Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKSLO IR STUDIJŲ

ĮSTATYMAS

200   m.                  d. Nr.

Vilnius

Mokslo ir studijų misija – padėti užtikrinti šalies visuomenės, kultūros ir ūkio klestėjimą, būti kiekvieno jos piliečio visaverčio gyvenimo atrama ir paskata. Lietuvos mokslo ir studijų politika laiduoja mokslo ir studijų kokybę, visų šalies piliečių lygias teises įgyti aukštąjį išsilavinimą ir sąlygas geriausiems siekti mokslinės karjeros, rūpinasi mokslo ir studijų sistemos atitiktimi visuomenės ir ūkio poreikiams, remia jos atvirumą ir integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo erdvę. Darni mokslo ir studijų sistema grindžia žinių visuomenės plėtotę, žiniomis grįstos ekonomikos stiprėjimą ir darnų šalies vystymąsi, ugdo kūrybingą, išsilavinusią, orią, savarankišką ir verslią asmenybę, palaiko, plėtoja ir kuria šalies ir pasaulio kultūros tradicijas, kuria dinamišką, konkurencingą šalies ūkinį gyvenimą, socialinę ir ekonominę gerovę.

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato:

1) mokslo ir studijų valstybinio reguliavimo ribas;

2) mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo principus;

3) mokslo ir studijų institucijų steigimo teisinius pagrindus;

4) aukštojo mokslo kvalifikacijų ir mokslo laipsnių suteikimą ir pripažinimą;

5) mokslo ir studijų institucijų valdymą, veiklos organizavimą ir priežiūrą;

6) mokslo ir studijų institucijų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir studentų teises ir pareigas;

7) mokslo ir studijų finansavimą.

2 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2. Šio įstatymo nuostatos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimą ir karo tarnybą reglamentuojantiems įstatymams.

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Akreditavimas – valstybės įgaliotos institucijos pripažinimas, kad mokslo ir studijų institucija, ar užsienio aukštosios mokyklos filialas, ar studijų programa atitinka teisės aktais nustatytus reikalavimus.

2. Aukštasis universitetinis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas baigus Lietuvoje pirmosios pakopos universitetinių studijų arba vientisųjų studijų programas arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas kaip lygiavertis užsienyje įgytas išsilavinimas.

3. Aukštasis koleginis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas baigus Lietuvoje pirmosios pakopos kolegines studijų programas arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas kaip lygiavertis užsienyje įgytas išsilavinimas.

4. Aukštojo mokslo kvalifikacija – kvalifikacinis (bakalauro, profesinio bakalauro, magistro, meno licenciato) laipsnis, mokslo (daktaro) laipsnis, profesinė kvalifikacija.

5. Dėstytojas – asmuo, ugdantis ir mokantis studentus ir klausytojus aukštojoje mokykloje.

6. Diplomas – asmens įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją liudijantis dokumentas.

7. Eksperimentinė (socialinė) plėtra – mokslinių tyrimų ir praktinės patirties sukauptu pažinimu paremti sistemingi darbai, kurių tikslas yra kurti naujas medžiagas, produktus ir įrenginius, diegti naujus procesus, sistemas ir paslaugas arba iš esmės tobulinti jau sukurtus ar įdiegtus; kurti, diegti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir praktinės patirties sukauptu pažinimu paremtus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius.

8.         Fundamentiniai moksliniai tyrimai – tai eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, atliekami siekiant visų pirma įgyti naujų žinių apie reiškinių esmę ir stebimą tikrovę, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautus rezultatus.

9. Mokslo ir studijų institucija – juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė) plėtra.

10.       Mokslo ir studijų institucijos akademinis padalinys – padalinys, kurio pagrindinė veikla yra studijų vykdymas ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė) plėtra.

11.       Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė) plėtra – sistemingai atliekamas kūrybinis pažinimo darbas, įskaitant žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimą, ir naujai gautų pažinimo rezultatų panaudojimas.

12. Mokslininkas – tyrėjas, turintis mokslo laipsnį.

13.  Mokslinių tyrimų institutas – įstaiga, kurios pagrindinė veikla yra moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė) plėtra.

14.  Pripažintas menininkas – menininkas, atitinkantis meno studijų dėstytojui taikomus Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

15.  Studijos – ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turinčio asmens mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą.

16. Studijų kreditas – studijų dalyko apimties matavimo vienetas, grindžiamas studijų rezultatais ir studento darbo laiko apimtimi, reikalingais dalykui įsisavinti. Vienų studijų metų 1600 valandų studento darbo laiko apimtis atitinka 60 kreditų.

17. Studijų programa – tam tikros krypties studijų turinio, metodų ir materialiųjų priemonių, studijoms pasitelkiamo akademinio ir profesinio personalo visuma, taip pat šios visumos aprašymas.

18.  Su studijomis susijusi veikla – priėmimo studijuoti skelbimas, sutarčių dėl studijų sudarymas ir kita veikla, reikalinga studijoms vykdyti ir (ar) organizuoti.

19. Taikomieji moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami norint įgyti naujų žinių ir pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti.

20. Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas ar vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros projektams.

II SKYRIUS

MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJOS

4 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų grupės

Mokslo ir studijų institucijos yra dviejų grupių: aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai.

5 straipsnis. Aukštųjų mokyklų tipai ir veiklos pagrindai

1. Aukštosios mokyklos yra dviejų tipų – universitetai ir kolegijos.

2. Aukštosios mokyklos gali būti valstybinės ir nevalstybinės.

3. Aukštoji mokykla organizuoja ir vykdo studijas, teikia šiame įstatyme nustatytas kvalifikacijas, vykdo mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę) plėtrą ir (ar) meno veiklą, taiko mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros rezultatus, kaupia mokslo žinias, plėtoja kūrybinę veiklą bei kultūrą, puoselėja akademinės bendruomenės vertybes ir tradicijas.

4. Valstybinė aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga, turinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų nustatytą specialų statusą. Nevalstybinė aukštoji mokykla yra viešasis arba privatus juridinis asmuo.

6 straipsnis. Aukštųjų mokyklų autonomija ir atskaitomybė

1.  Aukštosios mokyklos turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka aukštųjų mokyklų autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei ir steigėjui, jei įstaigos yra biudžetinės, juridinio asmens dalyviams, jei aukštoji mokykla yra viešoji įstaiga arba privatus juridinis asmuo (toliau – steigėjas/ juridinio asmens dalyviai).

2. Aukštosios mokyklos turi teisę:

1) pasirinkti studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros, meno veiklos kryptis ir formas;

2) nustatyti studijų tvarką;

3) studijų kainą asmenims, nurodytiems šio įstatymo 77 straipsnyje;

4) rengti ir tvirtinti teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias studijų programas;

5) leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą;

6) nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas bei darbo apmokėjimo sąlygas, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų;

7) statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus;

8) skirti stipendijas studentams iš savo ar rėmėjų lėšų;

9) nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis formas;

10)       valdyti turtą, juo naudotis bei disponuoti teisės aktų nustatyta tvarka;

11) pasirinkti studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros darbų, profesionaliosios meno veiklos formas ir kryptis;

12) teisės aktų nustatyta tvarka įgyti kitų teisių.

3. Aukštosios mokyklos privalo:

1) užtikrinti akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę;

2) informuoti steigėjus/ juridinio asmens dalyvius ir visuomenę apie studijų kokybės užtikrinimo priemones, valstybinės aukštosios mokyklos apie savo finansinę, ūkinę veiklą ir lėšų naudojimą;

3) teikti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią ir savalaikę informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemos valdymui ir
stebėsenai;

4) vykdyti kitas teisės aktų nustatytas prievoles.

7 straipsnis. Universitetas

1. Universitete vykdomos universitetinės studijos, atliekami moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė) plėtra ir (ar) plėtojamas aukšto lygio profesionalus menas. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime turi būti žodis „universitetas“, arba „akademija“, arba „seminarija“.

2. Universiteto tikslai:

1) sudaryti sąlygas asmeniui įgyti moksliniais tyrimais grindžiamą šiuolaikinį mokslo ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, aukštojo mokslo kvalifikaciją, ugdyti visapusiškai išsilavinusią, kūrybingą ir verslią asmenybę, kurti švietimui ir mokslui imlią visuomenę, gebančią efektyviai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje;

2) plėtoti mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę) plėtrą, rengti mokslininkus, vykdyti mokslinį bendradarbiavimą su šalies ir užsienio partneriais;

3) teikti paslaugas šalies visuomenės ir ūkio partneriams, moksline, šviečiamąja, meno ir kita kultūrine veikla skatinti regionų bei visos šalies raidą.

3.  Daugiau kaip pusė universiteto dėstytojų turi būti mokslininkai ir (ar) pripažinti menininkai.

8 straipsnis. Kolegija

1. Kolegijoje vykdomos koleginės studijos, plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai ir (ar) profesionalus menas. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime turi būti žodis „kolegija“.

2. Kolegijos tikslai:

1) sudaryti sąlygas asmeniui įgyti aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančius Lietuvos ūkio reikmes ir mokslo bei naujausių technologijų lygį, ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis;

2) plėtoti regionui reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus, konsultuoti vietos valdžios ir ūkio subjektus;

3) sudaryti sąlygas asmenų įgytoms žinioms ir gebėjimams tobulinti;

4) ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis.

3. Daugiau kaip pusė kolegijos dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metų praktinio darbo patirtį dėstomo dalyko srityje. Praktinė patirtis turi būti tobulinama kolegijos nustatyta tvarka. Dalykus, kuriuos kolegijose turi dėstyti mokslo laipsnį turintys dėstytojai, nustato studijų krypčių reglamentai.

9 straipsnis. Mokslinių tyrimų institutas

1. Mokslinių tyrimų institutas vykdo valstybei ir visuomenei svarbius ilgalaikius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę) plėtrą steigėjo/juridinio asmens dalyvių nustatytose kryptyse.

2. Mokslinių tyrimų institutas kartu su universitetu rengia mokslininkus šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

3. Mokslinių tyrimų instituto tikslai:

1) vykdyti šalies ūkio, kultūros ir visuomenės plėtrai svarbius ilgalaikius tam tikros krypties (krypčių) mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę) plėtrą;

2) bendradarbiauti su verslo, valdžios ir visuomenės atstovais, vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros užsakomuosius darbus, teikti metodologinę, metodinę ir kitą pagalbą;

3)  skleisti visuomenėje mokslo žinias, diegti jas kultūroje ir švietime, socialinėje ir ūkinėje veikloje, prisidėti prie inovacijomis ir žiniomis pagrįstos ekonomikos kūrimo, žinioms imlios visuomenės ugdymo.

4. Mokslinių tyrimų institutas gali būti valstybinis ir nevalstybinis.

5. Valstybinis mokslinių tyrimų institutas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Nevalstybinis mokslinių tyrimų institutas gali būti viešasis arba privatus juridinis asmuo.

10 straipsnis. Mokslinių tyrimų instituto teisės ir atskaitomybė

1. Mokslinių tyrimų institutas turi teisę:

1)  nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų;

2)  atlikdamas savo misiją, bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos ir užsienio įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis;

3) leisti mokslo ir kitą literatūrą, pasirinkti mokslinius leidinius, kitus skelbimo būdus savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros rezultatams skelbti;

4) kartu su universitetais rengti mokslininkus, padėti rengti specialistus;

5) skatinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros rezultatų panaudojimą ūkio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo srityse;

6) vykdyti ekspertizes, teikti mokslines konsultacijas ir kitas paslaugas savo mokslinių tyrimų srityje pagal sutartis su Lietuvos bei užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis;

7) valdyti turtą, juo naudotis bei disponuoti teisės aktų nustatyta tvarka;

8) teisės aktų nustatyta tvarka įgyti kitų teisių.

2. Mokslinių tyrimų institutas privalo:

1) užtikrinti akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę;

2) informuoti steigėjus/ juridinio asmens dalyvius ir visuomenę apie mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, valstybinis mokslinių tyrimų institutas apie savo finansinę, ūkinę veiklą ir lėšų naudojimą;

3) teikti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią ir savalaikę informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemos valdymui ir stebėsenai;

4) vykdyti kitas teisės aktų nustatytas prievoles.

11 straipsnis. Mokslo ir technologijų parkai

1. Mokslo ir technologijų parkas – juridinis asmuo, kurio pagrindinės funkcijos yra stimuliuoti mokslo žinių ir technologijų sklaidos procesus, sudaryti sąlygas komercinti mokslinių tyrimų rezultatus, skatinti mokslo ir verslo ryšius, propaguoti inovacijų kultūrą. Mokslo ir technologijų parkai sudaro palankias sąlygas steigtis įmonėms vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas.

2. Mokslo ir technologijų parkų steigimo, veikimo, pabaigos ir pertvarkymo tvarką nustato Civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai. Mokslo ir technologijų parkai gali vykdyti valstybės institucijų patvirtintas programas.

3. Mokslo ir technologijų parko ir jo remiamų įmonių tarpusavio santykiai ir įsipareigojimai nustatomi sutartyse.

12 straipsnis. Integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai)

1. Integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai) steigiami mokslinių tyrimų, studijų ir imlaus žinioms verslo potencialui sutelkti vienoje teritorijoje. Integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai) turi turėti bendrą arba susijusią infrastruktūrą ir kryptingai prisidėti prie žinių visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo, Lietuvos ūkio konkurencingumo stiprinimo.

2. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepciją ir Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) programas tvirtina Vyriausybė.

3. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) programų kūrimą, įgyvendinimą ir integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtrą koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Ūkio ministerija.

III SKYRIUS

MOKSLO IR STUDIJŲ VALDYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

MOKSLO IR STUDIJŲ POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

13 straipsnis. Mokslo ir studijų politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos

1. Valstybės mokslo ir studijų politiką formuoja Seimas.

2. Valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendinančios institucijos yra Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos pagal kompetenciją. Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas, Lietuvos inovacijų ir technologijų agentūra, Studijų kokybės vertinimo centras, Akademinės etikos ir procedūrų įgaliotinis, Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos ir kitos institucijos.

3. Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji institucija strateginiais aukštojo mokslo plėtros klausimais yra Aukštojo mokslo taryba, kuri sudaroma ir veikia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

4. Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra koordinuoja Lietuvos įstaigų, įmonių ir organizacijų dalyvavimą tarptautinėse mokslinių tyrimų programose. Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūrą steigia Vyriausybė.

14 straipsnis. Lietuvos mokslo taryba

1. Lietuvos mokslo taryba yra valstybės biudžetinė įstaiga. Ją Vyriausybės teikimu steigia, jos nuostatus ir Vyriausybės siūlomus narius tvirtina Seimas. Lietuvos mokslo taryba yra atskaitinga Seimui ir Vyriausybei.

2. Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir studijų politikos klausimais. Lietuvos mokslo taryba dalyvauja įgyvendinant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros žmonių išteklių plėtrai skirtas programas, programinį konkursinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros darbų finansavimą ir vertina Lietuvoje vykdomą mokslinę veiklą.

3. Lietuvos mokslo tarybą sudaro valdyba ir du ekspertų komitetai: Humanitarinių ir socialinių mokslų komitetas ir Gamtos ir technikos mokslų komitetas, jų sudėtis tvirtinama Lietuvos mokslo tarybos nuostatuose nustatyta tvarka.

15 straipsnis. Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas

1. Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas yra valstybės biudžetinė įstaiga. Jį steigia, jo nuostatus ir valdybą tvirtina Vyriausybė.

2. Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas Vyriausybės nustatyta tvarka teikia ir administruoja valstybės paskolas studentams, stipendijas doktorantams, kitą finansinę paramą studentams ir mokslininkams, taip pat Vyriausybei pavedus dalyvauja įgyvendinant programinį konkursinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros finansavimą iš tam tikslui skirtų valstybės biudžeto ir kitų teisėtai gautų lėšų.

16 straipsnis. Lietuvos inovacijų ir technologijų agentūra

1. Lietuvos inovacijų ir technologijų agentūra yra viešasis juridinis asmuo, kurią steigia Vyriausybė.

2. Lietuvos inovacijų ir technologijų agentūra atlieka viešąsias funkcijas susijusias su inovacijų ir technologijų plėtros politikos formavimu ir įgyvendinimu, ir įgyvendina programinį konkursinį taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros bei inovacijų finansavimą.

17 straipsnis. Studijų kokybės vertinimo centras

1. Studijų kokybės vertinimo centras yra valstybės biudžetinė įstaiga. Jį steigia ir jo nuostatus tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija.

2. Studijų kokybės vertinimo centro pagrindiniai uždaviniai yra:

1) skatinti aukštųjų mokyklų veiklos kokybę per išorinį jų veiklos kokybės vertinimą bei institucijų ir studijų programų akreditavimą;

2) kurti palankias laisvo asmenų judėjimo sąlygas vykdant užsienyje įgytų aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą ir (ar) pripažinimą akademiniais, profesiniais ir kitais tikslais.

3. Studijų kokybės vertinimo centro kolegialus valdymo organas yra Studijų kokybės vertinimo centro taryba, kurios narius siūlo Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos mokslo akademija, Kvalifikacijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, darbdavių, profesinių susivienijimų, studentų atstovybių, mokslininkų asociacijos. Studijų kokybės vertinimo centro tarybos sudėtį tvirtina Švietimo ir mokslo ministras.

4. Ne rečiau kaip kas penkeri metai atliekamas studijų kokybės vertinimo centro veiklos išorinis vertinimas.

5. Studijų kokybės vertinimo centras kasmet viešai skelbia studijų kokybės vertinimo apibendrinimus.

18 straipsnis. Akademinės etikos ir procedūrų įgaliotinis

1. Akademinės etikos ir procedūrų įgaliotinis (toliau – Įgaliotinis) yra valstybės pareigūnas, kuris nagrinėja skundus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo.

2. Įgaliotinį penkeriems metams skiria Seimas Lietuvos mokslo tarybos teikimu. Tas pats asmuo Įgaliotiniu negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Paskirtas Įgaliotiniu asmuo eina pareigas tol, kol paskiriamas naujas Įgaliotinis.

3. Įgaliotiniu negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

4. Įgaliotinis vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais.

5. Įgaliotinio veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais.

6. Įgaliotiniui teikiamame skunde ar pareiškime turi būti nurodyta:

1) pareiškėjo vardas, pavardė/ juridinio asmens pavadinimas ir adresas;

2) duomenys apie akademinės etikos ir/ ar procedūrų pažeidimą.

7. Įgaliotinis gautą skundą ar pareiškimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 30 dienų. Kai kuriais atvejais, esant būtinybei išsamiau patikrinti duomenis, skundo ar pareiškimo nagrinėjimas gali būti pratęstas iki trijų mėnesių nuo skundo ar pareiškimo gavimo dienos.

8. Nustatęs, kad skundas ar pareiškimas yra pagrįstas, įgaliotinis:

1) informuoja mokslo ir studijų instituciją apie asmenis, kurie įtariami padarę akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų, jei asmuo yra dėstytojas, studentas, mokslo darbuotojas arba kitas tyrėjas;

2) rekomenduoja darbuotojui atsisakyti dalyvauti vykdomame mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros projekte;

3) informuoja už atitinkamą sritį atsakingą instituciją;

4) informuoja teisėsaugos institucijas, jei nustatomas nusikalstamos veikos požymis.

9. Tais atvejais, kai skundas ar pareiškimas pripažįstamas nepagrįstu, Įgaliotinis privalo raštu motyvuotai atsakyti pareiškėjui.

10. Įgaliotinio veiklą užtikrina Įgaliotinio tarnyba, kuri yra valstybės institucija, ir jai vadovauja Įgaliotinis. Įgaliotinio tarnybos nuostatus tvirtina Seimas. Įgaliotinio tarnyba finansuojama iš valstybės biudžeto.

11. Įgaliotinis turi teisę nemokamai gauti iš įstaigų, įmonių ir organizacijų informaciją, būtiną Įgaliotinio tarnybos funkcijoms atlikti.

12. Įgaliotinis kartą per metus atsiskaito Seimui už savo ir Įgaliotinio tarnybos veiklą.

19 straipsnis. Lietuvos mokslų akademija

1. Lietuvos mokslų akademija yra valstybės biudžetinė įstaiga, jungianti žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus.

2. Lietuvos mokslų akademija veikia pagal savo statutą. Statutą ir jo pakeitimus tvirtina Seimas.

3. Lietuvos mokslų akademijos nariams gali būti mokamos išmokos. Išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

ANTRASIS SKIRSNIS

AUKŠTOSIOS MOKYKLOS VALDYMAS

20 straipsnis. Aukštosios mokyklos organai

1. Aukštoji mokykla įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus.

2. Valstybinis universitetas turi turėti kolegialius valdymo organus – tarybą ir senatą, taip pat vienasmenį valdymo organą – rektorių.

3.  Valstybinė kolegija turi turėti kolegialius valdymo organus – tarybą ir akademinę tarybą, taip pat vienasmenį valdymo organą – direktorių.

4.  Nevalstybinės aukštosios mokyklos valdymą reglamentuoja šios aukštosios mokyklos steigimo dokumentai.

21 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos taryba

1. Aukščiausias valstybinės aukštosios mokyklos valdymo organas yra aukštosios mokyklos taryba (toliau – taryba).

2. Tarybos funkcijos:

1) tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją, rektoriaus (direktoriaus) pateiktą strateginį veiklos planą ir kasmet informuoja visuomenę apie jo vykdymo rezultatus;

2) tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešojo konkurso būdu organizavimo tvarką;

3) nustato aukštosios mokyklos darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;

4) svarsto aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) arba senato (akademinės tarybos) pateiktus aukštosios mokyklos lėšų ir turto valdymo bei administravimo klausimus;

5) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą; gali siūlyti kompetentingoms institucijoms inicijuoti aukštosios mokyklos ūkinės ir finansinės veiklos auditą;

6) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, vertina veiklos atitikimą strateginiam planui, pasiektus rezultatus ir jų poveikį;

7) rūpinasi paramos teikimu aukštajai mokyklai;

8) vykdo kitas teisės aktuose numatytas funkcijas.

3. Universiteto taryba sudaroma iš 9 arba 11 narių. Lygų skaičių universiteto tarybos narių universiteto statuto nustatyta tvarka iš universiteto socialinių partnerių, dėstytojų, kito universiteto personalo, studentų parenka universiteto senatas ir iš socialinių partnerių – Aukštojo mokslo taryba. Senato ir Aukštojo mokslo tarybos parinkti universiteto tarybos nariai bendru sutarimu parenka dar vieną universiteto tarybos narį iš asmenų, nepriklausančių universiteto personalui ir studentams. Tarp universiteto parinktų kandidatų turi būti studentų atstovas (atstovai), deleguotas (deleguoti) universiteto studentų atstovybės, o jeigu jos nėra, visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos). Universiteto tarybos sudėtį skelbia švietimo ir mokslo ministras.

4. Kolegijos taryba sudaroma iš 9–12 narių. Vieną kandidatą į kolegijos tarybos narius kolegijos statuto nustatyta tvarka deleguoja studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos), vieną – dėstytojai ir mokslo darbuotojai, vieną – administracijos ir kiti darbuotojai. Du kolegijos tarybos narius iš kolegijos socialinių partnerių skiria švietimo ir mokslo ministras. Kitus kandidatus iš asmenų, nepriklausančių kolegijos personalui ir studentams, į kolegijos tarybos narius gali siūlyti pati kolegija, profesinės sąjungos, suinteresuotos įmonės, įstaigos, organizacijos ir fiziniai asmenys. Juos skiria Aukštojo mokslo taryba. Kolegijos tarybos sudėtį skelbia švietimo ir mokslo ministras.

5. Tarybos nariu gali būti asmuo, kuris turi darbo patirties mokslo, kultūros ar verslo srityje (išskyrus studentų atstovą), ir žinių bei gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos tikslų bei įgyvendinti jos misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi Tarybos kadencijas iš eilės.

6.  Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

7. Taryba sudaroma 5 metams. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybos kadencijos pabaigos švietimo ir mokslo ministras skelbia naujos tarybos sudėtį. Pasibaigus tarybos kadencijai naujos tarybos posėdis turi būti sušauktas aukštosios mokyklos vadovo ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų. Jei aukštosios mokyklos vadovas nesušaukia tarybos posėdžio, tarybos nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus 15 dienų terminui.

8. Taryba visų savo narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia tarybos pirmininką.

9. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė tarybos narių.

10. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) gali dalyvauti tarybos posėdžiuose, bet be sprendžiamojo balso teisės.

11. Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo tarybos darbo reglamente numatytas pareigas, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tarybos narį delegavusį / paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) tarybos narį.

12. Tarybos nariams gali būti mokamos išmokos iš aukštosios mokyklos lėšų. Išmokų dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi tarybos darbo reglamente.

22 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba)

1. Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) yra aukštosios mokyklos
akademinių reikalų valdymo organas.

2. Senato (akademinės tarybos) funkcijos:

1) nustato studijų tvarką, tvirtina aukštosios mokyklos vidaus tvarkos taisykles;

2) tvirtina ir kontroliuoja, kaip įgyvendinama vidinė studijų kokybės užtikrinimo sistema;

3)   vadovaudamasis tarybos   nustatytais   aukštosios   mokyklos   darbuotojų  parinkimo ir vertinimo principais tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigų kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;

4)   statute nustatyta tvarka šaukia akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;

5) tarybai pritarus tvirtina aukštosios mokyklos struktūrą;

6) nustato studijų kainą asmenims, nurodytiems šio įstatymo 77 straipsnyje ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

7) teikia siūlymus tarybai ir aukštosios mokyklos rektoriui (direktoriui) aukštosios mokyklos
lėšų ir turto valdymo bei administravimo klausimais;

8) teikia aukštosios mokyklos garbės vardus;

9) vykdo kitas teisės aktuose ir statute numatytas funkcijas.

3. Senato funkcijos:

1) suderinus su taryba priima ir teisės aktų nustatyta tvarka teikia Seimui tvirtinti universiteto statutą bei jo pakeitimus;

2) tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros programas bei teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl struktūrinių pakeitimų, reikalingų toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos universiteto mokslo ir meno veiklos kokybę ir lygį;

3) senato nustatyta tvarka teikia universiteto pedagoginius vardus.

4. Akademinės tarybos funkcijos:

1) suderinus su taryba priima ir teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vyriausybei tvirtinti kolegijos statutą bei jo pakeitimus;

2) tvirtina studijų programas bei teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl struktūrinių pakeitimų, reikalingų toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos kolegijos mokslo taikomosios ir meno veiklos kokybe ir lygį.

5. Senatas (akademinė taryba) sudaromas aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka 5 metų laikotarpiui.

6.   Senato (akademinės tarybos) nariais gali būti mokslininkai, dėstytojai, pripažinti menininkai, studentai, kiti darbuotojai, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai ir pripažinti menininkai. Studentai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato narių. Studentus į senatą deleguoja studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, atstovus renka visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Profesoriaus pareigas einantys dėstytojai turi sudaryti ne mažiau kaip pusę senato narių. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra senato (akademinės tarybos) narys pagal pareigas.

