Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

fitosanitarijos įstatymo pakeitimo

ĮSTATYMAS

2008 m.                            d. Nr.
Vilnius

(Žin., 1999, Nr. 113-3285)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos fitosanitarijos įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos fitosanitarijos įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

fitosanitarijos

įstatymAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo tikslas

1. Šio įstatymo tikslas - nustatyti prevencines priemones, kad į Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos teritoriją nebūtų įvežami ir nepaplistų augalams bei augaliniams produktams kenksmingi organizmai.

2. Šis įstatymas reglamentuoja privalomuosius fitosanitarijos reikalavimus bei fitosanitarinės kontrolės pagrindus fiziniams, juridiniams asmenims ir Lietuvos Respublikoje įsteigtiems užsienio įmonių filialams (toliau – fiziniai ir juridiniai asmenys), auginantiems, dauginantiems, įvežantiems, išvežantiems, vežantiems, pervežantiems tranzitu, sandėliuojantiems, superkantiems, realizuojantiems augalus bei gaminantiems, įvežantiems, išvežantiems, vežantiems, pervežantiems tranzitu, sandėliuojantiems, superkantiems ir realizuojantiems augalinius produktus bei kitus objektus.

3. Šiuo Įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti Įstatymo priede.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Augalas - daugialąstis fotosintezę vykdantis organizmas ar jo dalys (vaisiai ir daržovės, išskyrus užšaldytus, stiebagumbiai, svogūnai, gumbasvogūniai, šakniastiebiai, skintos gėlės, nupjauti medžiai ir šakos su lapais, lapai, augalų audinių kultūros, gyvos žiedadulkės, įskiepiai, auginiai, ūgliai ir kitos dalys), įskaitant sėklas, skirtas sėjai.

2. Augaliniai produktai - neperdirbti arba po pirminio perdirbimo augalinės kilmės produktai, kurie jau nėra augalai.

3. Kiti objektai - gaminių fasavimo ar pakavimo augaliniai produktai, dirvožemis, organinis ir mineralinis substratas augalams auginti, medžiagos augalams ar augaliniams produktams apdoroti, žemės ūkio technika ir padargai, įvairi tara, sandėliavimo vietos, transporto priemonės ir kiti objektai, galintys būti terpe kenksmingiesiems organizmams plisti.

4. Auginimas - sąlygų augalams augti ir dauginti skirtoje vietoje sudarymas.

5. Fitosanitarijos priemonės - teisės aktų nustatytos priemonės, kurias naudojant augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai apsaugomi nuo kenksmingųjų organizmų.

6. Fitosanitarinės kontrolės punktas - perėjimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną vietoje įsteigtas pasienio kontrolės punktas ar kita vieta, per kurią augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai patenka į Lietuvos ir Europos Bendrijos teritoriją ir kurioje Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija tikrina augalų, augalinių produktų ir kitų objektų fitosanitarinę būklę.

7. Fitosanitarinis sertifikatas – Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos išduodamas oficialus dokumentas, kuriuo pažymima, kad fitosanitarinė augalų, augalinių produktų ir kitų objektų būklė atitinka juos įvežančios šalies nustatytus reikalavimus.

8. Fitosanitarinis tikrinimas - Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos pareigūnų veiksmai, kuriais tikrinami auginamų, dauginamų, gaminamų, įvežamų, išvežamų, vežamų, pervežamų tranzitu, sandėliuojamų, superkamų, realizuojamų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų dokumentai ir tapatybė, atliekama vizualinė apžiūra ir paimtų mėginių laboratorinė ekspertizė.

9. Kenksmingieji organizmai – bet kurios vystymosi stadijos gyvūnai, augalai, grybai, bakterijos, virusai ir kiti organizmai, galintys pakenkti patiems augalams ir jų produktams ar užkrėsti augavietes.

10. Laboratorinė ekspertizė - augalų, augalinių produktų ir kitų objektų mėginių laboratorinių tyrimų visuma kenksmingiesiems organizmams nustatyti.

ANTRASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS FITOSANITARIJOS PRIEMONĖS

3 straipsnis. Augalų, augalinių produktų ir kitų objektų fitosanitarinės būklės valstybinė kontrolė

1. Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija atlieka augalų, augalinių produktų ir kitų objektų fitosanitarinės būklės valstybinę kontrolę:

1) kontroliuoja fizinių ir juridinių asmenų auginamus, dauginamus, įvežamus, išvežamus, vežamus, pervežamus tranzitu, sandėliuojamus, superkamus, realizuojamus augalus bei gaminamus, įvežamus, išvežamus, vežamus, pervežamus tranzitu, sandėliuojamus, superkamus ir realizuojamus augalinius produktus ir kitus objektus;

2) oficialiai nustato kenksminguosius organizmus;

3) įvertina kenksmingųjų organizmų buvimą ir paplitimą Lietuvos Respublikoje;

4) nustato kenksmingųjų organizmų židinius ir prižiūri šių organizmų naikinimą;

5) naudoja nustatytas priemones fiziniams ir juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų.

2. Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija organizuoja specialius tyrimus bei stebėjimus kenksmingųjų organizmų buvimui ir paplitimui Lietuvos Respublikos teritorijoje nustatyti palankiausiu šiems organizmams aptikti laiku.

3. Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos pareigūnai, pateikę tarnybinį pažymėjimą, turi teisę įeiti į teritoriją ir patalpas bei atlikti fitosanitarinį tikrinimą.

4. Kenksmingųjų organizmų rizikos analizė atliekama pagal atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus, Jungtinių Tautų Žemės ūkio ir maisto organizacijos, Europos ir Viduržemio jūros augalų apsaugos organizacijos standartus bei metodikas ir Lietuvos Respublikoje nustatytą fitosanitarinės kontrolės atlikimo bei fitosanitarijos priemonių naudojimo tvarką.

5. Fiziniai ir juridiniai asmenys jiems nuosavybės teise priklausančiuose, nuomojamuose arba kitokia forma naudojamuose žemės plotuose, sandėliuose ar kitose patalpose pastebėję naujus ar neįprastus kenksminguosius organizmus, privalo nedelsdami apie tai pranešti Žemės ūkio ministerijos įgaliotai institucijai.

4 straipsnis. Apsaugos nuo kenksmingųjų organizmų priemonės

1. Augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai turi atitikti fitosanitarinius reikalavimus įvežimo, išvežimo, vežimo, pervežimo tranzitu, auginimo, dauginimo, gamybos, sandėliavimo, supirkimo ir realizavimo metu.

2. Draudžiama įvežti, vežti, laikyti, dauginti bet kokios vystymosi stadijos kenksminguosius organizmus.

3. Žemės ūkio ministras tvirtina:

1) draudžiamų įvežti kenksmingųjų organizmų, augalų bei augalinių produktų ir kitų objektų sąrašus;

2) augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriuos įvežant ir vežant taikomi specialūs reikalavimai, sąrašą;

3) augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kurių fitosanitarinė kontrolė būtina, sąrašą;

4) fitosanitarinio tikrinimo bei fitosanitarijos priemonių naudojimo augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams, kurie gali būti užkrėsti kenksmingaisiais organizmais auginimo, dauginimo, gamybos, išvežimo, vežimo, sandėliavimo, supirkimo ir realizavimo metu, tvarką;

5) kenksmingųjų organizmų, augalų, augalinių produktų ir kitų objektų įvežimo, vežimo ir laikymo mokslo institucijose, kuriose jie naudojami moksliniams tyrimams ar selekciniams darbams, tvarką;

6) išvežamų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų fitosanitarinių sertifikatų išdavimo tvarką;

7) muitinės sandėlio vertinimo ir muitinės sandėlio pripažinimo tinkamu augalinei produkcijai laikyti pažymėjimo išdavimo tvarką;

8) kriterijus, kuriuos atitinkantys augintojai ir gamintojai neregistruojami fitosanitariniame registre, vadovaujantis šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi.

4. Žemės ūkio ministras nustato tvarką, pagal kurią Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos pareigūnai gali naudoti šias priemones:

1) pranešti apie kenksmingųjų organizmų pasirodymą arba apie jų pasirodymo galimybę;

2) duoti nurodymus sunaikinti ar nukenksminti užkrėstus augalus, augalinius produktus bei kitus objektus ir kontroliuoti, kaip šios priemonės įgyvendinamos;

3) apriboti užkrėstos žemės naudojimą ir uždrausti toje žemėje auginti tam tikrus augalus, jei yra pavojus, kad jie bus užkrėsti;

4) uždrausti arba apriboti auginti, dauginti, sandėliuoti, vežti, realizuoti augalus, skirtus tolesniam auginimui, jei jie užkrėsti kenksmingaisiais organizmais arba yra pavojus, kad bus užkrėsti;

5) leisti naudoti užkrėstus augalus, augalinius produktus ir kitus objektus tik pakeitus jų panaudojimo paskirtį, jei išvengiama galimybės kenksmingiesiems organizmams išplisti;

6) naudoti kitas moksliškai pagrįstas priemones.

5. Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija, kai atsiranda pavojingas sąrašuose neišvardytų kenksmingųjų organizmų židinys ir yra jų išplitimo pavojus, privalo nedelsdama naudoti fitosanitarijos priemones, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Jei būtina, šių priemonių naudojimo terminą žemės ūkio ministras gali pratęsti.

6. Fitosanitarijos priemonės naudojamos atlikus kenkėjų rizikos vertinimą bei įvertinus kenksmingųjų organizmų poveikį augalams bei augaliniams produktams ir jų paplitimo riziką, siekiant kuo labiau sumažinti šių priemonių naudojimo neigiamą įtaką gamybai ar kitai komercinei veiklai.

7. Vyriausybė nustato išimtinius atvejus ir tvarką, pagal kurią augalų augintojams gali būti kompensuojami nuostoliai, patirti dėl nurodytų fitosanitarijos priemonių naudojimo.

TREČIASIS SKIRSNIS

FITOSANITARINIS REGISTRAS

5 straipsnis. Registravimas fitosanitariniame registre

1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, auginantys, dauginantys, įvežantys, išvežantys, vežantys, sandėliuojantys, superkantys ir realizuojantys augalus, taip pat gaminantys, įvežantys, išvežantys, vežantys, sandėliuojantys, superkantys ir realizuojantys augalinius produktus ir kitus objektus, kurių fitosanitarinė kontrolė būtina, privalo registruotis fitosanitariniame registre.

2. Fitosanitarinį registrą tvarko Vyriausybės įgaliota institucija.

3. Smulkūs augintojai ir gamintojai, kurių visi auginami, gaminami ir realizuojami augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai skirti tik galutiniams vietinės rinkos vartotojams ir kuriems augalų auginimas ar augalinių produktų gaminimas nėra profesionali veikla, neregistruojami.

4. Vežėjai, įvežantys nedidelius kiekius augalų ar augalinių produktų, skirtų jų savininkų ar gavėjų suvartojimui nepramoniniais ir nekomerciniais tikslais, arba kurie yra skirti suvartoti kelionės metu, jeigu dėl to nekyla kenksmingųjų organizmų išplitimo rizikos, neregistruojami.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ĮVEŽAMŲ, VEŽAMŲ, PERVEŽAMŲ TRANZITU IR IŠVEŽAMŲ KROVINIŲ FITOSANITARINĖ KONTROLĖ

6 straipsnis. Įvežamų, vežamų ir pervežamų tranzitu augalų, augalinių produktų ir kitų objektų krovinių fitosanitarinė kontrolė

1. Į Lietuvos Respubliką ir Europos Bendriją įvežami, vežami ar pervežami tranzitu augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai neturi būti užteršti kenksmingaisiais organizmais, nurodytais žemės ūkio ministro patvirtintuose sąrašuose.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostata gali būti netaikoma, kai augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai pervežami tranzitu sandariose užplombuotose talpyklose, neperkraunami Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nėra kenksmingųjų organizmų išplitimo rizikos.

