinėje ligonių kasoje ar draudimo veiklą vykdančioje įmonėje.

5. Valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos stebėtojų taryba teikia pasiūlymus bei išvadas šios įstaigos visuotiniam dalininkų susirinkimui bei asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovui dėl:

1) perspektyvinių ir einamųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigos uždavinių, veiklos efektyvumo, užtikrinant aptarnaujamųjų gyventojų sveikatos lygio augimą, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą;

2) asmens sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, apimties, mokamų paslaugų;

3) valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos biudžeto projekto ir metinių finansinių ataskaitų;

4) valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos darbo laiko ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje galiojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų;

5) sutarčių tarp valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos ir teritorinių ligonių kasų;

6) kitų valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos veiklos klausimų.

19 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos veiklos vidaus medicininis auditas

1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti organizuojamas vidaus medicininis auditas asmens sveikatos priežiūros įstaigos veiklai ir paslaugų kokybei gerinti. Už vidaus medicininio audito veiklą atsako asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje dirba iki 5 sveikatos priežiūros specialistų, už vidaus audito veiklą tiesiogiai atsakingas asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. Jei asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirba nuo 5 iki 50 sveikatos priežiūros specialistų, vidaus medicininio audito veiklą vykdo asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas asmuo arba ji vykdoma sutartiniais pagrindais. Jei asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirba nuo 50 iki 300 sveikatos priežiūros specialistų, asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įsakymu sudaroma vidaus medicininio audito grupė, o jei asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirba daugiau kaip 300 sveikatos priežiūros specialistų, steigiamas vidaus medicininio audito padalinys.

2. Vidaus medicininio audito veiklą vykdantys asmenys dalyvauja nustatant  asmens sveikatos priežiūros įstaigos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės politiką, tikslus ir kokybės rodiklius, atlieka planinius bei neplaninius vidaus medicininius auditus, organizuoja nepageidaujamų įvykių ir neatitikčių registravimą, atlieka jų priežasčių analizę, nagrinėja pacientų skundus, teikia  siūlymus asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimui ir gerinimui.

3. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos vidaus medicininio audito veiklos reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras.

20 straipsnis. Biudžetinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų mokamų paslaugų teikimas

1. Biudžetinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos turi teisę teikti mokamas paslaugas:

1) jei pacientai neturi teisės į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus būtinąja medicinos pagalbą;

2) jei pacientai kreipiasi į antrines ar tretines paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas be pirminės sveikatos priežiūros gydytojų, kurių specialybių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras, siuntimo;

3) jei pacientas savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, arba papildomas paslaugas ar procedūras.               

2. Mokamų paslaugų sąrašą ir jų teikimo sąlygas nustato sveikatos apsaugos ministras.

21 straipsnis. Biudžetinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, jų padalinių, filialų vadovų ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarka

1. Biudžetinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Universitetų ligoninių vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.  Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina biudžetinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos steigėjas arba  valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų savininkas ar visuotinis dalininkų susirinkimas.

2. Biudžetinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina biudžetinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovai. Biudžetinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovai turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

3. Biudžetinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka sveikatos apsaugos ministro patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Biudžetinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovai privalo periodiškai tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

4. Biudžetinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais.

5. Biudžetinių ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovų teises ir pareigas nustato šių įstaigų įstatai (nuostatai) ir pareiginės instrukcijos.

6. Biudžetinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių sveikatos priežiūros specialistai  į  darbą  priimami ir  iš darbo atleidžiami Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Biudžetinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai iš darbo atleidžiami Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais.          

7. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina universitetų ligoninių vadovai.

8. Šio straipsnio 1–5 dalies nuostatos netaikomos tų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių steigėjai yra Krašto apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija ar Vidaus reikalų ministerija, jų padalinių ir filialų vadovų priėmimui į darbą.

22 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolė

1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą pagal kompetenciją kontroliuoja:

1) Sveikatos apsaugos ministerija – kaip laikomasi šio įstatymo ir kitų asmens sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;

2) Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos – kaip laikomasi asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, pacientų saugos kontrolės reikalavimų;

3) Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos vykdo asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, teikimo kontrolę asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurios sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo;

4) Lietuvos bioetikos komitetas – kaip asmens sveikatos priežiūra atitinka bioetikos  reikalavimus;

5) Licencijas išduodanti institucija – kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigos laikosi medicinos prietaisų saugos ir naudojimo reikalavimų bei licencijuojamos veiklos sąlygų.

2. Biudžetinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos steigėjas vykdo asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš valstybės biudžeto, kiekio ir kokybės kontrolę.

23 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančių institucijų teisės ir pareigos

1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančių institucijų įgalioti atstovai turi teisę:

1) pateikus asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovui paskyrimo atlikti patikrinimą dokumentą, patekti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir pagal savo kompetenciją, paskyrimo dokumente nurodytoje apimtyje atlikti patikrinimą;

2) gauti dokumentus ir jų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas, asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo ir kitų darbuotojų žodinius ir raštiškus paaiškinimus, visą kitą reikalingą informaciją, įskaitant konfidencialią, kuri reikalinga patikrinimui atlikti;

3) reikalauti, kad pacientams būtų atlikti papildomi tyrimai;

4) teikti motyvuotą siūlymą licencijas išduodančiai institucijai sustabdyti ar panaikinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją licencijos galiojimą.

2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančios institucijos, nurodytos šio įstatymo 22 straipsnyje, turi teisę patikrinimo metu nustačius teisės aktų pažeidimus taikyti šio įstatymo 24 straipsnyje numatytas poveikio priemones.

3. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančios institucijos, nurodytos šio įstatymo 22 straipsnyje, privalo:

1) saugoti patikrinimo metu gautus medicinos dokumentus, užtikrinti informacijos apie pacientą bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų komercinės paslapties konfidencialumą;

2) pateikti tikrintai asmens sveikatos priežiūros įstaigai patikrinimo išvadas;

3) informuoti licencijas išduodančią instituciją apie nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių pažeidimų nustatymo.

24 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros veiklą kontroliuojančių institucijų taikomos poveikio priemonės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms

1. Nustačius teisės aktų pažeidimus, šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytos institucijos pagal kompetenciją turi teisę priimti sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo:

1) įspėti asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl pažeidimų bei nustatyti šių pažeidimų pašalinimo terminus;

2) reikalauti patikrinti nurodytoje apimtyje sveikatos priežiūros specialistų profesinę kompetenciją sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

3) taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas administracines nuobaudas.

2. Klausimas dėl poveikio priemonės taikymo asmens sveikatos priežiūros įstaigai svarstomas dalyvaujant jos vadovui ar jo įgaliotam atstovui, raštu prieš 5 darbo dienas pranešus asmens sveikatos priežiūros įstaigai apie klausimo svarstymo laiką ir vietą. Jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas ar įgaliotas atstovas į klausimo svarstymą neatvyksta, klausimas svarstomas ir sprendimas taikyti poveikio priemonę priimamas jam nedalyvaujant.

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 8 straipsnį, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 8 straipsnis įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

3. Šio įstatymo 15, 16, 17 straipsnių nuostatos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, išskyrus valstybės ir/ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas, įsigalioja 2009 m. liepos 1 d.

3 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotos asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos galioja neterminuotai ir suteikia teisę jų turėtojams verstis joje nurodyta asmens sveikatos priežiūros veikla.

4 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kitoms Įstatyme nurodytoms valstybės institucijoms

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos Įstatyme nurodytos valstybės institucijos peržiūri teisės aktus, susijusius su šio įstatymo nuostatų įgyvendinimu ir, prireikus, parengia ir/ ar patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktų pakeitimus ir/arba naujus teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS