Projektas

 

Lietuvos Respublikos

darbuotojų maitinimo

Į s t a t y m a s

 

2008 m.           d.  Nr.

Vilnius

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDOSIOS NUOSTATOS

 

 

1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis

1. Šis Įstatymas reglamentuoja darbuotojų maitinimo organizavimą, darbdavių, darbuotojų maitinimo organizatorių ir įgaliotų tiekėjų teises bei pareigas, reikalavimus darbdaviams ir darbuotojų maitinimo organizatoriaus statusą turintiems subjektams, nustato atsiskaitymo už darbuotojų maitinimą tvarką, reikalavimus maisto kuponams, naudojamiems užtikrinti darbuotojų maitinimo skaidrumą ir kontrolę, bei reglamentuoja maisto kuponų išleidimą, įsigijimą, apskaitą ir naudojimą.

2. Šio Įstatymo tikslas yra skatinti darbdavius savanoriškai teikti paramą jų darbuotojams bei užtikrinti darbuotojams geresnes darbo ir poilsio sąlygas, pagerinti darbuotojų maitinimosi sąlygas, bei užtikrinti, kad papildomą paramą - maitinimą gautų būtent darbuotojas.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1.   Darbdavys – įmonė, ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio.

2.   Darbuotojas – pagal darbo sutartį už atlyginimą dirbantis fizinis asmuo.

3.   Darbuotojų maitinimo organizatorius – įmonė, šio įstatymo nustatyta tvarka gavusi darbuotojų maitinimo organizavimo veiklos licenciją, bei vykdanti tokią veiklą.

4.   Maisto kuponas - popierinis dokumentas, išleistas darbuotojų maitinimo organizatoriaus arba darbdavio, patvirtinantis darbuotojo teisę gauti maitinimą(si) iš įgaliotųjų tiekėjų.

5.   Įgaliotasis tiekėjas – asmuo, įstatymų nustatyta tvarka užsiimantis maitinimo ir (ar) maisto tiekimo veikla, ir įgaliotas darbuotojų maitinimo organizatoriaus priimti ir pakeisti maisto kuponus į maitinimą(si).

6.         Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – paskutinis paskelbtas šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydis.

 

 

ANTRASIS SKIRSNIS

DARBUOTOJŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMAS IR DARBUOTOJŲ MAITINIMO TVARKA

 

3 straipsnis. Darbuotojų maitinimo organizavimas

1. Darbuotojų maitinimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę organizuoti darbuotojų maitinimo organizatorius ir darbdavys.

 

4 straipsnis. Darbuotojų maitinimo organizatorius

1. Darbuotojų maitinimo organizavimo veiklą turi teisę vykdyti tik akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir Europos bendrovės (Sovietas Europea) teisinės formos juridiniai asmenys, atitinkantys šio įstatymo reikalavimus bei teisės aktų nustatyta tvarka gavę darbuotojų maitinimo organizatoriaus veiklos licenciją.

2. Darbuotojų maitinimo organizatorius turi užtikrinti visų jo paties išleistų kuponų išpirkimą. Darbuotojų maitinimo organizatorius privalo atidaryti atskirąją sąskaitą banke maisto kuponų išpirkimui su banko garantija, arba sudaryti sutartį su banku, dėl atskirosios sąskaitos maisto kuponų išpirkimui administravimo. Minėtos atskirosios sąskaitos tvarkymas turi atitikti šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

3. Darbuotojų maitinimo organizatoriaus akcijos gali būti tik vardinės. Darbuotojų maitinimo organizatoriaus akcijos privalo būti apmokėtos tik pinigais.

 

5 straipsnis. Darbdavio teisės ir pareigos

1. Darbdavys turi teisę organizuoti tik savo darbuotojų maitinimą, pats išleisdamas maisto kuponus arba juos pirkdamas iš darbuotojų  maitinimo organizatoriaus.

2. Darbdavys privalo informuoti savo darbuotojus apie įgaliotuosius tiekėjus, su kuriais jis pats sudarė sutartis ir kurie turi teisę keisti jo išleistus maisto kuponus į maitinimą(si), bei suteikti visą reikalingą informaciją darbuotojams, susijusią su darbuotojų maitinimu, kai maisto kuponai perkami iš maitinimo organizatoriaus.

3. Darbdaviui draudžiama gauti komisinį atlyginimą už maisto kuponų išleidimą ar platinimą.

4. Darbdavys, organizuojantis  savo darbuotojų maitinimą, prilyginamas darbuotojų maitinimo organizatoriui, jam taikomi visi darbuotojų maitinimo organizatoriui keliami reikalavimai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 4 dalis, 6 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus, 6 straipsnio 2 dalį ir  8 straipsnį.

 

6 straipsnis. Darbuotojų maitinimo organizatoriaus teisės ir pareigos

1. Darbuotojų maitinimo organizatorius turi teisę:

1) išleisti ir platinti maisto kuponus, bei gauti už tai komisinį atlyginimą.

2) platinti tik visiškai apmokėtus maisto kuponus;

3) sudaryti sutartis su darbdaviais dėl maisto kuponų tiekimo ir panaudojimo sąlygų;        

4) pasirinkti  įgaliotus tiekėjus ir sudaryti su jais sutartis dėl maisto kuponų keitimo ir panaudojimo, bei susitarti dėl maisto kuponų priėmimo ir išpirkimo sąlygų.

2. Darbuotojų maitinimo organizatorius privalo:

1) informuoti darbdavius ir darbuotojus apie įgaliotuosius tiekėjus, kurie turi teisę keisti maisto kuponus, ir suteikti kitą darbdaviams ir darbuotojams reikalingą informaciją, susijusią su darbuotojų maitinimu;

2) priimti panaudotus maisto kuponus iš įgaliotųjų tiekėjų ir atsiskaityti su jais ;

3) imtis priemonių, kad būtų užtikrintas maisto kuponų platinimo ir apyvartos saugumas;

4) turėti atskirą atsiskaitomąją sąskaitą banke mokėjimams už maisto kuponus priimti ir vykdyti;

5) vesti maisto kuponų apskaitą.

 

7 straipsnis. Darbuotojų maitinimo tvarka

1. Darbdavys, nusprendęs vykdyti savo darbuotojų maitinimą, įsigyja maisto kuponus iš darbuotojų maitinimo organizatoriaus, kuris turi teisę platinti maisto kuponus arba pats juos išleidžia šio įstatymo nustatyta tvarka. Maisto kuponus darbdavys privalo padalinti darbuotojams pasirašytinai.

2. Darbuotojai gali pasinaudoti maisto kuponais maitinimui(si) pateikdami maisto kuponus įgaliotiems tiekėjams, su kuriais darbuotojų maitinimo organizatorius arba darbdavys yra sudaręs sutartis.

3. Darbuotojų maitinimo organizatorius arba darbdavys priima iš įgaliotųjų tiekėjų panaudotus maisto kuponus ir atsiskaito už jų panaudojimą.

 

TREČIAS SKIRSNIS

DARBUOTOJŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMO LICENCIJAVIMO PAGRINDAI

 

8 straipsnis. Bendrosios darbuotojų maitinimo organizatoriaus licencijavimo nuostatos

1. Darbuotojų maitinimo organizatorius turi teisę užsiimti darbuotojų maitinimo organizavimo veikla tik gavęs kompetentingos institucijos išduotą licenciją. Darbuotojų maitinimo organizavimo veikla be licencijos yra draudžiama. Licencija išduodama, jeigu pareiškėjas atitinka šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

2. Sprendimas išduoti (neišduoti) licenciją priimamas per 60 dienų nuo būtinų dokumentų pateikimo dienos.

3. Darbuotojų maitinimo organizavimo licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

9  straipsnis. Nelicencijuojama darbuotojų maitinimo organizatoriaus veikla

Darbdavio, leidžiančio maisto kuponus tik savo darbuotojų maitinimui, veikla nelicencijuojama.

 

KETVIRTAS SKIRSNIS

MAISTO KUPONAI

 

10 straipsnis. Maisto kuponai

1. Maisto kuponų formą ir apsaugojimą nuo jų padirbinėjimo nustato darbuotojų maitinimo organizatorius arba darbdavys, jei jis pats organizuoja maisto kuponų išleidimą.

2. Maisto kuponuose turi būti nurodyta ši informacija:

1)   pavadinimas „Maisto kuponas“;

2)   darbuotojų maitinimo organizatoriaus arba darbdavio, išleidusio maisto kuponą, pavadinimas, buveinė, juridinio asmens kodas, PVM mokėtojo kodas, licencijos numeris (jei yra).

3)   maisto kupono serija ir numeris;

4)   maisto kupono galiojimo terminas;

5)   maisto kupono nominali vertė;

6)   informacija, kad maisto kuponas yra skirtas tik maitinimui(si), maisto kuponą naudoti alkoholinių gėrimų ir (arba) tabako gaminių įsigijimui yra draudžiama, maisto kupono dalinis ar visiškas keitimas į pinigus draudžiamas;

7)   vieta tiekėjo įrašui (antspaudui), patvirtinančiam maisto kupono panaudojimą.

3. Darbuotojų maitinimo organizatorius maisto kupone gali nurodyti ir papildomą informaciją, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams.

4. Maisto kuponas nėra atsiskaitymo priemonė ar vertybinis popierius.

5. Maksimali maisto kuponų vertė vienam darbuotojui vienai darbo dienai einamiesiems metams yra lygi 0,8 procento praėjusių metų trečiojo ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Maksimali maisto kuponų vertė yra perskaičiuojama kiekvienais metais, atsižvelgiant į vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio pasikeitimą.

 

11 straipsnis. Maisto kuponų įsigijimas

1. Maisto kuponus įsigyja darbdavys pagal sutartį su darbuotojų maitinimo organizatoriumi arba išleidžia juos pats šio įstatymo nustatyta tvarka.

2. Darbdavys privalo atlyginti darbuotojų maitinimo organizatoriui visą maisto kuponų nominalią vertę ir sumokėti komisinį atlyginimą, kaip yra numatyta šalių sutartyje.

3. Darbdavys paskirsto maisto kuponus darbuotojams kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip paskutinę mėnesio darbo dieną.

4. Maisto kuponai negali būti suteikiami darbuotojams atostogų, ligos metu ir kitais atvejais, kai darbuotojas nedirba, taip pat įmonės nedarbo dienomis.

 

12 straipsnis. Maisto kuponų galiojimo terminas

1.  Maisto kuponas galioja 13 mėnesių, skaičiuojant nuo tos dienos, kai maisto kuponas buvo paskirtas darbuotojui. Maisto kuponai turi būti panaudoti tik jų galiojimo laikotarpiu. Įgaliotieji tiekėjai privalo priimti tik galiojančius maisto kuponus.

 

13 straipsnis. Maisto kuponų apskaita

1.  Darbdavys privalo vesti įsigytų ar savo išleistų ir darbuotojams perduotų maisto kuponų apskaitą.

2. Įgaliotasis tiekėjas privalo vesti priimtų ir perduotų darbuotojų maitinimo organizatoriui maisto kuponų apskaitą.

3. Darbuotojų maitinimo organizatorius privalo saugoti jam perduotų panaudotų maisto kuponų perdavimo priėmimo aktus teisės aktų nustatyta tvarka. Maisto kuponai saugomi iki pilno atsiskaitymo už juos, bet ne mažiau kaip tris mėnesius nuo tos dienos, kai jie buvo perduoti darbuotojų maitinimo organizatoriui.

4. Darbdavio savo darbuotojams pasirašytinai perduoti maisto kuponai apskaitomi įmonėje nustatyta tvarka. Darbuotojams perduotų maisto kuponų įsigijimo išlaidų suma mokestiniu laikotarpiu gali būti atskaitoma iš pajamų, tačiau tik ta dalis, kuri vienam darbuotojui vienai darbo dienai neviršija šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nustatytos maksimalios vertės.

5. Darbuotojų maitinimo organizatorius ir darbdavys, organizuojantis savo darbuotojų maitinimą, privalo turėti atskirą atsiskaitomąją sąskaitą mokėjimams už maisto kuponus priimti ir vykdyti, kurioje būtų apskaitomi mokėjimai iš darbdavių už parduotus maisto kuponus ir mokėjimai tiekėjams už panaudotus maisto kuponus. Šioje sąskaitoje neturi būti apskaitomi darbuotojų maitinimo organizatoriaus komisinio atlyginimo mokėjimai. Darbuotojų maitinimo organizatorius ir darbdavys, organizuojantis savo darbuotojų maitinimą, neturi teisės atsiskaitomosios sąskaitos, skirtos mokėjimams už maisto kuponus, panaudoti kitiems mokėjimams vykdyti.

 

14 straipsnis. Maisto kuponų platinimas ir panaudojimas

1. Darbuotojų maitinimo organizatorius ar darbdavys, organizuojantis savo darbuotojų maitinimą pasirašo sutartis su įgaliotaisiais tiekėjais, kurie tuo patvirtina savo įsipareigojimą priimti maisto kuponus iš darbuotojo ir pakeisti juos į maitinimą(si) bei perduoti panaudotus maisto kuponus darbuotojų maitinimo organizatoriui.

2. Darbuotojai gali pateikti maisto kuponus tik darbuotojų maitinimo organizatoriaus ar darbdavio, organizuojančio savo darbuotojų maitinimą įgaliotiesiems tiekėjams. Darbuotojai turi teisę savo nuožiūra pasirinkti konkretų įgaliotąjį tiekėją.

3. Darbuotojai turi teisę pakeisti maisto kuponus tik į maitinimą(si). Už maisto kuponus įsigyti alkoholinius gėrimus ir (ar) tabako produktus yra draudžiama.

4. Maisto kuponų keitimas į pinigus yra draudžiamas.

5. Jeigu darbuotojo norimo maitinimo(si) vertė su taikomais mokesčiais nesiekia nominalios maisto kupono vertės, skirtumas darbuotojui nėra išmokamas.

6. Jeigu darbuotojo norimo maitinimo(si) vertė su taikomais mokesčiais viršija nominalią maisto kupono vertę, darbuotojas privalo padengti skirtumą savo lėšomis.

7. Maisto kupono panaudojimo metu įgaliotasis tiekėjas privalo pažymėti datą, tiekėjo pavadinimą ir juridinio asmens kodą, kas patvirtina maisto kupono panaudojimą.

8. Maisto kuponus draudžiama prilyginti darbo užmokesčiui.

 

15 straipsnis. Atsiskaitymas už maisto kuponų panaudojimą

1. Įgaliotasis tiekėjas privalo pateikti atsiskaitymui panaudotus maisto kuponus darbuotojų maitinimo organizatoriui maisto kuponų galiojimo termino metu ir ne vėliau kaip per 30 darbo dienų po šio termino pasibaigimo.

2. Darbuotojų maitinimo organizatorius ar darbdavys, organizuojantis savo darbuotojų maitinimą privalo sumokėti įgaliotajam tiekėjui už jo pateiktus panaudotus maisto kuponus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo panaudotų maisto kuponų perdavimo darbuotojų maitinimo organizatoriui. Darbuotojų maitinimo organizatorius privalo atlyginti įgaliotiems tiekėjams už pateiktus panaudotus maisto kuponus pagal jų nominalią vertę, atėmus sutartą darbuotojų maitinimo organizatoriaus komisinį mokestį.

 

PENKTAS  SKIRSNIS

Baigiamosios nuostatos

 

16 straipsnis. Darbuotojų maitinimo organizavimo priežiūra

Darbuotojų maitinimo organizatorių priežiūrą šio įstatymo, darbuotojų maitinimo organizatoriaus licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka atlieka Vyriausybės įgaliota institucija. Ši institucija turi teisę gauti iš darbuotojų maitinimo organizatorių, įgaliotųjų tiekėjų ir darbdavių informaciją, susijusią su licencijos sąlygų laikymosi priežiūra.

 

17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas, išskyrus 18 straipsnį, įsigalioja nuo 2009 m.  gegužės 1 d.

 

18 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

1. Vyriausybė iki 2009 m. sausio 1d. patvirtina darbuotojų maitinimo organizatoriaus veiklos licencijavimo taisykles.

2. Vyriausybė iki 2009 m. sausio 1d. priima arba įgalioja institucijas priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

 

 

 

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

Respublikos PrezidEntAS

 

 

Teikia:

 

A.Sysas

J.Zinkevičiūtė

P.Vilkas