Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKSLO IR STUDIJŲ

ĮSTATYMAS

2008 m.                  d. Nr.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 14 d. pasirašytą Lietuvos parlamentinių politinių partijų susitarimą dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų;

pripažindamas,kad sklandžiai veikianti, efektyvi ir konkurencinga mokslo ir studijų sistema yra esminė Lietuvos visuomenės ir ūkio klestėjimo, kiekvieno jos piliečio visaverčio gyvenimo sąlyga;

siekdamas užtikrinti tinkamą aukštojo mokslo prieinamumą, geros kokybės studijų vykdymą, mokslinių tyrimų atitikimą visuomenės ir ūkio reikmėms, Lietuvos aukštųjų mokyklų gebėjimą konkuruoti su geriausiomis Europos ir pasaulio aukštosiomis mokyklomis bei mokslo ir studijų sistemos veikimo efektyvumą;

pripažindamas, kad mokslo ir studijų sistema turi būti pertvarkoma vadovaujantis išteklių koncentravimo bei efektyvaus naudojimo, autonomijos, atsakomybės ir atskaitomybės, valstybės reguliavimo racionalumo bei veiksmingumo, laisvos konkurencijos, asmeninio suinteresuotumo, mokslo ir studijų tinklo gerinimo principais;

priima šį įstatymą.

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas nustato:

1) mokslo ir studijų valstybinio reguliavimo ribas;

2) mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo principus;

3) mokslo ir studijų institucijų steigimo, pertvarkymo ir pabaigos teisinius pagrindus;

4) aukštojo mokslo kvalifikacijų ir mokslo laipsnių suteikimo ir pripažinimo tvarką;

5) mokslo ir studijų institucijų valdymo, veiklos organizavimo ir priežiūros tvarką;

6) mokslo ir studijų institucijų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir studentų teises ir pareigas;

7) mokslo ir studijų finansavimo tvarką.

2. Šio įstatymo nuostatos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimą ir karo tarnybą reglamentuojantiems įstatymams. Šio įstatymo nuostatos kunigų seminarijoms taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje nuostatoms.

2straipsnis. Mokslo ir studijų misija

Mokslo ir studijų misija – žmogaus mąstymo ir kūrybinių galimybių plėtimu prisidėti prie šalies visuomenės, kultūros ir ūkio klestėjimo, būti kiekvieno piliečio visaverčio gyvenimo atrama ir paskata, aukštu šiuolaikiniu lygiu tenkinti prigimtinį pažinimo troškimą. Lietuvos mokslo ir studijų politika laiduoja vidine mokslo raida grindžiamą tyrimų plėtotę, mokslo ir studijų kokybę, visų šalies piliečių lygias galimybes atsižvelgiant į sugebėjimus ir pastangas įgyti aukštąjį išsilavinimą, sąlygas gabiausiems ir kūrybingiausiems siekti mokslininko karjeros, rūpinasi mokslo ir studijų sistemos atitiktimi valstybės, visuomenės ir ūkio poreikiams, remia jos atvirumą ir integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo erdvę. Mokslo ir studijų sistema ugdo kūrybingą, išsilavinusią, orią, etiškai atsakingą, pilietišką, savarankišką ir verslią asmenybę, skatina žinių visuomenės plėtotę, žiniomis grįstos ekonomikos stiprėjimą, konkurencingą ir dinamišką ūkinį gyvenimą, darnų šalies vystymąsi, socialinę santarvę ir ekonominę gerovę, palaiko ir plėtoja šalies bei pasaulio kultūros tradicijas, puoselėja civilizacinę Lietuvos tapatybę.

3 straipsnis. Mokslo ir studijų principai

1. Mokslas yra grindžiamas šiais principais:

1)  kūrybos ir tyrimų laisve;

2)  akademine etika;

3)  mokslo tyrimų rezultatų viešumu;

4)  integracija į valstybės ir visuomenės gyvenimą;

5)  visuotinai pripažintais tarptautiniais kokybės standartais;

6)  sąžininga konkurencija;

7)  pagarba intelektinei nuosavybei.

2. Studijos yra grindžiamos šiais principais:

1)  akademine laisve ir autonomija;

2)  atvirumu ir atsakomybe visuomenei;

3)  akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimu;

4)  asmeniniu studijuojančiojo suinteresuotumu;

5)  įsipareigojimu ugdyti akademinės bendruomenės narių visuomeninį atsakingumą;

6)  studijų institucijų ir studijuojančiųjų sąžininga konkurencija;

7)  Europos humanistine ir demokratine tradicija;

8)  suderinamumu su Europos aukštojo mokslo sistema;

9)  nuolatinio mokymosi siekiu;

10)  integracija į valstybės ir visuomenės gyvenimą.

4 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Akademinis padalinys – mokslo ir studijų institucijos padalinys, kurio pagrindinė veikla yra studijų vykdymas ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra.

2. Akreditavimas – valstybės įgaliotos institucijos pripažinimas, kad aukštoji mokyklaar studijų programa atitinka teisės aktais nustatytus reikalavimus.

3. Aukštasis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas baigus Lietuvoje pirmosios pakopos universitetinių studijų arba vientisųjų studijų programas (aukštasis universitetinis išsilavinimas) arba pirmosios pakopos kolegines studijų programas (aukštasis koleginis išsilavinimas), arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas kaip lygiavertis užsienyje įgytas išsilavinimas.

4. Aukštoji mokykla – mokslo ir studijų institucija, kurios pagrindinė veikla yra studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla.

5. Aukštojo mokslo kvalifikacija – kvalifikacinis (bakalauro, profesinio bakalauro, magistro, meno licenciato, teologijos licenciato) laipsnis, mokslo (daktaro) laipsnis, profesinė kvalifikacija.

6. Dėstytojas – asmuo, ugdantis ir mokantis studentus ir klausytojus aukštojoje mokykloje.

7. Eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra – mokslinių tyrimų ir praktinės patirties sukauptu pažinimu paremti sistemingi darbai, kurių tikslas yra kurti naujas medžiagas, produktus ir įrenginius, diegti naujus procesus, sistemas ir paslaugas arba iš esmės tobulinti jau sukurtus ar įdiegtus; kurti, diegti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir praktinės patirties sukauptu pažinimu paremtus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius.

8. Fundamentiniai moksliniai tyrimai – tai eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, atliekami siekiant visų pirma įgyti naujų žinių apie reiškinių esmę ir (ar) stebimą tikrovę, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautus rezultatus.

9. Klausytojas – asmuo, studijuojantis pagal neformaliojo švietimo programas ar atskirus studijų dalykus (jų grupes).

10.       Koleginės studijos – pirmos pakopos taikomojo pobūdžio studijos, sudarančios sąlygas asmeniui įgyti aukštąjį koleginį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją.

11.       Mokslo ir studijų institucija – šio įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir veikiantis juridinis asmuo ar užsienio juridinio asmens filialas, kuris vykdo studijas ir su studijomis susijusią veiklą ir (arba) mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą.

12.       Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra – sistemingai atliekamas kūrybinis pažinimo darbas, įskaitant žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimą, ir naujai gautų pažinimo rezultatų panaudojimas.

13.       Mokslininkas – tyrėjas, turintis mokslo laipsnį.

14.       Mokslinių tyrimų institutas – mokslo ir studijų institucija, kurios pagrindinė veikla yra moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra.

15.       Pripažintas menininkas – menininkas, atitinkantis meno studijų dėstytojui taikomus Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

16.       Studentas – asmuo, studijuojantis pagal Studijų ir mokymo programų registre įregistruotas studijų programas.

17.       Studijos –asmens mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą.

18.       Studijų kreditas – studijų dalyko apimties matavimo vienetas, grindžiamas studijų rezultatais ir studento darbo laiko apimtimi, reikalingais dalykui įsisavinti. 1600 valandų studento darbo laiko apimtis atitinka 60 kreditų.

19.       Studijų programa – tam tikros krypties studijų turinio, metodų ir materialiųjų priemonių, studijoms pasitelkiamo akademinio ir profesinio personalo visuma, taip pat šios visumos aprašymas.

20.       Su studijomis susijusi veikla – priėmimo studijuoti skelbimas, sutarčių dėl studijų sudarymas ir kita veikla, reikalinga studijoms vykdyti ir (ar) organizuoti.

21.       Taikomieji moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami norint įgyti naujų žinių ir pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti.

22.       Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas ar vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projektams.

23.       Universitetinės studijos – studijos, sudarančios sąlygas asmeniui įgyti teoriniu pasirengimu ir moksliniais tyrimais grindžiamą aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, taip pat mokslo laipsnį.

II DALIS

MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJOS IR JŲ VEIKLA

I SKYRIUS

AUKŠTOSIOS MOKYKLOS

PIRMASIS SKIRSNIS

Aukštųjų mokyklų klasifikacija ir veiklos pagrindai

5 straipsnis. Aukštųjų mokyklų klasifikacija

1. Aukštoji mokykla organizuoja ir vykdo studijas, teikia aukštojo mokslo kvalifikacijas, vykdo mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą ir (ar) meno veiklą, taiko mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros rezultatus, kaupia mokslo žinias, rūpinasi kultūros ir mokslo žinių sklaida, plėtoja kūrybinę veiklą bei kultūrą, puoselėja akademinės bendruomenės vertybes ir tradicijas.

2. Aukštosios mokyklos yra dviejų tipų – universitetai ir kolegijos.

3. Aukštosios mokyklos gali būti valstybinės ir nevalstybinės.

4. Valstybinė aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų nustatytą specialų statusą. Jeigu nustatant valstybinės aukštosios mokyklos statusą yra šio įstatymo ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio įstatymo normos.

5. Nevalstybinė aukštoji mokykla yra viešasis arba privatus juridinis asmuo.

6 straipsnis. Universitetas

1. Universitete vykdomos universitetinės studijos, atliekami moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra ir (ar) plėtojamas aukšto lygio profesionalus menas. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime turi būti žodis „universitetas“, arba „akademija“, arba „seminarija“.

2. Universiteto tikslai:

1) vykdyti studijas, asmeniui teikiančias moksliniais tyrimais grindžiamą šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, aukštojo mokslo kvalifikaciją, ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę;

2) harmoningai plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, rengti mokslininkus, vykdyti mokslinį bendradarbiavimą su šalies ir užsienio partneriais;

3) bendradarbiauti su šalies visuomenės ir ūkio partneriais, moksline, šviečiamąja, meno ir kita kultūrine veikla skatinti regionų bei visos šalies raidą, puoselėti akademinės bendruomenės tradicijas;

4) ugdyti švietimui ir mokslui imlią visuomenę, gebančią efektyviai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje.

3.  Daugiau kaip pusė universiteto dėstytojų turi būti mokslininkai ir (ar) pripažinti menininkai.

7 straipsnis. Kolegija

1. Kolegijoje vykdomos koleginės studijos, vykdomi taikomieji moksliniai tyrimai ir (ar) plėtojamas profesionalus menas. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime turi būti žodis „kolegija“ arba „konservatorija“.

2. Kolegijos tikslai:

1) vykdyti studijas, teikiančias aukštąjį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, tenkinančius Lietuvos valstybės bei visuomenės reikmes ir atitinkančius mokslo bei naujausių technologijų lygį;

2) vykdyti regionui reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus, konsultuoti vietos valdžios ir ūkio subjektus;

3) sudaryti sąlygas asmenų įgytoms žinioms ir gebėjimams tobulinti;

4) ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis.

3. Daugiau kaip pusė kolegijos dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metų praktinio darbo patirtį dėstomo dalyko srityje. Praktinė patirtis turi būti tobulinama kolegijos nustatyta tvarka. Dalykus, kuriuos kolegijose turi dėstyti mokslo laipsnį turintys dėstytojai, nustato studijų krypčių reglamentai.

8 straipsnis. Aukštųjų mokyklų autonomija ir atskaitomybė

1.  Aukštosios mokyklos turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Valstybinių aukštųjų mokyklų autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei ir juridinio asmens dalyviams, o nevalstybinių aukštųjų mokyklų– su atskaitomybe juridinio asmens dalyviams.