7.   Senato (akademinės tarybos) veiklą reglamentuoja aukštosios mokyklos statutas. Rektoriumi (direktoriumi) ir senato (akademinės tarybos) pirmininku negali būti tas pats asmuo.

8.  Senatas (akademinė taryba) apie savo sprendimus statuto nustatyta tvarka informuoja aukštosios mokyklos bendruomenę ir kartą per metus jai atsiskaito už savo veiklą.

23 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius)

1.   Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra aukštosios mokyklos vienasmenis valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja.

2. Rektorius (direktorius) atlieka šias funkcijas:

1) vadovauja aukštajai mokyklai, organizuoja aukštosios mokyklos veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą

2) leidžia įsakymus;

3) priima ir atleidžia aukštosios mokyklos darbuotojus;

4) statuto nustatyta tvarka priima ir šalina studentus;

5) rūpinasi aukštosios mokyklos finansine veikla, tinkamą lėšų ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo;

6) teikia tarybai ir viešai skelbia aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

7) teikia Švietimo ir mokslo ministerijai aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą:

8) vykdo kitas įstatymų, statuto ir kitų teisės aktų priskirtas funkcijas.

3. Universiteto rektorius renkamas viešo konkurso būdu. Universiteto taryba iš pretendentų atrenka ne daugiau kaip tris kandidatus ir teikia universiteto senatui. Universiteto taryba skiria ir atleidžia iš rektoriaus pareigų universiteto senato išrinktą asmenį.

4. Kolegijos direktorių renka, skiria ir atleidžia iš pareigų kolegijos taryba. Kolegijos direktorius laikomas išrinktu, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 kolegijos tarybos narių.

5. Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį, pedagoginės ir administravimo patirties.

6. Direktoriumi gali būti asmuo, turintis pedagoginės ir administravimo patirties.

7. Rektoriaus (direktoriaus) kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo rektoriumi (direktoriumi) gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo jo paskutinės kadencijos pabaigos, jei paskutinė kadencija buvo paeiliui antra.

8. Jei tarybos posėdyje jos narių balsų dauguma nepatvirtinama aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) pateikta aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, rektorius (direktorius) teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atleistas iš darbo.

24 straipsnis. Studentų dalyvavimas aukštosios mokyklos valdyme

Studentų interesams aukštosios mokyklos valdymo organuose atstovauja studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) deleguoti studentai.

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKSLINIŲ TYRIMŲ INSTITUTO VALDYMAS

25 straipsnis. Mokslinių tyrimų instituto organai

1.  Valstybės mokslinių tyrimų instituto valdymo organai yra valstybės mokslinių tyrimų instituto mokslinė taryba ir mokslinių tyrimų instituto direktorius.

2. Nevalstybinių mokslinių tyrimų institutų valdymą reglamentuoja jų steigimo dokumentai.

26 straipsnis. Valstybės mokslinių tyrimų instituto mokslinė taryba

1.  Valstybės mokslinių tyrimų instituto mokslinės tarybos funkcijos:

1) tvirtina valstybės mokslinių tyrimų instituto struktūrą ir jos pakeitimus;

2) tvirtina mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų į pareigas organizavimo tvarką;

3) svarsto ir tvirtina mokslinę veiklą reglamentuojančius dokumentus;

4) svarsto valstybės mokslinių tyrimų instituto direktoriaus pateiktas metines veiklos ataskaitas ir vertina, kaip valstybės mokslinių tyrimų institutas vykdo savo tikslus ir uždavinius;

5) atlieka kitas įstatuose numatytas funkcijas.

2.  Valstybės mokslinių tyrimų instituto mokslinė taryba sudaroma iš valstybės mokslinių tyrimų instituto mokslo darbuotojų ir administracijos darbuotojų, įstaigų, įmonių bei organizacijų, suinteresuotų sėkmingu valstybės mokslinių tyrimų instituto tikslų bei misijos įgyvendinimu, atstovų įstatų nustatyta tvarka. Valstybės mokslinių tyrimų instituto mokslinė taryba tvirtina savo darbo reglamentą.

3.  Valstybės mokslinių tyrimų instituto įstatuose gali būti nustatytos visuomeninės priežiūros formos.

27 straipsnis. Valstybės mokslinių tyrimų instituto direktorius

1. Valstybės mokslinių tyrimų instituto direktorius yra valstybės mokslinių tyrimų instituto vienasmenis valdymo organas, veikia valstybės mokslinių tyrimų instituto vardu ir jam atstovauja. Direktorius atlieka įstatų ir teisės aktų įstaigos vadovui nustatytas funkcijas.

2. Valstybės mokslinių tyrimų instituto direktorių skiria ir atleidžia iš pareigų steigėjas/ juridinio asmens dalyviai ar jo (-ų) įgaliotas asmuo.

3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina valstybės mokslinių tyrimo instituto direktoriaus rinkimų viešojo konkurso būdu organizavimo tvarką.

4. Valstybės mokslinių tyrimų instituto direktoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį ir vadybinės patirties.

5. Valstybės mokslinių tyrimų instituto direktoriaus kadencijos trukmė – 5 metai. Tas pats asmuo valstybės mokslinių tyrimų instituto direktoriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo jo paskutinės kadencijos pabaigos, jei paskutinė kadencija buvo paeiliui antra.

IV SKYRIUS

MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ STEIGIMAS, LEIDIMAS VYKDYTI STUDIJAS IR (AR) SU STUDIJOMIS SUSIJUSIĄ VEIKLĄ

28 straipsnis. Aukštosios mokyklos steigimo sąlygos

1. Aukštoji mokykla steigiama Civilinio kodekso, šio įstatymo ir, jei šis Įstatymas nenustato kitaip, atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.

2. Aukštoji mokykla gali būti steigiama, jei yra materialinė bazė ir kitos šiame įstatyme nustatytos sąlygos, būtinos planuojamų studijų programų, mokslinės ir (ar) meno veiklos kokybei užtikrinti, taip pat teikiamų aukštojo mokslo kvalifikacijų reikalavimams tenkinti.

3. Valstybinės aukštosios mokyklos steigimo tvarką nustato Vyriausybė.

4. Valstybinį universitetą steigia Seimas Vyriausybės teikimu.

5. Valstybinę kolegiją steigia Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu.

6. Nevalstybinę aukštąją mokyklą gali steigti fiziniai arba juridiniai asmenys, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas.

29 straipsnis. Aukštosios mokyklos statutas

1. Aukštosios mokyklos statutas (toliau – statutas) yra steigimo dokumentas, kuriuo aukštoji mokykla vadovaujasi savo veikloje.

2. Aukštosios mokyklos statute turi būti nustatyta:

1) aukštosios mokyklos pavadinimas, buveinės adresas;

2) teisinė forma;

3) veiklos tikslai ir uždaviniai;

4) veiklos sritys ir rūšys;

5) aukštosios mokyklos organai ir jų kompetencija, jų rinkimo (skyrimo, šaukimo) ir atšaukimo tvarka;

6) studentų ir darbuotojų teisės, pareigos ir atsakomybė;

7) studentų priėmimo ir šalinimo tvarka;

8) ginčų tarp studentų bei administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisijų sudarymo, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarka;

9) lėšų šaltiniai, turto ir lėšų naudojimo tvarka;

10) mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo tvarka;

11) filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo tvarka;

12) statuto keitimo tvarka.

3. Statute gali būti reglamentuojami ir kiti aukštosios mokyklos veiklos dalykai.

4. Valstybinio universiteto statutą ir jo pakeitimus tvirtina Seimas, valstybinės kolegijos statutą ir jo pakeitimus − Vyriausybė.

5. Nevalstybinės aukštosios mokyklos statutas priimamas jos steigėjo (steigėjų), o keičiamas − statute nustatyta tvarka.

30 straipsnis. Mokslinių tyrimų instituto steigimo sąlygos

1. Valstybės mokslinių tyrimų instituto steigėja yra Vyriausybė. Nevalstybinius mokslinių tyrimų institutus gali steigti fiziniai ar juridiniai asmenys, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas.

2. Valstybės mokslinių tyrimų institutas gali būti steigiamas, kai reikia vykdyti valstybės, ūkio ar visuomenės plėtrai svarbius tam tikros krypties ilgalaikius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę) plėtrą ir Vyriausybės įgaliota vertinimo institucija nustato, kad mokslinių tyrimų instituto steigimo projektas yra pagrįstas pakankamais materialiniais ir žmoniškaisiais ištekliais ir yra įvykdyti kiti steigiamiems mokslinių tyrimų institutams keliami reikalavimai.

3.  Reikalavimus mokslinių tyrimų instituto steigimo dokumentams, mokslinių tyrimų institutams, jų veiklos kvalifikacinius reikalavimus ir jų veiklos priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.

31 straipsnis. Mokslinių tyrimų institutų įstatai

1. Mokslinių tyrimų instituto įstatuose turi būti nurodyta:

1) mokslinių tyrimų instituto pavadinimas;

2) teisinė forma;

3) buveinė;

4) veiklos tikslai;

5) veiklos sritys ir rūšys;

6) mokslinių tyrimų instituto organai ir jų kompetencija, skyrimo (šaukimo) ir atšaukimo tvarka;

7) darbuotojų teisės, pareigos ir atsakomybė;

8) lėšų šaltiniai, turto ir lėšų naudojimo tvarka;

9) įstatų keitimo tvarka;

10) kiti veiklos dalykai.

2. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto įstatus ir jo pakeitimus tvirtina Vyriausybė.

3. Nevalstybinio mokslinio tyrimų instituto įstatus tvirtina jo steigėjas (steigėjai), o keičiamas įstatų nustatyta tvarka.

32 straipsnis. Teisė vykdyti studijas ir (ar) su studijomis susijusią veiklą

1. Šio įstatymo nustatyta tvarka vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą turi teisę:

1) valstybinės aukštosios mokyklos;

2) nevalstybinės aukštosios mokyklos;

3) užsienio aukštosios mokyklos, įsteigusios filialus Lietuvos Respublikoje.

2. Užsienio aukštosios mokyklos atstovybė gali vykdyti su studijomis susijusią veiklą.

3. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti subjektai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo turėti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas privalo turėti leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą.

4. Studijos ir (ar) su studijomis susijusi veikla be tokią teisę suteikiančio leidimo yra neteisėta, ir asmenys įstatymų nustatyta tvarka traukiami atsakomybėn.

33 straipsnis. Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą

1. Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą nevalstybinei aukštajai mokyklai arba užsienio aukštajai mokyklai, įsteigusiai filialą Lietuvos Respublikoje,  išduodamas pagal šio įstatymo ir Vyriausybės nustatytus reikalavimus ir tvarka.

2.  Asmenys, norėdami gauti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, Studijų kokybės vertinimo centrui pateikia prašymą ir kitus Vyriausybės nustatytus dokumentus bei duomenis. Gavęs pateiktus dokumentus, Studijų kokybės vertinimo centras per 20 kalendorinių dienų kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą, kad šis pateiktų išvadą, ar numatoma nevalstybinės aukštosios mokyklos ar užsienio aukštosios mokyklos filialo veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Studijų kokybės vertinimo centras privalo ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo Valstybės saugumo departamento pažymos, patvirtinančios, kad numatoma nevalstybinės aukštosios mokyklos ar užsienio aukštosios mokyklos filialo veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, gavimo dienos įvertinti pateiktus dokumentus ir pateikti išvadas pareiškėjui ir Švietimo ir mokslo ministerijai.

3. Švietimo ir mokslo ministerija per du mėnesius nuo Studijų kokybės vertinimo centro išvadų gavimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl leidimo išdavimo (leidimo neišdavimo) nevalstybinei aukštajai mokyklai arba užsienio aukštajai mokyklai, ketinančiai Lietuvos Respublikoje vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą arba informuoja pareiškėjus apie neigiamo sprendimo priėmimo priežastis.

4. Gavusi Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą nutarimo projektą, Vyriausybė priima nutarimą dėl leidimo išdavimo (arba neišduoti leidimo) nevalstybinei aukštajai mokyklai arba užsienio aukštajai mokyklai, įsteigusiai filialą Lietuvos Respublikoje, vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.

5. Gavusi leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą nevalstybinė aukštoji mokykla arba užsienio aukštoji mokykla, įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje studijų ir su studijomis susijusios veiklos priežiūros institucijai – Švietimo ir mokslo ministerijai teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su Vyriausybės išduotu leidimu studijoms ir su studijomis susijusiai veiklai.

6. Leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą turinti nevalstybinė aukštoji mokykla arba užsienio aukštosios mokyklos, įsteigtas filialas, turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus aukštosios mokyklos veiklai. Pasikeitus duomenims, reikalingiems leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą gauti, aukštoji mokykla turi ne vėliau kaip per mėnesį apie tai informuoti Švietimo ir mokslo ministeriją.

34 straipsnis. Leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimas ar jo galiojimo sustabdymas

1. Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu priima nutarimą dėl nevalstybinei aukštajai mokyklai ar užsienio aukštajai mokyklai, įsteigusiai filialą Lietuvos Respublikoje, išduoto leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo, jeigu:

1) nevalstybinė aukštoji mokykla arba užsienio aukštosios mokyklos filialas leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą gavo apgaulės būdu ar kitaip pažeidusi įstatymus;

2) dvejų metų laikotarpiu pakartotinai    neigiamai    įvertinta    nevalstybinės    aukštosios mokyklos veikla;

3) nevalstybinė aukštoji mokykla arba užsienio aukštosios mokyklos filialas verčiasi įstatymų draudžiama veikla;

4) nevalstybinė aukštoji mokykla pasibaigia dėl reorganizavimo ar priimamas sprendimas ją likviduoti arba užsienio aukštosios mokyklos filialas išregistruojamas iš juridinių asmenų registro.

2. Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu turi teisę priimti nutarimą dėl nevalstybinei aukštajai mokyklai arba užsienio aukštajai mokyklai, įsteigusiai filialą Lietuvos Respublikoje, leidimo išdavimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo, jeigu nevalstybinė aukštoji mokykla arba užsienio aukštosios mokyklos filialas:

1) nepradėjo vykdyti studijų ir su studijomis susijusios veiklos per 12 mėnesių nuo leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo dienos;

2) tapo nemoki (nemokus) ir (arba) savo veikla kelia grėsmę savo studentų interesams arba juos pažeidžia;

3) nebevykdo studijų daugiau kaip 6 mėnesius;

4) pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose studijų vykdymą ir su studijomis susijusią veiklą, nustatytus reikalavimus;

5) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.

3. Panaikinus leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, nevalstybinė aukštoji mokykla arba užsienio aukštoji mokykla, įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje, praranda teisę vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.

4. Vyriausybė jos nustatyta tvarka gali sustabdyti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusios veiklos leidimo galiojimą.

35 straipsnis. Aukštosios mokyklos atstovybė

1. Lietuvos aukštoji mokykla turi teisę turėti atstovybę Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse.

2. Užsienio aukštosios mokyklos, kuri neturi filialo Lietuvos Respublikoje, atstovybė, ketinanti vykdyti su studijomis susijusią veiklą, šio įstatymo nustatyta tvarka privalo gauti leidimą jai vykdyti.

3. Aukštosios mokyklos atstovybė neturi teisės vykdyti studijų.

4. Aukštoji mokykla, įsteigusi atstovybę, privalo ne vėliau kaip per mėnesį nuo įsteigimo dienos pranešti apie tai Švietimo ir mokslo ministerijai ir pateikti Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą informaciją ir dokumentus. Pasikeitus pateiktai informacijai, aukštoji mokykla privalo per mėnesį nuo pasikeitimo ją patikslinti.

5. Leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą užsienio aukštosios mokyklos atstovybei Lietuvos Respublikoje išduoda Švietimo ir mokslo ministerija pagal šio įstatymo ir Vyriausybės nustatytus reikalavimus ir tvarka.

6. Gavusi užsienio aukštosios mokyklos pateiktus dokumentus Švietimo ir mokslo ministerija per 20 kalendorinių dienų kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą, kad pateiktų išvadą, ar numatoma užsienio valstybės aukštosios mokyklos atstovybės veikla nekels grėsmės nacionaliniam saugumui. Švietimo ir mokslo ministerija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo Valstybės saugumo departamento išvados gavimo dienos.

7. Švietimo ir mokslo ministerija turi atsisakyti išduoti leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo bei Vyriausybės nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba jie yra neteisingi;

2) atstovybę steigianti užsienio aukštoji mokykla neatitinka Vyriausybės nustatytų reikalavimų;

3) užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio aukštoji mokykla, kompetentinga institucija prieštarauja atstovybės steigimui Lietuvos Respublikoje.

8. Apie priimtą leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą ar atsisakymą išduoti leidimą Švietimo ir mokslo ministerija praneša juridinių asmenų registrui.

9. Užsienio aukštosios mokyklos atstovybė, kuriai nebuvo išduotas leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą, šio įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka gali pakartotinai kreiptis dėl leidimo išdavimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą.

10. Švietimo ir mokslo ministerija gali panaikinti užsienio aukštosios mokyklos atstovybei išduotą leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą ar sustabdyti šio leidimo galiojimą Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka.

11. Apie leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą panaikinimą ar jo galiojimo sustabdymą Švietimo ir mokslo ministerija praneša užsienio aukštosios mokyklos atstovybei ir juridinių asmenų registrui ir paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

12. Panaikinus leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, užsienio aukštosios mokyklos atstovybė Lietuvos Respublikoje praranda teisę vykdyti su studijomis susijusią veiklą.

V SKYRIUS

MOKSLO IR STUDIJŲ VEIKLA

36 straipsnis. Mokslo ir studijų vienovė

1. Aukštosios mokyklos turi užtikrinti mokslo (meno) veiklos ir studijų vienovę.

2. Mokslo (meno) veiklos ir studijų vienovę universitetuose užtikrina dėstytojų ir studentų dalyvavimas moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinėje (socialinėje) plėtroje (meno veikloje), mokslo darbuotojų dalyvavimas studijų procese, mokslo žinių ir mokslinio darbo įgūdžių perteikimas studijų programose (antrosios ir trečiosios pakopos), universitetuose atliekami užsakomieji mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros (meno) darbai verslui, nevalstybiniam ir viešajam sektoriui. Trečiosios pakopos studentams mokslinė tiriamoji (meno) veikla yra privaloma.

3. Kolegijose mokslo ir studijų vienovė užtikrinama per glaudų ryšį su praktika – dėstytojų ir studentų dalyvavimą taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose ir mokslo bei technologijų plėtros darbuose pagal verslo, pramonės ir kitų organizacijų užsakymus, regionų plėtros projektuose, konsultacinėje veikloje.

37 straipsnis. Mokslo ir studijų kokybės užtikrinimas

1. Mokslo ir studijų institucijos atsako už mokslo (meno) veiklos, studijų ir kitų veiklų kokybę. Jos turi viešai skelbti savo veiklos kokybės rodiklius ir kartu su vertinimo institucijomis puoselėti mokslo ir studijų veiklos kokybės kultūrą.

2. Mokslo (meno) veiklos ir studijų kokybė užtikrinama per mokslo ir studijų institucijų vidines kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą, išorinį mokslinės veiklos vertinimą ir išorinį mokslo ir studijų institucijų įvertinimą arba akreditavimą.

3.   Išorinio įvertinimo paskirtis – remiantis išorinio vertinimo išvadomis nustatyti mokslo ir studijų institucijos veiklų kokybę, teikti rekomendacijas jų kokybei gerinti, ugdyti mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo kultūrą.

4. Akreditavimo paskirtis – remiantis išorinio vertinimo išvadomis nustatyti, ar studijų programa, naujai įsteigta aukštoji mokykla atitinka teisės aktais nustatytus reikalavimus.

5. Mokslo ir studijų institucijų veiklos turi būti sistemingai tobulinamos, atsižvelgiant į savianalizės ir išorinio vertinimo išvadas.

38 straipsnis. Studijų sistemos sandara

1. Studijos aukštosiose mokyklose vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas. Studijų programos yra dviejų rūšių: universitetinės ir koleginės.

2. Studijos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas gali būti trijų pakopų:

1) pirmosios (profesinio bakalauro, bakalauro);

2) antrosios (magistrantūros):

3) trečiosios (meno aspirantūros, doktorantūros).

3. Pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijų programas gali vykdyti kolegijos, o pirmosios pakopos bakalauro – universitetai. Antrosios pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas gali vykdyti tik universitetai, trečiosios pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas gali vykdyti universitetai arba universitetai kartu su mokslinių tyrimų institutais.

4. Universitetinės laipsnį suteikiančios studijų programos gali būti vientisosios – apimančios pirmąją ir antrąją studijų pakopas, jei tai numatyta kituose teisės aktuose.

5. Laipsnio nesuteikiančias studijų programas gali vykdyti universitetai ir kolegijos teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Aukštoji mokykla gali vykdyti studijų programą, kai ji Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka įregistruojama Studijų ir mokymo programų registre.

39 straipsnis. Studijų metai, formos ir studijų programų apimtis

1.   Studijų pagal laipsnį suteikiančias studijų programas metai dalijami į rudens ir pavasario semestrus ir atostogų laikotarpius. Studijų metų, semestrų pradžią bei pabaigą, atostogų laikotarpius nustato aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba). Vasaros metu studentams turi būti skiriamos ne trumpesnės kaip vieno mėnesio atostogos.

2. Studijų formos yra nuolatinė ir ištęstinė, jų aprašus tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija. Skirtingų studijų formų studijų programų suteikiamas išsilavinimas yra lygiavertis.

3. Studijų nuolatine forma vienų metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų, bet ne mažiau kaip 45 kreditai. Studijų ištęstine forma vienų metų apimtis turi būti ne didesnė kaip 45 kreditai, o bendra studijų šia forma trukmė neturi būti daugiau kaip pusantro karto ilgesnė nei nuolatinės formos studijos, šioms taikant 60 kreditų normą.

4. Pirmosios pakopos koleginių studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 180 ir ne didesnė kaip 210 kreditų, o universitetinių studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 180 ir ne didesnė kaip 240 kreditų.

5. Vientisųjų studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 300 ir ne didesnė kaip 360 kreditų. Pirmoji vientisųjų studijų programos dalis (240 kreditų) priskiriama pirmosios pakopos studijoms, o likusi dalis priskiriama antrosios pakopos studijoms.

6. Magistrantūros studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 90 kreditų ir ne didesnė kaip 120 kreditų.

7. Trečiosios pakopos (meno aspirantūros, doktorantūros) studijų programų apimtį (trukmę) nustato Vyriausybė.

8. Studijų programų, kai teikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis, apimtį (trukmę) nustato Švietimo ir mokslo ministerija.

9. Laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros) programų apimtis yra ne mažesnė kaip 30 kreditų ir ne didesnė kaip 120 kreditų. Rezidentūros studijų programų apimtį (trukmę) nustato Vyriausybė.

40 straipsnis. Laipsnį suteikiančių studijų programų reikalavimai

1.  Pirmosios pakopos studijų programos skiriamos bendrai erudicijai ugdyti, teoriniams studijų krypties pagrindams perteikti ir savarankiškam darbui būtiniems profesiniams įgūdžiams suformuoti. Universitetinių studijų programos esti labiau orientuotos į bendrąjį universitetinį išsilavinimą ir teorinį pasirengimą, o koleginių – į pasirengimą praktinei veiklai. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties (krypčių) bakalauro laipsnis arba bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija (44 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais), baigusiems koleginių studijų programas – atitinkamos studijų krypties profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija (44 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais).

2.  Bendruosius reikalavimus pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programoms ir specialiuosius reikalavimus (studijų krypties, krypčių grupės arba studijų srities reglamentus) tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija.

3. Magistrantūros studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo ar meno darbui arba kitam darbui, kuriam atlikti reikia mokslo žinių ir gebėjimų. Magistrantūros studijos vyksta  universitetuose,  kuriuose  vykdoma  studijų kryptį  atitinkanti  mokslo  (meno)  veikla. Asmenims, baigusiems magistrantūros studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties magistro laipsnis. Bendruosius ir specialiuosius (studijų krypties, krypčių grupės arba studijų srities aprašus) reikalavimus magistrantūros studijų programoms tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija.

4.    Doktorantūros studijų programos yra skirtos rengti mokslininkams, įgyti gebėjimams, reikalingiems savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros darbams, spręsti mokslo problemoms. Doktorantūros teisę universitetams, arba universitetams kartu su mokslinių tyrimų institutais, kuriuose atliekami mokslo kryptį atitinkantys aukšto lygio moksliniai tyrimai, suteikia Švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi universiteto arba universiteto ir mokslinių tyrimų instituto mokslinių tyrimų lygio įvertinimu, kuris vykdomas dalyvaujant užsienio ekspertams. Asmenims, baigusiems doktorantūros studijų programas ir apgynusiems daktaro disertaciją, suteikiamas atitinkamos mokslo srities daktaro laipsnis. Doktorantūros nuostatus tvirtina Vyriausybė.

5. Meno aspirantūros studijų programos skiriamos aukščiausios kvalifikacijos menininkams rengti. Asmenims, baigusiems meno aspirantūros studijų programas,  suteikiamas meno studijų krypties meno licenciato laipsnis. Meno aspirantūros nuostatus tvirtina Vyriausybė.

6. Aukštosios mokyklos gali vykdyti jungtines studijų programas, kurias baigus suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis, taip pat – programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis. Jungtinis kvalifikacinis laipsnis teikiamas tuo atveju, kai studijų programą vykdo bent dvi aukštosios mokyklos, paprastai skirtingų šalių. Dvigubas kvalifikacinis laipsnis teikiamas, kai studijų programa greta pagrindinės studijų krypties reikalavimų tenkina ir minimalius kitos studijų krypties reikalavimus.

7.  Jeigu studijų programoje numatyta studentų praktika, įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje studentas atlieka praktiką, ir studentas bei aukštoji mokykla, kurioje jis studijuoja, sudaro praktinio mokymo sutartį. Pavyzdinę jos formą tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija.

8.  Lietuvoje iki 2000 m. sausio 1 d. įgytų kvalifikacijų prilyginimą kvalifikacijoms, įgyjamoms baigus atitinkamų pakopų studijas, ir pagal vienpakopę aukštojo mokslo sistemą baigtų studijų prilyginimą atitinkamų pakopų studijoms nustato Švietimo ir mokslo ministerija.

41 straipsnis. Laipsnio nesuteikiančių studijų programų reikalavimai

Laipsnio nesuteikiančios studijų programos skiriamos kvalifikacinį laipsnį arba kvalifikacinį laipsnį ir profesinę kvalifikaciją įgijusiems asmenims teisės aktų nustatytais atvejais įgyti profesinę kvalifikaciją arba pasirengti savarankiškai praktinei veiklai arba tolesnėms studijoms:

1) gydytojų ir veterinarijos gydytojų rengimui pagal Vyriausybės nustatytų studijų krypčių rezidentūros studijų programas; atitinkamos studijų krypties rezidentūros nuostatus tvirtina Vyriausybė;

2) pedagogų rengimui pagal studijų programas asmenims, įgijusiems aukštojo mokslo kvalifikaciją pagal ne pedagogams rengti skirtas studijų programas;

3) pasirengimui studijuoti pagal magistrantūros studijų programas, kai asmuo baigė kolegines studijas arba kai magistrantūros studijų kryptis nesutampa su baigtų pirmosios pakopos universitetinių studijų kryptimi.

42 straipsnis. Dėstomoji kalba

Valstybinėse aukštosiose mokyklose dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Kitomis kalbomis galima dėstyti šiais atvejais:

1) kai studijų programos turinys siejamas su kita kalba;

2) kai paskaitas skaito ar kitiems akademiniams užsiėmimams vadovauja užsienio dėstytojai;

3) kai studijos vyksta pagal jungtinių studijų programas arba studijų programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis, ir šių programų dalis vykdoma kitose šalyse, nevalstybinėse aukštosios mokyklose, kuriose dėstoma ne lietuvių kalba, arba atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus atvejus, taip pat užsieniečių studijoms skirtas studijų programas.

43 straipsnis. Dalinės studijos ir jų rezultatų įskaitymas

1. Dalinės studijos yra studento mokymasis pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių bei gebėjimų, kurie įvertinami bei patvirtinami pažymėjimu.

2. Aukštosiose mokyklose įskaitomi:

1) studentų dalinių studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai, jei ši mokykla yra pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka;

2) Lietuvos aukštosios mokyklos studentų dalinių studijų kitoje to paties ar kito tipo Lietuvos aukštojoje mokykloje rezultatai;

3) Lietuvos aukštosios mokyklos studentų dalinių studijų pagal kitą tos pačios aukštosios mokyklos studijų programą rezultatai.

3. Dalinių studijų aukštosiose mokyklose rezultatai įskaitomi Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

44 straipsnis. Aukštojo mokslo kvalifikacijos, diplomai, diplomų priedai, pažymėjimai

1. Baigus laipsnį suteikiančias studijų programas išduodamas suteiktą kvalifikacinį arba mokslo laipsnį liudijantis diplomas. Neatskiriama diplomo dalis yra jo priedas, kuris yra diplomą papildantis dokumentas, pateikiantis informaciją apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį.

2. Baigus laipsnio nesuteikiančias studijų programas išduodamas baigtas studijas liudijantis pažymėjimas.

3. Aukštoji mokykla gali suteikti profesinę kvalifikaciją, jeigu turi teisės aktais nustatytus įgaliojimus.

4. Diplomų, diplomo priedų ir pažymėjimų blankų privalomosios formos rengimo, jų gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarką nustato Vyriausybė.

5. Kvalifikacinių laipsnių sąrašą bei studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą tvirtina Vyriausybė. Kai Lietuvos aukštoji mokykla kartu su užsienio aukštąja mokykla vykdo jungtinę studijų programą, gali būti teikiamas ir kitas, nei įrašytas į sąrašą, kvalifikacinis laipsnis. Teisę teikti tokį kvalifikacinį laipsnį aukštajai mokyklai Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu suteikia Vyriausybė.

6. Užsienyje įgytas išsilavinimas, aukštojo mokslo kvalifikacija vertinama ir pripažįstama įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

45 straipsnis. Priėmimas į valstybinę aukštąją mokyklą

1. Į valstybinės aukštosios mokyklos studijų programas stojantys asmenys priimami konkurso būdu, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus ir kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Priėmimo taisykles nustato valstybinė aukštoji mokykla.

2. Studijuoti pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Konkursinį balą turi sudaryti ne daugiau kaip keturių bendrojo lavinimo mokomųjų dalykų mokymosi rezultatai (iš jų – ne daugiau kaip 3 mokomųjų dalykų brandos egzaminų rezultatai). Specialiesiems gebėjimams nustatyti valstybinė aukštoji mokykla papildomai gali rengti ne daugiau kaip du egzaminus. Jei mokomojo dalyko brandos egzaminą rengia ir administruoja Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija, valstybinė aukštoji mokykla šio mokomojo dalyko stojamojo egzamino nerengia. Priėmimo į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas sąlygos, kuriose nustatomas konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašas ir konkursinio balo formavimo principai. Sąlygos derinamos Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka ir skelbiamos ne vėliau kaip prieš 2 metus iki priėmimo pradžios.

3. Priimant į antros ir trečios pakopų studijų programas turi būti atsižvelgiama į žemesnės arba tos pačios pakopos studijų rezultatus.

4. Studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos valstybinėse aukštosiose mokyklose visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičių pagal studijų programų rūšis, laipsnį suteikiančias ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas ir studijų pagal laipsnį suteikiančias studijų programas pakopas kasmet ne vėliau kaip iki kovo 1 d. tvirtina Vyriausybė, atsižvelgdama į studijoms skirtas valstybės biudžeto lėšas. Atsižvelgdama į šį skaičių, studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičių pagal studijų kryptis, krypčių grupes ar sritis ir formas nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Studijų vietos, į kurias priimamų studentų studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, valstybinėms aukštosioms mokykloms paskirstomos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į studentų, pasirinkusių atitinkamos krypties, krypčių grupės ar srities studijas, stojimo rezultatus.  Priėmimo metu nustatytas nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius išlieka per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos visiškai arba iš dalies apmokamos  valstybės biudžeto lėšomis, skaičius – per laikotarpį, vieneriais metais ilgesnį nei atitinkamoms nuolatinės formos studijoms nustatytasis studijų laikotarpis.

5. Šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti asmenys, sutinkantys mokėti valstybinės aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, konkurso būdu gali būti priimami į ištęstinės formos studijas, vykdomas pagal laipsnį suteikiančias studijų programas, ir į visų formų studijas, vykdomas pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas. Šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyti asmenys konkurso būdu gali būti priimami į visų formų studijas. Studijų vietų, į kurias priimami šio įstatymo 77straipsnio 1 dalyje nurodyti studentai, skaičių nustato valstybinė aukštoji mokykla, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti specialistų parengimo kokybę.

6. Švietimo ir mokslo ministerija nustato užsienyje išsilavinimą įgijusių asmenų, kurių studijos valstybinėse aukštosiose mokyklose visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, priėmimo tvarką.

7. Švietimo ir mokslo ministerija, neviršydama šio straipsnio 3 punkte nustatyto studentų skaičiaus, gali nustatyti lengvatines stojimo į valstybines aukštąsias mokyklas sąlygas išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikams, vaikaičiams, provaikaičiams. Išeivija laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, ne mažiau kaip 3 metus gyvenantys užsienyje. Lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats pripažįsta save lietuviu.

8. Asmenys, turintys profesinio bakalauro laipsnį, turi teisę Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka stoti į antrosios pakopos studijas.

9. Asmenys, studijuojantys pagal neformaliojo švietimo programas ar atskirus studijų dalykus (jų grupes), priimami valstybinių aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka.

46 straipsnis. Vidinis mokslo ir studijų institucijų veiklų kokybės užtikrinimas

1. Siekdama tenkinti valstybės institucijų ir savo pačios nustatytus veiklos kokybės ir efektyvumo reikalavimus kiekviena mokslo ir studijų institucija privalo sukurti, įteisinti bei įgyvendinti nuolatinio veiklos kokybės gerinimo strategiją.

2. Kiekviena aukštoji mokykla privalo turėti vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą, grindžiamą Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis, numatyti veikimo būdus ir priemones, padedančius užtikrinti jos teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę.

3. Aukštoji mokykla turi nuolat skelbti tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslinę ir meno veiklą, įsivertinimo rezultatus, studentų, absolventų bei kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę ir absolventų karjeros rodiklius.

4. Mokslo ir studijų institucijos nuolat atlieka savo mokslinės ir meno veiklos analizę.

47 straipsnis. Studijų programų išorinis vertinimas ir akreditavimas

1.   Aukštųjų mokyklų studijų programų išorinį vertinimą vykdo ir sprendimus dėl jų akreditavimo priima Studijų kokybės vertinimo centras. Dėl studijų programų akreditavimo į Studijų kokybės vertinimo centrą turi kreiptis aukštoji mokykla. Aukštoji mokykla dėl studijų programos akreditavimo gali kreiptis ir į kitą Europos aukštojo mokslo erdvės kompetentingų viešosios valdžios institucijų oficialiai pripažintą agentūrą. Jos išvada prilyginama Studijų kokybės vertinimo centro teikiamai išvadai.

2.         Studijų programos turi būti akredituojamos ne rečiau kaip kartą per šešerius metus. Neakredituota studijų programa arba programa, kurios akreditavimo terminas pasibaigė, iš Studijų ir mokymo programų registro išregistruojama.

3. Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarką tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

48 straipsnis. Mokslinės (meno) veiklos kokybės vertinimas

1. Mokslo ir studijų institucijos kasmet pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintas taisykles pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai mokslinės, meno ir kitos susijusios veiklos ataskaitas, kurias vertina Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

2.  Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija, pasitelkdama ekspertus iš užsienio valstybių, ne rečiau kaip kartą per šešerius metus organizuoja mokslo ir studijų institucijų mokslinės ir meno veiklos vertinimą.

49 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų veiklos išorinis vertinimas

1. Aukštųjų mokyklų ir valstybės mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybei gerinti ir atskaitomybei įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerija reguliariai (kas šešerius metus) inicijuoja jų veiklos išorinį vertinimą. Aukštųjų mokyklų ir valstybės mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinis vertinimas apima visas jų nuostatuose nurodytas veiklos sritis ir remiasi veiklos atitikties statutuose (įstatuose) nurodytai misijai, mokslo ir studijų tarptautinio lygio, efektyvumo ir kitais kriterijais.

2. Aukštųjų mokyklų išorinį veiklos vertinimą organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras. Aukštųjų mokyklų išorinio veiklos vertinimo rezultatai naudojami joms akredituoti arba įvertinti ir kitais steigėjo/juridinio asmens dalyvių susirinkimo numatytais atvejais.

3. Jeigu aukštosios mokyklos veikla įvertinama neigiamai, ne vėliau kaip per du metus Studijų kokybės vertinimo centras atlieka pakartotinį veiklos vertinimą. Jei pakartotinio vertinimo metu nustatoma, kad aukštosios mokyklos teikiamos aukštojo mokslo kvalifikacijos neatitinka nustatytų reikalavimų, ne vėliau kaip per mėnesį apie tai informuojama Švietimo ir mokslo ministerija ir aukštosios mokyklos steigėjas (juridinio asmens dalyvių susirinkimas). Pakartotinai neigiamai įvertinus valstybinę aukštąją mokyklą, Švietimo ir mokslo ministerija sprendžia dėl aukštosios mokyklos akreditacijos panaikinimo.

4. Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarką tvirtina Vyriausybė.

5. Valstybės mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinį vertinimą organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Valstybės mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinio vertinimo tvarką tvirtina Vyriausybė.

6. Nevalstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinis vertinimas vykdomas steigėjo iniciatyva ir lėšomis.

7. Siekiant gerinti mokslo ir studijų kokybę šalies viešojo administravimo institucijų, asociacijų ar mokslo ir studijų institucijų iniciatyva gali būti atliekami tiksliniai vertinimai, kuriuos finansuoja vertinimo iniciatoriai.

50 straipsnis. Aukštosios mokyklos akreditavimas

1. Naujai įsteigta aukštoji mokykla turi būti akredituota ne vėliau kaip per du metus nuo jos įsteigimo. Akredituojant naujai įsteigtą aukštąją mokyklą papildomai vertinama, ar tenkinami steigimo metu nustatyti reikalavimai.

2. Aukštųjų mokyklų akreditavimo tvarką tvirtina Vyriausybė.

51 straipsnis. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė) plėtra mokslo ir studijų institucijose

1.  Aukštosiose mokyklose atliekamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros kryptis, tematiką ir atlikimo būdus nustato pačios aukštosios mokyklos, atsižvelgdamos į valstybės reikmes, tyrimų svarbą studijoms, šalies visuomenei ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo reikmes ir į aukštosios mokyklos turimus išteklius. Šios kryptys ir temos skelbiamos viešai ir nurodomos aukštosios mokyklos veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose.

2.  Mokslinių tyrimų instituto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros kryptis nustato steigėjas (juridinio asmens dalyvių susirinkimas) arba jo įgaliota institucija.

52 straipsnis. Meno veikla

Aukštosiose mokyklose gali būti plėtojama profesionali dėstytojų ir studentų meno veikla, orientuota į visuomenės meninį lavinimą bei meno praktikos ir studijų vienovę. Šios veiklos pobūdį, mastą ir šiai veiklai keliamus reikalavimus nustato aukštoji mokykla.

53 straipsnis. Mokslo veiklos rezultatų viešumas

1.   Siekiant užtikrinti valstybės biudžeto lėšomis atliekamų mokslinių tyrimų kokybę, valstybės biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumą ir paskatinti mokslo pažangą, visi valstybinėse mokslo ir studijų institucijose atliekamų mokslo darbų rezultatai turi būti skelbiami viešai, kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinės paslapties apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.

2.  Valstybės biudžeto lėšomis (išskyrus specialiųjų programų lėšomis) parengti mokslo darbai elektronine forma talpinami Lietuvos mokslo ir studijų elektroninių dokumentų informacinėje sistemoje. Konkrečias talpinimo ir prieigos sąlygas nustato Švietimo ir mokslo ministerija.

VI SKYRIUS

AKADEMINĖ BENDRUOMENĖ

54 straipsnis. Akademinė bendruomenė

1. Akademinę bendruomenę sudaro mokslo ir studijų institucijų dėstytojai, mokslo darbuotojai, profesoriai emeritai, studentai, administracija, kiti mokslo ir studijų institucijų darbuotojai.

2. Akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti:

1) minties, išraiškos laisvę, mokslinės, meninės ir pedagoginės veiklos metodų pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus;

2) apsaugą nuo varžymų ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų ir įsitikinimų skelbimą, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis ir Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimas;

3) lygias teises dalyvauti konkursuose pareigoms užimti ir priėmimo į studijas konkursuose, neatsižvelgiant į lytį, rasę, politinius ir religinius įsitikinimus, lytinę orientaciją, tautybę ir pilietybę.

3. Akademinei bendruomenei taip pat laiduojama:

1) kūrybos ir intelektualaus darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose bei tarptautinėse sutartyse;

2) nešališkas ir viešas mokslinių darbų recenzavimas.

4. Akademinė bendruomenė naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi akademinės etikos ir procedūrų kodeksu, kuriuos pagal Švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijas parengia ir tvirtina mokslo ir studijų institucijos.

55 straipsnis. Studento statusas

1. Studentas yra asmuo, studijuojantis pagal Studijų ir mokymo programų registre įregistruotas studijų programas. Asmenys, studijuojantys pagal neformaliojo švietimo programas ar atskirus studijų dalykus (jų grupes), vadinami klausytojais.

2.  Studento statusą pažymi studento pažymėjimas, kurio formą ir išdavimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija, o gamybą ir išdavimą organizuoja studentų atstovybių sąjungos.

3.  Santykiai tarp studento ir aukštosios mokyklos įforminami studijų sutartimi. Pavyzdinę sutarties formą tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija.

56 straipsnis. Studentų teisės ir pareigos

1. Studentai turi teisę:

1) pasirinkti studijų programą;

2) studijuoti pagal individualų studijų planą vadovaujantis aukštosios mokyklos nustatyta tvarka;

3) studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus toje pačioje arba kitoje aukštojoje mokykloje;

4) vertinti studijuojamų dalykų dėstymo ir studijų aprūpinimo kokybę;

5) pasirinkti dėstytojus, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai;

6) siūlyti savo baigiamojo darbo temą arba pasirinkti iš keleto pasiūlytų temų;

7) atsiskaityti už darbus taikant alternatyvius būdus, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti numatyti tikslai;

8) kreiptis į aukštosios mokyklos administraciją, kad būtų įskaityti studijų toje pačioje arba kitoje Lietuvos arba užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai;

9) kreiptis į aukštosios mokyklos administraciją, ginčų nagrinėjimo komisiją dėl interesų pažeidimo;

10) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka nutraukti ir atnaujinti studijas;

11) išeiti akademinių atostogų, neprarandant studento statuso;

12) laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras;

13) dalyvauti aukštosios mokyklos valdymo organuose;

14)  rinkti studentų atstovybę ir būti išrinktais į ją, laisvai burtis į kitas asociacijas;

15) naudotis įstatymų, aukštųjų mokyklų statutų bei kitų teisės aktų nustatytomis kitomis teisėmis.

2. Studentas, neišlaikęs egzamino, įskaitos ar kitaip neatsiskaitęs už studijų programoje numatytus dalykus, turi teisę šį atsiskaitymą nemokamai pakartoti aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Ši tvarka turi būti priimta atsižvelgus į studentų atstovybės siūlymus.

3. Studentai privalo:

1) laikytis akademinės etikos kodekso, kurį priima aukštoji mokykla;

2)  laikytis šio įstatymo, aukštosios mokyklos statuto, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių.

4. Paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato aukštoji mokykla, suderinusi su studentų atstovybe.

5. Valstybė sudaro studentui, besimokančiam kitoje vietoje nei jo nuolatinė gyvenamoji vieta, sąlygas pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir gydytojus Sveikatos sistemos įstatymo nustatyta tvarka.

6.  Lietuvos Respublikos piliečiams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, sudaromos sąlygos atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą Karo prievolės įstatyme nustatyta tvarka.

7.  Aukštosios mokyklos vadovas ar jo įgalioti asmenys, gavę studentų raštiškus prašymus, skundus ar pranešimus dėl šio įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytų jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 15 dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti.

8.  Aukštosiose mokyklose turi veikti ginčų nagrinėjimo komisijos, sprendžiančios ginčus tarp studentų ir administracijos ar kitų darbuotojų. Į šias ginčų nagrinėjimo komisijas po lygiai skiriami aukštosios mokyklos administracijos ir studentų atstovybės (visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos)) įgalioti asmenys. Ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo, ginčų nagrinėjimo bei sprendimų įgyvendinimo tvarką nustato aukštosios mokyklos statutas.

57 straipsnis. Studentų savivalda

1. Aukštosios mokyklos studentų interesams atstovauja studentų atstovybė. Studentų atstovybę sudaro visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) išrinkti studentai. Studentų atstovybės rinkimų reglamentas tvirtinamas aukštosios mokyklos senate (akademinėje taryboje). Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Asociacijų įstatymu ir kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat aukštosios mokyklos statutu ir visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) patvirtintais įstatais.

2. Aukštosios mokyklos studentų konferenciją sudaro aukštosios mokyklos fakultetų studentų deleguoti studentai, balsų dauguma išrinkti fakultetų studentų visuotiniuose susirinkimuose.

3. Visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų studentų (visų delegatų). Visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) sprendimai laikomi priimtais, jei už juos balsavo daugiau kaip pusė dalyvavusių studentų.

4. Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į aukštosios mokyklos valdymo organus tvarka. Studentų atstovai dalyvauja valdymo organų veikloje su sprendžiamojo balso teise.

5. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš aukštosios mokyklos ir jos padalinių visais studijų klausimais.

6. Aukštoji mokykla remia studentų atstovybę, skiria lėšų atstovybės veiklai finansuoti.

7. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka pareikalauti dar kartą svarstyti aukštosios mokyklos valdymo organų priimtus sprendimus.

8. Studentų atstovybė atsiskaito už savo veiklą ir finansus aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka.

58 straipsnis. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjunga (sąjungos)

1. Aukštųjų mokyklų studentų atstovybės gali jungtis į asociacijas ar kitas sąjungas įstatymų nustatyta tvarka.

2. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (sąjungos) teikia siūlymus Seimui ir Vyriausybei, organizuoja bendrus visos šalies studentų renginius, koordinuoja aukštųjų mokyklų atstovybių veiklą.

59 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų personalas

Mokslo ir studijų institucijų personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai bei kiti tyrėjai, administracijos ir kiti darbuotojai. Jų darbo apmokėjimo sąlygas ir socialines garantijas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

60 straipsnis. Dėstytojai

1. Aukštųjų mokyklų dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas.

2. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vadovauti moksliniams tyrimams, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (ar) formuoti meno mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus.

3. Docento pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Akademinės tarybos pritarimu į docento pareigas kolegijoje ne daugiau kaip vienai kadencijai gali būti priimamas asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę) plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje.

4. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą.

5. Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros darbus. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas universiteto meno studijų asistentams, taip pat kolegijos asistentams.

6. Kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus, konkursų į šias pareigas organizavimo, atestavimo tvarką nustato aukštoji mokykla.

61 straipsnis. Mokslo darbuotojai

1. Mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojai yra: tyrėjai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo pareigas, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, mokslininkai stažuotojai.

2. Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti moksliniams tyrimams, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.

3.  Vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.

4.  Mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Mokslo darbuotojas turi vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę) plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.

5. Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti asmuo, turintis aukštąjį ar jam prilygstantį išsilavinimą. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti ar padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros darbus, ruoštis stoti į doktorantūrą.

6.  Mokslininko stažuotojo pareigas kitoje institucijoje, nei parengė daktaro disertaciją, gali eiti asmuo, kuris apgynė daktaro disertaciją ne anksčiau kaip prieš 3 metus iki skyrimo į šias pareigas dienos.

7.   Kvalifikacinius tyrėjų pareigybių, išskyrus mokslininkus stažuotojus, reikalavimus, konkursų į šias pareigas, išskyrus mokslininkų stažuotojų, organizavimo tvarką nustato mokslo ir studijų institucija.

8.  Kvalifikacinius mokslininkų stažuotojų pareigybių reikalavimus, skyrimo į šias pareigas tvarką bei jų stažuočių finansavimo tvarką nustato Vyriausybė.

62 straipsnis. Administracija ir kiti darbuotojai

1.  Mokslo ir studijų institucijos turi turėti administraciją, būtiną jos ir jos padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat kitų darbuotojų, reikalingų institucijos studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros, ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti.

2. Administraciją sudaro mokslo ir studijų institucijų darbuotojai, kurie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus nurodymus pavaldiems darbuotojams, išskyrus aukštųjų mokyklų akademinių padalinių, kurie yra kitų akademinių padalinių sudėtyje, ir mokslinių tyrimų institutų akademinių padalinių vadovus. Be administracinių pareigų, jie gali dirbti pedagoginį ir (ar) mokslinį darbą.

3. Kitų (ne administracijos) mokslo ir studijų institucijų darbuotojų skaičių, jų pareigas ir funkcijas nustato mokslo ir studijų institucija.

63 straipsnis. Kviestiniai dėstytojai ir mokslo darbuotojai

1.  Mokslo ir studijų institucija gali ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui pakviesti dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotą darbo sutartį.

2.  Kviestiniams dėstytojams, mokslo darbuotojams netaikoma šiame įstatyme nustatyta skyrimo į pareigas tvarka.

64 straipsnis. Asocijuotieji mokslininkai

1. Asocijuotojo mokslininko statusas Lietuvos mokslo ir studijų institucijos senato (akademinės tarybos) ar mokslinių tyrimų instituto mokslinės tarybos sprendimu gali būti suteikiamas toje institucijoje dirbusiam mokslininkui, palaikančiam su ja mokslinius ryšius, bet laikinai (ne ilgiau, kaip iki kadencijos pabaigos) išėjusiam dirbti į įmonę Lietuvoje arba išvykusiam dirbti į užsienio mokslo ir studijų instituciją.

2. Asocijuotasis mokslininkas gali be konkurso užimti ankstesnes pareigas ir jas eiti iki nutrauktos kadencijos pabaigos, jeigu tam pritaria aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) ar mokslinių tyrimų instituto mokslinė taryba.

65 straipsnis. Profesoriai emeritai

1. Vyresniems kaip šešiasdešimt penkerių metų profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą aukštojoje mokykloje, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) gali suteikti profesoriaus emerito vardą.

2.   Profesoriui emeritui statuto (įstatų) nustatyta tvarka sudaromos sąlygos dalyvauti aukštosios mokyklos mokslinėje ir kitoje veikloje.

3.   Profesoriui emeritui aukštosios mokyklos  nustatyta tvarka iš aukštosios mokyklos lėšų mokama senato (akademinės tarybos) nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.

66 straipsnis. Dėstytojų, mokslo darbuotojų, administracijos bei kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojų teisės ir pareigos

1. Dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir administracijos darbuotojai bei kiti darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:

1) savo kompetencijos ribose dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti bei mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis;

2) dalyvauti konkursuose stažuotėms Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;

3) gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją. Jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka;

4)   dalyvauti priimant sprendimus dėl savo įstaigos statuto (įstatų) turinio ir veiklos plano;

5)   dalyvauti įvairiose profesinėse sąjungose bei asociacijose, tarp jų ir esančiose užsienyje;

6)   dirbti savarankiškai arba jungtis į kūrybines grupes;

7)   savarankiškai skelbti savo mokslinius darbus..

2.   Dėstytojai kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti bei mokslinei ir pedagoginei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

3. Dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir administracijos darbuotojai bei kiti darbuotojai privalo:

1) Akademinės etikos ir procedūrų kodekso nustatyta tvarka laikytis mokslinės ir profesinės etikos normų;

2) vykdyti kitas savo įstaigos statute (įstatuose) ir darbo sutartyse nustatytas pareigas.

67 straipsnis. Priėmimas į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas

1.  Į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus ir asmenis, nurodytus šio straipsnio 4 dalyje ir 63 straipsnyje, pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Konkursų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti organizavimo tvarką tvirtina aukštosiose mokyklose senatas (akademinė taryba), o mokslinių tyrimų institutuose – mokslinių tyrimų institutų taryba.

2. Į mokslininkų stažuotojų pareigas asmenys skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui. Sis laikotarpis Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti pratęstas dar vieniems metams.

3.  Prieš 3 mėnesius iki mokslo ir studijų institucijos dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms užimti. Jame gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Pranešimas apie konkursą pareigoms užimti turi būti skelbiamas institucijos ir Lietuvos mokslo tarybos tinklalapiuose ir šalies, o jeigu tikslinga – ir tarptautinėje žiniasklaidoje.

4.  Su asmeniu, du kartus iš eilės laimėjusiu konkursą dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms užimti, sudaroma neterminuota darbo sutartis. Šis asmuo atestuojamas kas penkerius metus mokslo ir studijų institucijos tarybos nustatyta tvarka.

