Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL NACIONALINĖS NARKOTIKŲ KONTROLĖS IR NARKOMANIJOS PREVENCIJOS 2009–2016 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2008 m. d. Nr.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (Žin., 1997, Nr. 2-16; 2004, Nr. 39-1270) 5 straipsnio 2 dalimi n u t a r i a :
1 straipsnis.
2 straipsnis.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo
2008 m. d. nutarimu
Nr.
NACIONALINĖ NARKOTIKŲ KONTROLĖS IR NARKOMANIJOS PREVENCIJOS
2009-2016 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nacionaline narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2009-2016 metų programa (toliau - Programa) siekiama veiksmingai mažinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto vartojimo paklausą ir pasiūlą, plėtojant narkomanijos prevenciją, ankstyvąją intervenciją, gydymo, reabilitacijos, integracijos į visuomenę paslaugas, žalos asmens ir visuomenės sveikatai mažinimą, narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto vartojimo, jo padarinių stebėseną, mokslinius tyrimus, tarptautinį bendradarbiavimą, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos kontrolę.
2. Programa pagrįsta šiais strateginiais dokumentais:
1) 1961 m. Bendrąja narkotinių medžiagų konvencija (Žin., 2001, Nr. 51-1768);
2) 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencija (Žin., 2001, Nr. 50-1743);
3) 1988 m. Jungtinių Tautų Konvencija dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta (Žin., 1998, Nr. 38-1004);
5) Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu (Žin., 1997, Nr. 2-16);
6) Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr.113-5029);
7) Nacionalinio saugumo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (Žin., 2002, Nr. 56-2233);
8) Lietuvos sveikatos programa, patvirtinta 1998 m. Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 (Žin.,1998, Nr. 64-1842).
3. Programa pagrįsta nuolatiniu narkotikų kontrolės politikos stiprinimu, teisinės bazės tobulinimu, stebėsena ir vertinimu, koordinuotu tarpinstitucinių programų vykdymu, efektyviu lėšų panaudojimu, griežta atskaitomybe ir kontrole.
4. Programa įgyvendinama visuose valstybės ir vietos savivaldos administravimo lygiuose, bendruomenėse, pasitelkiant asociacijas bei šeimą, užtikrinant tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą ir koordinavimą, formuojant neigiamą visuomenės požiūrį į neteisėtą narkotinių ir psichotropinių, kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, organizuojant reikiamų paslaugų teikimą.
5. Programos įgyvendinimui skiriamas reikiamas politinis dėmesys ir finansavimas, nes neteisėtas narkotinių ir psichotropinių, kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas sukelia žalą asmens ir visuomenės sveikatai, skatina nusikalstamumą, didina socialinę atskirtį, sveikatos bei socialinės priežiūros išlaidas, kelia grėsmę valstybei ir visuomenės saugumui.
6. Programoje vartojamos sąvokos atitinka numatytas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme (Žin., 1998, Nr. 8-161), Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatyme (Žin., 1999, Nr. 55-1764; 2008, Nr. 65-2455), Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatyme (Žin., 1997, Nr. 30-711), Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme (Žin., 2006, Nr. 17-589), Vaikų, vartojančių psichiką veikiančias medžiagas, medicininės, psichologinės, socialinės reabilitacijos paslaugų teikimo koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 537 (Žin., 2005, Nr. 64-2285), Vaikų, vartojančių narkotines, psichotropines, kitas psichiką veikiančias medžiagas, nustatymo organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 437 (Žin., 2002, Nr. 35-1305; Žin., 2007 Nr. 107-4379) bei Narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalos mažinimo programų vykdymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-584 (Žin., 2006, Nr. 77-3020) sąvokas:
narkomanijos prevencija – prevencijos priemonės, skirtos užkirsti kelią neteisėtam narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimui, grindžiamos darniu ugdymu šeimose, mokyklose, bendruomenėse, derinamos su alkoholio ir tabako vartojimo prevencija, ir vykdoma remiantis bendrosios, atrankinės ir tikslinės prevencijos principais;
bendroji prevencija – prevencijos priemonės, taikomos asmenims, o ypatingai vaikams ir jaunimui, siekiant užkirsti kelią neteisėtam narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimui, apimančios žinių apie neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo žalą ir pasekmes teikimą, sveikatingumo ugdymą, neigiamų nuostatų į šių medžiagų neteisėtą vartojimą formavimą bei gyvenimo įgūdžių ugdymą;
atrankinė prevencija - prevencijos priemonės, taikomos asmenims, kurie dar neturi neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo patirties, bet dėl neigiamo socialinės aplinkos poveikio padidėja tikimybė, kad jie gali pradėti neteisėtai vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas, siekiant mažinti rizikos bei didinti apsauginių veiksnių įtaką ir stiprinti sveikos gyvensenos įgūdžius;
tikslinė prevencija – prevencijos priemonės, taikomos asmenims, kuriems būdingas probleminis elgesys dėl neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, bet dar neturintiems priklausomybės požymių, siekiant anksti nustatyti asmenis, neteisėtai vartojančius narkotines ir psichotropines medžiagas, ir motyvuoti nevartoti minėtų medžiagų, teikti jiems reikiamą socialinę ir psichologinę pagalbą, vykdyti ankstyvąją intervenciją;
paklausos mažinimas – kompleksinės ir integruotos priemonės, apimančios narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, gydymo, socialinės psichologinės reabilitacijos ir socialinės reintegracijos, žalos mažinimo priemones, skirtas skatinti neteisėtai nevartoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų ar sumažinti jų neteisėtą vartojimą bei su tuo susijusias pasekmes;
pasiūlos mažinimas – kompleksinės priemonės, kuriomis siekiama užkardyti neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei jų pirmtakais (prekursoriais) ir sumažinti neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartą.
II. ESAMOS būklės analizė
7. Neteisėtas narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas yra pasaulinis reiškinys, kurio mastai įvairiose šalyse skiriasi. Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo biuro duomenimis 2005–2006 m. narkotines ir psichotropines medžiagas bent kartą per pastaruosius 12 mėn. vartojo 4,9 proc., o bent kartą per pastarąjį mėnesį – 2,7 proc. pasaulio gyventojų. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras nurodo, kad Europoje kanapių vartojimas pradeda stabilizuotis, heroino vartojimas bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų švirkštimasis mažėja, didėja mirčių, susijusių su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu, skaičius ir kokaino vartojimas. Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. atlikto reprezentatyvaus 15-64 metų Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis narkotinę ar psichotropinę medžiagą bent kartą gyvenime yra bandę 8,2 proc., o bent kartą per pastaruosius 12 mėn. - 2,6 proc. gyventojų. Labiausiai šalyje yra paplitęs kanapių vartojimas: bent kartą gyvenime kanapes yra vartoję 7,6 proc. Lietuvos gyventojų, Europos Sąjungoje vidutiniškai - 15,5 proc. gyventojų. Lietuvos gyventojai, rūkantys ir vartojantys alkoholinius gėrimus, yra labiau linkę neteisėtai vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas nei tie gyventojai, kurie neturi šių žalingų įpročių.
8. Neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą lemia įvairūs socialiniai, ekonominiai, aplinkos veiksniai, paveldimumas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų prieinamumas. Gyventojų migracija daro įtaką narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėto vartojimo paplitimui. Lietuvos gyventojai dažniausiai emigruoja į Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Airiją, Vokietiją, kuriose narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtas vartojimas žymiai labiau paplitęs nei Lietuvoje. Šiose šalyse narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto vartojimo paplitimas yra vidutiniškai 3–5 kartus didesnis nei Lietuvoje. Pabandyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali paskatinti ir liberalesni kitų šalių įstatymai, nedraudžiantys asmenims vartoti tam tikras narkotines ar psichotropines medžiagas.
9. Vaikai, nelankantys mokyklos, prasčiau besimokantys, augantys rizikos ar skurdą patiriančiose šeimose, dažniau linkę neteisėtai vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas, alkoholį, rūkyti tabaką. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis 2006 m. Lietuvoje registruota 14 tūkst. rizikos šeimų, jose augo 31 tūkst. socialinės rizikos vaikų, kas 5-as Lietuvos gyventojas gyveno žemiau skurdo ribos. 2007 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis mokyklos nelankė 303 vaikai, iš jų 49 turintys negalią. 2007 m. vykdyto Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projekto Europos mokyklose (ESPAD) tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos mokyklose 2007 m. neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo lygis per paskutinius keturis metus išliko panašus: 2007 metais kanapes (marihuaną) bent kartą gyvenime nurodė bandę 18,4 proc. 15-16 metų Lietuvos moksleivių, (2003 m. – 13,6 proc.), heroiną – 1,3 proc. (2003 m. – 1,4 proc.), amfetaminus – 3,1 proc. (2003 m. – 5 proc.), ekstazi – 3,6 proc. (2003 m. – 2 proc.). Nuo 2006 metų mokyklose vykdoma kompleksinė psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, tabako, narkotinių, psichotropinių ir pan.) prevencija, įgyvendinama Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 (Žin., 2006, Nr. 33-1197). Prevencijos priemonės orientuotos į tikslines rizikos grupes, atitinkančios tikslinės grupės narių amžių bei poreikius. Teikiamos ankstyvosios intervencijos paslaugos vaikams.
10. 2004 – 2007 metais buvo kryptingai plėtojamos sveikatos priežiūros paslaugos, asmenims priklausomiems nuo neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo. Kvalifikuota medicininė pagalba asmenims, neteisėtai vartojantiems narkotines ir psichotropines medžiagas bei sergantiems priklausomybe nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, Lietuvoje teikiama pirminės sveikatos priežiūros įstaigose ir psichikos sveikatos centruose. Specializuota medicininė pagalba asmenims, sergantiems priklausomybe nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, Lietuvoje teikiama ligoninių psichiatriniuose skyriuose, psichiatrijos ligoninių ambulatoriniuose ir stacionaro skyriuose. Specializuotą ambulatorinę ir stacionarinę pagalbą teikia priklausomybės ligų centrai, esantys Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje bei ambulatorinę pagalbą teikia visi psichikos sveikatos centrai. 2006 m. Lietuvoje buvo 256 asmens sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios teisę užsiimti asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti psichiatrijos, priklausomybės ligų psichiatrijos, psichoterapijos, vaikų ir paauglių psichiatrijos sveikatos priežiūros paslaugas. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis sumažėjo asmenų, pirmą kartą besikreipiančių į sveikatos priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, neteisėtai vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas. 2007 m. sergamumas narkomanija sudarė 9,5 atv./100 tūkst. gyventojų ir buvo mažesnis už pastarųjų 7 metų vidurkį (12 atv./100 tūkst. gyventojų). 2007 m. asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, neteisėtai vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, registruoti 5715 asmenys (2006 m. – 5573 asm.), daugiau kaip 90 proc. tokių asmenų, narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai vartojo švirkščiamuoju būdu, apie 80 proc. vartojo opioidus. 2007 m. asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, neteisėtai vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, registruota 11 vaikų (2006 m. – 19, 2005 m. – 44 vaikai). Vaikams, priklausomiems nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, specializuotos gydymo paslaugos, teikiamos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos priklausomybės ligų centruose. 2007 m. vaikams, priklausomiems nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, pradėtos teikti ilgalaikės psichoterapinės reabilitacijos paslaugos Kauno priklausomybės ligų centre.