2. Reguliuojant valstybinių aukštųjų mokyklų veiklą valstybė savo, kaip juridinio asmens dalyvio teisėmis naudojasi tiek, kiek tai leidžia šis įstatymas,

3. Aukštosios mokyklos turi šias teises, kurių realizavimas grindžiamas aukštųjų mokyklų autonomija:

1) pasirinkti studijų ir asmenybės ugdymo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, profesionaliosios meno veiklos, kultūros bei mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas;

2) nustatyti studijų tvarką;

3) nustatyti realiais studijų ir su studijomis susijusios veiklos vykdymo kaštais pagrįstą studijų kainą;

4) rengti ir tvirtinti įstatymuose nustatytus reikalavimus atitinkančias studijų programas;

5)         leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą, pasirinkti mokslinius leidinius bei formas tyrimų rezultatams skelbti ir jų skelbimo būdus;

6) nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas bei darbo apmokėjimo sąlygas, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų;

7) statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus;

8) skirti stipendijas studentams iš savo ar rėmėjų lėšų;

9) nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis formas;

10)       valdyti turtą, juo naudotis bei disponuoti teisės aktų nustatyta tvarka;

11)       turėti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;

12) teisės aktų nustatyta tvarka įgyti kitų teisių;

13) realizuoti kitas teisės aktuose nurodytas teises.

4. Aukštosios mokyklos privalo:

1) užtikrinti akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę;

2) informuoti visuomenę apie studijų kokybės užtikrinimo priemones, o valstybinės aukštosios mokyklos – ir apie savo finansinę, ūkinę veiklą ir lėšų naudojimą;

3) teikti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms informaciją, kuri yra būtina mokslo ir studijų sistemos valdymui ir stebėsenai;

4) vykdyti kitas teisės aktuose nustatytas prievoles.

ANTRASIS SKIRSNIS

Aukštosios mokyklos steigimAS IR Teisė vykdyti studijas ir (ar) su studijomis susijusią veiklą

9 straipsnis. Aukštosios mokyklos steigimo sąlygos

1. Aukštoji mokykla steigiama Civilinio kodekso, šio įstatymo ir, jei šis įstatymas nenustato kitaip, atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.

2. Aukštoji mokykla gali būti steigiama, jei yra materialinė bazė ir kitos šiame įstatyme nustatytos sąlygos, būtinos planuojamų studijų programų, mokslinės ir (ar) meno veiklos kokybei užtikrinti, taip pat teikiamų aukštojo mokslo kvalifikacijų reikalavimams tenkinti.

3. Valstybinės aukštosios mokyklos steigimo tvarką nustato Vyriausybė.

4. Valstybinį universitetą steigia Seimas Vyriausybės teikimu.

5. Valstybinę kolegiją steigia Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu.

6. Nevalstybinę aukštąją mokyklą gali steigti fiziniai arba juridiniai asmenys, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas.

10 straipsnis. Aukštosios mokyklos statutas

1. Aukštosios mokyklos statutas (toliau – statutas) yra steigimo dokumentas, kuriuo aukštoji mokykla vadovaujasi savo veikloje.

2. Aukštosios mokyklos statute turi būti nustatyta:

1) aukštosios mokyklos pavadinimas, buveinės adresas;

2) teisinė forma;

3) veiklos tikslai ir uždaviniai;

4) veiklos sritys ir rūšys;

5) aukštosios mokyklos organai ir jų kompetencija, jų rinkimo (skyrimo) ir atšaukimo tvarka;

6) studentų ir darbuotojų teisės, pareigos ir atsakomybė;

7) studentų priėmimo ir šalinimo tvarka;

8)  ginčų tarp studentų bei administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisijų sudarymo, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarka;

9)  lėšų šaltiniai, turto ir lėšų naudojimo tvarka;

10)  mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo tvarka;

11)  filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo tvarka;

12)  statuto keitimo tvarka.

3. Statute gali būti reglamentuojami ir kiti aukštosios mokyklos veiklos dalykai.

4. Valstybinio universiteto statutą ir jo pakeitimus tvirtina Seimas, valstybinės kolegijos statutą ir jo pakeitimus − Vyriausybė.

5. Nevalstybinės aukštosios mokyklos statutas priimamas jos steigėjo (steigėjų), o keičiamas − statute nustatyta tvarka.

11 straipsnis. Teisė vykdyti studijas ir (ar) su studijomis susijusią veiklą

1.  Šio įstatymo nustatyta tvarka vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą turi teisę leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą turinčios aukštosios mokyklos:

1) valstybinės aukštosios mokyklos;

2) nevalstybinės aukštosios mokyklos;

3) užsienio aukštosios mokyklos, įsteigusios filialus Lietuvos Respublikoje.

2.  Leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą turinti užsienio aukštosios mokyklos atstovybė turi teisę vykdyti su studijomis susijusią veiklą.

3. Asmenys, vykdantys studijas ir (ar) su studijomis susijusią veiklą be tokią teisę suteikiančio leidimo, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

12 straipsnis. Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą

1.  Leidimų vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo tvarką nustato Vyriausybė.

2.  Asmenys, norėdami gauti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, Studijų kokybės vertinimo centrui pateikia prašymą ir kitus Vyriausybės nustatytoje tvarkoje nurodytus dokumentus bei duomenis. Gavęs pateiktus dokumentus, Studijų kokybės vertinimo centras per 20 kalendorinių dienų kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą, kad šis pateiktų išvadą, ar numatoma aukštosios mokyklos ar užsienio aukštosios mokyklos filialo veikla nekels grėsmės nacionaliniam saugumui. Studijų kokybės vertinimo centras privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Valstybės saugumo departamento pažymos, patvirtinančios, kad numatoma aukštosios mokyklos ar užsienio aukštosios mokyklos filialo veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, gavimo dienos įvertinti pateiktus dokumentus ir pateikti išvadas pareiškėjui ir Švietimo ir mokslo ministerijai.

3. Švietimo ir mokslo ministras per mėnesį nuo Studijų kokybės vertinimo centro išvadų gavimo dienos priima sprendimą dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo arba informuoja pareiškėjus apie sprendimo neišduoti leidimą priėmimo priežastis.

4. Sprendimas dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo (neišdavimo) turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešių mėnesius nuo Vyriausybės nustatytoje tvarkoje nurodytų dokumentų pateikimo leidimui gauti dienos.

5. Gavęs leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą aukštoji mokykla studijų ir su studijomis susijusios veiklos priežiūros institucijai – Švietimo ir mokslo ministerijai – jos nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduotu leidimu studijoms ir su studijomis susijusiai veiklai.

6Leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą turinti aukštoji mokykla ar turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus aukštosios mokyklos veiklai. Pasikeitus duomenims, reikalingiems leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą gauti, aukštoji mokykla turi ne vėliau kaip per mėnesį apie tai informuoti Švietimo ir mokslo ministeriją.

13 straipsnis. Leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimas ar jo galiojimo sustabdymas

1. Švietimo ir mokslo ministerija priima sprendimą dėl išduoto leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo, jeigu:

1) leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą buvo gautas apgaulės būdu ar kitaip pažeidus įstatymus;

2) dvejų metų laikotarpiu pakartotinai neigiamai įvertinta aukštosios mokyklos veikla;

3) aukštoji mokykla verčiasi įstatymų draudžiama veikla;

4) aukštoji mokykla tapo nemoki ir (arba) savo veikla kelia grėsmę savo studentų interesams;

5) aukštoji mokykla pasibaigia arba išregistruojama iš juridinių asmenų registro.

2.  Švietimo ir mokslo ministerija turi teisę priimti sprendimą dėl leidimo išdavimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo, jeigu aukštoji mokykla:

1) pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose studijų vykdymą ir su studijomis susijusią veiklą, nustatytus reikalavimus;

2) nepradėjo vykdyti studijų ir (ar) su studijomis susijusios veiklos per 12 mėnesių nuo leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo dienos;

3) nebevykdo studijų daugiau kaip 6 mėnesius;

4) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.

3. Panaikinus leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, aukštoji mokykla praranda teisę vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.

4. Švietimo ir mokslo ministras Vyriausybės nustatyta tvarka gali sustabdyti arba apriboti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusios veiklos leidimo galiojimą.

14 straipsnis. Leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą

1. Užsienio aukštosios mokyklos, kuri neturi filialo Lietuvos Respublikoje, atstovybė, ketinanti vykdyti su studijomis susijusią veiklą, privalo gauti leidimą jai vykdyti.

2. Aukštosios mokyklos atstovybė neturi teisės vykdyti studijų.

3. Leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą užsienio aukštosios mokyklos atstovybei Lietuvos Respublikoje išduoda Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka.

4. Gavusi užsienio aukštosios mokyklos pateiktus Vyriausybės nustatytoje tvarkoje nurodytus dokumentus Švietimo ir mokslo ministerija per dvidešimt kalendorinių dienų kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą, kad šis pateiktų išvadą, ar numatoma užsienio valstybės aukštosios mokyklos atstovybės veikla nekels grėsmės nacionaliniam saugumui. Švietimo ir mokslo ministerija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą išdavimo ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo Valstybės saugumo departamento išvados gavimo dienos.

5. Švietimo ir mokslo ministerija atsisako išduoti leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, jeigu:

1) pateikti dokumentai ir duomenys neatitinka Vyriausybės nustatytų reikalavimų arba jie yra neteisingi;

2) atstovybę steigianti užsienio aukštoji mokykla neatitinka Vyriausybės nustatytų reikalavimų;

3) užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio aukštoji mokykla, kompetentinga institucija prieštarauja atstovybės steigimui Lietuvos Respublikoje.

6. Apie priimtą leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą ar atsisakymą išduoti leidimą Švietimo ir mokslo ministerija praneša juridinių asmenų registrui.

7. Užsienio aukštosios mokyklos atstovybė, kuriai nebuvo išduotas leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą, šio įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka gali pakartotinai kreiptis dėl leidimo išdavimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą.

8. Švietimo ir mokslo ministerija gali panaikinti užsienio aukštosios mokyklos atstovybei išduotą leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą ar sustabdyti šio leidimo galiojimą Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka.

9. Apie leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą panaikinimą ar jo galiojimo sustabdymą Švietimo ir mokslo ministerija praneša užsienio aukštajai mokyklai ir juridinių asmenų registrui .

10 Panaikinus leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, užsienio aukštosios mokyklos atstovybė Lietuvos Respublikoje praranda teisę vykdyti su studijomis susijusią veiklą.

TREČIASIS SKIRSNIS

AUKŠTOSIOS MOKYKLOS VALDYMAS

15 straipsnis. Aukštosios mokyklos valdymo organai

1. Aukštoji mokykla įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus.

2. Valstybinis universitetas turi turėti kolegialius valdymo organus – tarybą ir senatą, taip pat vienasmenį valdymo organą – rektorių.

3.  Valstybinė kolegija turi turėti kolegialius valdymo organus – tarybą ir akademinę tarybą, taip pat vienasmenį valdymo organą – direktorių.

4.  Nevalstybinės aukštosios mokyklos valdymą reglamentuoja šios aukštosios mokyklos steigimo dokumentai.

16 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos taryba

1. Aukščiausias valstybinės aukštosios mokyklos valdymo organas yra aukštosios mokyklos taryba (toliau – taryba).

2. Tarybos funkcijos:

1) tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją, rektoriaus (direktoriaus) pateiktą strateginį veiklos planą;

2) gavus senato (akademinės tarybos) pritarimą teikia Seimui tvirtinti universiteto (Vyriausybei – kolegijos) statuto pakeitimus;

3) svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūrinių pertvarkymų planus;

4) nustato aukštosios mokyklos lėšų (tame tarpe ir lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ;

5) nustato aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešojo konkurso būdu organizavimo tvarką;

6) renka, skiria ir atleidžia iš pareigų aukštosios mokyklos rektorių (direktorių);

7) nustato aukštosios mokyklos darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;

8) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

9) gali inicijuoti aukštosios mokyklos ūkinės ir finansinės veiklos auditą;

10) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, vertina veiklos atitikimą strateginiam planui, pasiektus rezultatus ir jų poveikį;

11) užtikrina aukštosios mokyklos atskaitingumą ir ryšį su visuomene ir steigėjais, kasmet informuoja visuomenę apie aukštosios mokyklos strateginio veiklos plano vykdymo rezultatus;

12) rūpinasi paramos teikimu aukštajai mokyklai.

13) vykdo kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute numatytas funkcijas.

3. Universiteto taryba sudaroma iš 9 arba 11 narių. Statuto nustatyta tvarka vieną tarybos narį parenka studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), vieną narį – administracijos ir kiti darbuotojai, du arba, jei tarybą sudaro 11 narių, tris narius – dėstytojai ir mokslo darbuotojai. Kitus penkis arba, jei tarybą sudaro 11 narių, šešis tarybos narius, kuriais negali būti aukštosios mokyklos personalui priskiriami asmenys ir studentai, į tarybos narius parenka švietimo ir mokslo ministras Aukštojo mokslo tarybos teikimu. Aukštojo mokslo tarybai kandidatus į tarybos narius gali siūlyti įstaigos, įmonės, organizacijos ir fiziniai asmenys.

4. Kolegijos taryba sudaroma iš 9-12 narių. Kolegijos statuto nustatyta tvarka vieną kandidatą į kolegijos tarybos narius parenka studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), vieną – dėstytojai ir mokslo darbuotojai, vieną – administracijos ir kiti darbuotojai. Du kolegijos tarybos narius iš kolegijos socialinių partnerių skiria švietimo ir mokslo ministras. Kitus kolegijos tarybos narius iš asmenų, kuriais negali būti aukštosios mokyklos personalui priskiriami asmenys ir studentai, parenka švietimo ir mokslo ministras Aukštojo mokslo tarybos teikimu. Aukštojo mokslo tarybai kandidatus į kolegijos tarybos narius gali siūlyti profesinės sąjungos, suinteresuotos įmonės, įstaigos, organizacijos ir fiziniai asmenys.

5. Parinktiesiems aukštosios mokyklos tarybos nariams pasirašius įsipareigojimą sąžiningai atlikti įstatymo ir aukštosios mokyklos statuto numatytas pareigas, aukštosios mokyklos tarybos sudėtį skelbia švietimo ir mokslo ministras.

6. Tarybos nariu gali būti asmuo, kuris turi darbo patirties mokslo, kultūros ar verslo srityje (išskyrus studentų atstovą), ir žinių bei gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos tikslų bei įgyvendinti jos misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi Tarybos kadencijas iš eilės.

7.  Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai ir valstybės tarnautojai.

8. Taryba sudaroma 4 metams. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybos kadencijos pabaigos švietimo ir mokslo ministras skelbia naujos tarybos sudėtį. Pasibaigus tarybos kadencijai, naujos tarybos posėdis turi būti sušauktas aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus)ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų. Jei aukštosios mokyklos rektorius (direktorius)nesušaukia tarybos posėdžio, tarybos nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus 15 kalendorinių dienų terminui.

9. Taryba visų savo narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia tarybos pirmininką, negali būti asmuo, kuris negali būti aukštosios mokyklos personalui priskiriamas asmuo ar studentas.

10. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių.

11. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) dalyvauja tarybos posėdžiuose su patariamojo balso teise.

12. Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo įstatymų ar aukštosios mokyklos statuto nustatytas pareigas, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tarybos narį parinkusį asmenį su prašymu atšaukti parinktą tarybos narį.

13. Tarybos nariams mokamos išmokos iš aukštosios mokyklos lėšų. Išmokų dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi tarybos darbo reglamente.

14. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) užtikrina tarybos veiklai reikalingas administracines sąlygas.

17 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba)

1. Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) yra aukštosios mokyklos akademinių reikalų valdymo organas.

2. Universiteto senato funkcijos:

1) tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programas bei teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūrinių pertvarkymų, reikalingų toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos universiteto mokslo ir meno veiklos kokybę ir lygį;

2) senato nustatyta tvarka teikia universiteto pedagoginius vardus;

3)  nustato studijų tvarką, tvirtina universiteto vidaus tvarkos taisykles;

4)  tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja jos įgyvendinimą ;

5)    vadovaudamasis tarybos nustatytais universiteto darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigų kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;

6)    statute nustatyta tvarka šaukia universiteto akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems universiteto veiklos klausimams aptarti;

7) teikia universiteto garbės vardus;

8) vykdo kitas teisės aktuose ir statute numatytas funkcijas.

3. Kolegijos akademinės tarybos funkcijos:

1) tvirtina studijų programas bei teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūrinių pertvarkymų , reikalingų toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos kolegijos mokslo taikomosios ir meno veiklos kokybe ir lygį.

2)  nustato studijų tvarką, tvirtina kolegijos vidaus tvarkos taisykles;

3)  tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja jos įgyvendinimą,;

4)    vadovaudamasis tarybos nustatytais kolegijos darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigų kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;

5)    statute nustatyta tvarka šaukia kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems kolegijos veiklos klausimams aptarti;

6) teikia kolegijos garbės vardus;

7) vykdo kitas teisės aktuose ir statute numatytas funkcijas.

4. Senatas (akademinė taryba) sudaromas aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

5. Senato (akademinės tarybos) nariais gali būti universiteto (kolegijos) akademinės bendruomenės nariai, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai ir pripažinti menininkai. Studentai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato narių. Studentus į senatą parenka studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Profesoriaus pareigas einantys dėstytojai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato narių. Docento pareigas einantys dėstytojai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato narių. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra senato (akademinės tarybos) narys pagal pareigas. Senato (akademinės tarybos) nariai pagal pareigas sudaro ne daugiau kaip 10 procentų senato (akademinės tarybos) narių.

6. Senato (akademinės tarybos) veiklą reglamentuoja aukštosios mokyklos statutas.

7. Senato (akademinės tarybos) pirmininku negali būti tos aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) .

8.  Senatas (akademinė taryba) apie savo sprendimus statuto nustatyta tvarka informuoja aukštosios mokyklos bendruomenę ir kartą per metus jai atsiskaito už savo veiklą.

18 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius)

1.   Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra aukštosios mokyklos vienasmenis valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja.

2. Rektorius (direktorius) atlieka šias funkcijas:

1) vadovauja aukštajai mokyklai, organizuoja aukštosios mokyklos veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą

2) leidžia įsakymus;

3) priima ir atleidžia aukštosios mokyklos darbuotojus;

4) statuto nustatyta tvarka priima ir šalina studentus;

5) teikia tarybai tvirtinti studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

6) atsako už aukštosios mokyklos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo;

7) teikia tarybai tvirtinti ir viešai skelbia aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

8) teikia Švietimo ir mokslo ministerijai aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;

9) vykdo kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute numatytas funkcijas.

3. Rektorių (direktorių) viešo konkurso būdu renka, skiria ir atleidžia taryba.

4. Taryba skelbia viešą konkursą rektoriaus (direktoriaus) pareigoms užimti. Rektorius (direktorius) laikomas išrinktu, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių.

5. Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį, pedagoginės ir administravimo patirties.

6. Direktoriumi gali būti asmuo, turintis pedagoginės ir administravimo patirties.

7. Rektoriaus (direktoriaus) kadencija – 4 metai. Tas pats asmuo tos pačios aukštosios mokyklos rektoriumi (direktoriumi) gali būti renkamas ne daugiau kaip dviems kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 4 metų nuo antros iš eilės kadencijos pabaigos,.

8. Su paskirtuoju rektoriumi (direktoriumi) terminuotą darbo sutartį aukštosios mokyklos vardu pasirašo tarybos pirmininkas arba kitas tarybos įgaliotas asmuo.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

STUDIJŲ VEIKLA

19 straipsnis. Mokslo ir studijų vienovė

1. Aukštosios mokyklos turi užtikrinti mokslo (meno) veiklos ir studijų vienovę.

2. Mokslo (meno) veiklos ir studijų vienovę universitetuose užtikrina dėstytojų ir studentų dalyvavimas moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinėje (socialinėje, kultūrinėje) plėtroje (meno veikloje), mokslo darbuotojų dalyvavimas studijų procese, mokslo žinių ir mokslinio darbo įgūdžių perteikimas studijų programose (ypač antrosios ir trečiosios pakopos), juose atliekami užsakomieji mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros (meno) darbai verslui, nevalstybiniam ir viešajam sektoriui. Antrosios pakopos studijų vykdymas siejamas su universitete vykdomos mokslo (meno) veiklos rezultatais. Trečiosios pakopos studentams mokslinė tiriamoji (meno) veikla yra privaloma.

3. Kolegijose mokslo ir studijų vienovė užtikrinama per glaudų ryšį su praktika – dėstytojų ir studentų dalyvavimą taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose ir mokslo bei technologijų plėtros darbuose pagal verslo, pramonės ir kitų organizacijų užsakymus, regionų plėtros projektuose, konsultacinėje veikloje.

20 straipsnis. Studijų sistemos sandara

1. Studijos aukštosiose mokyklose vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas. Studijų programos yra dviejų rūšių: universitetinės ir kolegijinės.

2. Studijos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas gali būti trijų pakopų:

1) pirmosios (profesinio bakalauro, bakalauro);

2) antrosios (magistrantūros, teologijos licenciato);

3) trečiosios (meno aspirantūros, doktorantūros).

3. Pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijų programas gali vykdyti kolegijos, o pirmosios pakopos bakalauro – universitetai. Antrosios ir trečiosios pakopų laipsnį suteikiančias studijų programas gali vykdyti tik universitetai.

4. Universitetinės laipsnį suteikiančios studijų programos gali būti vientisosios – apimančios pirmąją ir antrąją studijų pakopas, jei tai numatyta kituose teisės aktuose.

5. Laipsnio nesuteikiančias studijų programas gali vykdyti universitetai ir kolegijos.

6. Aukštoji mokykla gali vykdyti tik Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka Studijų ir mokymo programų registre įregistruotas studijų programas.

21 straipsnis. Studijų metai, formos ir studijų programų apimtis

1.  Studijų metai dalijami į studijų ir atostogų laikotarpius. Studijų metų, studijų ir atostogų laikotarpių pradžią bei pabaigą nustato aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba). Per vienerius studijų metus turi būti nustatomi ne mažiau kaip dviejų mėnesių bendros trukmės atostogų laikotarpiai.

2. Studijų formos yra nuolatinė ir ištęstinė, jų aprašus tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija. Skirtingų studijų formų studijų programų suteikiamas išsilavinimas yra lygiavertis.

3. Studijų nuolatine forma vienų metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų, bet ne mažiau kaip 45 kreditai. Studijų ištęstine forma vienų metų apimtis turi būti ne didesnė kaip 45 kreditai, o bendra studijų šia forma trukmė neturi būti daugiau kaip pusantro karto ilgesnė nei nuolatinės formos studijos, šioms taikant 60 kreditų normą.

4. Pirmosios pakopos koleginių studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 180 ir ne didesnė kaip 210 kreditų, o universitetinių studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 180 ir ne didesnė kaip 240 kreditų.

5. Vientisųjų studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 300 ir ne didesnė kaip 360 kreditų. Pirmoji vientisųjų studijų programos dalis (240 kreditų) priskiriama pirmosios pakopos studijoms, o likusi dalis priskiriama antrosios pakopos studijoms.

6. Magistrantūros studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 90 kreditų ir ne didesnė kaip 120 kreditų.

7. Trečiosios pakopos (meno aspirantūros, doktorantūros) ir rezidentūros studijų programų apimtį (trukmę) nustato Vyriausybė Lietuvos mokslo tarybos teikimu.

8. Studijų programų, kai teikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis, apimtį (trukmę) nustato Švietimo ir mokslo ministerija.

9. Laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros) apimtis ir tvarką nusistato aukštoji mokykla.

22 straipsnis. Laipsnį suteikiančių studijų programų reikalavimai

1. Pirmosios pakopos studijų programos skiriamos bendrai erudicijai ugdyti, teoriniams studijų krypties pagrindams perteikti ir savarankiškam darbui būtiniems profesiniams įgūdžiams suformuoti. Universitetinių studijų programos esti labiau orientuotos į bendrąjį universitetinį išsilavinimą ir teorinį pasirengimą, o kolegijinių – į pasirengimą praktinei veiklai. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties (krypčių) bakalauro kvalifikacinis laipsnis arba bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir profesinė kvalifikacija, baigusiems koleginių studijų programas – atitinkamos studijų krypties profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis arba profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir profesinė kvalifikacija.

2. Magistrantūros studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo ar meno darbui arba kitam darbui, kuriam atlikti reikia mokslo žinių ir gebėjimų. Magistrantūros studijos vyksta universitetuose, kuriuose vykdoma studijų kryptį atitinkanti mokslo (meno) veikla. Asmenims, baigusiems magistrantūros studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties magistro kvalifikacinis laipsnis. Baigusiems aukštųjų teologijos studijų programas suteikiamas teologijos licenciato kvalifikacinis laipsnis.

3. Bendruosius ir specialiuosius (studijų krypties, krypčių grupės arba studijų srities aprašus) reikalavimus pirmosios pakopos, vientisųjų studijų ir magistrantūros studijų programoms tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija Aukštojo mokslo tarybos patarimu.

4.    Doktorantūros studijų programos yra skirtos rengti mokslininkams, įgyti gebėjimams, reikalingiems savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbams, spręsti mokslo problemoms. Doktorantūros teisę universitetams, kuriuose atliekami mokslo kryptį atitinkantys aukšto lygio moksliniai tyrimai, suteikia Švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi universiteto mokslinių tyrimų lygio įvertinimu, kuris vykdomas dalyvaujant Lietuvos mokslo tarybos patvirtintiems užsienio ir Lietuvos ekspertams. Asmenims, baigusiems doktorantūros studijų programas ir apgynusiems daktaro disertaciją, suteikiamas atitinkamos mokslo srities daktaro laipsnis. Doktorantūros nuostatus tvirtina Vyriausybė Lietuvos mokslo tarybos teikimu.

5. Meno aspirantūros studijų programos skiriamos aukščiausios kvalifikacijos menininkams rengti. Asmenims, baigusiems meno aspirantūros studijų programas, suteikiamas meno studijų krypties meno licenciato laipsnis. Meno aspirantūros nuostatus tvirtina Vyriausybė Lietuvos mokslo tarybos teikimu.

6. Aukštosios mokyklos gali vykdyti jungtines studijų programas, kurias baigus suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis, taip pat – programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis. Jungtinis kvalifikacinis laipsnis teikiamas tuo atveju, kai studijų programą vykdo bent dvi aukštosios mokyklos. Dvigubas kvalifikacinis laipsnis teikiamas, kai studijų programa greta pagrindinės studijų krypties reikalavimų tenkina ir minimalius kitos studijų krypties reikalavimus.

7. Lietuvoje iki 2000 m. sausio 1 d. įgytų kvalifikacijų prilyginimą kvalifikacijoms, įgyjamoms baigus atitinkamų pakopų studijas, ir pagal vienpakopę aukštojo mokslo sistemą baigtų studijų prilyginimą atitinkamų pakopų studijoms nustato Švietimo ir mokslo ministerija.

23 straipsnis. Dalinės studijos

1. Dalinės studijos yra studento mokymasis pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių bei gebėjimų, kurie įvertinami bei patvirtinami pažymėjimu.

2. Aukštosiose mokyklose įskaitomi:

1) studentų dalinių studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai, jei ši mokykla yra pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka;

2) Lietuvos aukštosios mokyklos studentų dalinių studijų kitoje to paties ar kito tipo Lietuvos aukštojoje mokykloje rezultatai;

3) Lietuvos aukštosios mokyklos studentų dalinių studijų pagal kitą tos pačios aukštosios mokyklos studijų programą rezultatai.

3. Dalinių studijų aukštosiose mokyklose rezultatai įskaitomi Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

24 straipsnis. Dėstomoji kalba valstybinėse aukštosiose mokyklose

1. Valstybinėse aukštosiose mokyklose dėstomoji kalba yra lietuvių kalba.

2. Valstybinėse aukštosiose mokyklose kitomis kalbomis galima dėstyti šiais atvejais:

1) kai studijų programos turinys siejamas su kita kalba;

2) kai paskaitas skaito ar kitiems akademiniams užsiėmimams vadovauja užsienio dėstytojai;

3) kai studijos vyksta pagal jungtinių studijų programas arba studijų programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis, ir šių programų dalis vykdoma kitose šalyse arba nevalstybinėse aukštosios mokyklose, kuriose dėstoma ne lietuvių kalba;

4) kai studijos vyksta pagal užsieniečių studijoms skirtas studijų programas.

25 straipsnis. Studentų praktika

Studijų programoje gali būti numatyta studentų praktika. Studentų praktika atliekama, įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, su kuria studentas bei aukštoji mokykla, kurioje jis studijuoja, sudaro praktinio mokymo sutartį.

26 straipsnis. Priėmimas į aukštąją mokyklą

1. Į aukštosios mokyklos studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus ir kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Priėmimo į aukštąją mokyklą taisykles nustato aukštoji mokykla.

2. Pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos pilnai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičių pagal studijų programų rūšis, laipsnį suteikiančias studijų krypčių grupes ir studijų pakopas kasmet ne vėliau kaip iki kovo 1 d. tvirtina Vyriausybė, atsižvelgdama į studijoms skirtas valstybės biudžeto lėšas. Studijų vietos, į kurias priimamų studentų studijos pilnai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, aukštosioms mokykloms paskirstomos pagal geriausių stojančiųjų pasirinkimą šio įstatymo 60 straipsnyje nustatyta tvarka. Priėmimo metu nustatytas nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos pilnai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius išlieka per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos pilnai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius – per laikotarpį, vieneriais metais ilgesnį nei atitinkamoms nuolatinės formos studijoms nustatytasis studijų laikotarpis.

3. Bendrą studijų vietų skaičių aukštoji mokykla nustato, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų kokybę.

4. Švietimo ir mokslo ministerija nustato užsienyje bendrąjį lavinimą įgijusių asmenų, kurių studijos valstybinėse aukštosiose mokyklose pilnai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, priėmimo tvarką.

5. Asmenys, turintys profesinio bakalauro laipsnį, turi teisę Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka stoti į antrosios pakopos studijas.

6. Studijuoti pagal neformaliojo švietimo programas ar atskirus studijų dalykus (jų grupes) priimama valstybinių aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka.

27 straipsnis. Aukštojo mokslo kvalifikacijos, diplomai, diplomų priedai, pažymėjimai

1. Baigus laipsnį suteikiančias studijų programas išduodamas suteiktą kvalifikacinį arba mokslo laipsnį liudijantis diplomas. Neatskiriama diplomo dalis yra jo priedas, kuris yra diplomą papildantis dokumentas, pateikiantis informaciją apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį.

2. Baigus laipsnį nesuteikiančias studijų programas išduodamas baigtas studijas liudijantis pažymėjimas.

3. Aukštoji mokykla gali suteikti profesinę kvalifikaciją, jeigu turi teisės aktais nustatytus įgaliojimus.

4. Diplomų, diplomo priedų ir pažymėjimų blankų privalomosios formos rengimo, jų gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarką nustato Vyriausybė.

5. Kvalifikacinių laipsnių sąrašą bei studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą tvirtina Vyriausybė. Kai Lietuvos aukštoji mokykla kartu su užsienio aukštąja mokykla vykdo jungtinę studijų programą, gali būti teikiamas ir kitas, nei įrašytas į sąrašą, kvalifikacinis laipsnis. Teisę teikti tokį kvalifikacinį laipsnį aukštajai mokyklai Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu suteikia Vyriausybė.

6. Užsienyje įgytas išsilavinimas ir aukštojo mokslo kvalifikacija vertinama ir pripažįstama Vyriausybės nustatyta tvarka.

PENKTASIS SKIRSNIS

Aukštosios mokyklos PABAIGA IR pertvarkymas

28 straipsnis. Aukštosios mokyklos pabaigos ir pertvarkymo pagrindai

Aukštoji mokykla pabaigos ir pertvarkymo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas, šis įstatymas ir atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantis įstatymas.

29 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimo ypatumai

1. Sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo priima Seimas universiteto tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu atsižvelgus į universiteto tarybos nuomonę. Sprendimą dėl valstybinės kolegijos reorganizavimo priima Vyriausybė kolegijos tarybos teikimu arba Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu atsižvelgus į kolegijos tarybos nuomonę.

2. Reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių asmenų, kuriems pereina reorganizuotos aukštosios mokyklos teisės ir pareigos, turi būti aukštoji mokykla. Reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą jungimo būdu, juridinis asmuo, kuriam pereina reorganizuotos aukštosios mokyklos teisės ir pareigos, turi būti aukštoji mokykla.

3. Per tris mėnesius mėnesį nuo reorganizacijos pabaigos aukštojoje mokykloje, kuriai pereina reorganizuotos aukštosios mokyklos teisės ir pareigos, šio įstatymo nustatyta sudaromi valdymo organai.

4. Jei reorganizuojant aukštąją mokyklą įsteigiama nauja aukštoji mokykla, ji šio įstatymo nustatyta tvarka turi gauti leidimą vykdyti studijas ir (ar) kitą su studijomis susijusią veiklą.

30 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos likvidavimo ypatumai

1. Sprendimą dėl valstybinio universiteto likvidavimo priima Seimas universiteto tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu atsižvelgus į universiteto tarybos nuomonę. Sprendimą dėl valstybinės kolegijos likvidavimo priima Vyriausybė kolegijos tarybos teikimu arba Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu atsižvelgus į kolegijos tarybos nuomonę .

2. Kai yra priimtas nutarimas likviduoti valstybinę aukštąją mokyklą, švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su aukštosios mokyklos taryba, paskiria likvidatorių, kuris pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą likvidavimo projektą ir grafiką likviduoja valstybinę aukštąją mokyklą. Likvidavimo projekte turi būti išdėstyti siūlymai dėl darbuotojų tolesnio darbo, galimybių studentams tęsti studijas kitose aukštosiose mokyklose, taip pat siūlymai dėl valstybinės aukštosios mokyklos turto naudojimo.

3. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos likviduojamos valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) ir taryba, taip pat rektorius (direktorius) netenka įgaliojimų. Jų funkcijas atlieka likvidatorius.

II SKYRIUS

MOKSLINIŲ TYRIMŲ INSTITUTAI

PIRMASIS SKIRSNIS

MOKSLINIŲ TYRIMŲ INSTITUTŲ klasifikacija ir veiklos pagrindai

31        straipsnis. Mokslinių tyrimų institutas

1. Mokslinių tyrimų institutas gali būti valstybinis ir nevalstybinis.

2. Valstybinis mokslinių tyrimų institutas vykdo valstybei ir visuomenei svarbius ilgalaikius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą steigėjo (juridinio asmens dalyvių) nustatytose kryptyse.

3. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto tikslai:

1) vykdyti šalies ūkio, kultūros ir visuomenės tęstinumui ir plėtrai svarbius ilgalaikius tam tikros krypties (krypčių) mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą;

2) bendradarbiauti su verslo, valdžios ir visuomenės atstovais, vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros užsakomuosius darbus, teikti metodologinę, metodinę ir kitą pagalbą;

3)  skleisti visuomenėje mokslo žinias, diegti jas kultūroje ir švietime, socialinėje ir ūkinėje veikloje, prisidėti prie inovacijomis ir žiniomis pagrįstos ekonomikos kūrimo, žinioms imlios visuomenės ugdymo.

4. Valstybinis mokslinių tyrimų institutas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Nevalstybinis mokslinių tyrimų institutas gali būti viešasis arba privatus juridinis asmuo.

32 straipsnis. Mokslinių tyrimų instituto teisės ir atskaitomybė

1. Mokslinių tyrimų institutas turi teisę:

1)  nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų;

2)  atlikdamas savo misiją, bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos ir užsienio įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis;

3) leisti mokslo ir kitą literatūrą, pasirinkti mokslinius leidinius, kitus būdus savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros rezultatams skelbti;

4) kartu su aukštosiomis mokyklomis rengti mokslininkus, padėti rengti specialistus;

5) skatinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros rezultatų panaudojimą ūkio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo srityse;

6) vykdyti ekspertizes, teikti mokslines konsultacijas ir kitas paslaugas savo mokslinių tyrimų srityje pagal sutartis su Lietuvos bei užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis;

7) valdyti turtą, juo naudotis bei disponuoti teisės aktų nustatyta tvarka;

8) teisės aktų nustatyta tvarka įgyti kitų teisių.

2. Mokslinių tyrimų institutas privalo:

1) užtikrinti akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę;

2) informuoti steigėjus (juridinio asmens dalyvius) apie mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, savo finansinę, ūkinę veiklą ir lėšų naudojimą;

3) teikti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), būtiną mokslo ir studijų sistemos valdymui ir stebėsenai;

4) vykdyti kitas teisės aktų nustatytas prievoles.

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKSLINIŲ TYRIMŲ INSTITUTO steigimAS, pabaiga ir pertvarkymas

33 straipsnis. Mokslinių tyrimų instituto steigimo sąlygos

1. Mokslinių tyrimų institutas steigiamas Civilinio kodekso, šio įstatymo ir atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.

2. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto steigėja yra Vyriausybė.

3. Valstybinis mokslinių tyrimų institutas gali būti steigiamas, kai reikia vykdyti valstybės, ūkio ar visuomenės plėtrai svarbius tam tikros krypties ilgalaikius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą ir Vyriausybės įgaliota vertinimo institucija nustato, kad mokslinių tyrimų instituto steigimo projektas yra pagrįstas pakankamais materialiniais ir žmogiškaisiais ištekliais ir yra įvykdyti kiti steigiamiems mokslinių tyrimų institutams keliami reikalavimai.

4. Reikalavimus valstybinio mokslinių tyrimų instituto steigimo dokumentams, jo veiklos kvalifikacinius reikalavimus ir veiklos priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.