5.  Kandidatus į dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigybėms užimti vertina priėmimo komisija, sudaroma mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip 1/3 priėmimo komisijos narių sudaro šioje mokslo ir studijų institucijoje nedirbantys asmenys. Vykdant konkursą priimti į vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigas priėmimo komisijoje turi būti bent vienas ekspertas iš užsienio valstybės.

6. Laimėjęs konkursą asmuo skiriamas dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms mokslo ir studijų institucijos rektoriaus (direktoriaus) įsakymu ne anksčiau kaip praėjus 7 dienoms po konkurso, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo įvykusio konkurso dienos.

7. Mokslo ir studijų institucijos dėstytojams ir mokslo darbuotojams institucijos tarybos nustatyta tvarka gali būti organizuojama neeilinė atestacija.

68 straipsnis. Parama dėstytojams, tyrėjams ir mokslo darbuotojams

Dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali gauti valstybės paramą mokslinėms stažuotėms užsienyje, dėstymui užsienio mokslo ir studijų institucijose. Šios paramos tvarką nustato Vyriausybė.

69 straipsnis. Studentų, dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos

1. Studentai, dėstytojai, mokslininkai ir kiti tyrėjai turi teisę Asociacijų įstatymo nustatyta tvarka burtis į sąjungas ir kitas asociacijas.

2. Studentų sąjungos ir organizacijos, dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos, kitos asociacijos, veikiančios pagal įstatymus ir savo įstatus, priemonėms, susijusioms su mokslu ir studijomis, vykdyti gali gauti lėšų iš valstybės institucijoms ir įstaigoms numatytų valstybės biudžeto asignavimų šių institucijų ir įstaigų nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS

MOKSLO IR STUDIJŲ FINANSAVIMAS

70 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų lėšos ir finansavimas

1. Valstybinių mokslo ir studijų institucijų lėšas sudaro:

1) valstybės biudžeto lėšos;

2) valstybės fondų lėšos;

3) tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;

4) lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas;

5) lėšos, gautos kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;

6) kitos teisėtai gautos lėšos.

2. Asignavimai Seimo patvirtintame valstybės biudžete nurodomi pagal kiekvieną valstybinį universitetą (išskyrus valstybinius universitetus, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga). Valstybinės kolegijos ir valstybės mokslinių tyrimų institutai finansuojami iš valstybės institucijoms arba įstaigoms, vykdančioms jų steigėjo funkcijas, skirtų valstybės biudžeto asignavimų, valstybiniai universitetai, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga – iš Švietimo ir mokslo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

3. Valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto lėšos skiriamos:

1) studijoms;

2) moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei) plėtrai bei meno veiklai plėtoti;

3) administravimui ir ūkiui;

4) stipendijoms;

5) valstybės investicijų programoms ir projektams;

6) kitoms reikmėms.

4. Vienai studijų vietai, į kurią priimamų studentų studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, studijoms valstybinei aukštajai mokyklai skiriamų valstybės biudžeto lėšų dydį pagal studijų programų rūšis, laipsnį suteikiančias ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas, studijų pagal laipsnį suteikiančias studijų programas pakopas, studijų kryptis, krypčių grupes ar sritis ir formas nustato Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės biudžeto lėšos studijoms valstybinėms aukštosioms mokykloms skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičių atitinkamoje aukštojoje mokykloje.

5. Valstybės biudžeto lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei) plėtrai bei meno veiklai plėtoti valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šių lėšų skyrimas valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms laikomas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros bei meno veiklos baziniu finansavimu, kuris siejamas su valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslinės ir meno veiklos vertinimo rezultatais.

6. Valstybės biudžeto lėšos stipendijoms valstybinėms aukštosioms mokykloms skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

7. Valstybės mokslinių tyrimų institutams, kartu su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis rengiantiems mokslininkus ar padedantiems rengti specialistus, lėšų, susijusių su šių mokslininkų ar specialistų rengimu, pagal sutartis skiria atitinkamos aukštosios mokyklos iš joms skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

8. Valstybės biudžetinės mokslo ir studijų institucijos pajamos, gautos kaip studentų studijų įmokos arba kitas mokestis už studijas, taip pat iš mokslinės veiklos, ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų, Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukiamos į valstybės biudžeto apskaitą, tačiau naudojamos pagal  specialiąsias programas valstybinių mokslo ir studijų institucijų statutuose nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Valstybės biudžetinės aukštosios mokyklos specialiųjų programų lėšas valdo, naudoja bei jomis disponuoja Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka.

9. Valstybės biudžeto lėšos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, skiriamos pagal specialistų rengimo ir/arba mokslinių tyrimų ir/arba eksperimentinės (socialinės) plėtros sutartis.

10. Nevalstybinės mokslo ir studijų institucijos finansuojamos steigimo dokumentų nustatyta tvarka.

71 straipsnis. Programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas

1.  Programinis konkursinis finansavimas skiriamas konkursinių mokslo programų pagrindu. Pareiškėjai konkuruoja dėl programinio konkursinio finansavimo teikdami paraiškas, kurios vertinamos pagal atitikimą konkrečių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros projektų keliamiems tikslams, aktualumo, kompetencijos, kokybės ir kitiems nustatytiems kriterijams.

2.  Programinį konkursinį finansavimą administruoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos inovacijų ir technologijų agentūra, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas ir kitos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Ūkio ministerijos įgaliotos institucijos.

3.  Su konkursinėmis mokslo programomis susiję Lietuvos ūkio, kultūros, socialinės, sveikatos, krašto ir gamtos apsaugos bei kitų sričių moksliniai tyrimai, eksperimentinė (socialinė) plėtra, specialistų rengimas ir kitos veiklos sritys finansuojamos iš tvirtinant šias programas joms numatomų lėšų, kuriomis disponuoja suinteresuotos ministerijos, fondai, mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai.

72 straipsnis. Konkursinės mokslo programos

1.  Konkursinės mokslo programos – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros darbų priemonių visuma, kurios rezultatai yra naujos mokslo žinios ir technologijos, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros infrastruktūra, aukštesnė tyrėjų kompetencija ir kt., reikalingi tam tikrai visuomenei aktualiai problemai spręsti. Konkursinės mokslo programos įgyvendinamos konkursiniu būdu finansuojamų projektų forma.

2. Nacionalinės mokslo programos – tai konkursinės mokslo programos, sukuriančios sąlygas spręsti valstybei ir visuomenei svarbias problemas ir didinti Lietuvos mokslo tarptautinį konkurencingumą. Nacionalinių mokslo programų tikslas – sutelkti Lietuvos mokslo potencialą ir finansinius  išteklius,  inicijuoti tam  tikrai problemai  spręsti būtinus naujus ir koordinuoti jau vykdomus mokslinius tyrimus. Nacionalinių mokslo programų nuostatus tvirtina Vyriausybė.

3. Kitos konkursinės mokslo programos inicijuojamos ir įgyvendinamos šias programas administruojančios institucijos nustatyta tvarka arba Vyriausybei, Švietimo ir mokslo ministerijai ar Ūkio ministerijai pavedus.

73 straipsnis. Valstybės biudžeto lėšų skyrimas nevalstybinėms aukštosioms mokykloms

Švietimo ir mokslo ministerija gali sudaryti sutartis su nevalstybinėmis aukštosiomis mokyklomis, kad būtų rengiami tam tikrų krypčių specialistai, jei valstybinėse aukštosiose mokyklose jie nerengiami, ir tam skirti valstybės biudžeto lėšų.

74 straipsnis. Studijų kaina

1.  Studijų kainą asmenims, nurodytiems šio įstatymo 77 straipsnyje, nustato valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba), tačiau ši kaina negali būti mažesnė nei atitinkamai studijų vietai, į kurią priimamų studentų studijos visiškai apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, studijoms praėjusiais metais skirtų valstybės biudžeto lėšų dydis , nustatytas šio įstatymo 70 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (išskyrus atvejus, kai toks dydis atitinkamai studijų vietai nebuvo nustatytas). Studijų kaina nurodoma priėmimo į valstybinę aukštąją mokyklą taisyklėse. Studijų sutartyje nustatyta studijų kaina negali būti didinama per visą nustatytą studijų laikotarpį.

2. Studijų kaina nevalstybinėse aukštosiose mokyklose nustatoma studijų sutartyje.

75 straipsnis. Studentų studijų įmokos

1. Valstybinių aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos, vientisųjų ir antrosios pakopos studijų studentai, išskyrus studentus, nurodytus šio įstatymo 76 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 77 straipsnyje, kiekvieną semestrą aukštajai mokyklai moka studijų įmoką, kuri lygi minimalaus gyvenimo lygio 4 dydžiams.

2.  Studentai, be šiame įstatyme nurodytos studijų įmokos arba studijų sutartyje nurodytos studijų kainos, neturi mokėti valstybinei aukštajai mokyklai jokių kitų įmokų, tiesiogiai susijusių su studijų programos įgyvendinimu.

3.  Įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius nustato valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba), suderinęs su studentų atstovybe.

76 straipsnis. Nemokamas aukštasis mokslas gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams

1. Gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams, išskyrus studentus, nurodytus šio įstatymo 77 straipsnyje, laiduojamas nemokamas mokslas.

2. Gerai besimokančiais pirmosios pakopos, vientisųjų ir antrosios pakopos studijų studentais laikomi 30 procentų kiekvienos studijų formos kiekvienos studijų programos studentų, išskyrus studentus, nurodytus šio įstatymo 77 straipsnyje, atrinktų kas semestrą pagal geriausius studijų rezultatus (pirmąjį studijų semestrą – pagal stojimo rezultatus). Jų studijų įmokos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis.

3. Trečiosios pakopos studentai ir studentai, studijuojantys pagal šio įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytas studijų programas, išskyrus studentus, nurodytus šio įstatymo 77 straipsnyje, nemoka valstybinėms aukštosioms mokykloms jokių įmokų, tiesiogiai susijusių su studijų programos įgyvendinimu.

4. Vyriausybė kasmet nustato studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijų įmokos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičių valstybinėse aukštosiose mokyklose, kuris yra ne mažesnis nei studentų skaičius, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje.

5. Tais atvejais, kai atsiranda laisvų studijų vietų, kuriose studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, į jas pagal pažangumą gali pretenduoti toje pačioje studijų programoje tame pačiame kurse studijuojantys asmenys (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose).

6. Tais atvejais, kai nėra galimybės užpildyti laisvas vietas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, valstybinės aukštosios mokyklos turi teisę atitinkamai padidinti kitų to paties kurso tos pačios krypties studijų vietų, kuriose studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičių.

77 straipsnis. Mokamos studijos valstybinėse aukštosiose mokyklose

1. Už studijas valstybinės aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą moka:

1)  asmenys, studijuojantys pagal tos pačios arba žemesnės pakopos, kurią jie yra baigę valstybinėje aukštojoje mokykloje, laipsnį suteikiančią studijų programą arba pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, nurodytą šio įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 punktuose, jeigu daugiau kaip pusę baigtos studijų programos kreditų įgijo studijuodamas studijų vietoje, į kurią priimamų studentų studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus;

2)  asmenys, vienu metu studijuojantys pagal dvi ar daugiau tos pačios pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas arba pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas, nurodytas šio įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 punktuose, jeigu jų studijos pagal bent vieną iš šių studijų programų yra visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis (jie moka už antrąją ir kitas studijų programas);

3)  asmenys, priimti studijuoti pagal studijų programas, nurodytas šio įstatymo 41 straipsnio 3 punkte;

4)  užsieniečiai, išskyrus Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečius, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar kiti teisės aktai nenustato kitaip;

5) asmenys, pagal stojimo rezultatus nepatenkantys į studijų vietas, į kurias priimamų studentų studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis.

2. Už studijas studijų kainą, proporcingą dalyko apimčiai, moka:

1) asmenys, studijuojantys pagal neformaliųjų švietimo programas;

2) asmenys, kartojantys studijų programos atskirus dalykus.

78 straipsnis. Valstybės parama studentams

1.  Studentai gali gauti valstybės paskolas:

1)  šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalyje nurodytai studijų įmokai mokėti, jeigu ji nebuvo sumokėta valstybės biudžeto lėšomis;

2) gyvenimo išlaidoms;

3) dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis.

2.  Valstybes paskolas gavę asmenys turi pradėti grąžinti paskolas ir mokėti palūkanas ne vėliau kaip praėjus 2 metams po studijų baigimo, o asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos – iš karto. Paskolos grąžinamos lygiomis dalimis, atsižvelgiant į paskolą gavusio asmens pajamas, bet ne ilgiau kaip per 15 metų. Atsižvelgiant į gautų paskolų kiekį bei jų dydžius, paskolų grąžinimo laikotarpis gali būti pratęstas iki 25 metų. Valstybės paskoloms teikti ir jų administravimo išlaidoms padengti gali būti naudojami Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui šiam tikslui skirti valstybės biudžeto asignavimai, lėšos, sukauptos iš grąžinamų paskolų, palūkanų ir delspinigių, paramos, privačių ūkio subjektų ir kitos lėšos. Valstybės paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė.

3.  Valstybinių aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos, vientisųjų ir antrosios studijų pakopos nuolatinės formos studentams, gali būti mokamos socialinės ir skatinamosios stipendijos. Socialinės stipendijos skiriamos socialiniam studijų prieinamumui užtikrinti Vyriausybės nustatyta tvarka. Skatinamosios stipendijos skiriamos iš valstybinių aukštųjų mokyklų lėšų atsižvelgiant į studentų studijų rezultatus. Valstybinių aukštųjų mokyklų skatinamųjų stipendijų fondas sudaromas ir šios stipendijos skiriamos valstybinių aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka, suderinta su jų studentų atstovybėmis.