11. Siekiant užtikrinti socialinių psichologinių reabilitacijos paslaugų prieinamumą asmenims, priklausomiems nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kryptingai teikiama valstybės parama socialinės psichologinėms reabilitacijos bendruomenėms. 2007 m. trumpalaikę socialinę globą tokiems asmenims teikė 16 psichologinės bei socialinės reabilitacijos įstaigų, kuriose buvo apie 290 vietų. Apie 40 proc. asmenų, priklausomų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, baigia socialinės psichologinės reabilitacijos programas. Siekiant integruoti šiuos asmenis į darbo rinką, mažinti jų socialinę atskirtį, plėtojamas adaptacijos įstaigų, kuriose baigę psichologinės bei socialinės reabilitacijos programą asmenys galėtų gauti specialistų pagalbą reintegracijos į visuomenę metu, tinklas. Asmenų, priklausomų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, reintegraciją į visuomenę bei darbo rinką, apsunkina socialinė atskirtis bei tolerancijos stoka. 2005 m. Pilietinės visuomenės instituto Lietuvos gyventojų vertybinės apklausos duomenimis per pastaruosius metus labiausiai didėjo nepakanta asmenims, priklausomiems nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t.y. 96 proc. Lietuvos gyventojų kaimynystėje nenorėtų gyventi su asmenimis, priklausomais nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų (1999 m. tokių buvo 88 proc.), 77 proc. apklaustųjų nenorėtų gyventi kaimynystėje su teistais asmenimis (1999 m. - 64 proc.), 87 proc. - su asmenimis, priklausomais nuo alkoholio (1999 m. – 82 proc. ) ir 70 proc. - su sergančiais AIDS (1999 m. – 55 proc.).
12. Asmenų, sergančių priklausomybės ligomis, gydymas yra sudėtingas, reikalaujantis įvairių ilgalaikių medicininių, psichologinių ir socialinių paslaugų. Šiems asmenims būdingi psichikos ir elgesio sutrikimai, motyvacijos stoka, gretutiniai susirgimai, socialinė dezadaptacija. Tarptautinė praktika rodo, kad vidutiniškai pusė visų asmenų, sergančių priklausomybės ligomis ir dalyvaujančių ilgalaikėse reabilitacijos programose, jas baigia be atkryčių.
13. Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis per pastaruosius metus į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl apsinuodijimų narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis vidutiniškai per metus buvo kreiptasi apie 290 kartų (2006 m. - 287, 2005 m. – 257, 2004 m. – 300 kartų). Apie pusę besikreipusiųjų sudarė asmenys, apsinuodiję opioidais.
14. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis 2007 m. užregistruoti 72 mirčių dėl narkotinių ir psichotropinio medžiagų vartojimo atvejai (2006 m. – 62 atv., 2005 m. – 31 atv., 2004 m. – 38 atv.). Tai sudaro 0,16 proc. visų Lietuvoje registruotų mirčių skaičiaus (2006 m. – 0,14 proc., 2005 m. – 0,07 proc., 2004 m. – 0,09 proc.). Dažniausia mirties priežastis buvo apsinuodijimas opioidais. 2004 - 2008 m. buvo tobulinamos mirties priežasties nustatymo metodikos, specialistų kvalifikacija, atnaujinta laboratorinė įranga, diegiamos informacinės sistemos.
15. Neteisėtas narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas tiesiogiai siejamas su infekcinių ligų (žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcija, hepatito) plitimu. Nors Lietuvoje pagrindinis ŽIV infekcijos plitimo būdas - neteisėtas švirkščiamųjų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas, pastaraisiais metais mažėja tokiu būdu per ataskaitinius metus naujai užsikrėtusių ŽIV infekcija asmenų skaičius. 2007 m. nuo visų naujai per metus ŽIV infekcija užsikrėtusių asmenų skaičiaus - 55,6 proc. užsikrėtė neteisėtai vartodami švirkščiamas narkotines ir psichotropines medžiagas (2006 m. – 62 proc., 2005 m. - 70,8 proc., 2004 m. - 74,8 proc.). Siekiant mažinti infekcinių ligų plitimą, mirčių skaičių tarp neteisėtai narkotines ir psichotropines medžiagas vartojančių asmenų, Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse plėtojamos žalos mažinimo programų priemonės (pakaitinis gydymas bei žemo slenksčio paslaugos).
16. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis 2008 metų sausio 1 d. Lietuvoje pakaitinis gydymas metadonu buvo taikomas 460 asmenų, sergančių priklausomybe nuo opioidų, tai sudarė 10 proc. visų asmenų, registruotų dėl priklausomybės nuo opioidų. Lietuvoje pakaitiniam gydymui leidžiama skirti metadono ar buprenorfino hidrochloridą, kurie 2005 m. buvo įrašyti į XIV Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) būtinųjų vaistinių preparatų sąrašą. Jungtinės Tautos remia pakaitinio gydymo plėtrą kaip vieną veiksmingiausių priklausomiems nuo opioidų ir sergantiems ŽIV infekcija asmenims prevencinės pagalbos metodų. Pasaulio sveikatos organizacijos vykdyto tyrimo „Pakeičiamasis priklausomybės nuo opioidų gydymas ir ŽIV”, kuriame dalyvavo ir Lietuva, rezultatai parodė, kad gydant metadonu pagerėja sveikata ir gydymo kokybė. 2006 m. Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Valstybinio psichikos sveikatos centro atlikti pakaitinio gydymo programų Lietuvoje efektyvumo tyrimai parodė, kad pakaitinis gydymas yra veiksmingas ir reikalingas priklausomybei nuo opioidų gydyti, mažina neteisėtą švirkščiamųjų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, nusikalstamumą, infekcinių ligų plitimą, pagerina socialinę ir sveikatos būklę.
17. Kryptingas žemo slenksčio paslaugų (švirkštų/adatų keitimo, informavimo, konsultavimo ir kt.), skirtų švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai vartojantiems asmenims plėtojimas pradėtas 2007 m., siekiant sumažinti su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu ir rizikinga elgsena susijusias neigiamas medicinines, socialines, ekonomines, teisines pasekmes visuomenei ir asmeniui. Šios paslaugos teikiamos visose Europos Sąjungos šalyse. 2007 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 11 žemo slenksčio paslaugų kabinetų, kuriuose lankėsi 3024 asmenys. ŽIV infekcijos paplitimas tarp šios rizikos grupės asmenų siekia apie 8 proc. Žemo slenksčio paslaugų teikimo būtinybę nulemia ŽIV infekcijos, hepatito bei švirkščiamųjų narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto vartojimo paplitimas savivaldybėse. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis, dažnai asmenims, priklausomiems nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, be priklausomybės susirgimų, nustatomi ir gretutiniai susirgimai: depresija, užkrečiamosios ligos, asmenybės sutrikimai, nerimo sindromai bei kiti psichikos sutrikimai. Tokių pacientų gydymas yra ypač sudėtingas, reikalaujantis kompleksinių ilgalaikių paslaugų, stiprios asmeninės paciento motyvacijos pasveikti. Žemo slenksčio paslaugų teikimas padeda švirkščiamųjų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartotojus nukreipti į socialinės pagalbos ir sveikatos priežiūros įstaigas, sumažinti infekcinių ligų plitimą, mirčių ir nusikalstamų veikų skaičių.
18. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas laisvės atėmimo vietose Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, yra žymiai didesnis negu bendroje populiacijoje. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų plitimą laisvės atėmimo vietose lemia įprotis be gydytojo paskyrimo vartoti šias medžiagas laisvėje, nepakankamas nuteistųjų užimtumas, laisvės atėmimo įstaigų saugumo neužtikrinimas, sveikatos ir socialinių paslaugų trūkumas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos duomenimis, 2007 m. laisvės atėmimo vietose iš 7866 nuteistųjų narkotines ar psichotropines medžiagas neteisėtai vartojo 17,7 proc. nuteistųjų, iš kurių apie 80 proc. neteisėtai vartojo švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas. Pastaraisiais metais nuteistųjų tarpe mažėja opioidų vartojimas, didėja kartu kelių narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtas vartojimas. Laisvės atėmimo vietose nustatyta daugiau kaip 60 proc. visų ŽIV infekcijos atvejų. Tai rodo, kad laisvės atėmimo vietose yra didelis pavojus plisti tokioms infekcinėms ligoms kaip ŽIV infekcija, hepatitas. Lietuvos laisvės atėmimo vietose netaikomos tokios žalos mažinimo priemonės kaip adatų ir švirkštų keitimas. Siekiant sudaryti sąlygas įgyvendinti nusikalstamų veikų prevenciją, mažinti nusikalstamų veikų recidyvą ir laisvės atėmimo vietose esančių asmenų skaičių, nuo 2007 m. kryptingai įgyvendinama probacijos sistema Lietuvoje.
19. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) neteisėtos apyvartos mastus apibūdina tokie indikatoriai kaip šių medžiagų kaina neteisėtoje jų apyvartoje, sulaikymų dažnumas, šių medžiagų kiekiai, sulaikytų asmenų skaičius, kontrabandos keliai, registruotų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvarta skaičius. Nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvarta, yra latentinės ir jų atskleidimas tiesiogiai priklauso nuo teisėsaugos pareigūnų darbo kokybės. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis 2007 m., lyginant su 2006 m., užregistruota 3,5 proc. daugiau nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, jų I kategorijos pirmtakais (prekursoriais) ir šių medžiagų kontrabanda (2007 m. užregistruotos 1732 nusikalstamos veikos, 2006 m. - 1673 veikos, 2005 m. – 1816). Šios kategorijos nusikalstamos veikos sudaro apie 2 proc. visų šalyje užregistruotų nusikalstamų veikų (2007 m. - 2,3 proc., 2006 m. - 2,0 proc., 2005 m. - 2,0 proc.). Ištirta 81,4 proc. tokių veikų (2006 m. - 80,6 proc., 2005 m. - 79,2 proc.). 2007 m. palyginti su 2006 m. iš nelegalios apyvartos išimta dvigubai daugiau metamfetamino, trigubai mažiau amfetamino, dvigubai mažiau ekstazi tablečių. Amfetaminas į neteisėtą apyvartą patenka iš nelegalių vietos laboratorijų, o ekstazi iš Nyderlandų ir Belgijos. Dalis šios medžiagos lieka Lietuvoje, o kita dalis gabenama į rytus, t.y. Baltarusiją ir Rusiją. Amfetaminas ir metamfetaminas iš Lietuvos dažniausiai vežamas į Skandinavijos valstybes, o taip ir į Rusiją bei Baltarusiją. Metamfetamino neteisėta gamyba stebima Latvijoje, Estijoje, Čekijoje, Vokietijos regionuose, Lietuvoje. 2005 m. bei 2006 m. šalyje buvo išaiškintos ir sunaikintos 2 sintetinių narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybos nelegalios laboratorijos. 2007 m. nebuvo gauta jokių duomenų apie sintetinių narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybos laboratorijų veiklą Lietuvoje. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis, Europoje pastaraisiais metais mažėja narkotinių ir psichotropinių medžiagų kainos neteisėtoje apyvartoje. Lietuvoje sumažėjo amfetamino tipo stimuliuojančių medžiagų kainos.
20. Nuolat stebimas naujų narkotiniu ir psichotropiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų, pavojingų žmogaus sveikatai bei visuomenės saugumui, atsiradimas rinkoje. 2007 m. Europos Sąjungoje buvo aptikta 15 naujų psichoaktyvių medžiagų, 2006 m. – 7, 2005 m. – 14. Įgyvendinant 2005 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendimą 2005/387/TVR dėl keitimosi informacija apie naujas psichoaktyvias medžiagas, jų rizikos įvertinimo ir kontrolės (OL 2005 L 127, p. 32), Lietuvoje veikia ankstyvo pasikeitimo informacija apie naujas psichoaktyvias medžiagas sistema.
21. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis didėja Lietuvos Respublikos piliečių vaidmuo tarptautinėje neteisėtoje narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartoje, kaip narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrabandos organizatorių ir kurjerių: 2007 m. sulaikyti 107 Lietuvos Respublikos piliečiai užsienyje, susiję su narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda (2006 m. tokių buvo 90)
22. Teisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) apyvartos kontrolę vykdo Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Registracijos pažymėjimus veiklai su II ir III kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) turėjo 18 įmonių. 2007 m. įmonių, licencijuotų veiklai su I kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), nebuvo.
23. Siekiant sustiprinti vairuotojų vairavimo kontrolę, 2007 m. Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba taiko prevencines priemones, padedančias nustatyti vairuotojus, apsvaigusius nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Šios tarnybos duomenimis 2007 m. eismo įvykiuose, kurių metu nukentėjo ar žuvo eismo dalyviai, nustatyti 27 vairuotojai, kurie vairavo transporto priemones apsvaigę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Įvairių tikslinių policijos prevencinių priemonių metu išaiškinti 44 vairuotojai, kurie vairavo transporto priemones apsvaigę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
24. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis pastaraisiais metais nebuvo nustatyti pinigų, gautų iš neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos, plovimo atvejai.
25. Narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės veiklai koordinuoti nuo 2004 m. sausio 1 d. įsteigtas Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, visose savivaldybėse veikia Savivaldybių narkotikų kontrolės komisijos, Savivaldybių administracijų prevencinio darbo koordinavimo grupės, o mokyklose – prevencinio darbo grupės bei Savivaldybių pedagoginės psichologinės tarnybos.
26. Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. atlikto narkotikų kontrolės kvalifikacijos tobulinimo programų tyrimo duomenimis, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, Lietuvos Respublikos teisingumo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo centrai specialistams, dirbantiems narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityse, nuolat rengia ir organizuoja kvalifikacijos tobulinimo programas, seminarus bei kursus narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrolės ir narkomanijos prevencijos klausimais.
27. Narkomanijos prevencijos, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įgyvendinimo priemonės yra finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų bei kitų lėšų. Nuo 2004 m. lėšos, skirtos Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programos priemonių įgyvendinimui kasmet didėja apie 20 proc.
28. Lietuvoje plėtojama neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, jo padarinių, apyvartos stebėsena, duomenų surinkimas, informacijos analizė ir sklaida visuomenei, vykdomi moksliniai tyrimai. 2007 m. Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtas Europos narkotikų ir narkomanijos informacinio tinklo (REITOX) nacionaliniu centru, kurio tikslas užtikrinti informacijos rinkimą ir analizę. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei visuomenė nuolat informuojama apie narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos veiklą.
29. Palaikomi glaudūs ryšiai su Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityse. Teisėsaugos institucijos sėkmingai bendradarbiauja ir dalyvauja tarptautiniuose projektuose, operacijose, susijusiose su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei jų pirmtakais (prekursoriais) su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis. Nuo 2008 m. sausio 1 d. Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų Narkotikų komisiją ir tapo tikrąja šios komisijos nare iki 2011 m.