5. Nevalstybiniai mokslinių tyrimų institutai steigiami fizinių ar juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas.

34 straipsnis. Mokslinių tyrimų institutų įstatai

1. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto įstatuose turi būti nurodyta:

1) mokslinių tyrimų instituto pavadinimas;

2) teisinė forma;

3) buveinė;

4) veiklos tikslai;

5) veiklos sritys ir rūšys;

6) mokslinių tyrimų instituto organai ir jų kompetencija, skyrimo ir atšaukimo tvarka;

7) darbuotojų teisės, pareigos ir atsakomybė;

8) mokslinių tyrimų instituto visuomeninės priežiūros forma;

9) lėšų šaltiniai, turto ir lėšų naudojimo tvarka;

10)       įstatų keitimo tvarka;

11)       kiti veiklos dalykai.

2. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto įstatus ir jo pakeitimus tvirtina Vyriausybė.

3. Nevalstybinio mokslinio tyrimų instituto įstatus tvirtina jo steigėjas (steigėjai), o keičiamas įstatų nustatyta tvarka.

35 straipsnis. Mokslinių tyrimų instituto pabaiga ir pertvarkymas

1. Mokslinių tyrimų instituto pabaigos ir pertvarkymo tvarką reglamentuoja Civilinio kodeksas, šis įstatymas ir atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantis įstatymas .

2. Sprendimą dėl valstybinio mokslinių tyrimų instituto pabaigos ir pertvarkymo priima Vyriausybė.

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKSLINIŲ TYRIMŲ INSTITUTO VALDYMAS

36 straipsnis. Mokslinių tyrimų instituto valdymo organai

1.  Valstybinio mokslinių tyrimų instituto valdymo organai yra valstybinio mokslinių tyrimų instituto mokslinė taryba ir direktorius.

2. Nevalstybinių mokslinių tyrimų institutų valdymą reglamentuoja jų steigimo dokumentai.

37 straipsnis. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto mokslinė taryba

1.  Valstybinio mokslinių tyrimų instituto mokslinės tarybos funkcijos:

1) tvirtina valstybinio mokslinių tyrimų instituto struktūrą ir jos pakeitimus;

2) tvirtina mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų į pareigas organizavimo tvarką;

3) svarsto ir tvirtina mokslinę veiklą reglamentuojančius dokumentus;

4) svarsto ir tvirtina valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriaus pateiktas metines mokslinės veiklos ataskaitas ir vertina, kaip valstybinis mokslinių tyrimų institutas vykdo savo tikslus ir uždavinius;

5) atlieka kitas įstatuose numatytas funkcijas.

2.  Valstybinio mokslinių tyrimų instituto mokslinė taryba įstatų nustatyta tvarka sudaroma iš valstybinio mokslinių tyrimų instituto mokslo ir administracijos darbuotojų, mokslinių tyrimų institutų, įstaigų, įmonių bei organizacijų, suinteresuotų sėkmingu valstybinio mokslinių tyrimų instituto tikslų bei misijos įgyvendinimu, atstovų. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto mokslinė taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą.

3.  Valstybinio mokslinių tyrimų instituto įstatuose turi būti nustatytos visuomeninės priežiūros formos.

38 straipsnis. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktorius

1. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktorius yra valstybinio mokslinių tyrimų instituto vienasmenis valdymo organas, veikiantis valstybinio mokslinių tyrimų instituto vardu ir jam atstovaujantis. Direktorius atlieka įstatuose ir teisės aktuose nurodytas funkcijas.

2. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktorių skiria ir atleidžia iš pareigų steigėjas ar jo įgaliotas asmuo (juridinio asmens dalyvių susirinkimas). Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktorius skiriamas viešojo konkurso būdu. Viešojo konkurso laimėtojas neskiriamas direktoriumi tuo atveju, kai valstybinio mokslinių tyrimo instituto mokslinė taryba dviejų trečdalių balsų dauguma atmeta jo kandidatūrą; kandidatūros atmetimas galimas tik vieną kartą.

3. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį ir vadybinės patirties.

4. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina valstybinio mokslinių tyrimo instituto direktoriaus rinkimų viešojo konkurso būdu organizavimo tvarką.

5. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriaus kadencijos trukmė – 4 metai. Tas pats asmuo valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir ne anksčiau kaip po 4 metų nuo antros iš eilės kadencijos pabaigos.

6. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktorius teikia steigėjui (juridinio asmens dalyvių susirinkimui). instituto mokslinės tarybos patvirtintą metinę mokslinės veiklos ataskaitą.

III SKYRIUS

Mokslo ir studijų kokybės užtikrinimas

39 straipsnis. Mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo pagrindai

1. Mokslo ir studijų institucijos atsako už mokslo (meno) veiklos, studijų ir kitų veiklų kokybę. Jos turi viešai skelbti savo veiklos kokybės rodiklius ir kartu su vertinimo institucijomis puoselėti mokslo ir studijų veiklos kokybės kultūrą.

2. Mokslo (meno) veiklos ir studijų kokybė užtikrinama per mokslo ir studijų institucijų vidines kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą, išorinį mokslinės veiklos vertinimą ir išorinį mokslo ir studijų institucijų įvertinimą arba akreditavimą.

3. Išorinio įvertinimo paskirtis – remiantis išorinio vertinimo išvadomis nustatyti mokslo ir studijų institucijos veiklų kokybę, teikti rekomendacijas jų kokybei gerinti, ugdyti mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo kultūrą.

4. Akreditavimo paskirtis – remiantis išorinio vertinimo išvadomis nustatyti, ar studijų programa, aukštoji mokykla atitinka teisės aktais nustatytus reikalavimus.

5. Mokslo ir studijų institucijų veiklos turi būti sistemingai tobulinamos, atsižvelgiant į savianalizės ir išorinio vertinimo išvadas.

40 straipsnis. Vidinis mokslo ir studijų institucijų veiklų kokybės užtikrinimas

1. Kiekviena aukštoji mokykla privalo turėti vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą, grindžiamą Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir pačios aukštosios mokyklos patvirtinta veiklos kokybės gerinimo strategija, numatyti veikimo būdus ir priemones, padedančius užtikrinti jos teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę.

2. Aukštoji mokykla turi nuolat savo interneto tinklalapyje ir kitais būdais viešai skelbti tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslinę ir meno veiklą, įsivertinimo rezultatus, studentų, absolventų bei kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, pripažintų institucijų atliktus aukštosios mokyklos veiklos vertinimus, absolventų karjeros rodiklius ir kitus duomenis, reikalingus visuomenės informuotumui apie studijas.

3. Mokslo ir studijų institucijos nuolat atlieka savo mokslinės ir meno veiklos savianalizę.

4. Mokslo ir studijų institucijos kas dveji metai pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintas taisykles pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai mokslinės, meno ir kitos su jomis susijusios veiklos ataskaitas.

41 straipsnis. Studijų programų išorinis vertinimas ir akreditavimas

1. Aukštųjų mokyklų studijų programų išorinį vertinimą vykdo ir sprendimus dėl jų akreditavimo priima Studijų kokybės vertinimo centras. Dėl studijų programų akreditavimo į Studijų kokybės vertinimo centrą turi kreiptis aukštoji mokykla. Aukštoji mokykla dėl studijų programos akreditavimo gali kreiptis ir į kitą Europos aukštojo mokslo erdvės kompetentingų viešosios valdžios institucijų oficialiai pripažintą agentūrą. Jos išvada prilyginama Studijų kokybės vertinimo centro teikiamai išvadai.

2. Studijų programos turi būti akredituojamos ne rečiau kaip kartą per šešerius metus. Neakredituota studijų programa arba programa, kurios akreditavimo terminas pasibaigė, iš Studijų ir mokymo programų registro išregistruojama.

3. Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarką tvirtina Vyriausybė.

42 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų veiklos išorinis vertinimas

1. Aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybei gerinti ir atskaitomybei įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerija kas šešerius metus inicijuoja jų veiklos išorinį vertinimą, pasitelkiant ekspertus iš užsienio valstybių. Aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinis vertinimas apima visas jų nuostatuose nurodytas veiklos sritis ir remiasi veiklos atitikties statutuose (įstatuose) nurodytai misijai, mokslo ir studijų tarptautiniam lygiui, akademinės etikos ir procedūrų reikalavimų vykdymo bei valstybės lėšų naudojimo efektyvumo kriterijais.

2. Aukštosios mokyklos išorinį veiklos vertinimą organizuoja Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. Aukštųjų mokyklų išorinio veiklos vertinimo rezultatai naudojami joms akredituoti arba įvertinti ir kitais steigėjo (juridinio asmens dalyvių susirinkimo) numatytais atvejais.

3. Jeigu aukštosios mokyklos veikla įvertinama neigiamai, ne vėliau kaip per dvejus metus atliekamas pakartotinis veiklos vertinimas. Jei pakartotinio vertinimo metu nustatoma, kad aukštosios mokyklos teikiamos aukštojo mokslo kvalifikacijos neatitinka nustatytų reikalavimų, ne vėliau kaip per mėnesį apie tai informuojama Švietimo ir mokslo ministerija ir aukštosios mokyklos steigėjas (juridinio asmens dalyvių susirinkimas). Pakartotinai neigiamai įvertinus aukštąją mokyklą, Švietimo ir mokslo ministerija panaikina leidimą vykdyti studijas arba su studijomis susijusią veiklą.

4. Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarką tvirtina Vyriausybė Lietuvos mokslo tarybos teikimu.

5. Valstybės mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinį vertinimą organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Valstybės mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinio vertinimo tvarką tvirtina Vyriausybė Lietuvos mokslo tarybos teikimu.

6. Nevalstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinis vertinimas vykdomas steigėjo iniciatyva ir lėšomis.

7. Siekiant gerinti mokslo ir studijų kokybę viešojo administravimo institucijų, mokslininkų asociacijų ar mokslo ir studijų institucijų iniciatyva atliekamus tikslinius mokslo ir studijų institucijų vertinimus gali finansuoti valstybė.

43 straipsnis. Aukštosios mokyklos akreditavimas

1. Aukštoji mokykla reguliariai akredituojama remiantis išorinio vertinimo išvadomis.

2. Naujai įsteigta aukštoji mokykla turi būti akredituota ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jos įsteigimo. Akredituojant naujai įsteigtą aukštąją mokyklą papildomai vertinama, ar tenkinami steigimo metu nustatyti reikalavimai.

3. Aukštųjų mokyklų akreditavimo tvarką tvirtina Vyriausybė Lietuvos mokslo tarybos teikimu.

44 straipsnis. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra mokslo ir studijų institucijose

1. Aukštosiose mokyklose atliekamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros kryptis, tematiką ir atlikimo būdus nustato pačios aukštosios mokyklos, atsižvelgdamos į valstybės reikmes, tyrimų svarbą studijoms, šalies visuomenei ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo reikmes ir į aukštosios mokyklos turimus išteklius. Šios kryptys ir temos skelbiamos viešai ir nurodomos aukštosios mokyklos veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose.

2. Aukštosiose mokyklose gali būti plėtojama profesionali dėstytojų ir studentų meno veikla, orientuota į šalies kultūros ir ūkio plėtrą, visuomenės meninį lavinimą bei meno praktikos ir studijų vienovę. Šios veiklos pobūdį, mastą ir šiai veiklai keliamus reikalavimus nustato aukštoji mokykla.

3. Mokslinių tyrimų instituto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros kryptis nustato steigėjas (juridinio asmens dalyvių susirinkimas) arba jo įgaliotas asmuo ar institucija.

45 straipsnis. Mokslo veiklos rezultatų viešumas

1.   Siekiant užtikrinti valstybės biudžeto lėšomis atliekamų mokslinių tyrimų kokybę, valstybės biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumą ir paskatinti mokslo pažangą, visi valstybinėse mokslo ir studijų institucijose atliekamų mokslo darbų rezultatai turi būti skelbiami viešai, kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.

2. Valstybės biudžeto lėšomis atliktų mokslo tyrimų rezultatai skelbiami viešai kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.

IV SKYRIUS

AKADEMINĖ BENDRUOMENĖ

46 straipsnis. Akademinė bendruomenė

1. Akademinę bendruomenę sudaro mokslo ir studijų institucijų dėstytojai, pripažinti menininkai, mokslo darbuotojai, profesoriai emeritai, studentai.

2. Akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti:

1) minties, išraiškos laisvę,

2) mokslinės, meninės ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigų pasirinkimo laisvę;

3) apsaugą nuo varžymų ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų ir įsitikinimų skelbimą, išskyrus atvejus, kai tai pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus.

3. Akademinei bendruomenei taip pat laiduojama:

1) autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose bei tarptautinėse sutartyse;

2) lygios teisės dalyvauti konkursuose pareigoms užimti ir priėmimo į studijas konkursuose;

3) nešališkas ir viešas mokslinių darbų recenzavimas.

4. Akademinė bendruomenė atsakingai naudojasi akademine laisve visuomenės labui ir mokslo žinių plėtrai, vadovaudamasi akademinės etikos ir procedūrų kodeksu, kuriuos tvirtina mokslo ir studijų institucijos.

47 straipsnis. Dėstytojai

1. Aukštųjų mokyklų dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas.

2. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vadovauti moksliniams tyrimams, skelbti tyrimų rezultatus. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (ar) formuoti meno mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus.

3. Docento pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje.

4. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą.

5. Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas universiteto meno studijų asistentams, taip pat kolegijos asistentams.

6. Kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus, konkursų į šias pareigas organizavimo, atestavimo tvarką nustato aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba).

48 straipsnis. Mokslo darbuotojai

1. Mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojai yra: tyrėjai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo pareigas, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, mokslininkai stažuotojai.

2. Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti moksliniams tyrimams, skelbti tyrimų rezultatus.

3. Vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir skelbti tyrimų rezultatus.

4. Mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Mokslo darbuotojas turi vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus.

5. Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti asmuo, turintis aukštąjį ar jam prilygstantį išsilavinimą. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti ar padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus, ruoštis stoti į doktorantūrą.

6.   Mokslininko stažuotojo pareigas kitoje institucijoje, nei parengė daktaro disertaciją, gali eiti asmuo, kuris apgynė daktaro disertaciją ne anksčiau kaip prieš 3 metus iki skyrimo į šias pareigas dienos.

7.    Kvalifikacinius tyrėjų pareigybių, išskyrus mokslininkus stažuotojus, reikalavimus, konkursų į šias pareigas, išskyrus mokslininkų stažuotojų, organizavimo tvarką nustato mokslo ir studijų institucija.

8.   Kvalifikacinius mokslininkų stažuotojų pareigybių reikalavimus, skyrimo į šias pareigas tvarką bei jų stažuočių finansavimo tvarką nustato Vyriausybė.

49 straipsnis. Administracija ir kiti darbuotojai

1.    Mokslo ir studijų institucijos turi turėti administraciją, būtiną jos ir jos padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat kitų darbuotojų, reikalingų institucijos studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti.

2. Administraciją sudaro mokslo ir studijų institucijų darbuotojai, kurie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus nurodymus pavaldiems darbuotojams, išskyrus aukštųjų mokyklų akademinių padalinių, kurie yra kitų akademinių padalinių sudėtyje, ir mokslinių tyrimų institutų akademinių padalinių vadovus. Be administracinių pareigų, jie gali dirbti pedagoginį ir (ar) mokslinį darbą.

3. Kitų (ne administracijos) mokslo ir studijų institucijų darbuotojų skaičių, jų pareigas ir funkcijas nustato mokslo ir studijų institucija.

50 straipsnis. Kviestiniai dėstytojai ir mokslo darbuotojai

1. Mokslo ir studijų institucija gali ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui pakviesti dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotą darbo sutartį.

2. Kviestiniams dėstytojams, mokslo darbuotojams netaikoma šiame įstatyme nustatyta skyrimo į pareigas tvarka.

51 straipsnis. Asocijuotieji mokslininkai

1. Asocijuotojo mokslininko statusas Lietuvos mokslo ir studijų institucijos senato (akademinės tarybos) ar mokslinių tyrimų instituto mokslinės tarybos sprendimu gali būti suteikiamas toje institucijoje dirbusiam mokslininkui, palaikančiam su ja mokslinius ar pedagoginius ryšius, bet laikinai (ne ilgiau, kaip iki kadencijos pabaigos) išėjusiam dirbti į įmonę, mokslo ir studijų ar kitą instituciją Lietuvoje arba užsienyje.

2. Asocijuotasis mokslininkas gali be konkurso užimti ankstesnes pareigas ir jas eiti iki nutrauktos kadencijos pabaigos, jeigu tam pritaria aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) ar mokslinių tyrimų instituto mokslinė taryba.

52 straipsnis. Profesoriai emeritai

1. Vyresniems kaip šešiasdešimt penkerių metų profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą aukštojoje mokykloje, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) gali suteikti profesoriaus emerito vardą.

2. Profesoriui emeritui statuto (įstatų) nustatyta tvarka sudaromos sąlygos dalyvauti aukštosios mokyklos mokslinėje ir kitoje veikloje.

3. Profesoriui emeritui aukštosios mokyklos nustatyta tvarka iš aukštosios mokyklos lėšų mokama senato (akademinės tarybos) nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.

53 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų personalo teisės ir pareigos

1. Mokslo ir studijų institucijų personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai bei kiti tyrėjai, administracijos ir kiti darbuotojai. Jų darbo apmokėjimo sąlygas ir garantijas nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir darbo sutartys.

2. Dėstytojai, mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:

1) savo kompetencijos ribose dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti bei mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis;

2) dalyvauti konkursuose stažuotėms Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;

3) gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją. Jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka;

4) dalyvauti priimant sprendimus dėl savo įstaigos statuto (įstatų) turinio ir veiklos plano;

5) dalyvauti įvairiose profesinėse sąjungose bei asociacijose, tarp jų ir esančiose užsienyje;

6) dirbti savarankiškai arba jungtis į kūrybines grupes;

7) savarankiškai skelbti savo mokslinius darbus;

8) naudotis kitomis teisės aktais, statutais ir darbo sutartimis įtvirtintomis teisėmis.

3. Dėstytojai aukštosios mokyklos nustatyta tvarka gali būti periodiškai atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti bei mokslinei ir pedagoginei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

4. Dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir administracijos darbuotojai privalo:

1) Akademinės etikos ir procedūrų kodekso nustatyta tvarka laikytis mokslinės ir profesinės etikos normų;

2) vykdyti kitas savo įstaigos statute (įstatuose) ir darbo sutartyse nustatytas pareigas.

54 straipsnis. Priėmimas į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas

1.  Į valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, kviestinius dėstytojus ir mokslo darbuotojus bei asmenis, nurodytus šio straipsnio 4 dalyje, pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai. Konkursų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti organizavimo tvarką tvirtina aukštosiose mokyklose senatas (akademinė taryba), o mokslinių tyrimų institutuose – mokslinių tyrimų institutų taryba.

2. Į mokslininkų stažuotojų pareigas asmenys skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. Šis laikotarpis Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti pratęstas dar vieniems metams.

3. Ne mažiau kaip prieš šešis mėnesius iki mokslo ir studijų institucijos dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms užimti. Jame gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Pranešimas apie konkursą pareigoms užimti turi būti skelbiamas institucijos ir Lietuvos mokslo tarybos tinklalapiuose ir šalies, o jeigu tikslinga – ir tarptautinėje žiniasklaidoje.

4. Su asmeniu, du kartus iš eilės laimėjusiu konkursą dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms užimti, sudaroma neterminuota darbo sutartis. Šis asmuo atestuojamas kas penkerius metus mokslo ir studijų institucijos tarybos nustatyta tvarka.

5. Kandidatus į dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigybėms užimti vertina priėmimo komisija, sudaroma mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip trečdalį priėmimo komisijos narių sudaro šioje mokslo ir studijų institucijoje nedirbantys asmenys.

6. Laimėjęs konkursą asmuo skiriamas dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms mokslo ir studijų institucijos rektoriaus (direktoriaus) įsakymu ne anksčiau kaip praėjus septynioms dienoms po konkurso, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo įvykusio konkurso dienos.

7. Mokslo ir studijų institucijos dėstytojams ir mokslo darbuotojams institucijos tarybos nustatyta tvarka gali būti organizuojama neeilinė atestacija.

55 straipsnis. Dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos

1. Dėstytojai, mokslininkai ir kiti tyrėjai turi teisę Asociacijų įstatymo nustatyta tvarka burtis į sąjungas ir kitas asociacijas.

2. Dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos, kitos asociacijos, veikiančios pagal įstatymus ir savo įstatus, veiklai, susijusiai su mokslo ir studijų sistemai keliamais tikslais, vykdyti gauna lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka.

56 straipsnis. Studento teisės ir pareigos

1. Santykiai tarp studento ir aukštosios mokyklos įforminami studijų sutartimi. Būtinąsias sutarties sąlygas tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija. Asmeniui pasirašius studijų sutartį jam išduodamas studento pažymėjimas, kurio formą nustato Švietimo ir mokslo ministerija.

2. Studentas teisės aktų nustatyta tvarka ar jų nepažeisdamas turi teisę:

1) pasirinkti studijų programą;

2) studijuoti pagal individualų studijų planą vadovaujantis aukštosios mokyklos nustatyta tvarka;

3) studijuoti pagal kitus studijų dalykus toje pačioje arba kitoje aukštojoje mokykloje;

4) vertinti studijuojamų dalykų dėstymo ir studijų aprūpinimo kokybę;

5) pasirinkti dėstytojus, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai;

6) siūlyti savo baigiamojo darbo temą arba pasirinkti iš keleto pasiūlytų temų;

7) atsiskaityti už darbus taikant alternatyvius būdus, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti numatyti tikslai;

8) kreiptis į aukštosios mokyklos administraciją, kad būtų įskaityti studijų toje pačioje arba kitoje Lietuvos arba užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai;

9) kreiptis į aukštosios mokyklos administraciją, ginčų nagrinėjimo komisiją dėl interesų pažeidimo;

10) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka nutraukti ir atnaujinti studijas;

11) išeiti akademinių atostogų, neprarandant studento statuso;

12) laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras, jeigu tai nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų;

13) dalyvauti aukštosios mokyklos valdymo organuose;

14) rinkti studentų atstovybę ir būti išrinktais į ją, laisvai burtis į kitas asociacijas;

15) naudotis įstatymų, aukštųjų mokyklų statutų bei kitų teisės aktų nustatytomis kitomis teisėmis.

2. Studentas, neišlaikęs egzamino, įskaitos ar kitaip neatsiskaitęs už studijų programoje numatytus dalykus, turi teisę šį atsiskaitymą nemokamai pakartoti aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Ši tvarka turi būti priimta atsižvelgus į studentų atstovybės siūlymus.

3.  Studentas privalo:

1)  laikytis akademinės etikos kodekso, kurį priima aukštoji mokykla;

2)   laikytis šio įstatymo, aukštosios mokyklos statuto, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių.

4. Paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato aukštoji mokykla, suderinusi su studentų atstovybe.

5. Valstybė sudaro studentui, besimokančiam kitoje vietoje nei jo nuolatinė gyvenamoji vieta, sąlygas pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir gydytojus Sveikatos sistemos įstatymo nustatyta tvarka.

6. Lietuvos Respublikos piliečiui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, sudaromos sąlygos atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą Karo prievolės įstatyme nustatyta tvarka.

7. Aukštosios mokyklos vadovas ar jo įgalioti asmenys, gavę studento raštišką prašymą, skundą ar pranešimą dėl šio įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytų jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, privalo per penkiolika dienų jį išnagrinėti ir raštu atsakyti.

8. Aukštosiose mokyklose turi veikti ginčų nagrinėjimo komisijos, sprendžiančios ginčus tarp studentų ir aukštosios mokyklos personalo. Ginčų nagrinėjimo komisijas sudaro aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos), administracijos ir studentų atstovybės (visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos)) deleguoti asmenys. Ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo, ginčų nagrinėjimo bei sprendimų įgyvendinimo tvarką nustato aukštosios mokyklos statutas.

57 straipsnis. Studentų savivalda

1. Aukštosios mokyklos studentų interesams atstovauja studentų atstovybė ir kitos studentų organizacijos.

2. Studentų atstovybę sudaro visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) išrinkti studentai. Studentų atstovybės rinkimų reglamentas tvirtinamas aukštosios mokyklos senate (akademinėje taryboje). Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Asociacijų įstatymu ir kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat aukštosios mokyklos statutu ir visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) patvirtintais įstatais.

3. Aukštosios mokyklos studentų konferenciją sudaro aukštosios mokyklos fakultetų studentų deleguoti studentai, balsų dauguma išrinkti fakultetų studentų visuotiniuose susirinkimuose.

4. Visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų aukštosios mokyklos (fakulteto) studentų (visų delegatų). Visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) sprendimai laikomi priimtais, jei už juos balsavo daugiau kaip pusė dalyvavusių studentų.

5. Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į aukštosios mokyklos valdymo organus tvarka. Studentų atstovai dalyvauja valdymo organų veikloje su sprendžiamojo balso teise.

6. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš aukštosios mokyklos ir jos padalinių visais studijų klausimais.

7. Aukštoji mokykla remia studentų atstovybę ir kitas aukštosios mokyklos studentų organizacijas, pagal nustatytą tvarką skiria lėšų jų veiklai finansuoti.

8. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais.

9. Studentų atstovybė atsiskaito už savo veiklą ir finansus aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka.

10. Studentų atstovybių sąjungos organizuoja studento pažymėjimo gamybą ir išdavimą pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą studento pažymėjimo išdavimo tvarką.

58 straipsnis. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų organizacijų sąjungos

1. Aukštųjų mokyklų studentų atstovybės, kitos studentų organizacijos gali jungtis į asociacijas ar kitas sąjungas įstatymų nustatyta tvarka.

2. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (sąjungos), kitos studentų organizacijų sąjungos teikia siūlymus Seimui ir Vyriausybei.

3. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (sąjungos) koordinuoja aukštųjų mokyklų atstovybių veiklą.

V SKYRIUS

MOKSLO IR STUDIJŲ FINANSAVIMAS

59 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų lėšos

1. Mokslo ir studijų institucijų lėšas sudaro:

1) valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;

2) valstybės asignavimai studijoms;

3) valstybės investicijų programų ir projektų lėšos;

4) studentų studijų įmokų lėšos;

5) lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas;

6) kitos valstybės fondų lėšos;

7) tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;

8) lėšos, gautos kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;

9) kitos teisėtai gautos lėšos.

2. Asignavimai baziniam finansavimui valstybės biudžete nurodomi kiekvienam valstybiniam universitetui. Valstybinės kolegijos ir valstybės mokslinių tyrimų institutai finansuojami iš valstybės institucijoms arba įstaigoms, vykdančioms jų steigėjo funkcijas, skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

3. Valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:

1) moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai bei meno veiklai plėtoti;

2) administravimui ir ūkiui;

3) kitoms reikmėms.

4. Valstybės biudžetinės mokslo ir studijų institucijos pajamos, gautos kaip studentų studijų įmokos arba kitos lėšos už studijas, taip pat iš mokslinės veiklos, ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų, Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukiamos į valstybės biudžeto apskaitą, tačiau naudojamos pagal specialiąsias programas valstybinių mokslo ir studijų institucijų statutuose nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Valstybės biudžetinės aukštosios mokyklos specialiųjų programų lėšas valdo, naudoja bei jomis disponuoja Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka.

60 straipsnis. Studijų aukštosiose mokyklose finansavimas

1. Valstybės biudžete numatomi asignavimai studijoms skiriami:

1) studijoms pilnai arba iš dalies apmokėti;

2) kompensuoti studentų sumokėtoms studijų įmokoms gerai besimokantiems studentams pagal studijų rezultatus;

3) valstybės paskoloms ir valstybės garantuojamoms paskoloms teikti;

4) tikslinėms stipendijoms.

2. Studijų vietos, į kurias priimamų studentų studijos pilnai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, aukštosioms mokykloms tenka pagal geriausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikiusių stojančiųjų pasirinkimą tarp aukštųjų mokyklų ir studijų krypčių:

1) penkiems procentams geriausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikiusiems stojantiesiems garantuojamas pilnas valstybės finansavimas jų pasirinktoje studijų kryptyje;

2) kitiems geriausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikiusiems stojantiesiems suteikiamas pilnas ar dalinis valstybės finansavimas neviršijant valstybės pilnai arba iš dalies finansuojamų studijų vietų skaičiaus, kuris nustatomas pagal valstybės biudžeto asignavimų dydį;

3) Vyriausybė patikslina pilnai arba iš dalies valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių ir jų pasiskirstymą tarp aukštųjų mokyklų ir studijų krypčių paaiškėjus stojimo rezultatams;

4) pilnai arba iš dalies finansuojamos studijų vietos paskirstomos pagal penkias studijų krypčių grupes, kurios yra suskirstytos pagal vidutinę studijų kainą.

3. Preliminarų geriausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikiusiųjų skaičių, kuriems garantuojamas pilnas ar dalinis valstybinis studijų finansavimas, maksimalią valstybės finansuojamą studijų kainos dalį kiekvienoje studijų krypčių grupėje ir maksimalų valstybės pilnai arba iš dalies finansuojamų studijų vietų skaičių kiekvienoje studijų krypčių grupėje kasmet ne vėliau kaip prieš devynis mėnesius iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios nustato Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka.

4. Geriausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikiusiųjų eilės sudarymo tvarką, studijų krypčių paskirstymą į penkias grupes nustato Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka. Priėmimo į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas sąlygos, kuriose nustatomas konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašas ir konkursinio balo formavimo principai, derinamos Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka ir skelbiamos ne vėliau kaip prieš vienerius metus iki priėmimo pradžios.

5. Tarp asmenų, gaunančių pilną ar dalinį valstybės finansavimą skirtingose studijų krypčių grupėse, valstybinių brandos egzaminų žemiausių rezultatų skirtumas negali būti didesnis negu dvidešimt procentų. Tais atvejais, kai valstybinių brandos egzaminų žemiausių rezultatų skirtumas didesnis negu dvidešimt procentų, lėšos atitinkamai perskirstomos tarp studijų krypčių. Tais atvejais, kai studijų kaina yra mažesnė už valstybės vienam studentui skiriamų lėšų dydį, valstybė finansuoja studijų kainą.

6. Pilną ar dalinį valstybinį studijų finansavimą gaunantis studentas turi teisę keisti studijų programą neprarasdamas valstybinio studijų finansavimo Vyriausybės nustatyta tvarka. Pilną ar dalinį valstybinį studijų finansavimą gaunantį asmenį pašalinus iš aukštosios mokyklos, valstybinis studijų finansavimas lieka aukštajai mokyklai vienerius metus nuo studijų sutarties nutraukimo dienos.

7. Šiame straipsnyje numatytą teisę gauti pilną arba dalinį valstybinį studijų finansavimą turi visi Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, išskyrus:

1)  asmenis, studijuojančius pagal tos pačios arba žemesnės pakopos, kurią jie yra baigę valstybinėje aukštojoje mokykloje, laipsnį suteikiančią studijų programą arba pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę baigtos studijų programos kreditų įgijo studijuodamas studijų vietoje, į kurią priimamų studentų studijos pilnai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus;

2)  asmenis, vienu metu studijuojančius pagal dvi ar daugiau tos pačios pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas arba pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas, jeigu jų studijos pagal bent vieną iš šių studijų programų yra pilnai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis (jie moka už antrąją ir kitas studijų programas);

3)  užsieniečius, išskyrus Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečius, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar kiti teisės aktai nenustato kitaip.

8. Antrosios pakopos studijų vietų skaičių konkrečioje studijų programoje nustato ir finansuoja Vyriausybė pagal universiteto mokslo (meno) pasiekimus toje studijų kryptyje.

9. Valstybės biudžeto lėšos viešojo konkurso būdu gali būti skiriamos mokslo ir studijų institucijoms šaliai būtiniausiems specialistams rengti.

10. Švietimo ir mokslo ministerija pagal savo nustatytą tvarką gali papildomai finansuoti išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijas. Išeivija laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, ne mažiau kaip 3 metus gyvenantys užsienyje, arba užsienio valstybių piliečiai, netekę Lietuvos Respublikos pilietybės. Lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats pripažįsta save lietuviu.

11. Valstybės mokslinių tyrimų institutams, kartu su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis rengiantiems mokslininkus ar padedantiems rengti specialistus, lėšų, susijusių su šių mokslininkų ar specialistų rengimu, pagal sutartis skiria atitinkamos aukštosios mokyklos iš joms skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

61 straipsnis. Mokslo finansavimas

1. Mokslo finansavimas vykdomas:

1) iš valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai bei meno veiklai plėtoti;

2) pagal nacionalines mokslo programas;

3) pagal kitas konkursines mokslo programas.

2. Valstybės biudžeto lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai bei meno veiklai plėtoti valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šių lėšų skyrimas valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms (kuris laikomas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros bei meno veiklos baziniu finansavimu) siejamas su valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslinės ir meno veiklos vertinimo rezultatais.

3. Programinis konkursinis finansavimas skiriamas konkursinių mokslo programų pagrindu.

4.   Konkursinės mokslo programos – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų priemonių visuma, kurios rezultatai yra naujos mokslo žinios ir technologijos, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros infrastruktūra, aukštesnė tyrėjų kompetencija ir kiti dalykai, reikalingi valstybei ir visuomenei aktualioms problemoms spręsti. Konkursinės mokslo programos įgyvendinamos konkursiniu būdu finansuojamų projektų forma.

5. Nacionalinės mokslo programos – tai konkursinės mokslo programos, sukuriančios sąlygas spręsti valstybei ir visuomenei svarbias problemas ir didinti Lietuvos mokslo tarptautinį konkurencingumą. Nacionalinių mokslo programų tikslas – sutelkti Lietuvos mokslo potencialą ir finansinius išteklius, inicijuoti tam tikrai problemai spręsti būtinus naujus ir koordinuoti jau vykdomus mokslinius tyrimus. Nacionalinių mokslo programų nuostatus tvirtina Vyriausybė.

6. Kitos konkursinės mokslo programos inicijuojamos ir įgyvendinamos šias programas administruojančios institucijos nustatyta tvarka arba Vyriausybei, Švietimo ir mokslo ministerijai ar Ūkio ministerijai pavedus.

7. Pareiškėjai konkuruoja dėl programinio konkursinio finansavimo teikdami paraiškas, kurios vertinamos pagal atitikimą konkrečių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projektų keliamiems tikslams, aktualumo, kompetencijos, kokybės ir kitiems nustatytiems kriterijams.

8. Programinį konkursinį finansavimą administruoja Lietuvos mokslo taryba ir kitos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Ūkio ministerijos įgaliotos institucijos.

9. Su konkursinėmis mokslo programomis susiję Lietuvos ūkio, kultūros, socialinės, sveikatos, krašto ir gamtos apsaugos bei kitų sričių moksliniai tyrimai, eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra, specialistų rengimas ir kitos veiklos sritys finansuojamos iš tvirtinant šias programas joms numatomų lėšų, kuriomis disponuoja suinteresuotos ministerijos, fondai, mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai.

10. Siekiant praktiškai taikyti mokslo ir studijų institucijose atliekamų mokslinių tyrimų rezultatus, skatinti mokslo ir verslo ryšius, gali būti steigiami mokslo ir technologijų parkai, integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai) ir kitos struktūros.

11. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali gauti valstybės paramą mokslinėms stažuotėms užsienyje, dėstymui užsienio mokslo ir studijų institucijose. Šios paramos tvarką nustato Vyriausybė.

62 straipsnis. Studijų kaina ir studijų įmokos

1.   Studijų kainą nustato aukštoji mokykla šio įstatymo nustatyta tvarka. Studijų kaina nurodoma priėmimo į aukštąją mokyklą taisyklėse. Studijų sutartyje nustatyta studijų kaina negali būti didinama per visą nustatytą studijų laikotarpį.

2. Studijų kaina yra vienoda visiems asmenims, studijuojantiems toje pačioje aukštojoje mokykloje toje pačioje studijų kryptyje.

3. Už studijas studijų kainą, proporcingą dalyko apimčiai, moka:

1) asmenys, studijuojantys pagal neformaliųjų švietimo programas;

2) asmenys, kartojantys studijų programos atskirus dalykus.

4. Studijų įmoką sudaro studijų kainos dalis, kurios nepadengia valstybinis studijų finansavimas. Studijų įmoką gali finansuoti pats studentas, aukštoji mokykla, darbdaviai, fondai, kiti asmenys.

5. Studentai be šiame įstatyme nurodytos studijų įmokos neturi mokėti valstybinei aukštajai mokyklai jokių kitų įmokų, tiesiogiai susijusių su studijų programos įgyvendinimu.

6. Įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius nustato aukštoji mokykla šio įstatymo ir statuto nustatyta tvarka.

63 straipsnis. Nemokamas aukštasis mokslas gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams

1. Gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams laiduojamas nemokamas mokslas.

2. Gerai besimokančiais pirmosios pakopos, vientisųjų ir antrosios pakopos studijų studentais laikomi 20 procentų pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus geriausiai baigusiųjų Lietuvos aukštąsias mokyklas. Geriausiai baigusiųjų skaičius konkrečioje valstybinės aukštosios mokyklos studijų kryptyje proporcingas į tą kryptį atitinkamais metais įstojusių geriausiai valstybės brandos egzaminus išlaikiusiųjų skaičiui. Gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams kompensuojama studijų įmoka.