7 straipsnis. Augalų, augalinių produktų ir kitų objektų įvežimo, vežimo ir pervežimo tranzitu tvarka

1. Augalus, augalinius produktus ir kitus objektus galima įvežti tik per tas perėjimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną vietas, kuriose įsteigti fitosanitarinės kontrolės punktai.

2. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys, įvežantys, vežantys ar pervežantys tranzitu augalus, augalinius produktus ir kitus objektus, privalo laikytis augalų, augalinių produktų ir kitų objektų įvežimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, deklaruoti įvežamą, vežamą ar pervežamą tranzitu krovinį, pateikti krovinio dokumentus, sudaryti sąlygas Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos pareigūnams tikrinti krovinį.

3. Augalų, augalinių produktų ir kitų objektų fitosanitarinę būklę juos įvežant, vežant ir pervežant tranzitu tikrina Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos pareigūnai. Fitosanitarinis tikrinimas turi būti atliekamas iki muitinės procedūrų įforminimo pabaigos.

4. Į Lietuvos Respubliką ir Europos Bendriją įvežami augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, skirti asmeniniam naudojimui, turi atitikti nustatytus fitosanitarinius reikalavimus.

5. Atsiunčiamoms į Lietuvos Respubliką pašto siuntoms, kuriose yra augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, taikomi tie patys fitosanitarinės kontrolės ir fitosanitarinio tikrinimo reikalavimai kaip ir kitu būdu įvežant augalus, augalinius produktus ir kitus objektus.

6. Į Lietuvos Respubliką ir Europos Bendriją įvežamų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų fitosanitarinio tikrinimo tvarką, galutiniam vartojimui įvežti leistinus augalų ir augalinių produktų kiekius bei įvežimo vietų, kuriose atliekamas fitosanitarinis tikrinimas, sąrašą tvirtina žemės ūkio ir finansų ministrai.

8 straipsnis. Augalų, augalinių produktų ir kitų objektų įvežimo ir vežimo išimtys

Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija žemės ūkio ministro nustatyta tvarka gali leisti įvežti į Lietuvos Respubliką ir vežti uždraustus įvežti ir vežti kenksminguosius organizmus, augalus, augalinius produktus ir kitus objektus, jei jie bus naudojami tik moksliniams tyrimams ar selekciniam darbui.

9 straipsnis. Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos pareigūnų sprendimai tikrinant įvežamus augalus, augalinius produktus ir kitus objektus

Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos pareigūnas, atsižvelgdamas į įvežamų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų fitosanitarinio tikrinimo rezultatus, priima vieną iš šių sprendimų:

1) leisti įvežti krovinį į Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos teritoriją, jei įsitikina, kad jis neužkrėstas kenksmingaisiais organizmais ir atitinka kitus fitosanitarinius reikalavimus;

2) sulaikyti krovinį, kol bus paimti mėginiai ir atlikta laboratorinė ekspertizė kenksmingiesiems organizmams nustatyti, jei įtaria, kad krovinys gali būti užkrėstas;

3) nurodyti nukenksminti augalus, augalinius produktus ir kitus objektus, jei krovinys užkrėstas kenksmingaisiais organizmais;

4) nurodyti sunaikinti arba grąžinti į šalį siuntėją augalų, augalinių produktų ir kitų objektų krovinį arba jo dalį, jei jie yra užkrėsti kenksmingaisiais organizmais, o nukenksminti negalima arba tai neefektyvu, arba neatitinka kitų fitosanitarinių reikalavimų;

5) sulaikyti arba grąžinti į šalį siuntėją augalų, augalinių produktų ir kitų objektų krovinį, jei vežėjas neturi pagal fitosanitarinio tikrinimo tvarką reikalingų dokumentų arba jie neatitinka reikalavimų.