30. Esamos būklės analizė leidžia išskirti šiuos palankius ir nepalankius veiksnius.
Palankūs veiksniai:
1) įgyvendinama narkomanijos prevencija ir narkotikų kontrolės politika derinama su šalies ir tarptautiniais strateginiais dokumentais ir programomis, bei nuolat tobulinama narkomanijos prevencijos, ir narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įgyvendinimo teisinė bazė;
3) narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos priemonės formuojamos ir įgyvendinamos atsižvelgiant į tikslinės grupės poreikius, amžių ir kitus veiksnius, kompleksiškai derinamos su kitų psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, tabako) vartojimo prevencija;
4) naudojamos įvairios šiuolaikinės informavimo priemonės, informuojant visuomenę sveikos gyvensenos bei narkomanijos prevencijos, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrolės klausimais;
5) sukurta ir plėtojama gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos į visuomenę paslaugų sistema asmenims, priklausomiems nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų;
6) plėtojamas žalos mažinimo paslaugų prieinamumas ir kokybė asmenims, priklausomiems nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų;
7) sukurtas narkomanijos prevencijos, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrolės koordinavimo mechanizmas valstybės ir vietos savivaldos lygiuose;
8) vykdoma neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, jo padarinių, bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos stebėsena, moksliniai tyrimai, plėtojamos informacinės sistemos narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityse;
9) stiprinama narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos kontrolė;
10) nuolat tobulinama specialistų, dirbančių narkomanijos prevencijos ir narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrolės srityse, kvalifikacija;
11) įgyvendinama paklausos mažinimo priemonių vertinimo sistema pagal Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro rekomendacijas;
12) plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas bei tarptautinės gerosios patirties taikymas įgyvendinant pasiūlos ir paklausos mažinimo priemones, naudojant Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų finansinę ir metodinę paramą.
Nepalankūs veiksniai:
1) narkotinių ar psichotropinių, kitų psichiką veikiančių medžiagų neteisėtą vartojimą nulemia daugelis veiksnių (genetiniai, socialiniai, kultūriniai, ekonominiai, etniniai, tarptautiniai), todėl paklausos mažinimo priemonių vykdymas reikalauja nuolatinių finansinių ir žmogiškųjų išteklių bei neleidžia tikėtis greitų paklausos mažinimo priemonių įgyvendinimo rezultatų;
2) sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo, teisėsaugos institucijų ištekliai yra nepakankami, įgyvendinant sveikatos ugdymo ir prevencijos programas mokyklose ir bendruomenėse, užtikrinant gydymo ir socialinių paslaugų prieinamumą bei neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos kontrolę;
3) visuomenės nepakantumas asmenims, turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, skatina šių asmenų socialinę atskirtį bei riboja galimybes gauti gydymo bei socialines paslaugas;
4) šeimos ryšių susilpnėjimas, moralinių vertybių devalvavimas lemia delinkventinio elgesio pasireiškimus bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų, alkoholio ir tabako vartojimą;
5) dėl priklausomybės ligų specifikos yra nepakankama asmenų, priklausomų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, motyvacija gydytis bei dalyvauti psichologinės ir socialinės reabilitacijos programose;
6) auga pasaulinė neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvarta, internetinė prekyba ir iš to gaunamas pelnas, stebima organizuoto nusikalstamumo globalizacija;
7) gyventojų mobilumas ir migracija keičia žmonių nuostatas į neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, sąlygoja liberalaus požiūrio į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, alkoholio ir tabako vartojimą skverbimąsi;
8) naujų narkotiniu ir psichotropiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų, pavojingų žmogaus sveikatai bei visuomenės saugumui, atsiradimas rinkoje;
III. PROGRAMOS VIZIJA
31. Programos vizija – įgyvendinus Programą, bus užtikrintas neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) paklausos ir pasiūlos mažinimas: įgyvendinama veiksminga narkomanijos prevencija, užtikrinamas ankstyvosios intervencijos, gydymo, reabilitacijos, socialinės reintegracijos ir žalos mažinimo paslaugų prieinamumas ir kokybė, užtikrinama veiksmingesnė narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos kontrolė, stebėsena, tarpinstitucinis ir tarptautinis bendradarbiavimas.
IV. PROGRAMOS tikslaS, PRIORITETAI IR UŽDAVINIAI
32. Programos tikslas – sustabdyti ir mažinti narkomanijos plitimą, stiprinant asmens ir visuomenės sveikatą bei saugumą.
33. Programos prioritetai:
3) tarptautinio ir nacionalinio valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimo bei koordinavimo narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityse stiprinimas;
34. Programos uždaviniai:
1) sustabdyti ir mažinti neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą mažinant jų paklausą;
2) mažinti neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pasiūlą, stiprinant šių medžiagų apyvartos kontrolę;
3) įgyvendinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto vartojimo, jo padarinių, pasiūlos ir paklausos mažinimo priemonių stebėseną ir vertinimą bei plėtoti mokslinius tyrimus;
V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
35. Įgyvendinant Programos 34 punkte nurodytą 1 uždavinį numatomos vykdyti šios priemonės:
1) vykdyti bendrąją, atrankinę ir tikslinę prevenciją šeimose, mokyklose ir globos įstaigose, bendruomenėse, darbo vietose, skatinant savivaldybių institucijų, asociacijų ir bendruomenių iniciatyvas bei ypatingą dėmesį skiriant vaikų ir jaunimo gyvenimo įgūdžių ugdymui, socialinės atskirties mažinimui;
2) formuoti neigiamą visuomenės požiūrį į neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, plėtojant švietimą ir informuotumą narkomanijos prevencijos klausimais, atsižvelgiant į tikslinės grupės asmenų amžių, kultūrą, tradicijas, kitus ypatumus;
5) gerinti asmenims, neteisėtai vartojantiems narkotines ir psichotropines medžiagas, gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos į visuomenę paslaugų prieinamumą ir kokybę;
6) plėtoti laisvės atėmimo vietose bendrosios, atrankinės ir tikslinės prevencijos vykdymą, gydymo ir reabilitacijos paslaugų teikimą;
7) plėtoti žalos mažinimo paslaugų prieinamumą ir kokybę, siekiant mažinti užkrečiamųjų ligų plitimą, mirčių bei nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu, skaičių;
8) gerinti asmenų, vairuojančių transporto priemones, apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, nustatymo galimybes, stiprinant eismo saugumo kontrolę;
36. Įgyvendinant Programos 34 punkte nurodytą 2 uždavinį numatomos vykdyti šios priemonės:
1) tobulinti teisės aktus, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos kontrole, prireikus rengti naujus;
2) stiprinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, tiriant nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvarta;
3) stiprinti Europos Sąjungos išorės sienos apsaugą, tobulinant tikrinimo pasienyje procedūras, kitas sienos kontrolės priemones, skirtas užkirsti kelią narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) kontrabandai;
4) užtikrinti teisėsaugos institucijų padalinių, atliekančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos kontrolės bei kitas su tuo susijusias funkcijas, administracinių gebėjimų stiprinimą, finansinį, materialinį techninį ir informacinį aprūpinimą;
5) užtikrinti pinigų, gautų iš neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos, plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, tokių pinigų ir kito nusikalstamu būdu įgyto turto nustatymą, konfiskavimą ir realizavimą;
37. Įgyvendinant Programos 34 punkte nurodytą 3 uždavinį numatomos vykdyti šios priemonės:
1) plėtoti neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, jo padarinių, apyvartos stebėseną, informacijos sklaidą visuomenei, šalies ir tarptautinėms institucijoms bei organizacijoms;
2) vykdyti mokslinius tyrimus, diegti mokslu ir gerąja praktika pagrįstas metodikas (gydymo, reabilitacijos ir socialinės integracijos, nusikalstamų veikų prevencijos ir išaiškinimo, duomenų ir informacijos rinkimo ir kt.), įgyvendinant pasiūlos ir paklausos mažinimo priemones;
38. Įgyvendinant Programos 34 punkte nurodytą 4 uždavinį numatomos vykdyti šios priemonės:
1) plėtoti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų, bendruomenių tarpusavio bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą, įgyvendinant pasiūlos ir paklausos mažinimo priemones;
2) organizuoti ir dalyvauti tarptautinėse operacijose ar projektuose, skirtuose neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos kontrolei gerinti;
3) aktyviai bendradarbiauti su Europos Sąjungos institucijomis, Jungtinių Tautų, kitomis tarptautinėmis organizacijomis, keičiantis informacija ir gerąja praktika narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityse;
4) tobulinti Programos priemonių vykdymo ir atskaitomybės procesą bei efektyviau naudoti skiriamas lėšas;
VI. SIEKIAMI rezultatai (VERTINIMO KRITERIJAI)
39. Siekiami Programos įgyvendinimo rezultatai:
1) bus sustabdytas ir sumažintas neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo plitimas;
3) bus užtikrinta neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, jo padarinių, apyvartos, pasiūlos ir paklausos mažinimo priemonių stebėsena ir vertinimas, mokslinių tyrimų vykdymas ir plėtra;
40. Vertinimo kriterijai:
1) neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas tarp šalies gyventojų bei tikslinių grupių;
2) mokyklų, įgyvendinusių sveikos gyvensenos ugdymo programas, skaičius; programose dalyvavusių vaikų procentas;
3) užkrečiamųjų ligų (ŽIV/AIDS, virusinio hepatito B ir C), susijusių su narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtu vartojimu, plitimo dinamika;
4) mirčių, susijusių su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu, skaičiaus dinamika;
6) pasiūlos ir paklausos mažinimo priemonių informacijos sklaida (straipsniai, konferencijos, seminarai, internetinės svetainės, informacinės kampanijos);
7) Lietuvos gyventojų nuostatų ir požiūrio į narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtą vartojimą pokytis;
8) gerai informuotos visuomenės dalis (proc.) apie neigiamas neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo pasekmes;
9) asmens sveikatos priežiūros įstaigų, turinčių licencijas psichiatrijos bei vaikų ir paauglių psichiatrijos paslaugoms teikti skaičius; suteiktų gydymo paslaugų asmenims, priklausomiems nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, skaičius;
10) asmenų, besikreipusių į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, neteisėtai vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, skaičiaus dinamika;
11) įstaigų, teikiančių socialinės ir psichologinės reabilitacijos paslaugas asmenims, skaičius, reabilitacijos vietų skaičius bei asmenų, kuriems suteiktos socialinės ir psichologinės reabilitacijos paslaugos, skaičius;
12) įstaigų, teikiančių žalos mažinimo programų paslaugas skaičius bei asmenų, gaunančių žemo slenksčio paslaugas, skaičius;
13) įstaigų, teikiančių pakaitinio gydymo paslaugas, skaičius; asmenų, dalyvaujančių ir baigusių pakaitinio gydymo programose skaičius;
14) narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos kontrolei gerinti skirtų operacijų ar projektų, kuriuose dalyvauja šalies teisėsaugos institucijos, skaičius;
15) nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei jų pirmtakais (prekursoriais), atskleidimo ir ištyrimo rodikliai;
16) sulaikytų asmenų, apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių bei kitų psichiką veikiančių medžiagų ir vairuojančių transporto priemones, skaičius;
17) informacinių sistemų, užtikrinančių neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, jo padarinių bei apyvartos stebėseną ir informacijos sklaidą, skaičius;
18) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų tarnautojų, pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, tobulinusių kvalifikaciją narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityse, skaičius;
19) tarptautinių narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) kontrolės ir narkomanijos prevencijos projektų, programų ir tinklų, kuriuose dalyvauja valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ir vykdomų mokslinių tyrimų, skaičius;
VII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR ATSKAITOMYBĖ
42. Lietuvos Respublikos Vyriausybė kasmet tvirtina Programos įgyvendinimo priemones, numatydama atsakingas valstybės institucijas ir įstaigas, Programos įgyvendinimo priemonių atlikimo terminus.
43. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios vykdo Programos įgyvendinimo priemones, kasmet iki sausio 31 d. teisės aktų nustatyta tvarka pateikia Narkotikų kontrolės departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informaciją apie šios Programos įgyvendinimo priemonių vykdymą.
44. Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės koordinuoja Programos įgyvendinimo priemonių vykdymą ir kasmet iki kovo 1 d. rengia Programos priemonių įgyvendinimo ataskaitą, ją teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei, suinteresuotoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, asociacijoms, pristato visuomenei, nurodydamas vykdomų priemonių veiksmingumą.
45. Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atlieka tarpinį Programos įgyvendinimo 2009-2012 metų priemonių vertinimą ir parengia ataskaitą, ją teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei, suinteresuotoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, asociacijoms, pristato visuomenei, nurodydamas vykdomų priemonių veiksmingumą.
46. Apskričių viršininkai, rengdami ir įgyvendindami socialines regionines programas, turi atsižvelgti į narkomanijos plitimo tendencijas regione ir prireikus numatyti šiose programose atitinkamas priemones arba rengti atskiras narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programas.
47. Savivaldybės, įgyvendindamos pasiūlos ir paklauso mažinimo priemones savo teritorijose, bendradarbiauja su sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų teikimo, kultūros, švietimo įstaigomis, teritorinėmis darbo biržomis, asociacijomis, bendruomene.
48. Lietuvos Respublikos Vyriausybė lėšas Programai įgyvendinti numato rengdama atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, atsižvelgiant į finansavimo galimybes. Programos įgyvendinimui taip pat gali būti naudojamos Valstybės investicijų programos, Privalomojo sveikatos draudimo fondo bei Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
__________________________
Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos
prevencijos 2009-2016 metų programos
priedas
NACIONALINĖS NARKOTIKŲ KONTROLĖS IR NARKOMANIJOS PREVENCIJOS
2009-2016 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRELIMINARUS LĖŠŲ POREIKIS
| Institucija |
Preliminarus lėšų poreikis tūkst. Lt
|
||||||||
| 2009 |
2010 |
2011 |
2012 |
2013 |
2014 |
2015 |
2016 |
Viso: |
|
| Sveikatos apsaugos ministerija |
250 |
250 |
300 |
300 |
350 |
350 |
400 |
400 |
2600 |
| Švietimo ir mokslo ministerija |
3000 |
3000 |
3000 |
3000 |
3000 |
3000 |
3000 |
3000 |
24000 |
| Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
300 |
300 |
300 |
300 |
300 |
300 |
300 |
300 |
2400 |
| Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos |
950 |
950 |
7671 |
5903 |
13406 |
8158 |
3416 |
3135 |
43589 |
| Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos |
1047 |
505 |
400 |
400 |
775 |
365 |
365 |
500 |
4357 |
| Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės |
3920 |
3840 |
4100 |
4300 |
4600 |
4900 |
5200 |
5500 |
36360 |
| Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos |
7558 |
7221 |
6124 |
6594 |
6814 |
6308 |
6468 |
6488 |
53575 |
| Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos |
250 |
250 |
250 |
250 |
250 |
250 |
250 |
250 |
2000 |
| Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos |
390 |
390 |
390 |
390 |
390 |
390 |
390 |
390 |
3120 |
| Kauno apskrities viršininko administracija |
4066 |
4482 |
3074 |
3493 |
3912 |
4331 |
4750 |
5169 |
33277 |
| Klaipėdos apskrities viršininko administracija |
2930 |
2930 |
2930 |
2930 |
2930 |
2930 |
2930 |
2930 |
23440 |
| Šiaulių apskrities viršininko administracija |
2000 |
2000 |
2000 |
2000 |
2000 |
2000 |
2000 |
2000 |
16000 |
| Panevėžio apskrities viršininko administracija |
1143 |
1743 |
1343 |
1300 |
1300 |
1300 |
1300 |
1300 |
10729 |
| Viso: |
27804 |
27861 |
31882 |
31160 |
40027 |
34582 |
30769 |
31362 |
255447 |
| Iš jų turtui įsigyti: |
9559 |
8519 |
11321 |
10836 |
19021 |
12870 |
8225 |
8145 |
88496 |