3. Trečiosios pakopos studentai ir studentai, studijuojantys pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas, išskyrus studentus, nurodytus šio įstatymo 60 straipsnio 7 dalyje, nemoka valstybinėms aukštosioms mokykloms jokių įmokų, tiesiogiai susijusių su studijų programos įgyvendinimu.

64 straipsnis. Valstybės parama studentams

1. Studentai gali gauti valstybės paskolas arba valstybės garantuojamas paskolas:

1)  studijų įmokai mokėti;

2) gyvenimo išlaidoms;

3) dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis.

2. Valstybės paskolas arba valstybės garantuojamas paskolas gavę asmenys turi pradėti grąžinti paskolas ir mokėti palūkanas ne vėliau kaip dvejiems metams praėjus po studijų baigimo, o asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos – iš karto. Paskolos grąžinamos lygiomis dalimis, atsižvelgiant į paskolą gavusio asmens pajamas, bet ne ilgiau kaip per penkiolika metų. Atsižvelgiant į gautų paskolų kiekį bei jų dydžius, paskolų grąžinimo laikotarpis gali būti pratęstas iki dvidešimt penkerių metų. Valstybės paskoloms arba valstybės garantuojamoms paskoloms teikti ir jų administravimo išlaidoms padengti gali būti naudojami Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui šiam tikslui skirti valstybės biudžeto asignavimai, lėšos, sukauptos iš grąžinamų paskolų, palūkanų ir delspinigių, paramos, privačių ūkio subjektų ir kitos lėšos. Valstybės paskolų arba valstybės garantuojamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė.

3. Aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos, vientisųjų ir antrosios studijų pakopos nuolatinės formos studentams gali būti mokamos socialinės ir skatinamosios stipendijos. Socialinės stipendijos skiriamos socialiniam studijų prieinamumui užtikrinti Vyriausybės nustatyta tvarka. Skatinamosios stipendijos skiriamos iš biudžetinių ir kitų valstybinių aukštųjų mokyklų lėšų atsižvelgiant į studentų studijų rezultatus ar kitus kriterijus. Valstybinių aukštųjų mokyklų skatinamųjų stipendijų fondas sudaromas ir šios stipendijos skiriamos valstybinių aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka, suderinta su jų studentų atstovybėmis.

4.  Aukštųjų mokyklų studentai turi teisę gauti ir kitą paramą, kuri teikiama Vyriausybės nustatyta tvarka.

5.  Valstybės paramos studijoms užsienyje, taip pat paramos aukštųjų mokyklų doktorantams, meno aspirantams ir studentams, studijuojantiems pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas, priimtiems į studijų vietas, kuriose studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, tvarką nustato Vyriausybė.

65 straipsnis. Valstybinių mokslo ir studijų institucijų buhalterinė apskaita, atskaitomybė ir auditas

1. Valstybinės mokslo ir studijų institucijos buhalterinę apskaitą, jos organizavimą bei tvarkymą, finansinės ir biudžeto vykdymo atskaitomybės sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

2. Valstybinės mokslo ir studijų institucijos kasmet (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbia ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai ir steigėjui metines veiklos ataskaitas, taip pat viešai skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas.

3. Mokslo ir studijų institucijų veiklą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę tikrinti Valstybės kontrolė ir kitos valstybės kontrolės institucijos. Prireikus Švietimo ir mokslo ministerija gali inicijuoti valstybinių mokslo ir studijų institucijų finansinės atskaitomybės auditą.

III DALIS

MOKSLO IR STUDIJŲ POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

66 straipsnis. Mokslo ir studijų politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos

1. Valstybės mokslo ir studijų politiką formuoja Seimas.

2. Valstybės mokslo ir studijų politiką pagal šiame bei kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos pagal kompetenciją, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos valstybinis studijų fondas, Studijų kokybės vertinimo centras, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos ir kitos institucijos.

3. Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji institucija strateginiais aukštojo mokslo klausimais yra Aukštojo mokslo taryba, kuri sudaroma ir veikia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

67 straipsnis. Lietuvos mokslo taryba

1. Lietuvos mokslo tarybą Vyriausybės teikimu steigia, jos nuostatus ir Vyriausybės siūlomus narius tvirtina Seimas. Lietuvos mokslo taryba yra atskaitinga Seimui ir Vyriausybei.

2. Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir studijų politikos klausimais. Lietuvos mokslo taryba dalyvauja įgyvendinant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros žmonių išteklių plėtrai skirtas programas, programinį konkursinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų finansavimą, vertina Lietuvoje vykdomą mokslinę veiklą.

3. Lietuvos mokslo tarybą sudaro du komitetai: Humanistikos ir socialinių mokslų komitetas bei Gamtos mokslų ir technologijų mokslų komitetas, turintys bendrą administraciją. Komitetų sudėtis tvirtinama Lietuvos mokslo tarybos nuostatuose nustatyta tvarka. Lietuvos mokslo tarybai atstovauja Tarybos pirmininkas, rotacijos būdu renkamas iš komitetų pirmininkų. Lietuvos mokslo tarybos administracija yra biudžetinė įstaiga. Komitetai priima sprendimus kiekvienas savo mokslų srityse, o bendri Lietuvos mokslo tarybos sprendimai priimami kiekvieno iš komitetų balsų dauguma.

4. Lėšos mokslo veiklai skiriamos per Lietuvos mokslo tarybai pavaldų Mokslo fondą.

68 straipsnis. Lietuvos valstybinis studijų fondas

1. Lietuvos valstybinis studijų fondas yra valstybės biudžetinė įstaiga. Jį steigia, jo nuostatus ir valdybą tvirtina Vyriausybė.

2. Lietuvos valstybinis studijų fondas Vyriausybės nustatyta tvarka teikia ir administruoja valstybės paskolas arba remia valstybės garantuojamas paskolas studentams, stipendijas doktorantams, kitą finansinę paramą studentams.

69 straipsnis. Studijų kokybės vertinimo centras

1. Studijų kokybės vertinimo centras yra valstybės biudžetinė įstaiga. Jį steigia ir jo nuostatus tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija.

2. Studijų kokybės vertinimo centro pagrindiniai uždaviniai yra:

1) skatinti aukštųjų mokyklų veiklos kokybę per išorinį jų veiklos kokybės vertinimą bei institucijų ir studijų programų akreditavimą;

2) kurti palankias laisvo asmenų judėjimo sąlygas vykdant užsienyje įgytų aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą ir (ar) pripažinimą akademiniais, profesiniais ir kitais tikslais.

3. Studijų kokybės vertinimo centro kolegialus valdymo organas yra Studijų kokybės vertinimo centro taryba, kurios narius siūlo Lietuvos mokslo taryba, Kvalifikacijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, socialiniai partneriai, profesinių susivienijimų, studentų atstovybių, mokslininkų asociacijos. Studijų kokybės vertinimo centro tarybos sudėtį tvirtina Švietimo ir mokslo ministras.

4. Ne rečiau kaip kas penkeri metai atliekamas studijų kokybės vertinimo centro veiklos išorinis vertinimas.

5. Studijų kokybės vertinimo centras kasmet viešai skelbia studijų kokybės vertinimo apibendrinimus.

70 straipsnis. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius

1. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (toliau – Kontrolierius) yra valstybės pareigūnas, kuris nagrinėja skundus ir inicijuoja tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo.

2. Kontrolierių penkeriems metams skiria Seimas Lietuvos mokslo tarybos teikimu. Tas pats asmuo Kontrolieriumi negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Paskirtas Kontrolieriumi asmuo eina pareigas tol, kol paskiriamas naujas Kontrolierius.

3. Kontrolieriaus pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis ar skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, taip pat su darbu juridiniuose asmenyse. Kontrolierius negali gauti kito darbo užmokesčio, išskyrus autorinį atlyginimą už kūrybinį darbą.

4. Kontrolierius vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais.

5. Kontrolieriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais.

6. Kontrolieriui teikiamame skunde turi būti nurodyta:

1) pareiškėjo vardas, pavardė / juridinio asmens pavadinimas ir adresas;

2) duomenys apie akademinės etikos ir/ar procedūrų pažeidimą.

7. Kontrolierius gautą skundą išnagrinėja ir priima sprendimą ne vėliau kaip per 30 dienų. Dėl skunde nurodytų aplinkybių sudėtingumo ar dėl to, kad skundo nagrinėjimo metu prireikia gauti papildomą informaciją, skundo nagrinėjimo ir sprendimo dėl jo priėmimo terminas gali būti pratęstas iki trijų mėnesių nuo skundo gavimo dienos.

8. Išnagrinėjęs skundą arba atlikęs tyrimą, Kontrolierius priima sprendimą:

1) informuoti mokslo ir studijų instituciją ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, kurie yra padarę akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų;

2) įpareigoti mokslo laipsnį suteikusią ir/ar konkursą pareigoms užimti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl laipsnio suteikimo ir/ar konkurso laimėtojo;

3) rekomenduoti darbuotojui atsisakyti dalyvauti vykdomame mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projekte;

4) informuoti už atitinkamą sritį atsakingą instituciją, nuo akademinės etikos pažeidimų nukentėjusius asmenis (autorius);

5) informuoti teisėsaugos institucijas, jei nustatomas nusikalstamos veikos požymis;

6) kreiptis į teismą, jei nevykdomas Kontrolieriaus įpareigojimas;

7) viešinti nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo atvejus;

8) pripažinti skundą esant nepagrįstą.

9. Tais atvejais, kai skundas pripažįstamas nepagrįstu, Kontrolierius privalo raštu atsakyti pareiškėjui.

10. Kontrolieriaus veiklą užtikrina Kontrolieriaus tarnyba, kuri yra valstybės institucija, ir jai vadovauja Kontrolierius. Kontrolieriaus tarnybos nuostatus tvirtina Seimas. Kontrolieriaus tarnyba finansuojama iš valstybės biudžeto.

11. Kontrolierius turi teisę nemokamai gauti iš įstaigų, įmonių ir organizacijų, akademinės bendruomenės narių visą informaciją, reikalingą Kontrolieriaus tarnybos funkcijoms atlikti.

12. Kontrolierius kartą per metus atsiskaito Seimui už savo ir Kontrolieriaus tarnybos veiklą.

IV DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

71 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

1. Vyriausybė ar jos įgaliotos bei šiame įstatyme nurodytos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo parengia ir priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavedama 2009 m. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių finansinių rodiklių numatyti šio įstatymo įgyvendinimui reikalingas lėšas.

72 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus jo 71 straipsnį, įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo nuostatos, nustatančios naujus reikalavimus  mokslo ir studijų institucijoms ir jų veiklai, kurie nebuvo nustatyti Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 27-715; 2001, Nr. 16-496; 2002, Nr. 3-75, Nr. 71-2968; 2003, Nr. 47-2058; 2005, Nr. 85-3136; 2006, Nr. 87-3395) ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (Žin., 1991, Nr. 7-191; 2002, Nr. 68-2758; 2004, Nr. 158-5756; 2005, Nr. 85-3136; 2006, Nr. 87-3395; 2007, Nr. 105-4287), iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtoms mokslo ir studijų institucijoms taikomos nuo jų pertvarkymo ar (ir) steigimo dokumentų pakeitimo pagal šio įstatymo reikalavimus dienos.

3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtos mokslo ir studijų institucijos turi būti įstatymų nustatą tvarka pertvarkomos ar (ir) jų steigimo dokumentai pakeičiami pagal šio įstatymo reikalavimus iki 2009 m. rugsėjo 1 d.

4. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 27-715; 2001, Nr. 16-496; 2002, Nr. 3-75, Nr. 71-2968; 2003, Nr. 47-2058; 2005, Nr. 85-3136; 2006, Nr. 87-3395) taikomas reglamentuojant  iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų studijų finansavimą bei reikalavimus tokių studijų programoms.

73 straipsnis. Teisės aktų pripažinimas netekusiais galios

Įsigaliojus šiam įstatymui, nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (Žin., 1991, Nr. 7-191);

2) Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymas(Žin., 2002, Nr. 68-2758);

3) Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymas(Žin., 2004, Nr. 158-5756);

9) Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2005, Nr. 85-3136) antrasis skirsnis;

10) Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 87-3395) antrasis skirsnis;

11) Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2007, Nr. 105-4287).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

Teikia

Andrius Kubilius                                           Gintaras  Steponavičius