10 straipsnis. Išvežamų krovinių fitosanitarinė kontrolė

1. Eksportuotojas, norėdamas išvežti augalų, augalinių produktų ir kitų objektų krovinį, privalo turėti jo fitosanitarinį sertifikatą, kuris išduodamas, jei krovinio fitosanitarinė būklė atitinka įvežančios šalies reikalavimus.

2. Leidžiama išvežti ir siųsti paštu kenksminguosius organizmus mokslo tikslams, jei yra šalies, į kurią jie išvežami ar siunčiami, įgaliotos institucijos išankstinis sutikimas.

3. Išvežamų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų fitosanitarinius sertifikatus nustatyta tvarka išduoda Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija.

11 straipsnis. Įvežamų, išvežamų, vežamų ir pervežamų tranzitu krovinių fitosanitarinės kontrolės išlaidų apmokėjimas

Visas išlaidas, susijusias su įvežamų, išvežamų, vežamų ir pervežamų tranzitu augalų, augalinių produktų ir kitų objektų fitosanitariniu tikrinimu, krovinio nukenksminimu, sunaikinimu ar grąžinimu, apmoka krovinio importuotojas, vežėjas, eksportuotojas arba šių įgalioti atstovai.

PENKTASIS SKIRSNIS

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS IR KITŲ VALSTYBIŲ FITOSANITARIJOS PRIEMONIŲ PRIPAŽINIMAS

12 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas

1. Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija bendradarbiauja su atitinkamomis kitų valstybių augalų apsaugos institucijomis, keičiasi informacija, atlieka kitus veiksmus tarptautiniams įsipareigojimams fitosanitarijos srityje įgyvendinti.

2. Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos vadovas ir pareigūnai nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose ir Europos Sąjungos institucijose.

3. Žemės ūkio ministerija informuoja Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos Fitosanitarijos priemonių komisiją apie įgaliotą instituciją, jos funkcijas ir struktūrą.

13 straipsnis. Kitų valstybių fitosanitarijos priemonių pripažinimas

1. Kitos valstybės fitosanitarijos priemonės pripažįstamos, jei ta valstybė Žemės ūkio ministerijos įgaliotai institucijai ir Europos Bendrijai objektyviai pagrindžia, kad yra pasiekusi panašų fitosanitarijos lygį.

2. Fitosanitarijos priemonių pripažinimas nustatomas susitarimuose, kuriuos sudaro Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir užsienio valstybės atitinkamos institucijos.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ

14 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus

Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

15 straipsnis. Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos pareigūnų sprendimų apskundimo tvarka

1. Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos pareigūnų sprendimai dėl fitosanitarijos priemonių naudojimo į Lietuvos Respubliką įvežamiems augalų, augalinių produktų ir kitų objektų kroviniams gali būti skundžiami Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos vadovui ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo sprendimo priėmimo.

2. Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos pareigūnų sprendimai dėl fitosanitarijos priemonių naudojimo augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams, esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti skundžiami Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos vadovui ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo sprendimo priėmimo.

3. Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos vadovo sprendimai per dešimt dienų gali būti skundžiami teismui.“

2 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima teisės aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti.

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

Lietuvos Respublikos

fitosanitarijos įstatymo priedas

(Lietuvos Respublikos 2008 m.                      įstatymo Nr.          redakcija)

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 1992 m. lapkričio 3 d. Komisijos direktyva 92/90/EEB, nustatanti įpareigojimus, kuriuos turi vykdyti augalų, augalinių produktų ar kitų objektų augintojai ir importuotojai, bei jų registracijos detales (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 13 tomas, p. 220).

2. 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyva 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 29 tomas, p. 258), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. birželio 28 d. Komisijos direktyva  2007/41/EB (OL 2007 L 169, p. 51).