4.  Valstybinių aukštųjų mokyklų studentai turi teisę gauti ir kitą paramą, kuri teikiama Vyriausybės nustatyta tvarka.

5.  Valstybės paramos studijoms užsienyje, taip pat paramos valstybinių aukštųjų mokyklų doktorantams, meno aspirantams ir studentams, studijuojantiems pagal šio įstatymo 42 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytas studijų programas, priimtiems į studijų vietas, kuriose studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, tvarką nustato Vyriausybė.

79 straipsnis. Valstybinių mokslo ir studijų institucijų buhalterinė apskaita, atskaitomybė ir auditas

1. Mokslo ir studijų institucijos buhalterinę apskaitą, jos organizavimą bei tvarkymą, finansinės ir biudžeto vykdymo atskaitomybės sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

2. Valstybinės mokslo ir studijų institucijos kasmet (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbia ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai metines veiklos ataskaitas, taip pat viešai skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas.

3. Mokslo ir studijų institucijų veiklą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę tikrinti Valstybės kontrolė ir kitos valstybės kontrolės institucijos. Prireikus Švietimo ir mokslo ministerija gali inicijuoti mokslo ir studijų institucijų finansinės atskaitomybės auditą.

VIII SKYRIUS

MOKSLINIŲ TYRIMŲ ĮSTAIGOS

80 straipsnis. Mokslinių tyrimų įstaigų tipai ir veiklos pagrindai

1. Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų tipai:

1) valstybės mokslo institutai;

2) universitetų mokslo institutai;

3) valstybės mokslo įstaigos.

2. Mokslinių tyrimų įstaigos vykdo valstybei ir visuomenei svarbius ilgalaikius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę) plėtrą steigėjo/ juridinio asmens dalyvių susirinkimo nustatytose kryptyse.

3. Mokslinių tyrimų įstaigos gali būti valstybės ir nevalstybinės. Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų steigėja yra Vyriausybė. Nevalstybines mokslinių tyrimų įstaigų steigėjai yra fiziniai ar juridiniai asmenys, išskyrus valstybės ir savivaldybių įstaigas.

4. Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga.

5. Nevalstybinės mokslinių tyrimų įstaigos gali būti viešieji arba privatieji juridiniai asmenys. Jos steigiamos jų steigėjų moksliniams uždaviniams spręsti.

81 straipsnis. Mokslinių tyrimų įstaigų teisės ir atskaitomybė

1. Mokslinių tyrimų įstaigos turi teisę:

1) nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas, bei darbo apmokėjimo sąlygas, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų;

2) atlikdamos savo misiją, bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos ir užsienio įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis;

3)   leisti mokslo ir kitą literatūrą, taip pat pasirinkti mokslinius leidinius, kitus skelbimo būdus savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros rezultatams skelbti;

4) kartu su aukštosiomis mokyklomis rengti mokslininkus, padėti rengti specialistus;

5) skatinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros rezultatų panaudojimą ūkio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo srityse;

6) valdyti turtą, juo naudotis bei disponuoti teises aktų nustatyta tvarka;

7) vykdyti ekspertizes, teikti mokslines konsultacijas ir kitas paslaugas mokslo ir technologijų srityje;

8) teisės aktų nustatyta tvarka įgyti kitų teisių ir pareigų.

2. Mokslinių tyrimų įstaigos privalo:

1) užtikrinti akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę;

1) Steigėjo ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoti steigėjus /juridinio asmens dalyvius ir visuomenę apie mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, savo finansinę ir ūkinę veiklą, ir lėšų naudojimą,

2) teikti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią ir savalaikę informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemos valdymui ir stebėsenai;

3) vykdyti kitas teisės aktų nustatytas prievoles.

82 straipsnis. Valstybės mokslo institutas

1. Valstybės mokslo institutas yra mokslinių tyrimų įstaiga, kurios pagrindinė veikla yra Lietuvos ūkiui ir kultūrai svarbūs ilgalaikiai tarptautinio lygio fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, kuriems reikia specializuotų mokslininkų grupių.

2. Pagrindiniai valstybės mokslo instituto tikslai:

1) vykdyti šalies ūkio, kultūros ir visuomenės plėtrai svarbius ilgalaikius tam tikros krypties (krypčių) mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę) plėtrą;

2) bendradarbiauti su verslo, valdžios ir visuomenės atstovais, vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros užsakomuosius darbus, teikti metodologinę, metodinę ir kitą pagalbą;

3)   kartu su aukštosiomis mokyklomis rengti mokslininkus, padėti rengti specialistus, užtikrinti tarptautinio lygio mokslinę kompetenciją;

4) skleisti visuomenėje mokslo žinias, diegti jas kultūroje ir švietime, socialinėje ir ūkinėje veikloje, prisidėti prie inovacijomis ir žiniomis pagrįstos ekonomikos kūrimo, žinioms imlios visuomenės ugdymo.

83 straipsnis. Universiteto mokslo institutas

1. Universiteto mokslo institutas yra mokslinių tyrimų įstaiga, vykdanti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę) plėtrą kryptyse, atitinkančiose universiteto iškeltus tikslus ir misiją, suteikianti mokslinę bazę universiteto studentų studijoms ir mokslininkams rengti, taip pat dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti.

2. Pagrindiniai universiteto mokslo instituto tikslai:

1) vykdyti šalies ūkio, kultūros ir visuomenės plėtrai svarbius ilgalaikius tam tikros krypties (krypčių) mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę) plėtrą;

2) kartu su universitetu rengti mokslininkus, padėti rengti specialistus, atsižvelgiant į naujausius mokslinius pasiekimus ir šalies ūkio poreikius;

3) sudaryti sąlygas studentų studijoms, dėstytojų ir kitų specialistų kvalifikacijos kėlimui.

84 straipsnis. Valstybės mokslo įstaiga

1. Valstybės mokslo įstaiga yra mokslinių tyrimų įstaiga, kuri vykdo atitinkamos ūkio ar kultūros srities plėtrai svarbius taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinės (socialinės) plėtros darbus ir (ar) plėtoja eksperimentinę gamybą.

2. Valstybės mokslo įstaigos pagrindiniai tikslai:

1) vykdyti taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę) plėtrą, mokymą, metodikų kūrimą konkrečioje steigėjui /juridinio asmens dalyviams ar steigėjo funkcijas atliekančiai institucijai aktualioje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros kryptyje;

2) skleisti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros rezultatus ir prisidėti prie inovacijomis ir žiniomis pagrįstos ekonomikos kūrimo, žinioms imlios visuomenės ugdymo.

85 straipsnis. Mokslinių tyrimų įstaigos organai

1. Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos (išskyrus valstybės mokslo įstaigą) valdymo organai yra mokslinių tyrimų įstaigos taryba ir mokslinių tyrimų įstaigos direktorius.

2. Valstybės mokslo įstaigų ir nevalstybinių mokslinių tyrimų įstaigų valdymą reglamentuoja jų steigimo dokumentai.

86  straipsnis. Valstybės mokslo instituto ir universiteto mokslo instituto taryba

1. Aukščiausias valstybės mokslo instituto ir universiteto mokslo instituto valdymo organas yra taryba.

2. Valstybės mokslo instituto ir universiteto mokslo instituto tarybos funkcijos:

1) tvirtina perspektyvinį instituto veiklos planą;

2) tvirtina instituto struktūrą ir jos pakeitimus;

3) tvirtina instituto metines veiklos ataskaitas, organizuoja veiklos nuolatinę kvalifikacinę analizę ir vertina, kaip institutas vykdo savo tikslus, uždavinius ir paskirtį valstybėje;

4) nustato instituto mokslo darbuotojų jų atestavimo ir konkursų į pareigas organizavimo tvarką;

5) svarsto instituto pajamų ir išlaidų sąmatą, jos vykdymo apyskaitą, kitus mokslinę veiklą ir vidaus tvarką reglamentuojančius dokumentus;

6) atlieka kitas įstatuose nustatytas funkcijas.

3. Du trečdalius tarybos narių renka valstybės mokslo instituto mokslininkai ir trečdalį narių deleguoja steigėjas arba jo įgaliota institucija. Vyriausybė gali nustatyti ir kitokį valstybės mokslo instituto mokslininkų išrinktų ir steigėjo paskirtų tarybos narių santykį, be to, ji gali nustatyti, kad į valstybės mokslo instituto tarybą įtraukiami ir suinteresuotų institucijų, įstaigų bei organizacijų atstovai.

4. Du trečdalius universiteto mokslo instituto tarybos narių sudaro universiteto mokslo instituto mokslininkų išrinkti nariai, vieną trečdalį – universiteto senato paskirti nariai. Vyriausybė gali nustatyti ir kitokį universiteto mokslo instituto mokslininkų išrinktų ir universiteto senato paskirtų universiteto mokslo instituto tarybos narių santykį, be to, ji gali nustatyti, kokia tvarka į universiteto mokslo instituto tarybą įtraukiami suinteresuotų institucijų, įstaigų bei organizacijų atstovai.

5. Valstybės mokslo instituto ir universiteto mokslo instituto direktorius yra tarybos narys pagal pareigas, bet negali būti jos pirmininku.

87 straipsnis. Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos direktorius

1. Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos direktorius yra valstybės mokslinių tyrimų įstaigos vienasmenis valdymo organas, veikia valstybės mokslinių tyrimų įstaigos vardu ir jai atstovauja. Direktorius atlieka įstatų ir teisės aktų įstaigos vadovui nustatytas funkcijas.

2. Valstybės mokslo instituto tarybos viešo konkurso būdu slaptu balsavimu išrinktą valstybės mokslo instituto direktorių tarybos teikimu skiria ir atleidžia iš pareigų švietimo ir mokslo ministras.

3. Universiteto mokslo instituto direktorių iš mokslininkų ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka komisija, kurią sudaro po lygiai atstovų iš universiteto mokslo instituto tarybos ir universiteto senato bei vienas Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas. Konkurso ir komisijos sudarymo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Su išrinktu universiteto mokslo instituto direktoriumi universiteto rektorius sudaro terminuotą darbo sutartį.

5.  Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos direktoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį ir vadybinės patirties.

6.  Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos direktoriaus kadencijos trukmė – 5 metai. Tas pats asmuo mokslinių tyrimų įstaigos direktoriaus pareigas gali eiti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo jo paskutinės kadencijos pabaigos, jei paskutinė kadencija buvo paeiliui antra.

88 straipsnis. Mokslinių tyrimų įstaigų finansavimas

Asignavimai Seimo patvirtintame valstybės biudžete nurodomi pagal kiekvieną valstybės mokslo institutą ir universiteto mokslo institutą. Valstybės mokslo įstaigos finansuojamos iš valstybės institucijoms arba įstaigoms, vykdančioms atitinkamų valstybės mokslo įstaigų steigėjo funkcijas, skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

89 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

1. Pasiūlyti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai, kitoms institucijoms nurodytoms šiame įstatyme parengti ir patvirtinti teisės aktus, kurių reikia šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti iki šio įstatymo įsigaliojimo.

2. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo universitetai negali priimti asmenų į kolegines, o kolegijos į universitetines studijas.

3. Aukštosios mokyklos, kurios įsteigtos ne vėliau kaip 2004 m sausio  1  d., laikomos akredituotomis.

4. Iki 2010 m. sausio 1 d. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija organizuoja mokslinių tyrimų įstaigų pertvarką.

5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo asmenys baigę studijas pagal neuniversitetines studijų programas laikomi baigusiais pagal kolegines studijų programas.

6. Iki 2010 m sausio 1 d. universitetai kartu su valstybės mokslo institutas ar universitetų mokslo institutais turi teisę vykdyti trečio pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas.

7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo teisės aktų nustatyta tvarka suderintos ir paskelbtos studentų priėmimo į valstybines aukštąsias mokyklas sąlygoms netaikomas šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta derinimo tvarka.

8. Trečios pakopos laipsnį suteikiančios programos privalo būti registruojamos Studijų ir mokymo programų registre nuo 2010 m. rugsėjo 1 d.

90 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 d., išskyrus šio įstatymo 4 straipsnį, 39 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalis, 78 straipsnio 3 dalį.

2. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

3. Šio įstatymo 39 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalys įsigalioja 2010 m. rugsėjo 1 d.

4. Šio įstatymo 78 straipsnio 3 dalis įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 dienos. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo iki 2009 m. sausio 1 d. valstybinių aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos, vientisųjų ir antrosios studijų pakopos nuolatinės formos studentams stipendijos mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybinėms aukštosioms mokykloms tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

5. Šio įstatymo VIII skyrius galioja iki 2010 m. sausio 1 d.

91 straipsnis. Teisės aktų pripažinimas netekusiais galios

Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (Žin., 1991, Nr. 7-191);

2) Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 27-715);

3) Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 5, 9, 11, 15, 34, 40, 51, 54, 56, 59, 67 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 16-496);

4) Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 2 straipsnio, II skirsnio pavadinimo, 14, 15, 17, 27, 28, 29, 37, 39, 41, 47, 48, 54, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 66, 67 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir 18, 64, 65, 68 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas (Žin., 2002, Nr. 3-75);

5) Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymas(Žin., 2002, Nr. 68-2758);

6) Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 59 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 71-2968);

7) Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 2, 3, 13, 15, 16, 17, 19, 22, 23, 24, 32, 36, 37, 39, 40, 41, 42, 44, 47, 48, 49, 54, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 67 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 47-2058);

8) Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymas(Žin., 2004, Nr. 158-5756);

9) Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2005, Nr. 85-3136);

10) Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 87-3395);

11) Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2007, Nr. 105-4287).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS