Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

200    m.                   d. Nr.

Vilnius

 

(Žin., 2000, Nr. 36–987; 2006, Nr. 65-2381)

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo nauja

redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymą ir jį išdėstyti taip:

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ

ĮSTATYMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas nustato bendruosius cheminių medžiagų – atskirų ir esančių preparatų ar gaminių sudėtyje (toliau  cheminės medžiagos), gamybos, tiekimo rinkai, naudojimo, cheminių preparatų tiekimo rinkai ir naudojimo, taip pat cheminių augalų apsaugos ir biocidinių produktų (veikliosios medžiagos ir jų turintys preparatai) tiekimo rinkai ir kitokio jų tvarkymo reikalavimus; fizinių ir juridinių asmenų, tiekiančių rinkai ar kitaip tvarkančių chemines medžiagas ir preparatus, pareigas ir teises, taip pat valstybės institucijų funkcijas cheminių medžiagų ir preparatų valstybinio valdymo srityje.

2. Šis įstatymas taikomas kartu su 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančiu Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančiu Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančiu Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1) (toliau  Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006).

3. Šis įstatymas nereglamentuoja:

1) atliekų tvarkymo;

2) radioaktyviųjų medžiagų ir jų turinčių preparatų tvarkymo;

3) sprogmenų ir ginkluotės, jeigu jie skirti sprogdinimo arba pirotechnikos tikslams, ženklinimo ir pakavimo;

4) galutiniam vartotojui skirtų gaminių: kosmetikos gaminių, maisto produktų, pašarų, vaistų ir veterinarinių preparatų, taip pat invazinių medicinos įtaisų ar įtaisų, naudojamų tiesioginiam fiziniam sąlyčiui su žmogaus kūnu, tvarkymo;

5) tranzitu gabenamų cheminių medžiagų ir preparatų, kuriuos prižiūri muitinė, jeigu jie neperdirbami ar kitaip neapdorojami, tvarkymo;

6) pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų gabenimo geležinkelių, kelių, vidaus vandenų, jūrų ar oro transportu;

7) cheminių medžiagų ir preparatų, priskiriamų strateginėms prekėms, taip pat cheminių medžiagų ir preparatų, kurios gali būti panaudotos tiesiogiai kaip cheminis ginklas arba cheminio ginklo gamybai, importo ir eksporto, o taip pat jų perdavimo Europos Bendrijoje.

4. Įstatymo nuostatos yra suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Cheminė medžiaga – natūralus ar gamybos procese gautas cheminis elementas arba cheminių elementų junginys, įskaitant priedus, reikalingus gaminio stabilumui išlaikyti, ir priemaišas, atsirandančias gaminant, išskyrus tirpiklius, kurie gali būti atskirti nedarant poveikio medžiagos stabilumui bei nepakeičiant jos sudėties.

2. Cheminis preparatas – dviejų ar daugiau cheminių medžiagų mišinys ar tirpalas.

3. Cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimas cheminių medžiagų ir preparatų priskyrimas vienai ar daugiau pavojingumo kategorijų pagal jų savybes, taip pat priskyrimas cheminei medžiagai ir preparatui pavojingumo simbolių, nuorodų ir rizikos frazės ar frazių, kuriomis apibūdinamas cheminės medžiagos ar preparato keliamas pavojus.

4. Cheminių medžiagų ir preparatų tiekimas rinkai – bet koks cheminių medžiagų ir preparatų perdavimas kitam asmeniui už mokestį arba nemokamai Europos Bendrijoje. Cheminių medžiagų ir preparatų importas į Europos Bendrijos muitų teritoriją taip pat laikomas tiekimu rinkai.

5. Cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymas – cheminių medžiagų ir preparatų gamyba, tiekimas rinkai, klasifikavimas, pakavimas, ženklinimas, apskaita, eksportas, naudojimas.

6. Cheminių medžiagų ir preparatų ženklinimas – nustatytos informacijos apie chemines medžiagas ir preparatus pateikimas etiketėje.

7. Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąrašas – Europos Komisijos sudarytas cheminių medžiagų inventoriaus sąrašas, į kurį įrašytos iki 1981 m. rugsėjo 18 d. Europos Bendrijos rinkoje buvusios cheminės medžiagos.

8. Pavojingos cheminės medžiagos ir preparatai – tokios cheminės medžiagos ir preparatai, kurie pagal bent vieną savybę gali būti priskiriami vienai iš šių kategorijų:

1) sprogiosios medžiagos ir preparatai – kietos, skystos, pastos ar gelio pavidalo medžiagos ir preparatai, kurie be atmosferos deguonies gali egzotermiškai reaguoti staigiai išsiskiriant dujoms ir kurie nustatytomis bandymo sąlygomis detonuoja, greitai sudega arba sprogsta juos kaitinant iš dalies uždaroje erdvėje;

2) oksiduojančiosios medžiagos ir preparatai – medžiagos ir preparatai, kuriems liečiantis su kitomis medžiagomis, ypač su degiomis, vyksta intensyvi egzoterminė reakcija;

3) ypač degios medžiagos ir preparatai – skystos medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra yra labai žema, o virimo temperatūra yra žema, bei dujinės medžiagos ir preparatai, kurie, esant aplinkos temperatūrai ir slėgiui, užsidega nuo sąlyčio su oru;

4) labai degios medžiagos ir preparatai:

a) medžiagos ir preparatai, kurie be pašalinės energijos gali įkaisti ir pagaliau užsidegti ore esant aplinkos temperatūrai;

b) kietosios medžiagos ir preparatai, kurie gali lengvai užsidegti vos susilietę su uždegimo šaltiniu ir kurie toliau dega arba sudega, pašalinus uždegimo šaltinį;

c) skystosios medžiagos ar preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra labai žema;

d) medžiagos ir preparatai, kurie, susilietę su vandeniu arba drėgnu oru, išskiria ypač degias dujas pavojingais kiekiais;

5) degiosios medžiagos ir preparatai – skystos medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra yra žema;

6) labai toksiškos medžiagos ir preparatai – medžiagos ir preparatai, kurie labai mažu kiekiu įkvėpti, praryti arba patekę per odą, sukelia mirtį arba ūmų ar lėtinį sveikatos sutrikimą;

7) toksiškos medžiagos ir preparatai – medžiagos ir preparatai, kurie mažu kiekiu įkvėpti, praryti arba patekę per odą, sukelia mirtį arba ūmų ar lėtinį sveikatos sutrikimą;

8) kenksmingosios medžiagos ir preparatai – medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti arba patekę per odą, gali sukelti mirtį arba ūmų ar lėtinį sveikatos sutrikimą;

9) ėsdinančiosios medžiagos ir preparatai – medžiagos ir preparatai, kurie, susilietę su gyvais audiniais, gali juos suardyti;

10) dirginančiosios medžiagos ir preparatai – neėsdinančiosios medžiagos ir preparatai, kurie trumpai, ilgai ar pakartotinai liesdamiesi su oda arba gleivine, gali sukelti uždegimą;

11) jautrinančiosios medžiagos ir preparatai – medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti arba patekę per odą, gali sukelti tokią padidėjusio jautrumo reakciją, kad toliau veikiant medžiagai ar preparatui pasireiškia būdingas neigiamas poveikis;

12) kancerogeninės medžiagos ir preparatai – medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti arba patekę per odą, gali sukelti vėžį arba padidinti sergamumą vėžiu;

13) mutageninės medžiagos ir preparatai – medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti arba patekę per odą, gali sukelti paveldimus neigiamus genetinius pokyčius arba padidinti jų dažnumą;

14) toksiškos reprodukcijai medžiagos ir preparatai – medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti arba patekę pro odą, gali sukelti nepaveldimą neigiamą poveikį palikuonims arba padidinti jo dažnumą ir (arba) susilpninti vyrų arba moterų reprodukcines funkcijas arba pajėgumą;

15) aplinkai pavojingos medžiagos ir preparatai – medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į aplinką, sukelia ar gali sukelti tiesioginį ar uždelstą pavojų vienam ar keliems aplinkos elementams.

9. Rizika – tikimybė, kad kenksmingas cheminių medžiagų ar preparatų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai atsiranda pagrįstai numatomomis naudojimo sąlygomis.

10. Saugos duomenų lapas – Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 nustatyto turinio apie cheminę medžiagą ar preparatą informacija, kuria remiantis galima imtis reikalingų priemonių, susijusių su žmonių sveikatos apsauga ir sauga darbo vietoje bei aplinkos apsauga.

11. Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašas – Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministrų patvirtintas sąrašas pavojingų cheminių medžiagų, dėl kurių suderinto klasifikavimo ir ženklinimo pagal 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvoje 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo nustatytą tvarką yra susitarta visoje Europos Bendrijoje.

12. Kitos šiame įstatyme naudojamos sąvokos pateiktos Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 ir 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 304/2003 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 11 skyrius 46 tomas, p. 65) (toliau  Reglamentas (EB) Nr. 304/2003).

3 straipsnis. Kompetentingosios institucijos

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija paskiria Lietuvos Respublikos kompetentingąją instituciją arba kompetentingąsias institucijas, atsakingas už cheminių medžiagų ir preparatų srities teisės aktais pavestų funkcijų vykdymą.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

SAUGOS PRIEMONIŲ TAIKYMAS TVARKANT CHEMINES MEDŽIAGAS IR PREPARATUS

 

4 straipsnis. Bendrieji cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo reikalavimai

1. Už nustatytų šiame įstatyme ir Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingi asmenys, tiekiantys rinkai ir naudojantys chemines medžiagas ir preparatus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi:

1) nustatyti ir taikyti savo veikloje priemones, šalinančias arba iki minimumo mažinančias neigiamą cheminių medžiagų ir preparatų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, taip pat įvertinti cheminių medžiagų keliamą riziką, ir, jei reikalinga, rekomenduoti tolesniems tiekimo grandinės dalyviams atitinkamas rizikos mažinimo ir saugos priemones;

2) turėti duomenų apie gaminamų, tiekiamų rinkai, naudojamų ar kitaip tvarkomų cheminių medžiagų ir preparatų savybes, kiekį, taip pat kitą reikalingą informaciją, pagal šio įstatymo 6 straipsnyje, 7 straipsnio 2 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus klasifikuoti, pakuoti, ženklinti chemines medžiagas ir preparatus, o taip pat Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 nustatytais atvejais ir šio reglamento nustatyta tvarka registruoti chemines medžiagas bei autorizuoti jų naudojimą;

3) teikti vartotojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims informaciją apie tiekiamų rinkai ar kitaip tvarkomų cheminių medžiagų ir preparatų pavojingas savybes, galinčias pakenkti žmonių sveikatai ar aplinkai, taip pat taikytinas rizikos valdymo ir saugos priemones;

4) tinkamai kontroliuoti pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų riziką ir, kai tai racionalu ekonominiu ir techniniu požiūriu, palaipsniui juos pakeisti tinkamomis alternatyviomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais ar technologijomis.

3. Tais atvejais, kai neįmanoma nustatyti cheminių medžiagų ir preparatų, taip pat jų turinčių gaminių savininko arba kuris neegzistuoja, savivaldybių institucijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją privalo organizuoti tokių cheminių medžiagų ir preparatų ar gaminių tvarkymą.

 

5 straipsnis. Cheminių medžiagų ir preparatų savybių nustatymas

1. Cheminių medžiagų ir preparatų savybės nustatomos šiais būdais:

1) surenkama ir įvertinama visa esama bandymais gauta informacija apie cheminę medžiagą ir preparatą, taip pat visa kita esama ir svarbi informacija, gauta naudojant alternatyvius metodus.

2) jei informacijos, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, nepakanka cheminės medžiagos ar preparato savybėms nustatyti, atliekami bandymai.

2. Cheminių medžiagų ir preparatų bandymai atliekami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 nustatytų reikalavimų.

3. Cheminių medžiagų ir preparatų savybės tiriamos Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių laboratorijose, atitinkančiose geros laboratorinės praktikos principus. Geros laboratorinės praktikos principus nustato Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijomis. Bandymų cheminių medžiagų ir preparatų savybėms nustatyti išlaidas apmoka fiziniai ir juridiniai asmenys, tiekiantys rinkai chemines medžiagas ir preparatus.

 

6 straipsnis. Cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimas

Gamintojai, importuotojai ar kiti asmenys, prieš tiekdami rinkai chemines medžiagas ir preparatus, privalo juos suklasifikuoti pagal savybes, keliančias pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, nustatytas pagal šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, ir vadovaujantis Aplinkos ministerijos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija nustatytais cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo reikalavimais.

 

7 straipsnis. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų pakavimas

1. Gamintojai, importuotojai ar kiti asmenys, tiekiantys rinkai pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, privalo juos pakuoti, naudodami pakuotę, atitinkančią nustatytus reikalavimus.

2. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų pakuotės bei pakavimo reikalavimus nustato Aplinkos ministerija, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija.

3. Tiekiant rinkai cheminius preparatus, turinčius bent vieną žmonių sveikatai ar aplinkai pavojingą cheminę medžiagą, ir cheminius preparatus, kurie pagal šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytus reikalavimus nepriskiriami pavojingiems, tačiau gali kelti pavojų, jie turi būti pakuojami pagal 7 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus.

 

8 straipsnis. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų ženklinimas

1. Gamintojai, importuotojai ar kiti asmenys, tiekiantys rinkai pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, privalo jų pakuotes paženklinti pagal kategorijas, nurodytas šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, ir vadovaujantis Aplinkos ministerijos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija nustatytais cheminių medžiagų ir preparatų ženklinimo reikalavimais.

2. Platintojai, tiekiantys rinkai pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, privalo jų pakuotes naujai paženklinti tik tuo atveju, jeigu jie keičia šio straipsnio 1 dalyje nurodytų cheminių medžiagų arba preparatų tiekėjų rinkai atliktą ženklinimą, prieš tai atitinkamai suklasifikavę cheminę medžiagą ar preparatą.

3. Tiekiant rinkai pavojingas chemines medžiagas, kurios yra įrašytos į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, nurodytą šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje, taip pat jų turinčius preparatus, jų pakuotės turi būti ženklinamos pagal šiame sąraše nurodytą cheminių medžiagų klasifikaciją.

4. Tiekiamų Lietuvos rinkai pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų ženklinimo užrašai turi būti lietuvių kalba, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose reikalavimuose. Šalia užrašo lietuvių kalba gali būti papildomai pateikiami užrašai kitomis kalbomis. Papildomo užrašo tekstas savo prasme turi atitikti užrašą lietuvių kalba.

5. Gamintojai, importuotojai ir kiti asmenys, tiekiantys rinkai cheminius preparatus, turinčius bent vieną žmonių sveikatai ar aplinkai pavojingą cheminę medžiagą, ir cheminius preparatus, kurie pagal šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytus reikalavimus nepriskiriami pavojingiems, tačiau gali kelti pavojų, privalo juos ženklinti pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, taip pat taikyti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus.

 

 

9 straipsnis. Saugos duomenų lapas ir informacijos apie chemines medžiagas ir

preparatus perdavimas

Asmenys, tiekiantys rinkai chemines medžiagas ir preparatus, Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 nustatytais atvejais ir pagal šio Reglamento reikalavimus privalo pateikti kitiems tiekimo grandinės dalyviams saugos duomenų lapą ar kitą turimą ir svarbią informaciją apie cheminę medžiagą ir preparatą, siekiant užtikrinti jų saugų naudojimą.

 

10 straipsnis. Cheminių medžiagų ir preparatų reklama

1. Bet kokia pavojingų cheminių medžiagų reklama draudžiama, jeigu joje nepateikiama pavojingų cheminių medžiagų kategorija ar kategorijos, nustatytos šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje.

2. Cheminių preparatų reklamoje draudžiama detaliai nurodyti tokias preparato naudojimo galimybes, kurios gali paskatinti tyčinį jų naudojimą, siekiant pakenkti žmonių sveikatai ar aplinkai.

3. Bet kokioje, galinčio kelti pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, cheminio preparato reklamoje, kuri suteikia galimybę bet kuriam asmeniui iš anksto sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį įsigyti preparatą, dar nematant to preparato ženklinimo etiketės, turi būti pateikta tokia pati informacija apie keliamą pavojų, kuri bus nurodoma ženklinimo etiketėje.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ APSKAITA, REGISTRACIJA, VERTINIMAS, AUTORIZACIJA

 

11 straipsnis. Cheminių medžiagų ir preparatų apskaita

Gamintojai, importuotojai, eksportuotojai, tolesni naudotojai ir platintojai, tiekiantys rinkai ir naudojantys chemines medžiagas ir preparatus, privalo vesti jų apskaitą pagal Aplinkos ministerijos nustatytus ir su Sveikatos apsaugos ministerija suderintus cheminių medžiagų ir preparatų apskaitos reikalavimus.

 

12 straipsnis. Cheminių medžiagų registracija, vertinimas ir autorizacija

Cheminių medžiagų registracija, vertinimas ir autorizacija turi būti atliekama Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 nustatytais atvejais ir šio Reglamento nustatyta tvarka.

 

13 straipsnis. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo vidaus auditas

1. Gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai privalo kasmet atlikti pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo vidaus auditą, siekiant nustatyti, ar cheminės medžiagos ir preparatai tvarkomi pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo vidaus audito reikalavimus.

 

14 straipsnis. Duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir preparatus

rinkimas ir kaupimas

1. Gamintojai, importuotojai, tolesni naudotojai ir platintojai, tiekiantys rinkai ir naudojantys chemines medžiagas ir preparatus, privalo Aplinkos ministerijos nustatyta ir su Sveikatos apsaugos ministerijos suderinta tvarka teikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai duomenis ir informaciją apie chemines medžiagas ir preparatus, jų kiekį ir savybes bei galimą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, išskyrus duomenis apie chemines medžiagas ir preparatus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.

2. Asmenys, importuojantys ir eksportuojantys, taip pat įvežantys į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungos valstybių ir Europos ekonominei erdvei priklausančių šalių ir išvežantys iš jos į Europos Sąjungos valstybes ir Europos ekonominei erdvei priklausančias šalis ozono sluoksnį ardančias medžiagas, naudojantys ir utilizuojantys šias medžiagas, taip pat asmenys, atliekantys jų recirkuliaciją, regeneraciją arba naikinantys jas, duomenis ir informaciją apie importuojamų, eksportuojamų, įvežamų, išvežamų, sunaudojamų, utilizuojamų, recirkuliuojamų bei regeneruojamų ir sunaikinamų ozono sluoksnį ardančių medžiagų kiekį privalo teikti Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai šios ministerijos ir 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius 5 tomas, p. 190) nustatyta tvarka.

3. Duomenys ir informacija apie tiekiamus rinkai cheminius augalų apsaugos produktus turi būti teikiami Žemės ūkio ministerijai ar jos įgaliotai institucijai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka, o apie tiekiamus rinkai ir naudojamus biocidus, taip pat apie tiekiamus ir naudojamus cheminius preparatus, kurie laikomi pavojingais dėl jų poveikio žmonių sveikatai ar dėl fizikinių cheminių savybių apsinuodijimų prevencijai ir gydymui užtikrinti  Sveikatos apsaugos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

4. Šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nurodytos valstybės institucijos analizuoja ir apibendrina pateiktus duomenis, juos kaupia ir naudoja informacinėms cheminių medžiagų ir preparatų duomenų bazėms tvarkyti, taip pat pagal savo kompetenciją, nepažeisdamos šio įstatymo 15 straipsnio nuostatų, teikia informaciją suinteresuotiems asmenims apie cheminių medžiagų ir preparatų savybes, poveikį ir keliamą riziką žmonių sveikatai ir aplinkai.

5. Asmenys, pateikę duomenis apie šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytas chemines medžiagas ir preparatus, gavę naujos papildomos informacijos apie cheminių medžiagų ar preparatų pavojingumą žmonių sveikatai ar aplinkai, privalo apie tai nedelsdami pranešti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytoms valstybės institucijoms.

 

15 straipsnis. Duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir preparatus

konfidencialumas

1. Asmenys, teikdami duomenis ir informaciją apie chemines medžiagas ir preparatus šio įstatymo 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytoms valstybės institucijoms, nepažeisdami Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 atitinkamų nuostatų, gali nurodyti, kokius duomenis ir informaciją jie laiko komercine ir pramonine paslaptimi, pateikdami kartu atitinkamą pagrindimą. Tokie duomenys ir informacija gali būti teikiami kitiems asmenims tik pagal šiuos duomenis ir informaciją pateikusio asmens rašytinį sutikimą.

2. Asmenys, teikdami duomenis ir informaciją apie chemines medžiagas ir preparatus šio įstatymo 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytoms valstybės institucijoms turi teisę pasinaudoti cheminės medžiagos, esančios preparato sudėtyje, cheminio pavadinimo slaptumo (konfidencialumo) išsaugojimu tik atvejais, nurodytais Aplinkos ministerijos nustatytuose ir su Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijomis suderintuose duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir preparatus teikimo reikalavimuose.

3. Duomenys ir informacija apie chemines medžiagas ir preparatus, kuri pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 nuostatas negali būti laikoma komercine ir pramonine paslaptimi arba kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nėra priskirta valstybės ar tarnybos paslaptims, turi būti skelbiama viešai. Šio įstatymo 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse ir 19 straipsnyje išvardytos valstybės institucijos nustatyta tvarka turi teisę gauti iš bet kurio asmens visą veiklos valstybinei kontrolei atlikti reikalingą informaciją ir duomenis, tarp jų ir duomenis bei informaciją, kuri laikoma valstybės ar tarnybos ir komercine bei pramonine paslaptimi. Šios valstybės institucijos atsako už gautų duomenų ir informacijos, kuri yra valstybės ar tarnybos ir komercinė bei pramoninė paslaptis, apsaugą.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ IMPORTAS IR EKSPORTAS

 

16 straipsnis. Cheminių medžiagų ir preparatų importas ir eksportas

1. Cheminės medžiagos ir preparatai, kurie neįrašyti į draudžiamų ir ribojamų tiekti rinkai ir naudoti medžiagų sąrašus, patvirtintus Sveikatos apsaugos ministro, taip pat  į Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 sąrašus, importuojami, laikantis šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų.

2. Pavojingos cheminės medžiagos ir preparatai, kurių tiekimas rinkai ir naudojimas draudžiamas arba ribojamas, importuojami pagal Sveikatos apsaugos ministerijos ir Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 nustatytas tiekimo rinkai ir naudojimo apribojimo sąlygas. Šių cheminių medžiagų ir preparatų importas ir eksportas vykdomas taip pat pagal kitų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų bei tarptautinių sutarčių nustatytas procedūras.

3. Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija pagal kompetenciją vykdo su pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų bei jų turinčių gaminių importu ir eksportu susijusias administravimo funkcijas, nustatytas Reglamente (EB) Nr. 304/2003.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ, PREPARATŲ IR GAMINIŲ GAMYBOS, TIEKIMO RINKAI IR NAUDOJIMO RIBOJIMAI

 

17 straipsnis. Apsaugos sąlyga

1. Jeigu vadovaujantis naujai gautais cheminės medžiagos ar preparato epidemiologiniais tyrimais, rizikos vertinimo analizės rezultatais, naujų bandymų rezultatais, moksline technine informacija ar statistiškai pagrįsta praktine patirtimi manoma, jog cheminė medžiaga ar preparatas, kurie buvo laikomi kaip atitinkantys šio įstatymo 6 straipsnyje, 7 straipsnio 2 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, tebekelia pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, gali būti teikiamas pasiūlymas dėl laikinųjų priemonių  cheminės medžiagos ar preparato klasifikavimo laikino pakeitimo arba tiekimo rinkai ir naudojimo draudimo ar apribojimo  taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2. Šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytos, cheminių medžiagų tvarkymo kontrolę vykdančios, institucijos turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais teikti kompetentingąjai institucijai pasiūlymą dėl laikinųjų priemonių taikymo.

3. Institucijos, teikdamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pasiūlymą kompetentingajai institucijai, turi nurodyti pasiūlymo priežastis, įvardinti siūlomas laikinąsias priemones ir jas pagrįsti, nurodyti laikotarpį, kuriam siūlomos laikinosios priemonės.

4. Kompetentingoji institucija privalo išanalizuoti ir įvertinti pateiktą pasiūlymą dėl laikinųjų priemonių taikymo ir, atsižvelgdama į šio straipsnio 5 dalyje išdėstytus principus, priimti sprendimą dėl laikinųjų priemonių, taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kompetentingoji institucija taip pat turi teisę priimti tokį sprendimą savo iniciatyva.

5. Priimdama sprendimą dėl laikinųjų priemonių taikymo, kompetentingoji institucija turi vadovautis šiais pagrindiniais principais:

1) veiksmingumo  laikinoji priemonė turi būti nukreipta į konkretų riziką keliantį cheminės medžiagos ar preparato poveikį, turi per pagrįstą laikotarpį sumažinti šią riziką iki priimtino lygio ir turi būti proporcinga rizikai;

2) praktiškumo  turi būti galimybė įgyvendinti laikinąją priemonę, ją kontroliuoti ir valdyti jos vykdymą;

3) stebimumo  turi būti įmanoma stebėti siūlomos laikinosios priemonės įgyvendinimo rezultatus;

4) socialinio ir ekonominio naudingumo  nauda žmonių sveikatai ir aplinkai turi būti palyginta su laikinosios priemonės taikymo sąnaudomis, kurios tektų asmenims tiekiantiems rinkai ir naudojantiems chemines medžiagas ir preparatus.

6. Asmenys, tiekiantys rinkai ir naudojantys chemines medžiagas ir preparatus, privalo įgyvendinti sprendime nurodytas laikinąsias priemones.

7. Kompetentingoji institucija apie savo sprendimą dėl laikinųjų priemonių taikymo, nurodytą šio straipsnio 4 dalyje ir tokio sprendimo priėmimo priežastis, nedelsdama privalo informuoti Europos Komisiją, Europos cheminių medžiagų agentūrą ir kitas Europos Sąjungos valstybes nares kartu pateikdama informaciją, pagrindžiančią laikinąsias priemones.

8. Gavusi Europos Komisijos išvadas dėl laikinųjų priemonių taikymo, patvirtinančias arba įpareigojančias atšaukti Lietuvos Respublikos teritorijoje laikinųjų priemonių taikymą, kompetentingoji institucija inicijuoja apribojimo procedūrą Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 nustatyta tvarka arba, esant reikalui, pakeičia arba panaikina šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sprendimą.

9. Šio straipsnio 4 dalyje ir 8 dalyse nurodyti sprendimai turi būti skelbiami „Valstybės žiniose“.

 

18 straipsnis. Pavojingų cheminių medžiagų, preparatų ir gaminių gamybos,

tiekimo rinkai ir naudojimo apribojimai

1. Cheminės medžiagos ir preparatai, kuriems pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 taikomi gamybos, tiekimo rinkai ir naudojimo apribojimai, išskyrus šiuo Reglamentu nustatytas išimtis, ir kurie įrašyti į šio Reglamento pavojingų cheminių medžiagų, preparatų ir gaminių gamybos, tiekimo rinkai ir naudojimo apribojimų sąrašą, draudžiami gaminti, tiekti rinkai ir naudoti, jei jie neatitinka Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 nustatytų apribojimo sąlygų.

2. Pavojingos cheminės medžiagos ir preparatai, įrašyti į Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą draudžiamų ir ribojamų medžiagų sąrašą, draudžiami tiekti rinkai ir naudoti, jeigu neatitinka šiame sąraše nustatytų apribojimo sąlygų.

3. Gamintojai, importuotojai, tolesni naudotojai, platintojai uždraustas tiekti rinkai ir naudoti pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, taip pat jų turinčius gaminius privalo savo lėšomis išimti iš apyvartos ir užtikrinti, kad išėmimo metu nebūtų padaryta žala žmonių sveikatai ir aplinkai.

4. Gamintojai, importuotojai, tolesni naudotojai, platintojai ribojamas tiekti rinkai ir naudoti pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, taip pat jų turinčius gaminius, jeigu jie tiekiami rinkai ir naudojami, pažeidžiant Sveikatos apsaugos ministerijos ar Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 nustatytas apribojimo sąlygas, privalo savo lėšomis išimti iš apyvartos ir užtikrinti, kad išėmimo metu nebūtų padaryta žala žmonių sveikatai ir aplinkai.

5. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų, jų turinčių gaminių, kurių tiekimas rinkai ir naudojimas draudžiamas ar ribojamas, išėmimo iš apyvartos reikalavimus nustato Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio ministerijomis ir Valstybine ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ TVARKYMO VALSTYBINĖ KONTROLĖ

 

19 straipsnis. Cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo valstybinė kontrolė

Cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo valstybinę kontrolę vykdo Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija ir jų įgaliotos institucijos, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos įgaliotos muitinės įstaigos pagal kompetenciją, atsižvelgiant į joms teisės aktais nustatytą veiklos sritį.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

20 straipsnis. Atsakomybė pažeidus cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo

reikalavimus

Asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

 

 

____________________

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos

cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo

priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 1 tomas, p. 27) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/121/EB (OL 2006 L 396, p. 851).

2. 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyva 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimais, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius 3 tomas, p. 317) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 20 d. Komisijos direktyva 2006/139/EB (OL 2006 L 384, p. 94).

3. 1999 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius 24 tomas, p. 109) su pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 2004/66/EB (OL 2004 L 168, p.35).“

 

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. birželio 1 d., išskyrus įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, kuri įsigalioja 2009 m. birželio 1 d.

2. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalis netenka galios nuo 2009 m. birželio 1 d.

 

3 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos parengia ir patvirtina teisės aktus, susijusius su šio įstatymo įgyvendinimu.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS