Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
REGLAMENTUOJAMŲ PROFESINIŲ KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMO
ĮSTATYMAS
2008 m. d. Nr.
Vilnius
I DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių piliečių, Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) valstybių piliečių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečių profesinės kvalifikacijos, įgytos ES, EEE ir Šveicarijos Konfederacijoje, pripažinimo principus ir mechanizmus, administracinį bendradarbiavimą, suteikia garantijas asmenims, įgijusiems profesinę kvalifikaciją kitoje valstybėje narėje, pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti pagal tą pačią reglamentuojamą profesiją Lietuvos Respublikoje tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams.
2. Šis įstatymas nesudaro kliūčių Lietuvos Respublikai kitų teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti trečiųjų šalių piliečių už ES, EEE valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos ribų įgytą profesinę kvalifikaciją. Pripažįstant profesinę kvalifikaciją, visais atvejais turi būti laikomasi būtiniausių atitinkamų profesijų rengimo reikalavimų.
2 straipsnis. Taikymo sritis
1. Šis įstatymas taikomas reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo teisiniams santykiams tiek, kiek jų nereglamentuoja specialieji Lietuvos Respublikos įstatymai, priimti įgyvendinant kitus, negu šio įstatymo 8 priede nurodytus, ES teisės aktus, tiesiogiai susijusius su profesinių kvalifikacijų pripažinimu.
2. Šis įstatymas taikomas visiems valstybių narių piliečiams, siekiantiems pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti pagal reglamentuojamą profesiją Lietuvos Respublikoje.
3. Šis įstatymas taip pat taikomas visiems valstybių narių piliečiams, siekiantiems verstis laisvosiomis profesijomis.
4. Šio įstatymo nuostatos netaikomos, kai reglamentuojamos profesinės kvalifikacijos pripažinimą tiesiogiai reglamentuoja ES teisės aktai.
5. Šis įstatymas nereglamentuoja sprendimų dėl kvalifikacijos pripažinimo kitose valstybėse narėse. Asmenys, kurių profesinė kvalifikacija pripažinta valstybėje narėje, kurioje ją įgijo, arba valstybėje narėje, kurioje profesinė kvalifikacija jiems buvo pripažinta, negali tokio pripažinimo naudoti, siekdami įgyti savo valstybėje narėje teisių, kitokių negu tos, kurios pripažįstamos įgijus kvalifikaciją toje valstybėje narėje, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad kitoje valstybėje narėje įgyta papildoma profesinė kvalifikacija.
3 straipsnis. Pagrindinės įstatymo sąvokos
1. Automatinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo principas – principas, kai profesinė kvalifikacija automatiškai pripažįstama asmeniui, turinčiam nustatytus būtiniausius rengimo reikalavimus atitinkantį išsilavinimą, garantuojantį reikiamą kvalifikaciją.
2. Bendrieji profesinių kvalifikacijų skirtumų kompensavimo kriterijai (bendrosios platformos) – rinkinys tam tikrų kriterijų, pagal kuriuos kompensuojami tam tikros profesinės kvalifikacijos esminiai skirtumai, nulemti įvairiose valstybėse narėse esančių tam tikros reglamentuojamos profesijos rengimo reikalavimų neatitikimo. Tokie esminiai skirtumai nustatomi lyginant rengimo trukmę ir turinį bent dviejuose trečdaliuose valstybių narių, kurios reglamentuoja tą profesiją. Rengimo turinio skirtumų gali susidaryti dėl esminių skirtumų tarp profesinių veiklos sričių. Pasiūlymus dėl bendrųjų profesinių kvalifikacijų skirtumų kompensavimo kriterijų Europos Komisijai gali teikti kompetentinga institucija arba Lietuvos Respublikoje įregistruota profesinė asociacija ar organizacija, atstovaujanti tam tikros profesijos asmenims valstybės narės ir europiniu lygiu.
3. Formalios kvalifikacijos įrodymas – diplomai, pažymėjimai ir kiti dokumentai:
1) išduoti kompetentingų institucijų, kurioms tai pavesta įstatymų ir kitų teisės aktų, ir patvirtinantys, kad įgyta profesinė kvalifikacija, taip pat paprastai valstybėse narėse sėkmingai baigtas profesinio rengimo kursas, arba
4. Juridinio asmens vadovas – bet kuris asmuo, einantis tokias pareigas:
2) juridinio asmens savininko, juridinio asmens ar juridinio asmens filialo vadovo pavaduotojo, jeigu tos pareigos suteikia lygiavertę atsakomybę kaip ir pavaduojamam įmonės savininkui ar vadovui, arba
5. Kilmės valstybė narė – valstybė narė, kurioje įgyta profesinė kvalifikacija ir kurioje leidžiama minėtos kvalifikacijos turėtojui pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti pagal tą profesiją.
6. Kompetentinga institucija – Lietuvos Respublikos institucija ar įstaiga, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliota išduoti ar priimti formalios kvalifikacijos įrodymus ir kitus dokumentus arba informaciją, taip pat gauti šiame įstatyme nustatytus prašymus ir priimti sprendimus dėl šių prašymų arba jų kompetencijai priskirtais profesinių kvalifikacijų pripažinimo klausimais.
7. Laisvoji profesija – profesija, kuria reikiamą kvalifikaciją turintys asmenys verčiasi asmeniškai, atsakingai ir profesiniu atžvilgiu nepriklausomai, teikdami intelektines paslaugas klientams ir visuomenei.
8. Nacionalinė reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo taryba – profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriaus patariamoji institucija.
9. Profesinė kvalifikacija – kvalifikacija, kurią patvirtina formalios kvalifikacijos įrodymas, šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas kompetenciją patvirtinantis dokumentas ir (arba) profesinė patirtis.
10. Profesinė patirtis – asmens faktiškas ir teisėtas darbas pagal darbo sutartį ar savarankiškai pagal tam tikrą profesiją arba užsiėmimas profesine veikla valstybėje narėje. Profesinė patirtis tvirtinama kompetentingos institucijos išduotu tam tikru dokumentu.
11. Profesinės adaptacijos laikotarpis – praktikos laikotarpis, per kurį asmuo užsiima reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje ir yra prižiūrimas atsakomybę prisiėmusio kvalifikuoto tos profesijos atstovo. Profesinės adaptacijos laikotarpiu leidžiama papildomai mokytis.
12. Profesinio tinkamumo testas – Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų atliekamas asmens profesinių žinių patikrinimas, siekiant įvertinti jo gebėjimą dirbti pagal reglamentuojamą profesiją Lietuvos Respublikoje.
13. Profesinis vardas – vardas, suteikiamas asmeniui, baigusiam atitinkamą profesinio rengimo kursą, ir naudojamas profesinėje veikloje arba narystei profesinėje organizacijoje pažymėti. Kai kurių profesinių vardų įgijimas reglamentuojamas papildomai.
14. Profesinių kvalifikacijų pripažinimo komitetas – komitetas, kurį sudaro valstybių narių paskirti profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriai ir kuriam vadovauja Europos Komisijos atstovas.
15. Profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorius – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos paskirtas valstybės tarnautojas.
16. Reglamentuojama profesija – profesinės veiklos rūšis arba profesinės veiklos rūšių grupė, kuriomis užsiimant (arba užsiimant vienu iš jos būdų) pagal teisės aktus tiesiogiai ar netiesiogiai reikalaujama turėti tam tikrą profesinę kvalifikaciją. Užsiėmimo būdu laikomas ir profesinio vardo, kurį naudoti pagal įstatymus ir kitus teisės aktus leidžiama tik turintiems tam tikrą profesinę kvalifikaciją, naudojimas, taip pat buvimas šio įstatymo 1 priede išvardytų asociacijų arba organizacijų nariu.
17. Reglamentuojamas mokymas – specialus mokymas dirbti pagal tam tikrą profesiją, susidedantis iš kurso (kursų) ir prireikus papildomas profesiniu rengimu, stažuote ar profesine praktika. Profesinio rengimo, stažuotės ar profesinės praktikos struktūra ir lygis nustatomi atitinkamos valstybės narės įstatymų ir kitų teisės aktų arba kontroliuojami ar tvirtinami tuo tikslu paskirtos institucijos.
4 straipsnis. Pripažinimo rezultatai
1. Lietuvos Respublikai pripažinus profesinę kvalifikaciją, asmuo gali pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti Lietuvos Respublikoje pagal tą pačią profesiją, kurios kvalifikaciją jis laikomas turinčiu kilmės valstybėje narėje.
2. Asmuo gali pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti pagal profesiją Lietuvos Respublikoje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai.
II DALIS
KVALIFIKACIJOS PRIPAŽINIMAS, KAI SIEKIAMA TEIKTI PASLAUGAS
5 straipsnis. Laisvo paslaugų teikimo principas
1. Nepažeidžiant šio įstatymo 6 ir 7 straipsnių, paslaugos teikėjui neribojama laisvė dirbti pagal tą pačią profesiją Lietuvos Respublikoje, jei paslaugos teikėjas yra teisėtai įsisteigęs valstybėje narėje (toliau – įsisteigimo valstybė narė).
2. Šio įstatymo II dalies nuostatos taikomos tik tada, kai paslaugos teikėjas atvyksta į Lietuvos Respublikos teritoriją laikinai arba vienkartinai dirbti pagal tam tikrą profesiją.
3. Paslaugų teikimo laikinumą ir vienkartiškumą kiekvienu konkrečiu atveju kompetentingos institucijos įvertina pagal paslaugų teikimo trukmę, dažnumą, reguliarumą ir tęstinumą.
4. Jeigu paslaugos teikėjas atvyksta į Lietuvos Respublikos teritoriją ir jis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, jam neribojama laisvė dirbti pagal tą pačią profesiją, pagal kurią jis dirbo įsisteigimo valstybėje narėje ne trumpiau kaip dvejus metus per pastaruosius dešimt metų, jei profesija toje valstybėje narėje nereglamentuojama. Ši nuostata netaikoma, kai profesija arba jos rengimas reglamentuojami įsisteigimo valstybėje narėje.
5. Paslaugos teikėjams, atvykusiems į Lietuvos Respublikos teritoriją, taikomos profesinę kvalifikaciją reglamentuojančios profesinio, norminio ar administracinio pobūdžio taisyklės (pvz., dėl profesijos apibrėžties, profesinių vardų naudojimo, rimto profesinio aplaidumo, tiesiogiai ir konkrečiai susijusio su vartotojų teisių apsauga ir sauga, taip pat drausminės atsakomybės), tokios pačios kaip ir asmenims, Lietuvos Respublikoje nuolat dirbantiems pagal tą pačią profesiją.
6 straipsnis. Laisvo paslaugų teikimo išimtys
Teisėtą įsisteigimą kitoje valstybėje narėje įrodęs paslaugos teikėjas atleidžiamas nuo:
1) narystės arba registracijos profesinėje organizacijoje ar institucijoje, jeigu tai privaloma asmenims, siekiantiems dirbti pagal tą pačią profesiją Lietuvos Respublikoje. Kompetentinga institucija pagal šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalį tam tikroms profesijoms ar jų grupėms gali nustatyti automatinės laikinosios registracijos arba pro forma narystės tokioje profesinėje organizacijoje ar institucijoje reikalavimus. Tokios registracijos ar narystės reikalavimas negali vilkinti ar kitaip apsunkinti teikti paslaugas ir sudaryti jokių papildomų išlaidų paslaugos teikėjui. Kompetentinga institucija nusiunčia atitinkamai profesinei organizacijai šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos deklaracijos ir, kai taikytina, šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos atnaujintos deklaracijos kopiją, jei profesijos susijusios su visuomenės sveikata ir sauga, kaip nurodyta šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje, arba jų kvalifikacijos įrodymai automatiškai pripažįstami pagal šio įstatymo III dalies III skyrių, šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų kopijas, ir tai sudaro automatinę laikinąją registraciją ar pro forma narystę;
2) registracijos socialinio draudimo institucijoje atsiskaitymams su draudiku tvarkyti dėl veiklos draudžiamų asmenų naudai. Paslaugos teikėjas turi iš anksto arba, kai būtina, suteikęs paslaugas, nedelsdamas pranešti šio straipsnio šiame punkte nurodytai institucijai apie paslaugas, kurias jis ketina suteikti ar suteikė.
7 straipsnis. Išankstinė deklaracija, jeigu paslaugos teikėjas keičia buvimo vietą
1. Kai paslaugos teikėjas pirmą kartą iš valstybės narės persikelia į Lietuvos Respublikos teritoriją teikti paslaugų, jis iš anksto pateikia kompetentingai institucijai rašytinę deklaraciją, kurioje nurodomi duomenys apie bet kokį draudimą ar kitokias asmenines ar kolektyvines profesinės atsakomybės apsaugos priemones.
2. Paslaugos teikėjo deklaracija atnaujinama kartą per metus, jeigu paslaugos teikėjas per tuos metus ketina teikti laikinas arba vienkartines paslaugas.
3. Paslaugos teikėjas gali pateikti deklaraciją bet kokiu būdu. Deklaracijos formą tvirtina kompetentinga institucija, suderinusi su profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorių paskyrusia institucija.
4. Pradedant teikti paslaugas arba jeigu iš esmės pasikeičia anksčiau dokumentais patvirtintos aplinkybės, kartu su deklaracija turi būti pateikti tokie dokumentai:
2) pažyma, patvirtinanti, kad jos turėtojas yra teisėtai įsisteigęs valstybėje narėje užsiimti atitinkama veikla ir jam net laikinai nėra uždrausta užsiimti savo veikla;
4) šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju – bet kokie dokumentai, įrodantys, kad paslaugos teikėjas užsiėmė tam tikra veikla ne trumpiau kaip dvejus metus per pastaruosius dešimt metų;
5. Paslauga Lietuvos Respublikoje teikiama naudojant įsisteigimo valstybės narės profesinį vardą, jeigu toks profesinis vardas toje valstybėje narėje suteikiamas atitinkamai profesinei veiklai taip, kad nebūtų painiojama su Lietuvos Respublikos profesiniu vardu.
6. Profesinis vardas nurodomas įsisteigimo valstybės narės oficialia kalba arba viena iš jos oficialių kalbų. Jeigu įsisteigimo valstybėje narėje tokio profesinio vardo nėra, paslaugos teikėjas nurodo savo formalią kvalifikaciją įsisteigimo valstybės narės kalba. Taikant išimtį, šio įstatymo III dalies III skyriuje nurodytais atvejais paslauga gali būti teikiama naudojant Lietuvos Respublikos suteiktą profesinį vardą.
7. Jeigu paslaugos teikiamos pirmą kartą, kai profesija susijusi su visuomenės sveikata ar sauga ir nėra automatiškai pripažįstama, kompetentinga institucija gali patikrinti paslaugos teikėjo profesinę kvalifikaciją iki pradedant teikti paslaugas. Toks išankstinis patikrinimas reikalingas tik tada, kai jo tikslas – išvengti galimos didelės žalos paslaugos gavėjo sveikatai ar saugai dėl paslaugos teikėjo profesinės kvalifikacijos trūkumo. Patikrinimo apimtis negali būti didesnė, negu būtina šioje dalyje minimam tikslui pasiekti.
8. Kompetentinga institucija apie savo sprendimą tikrinti kvalifikaciją ar jos netikrinti praneša paslaugos teikėjui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo deklaracijos ir kartu pateikiamų dokumentų gavimo dienos. Kai yra kliūčių, dėl kurių gali būti vėluojama, kompetentinga institucija per vieną mėnesį nuo deklaracijos ir kartu pateikiamų dokumentų gavimo dienos, praneša paslaugos teikėjui apie vėlavimo priežastį ir numatomo sprendimo, kuris turi būti priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo visų dokumentų gavimo dienos, priėmimo datą.
9. Jeigu kompetentinga institucija nustato esminį skirtumą tarp paslaugos teikėjo profesinės kvalifikacijos ir Lietuvos Respublikoje nustatytų rengimo reikalavimų ir dėl šio skirtumo gali būti padaryta žalos visuomenės sveikatai ar saugai, paslaugos teikėjui suteikiama galimybė įrodyti, kad jis įgijo trūkstamų žinių ar kompetencijos. Pirmenybė teikiama profesinio tinkamumo testui. Paslaugą galima pradėti teikti per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 8 dalyje nurodyto sprendimo netikrinti kvalifikacijos priėmimo ar nuo sprendimo leisti pradėti teikti paslaugas priėmimo dienos.
10. Jei kompetentinga institucija nepriima sprendimo arba nepraneša apie kliūtis, dėl kurių šio sprendimo priėmimas atidedamas šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytais terminais, paslaugą galima pradėti teikti.
8 straipsnis. Administracinis bendradarbiavimas
1. Dėl bet kurios paslaugos teikimo kompetentinga institucija gali prašyti įsisteigimo valstybės narės kompetentingų institucijų suteikti bet kokią informaciją apie paslaugos teikėjo įsisteigimo teisėtumą ir veiklos tinkamumą, taip pat ir dėl kokių nors profesinio pobūdžio drausminių ar baudžiamųjų sankcijų nebuvimo.
2. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu informaciją teikia pagal šio įstatymo 53 straipsnio nuostatas.
9 straipsnis. Paslaugos gavėjams suteiktina informacija
Tais atvejais, kai paslauga teikiama naudojant įsisteigimo valstybės narės suteiktą profesinį vardą arba naudojantis paslaugos teikėjo kvalifikacija, kompetentinga institucija gali reikalauti, kad paslaugos teikėjas suteiktų paslaugos gavėjui tokią informaciją:
1) registro, kuriame jis įregistruotas, pavadinimą, jo registracijos numerį arba lygiavertes tame registre nurodytas tapatumo nustatymo priemones, jeigu paslaugos teikėjas yra įregistruotas komerciniame registre ar panašiame viešame registre;
2) institucijos, įgaliotos teisės aktų nustatyta tvarka išduoti tokį leidimą, pavadinimą ir adresą, jeigu veiklai vykdyti įsisteigimo valstybėje narėje būtinas leidimas;
4) profesinį vardą arba, jei tokio nėra, paslaugos teikėjo formalią kvalifikaciją ir valstybę narę, kurioje ji buvo suteikta;
5) pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) mokėtojo kodą, jeigu paslaugos teikėjas užsiima veikla, kuri apmokestinama PVM;
III DALIS
KVALIFIKACIJOS PRIPAŽINIMAS, KAI SIEKIAMA ĮSISTEIGTI
I SKYRIUS
BENDROJI FORMALIOS KVALIFIKACIJOS ĮRODYMŲ PRIPAŽINIMO SISTEMA
10 straipsnis. Bendrosios formalios kvalifikacijos įrodymų pripažinimo sistemos taikymo sritis
Šio skyriaus nuostatos taikomos visoms reglamentuojamoms profesijoms, išskyrus nurodytas šio įstatymo III dalies II ir III skyriuose, kai asmuo dėl specifinių ir išskirtinių priežasčių neatitinka šiuose skyriuose nustatytų reikalavimų:
1) šio įstatymo 4 priede nurodytai veiklai, kai atvykęs asmuo neatitinka šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
2) kai atvykę pagrindines rengimo studijas baigę gydytojai, gydytojai specialistai, bendrosios praktikos slaugytojai, gydytojai odontologai, veterinarijos gydytojai, akušeriai, vaistininkai ir architektai neatitinka šio įstatymo 19, 23, 29, 33, 35, 39 ir 45 straipsniuose nurodytos faktiškos ir teisėtos profesinės praktikos reikalavimų;
3) kai atvykę architektai turi formalios kvalifikacijos įrodymą, nenurodytą šio įstatymo 5 priedo 5.7 punkte;
4) nepažeidžiant šio įstatymo 17 straipsnio 1–3 dalių, 19 ir 23 straipsnių, kai atvykę gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, gydytojai odontologai, veterinarijos gydytojai, akušeriai, vaistininkai ir architektai, turintys formalios kvalifikacijos įrodymą, ir yra baigę rengimo studijas, leidžiančias įgyti šio įstatymo 5 priedo 5.1.1, 5.2.2, 5.3.2, 5.4.2, 5.5.2, 5.6.2 ir 5.7.1 punktuose nurodytą profesinį vardą, ir tik atitinkamai profesinei kvalifikacijai pripažinti;
5) kai atvykę bendrosios praktikos slaugytojai ir slaugytojai specialistai, kurie turi specialisto formalios kvalifikacijos įrodymą ir rengiami, kad įgytų šio įstatymo 5 priedo 5.2.2 punkte nurodytą profesinį vardą, siekia pripažinimo Lietuvos Respublikoje, jei atitinkama profesine veikla turi teisę užsiimti slaugytojai specialistai, nebaigę bendrosios praktikos slaugytojo rengimo studijų;
6) kai atvykę slaugytojai specialistai, nebaigę bendrosios praktikos slaugytojo rengimo, siekia pripažinimo Lietuvos Respublikoje, jeigu atitinkama profesine veikla turi teisę užsiimti bendrosios praktikos slaugytojai, slaugytojai specialistai, nebaigę bendrosios praktikos slaugytojo rengimo, arba turintys slaugytojo specialisto formalios kvalifikacijos įrodymą, kurie rengiami, kad įgytų šio įstatymo 5 priedo 5.2.2 punkte nurodytą profesinį vardą;
11 straipsnis. Kvalifikacijos lygiai
1. Pripažįstant profesinę kvalifikaciją pagal šio įstatymo 13 straipsnio nuostatas, skiriami penki kvalifikacijų lygiai.
2. Pirmojo lygio kvalifikaciją įrodo kompetenciją patvirtinantis dokumentas, išduotas kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos, paskirtos vadovaujantis tos valstybės narės įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis, atsižvelgiant:
1) į rengimo kursą, kuris nėra pažymėjimui ar diplomui, nurodytiems šio straipsnio 3, 4, 5, 6 dalyse, gauti reikalingos programos dalis, į specialų egzaminą be išankstinio pasirengimo arba darbą pagal atitinkamą profesiją valstybėje narėje trejus metus iš eilės visą darbo dieną arba lygiavertį laiką ne visą darbo dieną per pastaruosius dešimt metų, arba
3. Antrojo lygio kvalifikaciją įrodo pažymėjimas, patvirtinantis, kad sėkmingai baigtas toks vidurinio lavinimo kursas:
1) bendrojo pobūdžio, su papildomu studijų arba profesinio rengimo kursu, išskyrus nurodytus šio straipsnio 4 dalyje, ir (arba) papildomai prie to kurso reikalaujama mokomąja ar profesine praktika, arba
4. Trečiojo lygio kvalifikaciją įrodo diplomas, patvirtinantis, kad sėkmingai baigtas:
1) kursas (išskyrus nurodytą šio straipsnio 5 ir 6 dalyse), kuris trunka ne trumpiau kaip vienus metus arba yra lygiavertės trukmės ne dieninės studijų formos ir kuriam paprastai numatyti stojimo reikalavimai, – sėkmingai baigtas vidurinio išsilavinimo kursas, būtinas stojant į universitetą ar aukštojo mokslo instituciją, arba baigtas lygiavertis antrosios pakopos vidurinis mokslas, taip pat ir profesinio rengimo kursas, kuris gali būti privalomas papildomai, arba
2) jei profesija reglamentuojama, – specialios struktūros kursas, įtrauktas į šio įstatymo 2 priedą ir atitinkantis šios dalies 1 punkte nurodyto rengimo kursą pagal profesinį standartą, rengiantis panašioms veikloms ir pareigoms. Šio įstatymo 2 priedo sąrašas gali būti iš dalies keičiamas pasikeitus ES teisės aktams, išvardytiems šio įstatymo 8 priede.
5. Ketvirtojo lygio kvalifikaciją įrodo diplomas, patvirtinantis, kad sėkmingai įgijus vidurinį išsilavinimą baigtos bent trejų metų, bet ne ilgesnės kaip ketverių metų, trukmės arba lygiavertės trukmės ne dieninės formos studijos universitete, aukštojo mokslo institucijoje ar kitoje lygiavertį išsilavinimą teikiančioje institucijoje, taip pat profesinio rengimo kursas, kuris gali būti privalomas papildomai.
6. Penktojo lygio kvalifikaciją įrodo diplomas, patvirtinantis, kad jo turėtojas sėkmingai baigė bent ketverių metų arba lygiavertės trukmės ne dieninės formos studijas universitete, aukštojo mokslo institucijoje arba kitoje lygiavertį išsilavinimą teikiančioje institucijoje, ir, jei reikia, profesinio rengimo kursą, kuris gali būti privalomas papildomai.
12 straipsnis. Vienodas kvalifikacijų traktavimas
1. Valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas formalios kvalifikacijos įrodymas ar jų rinkinys, patvirtinantys, kad valstybėje narėje sėkmingai baigtas rengimo kursas, kurį ta valstybė pripažįsta kaip lygiavertį ir suteikiantį turėtojui tas pačias teises pradėti dirbti, dirbti arba rengtis dirbti pagal profesiją, kurios kvalifikacijos lygį reglamentuoja šio įstatymo 11 straipsnis. Lietuvos Respublikoje atitinkamas kvalifikacijos lygis turi būti suprantamas taip pat kaip ir kitose valstybėse narėse.
2. Profesinė kvalifikacija, nors ir neatitinkanti kilmės valstybėje narėje galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl darbo pagal profesiją, tačiau suteikianti turėtojui įgytas teises pagal šio straipsnio nuostatas, turi būti vienodai traktuojama ir Lietuvos Respublikoje tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip išdėstyta šio straipsnio 1 dalyje.
3. Lietuvos Respublika, vadovaudamasi šio įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, turi įskaityti ankstesnį formalųjį išsilavinimą kaip atitinkantį naująjį išsilavinimo lygį, jeigu kilmės valstybė narė padidina išsilavinimo, kuris būtinas siekiant pradėti pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti pagal profesiją, lygį, ir jei asmuo, įgijęs išsilavinimą, kuris neatitinka naujų kvalifikacijos reikalavimų, naudojasi įgytomis teisėmis.
13 straipsnis. Pripažinimo reikalavimai
1. Jei pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti pagal reglamentuojamą profesiją Lietuvos Respublikoje leidžiama tik turint tam tikrą profesinę kvalifikaciją, kompetentinga institucija savo nustatyta tvarka tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos Lietuvos Respublikos piliečiams, leidžia pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti pagal tą profesiją asmenims, turintiems kompetenciją patvirtinančius dokumentus ar formalios kvalifikacijos įrodymus, kurių kita valstybė narė reikalauja siekiant dirbti pagal tą profesiją jos teritorijoje.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti kompetenciją patvirtinantys dokumentai ar formalios kvalifikacijos įrodymai turi atitikti tokias sąlygas:
1) turi būti išduoti valstybės narės kompetentingos institucijos, paskirtos pagal tos valstybės narės teisės aktų nuostatas;
3. Pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti pagal profesiją taip pat leidžiama asmenims, kurie per pastaruosius dešimt metų dvejus metus visą darbo dieną dirbo pagal tą profesiją kitoje valstybėje narėje, kuri tos profesijos nereglamentuoja, kai asmuo turi vieną ar daugiau kompetenciją patvirtinančių dokumentų arba formalios kvalifikacijos įrodymų.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti kompetenciją patvirtinantys dokumentai ar formalios kvalifikacijos įrodymai turi atitikti sąlygas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, ir turi patvirtinti, kad kvalifikacijos turėtojas buvo parengtas dirbti pagal atitinkamą profesiją.
5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta dvejų metų profesinė patirtis gali būti neprivaloma, jeigu asmens turimas formalios kvalifikacijos įrodymas įgytas baigus antrojo, trečiojo, ketvirtojo ar penktojo kvalifikacijos lygio reglamentuojamo mokymo kursą.
6. Reglamentuojamo mokymo rūšys, išvardytos šio įstatymo 3 priede, laikomos trečiojo kvalifikacijos lygio, kaip nurodyta šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojamu mokymu.
7. Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikoje leidžiama pradėti pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti pagal reglamentuojamą profesiją turint trečiojo lygio kvalifikaciją, kai Lietuvos Respublikos piliečiams leidžiama pradėti pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti pagal reglamentuojamą profesiją turint kvalifikaciją, patvirtinančią aukštąjį ar universitetinį išsilavinimą, įgytą per ketverių metų trukmės studijas.
14 straipsnis. Kompensacinės priemonės
1. Kompetentinga institucija gali reikalauti, kad asmuo baigtų profesinės adaptacijos laikotarpį, trunkantį iki trejų metų, arba atliktų profesinio tinkamumo testą, jeigu:
1) rengimo kurso, dėl kurio jis pateikia įrodymą pagal šio įstatymo 13 straipsnio 1–2 arba 3–6 dalių nuostatas, trukmė yra bent vienais metais trumpesnė už privalomą Lietuvos Respublikoje;
2) jo baigtas rengimo kursas apima iš esmės skirtingus dalykus, negu tie, kurie būtini siekiant gauti formalios kvalifikacijos įrodymą, privalomą Lietuvos Respublikoje;
3) reglamentuojama profesija Lietuvos Respublikoje apima vieną ar daugiau reglamentuojamos profesinės veiklos rūšių, kurių neturi atitinkama profesija kilmės valstybėje narėje, kaip nustatyta šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, ir šį skirtumą sudaro specialus rengimas, kuris privalomas Lietuvos Respublikoje ir apima iš esmės skirtingus dalykus, negu tie, kurie būtini siekiant gauti kompetenciją patvirtinantį dokumentą ar formalios kvalifikacijos įrodymą.
2. Taikant šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, iš esmės kitokie skirtingi dalykai – tai dalykai, kuriuos būtina išmanyti siekiant pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti pagal profesiją Lietuvos Respublikoje ir kurių turinys ar rengimo trukmė iš esmės skiriasi nuo reikalaujamų Lietuvos Respublikoje.
3. Jei kompetentinga institucija pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe, ji turi pasiūlyti pareiškėjui pasirinkti arba profesinės adaptacijos laikotarpį ar profesinio tinkamumo testą.
4. Jei dirbant pagal reglamentuojamą profesiją reikia gerai išmanyti Lietuvos Respublikos teisę, o konsultavimas ir (arba) pagalba Lietuvos Respublikos teisės klausimais yra esminis ir pastovus tos profesinės veiklos ypatumas, kompetentinga institucija gali numatyti arba profesinės adaptacijos laikotarpį, arba profesinio tinkamumo testą.
5. Kompetentinga institucija gali numatyti arba profesinės adaptacijos laikotarpį, arba profesinio tinkamumo testą šio įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, 10 straipsnio 4 punkte nurodytu atveju – gydytojams ir gydytojams odontologams, 10 straipsnio 6 punkte nurodytu atveju, – kai atvykęs asmuo siekia pripažinimo kitoje valstybėje narėje, kurioje atitinkama profesine veikla užsiima bendrosios praktikos slaugytojai arba slaugytojai specialistai, turintys specialisto, rengiamo pagal rengimo studijas, kurias baigus suteikiami šio įstatymo 5 priedo 5.2.2 punkte išvardyti profesiniai vardai, formalios kvalifikacijos įrodymą. Šios straipsnio dalies nuostatos taikomos ir šio įstatymo 10 straipsnio 7 punkte nurodytiems asmenims.
6. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 punkte nurodytais atvejais Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos gali reikalauti arba profesinės adaptacijos laikotarpio, arba atlikti profesinio tinkamumo testą, jeigu atvykęs asmuo užsiima profesine veikla savarankiškai arba kaip juridinio asmens vadovas ir todėl reikia išmanyti ir taikyti atitinkamos srities nacionalinės teisės aktus, jeigu tai privaloma Lietuvos Respublikos piliečiams, siekiantiems užsiimti tokia veikla.
7. Jeigu kompetentinga institucija ketina reikalauti, kad asmuo baigtų profesinės adaptacijos laikotarpį arba atliktų profesinio tinkamumo testą, ji turi teisės aktų nustatyta tvarka patikrinti, ar asmens įgytos profesinės patirties metu žinios valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje gali visiškai arba iš dalies kompensuoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus iš esmės skirtingus dalykus.
8. Kompetentingos institucijos profesinio tinkamumo testui atlikti parengia dalykų sąrašą, kuris sudaromas lyginant rengimo programos dalykus Lietuvos Respublikoje su tais, kurie nurodyti asmens turimame ar kitame formalios kvalifikacijos įrodyme.
9. Profesinio tinkamumo testas turi apimti rengimo programos dalykus, kurie pasirenkami iš šio straipsnio 8 dalyje nurodyto sąrašo ir kurių žinios būtinos siekiant dirbti pagal atitinkamą profesiją ar užsiimti profesine veikla Lietuvos Respublikoje.
10. Profesinio tinkamumo testo taikymo, laikymo ir vertinimo taisykles nustato kompetentinga institucija.
11. Profesinės adaptacijos laikotarpio ir jo vertinimo taisykles, prižiūrimą praktiką atliekančio asmens teises ir pareigas profesinės adaptacijos laikotarpiu nustato kompetentinga institucija.
15 straipsnis. Kompensacinių priemonių atsisakymas, remiantis bendraisiais profesinių kvalifikacijų skirtumų kompensavimo kriterijais
II SKYRIUS
PROFESINĖS PATIRTIES PRIPAŽINIMAS
16 straipsnis. Profesinės patirties reikalavimai
1. Jeigu Lietuvos Respublikoje leidžiama užsiimti viena iš šio įstatymo 4 priede išvardytų veiklos rūšių turint bendrųjų, komercinių ar profesinių žinių ir gebėjimų, tai Lietuvos Respublikoje pripažįstamas ankstesnis užsiėmimas ta veikla kitoje valstybėje narėje kaip pakankamas tokių žinių ir gebėjimų įrodymas. Veikla turėjo būti užsiimama pagal šio straipsnio reikalavimus.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija išduoda reikiamus dokumentus apie profesinę patirtį ir jos trukmę asmenims, išvykstantiems užsiimti reglamentuojama profesine veikla, nustatyta šio straipsnio 3, 6 ir 8 dalyse, valstybėse narėse.
3. Šio įstatymo 4 priedo I sąraše išvardytomis veiklos rūšimis anksčiau turėjo būti užsiimama:
2) trejus metus iš eilės dirbant savarankiškai ar einant juridinio asmens vadovo pareigas, jeigu asmuo įrodo, kad anksčiau jis baigė ne trumpesnį kaip trejų metų atitinkamos veiklos mokymo kursą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės organizacijos pripažintą kaip tinkamą, arba
3) ketverius metus iš eilės dirbant savarankiškai ar einant juridinio asmens vadovo pareigas, jeigu asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis baigė ne trumpesnį kaip dvejų metų trukmės atitinkamos veiklos mokymo kursą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės organizacijos pripažintą kaip tinkamą, arba
4) trejus metus iš eilės dirbant savarankiškai, jeigu asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis užsiėmė ta veikla pagal darbo sutartį ne trumpiau kaip penkerius metus, arba
5) vadovaujančias pareigas einant penkerius metus iš eilės, iš kurių bent trejus metus asmuo vykdė technines užduotis ir buvo atsakingas už bent vieną juridinio asmens padalinį, jeigu asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis baigė ne trumpesnį kaip trejų metų trukmės atitinkamos veiklos mokymo kursą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės organizacijos pripažintą kaip tinkamą.
4. Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytais atvejais veikla neturi būti baigta anksčiau kaip prieš dešimt metų, iki asmuo pateikia prašymą šio įstatymo 53 straipsnyje nurodytai kompetentingai institucijai.
5. Šio straipsnio 3 dalies 5 punktas netaikomas ISIC (Tarptautinis standartinis ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius) nomenklatūros Ex 855 grupės veiklos rūšiai – kirpykloms.
6. Šio įstatymo 4 priedo II sąraše išvardytomis veiklos rūšimis anksčiau turėjo būti užsiimama:
2) trejus metus iš eilės dirbant savarankiškai ar einant juridinio asmens vadovo pareigas, jeigu asmuo įrodo, kad jis anksčiau baigė bent trejų metų atitinkamos veiklos mokymo kursą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės organizacijos pripažintą kaip tinkamą, arba
3) ketverius metus iš eilės dirbant savarankiškai ar einant juridinio asmens vadovo pareigas, jeigu asmuo gali įrodyti, kad jis anksčiau baigė bent dvejų metų atitinkamos veiklos mokymo kursą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės organizacijos pripažintą kaip tinkamą, arba
4) trejus metus iš eilės dirbant savarankiškai ar einant juridinio asmens vadovo pareigas, jei asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis užsiėmė ta veikla pagal darbo sutartį ne trumpiau kaip penkerius metus, arba
5) penkerius metus iš eilės dirbant pagal darbo sutartį, jei asmuo gali įrodyti, kad jis anksčiau baigė bent trejų metų atitinkamos veiklos mokymo kursą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės organizacijos įvertintą kaip tinkamą, arba
7. Šio straipsnio 6 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytais atvejais veikla neturi būti baigta anksčiau kaip prieš dešimt metų, iki asmuo pateikia prašymą šio straipsnio 53 straipsnyje nurodytai kompetentingai institucijai.
8. Šio įstatymo 4 priedo III sąraše išvardytomis veiklos rūšimis anksčiau turėjo būti užsiimama:
2) dvejus metus iš eilės dirbant savarankiškai ar einant juridinio asmens vadovo pareigas, jei asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis baigė atitinkamos veiklos mokymo kursą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės organizacijos įvertintą kaip tinkamą, arba
3) dvejus metus iš eilės dirbant savarankiškai ar einant juridinio asmens vadovo pareigas, jei asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis užsiėmė ta veikla pagal darbo sutartį bent trejus metus, arba
III SKYRIUS
KVALIFIKACIJOS PRIPAŽINIMAS, REMIANTIS BŪTINIAUSIŲ RENGIMO
REIKALAVIMŲ DERINIMU
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
17 straipsnis. Automatinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo principas
1. Kompetentingos institucijos, jų nustatyta tvarka, pripažįsta tokius formalios kvalifikacijos įrodymus, išvardytus atitinkamai šio įstatymo 5 priedo 5.1.1, 5.1.2, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.6.2 ir 5.7.1 punktuose, ir suteikiančius galimybę užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo ir gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, gydytojo odontologo specialisto, veterinarijos gydytojo, vaistininko ir architekto profesine veikla. Formalios kvalifikacijos įrodymai turi atitikti būtiniausius rengimo reikalavimus, nurodytus atitinkamai šio įstatymo 20, 21, 27, 30, 31, 34, 40 ir 42 straipsniuose. Toks įrodymas Lietuvos Respublikoje laikomas tokiu pačiu kaip ir Lietuvos Respublikoje išduodamas formalios kvalifikacijos įrodymas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus formalios kvalifikacijos įrodymus išduoda valstybių narių kompetentingos institucijos, o prireikus kartu išduodami ir atitinkami šio įstatymo 5 priedo 5.1.1, 5.1.2, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.6.2 ir 5.7.1 punktuose išvardyti pažymėjimai.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos neturi įtakos įgytoms teisėms, nurodytoms šio įstatymo 19, 23, 29, 33, 35 ir 45 straipsniuose.
4. Kompetentinga institucija pripažįsta formalios kvalifikacijos įrodymą, nurodytą šio įstatymo 5 priedo 5.1.4 punkte, reikalingą siekiant užsiimti šeimos medicinos praktika, valstybių narių piliečiams išduotą kitos valstybės narės, taikydama šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytus būtiniausius rengimo reikalavimus. Šios dalies nuostatos neturi įtakos įgytoms teisėms, nurodytoms šio įstatymo 26 straipsnyje.
5. Kompetentinga institucija pripažįsta akušerio formalios kvalifikacijos įrodymą, kurį valstybių narių piliečiams išduoda kitos valstybės narės, išvardytos šio įstatymo 5 priedo 5.5.2 punkte, ir kuris atitinka šio įstatymo 36 straipsnyje nurodytus būtiniausius rengimo reikalavimus ir šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytus kriterijus, ir, vertindama galimybę užsiimti profesine veikla, tokį įrodymą Lietuvos Respublikos teritorijoje laiko tokiu pačiu kaip ir Lietuvos Respublikoje išduodamas formalios kvalifikacijos įrodymas. Šios dalies nuostata neturi įtakos įgytoms teisėms, nurodytoms šio įstatymo 19 ir 39 straipsniuose.
6. Architekto formalios kvalifikacijos įrodymas, nurodytas šio įstatymo 5 priedo 5.7.1 punkte, automatiškai pripažįstamas pagal šio straipsnio 1–3 dalis, įrodo, kad baigtos rengimo studijos, kurios prasidėjo ne anksčiau kaip šio įstatymo 5 priedo 5.7.1 punkte nurodytais atskaitos akademiniais metais.
7. Kompetentingos institucijos leidžia užsiimti gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų, gydytojų odontologų, veterinarijos gydytojų, akušerių ir vaistininkų profesine veikla, jeigu asmuo turi atitinkamą formalios kvalifikacijos įrodymą, patvirtinantį, kad atitinkamas asmuo, rengdamasis profesijai, kai tai reikalinga, įgijo žinių ir įgūdžių, nurodytų šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, 27 straipsnio 6 dalyje, 30 straipsnio 5 dalyje, 34 straipsnio 5 dalyje, 36 straipsnio 6 dalyje ir 40 straipsnio 5 dalyje, kuriose reglamentuojamas šių profesijų rengimas.
18 straipsnis. Bendrosios rengimo nuostatos
1. Atsižvelgdama į šio įstatymo 20, 21, 24, 27, 30, 31, 34, 36, 40 ir 42 straipsniuose nurodytą rengimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali teisės aktuose numatyti nenuoseklųjį rengimą pagal nustatytus reikalavimus. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad bendra tokio rengimo trukmė, lygis ir kokybė būtų ne prastesni už rengimo pagal dieninių studijų formą.
19 straipsnis. Įgytos teisės
1. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, nepažeisdamos specifinių atitinkamų profesijų įgytų teisių, kai valstybių narių formalios kvalifikacijos įrodymai, suteikiantys galimybę užsiimti profesine veikla, neatitinka visų šio įstatymo 20, 21, 27, 30, 31, 34, 36 ir 40 straipsniuose nurodytų rengimo reikalavimų, pripažįsta kaip pakankamą formalios kvalifikacijos įrodymą, jei jis patvirtina, kad sėkmingai baigtos rengimo studijos, prasidėjusios iki šio įstatymo 5 priedo 5.1.1, 5.1.2, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2 ir 5.6.2 punktuose nurodytų atskaitos datų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais privaloma kartu su formalios kvalifikacijos įrodymu pateikti pažymėjimą, patvirtinantį, kad jo turėtojas faktiškai ir teisėtai užsiėmė atitinkama veikla ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerius metus iki pažymėjimo išdavimo.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taikomos formalios kvalifikacijos įrodymui, suteikiančiam galimybę užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo ir gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, gydytojo odontologo specialisto, veterinarijos gydytojo, akušerio ir vaistininko profesine veikla, gautam buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos teritorijoje, neatitinkančiam visų būtiniausių šio įstatymo 20, 21, 27, 30, 31, 34, 36 ir 40 straipsniuose nurodytų rengimo reikalavimų, jeigu toks įrodymas patvirtina, kad sėkmingai baigtos:
1) pagrindinio rengimo gydytojo, bendrosios praktikos slaugytojo, pagrindinio rengimo gydytojo odontologo, gydytojo odontologo specialisto, veterinarijos gydytojo, akušerio ir vaistininko rengimo studijos, prasidėjusios iki 1990 m. spalio 3 d.;
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas formalios kvalifikacijos įrodymas suteikia jo turėtojui teisę užsiimti profesine veikla visoje Vokietijos teritorijoje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir šio įstatymo 5 priedo 5.1.1, 5.1.2, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.5.2 ir 5.6.2 punktuose nurodytų kompetentingų Vokietijos institucijų išduotas formalios kvalifikacijos įrodymas.
5. Kad valstybių narių piliečiai Lietuvos Respublikoje galėtų užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo, gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, veterinarijos gydytojo, akušerio profesinėmis veiklomis, vaistininko profesine veikla, nurodyta šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje, ir architekto veikla, nurodyta šio įstatymo 44 straipsnyje, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, nepažeisdama šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatų, pripažįsta valstybių narių piliečių formalios kvalifikacijos įrodymą, suteikiantį galimybę užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo ir gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, veterinarijos gydytojo, akušerio, vaistininko ir architekto profesine veikla, išduotą buvusioje Čekoslovakijoje, arba jeigu šie specialistai pradėti rengti iki 1993 m. sausio 1 d. Čekijoje ir Slovakijoje, kai jų kompetentingos institucijos patvirtina, kad toks formalios kvalifikacijos įrodymas jų teritorijoje turi tokią pačią teisinę galią kaip ir jų išduodamas formalios kvalifikacijos įrodymas, o dėl architektų – kaip šio įstatymo 6 priedo 6 punkte toms valstybėms narėms nurodytas formalios kvalifikacijos įrodymas.
6. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pripažįsta valstybių narių piliečių formalios kvalifikacijos buvusioje Sovietų Sąjungoje išduotą įrodymą, kuris suteikia galimybę užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo ir gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, gydytojo odontologo specialisto, veterinarijos gydytojo, akušerio, vaistininko ir architekto profesine veikla arba, jeigu šie specialistai pradėti rengti:
7. Kad valstybių narių piliečiai Lietuvos Respublikoje galėtų užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo, gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, gydytojo odontologo specialisto, veterinarijos gydytojo, akušerio profesinėmis veiklomis, vaistininko profesine veikla, nurodyta šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje, ir architekto veikla, nurodyta šio įstatymo 44 straipsnyje, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pripažįsta formalios kvalifikacijos įrodymą, jeigu šio straipsnio 6 dalies 1–3 punktuose nurodytų valstybių narių kompetentingos institucijos patvirtina, kad toks įrodymas turi tokią pačią teisinę galią kaip ir jų išduodamas formalios kvalifikacijos įrodymas, o dėl architektų – kaip šio įstatymo 6 priedo 6 punkte toms valstybėms narėms nurodytas formalios kvalifikacijos įrodymas.
8. Buvusios Sovietų Sąjungos išduotų veterinarijos gydytojų formalios kvalifikacijos įrodymų atveju arba kai šie specialistai Estijoje pradėti rengti iki 1991 m. rugpjūčio 20 d., kartu su formalios kvalifikacijos įrodymu turi būti pateikiamas Estijos kompetentingų institucijų išduotas pažymėjimas, nurodantis, kad tokie asmenys faktiškai ir teisėtai užsiėmė atitinkama veikla jos teritorijoje ne trumpiau kaip penkerius metus iš eilės per septynerius metus iki pažymėjimo išdavimo.
9. Kad valstybių narių piliečiai Lietuvos Respublikoje galėtų užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo, gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, gydytojo odontologo specialisto, veterinarijos gydytojo, akušerio profesinėmis veiklomis, vaistininko profesine veikla, nurodyta šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje, ir architekto veikla, nurodyta šio įstatymo 44 straipsnyje, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pripažįsta valstybių narių piliečių formalios kvalifikacijos įrodymą, suteikiantį galimybę užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo ir gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, gydytojo odontologo specialisto, veterinarijos gydytojo, akušerio, vaistininko ir architekto profesine veikla, išduotą buvusioje Jugoslavijoje, arba jeigu šie specialistai pradėti rengti Slovėnijoje iki 1991 m. birželio 25 d., kai minėtos valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtina, kad toks formalios kvalifikacijos įrodymas jų teritorijoje turi tokią pačią teisinę galią kaip ir jų išduodamas formalios kvalifikacijos įrodymas, o dėl architektų – kaip šio įstatymo 6 priedo 6 punkte toms valstybėms narėms nurodytas formalios kvalifikacijos įrodymas.
10. Šio straipsnio 5, 7, 9 dalyse nurodytas formalios kvalifikacijos įrodymas turi būti pateikiamas kartu su tų pačių kompetentingų institucijų išduotu pažymėjimu, nurodančiu, kad tokie asmenys faktiškai ir teisėtai užsiėmė atitinkama veikla jų teritorijoje ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerius metus iki pažymėjimo išdavimo.
11. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija valstybės narės piliečiams, kurių gydytojo, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio ir vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymas neatitinka tai valstybei narei šio įstatymo 5 priedo 5.1.1, 5.1.2, 5.1.3, 5.1.4, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.5.2 ir 5.6.2 punktuose nurodytų formalios kvalifikacijos įrodymų, kaip pakankamą pripažįsta tų valstybių narių išduotą formalios kvalifikacijos įrodymą, su kuriuo pateikiamas kompetentingų institucijų išduotas pažymėjimas.
12. Šio straipsnio 11 dalyje minimas pažymėjimas turi nurodyti, kad formalios kvalifikacijos įrodymas patvirtina sėkmingai baigtas rengimo studijas atitinkamai pagal šio įstatymo 20, 21, 24, 27, 30, 31, 34, 36 ir 40 straipsniuose nustatytus reikalavimus, ir jį išdavusi valstybė narė traktuoja jį taip pat, kaip formalios kvalifikacijos įrodymus, išvardytus šio įstatymo 5 priedo 5.1.1., 5.1.2, 5.1.3, 5.1.4, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.5.2 ir 5.6.2 punktuose.
13. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija nepripažįsta Bulgarijos felčerių (фелдшер) profesinės kvalifikacijos, įgytos iki 1999 m. gruodžio 31 d. Bulgarijoje ir dirbusiems 2000 m. sausio 1 d. pagal šią profesiją pagal Bulgarijos socialinės apsaugos sistemą, kaip medicinos gydytojų ar bendrosios praktikos slaugytojų profesinės kvalifikacijos pagal šio įstatymo nuostatas.
ANTRASIS SKIRSNIS
MEDICINOS GYDYTOJAI
20 straipsnis. Pagrindinis medicinos gydytojų rengimas
1. Į pagrindinio medicinos gydytojų rengimo studijas leidžiama priimti asmenis, tik turinčius diplomą ar pažymėjimą, suteikiantį galimybę studijuoti universitete.
2. Pagrindinio medicinos gydytojų rengimo studijas sudaro ne trumpesnės kaip šešerių metų arba 5 500 valandų teorinio ir praktinio medicinos rengimo studijos, kurias vykdo arba prižiūri universitetas. Asmenų, kurie pradėjo studijas iki 1972 m. sausio 1 d., šioje dalyje nurodyto rengimo kursą gali sudaryti šešių mėnesių praktinis rengimas pagal dieninę studijų formą universitete, prižiūrint kompetentingoms institucijoms.
3. Asmuo, baigęs pagrindinio medicinos gydytojų rengimo studijas privalo turėti tokių žinių ir įgūdžių:
1) pakankamai mokslų, kuriais grindžiama medicina, žinių ir gerai suprasti mokslinę metodiką, įskaitant biologinių funkcijų įvertinimo principus, moksliškai pagrįstų faktų įvertinimo ir duomenų analizės principus;
2) pakankamai išmanyti sveiko ir sergančio žmogaus sandarą, funkcijas ir elgseną, taip pat ir ryšius tarp asmens sveikatos būklės ir jo fizinės bei socialinės aplinkos;
3) pakankamai žinių apie klinikinės medicinos disciplinas ir jų praktinį panaudojimą, būtų visapusiškai susipažinęs su psichikos ir somatinio pobūdžio ligomis, profilaktika, diagnostika bei gydymu ir žmonių reprodukcija;
21 straipsnis. Gydytojų specialistų rengimas
1. Į gydytojų specialistų rengimo studijas leidžiama priimti tik baigus patvirtintas šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytas šešerių metų medicinos gydytojo studijas, kurių metu rengiamas asmuo įgyja reikiamų pagrindinių medicinos žinių.
2. Gydytojų specialistų rengimą sudaro teorinis ir praktinis rengimas universitete arba medicinos mokomojoje ligoninėje, arba sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią tokiam rengimui patvirtina kompetentinga institucija.
3. Gydytojų specialistų rengimo studijų trukmė turi būti ne trumpesnė, nei nurodyta šio įstatymo 5 priedo 5.1.3 punkte.
4. Gydytojų specialistų rengimą turi prižiūrėti kompetentinga institucija. Į gydytojo specialisto rengimą įeina rengiamo gydytojo specialisto asmeninis dalyvavimas atitinkamos institucijos veikloje ir atsakomybė už suteiktas paslaugas.
5. Gydytojai specialistai turi būti rengiami pagal dieninę studijų formą specializuotose įstaigose, kurias pripažįsta kompetentingos institucijos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos įstaigos padalinys, kuriame rengiami gydytojai specialistai turi dalyvauti visų rūšių medicinos veiklose, įskaitant darbą pagal iškvietimą (budėjimą), o visa rengiamo specialisto profesinė veikla nustatyta tvarka turi būti skirta mokytis praktiškai ir teoriškai visą darbo savaitę ir visus metus. Už tokį darbą turi būti tinkamai atlyginama.
6. Gydytojus specialistus rengiančios institucijos išduoda gydytojo specialisto formalios kvalifikacijos įrodymą tik tokiu atveju, jeigu turimas šio įstatymo 5 priedo 5.1.1 punkte nurodytas pagrindinių medicinos studijų formalios kvalifikacijos įrodymas.
22 straipsnis. Gydytojų specialistų rengimo kursų pavadinimai
1. Šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytas gydytojų specialistų formalios kvalifikacijos įrodymas – tai toks įrodymas, kurį suteikia šio įstatymo 5 priedo 5.1.2 punkte nurodytos kompetentingos institucijos baigus atitinkamo pavadinimo gydytojo specialisto rengimo kursus, nurodytus šio įstatymo 5 priedo 5.1.3 punkte.
23 straipsnis. Gydytojų specialistų įgytos teisės
1. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija reikalauja iš atvykstančių kitų valstybių narių gydytojų specialistų, kurių nenuoseklias rengimo studijas reglamentavo nuo 1975 m. birželio 20 d. galiojusios įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatos ir kurie jas pradėjo ne vėliau kaip 1983 m. gruodžio 31 d., kad kartu su formalios kvalifikacijos įrodymu jie turėtų pažymėjimą, patvirtinantį, kad veiksmingai ir teisėtai užsiėmė atitinkama veikla bent trejus metus iš eilės per penkerius metus iki to pažymėjimo išdavimo.
2. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pripažįsta gydytojų specialistų kvalifikaciją, suteiktą Ispanijoje gydytojams, pabaigusiems gydytojų specialistų rengimo studijas iki 1995 m. sausio 1 d., net jeigu tos studijos neatitinka šio įstatymo 21 straipsnyje numatytų būtiniausių rengimo reikalavimų, jeigu kvalifikacija patvirtinama Ispanijos kompetentingų institucijų išduotu pažymėjimu, įrodančiu, kad atitinkamas asmuo išlaikė specialios profesinės kompetencijos egzaminą, surengtą pagal išskirtines priemones dėl pripažinimo, numatytas Karališkuoju dekretu 1497/99, siekiant nustatyti, ar atitinkamas asmuo turi žinių ir įgūdžių, palyginamų su gydytojų, turinčių gydytojo specialisto kvalifikaciją, apibrėžtą Ispanijai šio įstatymo 5 priedo 5.1.2 ir 5.1.3 punktuose, žiniomis ir įgūdžiais.
3. Jei Lietuvos Respublika pripažįsta netekusiomis galios savo įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas dėl gydytojo specialisto, nurodyto šio įstatymo 5 priedo 5.1.2 ir 5.1.3 punktuose, formalios kvalifikacijos įrodymo išdavimo ir patvirtina priemones, susijusias su Lietuvos Respublikos piliečių įgytomis teisėmis, ji turi suteikti kitų valstybių narių piliečiams teisę pasinaudoti tomis priemonėmis, jeigu toks formalios kvalifikacijos įrodymas buvo išduotas iki datos, kai Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija nutraukė tokių atitinkamos kvalifikacijos įrodymų išdavimą. Šioje dalyje minimų nuostatų pripažinimo netekusiomis galios datos turi būti nustatytos šio įstatymo 5 priedo 5.1.3 punkte.
24 straipsnis. Šeimos gydytojų rengimas
1. Į šeimos gydytojų rengimo studijas (rezidentūrą) priimami asmenys, tik turintys diplomą, patvirtinantį, kad baigtos šešerių metų medicinos gydytojo studijos, kaip šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytų rengimo studijų dalis.
2. Šeimos gydytojų rengimo studijos, kurias baigus suteikiamas formalios kvalifikacijos įrodymas, išduotas iki 2006 m. sausio 1 d., turi trukti ne trumpiau kaip dvejus metus pagal dieninę studijų formą. Jeigu formalios kvalifikacijos įrodymas išduotas po šioje dalyje nurodytos datos, šeimos gydytojo rengimo studijos turi trukti ne trumpiau kaip trejus metus pagal dieninę studijų formą.
3. Kai į šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytas rengimo studijas įeina praktinis rengimas, kuris vykdomas kompetentingos institucijos patvirtintoje ligoninėje, turinčioje atitinkamą medicinos įrangą ir teikiančioje šeimos medicinos paslaugas arba kurioje vykdoma nustatyta šeimos medicinos praktikos dalis, arba centre, kuriame gydytojai teikia pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, tokio praktinio rengimo trukmė, ne ilgesnė kaip vieni metai, gali būti įtraukta į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą studijų trukmę, kai to rengimo pažymėjimai išduodami ne anksčiau kaip nuo 2006 m. sausio 1 d.
4. Šio straipsnio 2–3 dalyse numatyta galimybė turi būti suteikiama tik valstybių narių, kuriose šeimos gydytojo rengimo studijos truko dvejus metus nuo 2001 m. sausio 1 d., piliečiams.
5. Šeimos gydytojai rengiami pagal dieninę studijų formą, prižiūrint kompetentingoms institucijoms. Daugiau rengimo laiko turi būti skiriama praktikai, o mažiau – teorijai.
6. Šeimos gydytojų praktinis rengimas turi trukti ne trumpiau negu šešis mėnesius kompetentingos institucijos patvirtintoje ligoninėje, turinčioje atitinkamą medicinos įrangą bei teikiančią atitinkamas paslaugas, arba ne trumpiau negu šešis mėnesius kaip patvirtintos šeimos medicinos praktikos dalis įstaigoje, kurioje gydytojai teikia pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. Prie praktinio rengimo turi prisidėti kitos sveikatos priežiūros institucijos ar struktūros, susijusios su šeimos medicina.
7. Nepažeidžiant minimalios studijų trukmės, nustatytos šio straipsnio 6 dalyje, reikalavimo, ne ilgiau kaip šešis mėnesius praktinis rengimas gali vykti ir kitose patvirtintose institucijose ar sveikatos priežiūros struktūrose, susijusiose su šeimos medicina. Būtina, kad tokio rengimo metu rengiamasis dalyvautų gydytojų, su kuriais jis dirba, profesinėje veikloje ir dalytųsi su ja susijusią atsakomybę.
8. Kompetentinga institucija išduoda šeimos gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymą tik tokiu atveju, jeigu turimas šio įstatymo 5 priedo 5.1.1 punkte nurodytas pagrindinio medicinos gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymas.
9. Kompetentinga institucija gali išduoti šio įstatymo 5 priedo 5.1.4 punkte nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą gydytojui, kuris nebaigė šiame straipsnyje numatytų rengimo studijų, tačiau pabaigė kitokias papildomas studijas, kurias patvirtina kompetentingos institucijos išduotas šeimos gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymas.
10. Kompetentinga institucija negali išduoti šeimos gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymo, jei asmuo neturi žinių, kurių privaloma įgyti per šiame straipsnyje numatytas rengimo studijas.
11. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija nustato, ar asmens papildomos studijos ir jau įgyta profesinė patirtis gali pakeisti šiame straipsnyje numatytas šeimos gydytojo rengimo studijas.
12. Kompetentinga institucija gali išduoti šio įstatymo 5 priedo 5.1.4 punkte nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą tik tuo atveju, jeigu asmuo turi bent šešių mėnesių šeimos medicinos praktikos arba patirties įstaigoje, kurioje gydytojai teikia šio straipsnio 5–7 dalyse nurodytas pirminės sveikatos priežiūros paslaugas.
25 straipsnis. Šeimos gydytojų profesinė veikla
1. Lietuvos Respublikoje remiantis nuostatomis dėl įgytų teisių asmenims leidžiama užsiimti šeimos gydytojo veikla pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos sistemą tik tuo atveju, jeigu turimas šio įstatymo 5 priedo 5.1.4 punkte nurodytas formalios kvalifikacijos įrodymas.
26 straipsnis. Šeimos gydytojų įgytos teisės
1. Lietuvos Respublikoje suteikiama teisė užsiimti šeimos gydytojo veikla pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos sistemą ir neturint šio įstatymo 5 priedo 5.1.4 punkte nurodyto formalios kvalifikacijos įrodymo visiems gydytojams, kurie turi šią teisę nuo šio įstatymo 5 priedo 5.1.4 punkte nurodytos atskaitos datos pagal nuostatas, taikomas gydytojo profesijai, leidžiančias užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo profesine veikla asmenims, kurie tuo metu buvo įsisteigę Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaudamiesi šio įstatymo 17 arba 19 straipsnių nuostatomis.
2. Kompetentinga institucija, gavusi prašymą, išduoda pažymėjimą, patvirtinantį turėtojo teisę užsiimti šeimos gydytojo veikla pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos sistemą ir neturint šio įstatymo 5 priedo 5.1.4 punkte nurodyto šeimos gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymo, kuris naudojasi įgytomis teisėmis, nustatytomis šio straipsnio 1 dalyje.
3. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pripažįsta šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pažymėjimus, išduotus valstybių narių piliečiams kitų valstybių narių. Minėti pažymėjimai laikomi tokiais pačiais, kaip ir Lietuvos Respublikoje išduodami formalios kvalifikacijos įrodymai, kurie leidžia užsiimti šeimos gydytojo veikla pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos sistemą.
TREČIASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJAI
27 straipsnis. Bendrosios praktikos slaugytojų rengimas
1. Į bendrosios praktikos slaugytojų rengimo studijas leidžiama priimti asmenis, tik turinčius bendrąjį, ne trumpesnį kaip dešimt metų ugdymą, patvirtintą diplomu, pažymėjimu ar kitu valstybės pripažintu švietimo institucijos išduotu pažymėjimu, nurodančiu, kad sėkmingai išlaikyti lygiaverčiai stojamieji egzaminai į mokyklą, kurioje mokoma slaugos.
2. Bendrosios praktikos slaugytojai rengiami pagal šio įstatymo 5 priedo 5.2.1 punkte nurodytą dieninę studijų formą. Šio įstatymo 5 priedo 5.2.1 punkte nurodytas programos turinys gali būti iš dalies keičiamas Europos Komisijos, siekiant jį suderinti su mokslo ir technikos pažanga. Tokios pataisos nesudaro prielaidų keisti esamų teisės principų dėl nacionalinės kvalifikacijų sistemos ir priėmimo į rengimo studijas reikalavimų fiziniams asmenims.
3. Bendrosios praktikos slaugytojų rengimo studijas turi sudaryti ne trumpesnės kaip trejų metų trukmės studijos arba 4 600 valandų teorinio ir klinikinio rengimo studijos. Teorinio rengimo trukmė turi sudaryti ne mažiau kaip vieną trečdalį viso valandų skaičiaus, o klinikinio rengimo – ne mažiau kaip pusę šioje dalyje numatytos minimalios rengimo studijų trukmės. Kompetentinga institucija gali suteikti dalines išimtis asmenims, įgijusiems dalį rengimo lygiaverčiuose kursuose. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija užtikrina, kad slaugytojus rengiančios mokymo įstaigos būtų atsakingos už teorinio ir klinikinio rengimo koordinavimą per visą studijų programos laiką.
4. Teorinis rengimas – tai slaugytojų rengimo dalis, kurio metu rengiami slaugytojai įgyja profesinių žinių, supratimo ir įgūdžių, būtinų bendrajai sveikatos priežiūrai organizuoti, atlikti ir vertinti. Rengimą vykdo slaugos dėstytojai ir kiti kompetentingi specialistai slaugytojus rengiančiose mokymo įstaigose ir kitose rengimo institucijos parinktose mokymo įstaigose.
5. Klinikinis rengimas – tai slaugytojų rengimo dalis, kurio metu rengiami slaugytojai kaip komandos nariai arba tiesiogiai sąveikaudami su sveikais ar sergančiais asmenimis ir (arba) bendruomene, remdamiesi įgytomis žiniomis ir įgūdžiais, mokosi organizuoti, atlikti ir vertinti reikiamą visavertį slaugymą. Rengiami slaugytojai išmoksta ne tik dirbti komandoje, bet ir vadovauti jai, organizuoti visą slaugos procesą, įskaitant sveikatos priežiūros mokymą asmenims ir mažoms grupėms sveikatos priežiūros institucijoje arba bendruomenėje. Šis rengimas vyksta ligoninėse ir kitose sveikatos priežiūros institucijose bei bendruomenėje, bendradarbiaujant su kitais kvalifikuotais slaugytojais ir jiems padedant, o atsakingi už jį yra slaugos dėstytojai. Prie rengimo gali prisidėti ir kitas kvalifikuotas personalas. Rengiami slaugytojai dalyvauja atitinkamo padalinio veikloje, kuri atitinka jų rengimo kryptį, taip išmokdami prisiimti atsakomybę, susijusią su slaugos praktika.
6. Asmuo, baigęs bendrosios praktikos slaugytojų rengimo studijas, privalo turėti tokių žinių ir įgūdžių:
1) pakankamai mokslų, kuriais grindžiama bendroji slauga, žinių ir pakankamą supratimą apie sveiko ir sergančio žmogaus sandarą, fiziologines funkcijas ir elgseną, taip pat ryšį tarp asmens sveikatos būklės ir fizinės bei socialinės aplinkos;
2) pakankamai žinių apie profesijos pobūdį bei etiką ir bendruosius sveikatos priežiūros bei slaugos principus;
3) reikiamą klinikinę patirtį (parenkamą pagal jos mokomąją vertę ir įgyjamą prižiūrint kvalifikuotam slaugos personalui tose mokymo bazėse, kuriose kvalifikuoto personalo skaičius ir įranga atitinka paciento slaugymo reikalavimus);
4) gebėjimą dalyvauti praktiškai rengiant sveikatos priežiūros personalą ir darbo su tokiu personalu patirtį;
28 straipsnis. Bendrosios praktikos slaugytojų profesinė veikla
29 straipsnis. Bendrosios praktikos slaugytojų įgytos teisės
1. Taikant bendrąsias įgytų teisių taisykles bendrosios praktikos slaugytojams, šio įstatymo 19 straipsnyje nurodyta veikla turi apimti visišką atsakomybę už paciento slaugymo planavimą, organizavimą ir administravimą.
2. Lenkijos bendrosios praktikos slaugytojų profesinėms kvalifikacijoms taikomos tik toliau nurodytos įgytų teisių nuostatos. Jei valstybių narių piliečių bendrosios praktikos slaugytojo formalios kvalifikacijos įrodymas buvo išduotas arba rengimo studijos prasidėjo Lenkijoje iki 2004 m. gegužės 1 d. ir jis neatitinka šio įstatymo 27 straipsnyje nustatytų būtiniausių rengimo reikalavimų, valstybės narės kaip pakankamą įrodymą pripažįsta tokius bendrosios praktikos slaugytojo formalios kvalifikacijos įrodymus, jei kartu pateikiamas pažymėjimas, patvirtinantis, kad tie valstybės narės piliečiai veiksmingai ir teisėtai užsiėmė bendrosios praktikos slaugytojo veikla Lenkijoje toliau nurodytą laikotarpį:
1) licencijuoto slaugytojo formalios kvalifikacijos įrodymą (dyplom licencjata pielęgniarstwa) – ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerius metus iki pažymėjimo išdavimo;
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla turi apimti visišką atsakomybę už paciento slaugymo planavimą, organizavimą ir administravimą.
4. Kad patvirtintų, jog atitinkamo asmens žinios ir kompetencija yra panašios į slaugytojų, turinčių kvalifikaciją, kuri Lenkijai apibrėžta šio įstatymo 5 priedo 5.2.2 punkte, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pripažįsta slaugos formalios kvalifikacijos įrodymą, išduotą Lenkijoje slaugytojams, kurie iki 2004 m. gegužės 1 d. pabaigė rengimo studijas, neatitinkančias šio įstatymo 27 straipsnyje nustatytų būtiniausių rengimo reikalavimų, patvirtintas bakalauro diplomu, gautu pagal specialią tobulinimo programą, nurodytą 2004 m. balandžio 20 d. Akto „Dėl Akto „Dėl slaugytojo ir akušerio profesijų ir kitų teisės aktų“ dalinio pakeitimo“ 11 straipsnyje (2004 m. gegužės 11 d. Lenkijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 92, 885 pozicija) ir 2004 m. gegužės 11 d. Sveikatos apsaugos ministro Reglamente dėl slaugytojų ir akušerių, turinčių vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimą (brandos egzaminai – matura) ir baigusių medicinos licėjų ir medicinos profesines mokyklas, kuriuose mokoma slaugytojo ir akušerio profesijų, išsamių studijų reikalavimų (2004 m. gegužės 13 d. Lenkijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 110, 1170 pozicija).
5. Jeigu valstybių narių piliečiams bendrosios praktikos slaugytojų profesinę kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai Rumunijoje buvo išduoti ar jų rengimasis šiai kvalifikacijai įgyti Rumunijoje prasidėjo iki 2007 m. sausio 1 d. ir jie neatitinka šio įstatymo 27 straipsnyje nustatytų būtiniausių rengimo reikalavimų, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pripažįsta valstybių narių piliečių aukštesniojo profesinio išsilavinimo bendrosios praktikos slaugytojų formalios kvalifikacijos įrodymus (Certificat de competenţe profesionale de asistent medical generalist), išduotus şcoală postliceală, kaip pakankamą profesinės kvalifikacijos įrodymą, jeigu kartu su jais pateikiamas pažymėjimas, patvirtinantis, kad tie valstybės narės piliečiai iš tiesų ir teisėtai Rumunijoje užsiėmė bendrosios praktikos slaugytojų veikla bent penkerius metus iš eilės per septynerius metus iki pažymėjimo išdavimo. Bendrosios praktikos slaugytojų veikla turi atitikti šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
GYDYTOJAI ODONTOLOGAI
30 straipsnis. Pagrindinis gydytojų odontologų rengimas
1. Į pagrindines gydytojų odontologų rengimo studijas leidžiama priimti asmenis, tik turinčius diplomą ar pažymėjimą, suteikiantį galimybę stoti į universitetą ar lygiavertes studijas vykdančią aukštojo mokslo instituciją.
2. Pagrindinio gydytojų odontologų rengimo studijas turi sudaryti iš viso ne trumpesnės kaip penkerių metų trukmės teorinės ir praktinės studijos, apimančios bent šio įstatymo 5 priedo 5.3.1 punkte nurodytą programą, universitete ar aukštojo mokslo institucijoje, vykdančioje lygiavertes rengimo studijas arba prižiūrimoje universiteto.
3. Šio įstatymo 5 priedo 5.3.1 punkte nurodytas studijų programos turinys gali būti iš dalies keičiamas Europos Komisijos, siekiant jį suderinti su mokslo ir technikos pažanga.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos pataisos nesudaro prielaidų keisti esamų teisės principų dėl nacionalinės kvalifikacijų sistemos ir priėmimo į rengimo studijas reikalavimų fiziniams asmenims.
5. Asmuo, baigęs pagrindinio gydytojų odontologų rengimo studijas, privalo turėti tokių žinių ir įgūdžių:
1) pakankamai mokslų, kuriais grindžiama odontologija, žinių ir gerai suprasti mokslinę metodiką, įskaitant biologinių funkcijų įvertinimo, moksliškai pagrįstų faktų įvertinimo ir duomenų analizės principus;
2) pakankamai suprasti sveiko ir sergančio žmogaus sandarą, fiziologiją ir elgseną, taip pat fizinės bei socialinės aplinkos įtaką asmens sveikatos būklei tiek, kiek šie veiksniai veikia odontologiją;
3) pakankamai žinių apie dantų, burnos, žandikaulių ir susijusių audinių, tiek sveikų, tiek nesveikų, sandarą bei funkcijas ir jų ryšį su bendra paciento sveikatos būkle ir fizine bei socialine gerove;
4) pakankamai klinikinių disciplinų ir metodikos žinių, leidžiančių gydytojui odontologui visapusiškai susipažinti su dantų, burnos, žandikaulių ir su jais susijusių audinių anomalijomis, pakitimais ir ligomis, su profilaktine, diagnostine ir terapine odontologija;
31 straipsnis. Gydytojų odontologų specialistų rengimas
1. Į gydytojų odontologų specialistų rengimo studijas leidžiama priimti asmenis, tik baigusius penkerių metų teorines ir praktines studijas pagal šio įstatymo 30 straipsnyje nurodytą gydytojo odontologo rengimo programą arba turinčius šio įstatymo 19 ir 33 straipsniuose nurodytus dokumentus.
2. Gydytojų odontologų specialistų rengimo studijas sudaro teorinio ir praktinio rengimo studijos universiteto centre, gydymo studijų ir tyrimų centre arba kompetentingos institucijos patvirtintoje sveikatos priežiūros įstaigoje.
3. Gydytojų odontologų specialistų rengimo dieninės formos studijų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip treji metai ir jas turi prižiūrėti kompetentingos institucijos ar įstaigos. Į gydytojų odontologų specialistų rengimą įeina rengiamo gydytojo odontologo asmeninis dalyvavimas atitinkamos institucijos veikloje ir atsakomybė už suteiktas paslaugas.
4. Minimali rengimo studijų trukmė, nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, gali būti keičiama Europos Komisijos, siekiant ją suderinti su mokslo ir technikos pažanga.
32 straipsnis. Gydytojų odontologų profesinė veikla
1. Asmenys, turintys šio įstatymo 5 priedo 5.3.2 punkte nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą, gali užsiimti gydytojų odontologų profesine veikla, apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje.
2. Gydytojo odontologo profesija turi būti grindžiama šio įstatymo 30 straipsnyje nurodytomis odontologų rengimo studijomis ir tai yra savita profesija, kuri skiriasi nuo kitų bendrojo pobūdžio ar specializuotų medicinos profesijų. Siekiant užsiimti gydytojo odontologo profesine veikla, būtina turėti šio įstatymo 5 priedo 5.3.2 punkte nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą. Tokio formalios kvalifikacijos įrodymo turėtojai prilyginami tiems, kuriems taikomas šio įstatymo 19 arba 33 straipsnis.
3. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, atsižvelgdama į normines profesinės etikos nuostatas ir taisykles šio įstatymo 5 priedo 5.3.2 punkte nurodytomis atskaitos datomis, užtikrina, kad gydytojai odontologai paprastai galėtų užsiimti dantų, burnos, žandikaulių ir gretimų audinių anomalijų ir ligų profilaktika, diagnozavimu ir gydymu.
33 straipsnis. Gydytojų odontologų įgytos teisės
1. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, siedama su gydytojų odontologų profesine veikla pagal šio įstatymo 5 priedo 5.3.2 punkte nurodytą kvalifikaciją, pripažįsta gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymą, išduotą Austrijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Italijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje asmenims, kurie pradėjo medicininio rengimo studijas ne vėliau kaip minėtame priede atitinkamai valstybei narei nurodytą atskaitos datą, jei turimas tos valstybės narės kompetentingų institucijų išduotas pažymėjimas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pažymėjimas turi patvirtinti, kad yra laikomasi tokių reikalavimų:
1) atitinkami asmenys veiksmingai, teisėtai ir iš esmės užsiėmė toje valstybėje šio įstatymo 32 straipsnyje nurodyta veikla ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerius metus iki pažymėjimo išdavimo;
3. Iš asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, sėkmingai pabaigusių bent trejus studijų metus, kurie atitinkamos valstybės narės kompetentingų institucijų patvirtinti kaip lygiaverčiai šio įstatymo 30 straipsnyje nurodytoms rengimo studijoms, nereikalaujama šio straipsnio 2 dalies 1 punkte minimos trejų metų praktinio darbo patirties.
4. Buvusioje Čekoslovakijoje įgytos formalios kvalifikacijos įrodymas pripažįstamas taip pat kaip ir Čekijos ir Slovakijos formalios kvalifikacijos įrodymas ir tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios nustatytos šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse.
5. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pripažįsta gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymą, išduotą Italijoje asmenims, kurie pradėjo universitetines medicinos rengimo studijas po 1980 m. sausio 28 d. ir ne vėliau kaip 1984 m. gruodžio 31 d., jeigu kartu pateikiamas Italijos kompetentingų institucijų išduotas pažymėjimas.
6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytas pažymėjimas turi patvirtinti, kad yra laikomasi tokių reikalavimų:
1) atitinkami asmenys išlaikė profesinio tinkamumo testą, organizuotą Italijos kompetentingų institucijų, siekiant nustatyti, ar tų asmenų žinių ir įgūdžių lygis toks pat, kaip asmenų, turinčių šio įstatymo 5 priedo 5.3.2 punkte Italijai nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą;
2) jie veiksmingai, teisėtai ir iš esmės užsiėmė Italijoje šio įstatymo 32 straipsnyje nurodyta veikla ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerius metus iki pažymėjimo išdavimo;
7. Iš asmenų, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, sėkmingai pabaigusių bent trejus studijų metus, kurie atitinkamos valstybės narės kompetentingų institucijų patvirtinti kaip lygiaverčiai šio įstatymo 30 straipsnyje nurodytoms rengimo studijoms, nereikalaujama šio straipsnio 2 dalies 1 punkte minimos trejų metų praktinio darbo patirties.
PENKTASIS SKIRSNIS
VETERINARIJOS GYDYTOJAI
34 straipsnis. Veterinarijos gydytojų rengimas
1. Veterinarijos gydytojų rengimo studijas sudaro iš viso ne trumpesnės kaip penkerių metų trukmės dieninės formos teorinės ir praktinės studijos, apimančios bent šio įstatymo 5 priedo 5.4.1 punkte nurodytą rengimo studijų programą, universitete arba aukštojo mokslo institucijoje, kurioje vykdomos lygiavertės rengimo studijos, arba prižiūrint universitetui.
2. Šio įstatymo 5 priedo 5.4.1 punkte nurodytas rengimo programos turinys gali būti iš dalies keičiamas Europos Komisijos, siekiant jį suderinti su mokslo ir technikos pažanga.
3. Tokios pataisos nesudaro prielaidų keisti esamų teisės principų dėl nacionalinės kvalifikacijų sistemos ir priėmimo į veterinarijos gydytojų rengimo studijas reikalavimų fiziniams asmenims.
4. Į veterinarijos gydytojų rengimo studijas leidžiama priimti asmenis, tik turinčius diplomą ar pažymėjimą, suteikiantį galimybę stoti į valstybės narės universitetą ar lygiavertes studijas vykdančią aukštojo mokslo instituciją.
5. Asmuo, baigęs veterinarijos gydytojų rengimo studijas, privalo turėti tokių žinių ir įgūdžių:
2) pakankamai žinių apie sveikų gyvūnų sandarą ir funkcijas, gyvulininkystę, reprodukciją ir higieną, taip pat apie šėrimą, įskaitant gyvūnų poreikius atitinkančio pašarų gamybos ir konservavimo technologiją;
4) pakankamai žinių apie gyvūnų ligų priežastis, kilmę, eigą, poveikį, diagnostiką ir gydymą, nagrinėjant atskirai arba grupėmis, įskaitant specialias žinias apie ligas, kurios gali būti perduotos žmonėms;
6) pakankamai žinių apie higieną ir technologiją, taikomą gyvūninių maisto produktų ar žmonėms vartoti skirtų maisto produktų gamybai ir pateikimui į rinką;
7) pakankamai žinių apie su šios dalies 1–6 punktuose išvardytais dalykais susijusias įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas;
35 straipsnis. Veterinarijos gydytojų įgytos teisės
Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, nepažeisdama šio įstatymo 19 straipsnio 6–8 dalių, vertindama valstybių narių piliečius, kurių veterinarijos gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymas buvo išduotas arba kurių rengimo studijos prasidėjo Estijoje iki 2004 m. gegužės 1 d., pripažįsta tokį veterinarijos gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymą, jeigu kartu su juo pateikiamas pažymėjimas, patvirtinantis, kad tokie asmenys veiksmingai ir teisėtai užsiėmė atitinkama veikla Estijoje ne trumpiau kaip penkerius metus iš eilės per septynerius metus iki pažymėjimo išdavimo.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
AKUŠERIAI
36 straipsnis. Akušerių rengimas
1. Akušerių rengimui taikomi šie minimalūs reikalavimai:
1) specialias akušerių rengimo studijas turi sudaryti ne trumpesnės kaip trejų metų trukmės teorinės ir praktinės dieninės formos studijos (I būdas), kurios turi apimti bent šio įstatymo 5 priedo 5.5.1 punkte nurodytą rengimo programą, arba
2. Akušerius rengiančios institucijos yra atsakingos už teorinio ir praktinio rengimo koordinavimą visą akušerių rengimo programos laiką.
3. Šio įstatymo 5 priedo 5.5.1 punkte nurodytas programos turinys gali būti iš dalies keičiamas Europos Komisijos, siekiant jį suderinti su mokslo ir technikos pažanga.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos pataisos nesudaro prielaidų keisti esamų teisės principų dėl nacionalinės kvalifikacijų sistemos ir priėmimo į akušerių rengimo studijas reikalavimų fiziniams asmenims.
5. Į akušerių rengimo studijas leidžiama priimti asmenis, tik įvykdžiusius šiuos reikalavimus:
1) į šio straipsnio 1 dalies 1 punkte apibūdintas akušerių rengimo studijas leidžiama priimti asmenis, baigusius bent pirmuosius dešimt metų vidurinio lavinimo mokykloje;
6. Asmuo, baigęs akušerių rengimo studijas, privalo turėti tokių žinių ir įgūdžių:
1) pakankamai mokslų, kuriais grindžiama akušerio veikla, visų pirma akušerijos ir ginekologijos, žinių;
3) pakankamai žinių apie akušeriją ir naujagimių biologines funkcijas, anatomiją ir psichologiją, taip pat žinių apie ryšius tarp asmens sveikatos būklės ir fizinės bei socialinės aplinkos ir jo elgsenos;
4) pakankamą klinikinę patirtį, įgytą patvirtintose institucijose prižiūrint kvalifikuotam akušerijos personalui;
37 straipsnis. Akušerių formalios kvalifikacijos įrodymo pripažinimo tvarka
1. Šio įstatymo 5 priedo 5.5.2 punkte nurodyti akušerių formalios kvalifikacijos įrodymai automatiškai pripažįstami pagal šio įstatymo 17 straipsnį.
2. Akušerių formalios kvalifikacijos įrodymas automatiškai pripažįstamas, jei asmuo atitinka tokius kriterijus:
2) baigė ne trumpesnes kaip dvejų metų arba 3 600 valandų trukmės akušerių rengimo dieninės formos studijas, pradėtas turint šio įstatymo 5 priedo 5.2.2 punkte nurodytą bendrosios praktikos slaugytojų formalios kvalifikacijos įrodymą;
3) baigė ne trumpesnes kaip 18 mėnesių arba 3 000 valandų trukmės akušerių rengimo dieninės formos studijas, pradėtas turint šio įstatymo 5 priedo 5.2.2 punkte nurodytą bendrosios praktikos slaugytojo formalios kvalifikacijos įrodymą ir vienų metų profesinę praktiką, kurią patvirtina pažymėjimas, išduotas vadovaujantis šio straipsnio 4 dalies nuostatomis.
3. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte minimas akušerių rengimo dieninės formos studijas leidžiama pradėti asmenims:
1) turintiems diplomą, pažymėjimą ar kitą įrodymą, leidžiantį stoti į universitetus ar kitas aukštojo mokslo institucijas arba kitaip užtikrinantį lygiavertį žinių lygį, arba
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažymėjimą išduoda kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos. Pažymėjimas patvirtina, kad jo turėtojas, įgijęs formalią akušerio kvalifikaciją, atitinkamą laikotarpį tinkamai užsiėmė akušerio veikla kompetentingos institucijos patvirtintoje ligoninėje arba sveikatos priežiūros įstaigoje.
38 straipsnis. Akušerių profesinė veikla
1. Šio skyriaus nuostatos taikomos akušerių veiklai, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos apibrėžtai nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalies ir vykdomai pagal šio įstatymo 5 priedo 5.5.2 punkte nurodytus profesinius vardus.
2. Lietuvos Respublikoje akušeriai gali užsiimti bent šia veikla:
3) paskirti tyrimus, būtinus siekiant kuo anksčiau diagnozuoti rizikingą nėštumą, ir patarti šiuo klausimu;
4) teikti patarimus dėl pasirengimo motinystei bei tėvystei programų ir visapusiškai padėti gimdyti, įskaitant patarimus dėl higienos ir mitybos;
5) rūpintis gimdyve, jai padėti ir stebėti vaisiaus būklę gimdoje reikiamomis klinikinėmis ir techninėmis priemonėmis;
6) priimti savaiminį gimdymą, įskaitant reikiamą epiziotomiją, o skubiais atvejais – gimdymą sėdmenine pirmeiga;
7) atpažinti motinos ar kūdikio sveikatai grėsmingus požymius, dėl kurių būtina kreiptis į gydytoją, ir prireikus jam padėti; imtis reikiamų skubių priemonių nesant gydytojo, visų pirma ranka pašalinti placentą ir ranka patikrinti gimdą;
8) ištirti ir prižiūrėti naujagimį; iškilus poreikiui, imantis visos būtinos iniciatyvos, o prireikus – nedelsdami gaivinti;
9) rūpintis motina ir ją stebėti laikotarpiu po gimdymo, patarti visais būtinais klausimais dėl kūdikio priežiūros, kad būtų galima sudaryti geriausias sąlygas naujagimiui vystytis;
39 straipsnis. Akušerių įgytos teisės
1. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pripažįsta kaip pakankamą valstybės narės piliečių akušerio formalios kvalifikacijos įrodymą, tos valstybės narės išduotą iki šio įstatymo 5 priedo 5.5.2 punkte nurodytos atskaitos datos, pateikiamą kartu su pažymėjimu, patvirtinančiu, kad šie piliečiai veiksmingai ir teisėtai užsiėmė atitinkama veikla ne trumpiau kaip dvejus metus iš eilės per penkerius metus iki pažymėjimo išdavimo, tuo atveju, jei akušerio formalios kvalifikacijos įrodymas atitinka visus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus akušerių būtiniausius rengimo reikalavimus, tačiau pagal šio įstatymo 37 straipsnį nepripažįstamas, jeigu kartu nepateikiamas šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas profesinės patirties pažymėjimas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi valstybių narių piliečiams, kurių akušerio formalios kvalifikacijos įrodymas patvirtina, kad baigtos rengimo studijos buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos teritorijoje atitinkančios visus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus akušerių būtiniausius rengimo reikalavimus, jeigu pagal šio įstatymo 37 straipsnį formalios kvalifikacijos įrodymas, patvirtinantis, kad rengimo studijos buvo pradėtos iki 1990 m. spalio 3 d,. nepripažįstamas, išskyrus atvejus, kai kartu pateikiamas šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas profesinės praktikos pažymėjimas.
3. Lenkijos akušerio formalios kvalifikacijos įrodymui taikomos šio straipsnio 4 dalyje nurodytos įgytų teisių nuostatos.
4. Jei valstybių narių piliečių akušerio formalios kvalifikacijos įrodymas buvo išduotas arba akušerių rengimo studijos prasidėjo Lenkijoje iki 2004 m. gegužės 1 d. ir neatitinka šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytų akušerių būtiniausių rengimo reikalavimų, valstybės narės kaip pakankamą įrodymą pripažįsta tokius akušerio formalios kvalifikacijos įrodymus, jei kartu pateikiamas pažymėjimas, patvirtinantis, kad tie valstybės narės piliečiai veiksmingai ir teisėtai užsiėmė akušerio veikla toliau nurodytą laikotarpį:
1) licencijuoto akušerio formalios kvalifikacijos įrodymą (dyplom licencjata położnictwa) – ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerius metus iki pažymėjimo išdavimo;
5. Kad patvirtintų, jog atitinkamo asmens žinios ir kompetencija yra panašios į akušerių, turinčių profesinę kvalifikaciją, kuri Lenkijai apibrėžta šio įstatymo 5 priedo 5.5.2 punkte, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pripažįsta akušerio formalios kvalifikacijos įrodymą, išduotą Lenkijoje akušeriams, kurie iki 2004 m. gegužės 1 d. pabaigė akušerių rengimo studijas, neatitinkančias šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytų akušerių būtiniausių rengimo reikalavimų, patvirtintą bakalauro diplomu, gautu pagal specialią tobulinimo programą, nurodytą 2004 m. balandžio 20 d. Akto „Dėl Akto „Dėl slaugytojo ir akušerio profesijų ir kitų teisės aktų“ dalinio pakeitimo“ 11 straipsnyje ( 2004 m. gegužės 11 d. Lenkijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 92, 885 pozicija) ir 2004 m. gegužės 11 d. Sveikatos apsaugos ministro Reglamente dėl slaugytojų ir akušerių, turinčių vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimą (brandos egzaminai – matura) ir baigusių medicinos licėjų ir medicinos profesines mokyklas, kuriuose mokoma slaugytojo ir akušerio profesijų, išsamių studijų reikalavimų (2004 m. gegužės 13 d. Lenkijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 110, 1170 pozicija).
6. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pripažįsta Rumunijos akušerių profesinę kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus kaip tinkamą įrodymą užsiimti akušerių veikla, jeigu prie jų pridedamas pažymėjimas, patvirtinantis, kad tie valstybių narių piliečiai iš tiesų ir teisėtai vertėsi šia veikla Rumunijoje bent penkerius metus iš eilės per septynerius metus iki pažymėjimo išdavimo. Formalią akušerių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai (asistent medical obstetrică-ginecologie / akušerijos-ginekologijos slaugytojų) turi būti išduoti Rumunijoje iki 2007 m. sausio 1 d. ir turi neatitikti šio įstatymo 36 straipsnyje numatytų akušerių būtiniausių rengimo reikalavimų. Rumunijos akušerių profesinėms kvalifikacijoms taikomos tik šioje dalyje numatytos nuostatos dėl įgytų teisių.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
VAISTININKAI
40 straipsnis. Vaistininkų rengimas
1. Į vaistininkų rengimo studijas leidžiama priimti asmenis, tik turinčius diplomą ar pažymėjimą, suteikiantį galimybę stoti į universitetą ar lygiavertes studijas vykdančią aukštojo mokslo instituciją.
2. Vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymas turi patvirtinti, kad baigtos bent penkerių metų trukmės vaistininkų rengimo studijos, apimančios šiuos minimalius reikalavimus:
1) ketverių metų trukmės teorinį ir praktinį rengimą pagal dieninę studijų formą universitete ar lygiavertėje aukštojoje mokykloje arba prižiūrint universitetui;
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos rengimo studijos turi apimti bent šio įstatymo 5 priedo 5.6.1 punkte aprašytą programą. Šio įstatymo 5 priedo 5.6.1 punkte nurodytas programos turinys gali būti iš dalies keičiamas Europos Komisijos, siekiant jį suderinti su mokslo ir technikos pažanga.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos pataisos nesudaro prielaidų keisti esamų teisės principų dėl nacionalinės kvalifikacijų sistemos ir priėmimo į vaistininkų rengimo studijas reikalavimų fiziniams asmenims.
5. Asmuo, baigęs vaistininkų rengimo studijas privalo turėti pakankamai žinių ir įgūdžių apie:
2) vaistinių preparatų gamybos technologiją ir fizinius, cheminius, biologinius bei mikrobiologinius vaistinių preparatų tyrimus;
3) metabolizmą, vaistinių preparatų ir toksinių medžiagų poveikį organizmui ir vaistinių preparatų vartojimą;
4) mokslinius duomenis apie vaistinius preparatus, kurie leidžia suteikti teisingą informaciją apie vaistinius preparatus;
41 straipsnis. Vaistininkų profesinė veikla
1. Asmenys, turintys šio įstatymo 5 priedo 5.6.2 punkte nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą, gali užsiimti vaistininko profesine veikla bet kurioje valstybėje narėje.
2. Lietuvos Respublikoje asmenys, turintys universiteto ar lygiavertį vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymą, atitinkantį šio įstatymo 40 straipsnio nuostatas, gali užsiimti bent toliau išvardyta veikla, prireikus taikant papildomos profesinės patirties reikalavimą:
3. Jeigu Lietuvos Respublikoje leidžiama užsiimti viena iš vaistininko veiklos rūšių tik kartu su šio įstatymo 5 priedo 5.6.2 punkte nurodytu formalios kvalifikacijos įrodymu turint atitinkamą papildomą profesinę patirtį, tai Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pripažįsta kaip pakankamą kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, kad atitinkamas asmuo užsiėmė šia veikla kilmės valstybėje narėje tokį laikotarpį, kurio reikalauja Lietuvos Respublikos teisės aktai.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
ARCHITEKTAI
42 straipsnis. Architekto rengimas
1. Architekto rengimo studijas sudaro ne trumpesnės kaip ketverių metų trukmės dieninės formos studijos arba šešerių metų trukmės studijos, iš kurių ne trumpiau kaip trejus metus mokomasi pagal dieninę studijų formą universitete arba lygiavertes studijas vykdančioje aukštojo mokslo institucijoje. Pabaigus architektų rengimo studijas, turi būti sėkmingai išlaikomi universitetinio lygio egzaminai.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos architektų rengimo studijos turi būti universitetinio lygio, o jų pagrindinė dalis turi būti architektūra, taip pat turi būti išlaikyta teorinių ir praktinių architekto rengimo aspektų pusiausvyra ir užtikrinta, kad asmuo įgytų tokių žinių ir įgūdžių:
1) gebėjimą kurti architektūros projektus, kurie atitiktų ir estetinius, ir techninius reikalavimus;
2) pakankamai žinių apie architektūros istoriją ir teoriją, artimas meno šakas, technologijas ir humanitarinius mokslus;
5) supratimą apie santykį tarp žmonių ir pastatų, tarp pastatų ir jų aplinkos, apie poreikį susieti pastatus ir erdvę tarp jų su žmonių poreikiais ir masteliu;
6) supratimą apie architekto profesiją ir architekto vaidmenį visuomenėje, ypač rengiant aprašus, kuriuose atsižvelgiama į socialinius veiksnius;
8) supratimą apie konstrukcijų projektavimą, konstrukcines ir inžinerines problemas, susijusias su pastatų projektavimu;
9) pakankamai žinių apie fizines problemas, technologijas ir pastatų funkcijas, kad būtų užtikrintas jų vidaus patogumas ir jie būtų apsaugoti nuo atmosferos poveikio;
10) būtinus projektavimo įgūdžius, kad galėtų patenkinti pastato naudotojo reikalavimus atsižvelgdamas į kainos ir statybos normų nustatytus apribojimus;
3. Šio straipsnio 2 dalyje išvardytų žinių ir įgūdžių sąrašas gali būti iš dalies keičiamas Europos Komisijos, siekiant jį suderinti su mokslo ir technikos pažanga.
43 straipsnis. Architektų rengimo reikalavimų taikymo išimtys
1. Nukrypstant nuo šio įstatymo 42 straipsnio, 17 straipsnio nuostatas atitinkančiu laikomas taip pat ir šis rengimas: 1985 m. rugpjūčio 5 d. Vokietijos Federacinės Respublikos aukštosiose profesinio rengimo mokyklose (Fachhochschulen) per trejus metus įgytos architektų rengimo studijos, atitinkančios šio įstatymo 42 straipsnio reikalavimus ir suteikiančios teisę užsiimti 44 straipsnyje nurodyta veikla toje valstybėje narėje pagal architekto profesiją, jeigu baigus rengimo studijas buvo įgyta ketverių metų profesinė patirtis Vokietijos Federacinėje Respublikoje, patvirtinta pažymėjimu, išduotu profesinės asociacijos, į kurios sąrašą įrašytas architektas.
2. Nukrypstant nuo šio įstatymo 42 straipsnio, 17 straipsnio nuostatas atitinkančiu laikomas taip pat ir architektų rengimas pagal socialinio skatinimo schemas arba nenuosekliosios studijos universitete, šio įstatymo 42 straipsnio reikalavimus atitinkančios architektų rengimo studijos, patvirtintos architektūros egzaminu, kurį išlaikęs asmuo dirbo architektūros srityje ne trumpiau kaip septynerius metus prižiūrimas architekto ar architektų biuro. Egzaminas turi būti universitetinio lygio ir prilygintas šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytam galutiniam egzaminui.
44 straipsnis. Architektų profesinė veikla
1. Taikant šį įstatymą, architekto profesinė veikla – tai reguliariai vykdoma veikla pagal architekto profesinį vardą.
2. Valstybės narės piliečiai, kuriems leista naudotis tuo profesiniu vardu pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, leidžiančius valstybės narės kompetentingai institucijai suteikti tą profesinį vardą valstybės narės piliečiams, ypač išsiskiriantiems pasiekimais architektūros srityje, laikomi atitinkančiais reikalavimus, keliamus siekiant užsiimti architekto profesine veikla pagal architekto profesinį vardą. Atitinkamų asmenų veiklos architektūrinį pobūdį turi patvirtinti jų kilmės valstybės narės suteiktas atestatas.
45 straipsnis. Architektų įgytos teisės
1. Kad valstybių narių piliečiai Lietuvos Respublikoje galėtų užsiimti architekto profesine veikla, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pripažįsta šio įstatymo 6 priedo 6 punkte nurodytą architekto formalios kvalifikacijos įrodymą, išduotą kitų valstybių narių ir patvirtinantį, kad baigtos architektų rengimo studijos, prasidėjusios ne vėliau kaip tame priede nurodytais atskaitos akademiniais metais, net jei jis neatitinka šio įstatymo 42 straipsnyje nustatytų architektų būtiniausių rengimo reikalavimų, ir tokį formalios kvalifikacijos įrodymą prilygina jos pačios išduodamam architekto formalios kvalifikacijos įrodymui.
2. Esant šio straipsnio 1 dalies aplinkybėms, pripažįstami Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingų institucijų išduoti pažymėjimai, patvirtinantys, kad Vokietijos Demokratinės Respublikos kompetentingų institucijų ne anksčiau kaip 1945 m. gegužės 8 d. išduoti formalios kvalifikacijos įrodymai yra lygiaverčiai šio įstatymo 6 priede išvardytiems įrodymams.
3. Kad asmuo galėtų užsiimti architekto profesine veikla, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, atsižvelgdama į šio straipsnio 1–2 dalių nuostatas, pripažįsta toliau nurodytus formalios kvalifikacijos įrodymus ir pažymėjimus, išduotus valstybių narių piliečiams valstybių narių, kurios pradėjo taikyti architektų veiklą reglamentuojančias taisykles nuo tokių datų:
2) Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija nuo 2004 m. gegužės 1 d.;
4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minimi pažymėjimai turi patvirtinti, kad jų turėtojui ne ilgiau negu nurodytą terminą leista naudotis architekto profesiniu vardu ir kad jis pagal tas taisykles teisėtai užsiėmė atitinkama veikla ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerius metus iki pažymėjimo išdavimo.
IV SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL ĮSISTEIGIMO
46 straipsnis. Dokumentai ir formalumai
1. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, priimančios sprendimus dėl prašymų leisti dirbti pagal reglamentuojamą profesiją pagal šio įstatymo III dalį, gali reikalauti šio įstatymo 7 priede išvardytų dokumentų.
2. Šio įstatymo 7 priedo 1 punkto d, e ir f papunkčiuose nurodyti dokumentai turi būti institucijų išduoti ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki jų pateikimo dienos.
3. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos užtikrina jų gaunamos informacijos, susijusios su reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimu, konfidencialumą.
4. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, turinti pagrįstų abejonių, gali reikalauti iš valstybės narės kompetentingų institucijų patvirtinti toje valstybėje narėje išduotų pažymėjimų ir formalios kvalifikacijos įrodymų autentiškumą, o kai taikytina, – ir patvirtinti, ar asmuo, siejant su šio įstatymo III dalies III skyriuje nurodytomis profesijomis, atitinka būtiniausius rengimo reikalavimus, nustatytus atitinkamai šio įstatymo 20, 21, 24, 27, 30, 31, 34, 36, 40 ir 42 straipsniuose.
5. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, turinti pagrįstų abejonių, turi teisę pasiteirauti kvalifikacijos suteikimo kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos, ar šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas formalios kvalifikacijos įrodymas buvo išduotas valstybės narės kompetentingos institucijos ir susijęs su rengimu, visiškai ar iš dalies įgytu kitos valstybės narės teritorijoje teisėtai įsteigtoje institucijoje:
1) ar rengiančioje institucijoje rengimo kursas buvo oficialiai patvirtintas švietimo įstaigos, įsikūrusios kvalifikacijos suteikimo kilmės valstybėje narėje;
2) ar išduotas formalios kvalifikacijos įrodymas yra tas pats, kuris būtų išduotas, jei visas kursas būtų vykęs kvalifikacijos suteikimo kilmės valstybėje narėje;
6. Jeigu Lietuvos Respublikoje reikalaujama, kad, siekdami dirbti pagal reglamentuojamą profesiją, piliečiai duotų priesaiką ir kai tos priesaikos tekstas negali būti taikomas kitų valstybių narių piliečiams, kompetentinga institucija užtikrina, kad atitinkamiems asmenims galėtų būti taikomas atitinkamas lygiavertis tekstas.
47 straipsnis Profesinės kvalifikacijos abipusio pripažinimo procedūra
1. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija patvirtina paraiškos gavimą per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos ir praneša asmeniui apie bet kokį trūkstamą dokumentą.
2. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija turi priimti tinkamai pagrįstą sprendimą kuo greičiau ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo dienos, kurią buvo pateiktas visas asmens dokumentų rinkinys. Šio įstatymo III dalies I ir II skyriuose nurodytais atvejais šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau nei vienu mėnesiu.
48 straipsnis. Profesinių vardų naudojimas
1. Jei Lietuvos Respublikoje su viena iš atitinkamos profesijos veiklos rūšių susijusio profesinio vardo naudojimas reglamentuojamas, kitų valstybių narių piliečiai, kuriems leidžiama pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti pagal reglamentuojamą profesiją pagal šio įstatymo III dalies nuostatas, naudoja Lietuvos Respublikos profesinį vardą, kuris atitinka tą profesiją toje valstybėje narėje, ir bet kokias susijusias santrumpas.
2. Jei atitinkamą profesiją, reglamentuojamą Lietuvos Respublikoje, reglamentuoja ir šio įstatymo I priede nurodyta asociacija ar organizacija, tai valstybių narių piliečiams neleidžiama naudoti tos organizacijos ar asociacijos suteiktą profesinį vardą arba jo santrumpą, nebent pateikiama įrodymų, kad jie yra minėtos asociacijos ar organizacijos nariai.
IV DALIS
TAISYKLĖS, SIEKIANT DIRBTI PAGAL REGLAMENTUOJAMĄ PROFESIJĄ IR UŽSIIMTI PROFESINE VEIKLA
49 straipsnis. Taikymo sritis
50 straipsnis. Kalbų mokėjimas
51 straipsnis. Mokslo vardų naudojimas
1. Lietuvos Respublikos institucijos, nepažeisdamos šio įstatymo 7 ir 48 straipsnių, užtikrina suinteresuotų asmenų teisę naudoti mokslo vardus, suteiktus kilmės valstybėje narėje. Mokslo vardai gali būti nurodomi sutrumpinta forma, kilmės valstybės narės kalba.
2. Jeigu kilmės valstybės narės mokslo vardas Lietuvos Respublikoje gali būti painiojamas su profesiniu vardu, kuriam reikia papildomo rengimo, kurio asmuo neturi, turi būti naudojamas kilmės valstybės narės mokslo vardas Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
52 straipsnis. Sveikatos draudimo fondų suteikiamas patvirtinimas
Nepažeisdama šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 4 punktų, 6 straipsnio 2 punkto, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija nereikalauja iš asmenų, įgijusių profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikoje, sveikatos draudimo fondo patvirtinimo. Šiame straipsnyje nustatytas reikalavimas taikomas ir asmenims, turintiems kitose valstybėse narėse įgytą gydytojo ir gydytojo odontologo formalios kvalifikacijos įrodymą.
V DALIS
ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS
53 straipsnis. Kompetentingos institucijos
1. Lietuvos Respublikos ir kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja, teikia abipusę pagalbą ir užtikrina informacijos, kuria keičiasi, konfidencialumą.
2. Lietuvos Respublikos ir kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos keičiasi informacija apie drausmines nuobaudas, baudžiamąsias sankcijas arba kitas aplinkybes, kurios gali turėti pasekmių šio įstatymo nustatytai veiklai.
3. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, bendradarbiaudamos ir keisdamosi informacija su kilmės valstybių narių kompetentingomis institucijomis, vadovaujasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nuostatomis.
4. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos nagrinėja aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, tikrumą ir priima sprendimus dėl tyrimų, kuriuos reikia atlikti, pobūdžio ir masto. Kompetentingos institucijos praneša kitai valstybei narei apie padarytas išvadas jos nustatyta tvarka.
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija paskiria profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorių ir praneša apie tai Europos Komisijai, taip pat kitoms valstybėms narėms.
7. Profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorius:
3) praneša kitoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai apie kompetentingas institucijas, numatytas šio straipsnio 5 dalyje;
5) nuo 2007 m. spalio 20 d. kas dveji metai siunčia Europos Komisijai profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistemos taikymo ataskaitą ir pateikia priimtų sprendimų statistinę suvestinę ir pagrindinių šio įstatymo taikymo problemų sąrašą;
6) teikia prašymus Europos Komisijos Profesinių kvalifikacijų pripažinimo komitetui dėl atsiradusių sunkumų konkrečioje srityje taikant šio įstatymo nuostatas.
7) sudaro reglamentuojamų profesijų sąrašą, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustatyta tvarka;
8. Profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorius turi teisę gauti informaciją iš šio įstatymo 54 straipsnyje nurodytos kontaktinės institucijos šio straipsnio 7 dalyje numatytoms pareigoms atlikti.
9. Nacionalinė reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo taryba (toliau – Taryba) yra profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriaus patariamoji institucija, sprendžianti strateginius profesinių kvalifikacijų pripažinimo klausimus.
54 straipsnis. Kontaktinės institucijos
2. Kontaktinė institucija:
1) teikia piliečiams ir kitų valstybių narių kontaktinėms institucijoms būtiną informaciją apie šiame įstatyme numatytos profesinės kvalifikacijos pripažinimą: informaciją apie nacionalinės teisės aktus, reglamentuojamas profesijas ir profesines veiklas, įskaitant socialinę apsaugą reglamentuojančius teisės aktus ir, kai taikytina, profesinės etikos taisykles;
VI DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
1 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO 16 DALIES SĄLYGAS
2 priedas
Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų ĮSTATYMO
SPECIALIOS STRUKTŪROS KURSŲ SĄRAŠAS
1. Paramedicinos ir vaikų priežiūros mokymo kursai
Kvalifikacija įgyta:
Vokietijoje:
— vaikų slaugytojas („Kinderkrankenschwester / Kinderkrankenpfleger“),
— fizioterapeutas („Krankengymnast(in) / Physiotherapeut(in)“)[3],
— darbo terapeutas / ergoterapeutas („Beschäftigungs- und Arbeitstherapeut/Ergotherapeut“),
— logopedas („Logopäde / Logopädin“),
— ortoptikas („Orthoptist(in)“),
— valstybės pripažįstamas vaikų priežiūros darbuotojas („Staatlich anerkannte(r) Erzieher(in)“),
— valstybės pripažįstamas specialusis pedagogas („Staatlich anerkannte(r) Heilpädagoge(-in)“),
— medicinos laboratorijos technikas („medizinisch-technische(r) Laboratoriums- Assistent(in)“),
— medicinos rentgeno technikas („medizinisch-technische(r) Radiologie-Assistent(in)“),
— medicinos funkcinės diagnostikos technikas („medizinisch-technische(r) Assistent(in) für Funktionsdiagnostik“),
— veterinarijos technikas („veterinärmedizinisch-technische(r) Assistent(in)“),
— dietistas („Diätassistent(in)“),
— farmacijos specialisto („Pharmazieingenieur“) kvalifikacija, įgyta iki 1994 m. kovo 31 d. buvusioje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje arba naujojoje Länder teritorijoje,
— psichikos sveikatos slaugytojas („Psychiatrische(r) Krankenschwester / Krankenpfleger“),
— kalbos terapeutas („Sprachtherapeut(in)“),
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš:
i) ne trumpesnio kaip 3 metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje, kurią baigiant reikia laikyti egzaminą, ir tam tikrais atvejais papildomai vienų arba 2 metų specializacijos kursų, kuriuos baigiant taip pat reikia laikyti egzaminą,
ii) arba bent 2.5 metų specializuotoje mokykloje, kurią baigiant reikia laikyti egzaminą, ir papildomai ne trumpesnės kaip šešių mėnesių darbo praktikos arba ne trumpesnės kaip šešių mėnesių stažuotės patvirtintoje įmonėje,
iii) arba bent 2 metų specializuotoje mokykloje, kurią baigiant reikia laikyti egzaminą, ir papildomai ne trumpesnės kaip vienų metų darbo praktikos arba ne trumpesnės kaip vienų metų stažuotės patvirtintoje įmonėje;
Čekijos Respublikoje:
— sveikatos apsaugos padėjėjas („Zdravotnický asistent“),
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų profesinio vidurinio ugdymo vidurinėje medicinos mokykloje, pasibaigiantį „maturitní zkouška“ egzaminu;
— mitybos padėjėjas („Nutriční asistent“),
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų profesinio vidurinio ugdymo vidurinėje medicinos mokykloje, pasibaigiantį „maturitní zkouška“ egzaminu;
Italijoje:
— dantų technikas („odontotecnico“),
— optikas („ottico“);
kuris yra baigęs mokymo ir lavinimo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš:
i) ne trumpesnio kaip 3 metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje, kurią baigiant reikia laikyti egzaminą, ir kai kuriais atvejais papildomai vienų arba 2 metų specializacijos kursų, kuriuos baigiant taip pat reikia laikyti egzaminą,
ii) arba bent 2,5 metų specializuotoje mokykloje, kurią baigiant reikia laikyti egzaminą, ir papildomai ne trumpesnės kaip šešių mėnesių darbo praktikos arba ne trumpesnės kaip šešių mėnesių stažuotės patvirtintoje įmonėje,
iii) arba bent 2 metų specializuotoje mokykloje, kurią baigiant reikia laikyti egzaminą, ir papildomai ne trumpesnės kaip vienų metų darbo praktikos arba ne trumpesnės kaip vienų metų stažuotės patvirtintoje įmonėje;
Kipre:
— dantų technikas („οδοντοτεχνίτης“),
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 14 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 6 metų pradinio ugdymo, 6 metų vidurinio ugdymo, 2 metų aukštesniojo profesinio mokymo ir vienų metų profesinės praktikos;
— optikas („τεχνικός oπτικός“),
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 14 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 6 metų pradinio ugdymo, 6 metų vidurinio ugdymo, 2 metų aukštesniojo mokymo ir vienų metų profesinės praktikos;
Latvijoje:
— dantų gydytojo padėjėjas („zobārstniecības māsa“),
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 10 metų bendrojo vidurinio ugdymo, 2 metų profesinio mokymo medicinos mokykloje ir 3 metų profesinės praktikos, kurią baigus turi būti išlaikytas kvalifikacinis egzaminas specialybės pažymėjimui gauti;
— biomedicinos laborantas („biomedicīnas laborants“),
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 10 metų bend- rojo vidurinio ugdymo, 2 metų profesinio mokymo medicinos mokykloje ir 2 metų profesinės praktikos, kurią baigus turi būti išlaikytas kvalifikacinis egzaminas specialybės pažymėjimui gauti;
— dantų technikas („zobu tehniķis“),
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 10 metų bend- rojo vidurinio ugdymo, 2 metų profesinio mokymo medicinos mokykloje ir 2 metų profesinės praktikos, kurią baigus turi būti išlaikytas kvalifikacinis egzaminas specialybės pažymėjimui gauti;
— fizioterapeuto padėjėjas („fizioterapeita asistents“),
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 10 metų bend- rojo vidurinio ugdymo, 3 metų profesinio mokymo medicinos mokykloje ir 2 metų profesinės praktikos, kurią baigus turi būti išlaikytas kvalifikacinis egzaminas specialybės pažymėjimui gauti;
Liuksemburge:
— medicinos rentgeno technikas („assistant(e) technique médical(e) en radiologie“),
— medicinos laboratorijos technikas („assistant(e) technique médical(e) de laboratoire“),
— psichikos sveikatos slaugytojas („infirmier / ière psychiatrique“),
— medicinos chirurgo padėjėjas („assistant(e) technique médical(e) en chirurgie“),
— vaikų slaugytojas („infirmier / ière puériculteur / trice“),
— slaugytojas-anesteziologas („infirmier / ière anesthésiste“),
— kvalifikuotas masažuotojas („masseur / euse diplômé(e)“),
— vaikų priežiūros darbuotojas („éducateur / trice“),
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš:
i) ne trumpesnio kaip 3 metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje, kurią baigiant reikia laikyti egzaminą, ir kai kuriais atvejais papildomai vienų arba 2 metų specializacijos kursų, kuriuos baigiant taip pat reikia laikyti egzaminą;
ii) arba bent 2,5 metų specializuotoje mokykloje, kurią baigiant reikia laikyti egzaminą, ir papildomai ne trumpesnės kaip šešių mėnesių darbo praktikos arba ne trumpesnės kaip šešių mėnesių stažuotės patvirtintoje įmonėje;
iii) arba bent 2 metų specializuotoje mokykloje, kurią baigiant reikia laikyti egzaminą, ir papildomai ne trumpesnės kaip vienų metų darbo praktikos arba ne trumpesnės kaip vienų metų stažuotės patvirtintoje įmonėje;
Nyderlanduose:
— veterinaro padėjėjas („dierenartsassistent“),
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš 3 metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje (MBO schema) arba pasirinktinai 3 metų pagal profesinio mokymo pagal dvigubos gamybinės praktikos programą LLW, abiem atvejais laikomas baigiamasis egzaminas.
Austrijoje:
— specialusis pagrindinis slaugytojų, kurios specializuojasi prižiūrėti vaikus ir jaunimą, mokymas („spezielle Grundaus- bildung in der Kinder- und Jugendlichenpflege“),
— specialusis pagrindinis psichikos sveikatos slaugytojų mokymas („spezielle Grundausbildung in der psychiatrischen Gesundheits- und Krankenpflege“),
— kontaktinių lęšių optikas („Kontaktlinsenoptiker“),
— pedikiūro specialistas („Fußpfleger“),
— klausos pagalbinių priemonių technikas („Hörgeräteakustiker“),
— nereceptinių vaistinių preparatų pardavėjas („Drogist“),
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 14 metų, įskaitant ne trumpesnį kaip 5 metų mokymą pagal struktūrinio mokymo programą, suskirstytą į ne trumpesnę kaip 3 metų gamybinę praktiką, į kurią įeina mokymas darbo vietoje ir mokymas profesinio mokymo įstaigoje, taip pat profesinę praktiką ir mokymą, baigiamą laikant profesijos egzaminą, suteikiantį teisę dirbti pagal įgytą specialybę ir mokyti mokinius;
— masažuotojas („Masseur“),
kuris yra baigęs iš viso 14 metų mokymo kursą, įskaitant 5 metų mokymą pagal struktūrinio mokymo programą, sudarytą iš 2 metų gamybinės praktikos, 2 metų profesinės praktikos ir mokymo bei vienų metų mokymo kurso, kuris baigiamas laikant profesijos egzaminą, suteikiantį teisę dirbti pagal įgytą specialybę ir mokyti mokinius;
— vaikų darželio darbuotojas („Kindergärtner / in“),
— vaikų priežiūros darbuotojas („Erzieher“),
kuris yra baigęs iš viso 13 metų mokymo kursą, įskaitant 5 metų profesinį mokymą specializuotoje profesinėje mokykloje, kurią baigiant laikomas egzaminas;
Slovakijoje:
— pagrindinės menų mokyklos šokių mokytojas („učiteľ v tanečnom odbore na základných umeleckých školách“),
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 14,5 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo, 4 metų mokymo vidurinėje specialiojoje mokykloje ir 5 semestrų šokių pedagogikos kurso,
— specialiųjų mokymo įstaigų ir socialinių tarnybų pedagogas („vychovávatel' v špeciálnych výchovných zariadeniach a v zariadeniach sociálnych služieb“),
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 14 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8/9 metų pagrindinio ugdymo, 4 metų studijų vidurinėje pedagogikos mokykloje ar kitoje vidurinėje mokykloje ir 2 metų papildomų pedagogikos studijų.
2. Amato meistro sektorius („Mester / Meister / Maître“), kuris atitinka mokymo ir lavinimo kursus, skirtus šios įstatymo III dalies II skyriuje neapibūdintiems įgūdžiams
Kvalifikacija įgyta:
Danijoje:
— optikas („optometrist“),
Šio kurso bendra trukmė yra 14 metų, įskaitant 5 metus profesinio mokymo, suskirstyto į 2,5 metų teorinį mokymą profesinio mokymo įstaigoje ir 2,5 metų praktinį mokymą darbo vietoje, kurį baigus laikomas pripažintas amato egzaminas, suteikiantis teisę vadintis „Mester“ vardu;
— ortopedijos technikas („ortopædimekaniker“),
Šio kurso bendra trukmė yra 12,5 metų, įskaitant 3,5 metų profesinio mokymo, suskirstyto į šešių mėnesių teorinį mokymą profesinio mokymo įstaigoje ir 3 metų praktinį mokymą darbo vietoje, kurį baigus laikomas pripažintas amato egzaminas, suteikiantis teisę vadintis „Mester“ vardu;
— ortopedinių batų batsiuvys („ortopædiskomager“),
Šio kurso bendra trukmė yra 13,5 metų, įskaitant 4 su puse metų profesinio mokymo, suskirstyto į 2 metų teorinį mokymą profesinio mokymo įstaigoje ir 2,5 metų praktinį mokymą darbo vietoje, po kurio laikomas pripažintas amato egzaminas, suteikiantis teisę vadintis „Mester“ vardu;
Vokietijoje:
— optikas („Augenoptiker“),
— dantų technikas („Zahntechniker“),
— chirurginių tvarsčių gamintojas („Bandagist“),
— klausos pagalbinių priemonių gamintojas („Hörgeräte-Akustiker“),
— ortopedijos technikas („Orthopädiemechaniker“),
— ortopedinių batų batsiuvys („Orthopädieschuhmacher“);
Liuksemburge:
— optikas („opticien“),
— dantų technikas („mécanicien dentaire“),
— klausos pagalbinių priemonių gamintojas („audioprothésiste“),
— ortopedijos technikas / chirurginių tvarsčių gamintojas („mécanicien orthopédiste / bandagiste“),
— ortopedinių batų batsiuvys („orthopédiste-cordonnier“);
Šių kursų bendra trukmė yra 14 metų, įskaitant mažiausiai 5 metų mokymą pagal struktūrinio mokymo programą, mokantis dalimis darbo vietoje ir profesinio mokymo įstaigoje, paskui laikant egzaminą, norint savarankiškai imtis bet kokios kvalifikuotos veiklos arba atitinkamu atsakomybės lygiu dirbti įmonėje.
Austrijoje:
— chirurginių tvarsčių gamintojas („Bandagist“),
— korsetų gamintojas („Miederwarenerzeuger“),
— optikas („Optiker“),
— ortopedinių batų batsiuvys („Orthopädieschuhmacher“),
— ortopedijos technikas („Orthopädietechniker“),
— dantų technikas („Zahntechniker“),
— sodininkas („Gärtner“),
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 14 metų, įskaitant mažiausiai 5 metų mokymą pagal struktūrinio mokymo programą, suskirstytą į mažiausiai 3 metų gamybinę praktiką, į kurią įeina mokymas darbo vietoje ir mokymas profesinio mokymo įstaigoje, taip pat ne trumpesnę kaip 2 metų profesinę praktiką ir mokymą, baigiamą laikant meistro kvalifikacijos egzaminą, suteikiantį teisę dirbti pagal įgytą specialybę, mokyti mokinius ir vadintis „Meister“ vardu;
Žemės ūkio ir miškininkystės srities meistrų kvalifikacija, tai yra:
— žemės ūkio meistras („Meister in der Landwirtschaft“),
— kaimo namų ūkio ekonomikos meistras („Meister in der ländlichen Hauswirtschaft“),
— sodininkystės meistras („Meister im Gartenbau“),
— prekinės daržininkystės meistras („Meister im Feldgemüsebau“),
— pomologijos ir vaisių perdirbimo meistras („Meister im Obstbau und in der Obstverwertung“),
— vynuogininkystės ir vynininkystės meistras („Meister im Weinbau und in der Kellerwirtschaft“),
— pienininkystės meistras („Meister in der Molkerei- und Käsereiwirtschaft“),
— arklininkystės meistras („Meister in der Pferdewirtschaft“),
— žuvininkystės meistras („Meister in der Fischereiwirtschaft“),
— paukštininkystės meistras („Meister in der Geflügelwirtschaft“),
— bitininkystės meistras („Meister in der Bienenwirtschaft“),
— miškininkystės meistras („Meister in der Forstwirtschaft“),
— miškų sodinimo ir tvarkymo meistras („Meister in der Forstgarten- und Forstpflegewirtschaft“),
— žemės ūkio produktų sandėliavimo meistras („Meister in der landwirtschaftlichen Lagerhaltung“);
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 15 metų, įskaitant mažiausiai 6 metų mokymą pagal struktūrinio mokymo programą, suskirstytą į mažiausiai 3 metų gamybinę praktiką, į kurią įeina mokymas įmonėje ir mokymas profesinio mokymo įstaigoje, taip pat 3 metų profesinė praktika, baigiamą laikant profesijos meistro kvalifikacijos egzaminą, suteikiantį teisę mokyti mokinius ir vadintis „Meister“ vardu;
Lenkijoje:
— praktinio profesinio mokymo mokytojas („Nauczyciel praktycznej nauki zawodu“),
kurio mokymo kursas susideda iš:
i) 8 metų pagrindinio ugdymo, 5 metų profesinio vidurinio mokymo ar atitinkamo vidurinio ugdymo susijusioje srityje, ne trumpesnių kaip 150 valandų pedagogikos kursų, darbo saugos ir higienos kursų ir 2 metų profesijos, kurios ketinama mokyti, profesinės praktikos, arba
ii) 8 metų pagrindinio ugdymo, 5 metų profesinio vidurinio mokymo ir įgytas aukštesniosios pedagoginės technikos mokyklos baigimo diplomas, arba
iii) 8 metų pagrindinio ugdymo, 2–3 metų pagrindinio profesinio vidurinio mokymo, ne trumpesnės kaip 3 metų profesinės praktikos, patvirtintos tam tikros profesijos meistro laipsniu, ir bent 150 valandų pedagogikos kurso;
Slovakijoje:
— profesinio mokymo meistras („majster odbornej výchovy“),
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš 8 metų pagrindinio ugdymo, 4 metų profesinio mokymo (užbaigtas profesinio vidurinio mokymo ir (arba) atitinkamo (panašaus) profesinio mokymo arba amato kursas) ir ne trumpesnės kaip 3 metų profesinės praktikos asmens baigto mokslo arba įgyto amato srityje bei papildomų pedagoginių studijų pedagogikos fakultete ar technikos universitete arba baigto vidurinio ugdymo arba amato mokymo atitinkamuose (panašiuose) profesinio mokymo arba amato kursuose ir ne trumpesnės kaip 3 metų profesinės praktikos asmens baigto mokslo arba įgyto amato srityje bei papildomų pedagoginių studijų pedagogikos fakultete arba iki 2005 m. rugsėjo 1 d. specializuoto mokymo specialioje pedagogikos srityje, kurį profesinio mokymo meistrams teikia specialiųjų mokyklų, kuriose nėra papildomų pedagoginių studijų, metodologijos centrai.
3. Jūreivystės sektorius
a) Jūrų transportas
Kvalifikacija įgyta:
Čekijoje:
— denio padėjėjas („palubní asistent“),
— už budėjimą atsakingas pareigūnas („námořní poručík“),
— vyresniojo kapitono padėjėjas („první palubní důstojník“),
— kapitonas („kapitán“),
— mechanikas padėjėjas („strojní asistent“),
— budintysis mechanikas („strojní důstojník“),
— antrasis mechanikas („druhý strojní důstojník“),
— vyresnysis mechanikas („první strojní důstojník“),
— elektrotechnikas („elektrotechnik“),
— vyresnysis elektrikas („elektrodůstojník“).
— Danijoje:
— laivo kapitonas („skibsfører“),
— pirmasis kapitono padėjėjas („overstyrmand“),
— viršila vairininkas, denio karininkas („enestyrmand, vagthavende styrmand“),
— denio karininkas („vagthavende styrmand“),
— mechanikas („maskinchef“),
— pirmasis mechanikas („l. maskinmester“),
— pirmasis mechanikas / budintysis mechanikas („l. maskinmester / vagthavende maskinmester“);
Vokietijoje:
— didelio pakrantės laivo kapitonas („Kapitän AM“),
— pakrantės laivo kapitonas („Kapitän AK“),
— didelio pakrantės laivo denio karininkas („Nautischer Schiffsoffizier AMW“),
— pakrantės laivo denio karininkas („Nautischer Schiffsoffizier AKW“),
— C rango vyriausiasis mechanikas („Schiffsbetriebstechniker CT–Leiter von Maschinenanlagen“),
— C rango laivo mašinistas („Schiffsmaschinist CMa–Leiter von Maschinenanlagen“),
— C rango laivo mechanikas („Schiffsbetriebstechniker CTW“),
— laivo mašinistas, C rango savarankiškas mechanikas („Schiffsmaschinist CMaW–Technischer Alleinoffizier“);
Italijoje:
— denio karininkas („ufficiale di coperta“),
— mechanikas („ufficiale di macchina“);
Latvijoje:
— laivų elektromechanikas („Kuģu elektromehāniķis“),
— šaldymo įrenginių operatorius („Kuģa saldēšanas iekārtu mašīnists“);
Nyderlanduose:
— pirmasis kapitono padėjėjas (pakrantės laivų) (papildomai mokęsis) („stuurman kleine handelsvaart (met aanvulling)“),
— kabotažinio laivo mechanikas (diplomuotas) („diploma motordrijver“),
— VTS pareigūnas („VTS-functionaris“), kurie išėjo tokį mokymo kursą:
— Čekijoje:
2) a) baigęs jūreivystės akademiją ar jūreivystės koledžą – navigacijos departamentą, abu kursai baigiami „maturitní zkouška“ egzaminu, ir atlikęs patvirtintą ne trumpesnę kaip šešių mėnesių tarnybą plaukiojančiame laive studijų metu arba
b) atlikęs patvirtintą ne trumpesnę kaip 2 metų tarnybą plaukiojančiame laive, kurią sudaro budėjimas jūroje dirbant pagalbinį darbą laivuose, ir baigęs patvirtintus kursus, atitinkančius STCW kodekso (Tarptautinė konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų) A–II/1 skirsnyje išdėstytus kompetencijos standartus ir rengiamus STCW konvencijos šalies jūreivystės akademijos ar koledžo, ir išlaikęs egzaminą dalyvaujant JTK (Čekijos jūrų transporto komiteto) pripažintai egzaminų komisijai;
1) atlikęs patvirtintą ne trumpesnę kaip šešių mėnesių tarnybą dirbdamas denio padėjėju plaukiojančiuose laivuose, kurių bendras tonažas yra 500 ar daugiau tonų, jeigu asmuo yra baigęs jūreivystės koledžą ar akademiją, ar vienų metų, jei asmuo baigęs patvirtintus kursus, atitinkančius budėtojo jūroje specialybę,
iii) vyresniojo kapitono padėjėjas („první palubní důstojník“):
turintis pareigūno, atsakingo už budėjimą jūroje laivuose, kurių bendras tonažas yra 500 ar daugiau tonų, kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą ir atlikęs patvirtintą ne trumpesnę kaip dvylikos mėnesių tarnybą eidamas tas pareigas plaukiojančiame laive.
1) turintis laivo kapitono pažymėjimą, suteikiantį teisę dirbti laivuose, kurių bendras tonažas nuo 500 iki 3 000 tonų,
2) turintis vyresniojo kapitono padėjėjo kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą, suteikiantį teisę dirbti laivuose, kurių bendras tonažas didesnis nei 3 000 tonų, ir patvirtintą ne trumpesnę kaip šešių mėnesių tarnybą dirdamas vyresniojo kapitono padėjėju laivuose, kurių bendras tonažas yra 500 ar daugiau tonų, ir patvirtintą ne trumpesnę kaip šešių mėnesių tarnybą dirbdamas vyresniojo kapitono padėjėju laivuose, kurių bendras tonažas 3 000 ar daugiau tonų;
2) baigęs jūreivystės akademiją ar jūreivystės koledžą – jūrų inžinerijos departamentą ir atlikęs patvirtintą ne trumpesnę kaip šešių mėnesių tarnybą plaukiojančiame laive studijų metu;
vi) budintysis mechanikas („strojní důstojník“):
atlikęs patvirtintą ne trumpesnę kaip 6 mėnesių tarnybą dirbdamas mechaniko padėjėju plaukiojančiame laive, kai yra baigta jūreivystės akademija ar koledžas;
vii) antrasis mechanikas („druhý strojní důstojník“):
atlikęs patvirtintą ne trumpesnę kaip 12 mėnesių tarnybą dirbdamas trečiuoju mechaniku plaukiojančiuose laivuose, kurių eigos variklių galingumas ne mažesnis kaip 750 kW;
viii) vyresnysis mechanikas („první strojní důstojník“):
turintis atitinkamą laivų, kurių eigos variklio galingumas ne mažesnis kaip 3 000 kW, antrojo mechaniko pažymėjimą ir atlikęs patvirtintą ne trumpesnę kaip 6 mėnesių tarnybą eidamas tas pareigas plaukiojančiuose laivuose;
2) baigęs jūreivystės ar kitą akademiją, elektroinžinerijos fakultetą, technikos mokyklą ar elektrotechnikos inžinerijos koledžą, bet kokius kursus, kurie baigiami „maturitní zkouška“ egzaminu ir atlikęs patvirtintą ne trumpesne kaip 12 mėnesių praktiką elektros inžinerijos srityje.
1) baigęs jūreivystės ar kitą akademiją ar koledžą, jūrų elektroinžinerijos fakultetą arba kitą akademiją ar vidurinę mokyklą elektros inžinerijos srityje, visi kursai turi būti baigti „maturitní zkouška“ ar valstybiniu egzaminu,
2) atlikęs patvirtintą ne trumpesnę kaip 12 mėnesių trukmės tarnybą dirbdamas elektriku plaukiojančiame laive, jei asmuo baigęs akademiją ar koledžą, arba 24 mėnesių – jei asmuo baigęs vidurinę mokyklą.
— Danijoje po 9 metų pradinio ugdymo lankomas pagrindinio mokymo kursas ir (arba) atliekama 17–36 mėnesių tarnyba jūroje, po to papildomai:
ii) kiti mokosi 3 metus specializuoto profesinio mokymo įstaigoje.
— Vokietijoje bendra mokymo trukmė yra 14–18 metų, įskaitant trejų metų pagrindinio profesinio ugdymo kursą ir vienerių metų tarnybą jūroje. Po to papildomai vienus arba 2 metus mokomasi specializuotoje profesinio mokymo įstaigoje, jei tikslinga, dvejus metus dirbama laivyboje.
— Latvijoje:
2) baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų ir 6 mėnesių, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 9 metų pagrindinio ugdymo ir bent 3 metų profesinio mokymo. Papildomai reikalaujama ne trumpesnės kaip 6 mėnesių tarnybos dirbant laivo elektriku ar elektriko inžinieriaus padėjėju plaukiojančiuose laivuose, kurių eigos variklių galingumas 750 kW ar daugiau. Profesinis mokymas baigiamas specialiu kompetentingos institucijos surengtu egzaminu pagal Transporto ministerijos patvirtintą mokymo programą;
2) baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 9 metų pagrindinio ugdymo ir ne trumpesnio kaip 3 metų profesinio mokymo. Taip pat reikalaujama ne trumpesnės kaip 12 mėnesių tarnybos laive einant šaldymo įrenginių inžinieriaus padėjėjo pareigas. Profesinis mokymas baigiamas specialiu kompetentingos institucijos surengtu egzaminu pagal Transporto ministerijos patvirtintą mokymo programą.
— Italijoje bendra mokymo trukmė yra 13 metų, iš kurių mažiausiai 5 metus mokomasi profesinio mokymo įstaigoje, baigiamoje laikant egzaminą, ir, kur tikslinga, papildomai atliekant praktiką.
— Nyderlanduose:
i) pirmasis kapitono padėjėjas (pakrantės laivų) (papildomai mokęsis) („stuurman kleine handelsvaart (met aanvulling)“) ir kabotažinio laivo mechanikas (diplomuotas) („diploma motordrijver“), mokęsis 14 metų, iš jų mažiausiai 2 metus specializuotoje profesinio mokymo įstaigoje, vėliau papildomai atlikęs 12 mėnesių praktiką;
ii) VTSpareigūnas („VTS-functionaris“), iš viso mokęsis mažiausiai 15 metų, iš kurių mažiausiai 3 metus aukštojo profesinio mokymo įstaigoje („HBO“) arba aukštesniojo profesinio mokymo įstaigoje („MBO“), po to lankęs valstybinius arba regioninius specializacijos kursus, kuriuos sudaro mažiausiai po 12 savaičių teorinio mokymo, ir išlaikęs egzaminą;
išsilavinimas pripažįstamas pagal STCW konvenciją (Tarptautinė konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, 1978 m.).
— Rumunijoje:
2) a) atitinkamas jūrininko profesijos pažymėjimas (vidurinės mokyklos lygio jūreivystės studijos); dirbęs 24 mėnesius jūrininku jūroje plaukiojančiame laive, iš kurių ne mažiau kaip 12 mėnesių — per paskutinius 5 metus, baigęs paaukštinimo į vykdomąsias pareigas kursą (7 dienų);
b) arba turintis atitinkamą jūrininko kvalifikacijos pažymėjimą (vidurinės mokyklos lygio jūreivystės studijos); ir radijo operatoriaus, mobiliojo jūrų laivo atpažinimo techninio operatoriaus kvalifikacijos pažymėjimą; 24 mėnesius dirbęs jūrininku ir radijo operatoriumi, mobiliojo jūrų laivo atpažinimo techniniu operatoriumi ar Globalinės jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistemos — Galilėjo operatyvinės bendrovės (GMDSS–GOC) operatoriumi jūroje plaukiojančiame laive; baigęs paaukštinimo į vykdomąsias pareigas kursą (7 dienų)."
b) Jūrų žvejyba
Kvalifikacija įgyta:
Vokietijoje:
— gelmių žvejybos kapitonas („Kapitän BG / Fischerei“),
— pakrantės žvejybos kapitonas („Kapitän BLK / Fischerei“),
— gelmių žvejybos laivo denio karininkas („Nautischer Schiffsoffizier BGW / Fischerei“),
— pakrantės žvejybos laivo denio karininkas („Nautischer Schiffsoffizier BK / Fischerei“);
Nyderlanduose:
— pirmasis kapitono padėjėjas / V mechanikas („stuurman werktuigkundige V“),
— IV mechanikas (žvejybos laivo) („werktuigkundige IV visvaart“),
— pirmasis kapitono padėjėjas IV (žvejybos laivas) („stuurman IV visvaart“),
— pirmasis kapitono padėjėjas / VI mechanikas („stuurman werktuigkundige VI“),
kurie baigė tokį mokymo kursą:
— Vokietijoje bendra mokymo trukmė yra 14–18 metų, įskaitant 3 metų pagrindinio profesinio mokymo kursą ir vienų metų tarnybą jūroje, paskui papildomai mokomasi vienus arba 2 metus specializuotoje profesinio mokymo įstaigoje ir, kur tikslinga, įgyjama 2 metų darbo patirtis laivyboje,
— Nyderlanduose skirtingos trukmės 13–15 metų kursas, iš jų mažiausiai 2 metai specializuotoje profesinėje mokykloje, po to papildomai atlieka 12 mėnesių darbo praktiką,
toks išsilavinimas pripažįstamas pagal Torremolinos konvenciją (1977 m. Tarptautinė konvencija dėl žvejybos laivų saugos).
4. Techninis sektorius
Kvalifikacija įgyta:
Austrijoje:
— miškininkas („Förster“),
— techninis konsultantas („Technisches Büro“),
— darbo nuomos specialistas („Überlassung von Arbeitskräften - Arbeitsleihe“),
— įdarbinimo agentas („Arbeitsvermittlung“),
— investicijų konsultantas („Vermögensberater“),
— privatus tyrėjas („Berufsdetektiv“),
— apsaugininkas („Bewachungsgewerbe“),
— nekilnojamojo turto agentas („Immobilienmakler“),
— nekilnojamojo turto vadybininkas („Immobilienverwalter“),
— statybos projektų organizatorius („Bauträger, Bauorganisator, Baubetreuer“),
— skolų inkasavimo institucijos darbuotojas („Inkassobüro / Inkassoinstitut“),
kurie yra baigę ne trumpesnį kaip 15 metų mokymo ir lavinimo kursą, susidedantį iš 8 metų privalomojo mokymo, ne mažiau kaip 5 metų vidurinių techninių arba prekybos studijų, baigiamų laikant techninio arba komercinio brandos lygio kvalifikacinį egzaminą, po to papildomai 2 metų mokymo ir lavinimo kursą darbo vietoje. Studijos baigiamos laikant profesinį egzaminą;
— draudimo konsultantas („Berater in Versicherungsangelegenheiten“),
kuris yra baigęs 15 metų mokymo ir lavinimo kursą, įskaitant 6 metų mokymą pagal struktūrinio mokymo programą, suskirstytą į 3 metų praktiką ir 3 metų profesinę praktiką bei mokymą, baigiamą laikant egzaminą;
— statybos meistras (planavimas ir techniniai apskaičiavimai) („Planender Baumeister“),
— medienos statybos meistras (planavimas ir techniniai apskaičiavimai) („Planender Zimmermeister“),
kurie yra baigę ne trumpesnį kaip 18 metų mokymo ir lavinimo kursą, įskaitant ne trumpesnį kaip 9 metų profesinio lavinimo kursą, suskirstytą į 4 metų vidurinį techninį lavinimą ir 5 metų profesinę praktiką, ir mokymą, baigiamą laikant profesijos egzaminą, suteikiantį teisę dirbti pagal įgytą specialybę ir mokyti mokinius, jeigu šis mokymas susijęs su teise planuoti pastatus, atlikti techninius apskaičiavimus ir vadovauti statybos darbams („Maria Theresian privilegija“);
— prekybos buhalteris („Gewerblicher Buchhalter“) pagal 1994 m. Gewerbeordnung (1994 m. Įstatymas dėl prekybos, amatų ir pramonės),
— besiverčiantis privačia praktika buhalteris („Selbständiger Buchhalter“) pagal 1999 m. Bundesgesetz über die
Wirtschaftstreuhandberufe (1999 m. Įstatymas dėl valstybinio sektoriaus finansų apskaitos profesijų).
Čekijoje:
— kvalifikuotas technikas, kvalifikuotas statybininkas („autorizovaný technik, autorizovaný stavitel“),
kuris yra baigęs ne trumpesnį kaip 9 metų profesinį mokymą, susidedantį iš 4 metų techninio vidurinio mokymo, pasibaigiantį „maturitní zkouška“ egzaminu (vidurinės technikos mokyklos egzaminu), ir 5 metų profesinės praktikos, kuri baigiama pasirinktos profesinės veiklos statybos srityje profesinės kvalifikacijos egzaminu (pagal Aktą Nr. 50/ 1976 Sb. (Statybos aktas) ir Aktą Nr. 360/1992 Sb.);
— geležinkelių transporto priemonės vairuotojas („fyzická osoba řídící drážní vozidlo“),
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų vidurinio profesinio mokymo, pasibaigiantį „maturitní zkouška“ egzaminu ir valstybiniu transporto priemonių varomosios jėgos egzaminu;
— kelių priežiūros technikas („drážní revizní technik“),
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų profesinio vidurinio mokymo vidurinėje mechanikos ar elektronikos mokykloje, pasibaigiantį „maturitní zkouška“ egzaminu.
— vairavimo instruktorius („učitel autoškoly“),
asmuo, ne jaunesnis kaip 24 metų, baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir ne trumpesnio kaip 4 metų profesinio vidurinio mokymo, pagrindinį dėmesį skiriant eismui ir mašinų įrangai, pasibaigiantį „maturitní zkouška“ egzaminu;
— valstybės technikas, atsakingas už motorinių transporto priemonių techninę apžiūrą („kontrolní technik STK“),
asmuo, ne jaunesnis kaip 21 metų, baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir ne trumpesnio kaip 4 metų profesinio vidurinio mokymo, pasibaigiantį „maturitní zkouška“ egzaminu, ir ne trumpesnės kaip 2 metų techninės praktikos; suinteresuotas asmuo privalo turėti vairuotojo pažymėjimą ir asmens neteistumo pažymą bei privalo būti baigęs specialų ne trumpesnį kaip 120 valandų valstybės technikų mokymo kursą bei sėkmingai išlaikęs egzaminą;
— automobilių išmetamųjų dujų kontrolės mechanikas („mechanik měření emisí“),
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir ne trumpesnio kaip 4 metų profesinio vidurinio mokymo, pasibaigiantį „maturitní zkouška“ egzaminu; be to, pareiškėjas turi būti atlikęs ne trumpesnę kaip 3 metų techninę praktiką ir baigęs specialų 8 valandų trukmės automobilių šmetamųjų dujų kontrolės mechanikų mokymą ir sėkmingai išlaikęs egzaminą;
— I klasės kapitonas („kapitán I. třídy“),
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 15 metų, susidedantį iš 8 metų pagrindinio ugdymo ir 3 metų profesinio mokymo, pasibaigiantį „maturitní zkouška“ egzaminu ir tinkamumo pažymėjimu patvirtinamu egzaminu. Baigus šį profesinį mokymą turi būti atliekama 4 metų profesinė praktika, kuri baigiama egzaminu;
— paminklų, kurie yra meno kūriniai, restauratorius („restaurátor památek, které jsou díly uměleckých řemesel“),
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, jei restauravimo kursas apima visą vidurinį techninį mokymą, arba 10 ar 12 metų susijusio kurso studijas, ir yra įgijęs 5 metų profesinę patirtį, jei visas vidurinis techninis mokymas baigiamas „maturitní zkouška“ egzaminu, ar yra įgijęs 8 metų profesinę patirtį, jei vidurinis techninis mokymasis baigiamas baigiamuoju amato egzaminu;
— meno darbų, kurie nėra paminklai, bet yra saugomi muziejų ir galerijų kolekcijose, ir kitų kultūros vertybių restauratorius („restaurátor děl výtvarných umění, která nejsou památkami a jsou uložena ve sbírkách muzeí a galerií, a ostatních předmětů kulturní hodnoty“),
kuris yra baigęs 12 metų trukmės mokymo kursą bei įgijęs 5 metų profesinę patirtį, jeigu restauravimo kursas apima visą vidurinį techninį mokymą, pasibaigiantį „maturitní zkouška“ egzaminu;
— atliekų tvarkytojas („odpadový hospodář“),
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų vidurinio profesinio mokymo, pasibaigiantį „maturitní zkouška“ egzaminu, ir per pastaruosius 10 metų įgijęs bent 5 metų patirtį atliekų tvarkymo sektoriuje;
— sprogdinimų techninis vadovas („technický vedoucí odstřelů“),
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir ne trumpesnio kaip 4 metų profesinio vidurinio mokymo, pasibaigiantį „maturitní zkouška“ egzaminu,
ir
įgijęs 2 metų patirtį dirbdamas požeminiu sprogdintoju (požeminiai darbai) ar 1 metų patirtį dirbdamas paviršiuje (paviršiaus darbai), įskaitant 6 mėnesių patirtį dirbant sprogdintojo padėjėju;
baigęs 100 valandų teorinio ir praktinio mokymo kursą, kuris baigiamas atitinkamo rajono kasybos valdžios institucijos surengtu egzaminu;
įgijęs 6 mėnesių ar ilgesnę profesinę didelių sprogdinimo darbų planavimo ir vykdymo patirtį;
baigęs 32 valandų teorinio ir praktinio mokymo kursą, kuris baigiamas Čekijos kasybos valdžios institucijos surengtu egzaminu.
Italijoje:
— statybos geodezininkas („geometra“),
— matininkas („perito agrario“),
kurie yra baigę 13 metų vidurinio techninio mokymo kursą, susidedantį iš 8 metų privalomojo mokymo ir 5 metų vidurinio lavinimo, įskaitant 3 metų profesines studijas, kurias baigiant laikomas technikos bakalauro egzaminas, paskui papildomai:
i) statybos geodezininkai ne trumpiau kaip 2 metus atlieka praktiką profesinėje įstaigoje arba atlieka 5 metų darbo praktiką;
ii) matininkai mažiausiai dvejus metus atlieka praktiką, kurią baigiant laikomas valstybinis egzaminas.
Latvijoje:
— garvežio mašinisto padėjėjas („vilces līdzekļa vadītāja (mašīnista) palīgs“),
asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų amžiaus, kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir ne trumpesnio kaip 4 metų profesinio mokymo; profesinis mokymas baigiamas specialiu darbdavio egzaminu; kompetentingos institucijos asmeniui 5 metams išduoda kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą.
Lenkijoje:
— diagnozuotojas, atliekantis motorinių transporto priemonių bendrąją techninę apžiūrą transporto priemonių kontrolės punkte („Diagnosta przeprowadzający badania techniczne w stacji kontroli pojazdów o podstawowym zakresie badań“),
kuris yra baigęs mokymo kursą, susidedantį iš 8 metų pagrindinio ugdymo ir 5 metų vidurinio techninio mokymo transporto priemonių srityje, ir atlikęs 3 metų praktiką transporto priemonių apžiūros punkte ar garaže; praktikos metu išklausomas 51 valandos pagrindinis mokymo kursas apie transporto priemonių techninę apžiūrą ir išlaikomas kvalifikacinis egzaminas;
— diagnozuotojas, atliekantis motorinių transporto priemonių techninę apžiūrą rajono transporto priemonių kontrolės punkte („Diagnosta przeprowadzający badania techniczne pojazdu w okręgowej stacji kontroli pojazdów“),
kuris yra baigęs mokymo kursą, susidedantį iš 8 metų pagrindinio ugdymo ir 5 metų vidurinio techninio mokymo transporto priemonių srityje, ir atlikęs 4 metų praktiką transporto priemonių apžiūros punkte ar garaže; praktikos metu išklausomas 51 valandos pagrindinis mokymo kursas apie transporto priemonių techninę apžiūrą ir išlaikomas kvalifikacinis egzaminas;
— diagnozuotojas, atliekantis motorinių transporto priemonių techninę apžiūrą transporto priemonių kontrolės punkte („Diagnosta wykonujący badania techniczne pojazdów w stacji kontroli pojazdów“),
kuris yra baigęs mokymo kursą, susidedantį iš:
i) 8 metų pagrindinio ugdymo ir 5 metų vidurinio techninio mokymo motorinių transporto priemonių srityje ir atlikęs patvirtintą 4 metų praktiką transporto priemonių apžiūros punkte ar garaže, arba
ii) 8 metų pagrindinio ugdymo ir 5 metų vidurinio techninio mokymo nesispecializuojant motorinių transporto priemonių srityje, ir atlikęs patvirtintą 8 metų praktiką transporto priemonių apžiūros punkte ar garaže; praktikos metu išklausomas 113 valandų visas mokymo kursas, įskaitant pagrindinį ir specializuotą mokymą po kiekvieno etapo;
Diagnozuotojų mokymo trukmė valandomis ir mokymo bendra apimtis atskirose srityse yra išsamiai reglamentuota 2002 m. lapkričio 28 d. Infrastruktūros ministro reglamente dėl išsamių reikalavimų, taikomų diagnozuotojams (2002 m. OL, Nr. 208–1769).
— traukinių dispečeris („dyżurny ruchu“),
kuris yra baigęs mokymo kursą, susidedantį iš 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų vidurinio profesinio mokymo specializuojantis geležinkelių transporto srityje bei 45 dienų traukinių dispečerių rengimo kursų, ir yra išlaikęs kvalifikacinį egzaminą, ar yra baigęs mokymo kursą, susidedantį iš 8 metų pagrindinio ugdymo ir 5 metų vidurinio profesinio mokymo specializuojantis geležinkelių transporto srityje bei 63 dienų traukinių dispečerių rengimo kursų, ir yra išlaikęs kvalifikacinį egzaminą.
Nyderlanduose:
— teismo antstolis („gerechtsdeurwaarder“),
— dantų protezų gamintojas („tandprotheticus“), baigęs tokį ir profesinio mokymo kursą:
i) teismo antstolis („gerechtsdeurwaarder“) yra baigęs iš viso 19 metų mokymo kursą, kurį sudaro 8 metai privalomojo mokymo ir 8 metai vidurinio lavinimo, įskaitant 4 metų techninį lavinimą, kurį baigiant laikomas valstybinis egzaminas, po to – 3 metai teorinio ir praktinio profesinio mokymo;
ii) dantų protezų gamintojas („tandprotheticus“) iš viso mokosi mažiausiai 15 metų dieniniame skyriuje ir 3 metus – vakariniame ar neakivaizdiniame skyriuje. Mokymo kursą sudaro 8 metai pradinio ugdymo, 4 metai bendrojo vidurinio lavinimo ir 3 metai profesinio mokymo, teoriškai ir praktiškai mokantis dantų techniko specialybės. Vėliau 3 metus vakariniame ar neakivaizdiniame skyriuje mokomasi dantų protezų gamintojo darbo ir laikomas egzaminas.
5. Jungtinės Karalystės kursai, suteikiantys nacionalinę profesinę kvalifikaciją arba Škotijos profesinę kvalifikaciją:
įgyta kvalifikacija:
— registruoto veterinarijos slaugytojo,
— šachtų inžinieriaus elektriko,
— kasyklų inžinieriaus mechaniko,
— dantų gydytojo,
— dantų terapeuto,
— optiko,
— šachtų saugos inžinieriaus,
— nemokumo specialisto,
— licencijuoto teisininko,
— pirmojo laivo kapitono padėjėjo (neapriboti krovininiai ir (arba) keleiviniai laivai),
— antrojo laivo kapitono padėjėjo (neapriboti krovininiai ir (arba) keleiviniai laivai),
— trečiojo laivo kapitono padėjėjo (neapriboti krovininiai ir (arba) keleiviniai laivai),
— denio karininko (neapriboti krovininiai ir (arba) keleiviniai laivai),
— mechaniko (neribotos prekybos zonos krovininiai ir (arba) keleiviniai laivai),
— techniškai atestuoto kompetentingo atliekų tvarkymo specialisto,
toliau gali būti tobulinama iki pripažintos nacionalinės profesinės kvalifikacijos (NVQs) arba Škotijoje pripažintos
Škotijos profesinės kvalifikacijos, atitinkančios Jungtinės Karalystės nacionalinės profesinės kvalifikacijos sistemos 3 ir 4 lygius.
Šie lygiai apibūdinami taip:
— 3 lygis: įvairių veiklos krypčių įvairiose srityse plati kompetencija. Dauguma iš šių sričių yra sudėtingos ir nekasdienės. Priskiriama nemažai atsakomybės ir savarankiškumo, dažnai reikia kontroliuoti arba vadovauti kitiems;
— 4 lygis: sudėtingo, techninio arba profesinio darbo veiklos krypčių įvairiose srityse plati kompetencija. Gana didelis asmeninės atsakomybė ir savarankiškumas. Dažnai reikia imtis atsakomybės už kitų darbą ir paskirstyti išteklius.
3 priedas
LIETUVOS rESPUBLIKOS reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO 3–6 DALYSE nurodyto REGLAMENTUOjamo MOKYMO SĄRAŠAS
Jungtinėje Karalystėje:
Baigus reglamentuojamus kursus kvalifikaciją galima toliau tobulinti iki pripažintos nacionalinės profesinės kvalifikacijos (NVQs) arba Škotijoje pripažintos Škotijos profesinės kvalifikacijos, atitinkančios Jungtinės Karalystės nacionalinės profesinės kvalifikacijos sistemos 3 ir 4 lygius.
Šie lygiai apibūdinami taip:
— 3 lygis: plati įvairių veiklos krypčių kompetencija įvairiose srityse. Dauguma iš šių sričių yra sudėtingos ir nekasdienės. Priskiriama nemažai atsakomybės ir savarankiškumo, dažnai reikia kontroliuoti arba vadovauti kitiems.
— 4 lygis: plati sudėtingo techninio arba profesinio darbo veiklos krypčių kompetencija įvairiose srityse. Gana didelė asmeninė atsakomybė ir savarankiškumas. Dažnai reikia imtis atsakomybės už kitų darbą ir paskirstyti išteklius.
Vokietijoje:
tokie reglamentuojami kursai:
— siekiant įgyti techninio padėjėjo („technische(r) Assistent(in)“), prekybos padėjėjo („kaufmännische(r) Assistent(in)“) profesijų, socialinių profesijų („soziale Berufe“) ir valstybės atestuoto kvėpavimo ir dikcijos instruktoriaus specialybes („staatlich geprüfte(r) Atem-, Sprech- und Stimmlehrer(in)“), reikia baigti ne trumpesnius kaip 13 metų reglamentuojamus kursus, susidedančius iš vidurinio lavinimo kurso („mittlerer Bildungsabschluss“) ir:
i) ne trumpesnio kaip 3 metų[4] profesinio mokymo specializuotoje mokykloje („Fachschule“), kurią baigiant laikomas egzaminas, ir, kai taikoma, papildomai vienų arba 2 metų specializacijos kursų, kuriuos baigiant taip pat laikomas egzaminas, arba
ii) ne trumpesnio kaip 2,5 metų mokymo specializuotoje mokykloje („Fachschule“), kurią baigiant laikomas egzaminas, ir papildomai ne trumpesnės kaip šešių mėnesių darbo patirties arba ne trumpesnės kaip šešių mėnesių praktikos patvirtintoje įmonėje, arba
iii) ne trumpesnio kaip 2,5 metų mokymo specializuotoje mokykloje („Fachschule“), kurią baigiant laikomas egzaminas, ir papildomai ne trumpesnės kaip vienų metų darbo patirties arba ne trumpesnės kaip vienų metų praktikos patvirtintoje įmonėje;
— siekiant įgyti valstybės atestuoto („staatlich geprüfte(r)“) techniko („Techniker(in)“), verslo ekonomisto („Betriebswirt(in)“), dizainerio („Gestalter(in)“) ir šeimos padėjėjo („Familienpfleger(in)“) specialybes, reikia baigti ne trumpesnius kaip 16 metų reglamentuotus kursus, kai sėkmingai baigtas privalomasis mokymas arba toks pat lavinimo ar mokymo kursas (ne trumpesnis kaip 9 metų) ir sėkmingai baigtas amatų mokyklos („Berufsschule“) kursas, ne trumpesnis kaip 3 metų ir susidedantis iš 2 metų darbo patirties ir ne trumpesnio kaip 2 metų trukmės mokymo ir lavinimo dieniniame skyriuje arba tokios pat trukmės mokymo ir lavinimo vakari- niame ar neakivaizdiniame skyriuje;
— reglamentuojami kursai ir reglamentuojamas kvalifikacijos tobulinimas kursuose, ne trumpesniuose kaip 15 metų, kai buvo sėkmingai baigtas privalomasis mokymas (ne trumpesnis kaip 9 metų) ir profesinis mokymas (paprastai 3 metų), paprastai susidedantis iš ne trumpesnės kaip 2 metų darbo patirties (dažniausiai 3 metų) ir kvalifikacinio egzamino. Tai paprastai yra mokymo kursas, kuris sutampa su darbo patirtimi (ne trumpesnis kaip 1 000 valandų) arba mokomasi dieniniame skyriuje (bent metus).
Vokietijos valdžios institucijos išsiunčia Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms šiame priede apibūdintų mokymo kursų sąrašą.
Nyderlanduose:
— reglamentuojami mokymo kursai, ne trumpesni kaip 15 metų, ir su būtina sąlyga, kad buvo sėkmingai baigtas 8 metų pagrindinio ugdymo kursas, be jo, dar 4 metai bendrojo vidurinio mokymo („MAVO“), parengiamojo profesinio lavinimo („VBO“) arba aukštesnio lygio bendrojo vidurinio mokymo. Taip pat reikia baigti 3 arba 4 metų kursą techninio ir profesinio mokymo įstaigoje („MBO“) ir baigiant išlaikyti egzaminą;
— reglamentuojami mokymo kursai, ne trumpesni kaip 16 metų, su būtina sąlyga, kad buvo sėkmingai baigtas 8 metų pagrindinio ugdymo kursas, be jo, dar 4 metai bent parengiamojo profesinio lavinimo („VBO“) arba aukštesnio lygio bendrojo vidurinio mokymo. Taip pat reikia baigti bent 4 metų profesinį mokymą praktikos sistemoje, tai yra bent vieną dieną kas savaitę išklausyti teorinį instruktažą kolegijoje, kitomis dienomis praktiškai mokytis praktinio mokymo centre arba firmoje, o baigiant išlaikyti vidurinio arba 3 lygmens egzaminą.
Olandijos valdžios institucijos išsiunčia Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms šiame priede apibūdintų mokymo kursų sąrašą.
Austrijoje:
— kursai aukštesniosiose profesinėse mokyklose („Berufsbildende Höhere Schulen“) ir aukštesniojo žemės ūkio ir miškininkystės lavinimo įstaigose („Höhere Land- und Forstwirtschaftliche Lehranstalten“), įskaitant specialias grupes („einschließlich der Sonderformen“), kurių struktūrą ir lygį nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
Šie kursai yra ne trumpesni kaip 13 metų, iš kurių 5 metai yra profesinio mokymo, baigiamo laikant baigiamąjį egzaminą profesinę kompetenciją įrodančiam dokumentui gauti;
— kursai meistrų mokyklose („Meisterschulen“), meistrų klasėse („Meisterklassen“), pramonės meistrų mokyklose („Werkmeisterschulen“) arba statybos amatų mokyklose („Bauhandwerkerschulen“), kurių struktūrą ir lygį nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
Šie kursai yra ne trumpesni kaip 13 metų, susidedantys iš 9 metų privalomojo mokymo, ne trumpesnio kaip 3 metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje arba bent 3 metų mokymo firmoje ir kartu profesinio mokymo mokykloje („Berufsschule“). Baigiant abiejų rūšių mokymą, laikomas egzaminas, po to papildomai reikia sėkmingai baigti bent vienų metų mokymo kursą meistrų mokykloje („Meisterschule“), meistrų klasėse („Meisterklassen“), pramonės meistrų mokykloje („Werkmeisterschule“) arba statybos amatų mokykloje („Bauhandwerkerschule“). Daugeliu atvejų kursai yra ne trumpesni kaip 15 metų. Mokymą sudaro darbo patirties laikotarpiai, kurie būna arba prieš mokymo kursus šiose įstaigose, arba kartu lankomi kursai vakariniame arba neakivaizdiniame skyriuje (ne trumpiau kaip 960 valandų).
Austrijos valdžios institucijos išsiunčia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms šiame priede apibūdintų mokymo kursų sąrašą.
4 priedas
VEIKLA, SUSIJUSI SU LIETUVOS RESPUBLIKOS REGLAMENTUOJAMŲ PROFESINIŲ KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNYJE NURODYTOMIS PROFESINĖS PATIRTIES KATEGORIJOMIS
Pagrindinės grupės, apibūdintos Direktyva 64/427/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 69/77/EEC ir Direktyvomis 68/366/EEB bei 82/489/EEB
1
Direktyva 64/427/EEB
(liberalizavimo Direktyva: 64/429/EEB)
NICE nomenklatūra (atitinka ISIC pagrindines grupes 23-40)
| Pagrindinė grupė
|
23 tekstilės pramonė
232 tekstilės audinių gamyba ir apdirbimas vilnoniams audiniams austi skirtomis mašinomis
233 tekstilės audinių gamyba ir apdirbimas medvilniniams audiniams austi skirtomis mašinomis
234 tekstilės audinių gamyba ir apdirbimas šilkiniams audiniams austi skirtomis mašinomis
235 tekstilės audinių gamyba ir apdirbimas lininiams audiniams ir audiniams iš kanapių austi skirtomis mašinomis
236 kitų tekstilės pluoštų gamyba (džiutas, tvirti plaušai ir pan.), virvės
237 megztų ir nertų gaminių gamyba
238 tekstilės apdaila
239 kitų tekstilės gaminių gamyba
|
| Pagrindinė grupė |
24 avalynės, drabužių ir patalynės gamyba
241 mašininė avalynės gamyba (išskyrus gamybą iš gumos ir veltinio)
242 rankų darbo avalynės gamyba ir taisymas
243 drabužių (išskyrus kailinius) gamyba
244 čiužinių ir patalynės gamyba
245 odos ir kailių pramonė
|
| Pagrindinė grupė |
25 medienos ir kamščių pramonė, išskyrus baldų gamybą
251 medienos pjovimas ir pramoninis paruošimas
252 pusfabrikačių iš medienos gamyba
253 medinių statybinių komponentų, įskaitant medžiagą grindims, serijinė gamyba
254 medinių dėžių gamyba
255 kitų medinių gaminių (išskyrus baldus) gamyba
259 dirbinių iš šiaudelių, kamščiamedžio žievės, pintinių gaminių, karklo vytelių ir rotango gamyba;šepečių gaminimas
|
| Pagrindinė grupė |
26 260 medinių baldų gamyba |
| Pagrindinė grupė |
27 popieriaus ir popieriaus dirbinių pramonė
271 medienos, popieriaus ir kartono pramonė
272 popieriaus ir kartono perdirbimas ir dirbinių iš medienos gamyba
|
| Pagrindinė grupė |
28 280 spausdinimas, leidyba ir giminingos pramonės šakos
|
| Pagrindinė grupė |
29 odos pramonė
291 odų rauginimas ir odos galutinis apdorojimas
292 odos dirbinių gamyba
|
| Ex pagrindinė grupė |
30 guminių ir plastmasinių dirbinių pramonė, gaminiai iš dirbtinio pluošto ir krakmolo
301 gumos ir asbesto perdirbimas
302 plastmasių perdirbimas
303 dirbtinio pluošto gamyba
|
| Ex pagrindinė grupė |
31 chemijos pramonė
311 cheminių medžiagų gamyba ir tolesnis tokių medžiagų perdirbimas
312 cheminių produktų, skirtų daugiausia pramoniniams ir žemės ūkio tikslams (įskaitant augalinės arba gyvulinės kilmės riebalų ir aliejų, patenkančių į ISIC klasifikacijos 312 grupę, gamybą), specializuota gamyba
313 cheminių produktų, daugiausia skirtų namų ūkiui arba raštinei (išskyrus vaistinių ir farmacijos produktų gamybą (ex ISIC klasifikacijos 319 grupė)), gamyba
|
| Pagrindinė grupė |
32 320 naftos pramonė
|
| Pagrindinė grupė |
33 nemetalinių mineralinių produktų pramonė
331 gaminių iš statybinio molio gamyba
332 stiklo ir stiklo dirbinių gamyba
333 keramikos dirbinių, įskaitant ugniai atsparius gaminius, gamyba
334 cemento, kalkių ir gipso gamyba
335 statybinių medžiagų iš betono, cemento ir gipso gamyba
339 akmens darbai ir kitų nemetalinių mineralinių dirbinių gamyba
|
| Pagrindinė grupė |
34 juodųjų ir ne juodųjų metalų gamyba ir pirminė transformacija
341 geležies ir plieno gamyba (kaip nustatyta Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartyje, įskaitant bendras su plieno ir kokso darbais susijusias įmones)
342 plieno vamzdžių gamyba
343 vielos valcavimas, šaltasis valcavimas, šaltasis siaurų juostų valcavimas, šaltasis formavimas
344 ne juodųjų metalų gamyba ir pirminė transformacija
345 ne juodųjų metalų gamyba ir pirminė transformacija
|
| Pagrindinė grupė |
35 metalo dirbinių (išskyrus mašinas ir transporto įrenginius) gamyba
351 kalimas, sunkusis štampavimas ir sunkusis presavimas
352 antrinė transformacija ir paviršiaus apdirbimas
353 metalinės struktūros
354 boilerių gamyba, pramoninės tuščiavidurės įrangos gamyba
355 instrumentų, įrankių ir gatavų metalo dirbinių gamyba (išskyrus elektrinius įrengimus)
359 pagalbiniai mechaniniai mašinų statybos darbai
|
| Pagrindinė grupė |
36 kitų, ne elektrinių, mašinų gamyba
361 žemės ūkio mašinų ir traktorių gamyba
362 raštinės mašinų gamyba
363 metalinių ir kitų mašininių įrenginių bei vidaus įrenginių ir prietaisų šiems ir kitiems jėgos įrenginiams gamyba
364 tekstilės pramonės mašinų ir jų priedų gamyba, siuvimo mašinų gamyba
365 mašinų ir įrenginių maisto gamybos ir gėrimų pramonei, chemijos pramonei bei susijusioms pramonės šakoms gamyba
366 mašinų ir įrenginių kasykloms, geležies ir plieno liejimo darbams bei statybos pramonei gamyba, mechaninio valdymo įrenginių gamyba
367 perdavimo prietaisų gamyba
368 mašinų, skirtų kitiems specifiniams pramoniniams tikslams, gamyba
369 kitų, ne elektros, mašinų ir įrenginių gamyba
|
| Pagrindinė grupė |
37 elektros įrenginių pramonė
371 elektros laidų ir kabelių gamyba
372 elektros variklių, generatorių ir transformatorių, elektros srovės paskirstymo aparatūros ir kitų panašių įrenginių, skirtų elektros energijai tiekti, gamyba
373 elektros įrenginių, skirtų tiesioginiam komerciniam naudojimui, gamyba
374 telekomunikacijos įrangos, skaitiklių, kitų matavimo prietaisų ir elektromedicininės įrangos gamyba
375 elektroninės įrangos, radijo ir televizijos imtuvų audioaparatūros gamyba
376 elektros prietaisų, skirtų naudojimui namų ūkyje, gamyba
377 lempų ir apšvietimo įrenginių gamyba
378 galvaninių baterijų ir akumuliatorių gamyba
379 specialistų atliekamas elektros įrenginių taisymas, surinkimas ir instaliavimas
|
| Ex pagrindinė grupė |
38 transporto priemonių gamyba
383 automobilių ir jų dalių gamyba
384 automobilių, motociklų ir dviračių remontas
385 motociklų, dviračių ir jų dalių gamyba
389 niekur kitur nepriskirtų transporto įrenginių gamyba
|
| Pagrindinė grupė |
39 įvairiarūšės pramonės šakos
391 tiksliųjų įrankių ir matavimo bei tikrinimo instrumentų gamyba
392 medicinai skirtų chirurginių įrankių ir įrenginių bei ortopedinių prietaisų (išskyrus ortopedinę avalynę) gamyba
393 fotografavimo ir optinių įrenginių gamyba
394 rankinių ir kitų laikrodžių gamyba ir remontas
395 juvelyrinių dirbinių ir brangiųjų metalų gamyba
396 muzikos instrumentų gamyba ir remontas
397 žaidimų, žaislų, gaminių, skirtų sportui ir atletikai, gamyba
399 kitos pramonės šakos
|
| Pagrindinė grupė |
40 statyba
400 statyba (nespecializuota), demontavimas
401 pastatų statyba (gyvenamųjų namų arba pan.)
402 civilinė statyba; tiltų statyba, kelių, geležinkelių ir pan. tiesimas
403 instaliacijos darbai
404 apdailos ir baigiamieji darbai |
2
Direktyva 68/366/EEB
(liberalizavimo Direktyva: 68/365/EEB) NICE nomenklatūra
| Pagrindinė grupė |
20A 200 gyvulinių ir augalinių riebalų bei aliejaus gamyba
20B maisto produktų gamyba (išskyrus gėrimų gamybą)
201 mėsos gamyba, paruošimas ir konservavimas
202 pieno produktų gamyba
203 vaisių ir daržovių perdirbimas ir konservavimas
204 žuvies ir kitų jūros produktų perdirbimas ir konservavimas
205 grūdų malimo produktų gamyba
206 konditerijos kepinių, įskaitant džiūvėsėlius ir sausainius, gamyba
207 cukraus gamyba
208 kakavos, šokolado ir cukraus saldumynų gamyba
209 kitų, niekur nepriskirtų, maisto produktų gamyba
|
| Pagrindinė grupė |
21 gėrimų gamyba
211 etilo alkoholio gamyba iš fermentuotų medžiagų, mielių ir spirito
212 vyno ir kitų nesalyklinių alkoholinių gėrimų gamyba
213 alaus ir salyklo gamyba
214 gaiviųjų ir angliarūgštės prisotintų gėrimų gamyba
ex 30 gumos gaminių, plastikinių medžiagų, dirbtinio bei sintetinio plaušo ir krakmolo produktų gamyba
304 krakmolo produktų gamyba |
3
Direktyva 82/489/EEB
ISIC nomenklatūra
| Ex 855 |
kirpyklos (išskyrus pedikiūrininkų veiklą ir kosmetologų mokyklas) |
Direktyvų 75/368/EEB, 75/369/EEB ir 82/470/EEB pagrindinės grupės
1
Direktyva 75/368/EEB (5 straipsnio 1 dalyje minėtos veiklos rūšys)
ISIC nomenklatūra
| Ex 04 |
žuvininkystė
|
|
|
043 vidaus vandenų žuvininkystė
|
| Ex 38 |
transporto įrangos gamyba
|
|
|
381 laivų statyba ir remontas
382 geležinkelio įrangos gamyba
386 orlaivių (ir erdvėlaivių įrangos) gamyba
|
| Ex 71 |
su transportu susijusi veikla ir kita veikla, išskyrus transportą, skirstoma į šias grupes: Ex 711 miegamųjų vagonų ir vagonų-restoranų aptarnavimas; geležinkelio parko priežiūra remonto depuose; vagonų valymas
Ex 712 miesto, priemiestinio ir tarpmiestinio keleivių transporto parko priežiūra
Ex 713 kito keleivinio sausumos transporto (tokio kaip automobiliai, turistiniai tarpmiestiniai autobusai, taksi automobiliai) priežiūra
Ex 714 pagalbinių transporto paslaugų sričių (tokių kaip keliai, tuneliai ir mokamo važiavimo tiltai, prekių sandėliai, automobilių stovėjimo aikštelės, autobusų ir tramvajų parkai) eksploatavimas ir priežiūra
Ex 716 veiklos, susijusios su vidaus vandenų transportu (tokios kaip vandens kelių, uostų ir kitų vidaus vandenų transporto įrenginių eksploatavimas ir priežiūra;vilkimo ir locmano paslaugos, plūdurų įrengimas, laivų pakrovimas ir iškrovimas ir kitos panašios veiklos, tokios kaip laivų gelbėjimas, buksyravimas ir elingų eksploatacija)
|
| 73 |
ryšiai: pašto paslaugos ir telekomunikacijos
|
| Ex 85 |
asmeninės paslaugos
|
|
|
854 skalbyklos ir skalbimo paslaugos, sausasis cheminis valymas ir dažymas
Ex 856 fotografijos studijos: portretinė ir komercinė fotografija, išskyrus nuotraukas leidybai
Ex 859 niekur kitur nepriskirtos individualios paslaugos (tik pastatų priežiūra ir valymas arba aprūpinimas laikina buveine) |
2
Direktyva 75/369/EEB (6 straipsnis: jeigu veiklos rūšis laikoma pramoninio arba smulkiojo amato pobūdžio)
ISIC nomenklatūra
Šios kilnojamosios veiklos rūšys:
a) prekių pirkimas ir pardavimas:
— verčiantis išvažiuojamojo prekybininko, gatvės prekiautojo ar prekiautojo išnešiojamosiomis prekėmis veikla (ex ISIC 612 grupė),
— dengtose turgavietėse, neturinčiose nuolatinės stacionarios įrangos, ir po atviru dangumi esančiose turgavietėse;
b) veiklos rūšys, kurioms taikomos jau patvirtintos nacionalinės priemonės, aiškiai atmetančios vertimąsi tokiomis kilnojamosios veiklos rūšimis ar nemininčios jo.
3
Direktyva 82/470/EEB (6 straipsnio 1 ir 3 dalys)
ISIC nomenklatūros 718 ir 720 grupės
Veiklos rūšys, kurias konkrečiai sudaro:
— pavienių ar grupinių dalykų (transporto, maitinimo, apgyvendinimo, ekskursijų ir pan.) organizavimas, siūlymas parduoti ar pardavimas tiesiogiai ar pagal užsakymą kelionėje ar laikinai apsistojus, nepaisant kelionės motyvų (2 straipsnio B punkto a papunktis),
— tarpininkavimo veikla tarp įvairių transporto rūšių tiekėjų ir asmenų, persiunčiančių arba gaunančių prekes bei atliekančių įvairias kitas susijusias veiklos rūšis:
aa) savininkų vardu sudarant sutartis su transporto rangovais;
bb) pasirenkant savininkams pelningiausią transportavimo būdą, įmonę ir maršrutą;
cc) tvarkant transporto panaudojimo techninius aspektus (pvz., įpakavimą, reikalingą transportuoti) bei atliekant
įvairius darbus, būdingus transportui (pvz., užtikrinant ledo tiekimą vagonams-šaldytuvams);
dd) užbaigiant su transportu susijusius formalumus, tokius kaip kelionės sąskaitų projektų parengimas; surenkant ir išskirstant krovinius;
ee) koordinuojant įvairias transportavimo stadijas, užtikrinant tranzitą, perkrovimą ir kitas galutines operacijas;
ff) tvarkant krovinius ir vežėjus bei transporto priemones prekes persiunčiantiems arba jas gaunantiems asmenims:
— transporto išlaidų ir detalių sąskaitų patikrinimo įvertinimas,
— tam tikrų laikinų arba nuolatinių priemonių (derinamų su uosto vadovybe, dirbančiais laivuose smulkių prekių pardavėjais ir pan.) priėmimas laivo savininko ar jūrų transporto vežėjo vardu arba dėl jo.
(2 straipsnio A punkto a, b ir d papunkčiuose išvardytos veiklos rūšys)
Direktyvos 64/222/EEB, 68/364/EEB, 68/368/EEB, 75/368/EEB, 75/369/EEB, 70/523/EEB ir 82/470/EEB
1
Direktyva 64/222/EEB
(liberalizavimo Direktyvos: 64/223/EEB ir 64/224/EEB)
1. Asmenų, turinčių savarankišką didmeninės prekybos verslą, išskyrus didmeninę prekybą vaistais ir vaistiniais preparatais, nuodingosiomis bei patogeninėmis medžiagomis ir anglimis, veikla (ex 611 grupė).
2. Profesionali tarpininko, kuris yra vieno ar kelių asmenų įgaliotas ir jam pavesta derėtis ar sudaryti komercinius sandorius tų asmenų vardu, veikla.
3. Profesionali tarpininko, kuris, neturėdamas nurodymo nuolat tai daryti, suveda asmenis, norinčius sudaryti abipusę tiesioginę sutartį, arba tvarko jų komercinius sandorius, arba padeda juos įgyvendinti, veikla.
7. Profesionalią veiklą vykdančio vienoje ar keliose pramonės, prekybos ar smulkaus verslo įmonėse įdarbinto tarpininko paslaugų teikimas.
2
Direktyva 68/364/EEB
(liberalizavimo Direktyva: 68/363/EEB)
Ex ISIC grupė 612:
mažmeninė prekyba
| 012 |
Žemės ūkio technikos nuoma |
| 640 |
Nekilnojamasis turtas, turto nuoma |
| 713 |
Automobilių, vežimų ir arklių nuoma |
| 718 |
Keleivinių ir krovininių vagonų nuoma |
| 839 |
Technikos nuoma komercinėms įmonėms |
| 841 |
Kino teatro bilietų pardavimas ir kino filmų nuoma |
| 842 |
Teatro bilietų pardavimas ir teatro įrangos nuoma |
| 843 |
Valčių, dviračių, įgūdžius formuojančių žaidimų automatų, veikiančių su monetomis, nuoma |
| 853 |
Kambarių su baldais nuoma |
| 854 |
Išskalbtos patalynės nuoma |
| 859 |
Drabužių nuoma |
3
Direktyva 68/368/EEB
(liberalizavimo Direktyva: 68/367/EEB) ISIC nomenklatūra
ISIC ex pagrindinė 85 grupė
| 1. Restoranai, kavinės, užeigos ir kitos vietos, kuriose geriama ir valgoma (ISIC 852 grupė). |
| 2. Viešbučiai, namai, kuriuose nuomojami kambariai, stovyklos ir kitos apgyvendinimo vietos (ISIC 853 grupė). |
4
Direktyva 75/368/EEB (7 straipsnis)
Visos Direktyvos 75/368/EEB priede išvardytos veiklos rūšys, išskyrus šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje išvardytas veiklos rūšis (šio priedo II sąrašo 1 punktas).
ISIC nomenklatūra
| Ex 62 |
bankai ir kitos finansų institucijos |
|
|
Ex 620 patentų pirkimo ir licencijavimo bendrovės |
| Ex 71 |
transportas |
|
|
Ex 713 keleivinis transportas, išskyrus vežimą automobiliais
Ex 719 skystų angliavandenilių ir kitų skystų cheminių produktų gabenimas vamzdynais |
| Ex 82 |
bendruomenei teikiamos paslaugos |
|
|
827 bibliotekos, muziejai, botanikos ir zoologijos sodai |
| Ex 84 |
poilsio organizavimo paslaugos |
|
|
843 niekur nepriskirtos poilsio ir pasilinksminimo paslaugos: — sporto veikla (sporto aikštelės, organizaciniai sporto renginiai ir kt.), išskyrus sporto instruktorių veiklą, — lenktynės (lenktyninių žirgų arklidės, lenktynių aikštės, hipodromai ir kt.), — kita poilsio ir pasilinksminimo veikla (cirkai, pramogų parkai ir kitos pramogos) |
|
|
|
|
|
|
| Ex 85 |
asmeninės paslaugos |
|
|
Ex 851 namų ūkio paslaugos
Ex 855 grožio salonai ir manikiūrininko paslaugos, išskyrus pedikiūrininkų ir profesionalių kosmetologų bei kirpėjų rengimo mokyklų paslaugas
Ex 859 niekur kitur nepriskirtos individualios paslaugos, išskyrus sportą ir viduriniojo medicinos personalo masažuotojų ir kalnų vedlių paslaugas, skirstomos į šias grupes: — dezinfekcija ir kova su kenkėjais, — rūbų nuoma ir sandėliavimo įranga, — vedybų biurų ir panašios paslaugos, — astrologija, ateities spėjimas ir panašios paslaugos, — sanitarijos paslaugos ir susijusi veikla, — laidojimo paslaugos ir kapinių priežiūra, — kurjerių ir vertėjų gidų paslaugos. |
5
Direktyva 75/369/EEB (5 straipsnis)
Šios kilnojamosios veiklos rūšys:
a) prekių pirkimas ir pardavimas:
|
|
— verčiantis išvažiuojamojo prekybininko, gatvės prekiautojo ar prekiautojo išnešiojamomis prekėmis veikla (ex ISIC grupė 612), — dengtose turgavietėse, neturinčiose nuolatinės stacionarios įrangos, ir po atviru dangumi esančiose turgavietėse; |
b) veiklos rūšys, kurioms taikomos jau patvirtintos nacionalinės priemonės, aiškiai atmetančios vertimąsi tokiomis kilnojamosios veiklos rūšimis ar nemininčios jo.
6
Direktyva 70/523/EEB
Asmenų, turinčių savarankišką didmeninės prekybos anglimis verslą, ir tarpininkų prekybos anglimis versle veikla (ex 6112 grupė, ISIC nomenklatūra)
7
Direktyva 82/470/EEB (6 straipsnio 2 dalis)
(2 straipsnio A punkto c ir e papunkčiuose, B punkto b papunktyje ir C bei D punktuose išvardytos veiklos rūšys)
Šios veiklos rūšys ypač turi apimti:
— geležinkelių transporto arba vagonų, skirtų žmonėms arba prekėms pervežti, nuomą,
— tarpininkavimo veiklą parduodant, perkant ar nuomojant laivus,
— emigrantų pervežimo sutarčių sudarymą bei tvarkymą ir derybas dėl tokių sutarčių,
— visų depozitoriaus vardu atiduotų saugoti daiktų ir prekių, tikrinamų arba netikrinamų muitinėje, saugomų specializuotuose arba bendros paskirties sandėliuose, baldų saugyklose, šaldyklose, pašarams skirtose vietose ir pan., atsiėmimą,
— prekių čekių už saugomus daiktus arba prekes perdavimą jų depozitoriams,
— laikinai saugomų naminių gyvulių, belaukiant jų pardavimo arba pakeliui į pardavimo vietą arba iš jos, aprūpinimą laikymo užtvarais, pašaru ir pardavimo žiedais,
— motorinių transporto priemonių patikrinimą arba techninį įvertinimą,
— prekių matavimą, svėrimą bei įvertinimą.
5 priedas
PRIPAŽINIMAS REMIANTIS BŪTINIAUSIŲ RENGIMO REIKALAVIMŲ DERINIMU
5.1. MEDICINOS GYDYTOJAS
5.1.1. Pagrindinių medicinos studijų formalios kvalifikacijos įrodymai
|
Valstybė |
Formalios kvalifikacijos įrodymas
|
Kvalifikaciją suteikianti institucija |
Kvalifikacijos pažymėjimas |
Atskaitos data |
|
België/Belgique/ Belgien |
Diploma van arts/Diplôme de docteur en médecine |
— Les universités/De universi- teiten
— Le Jury compétent d'enseignement de la Communauté française/De bevoegde Examencommissie van de Vlaamse Gemeens- chap |
|
1976 m. gruodžio 20 d. |
|
България |
Диплома за висше образование на образователно-квалификационна степен "магистър" по "Медицина" и професионална квалификация "Магистър-лекар" |
Медицински факултет във Висше медицинско училище (Медицински университет, Висш медицински институт в Република България) |
|
2007 m. sausio 1 d. |
|
Česká republika |
Diplom o ukončení studia ve studijním programu všeobecné lékařství (doktor medicíny, MUDr.) |
Lékářská fakulta univerzity v České republice |
— Vysvědčení o státní rigorózní zkoušce |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Danmark |
Bevis for bestået lægevidenska- belig embedseksamen |
Medicinsk universitetsfakultet |
— Autorisation som læge, udstedt af Sundhedsstyrelsen og
— Tilladelse til selvstændigt virke som læge (dokumen- tation for gennemført prak- tisk uddannelse), udstedt af Sundhedsstyrelsen |
1976 m. gruodžio 20 d. |
|
Deutschland |
— Zeugnis über die Ärztliche Prüfung
— Zeugnis über die Ärztliche Staatsprüfung und Zeugnis über die Vorbereitungszeit als Medizinalassistent, soweit diese nach den deutschen Rechtsvorschriften noch für den Abschluss der ärztlichen Ausbildung vorgesehen war |
Zuständige Behörden |
|
1976 m. gruodžio 20 d. |
|
Eesti |
Diplom arstiteaduse õppekava läbimise kohta |
Tartu Ülikool |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Ελλάς |
Πτυχίo Iατρικής |
— Iατρική Σχoλή Παvεπιστηµίoυ,
— Σχoλή Επιστηµώv Υγείας, Τµήµα Iατρικής Παvεπιστ- ηµίoυ |
|
1981 m. sausio 1 d. |
|
España |
Título de Licenciado en Medi- cina y Cirugía |
— Ministerio de Educación y Cultura
— El rector de una Universidad |
|
1986 m. sausio 1 d. |
|
France |
Diplôme d'Etat de docteur en médecine |
Universités |
|
1976 m. gruodžio 20 d. |
|
Ireland |
Primary qualification |
Competent examining body |
Certificate of experience |
1976 m. gruodžio 20 d. |
|
Italia |
Diploma di laurea in medicina e chirurgia |
Università |
Diploma di abilitazione all'esercizio della medicina e chirurgia |
1976 m. gruodžio 20 d. |
|
Valstybė |
Formalios kvalifikacijos įrodymas |
Kvalifikaciją suteikianti institucija |
Kvalifikacijos pažymėjimas |
Atskaitos data |
|
Κύπρος |
Πιστοποιητικό Εγγραφής Ιατρού |
Ιατρικό Συµβούλιο |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Latvija |
ārsta diploms |
Universitātes tipa augstskola |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Lietuva |
Aukštojo mokslo diplomas, nurodantis suteiktą gydytojo kvalifikaciją |
Universitetas |
Internatūros pažymėjimas, nuro- dantis suteiktą medicinos gydy- tojo profesinę kvalifikaciją |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Luxembourg |
Diplôme d'Etat de docteur en médecine, chirurgie et accouche- ments, |
Jury d'examen d'Etat |
Certificat de stage |
1976 m. gruodžio 20 d. |
|
Magyarország |
Általános orvos oklevél (doctor medicinae univer- sae, röv.: dr. med. univ.) |
Egyetem |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Malta |
Lawrja ta' Tabib tal-Medi- ċina u l-Kirurġija
|
Universita´ ta' Malta
|
Ċertifikat ta' reġistrazzjoni maħruġ mill-Kunsill Mediku
|
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Nederland |
Getuigschrift van met goed gevolg afgelegd artsexamen |
Faculteit Geneeskunde |
|
1976 m. gruodžio 20 d. |
|
Österreich |
1. Urkunde über die Verleihung des akademischen Grades Doktor der gesamten Heil- kunde (bzw. Doctor medi- cinae universae, Dr.me- d.univ.)
2. Diplom über die spezifische Ausbildung zum Arzt für Allgemeinmedizin bzw. Facharztdiplom |
1. Medizinische Fakultät einer Universität
2. Österreichische Ärztekammer |
|
1994 m. sausio 1 d. |
|
Polska |
Dyplom ukończenia studiów wyższych na kierunku lekarskim z tytułem „lekarza“ |
1. Akademia Medyczna
2. Uniwersytet Medyczny
3. Collegium Medicum Uniwer- sytetu Jagiellońskiego |
Lekarski Egzamin Państwowy |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Portugal |
Carta de Curso de licenciatura em medicina |
Universidades |
Diploma comprovativo da conc- lusão do internato geral emitido pelo Ministério da Saúde |
1986 m. sausio 1 d. |
|
România |
Diplomă de licenţă de doctor medic |
Universităţi |
|
2007 m. sausio 1 d. |
|
Slovenija |
Diploma, s katero se podeljuje strokovni naslov „doktor medi- cine/doktorica medicine“ |
Univerza |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Slovensko |
Vysokoškolský diplom o udelení akademického titulu „doktor medicíny“ („MUDr.“) |
Vysoká škola |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Suomi/Finland |
Lääketieteen lisensiaatin tutkinto/Medicine licentiate- xamen |
— Helsingin yliopisto/Helsing- fors universitet
— Kuopion yliopisto
— Oulun yliopisto
— Tampereen yliopisto
— Turun yliopisto |
Todistus lääkärin perustervey- denhuollon lisäkoulutuksesta/ Examenbevis om tilläggsutbild- ning för läkare inom primär- vården |
1994 m. sausio 1 d. |
|
Sverige |
Läkarexamen |
Universitet |
Bevis om praktisk utbildning som utfärdas av Socialstyrelsen |
1994 m. sausio 1 d. |
|
United Kingdom |
Primary qualification |
Competent examining body |
Certificate of experience |
1976 m. gruodžio 20 d. |
5.1.2. Gydytojų specialistų formalios kvalifikacijos įrodymai
|
Valstybė
|
Formalios kvalifikacijos įrodymas |
Kvalifikaciją suteikianti institucija |
Atskaitos data |
|
België/Belgique/ Belgien |
Bijzondere beroepstitel van geneesheer-specialist/ Titre professionnel particulier de médecin spécia- liste |
Minister bevoegd voor Volksgezondheid/Ministre de la Santé publique |
1976 m. gruodžio 20 d. |
|
България |
Свидетелство за призната специалност |
Медицински университет, Висш медицински институт или Военномедицин-ска академия
|
2007 m. sausio 1 d. |
|
Česká republika |
Diplom o specializaci |
Ministerstvo zdravotnictví |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Danmark |
Bevis for tilladelse til at betegne sig som speciallæge |
Sundhedsstyrelsen |
1976 m. gruodžio 20 d. |
|
Deutschland |
Fachärztliche Anerkennung |
Landesärztekammer |
1976 m. gruodžio 20 d. |
|
Eesti |
Residentuuri lõputunnistus eriarstiabi erialal |
Tartu Ülikool |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Ελλάς |
Τίτλoς Iατρικής Ειδικότητας |
1. Νoµαρχιακή Αυτoδιoίκηση
2. Νoµαρχία |
1981 m. sausio 1 d. |
|
España |
Título de Especialista |
Ministerio de Educación y Cultura |
1986 m. sausio 1 d. |
|
France |
1. Certificat d'études spéciales de médecine
2. Attestation de médecin spécialiste qualifié
3. Certificat d'études spéciales de médecine
4. Diplôme d'études spécialisées ou spécialisation complémentaire qualifiante de médecine |
1. Universités
2. Conseil de l'Ordre des médecins
3. Universités
4. Universités |
1976 m. gruodžio 20 d. |
|
Ireland |
Certificate of Specialist doctor |
Competent authority |
1976 m. gruodžio 20 d. |
|
Italia |
Diploma di medico specialista |
Università |
1976 m. gruodžio 20 d. |
|
Κύπρος |
Πιστοποιητικό Αναγνώρισης Ειδικότητας |
Ιατρικό Συµβούλιο |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Latvija |
„Sertifikāts“—kompetentu iestāžu izsniegts doku- ments, kas apliecina, ka persona ir nokārtojusi sertifikācijas eksāmenu specialitātē |
Latvijas Ārstu biedrība Latvijas Ārstniecības personu profesionālo organi- zāciju savienība |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Lietuva |
Rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo specialisto profesinę kvalifikaciją |
Universitetas |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Luxembourg |
Certificat de médecin spécialiste |
Ministre de la Santé publique |
1976 m. gruodžio 20 d. |
|
Magyarország |
Szakorvosi bizonyítvány |
Az Egészségügyi, Szociális és Családügyi Miniszté- rium illetékes testülete |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Malta |
Ċertifikat ta' Speċjalista Mediku
|
Kumitat ta' Approvazzjoni dwar Speċjalisti
|
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Nederland |
Bewijs van inschrijving in een Specialistenregister |
— Medisch Specialisten Registratie Commissie (MSRC) van de Koninklijke Nederlandsche Maatschappij tot Bevordering der Geneeskunst
— Sociaal-Geneeskundigen Registratie Commissie van de Koninklijke Nederlandsche Maats- chappij tot Bevordering der Geneeskunst |
1976 m. gruodžio 20 d. |
|
Valstybė |
Formalios kvalifikacijos įrodymas |
Kvalifikaciją suteikianti institucija |
Atskaitos data |
|
Österreich |
Facharztdiplom |
Österreichische Ärztekammer |
1994 m. sausio 1 d. |
|
Polska |
Dyplom uzyskania tytułu specjalisty |
Centrum Egzaminów Medycznych |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Portugal |
1. Grau de assistente
2. Titulo de especialista |
1. Ministério da Saúde
2. Ordem dos Médicos |
1986 m. sausio 1 d. |
|
România |
Certificat de medic specialist |
Ministerul Sănătăţii Publici |
2007 m. sausio 1 d. |
|
Slovenija |
Potrdilo o opravljenem specialističnem izpitu |
1. Ministrstvo za zdravje
2. Zdravniška zbornica Slovenije |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Slovensko |
Diplom o špecializácii |
Slovenská zdravotnícka univerzita |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Suomi/ Finland |
Erikoislääkärin tutkinto/Specialläkarexamen |
1. Helsingin yliopisto/Helsingfors universitet
2. Kuopion yliopisto
3. Oulun yliopisto
4. Tampereen yliopisto
5. Turun yliopisto |
1994 m. sausio 1 d. |
|
Sverige |
Bevis om specialkompetens som läkare, utfärdat av Socialstyrelsen |
Socialstyrelsen |
1994 m. sausio 1 d. |
|
United Kingdom |
Certificate of Completion of specialist training |
Competent authority |
1976 m. gruodžio 20 d. |
5.1.3. Specializuotų medicinos rengimo kursų pavadinimai
|
Valstybė |
Anesteziologija Minimali rengimo studijų trukmė – 3 metai |
Bendroji chirurgija Minimali rengimo studijų trukmė – 5 metai |
|
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
|
Belgique/België/Belgien |
Anesthésie-réanimation/Anesthesie reanimatie |
Chirurgie/Heelkunde |
|
България |
Анестезиология и интензивно лечение |
Хирургия |
|
Česká republika |
Anesteziologie a resuscitace |
Chirurgie |
|
Danmark |
Anæstesiologi |
Kirurgi elsler kirurgiske sygdomme |
|
Deutschland |
Anästhesiologie |
(Allgemeine) Chirurgie |
|
Eesti |
Anestesioloogia |
Üldkirurgia |
|
Ελλάς |
Αvαισθησιoλoγία |
Χειρoυργική |
|
España |
Anestesiología y Reanimación |
Cirugía general y del aparato digestivo |
|
France |
Anesthésiologie-Réanimation chirurgicale |
Chirurgie générale |
|
Valstybė |
Anesteziologija Minimali rengimo studijų trukmė – 3 metai |
Bendroji chirurgija Minimali rengimo studijų trukmė – 5 metai |
|
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
|
Ireland |
Anaesthesia |
General surgery |
|
Italia |
Anestesia e rianimazione |
Chirurgia generale |
|
Κύπρος |
Αναισθησιολογία |
Γενική Χειρουργική |
|
Latvija |
Anestezioloģija un reanimatoloģija |
Ķirurģija |
|
Lietuva |
Anesteziologija reanimatologija |
Chirurgija |
|
Luxembourg |
Anesthésie-réanimation |
Chirurgie générale |
|
Magyarország |
Aneszteziológia és intenzív terápia |
Sebészet |
|
Malta |
Anesteżija u Kura Intensiva |
Kirurġija Ġenerali |
|
Nederland |
Anesthesiologie |
Heelkunde |
|
Österreich |
Anästhesiologie und Intensivmedizin |
Chirurgie |
|
Polska |
Anestezjologia i intensywna terapia |
Chirurgia ogólna |
|
Portugal |
Anestesiologia |
Cirurgia geral |
|
România |
Anestezie şi terapie intensivă |
Chirurgie generală |
|
Slovenija |
Anesteziologija, reanimatologija in perioperativna inten- zivna medicina |
Splošna kirurgija |
|
Slovensko |
Anestéziológia a intenzívna medicína |
Chirurgia |
|
Suomi/Finland |
Anestesiologia ja tehohoito/Anestesiologi och intensivvård |
Yleiskirurgia/Allmän kirurgi |
|
Sverige |
Anestesi och intensivvård |
Kirurgi |
|
United Kingdom |
Anaesthetics |
General surgery |
|
Valstybė |
Neurochirurgija Minimali rengimo studijų trukmė – 5 metai |
Akušerija ir ginekologija Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai |
|
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
|
Belgique/België/ Belgien |
Neurochirurgie |
Gynécologie — obstétrique/Gynaecologie en verloskunde |
|
България |
Неврохирургия |
Акушерство, гинекология и репродуктивна медицина |
|
Česká republika |
Neurochirurgie |
Gynekologie a porodnictví |
|
Danmark |
Neurokirurgi eller kirurgiske nervesygdomme |
Gynækologi og obstetrik eller kvindesygdomme og fødselshjælp |
|
Deutschland |
Neurochirurgie |
Frauenheilkunde und Geburtshilfe |
|
Eesti |
Neurokirurgia |
Sünnitusabi ja günekoloogia |
|
Ελλάς |
Νευρoχειρoυργική |
Μαιευτική-Γυvαικoλoγία |
|
España |
Neurocirugía |
Obstetricia y ginecología |
|
France |
Neurochirurgie |
Gynécologie — obstétrique |
|
Ireland |
Neurosurgery |
Obstetrics and gynaecology |
|
Italia |
Neurochirurgia |
Ginecologia e ostetricia |
|
Κύπρος |
Νευροχειρουργική |
Μαιευτική — Γυναικολογία |
|
|
|
|
|
Latvija |
Neiroķirurģija |
Ginekoloģija un dzemdniecība |
|
Lietuva |
Neurochirurgija |
Akušerija ir ginekologija |
|
Luxembourg |
Neurochirurgie |
Gynécologie — obstétrique |
|
Magyarország |
Idegsebészet |
Szülészet-nőgyógyászat |
|
Malta |
Newrokirurġija |
Ostetriċja u Ġinekoloġija |
|
Nederland |
Neurochirurgie |
Verloskunde en gynaecologie |
|
Österreich |
Neurochirurgie |
Frauenheilkunde und Geburtshilfe |
|
Polska |
Neurochirurgia |
Położnictwo i ginekologia |
|
Portugal |
Neurocirurgia |
Ginecologia e obstetricia |
|
România |
Neurochirurgie |
Obstetrică-ginecologie |
|
Slovenija |
Nevrokirurgija |
Ginekologija in porodništvo |
|
Slovensko |
Neurochirurgia |
Gynekológia a pôrodníctvo |
|
Suomi/Finland |
Neurokirurgia/Neurokirurgi |
Naistentaudit ja synnytykset/Kvinnosjukdomar och förloss- ningar |
|
Sverige |
Neurokirurgi |
Obstetrik och gynekologi |
|
United Kingdom |
Neurosurgery |
Obstetrics and gynaecology |
|
Valstybė |
Vidaus ligos Minimali rengimo studijų trukmė – 5 metai |
Oftalmologija Minimali rengimo studijų trukmė – 3 metai |
|
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
|
Belgique/België/Belgien |
Médecine interne/Inwendige geneeskunde |
Ophtalmologie/Oftalmologie |
|
България |
Вътрешни болести |
Очни болести |
|
Česká republika |
Vnitřní lékařství |
Oftalmologie |
|
Danmark |
Intern medicin |
Oftalmologi eller øjensygdomme |
|
Deutschland |
Innere Medizin |
Augenheilkunde |
|
Eesti |
Sisehaigused |
Oftalmoloogia |
|
Ελλάς |
Παθoλoγία |
Οφθαλµoλoγία |
|
España |
Medicina interna |
Oftalmología |
|
France |
Médecine interne |
Ophtalmologie |
|
Ireland |
General medicine |
Ophthalmic surgery |
|
Italia |
Medicina interna |
Oftalmologia |
|
Κύπρος |
Παθoλoγία |
Οφθαλµολογία |
|
Latvija |
Internā medicīna |
Oftalmoloģija |
|
Lietuva |
Vidaus ligos |
Oftalmologija |
|
Luxembourg |
Médecine interne |
Ophtalmologie |
|
Magyarország |
Belgyógyászat |
Szemészet |
|
Malta |
Mediċina Interna |
Oftalmoloġija |
|
Nederland |
Interne geneeskunde |
Oogheelkunde |
|
Österreich |
Innere Medizin |
Augenheilkunde und Optometrie |
|
Polska |
Choroby wewnętrzne |
Okulistyka |
|
Portugal |
Medicina interna |
Oftalmologia |
|
|
|
|
|
România |
Medicină internă |
Oftalmologie |
|
Slovenija |
Interna medicina |
Oftalmologija |
|
Slovensko |
Vnútorné lekárstvo |
Oftalmológia |
|
Suomi/Finland |
Sisätaudit/Inre medicin |
Silmätaudit/Ögonsjukdomar |
|
Sverige |
Internmedicin |
Ögonsjukdomar (oftalmologi) |
|
United Kingdom |
General (internal) medicine |
Ophthalmology |
|
Valstybė |
Otorinolaringologija Minimali rengimo studijų trukmė – 3 metai |
Vaikų ligos Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai |
|
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
|
Belgique/België/Belgien |
Oto-rhino-laryngologie/Otorhinolaryngologie |
Pédiatrie/Pediatrie |
|
България |
Ушно-носно-гърлени болести |
Детски болести |
|
Česká republika |
Otorinolaryngologie |
Dětské lékařství |
|
Danmark |
Oto-rhino-laryngologi eller øre-næse-halssygdomme |
Pædiatri eller sygdomme hos børn |
|
Deutschland |
Hals-Nasen-Ohrenheilkunde |
Kinder- und Jugendmedizin |
|
Eesti |
Otorinolarüngoloogia |
Pediaatria |
|
Ελλάς |
Ωτoριvoλαρυγγoλoγία |
Παιδιατρική |
|
España |
Otorrinolaringología |
Pediatría y sus áreas específicas |
|
France |
Oto-rhino-laryngologie |
Pédiatrie |
|
Ireland |
Otolaryngology |
Paediatrics |
|
Italia |
Otorinolaringoiatria |
Pédiatria |
|
Κύπρος |
Ωτορινολαρυγγολογία |
Παιδιατρική |
|
Latvija |
Otolaringoloģija |
Pediatrija |
|
Lietuva |
Otorinolaringologija |
Vaikų ligos |
|
Luxembourg |
Oto-rhino-laryngologie |
Pédiatrie |
|
Magyarország |
Fül-orr-gégegyógyászat |
Csecsemő- és gyermekgyógyászat |
|
Malta |
Otorinolaringoloġija |
Pedjatrija |
|
Nederland |
Keel-, neus- en oorheelkunde |
Kindergeneeskunde |
|
Österreich |
Hals-, Nasen- und Ohrenkrankheiten |
Kinder- und Jugendheilkunde |
|
Polska |
Otorynolaryngologia |
Pediatria |
|
Portugal |
Otorrinolaringologia |
Pediatria |
|
România |
Otorinolaringologie |
Pediatrie |
|
Slovenija |
Otorinolaringológija |
Pediatrija |
|
Slovensko |
Otorinolaryngológia |
Pediatria |
|
Suomi/Finland |
Korva-, nenä- ja kurkkutaudit/Öron-, näs- och halssjuk- domar |
Lastentaudit/Barnsjukdomar |
|
Sverige |
Öron-, näs- och halssjukdomar (oto-rhino-laryngologi) |
Barn- och ungdomsmedicin |
|
Valstybė |
Pulmonologija Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai |
Urologija Minimali rengimo studijų trukmė – 5 metai |
|
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
|
Belgique/België/ Belgien |
Pneumologie |
Urologie |
|
|
|
|
|
България |
Пневмология и фтизиатрия |
Урология |
|
Česká republika |
Tuberkulóza a respirační nemoci |
Urologie |
|
Danmark |
Medicinske lungesygdomme |
Urologi eller urinvejenes kirurgiske sygdomme |
|
Deutschland |
Pneumologie |
Urologie |
|
Eesti |
Pulmonoloogia |
Uroloogia |
|
Ελλάς |
Φυµατιoλoγία- Πvευµovoλoγία |
Ουρoλoγία |
|
España |
Neumología |
Urología |
|
France |
Pneumologie |
Urologie |
|
Ireland |
Respiratory medicine |
Urology |
|
Italia |
Malattie dell'apparato respiratorio |
Urologia |
|
Κύπρος |
Πνευµονολογία — Φυµατιολογία |
Ουρολογία |
|
Latvija |
Ftiziopneimonoloģija |
Uroloģija |
|
Lietuva |
Pulmonologija |
Urologija |
|
Luxembourg |
Pneumologie |
Urologie |
|
Magyarország |
Tüdőgyógyászat |
Urológia |
|
Malta |
Mediċina Respiratorja |
Uroloġija |
|
Nederland |
Longziekten en tuberculose |
Urologie |
|
Österreich |
Lungenkrankheiten |
Urologie |
|
Polska |
Choroby płuc |
Urologia |
|
Portugal |
Pneumologia |
Urologia |
|
România |
Pneumologie |
Urologie |
|
Slovenija |
Pnevmologija |
Urologija |
|
Slovensko |
Pneumológia a ftizeológia |
Urológia |
|
Suomi/Finland |
Keuhkosairaudet ja allergologia/Lungsjukdomar och aller- gologi |
Urologia/Urologi |
|
Sverige |
Lungsjukdomar (pneumologi) |
Urologi |
|
United Kingdom |
Respiratory medicine |
Urology |
|
Valstybė |
Ortopedija Minimali rengimo studijų trukmė – 5 metai |
Patologinė anatomija Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai |
|
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
|
Belgique/België/Belgien |
Chirurgie orthopédique/Orthopedische heelkunde |
Anatomie pathologique/Pathologische anatomie |
|
България |
Ортопедия и травматология |
Обща и клинична патология |
|
Česká republika |
Ortopedie |
Patologická anatomie |
|
Danmark |
Ortopædisk kirurgi |
Patologisk anatomi eller vævs- og celleundersøgelser |
|
Deutschland |
Orthopädie (und Unfallchirurgie) |
Pathologie |
|
Eesti |
Ortopeedia |
Patoloogia |
|
Ελλάς |
Ορθoπεδική |
Παθoλoγική Αvατoµική |
|
España |
Cirugía ortopédica y traumatología |
Anatomía patológica |
|
France |
Chirurgie orthopédique et traumatologie |
Anatomie et cytologie pathologiques |
|
Ireland |
Trauma and orthopaedic surgery |
Morbid anatomy and histopathology |
|
Italia |
Ortopedia e traumatologia |
Anatomia patologica |
|
Κύπρος |
Ορθοπεδική |
Παθολογοανατοµία — Ιστολογία |
|
Latvija |
Traumatoloģija un ortopēdija |
Patoloģija |
|
Lietuva |
Ortopedija traumatologija |
Patologija |
|
Luxembourg |
Orthopédie |
Anatomie pathologique |
|
Magyarország |
Ortopédia |
Patológia |
|
Malta |
Kirurġija Ortopedika |
Istopatoloġija |
|
Nederland |
Orthopedie |
Pathologie |
|
Österreich |
Orthopädie und Orthopädische Chirurgie |
Pathologie |
|
Polska |
Ortopedia i traumatologia narządu ruchu |
Patomorfologia |
|
Portugal |
Ortopedia |
Anatomia patologica |
|
România |
Ortopedie şi traumatologie |
Anatomie patologică |
|
Slovenija |
Ortopedska kirurgija |
Anatomska patologija in citopatologija |
|
Slovensko |
Ortopédia |
Patologická anatómia |
|
Suomi/Finland |
Ortopedia ja traumatologia/Ortopedi och traumatologi |
Patologia/Patologi |
|
Sverige |
Ortopedi |
Klinisk patologi |
|
United Kingdom |
Trauma and orthopaedic surgery |
Histopathology |
|
Valstybė |
Neurologija Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai |
Psichiatrija Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai |
|
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
|
Belgique/België/Belgien |
Neurologie |
Psychiatrie de l'adulte/Volwassen psychiatrie |
|
България |
Нервни болести |
Психиатрия |
|
Česká republika |
Neurologie |
Psychiatrie |
|
Danmark |
Neurologi eller medicinske nervesygdomme |
Psykiatri |
|
Deutschland |
Neurologie |
Psychiatrie und Psychotherapie |
|
Eesti |
Neuroloogia |
Psühhiaatria |
|
Ελλάς |
Νευρoλoγία |
Ψυχιατρική |
|
España |
Neurología |
Psiquiatría |
|
France |
Neurologie |
Psychiatrie |
|
Ireland |
Neurology |
Psychiatry |
|
Italia |
Neurologia |
Psichiatria |
|
Κύπρος |
Νευρολογία |
Ψυχιατρική |
|
Latvija |
Neiroloģija |
Psihiatrija |
|
Lietuva |
Neurologija |
Psichiatrija |
|
Luxembourg |
Neurologie |
Psychiatrie |
|
Magyarország |
Neurológia |
Pszichiátria |
|
Malta |
Newroloġija |
Psikjatrija |
|
Nederland |
Neurologie |
Psychiatrie |
|
Österreich |
Neurologie |
Psychiatrie |
|
Polska |
Neurologia |
Psychiatria |
|
Portugal |
Neurologia |
Psiquiatria |
|
România |
Neurologie |
Psihiatrie |
|
Slovenija |
Nevrologija |
Psihiatrija |
|
Slovensko |
Neurológia |
Psychiatria |
|
Suomi/Finland |
Neurologia/Neurologi |
Psykiatria/Psykiatri |
|
Sverige |
Neurologi |
Psykiatri |
|
United Kingdom |
Neurology |
General psychiatry |
|
Valstybė |
Radiologinė diagnostika Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai |
Radioterapija Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai |
|
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
|
Belgique/België/Belgien |
Radiodiagnostic/Röntgendiagnose |
Radiothérapie-oncologie/Radiotherapie-oncologie |
|
България |
Образна диагностика |
Лъчелечение |
|
Česká republika |
Radiologie a zobrazovací metody |
Radiační onkologie |
|
Danmark |
Diagnostik radiologi eller røntgenundersøgelse |
Onkologi |
|
Deutschland |
(Diagnostische) Radiologie |
Strahlentherapie |
|
Eesti |
Radioloogia |
Onkoloogia |
|
Ελλάς |
Ακτιvoδιαγvωστική |
Ακτιvoθεραπευτική — Ογκολογία |
|
España |
Radiodiagnóstico |
Oncología radioterápica |
|
France |
Radiodiagnostic et imagerie médicale |
Oncologie radiothérapique |
|
Ireland |
Diagnostic radiology |
Radiation oncology |
|
Italia |
Radiodiagnostica |
Radioterapia |
|
Κύπρος |
Ακτινολογία |
Ακτινοθεραπευτική Ογκολογία |
|
Latvija |
Diagnostiskā radioloģija |
Terapeitiskā radioloģija |
|
Lietuva |
Radiologija |
Onkologija radioterapija |
|
Luxembourg |
Radiodiagnostic |
Radiothérapie |
|
Magyarország |
Radiológia |
Sugárterápia |
|
Malta |
Radjoloġija |
Onkoloġija u Radjoterapija |
|
Nederland |
Radiologie |
Radiotherapie |
|
Österreich |
Medizinische Radiologie-Diagnostik |
Strahlentherapie - Radioonkologie |
|
Polska |
Radiologia i diagnostyka obrazowa |
Radioterapia onkologiczna |
|
Portugal |
Radiodiagnóstico |
Radioterapia |
|
România |
Radiologie-imagistică medicală |
Radioterapie |
|
Slovenija |
Radiologija |
Radioterapija in onkologija |
|
Slovensko |
Rádiológia |
Radiačná onkológia |
|
Suomi/Finland |
Radiologia/Radiologi |
Syöpätaudit/Cancersjukdomar |
|
Sverige |
Medicinsk radiologi |
Tumörsjukdomar (allmän onkologi) |
|
United Kingdom |
Clinical radiology |
Clinical oncology |
|
Valstybė |
Plastinė chirurgija Minimali rengimo studijų trukmė – 5 metai |
Klinikinė biologija Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai |
|
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
|
Belgique/België/Belgien |
Chirurgie plastique, reconstructrice et esthétique/Plastische, reconstructieve en esthetische heelkunde |
Biologie clinique/Klinische biologie |
|
България |
Пластично-възстановителна хирургия |
Клинична лаборатория |
|
Česká republika |
Plastická chirurgie |
|
|
Danmark |
Plastikkirurgi |
|
|
Deutschland |
Plastische (und Ästhetische) Chirurgie |
|
|
Eesti |
Plastika- ja rekonstruktiivkirurgia |
Laborimeditsiin |
|
Ελλάς |
Πλαστική Χειρoυργική |
Χειρουργική Θώρακος |
|
España |
Cirugía plástica, estética y reparadora |
Análisis clínicos |
|
France |
Chirurgie plastique, reconstructrice et esthétique |
Biologie médicale |
|
Ireland |
Plastic surgery |
|
|
Italia |
Chirurgia plastica e ricostruttiva |
Patologia clinica |
|
Κύπρος |
Πλαστική Χειρουργική |
|
|
Latvija |
Plastiskā ķirurģija |
|
|
Lietuva |
Plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija |
Laboratorinė medicina |
|
Luxembourg |
Chirurgie plastique |
Biologie clinique |
|
Magyarország |
Plasztikai (égési) sebészet |
Orvosi laboratóriumi diagnosztika |
|
Malta |
Kirurġija Plastika |
|
|
Nederland |
Plastische Chirurgie |
|
|
Österreich |
Plastische Chirurgie |
Medizinische Biologie |
|
Polska |
Chirurgia plastyczna |
Diagnostyka laboratoryjna |
|
Portugal |
Cirurgia plástica e reconstrutiva |
Patologia clínica |
|
România |
Chirurgie plastică — microchirurgie reconstructivă |
Medicină de laborator |
|
Slovenija |
Plastična, rekonstrukcijska in estetska kirurgija |
|
|
Slovensko |
Plastická chirurgia |
Laboratórna medicína |
|
Suomi/Finland |
Plastiikkakirurgia/Plastikkirurgi |
|
|
Sverige |
Plastikkirurgi |
|
|
United Kingdom |
Plastic surgery |
|
|
Valstybė |
Mikrobiologinė bakteriologija Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai |
Biochemija Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai |
|
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
|
Belgique/België/ Belgien |
|
|
|
България |
Микробиология |
Биохимия |
|
Česká republika |
Lékařská mikrobiologie |
Klinická biochemie |
|
Danmark |
Klinisk mikrobiologi |
Klinisk biokemi |
|
Deutschland |
Mikrobiologie (Virologie) und Infektionsepidemiologie |
Laboratoriumsmedizin |
|
Eesti |
|
|
|
Ελλάς |
1. Iατρική Βιoπαθoλoγία
2. Μικρoβιoλoγία |
|
|
España |
Microbiología y parasitología |
Bioquímica clínica |
|
|
|
|
|
France |
|
|
|
Ireland |
Microbiology |
Chemical pathology |
|
Italia |
Microbiologia e virologia |
Biochimica clinica |
|
Κύπρος |
Μικροβιολογία |
|
|
Latvija |
Mikrobioloģija |
|
|
Lietuva |
|
|
|
Luxembourg |
Microbiologie |
Chimie biologique |
|
Magyarország |
Orvosi mikrobiológia |
|
|
Malta |
Mikrobijoloġija |
Patoloġija Kimika |
|
Nederland |
Medische microbiologie |
Klinische chemie |
|
Österreich |
Hygiene und Mikrobiologie |
Medizinische und Chemische Labordiagnostik |
|
Polska |
Mikrobiologia lekarska |
|
|
Portugal |
|
|
|
România |
|
|
|
Slovenija |
Klinična mikrobiologija |
Medicinska biokemija |
|
Slovensko |
Klinická mikrobiológia |
Klinická biochémia |
|
Suomi/Finland |
Kliininen mikrobiologia/Klinisk mikrobiologi |
Kliininen kemia/Klinisk kemi |
|
Sverige |
Klinisk bakteriologi |
Klinisk kemi |
|
United Kingdom |
Medical microbiology and virology |
Chemical pathology |
|
Valstybė |
Imunologija Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai |
Krūtinės chirurgija Minimali rengimo studijų trukmė – 5 metai |
|
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
|
Belgique/België/ Belgien |
|
Chirurgie thoracique/Heelkunde op de thorax (*) |
|
България |
Клинична имунология Имунология | |
Гръдна хирургия Кардиохирургия |
|
Česká republika |
Alergologie a klinická imunologie |
Kardiochirurgie |
|
Danmark |
Klinisk immunologi |
Thoraxkirurgi eller brysthulens kirurgiske sygdomme |
|
Deutschland |
|
Thoraxchirurgie |
|
Eesti |
|
Torakaalkirurgia |
|
Ελλάς |
|
Χειρουργική Θώρακος |
|
España |
Immunología |
Cirugía torácica |
|
France |
|
Chirurgie thoracique et cardiovasculaire |
|
Ireland |
Immunology (clinical and laboratory) |
Thoracic surgery |
|
Italia |
|
Chirurgia toracica; Cardiochirurgia |
|
Κύπρος |
Ανοσολογία |
Χειρουργική Θώρακος |
|
Latvija |
Imunoloģija |
Torakālā ķirurģija |
|
Lietuva |
|
Krūtinės chirurgija |
|
Luxembourg |
Immunologie |
Chirurgie thoracique |
|
Magyarország |
Allergológia és klinikai immunológia |
Mellkassebészet |
|
Malta |
Immunoloġija |
Kirurġija Kardjo-Toraċika |
|
Nederland |
|
Cardio-thoracale chirurgie |
|
Österreich |
Immunologie |
|
|
Polska |
Immunologia kliniczna |
Chirurgia klatki piersiowej |
|
Portugal |
|
Cirurgia cardiotorácica |
|
România |
|
Chirurgie toracică |
|
Slovenija |
|
Torakalna kirurgija |
|
Slovensko |
Klinická imunológia a alergológia |
Hrudníková chirurgia |
|
Suomi/Finland |
|
Sydän-ja rintaelinkirurgia/Hjärt- och thoraxkirurgi |
|
Sverige |
Klinisk immunologi |
Thoraxkirurgi |
|
United Kingdom |
Immunology |
Cardo-thoracic surgery |
|
Valstybė |
Vaikų chirurgija Minimali rengimo studijų trukmė – 5 metai |
Kraujagyslių chirurgija Minimali rengimo studijų trukmė – 5 metai |
|
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
|
Belgique/België/ Belgien |
|
Chirurgie des vaisseaux/Bloedvatenheelkunde (*) |
|
България |
Детска хирургия |
Съдова хирургия |
|
Česká republika |
Dětská chirurgie |
Cévní chirurgie |
|
Danmark |
|
Karkirurgi eller kirurgiske blodkarsygdomme |
|
Deutschland |
Kinderchirurgie |
Gefäßchirurgie |
|
Eesti |
Lastekirurgia |
Kardiovaskulaarkirurgia |
|
Ελλάς |
Χειρoυργική Παίδωv |
Αγγειoχειρoυργική |
|
España |
Cirugía pediátrica |
Angiología y cirugía vascular |
|
France |
Chirurgie infantile |
Chirurgie vasculaire |
|
Ireland |
Paediatric surgery |
|
|
Italia |
Chirurgia pediatrica |
Chirurgia vascolare |
|
Κύπρος |
Χειρουργική Παίδων |
Χειρουργική Αγγείων |
|
Latvija |
Bērnu ķirurģija |
Asinsvadu ķirurģija |
|
Lietuva |
Vaikų chirurgija |
Kraujagyslių chirurgija |
|
Luxembourg |
Chirurgie pédiatrique |
Chirurgie vasculaire |
|
Magyarország |
Gyermeksebészet |
Érsebészet |
|
Malta |
Kirurgija Pedjatrika |
Kirurġija Vaskolari |
|
Nederland |
|
|
|
Österreich |
Kinderchirurgie |
|
|
Polska |
Chirurgia dziecięca |
Chirurgia naczyniowa |
|
Portugal |
Cirurgia pediátrica |
Cirurgia vascular |
|
România |
Chirurgie pediatrică |
Chirurgie vasculară |
|
Slovenija |
|
Kardiovaskularna kirurgija |
|
Slovensko |
Detská chirurgia |
Cievna chirurgia |
|
Suomi/Finland |
Lastenkirurgia/Barnkirurgi |
Verisuonikirurgia/Kärlkirurgi |
|
Sverige |
Barn- och ungdomskirurgi |
|
|
United Kingdom |
Paediatric surgery |
|
_____________________
Panaikinimo datos, kaip apibrėžta šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje:
(*) 1983 m. sausio 1 d.
|
Valstybė |
Vaikų chirurgija Minimali rengimo studijų trukmė – 5 metai |
Kraujagyslių chirurgija Minimali rengimo studijų trukmė – 5 metai |
|
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
|
Belgique/België/ Belgien |
|
Chirurgie des vaisseaux/Bloedvatenheelkunde (*) |
|
България |
Детска хирургия |
Съдова хирургия |
|
Česká republika |
Dětská chirurgie |
Cévní chirurgie |
|
Danmark |
|
Karkirurgi eller kirurgiske blodkarsygdomme |
|
Deutschland |
Kinderchirurgie |
Gefäßchirurgie |
|
Eesti |
Lastekirurgia |
Kardiovaskulaarkirurgia |
|
Ελλάς |
Χειρoυργική Παίδωv |
Αγγειoχειρoυργική |
|
España |
Cirugía pediátrica |
Angiología y cirugía vascular |
|
France |
Chirurgie infantile |
Chirurgie vasculaire |
|
Ireland |
Paediatric surgery |
|
|
Italia |
Chirurgia pediatrica |
Chirurgia vascolare |
|
Κύπρος |
Χειρουργική Παίδων |
Χειρουργική Αγγείων |
|
Latvija |
Bērnu ķirurģija |
Asinsvadu ķirurģija |
|
Lietuva |
Vaikų chirurgija |
Kraujagyslių chirurgija |
|
Luxembourg |
Chirurgie pédiatrique |
Chirurgie vasculaire |
|
Magyarország |
Gyermeksebészet |
Érsebészet |
|
Malta |
Kirurgija Pedjatrika |
Kirurġija Vaskolari |
|
Nederland |
|
|
|
Österreich |
Kinderchirurgie |
|
|
Polska |
Chirurgia dziecięca |
Chirurgia naczyniowa |
|
Portugal |
Cirurgia pediátrica |
Cirurgia vascular |
|
România |
Chirurgie pediatrică |
Chirurgie vasculară |
|
Slovenija |
|
Kardiovaskularna kirurgija |
|
Slovensko |
Detská chirurgia |
Cievna chirurgia |
|
Suomi/Finland |
Lastenkirurgia/Barnkirurgi |
Verisuonikirurgia/Kärlkirurgi |
|
Sverige |
Barn- och ungdomskirurgi |
|
|
United Kingdom |
Paediatric surgery |
|
|
Valstybė |
Reumatologija Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai |
Bendroji hematologija Minimali rengimo studijų trukmė – 3 metai |
|
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
|
Belgique/België/ Belgien |
Rhumathologie/reumatologie |
|
|
България |
Ревматология |
Трансфузионна хематология |
|
Česká republika |
Revmatologie |
Hematologie a transfúzní lékařství |
|
Danmark |
Reumatologi |
Hæmatologi eller blodsygdomme |
|
Deutschland |
Innere Medizin und Schwerpunkt Rheumatologie |
Innere Medizin und Schwerpunkt Hämatologie und Onko- logie |
|
Eesti |
Reumatoloogia |
Hematoloogia |
|
Ελλάς |
Ρευµατoλoγία |
Αιµατoλoγία |
|
España |
Reumatología |
Hematología y hemoterapia |
|
France |
Rhumatologie |
|
|
_____________________
Panaikinimo datos, kaip apibrėžta šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje: (*) 1983 m. sausio 1 d. |
||
|
|
||
|
Ireland |
Rheumatology |
Haematology (clinical and laboratory) |
|
Italia |
Reumatologia |
Ematologia |
|
Κύπρος |
Ρευµατολογία |
Αιµατολογία |
|
Latvija |
Reimatoloģija |
Hematoloģija |
|
Lietuva |
Reumatologija |
Hematologija |
|
Luxembourg |
Rhumatologie |
Hématologie |
|
Magyarország |
Reumatológia |
Haematológia |
|
Malta |
Rewmatoloġija |
Ematoloġija |
|
Nederland |
Reumatologie |
|
|
Österreich |
|
|
|
Polska |
Reumatologia |
Hematologia |
|
Portugal |
Reumatologia |
Imuno-hemoterapia |
|
România |
Reumatologie |
Hematologie |
|
Slovenija |
|
|
|
Slovensko |
Reumatológia |
Hematológia a transfúziológia |
|
Suomi/Finland |
Reumatologia/Reumatologi |
Kliininen hematologia/Klinisk hematologi |
|
Sverige |
Reumatologi |
Hematologi |
|
United Kingdom |
Rheumatology |
Haematology |
|
|
|
|
|
Valstybė |
Endokrinologija Minimali rengimo studijų trukmė – 3 metai |
Fizioterapija Minimali rengimo studijų trukmė – 3 metai |
|
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
|
Belgique/België/Belgien |
|
Médecine physique et réadaptation/Fysische geneeskunde en revalidatie |
|
България |
Ендокринология и болести на обмяната |
Физикална и рехабилитационна медицина |
|
Česká republika |
Endokrinologie |
Rehabilitační a fyzikální medicína |
|
Danmark |
Medicinsk endokrinologi eller medicinske hormonsyg- domme |
|
|
Deutschland |
Innere Medizin und Schwerpunkt Endokrinologie und Diabetologie |
Physikalische und Rehabilitative Medizin |
|
Eesti |
Endokrinoloogia |
Taastusravi ja füsiaatria |
|
Ελλάς |
Εvδoκριvoλoγία |
Φυσική Iατρική και Απoκατάσταση |
|
España |
Endocrinología y nutrición |
Medicina física y rehabilitación |
|
France |
Endocrinologie, maladies métaboliques |
Rééducation et réadaptation fonctionnelles |
|
Ireland |
Endocrinology and diabetes mellitus |
|
|
Italia |
Endocrinologia e malattie del ricambio |
Medicina fisica e riabilitazione |
|
Κύπρος |
Ενδοκρινολογία |
Φυσική Ιατρική και Αποκατάσταση |
|
Latvija |
Endokrinoloģija |
Rehabilitoloģija Fiziskā rehabilitācija Fizikālā medicīna |
|
Lietuva |
Endokrinologija |
Fizinė medicina ir reabilitacija |
|
Luxembourg |
Endocrinologie, maladies du métabolisme et de la nutrition |
Rééducation et réadaptation fonctionnelles |
|
Magyarország |
Endokrinológia |
Fizioterápia |
|
Malta |
Endokrinoloġija u Dijabete |
|
|
Nederland |
|
Revalidatiegeneeskunde |
|
Österreich |
|
Physikalische Medizin |
|
Polska |
Endokrynologia |
Rehabilitacja medyczna |
|
Portugal |
Endocrinologia |
Fisiatria ou Medicina física e de reabilitação |
|
România |
Endocrinologie |
Recuperare, medicină fizică şi balneologie |
|
Slovenija |
|
Fizikalna in rehabilitacijska medicina |
|
Slovensko |
Endokrinológia |
Fyziatria, balneológia a liečebná rehabilitácia |
|
Suomi/Finland |
Endokrinologia/Endokrinologi |
Fysiatria/Fysiatri |
|
Sverige |
Endokrina sjukdomar |
Rehabiliteringsmedicin |
|
United Kingdom |
Endocrinology and diabetes mellitus |
|
|
Valstybė |
Neuropsichiatrija Minimali rengimo studijų trukmė – 5 metai |
Dermatovenereologija Minimali rengimo studijų trukmė – 3 metai |
|
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
|
Belgique/België/Belgien |
Neuropsychiatrie (*) |
Dermato-vénéréologie/Dermato-venerologie |
|
България |
|
Кожни и венерически болести |
|
Česká republika |
|
Dermatovenerologie |
|
Danmark |
|
Dermato-venerologi eller hud- og kønssygdomme |
|
Deutschland |
Nervenheilkunde (Neurologie und Psychiatrie) |
Haut- und Geschlechtskrankheiten |
|
Eesti |
|
Dermatoveneroloogia |
|
Ελλάς |
Νευρoλoγία — Ψυχιατρική |
∆ερµατoλoγία — Αφρoδισιoλoγία |
|
España |
|
Dermatología médico-quirúrgica y venereología |
|
France |
Neuropsychiatrie (**) |
Dermatologie et vénéréologie |
|
Ireland |
|
|
|
Italia |
Neuropsichiatria (***) |
Dermatologia e venerologia |
|
Κύπρος |
Νευρολογία — Ψυχιατρική |
∆ερµατολογία — Αφροδισιολογία |
|
Latvija |
|
Dermatoloģija un veneroloģija |
|
Lietuva |
|
Dermatovenerologija |
|
Luxembourg |
Neuropsychiatrie (****) |
Dermato-vénéréologie |
|
Magyarország |
|
Bőrgyógyászat |
|
Malta |
|
Dermato-venerejoloġija |
|
Nederland |
Zenuw- en zielsziekten (*****) |
Dermatologie en venerologie |
|
Österreich |
Neurologie und Psychiatrie |
Haut- und Geschlechtskrankheiten |
|
Polska |
|
Dermatologia i wenerologia |
|
Portugal |
|
Dermatovenereologia |
|
România |
|
Dermatovenerologie |
|
Slovenija |
|
Dermatovenerologija |
|
Slovensko |
Neuropsychiatria |
Dermatovenerológia |
|
Suomi/Finland |
|
Ihotaudit ja allergologia/Hudsjukdomar och allergologi |
|
Sverige |
|
Hud- och könssjukdomar |
|
United Kingdom |
|
|
_____________________
Panaikinimo datos, kaip apibrėžta šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje:
(*) 1987 m. rugpjūčio 1 d., išskyrus asmenis, baigusius rengimo studijas iki tos datos
(**) 1971 m. gruodžio 31 d.
(***) 1999 m. spalio 31 d.
(****) Baigus rengimo studijas, prasidėjusias po 1982 m. kovo 5 d., kvalifikacijos įrodymai nebeišduodami
(*****) 1984 m. liepos 9 d.
|
Valstybė |
Radiologija Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai |
Vaikų psichiatrija Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai |
|
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
|
Belgique/België/Belgien |
|
Psychiatrie infanto-juvénile/Kinder- en jeugdpsychiatrie |
|
България |
Радиобиология |
Детска психиатрия |
|
Česká republika |
|
Dětská a dorostová psychiatrie |
|
Danmark |
|
Børne- og ungdomspsykiatri |
|
Deutschland |
Radiologie |
Kinder- und Jugendpsychiatrie und -psychotherapie |
|
Eesti |
|
|
|
Ελλάς |
Ακτιvoλoγία — Ραδιoλoγία |
Παιδoψυχιατρική |
|
España |
Electrorradiología |
|
|
France |
Electro-radiologie (*) |
Pédo-psychiatrie |
|
Ireland |
Radiology (**) |
Child and adolescent psychiatry |
|
Italia |
Radiologia |
Neuropsichiatria infantile |
|
Κύπρος |
|
Παιδοψυχιατρική |
|
Latvija |
|
Bērnu psihiatrija |
|
Lietuva |
|
Vaikų ir paauglių psichiatrija |
|
Luxembourg |
Électroradiologie (***) |
Psychiatrie infantile |
|
Magyarország |
Radiológia |
Gyermek-és ifjúságpszichiátria |
|
Malta |
|
|
|
Nederland |
Radiologie (****) |
|
|
Österreich |
Radiologie |
|
|
Polska |
|
Psychiatria dzieci i młodzieży |
|
Portugal |
Radiologia |
Pedopsiquiatria |
|
România |
|
Psihiatrie pediatrică |
|
Slovenija |
|
Otroška in mladostniška psihiatrija |
|
Slovensko |
|
Detská psychiatria |
|
Suomi/Finland |
|
Lastenpsykiatria/Barnpsykiatri |
|
Sverige |
|
Barn- och ungdomspsykiatri |
|
United Kingdom |
|
Child and adolescent psychiatry |
_____________________
Panaikinimo datos, kaip apibrėžta šio įstatymo 23 straispnio 3 dalyje:
(*) 1971 m. gruodžio 3 d.
(**) 1993 m. spalio 31 d.
(***) Baigus rengimo studijas, prasidėjusias po 1982 m. kovo 5 d., kvalifikacijos įrodymai nebeišduodami
(****) 1984 m. liepos 8 d.
|
Valstybė |
Geriatrija Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai |
Inkstų ligos Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai |
|
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
|
Belgique/België/ Belgien |
|
|
|
България |
Гериатрична медицина |
Нефрология |
|
Česká republika |
Geriatrie |
Nefrologie |
|
Danmark |
Geriatri eller alderdommens sygdomme |
Nefrologi eller medicinske nyresygdomme |
|
Deutschland |
|
Innere Medizin und Schwerpunkt Nephrologie |
|
Eesti |
|
Nefroloogia |
|
Ελλάς |
|
Νεφρoλoγία |
|
España |
Geriatría |
Nefrología |
|
France |
|
Néphrologie |
|
Ireland |
Geriatric medicine |
Nephrology |
|
Italia |
Geriatria |
Nefrologia |
|
Κύπρος |
Γηριατρική |
Νεφρολογία |
|
Latvija |
|
Nefroloģija |
|
Lietuva |
Geriatrija |
Nefrologija |
|
Luxembourg |
Gériatrie |
Néphrologie |
|
Magyarország |
Geriátria |
Nefrológia |
|
Malta |
Ġerjatrija |
Nefroloġija |
|
Nederland |
Klinische geriatrie |
|
|
Österreich |
|
|
|
Polska |
Geriatria |
Nefrologia |
|
Portugal |
|
Nefrologia |
|
România |
Geriatrie şi gerontologie |
Nefrologie |
|
Slovenija |
|
Nefrologija |
|
Slovensko |
Geriatria |
Nefrológia |
|
Suomi/Finland |
Geriatria/Geriatri |
Nefrologia/Nefrologi |
|
Sverige |
Geriatrik |
Medicinska njursjukdomar (nefrologi) |
|
United Kingdom |
Geriatrics |
Renal medicine |
|
Valstybė |
Užkrečiamosios ligos Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai |
Socialinė medicina Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai |
|
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
|
Belgique/België/ Belgien |
|
|
|
България |
Инфекциозни болести |
Социална медицина и здравен мениджмънт комунална хигиена |
|
Česká republika |
Infekční lékařství |
Hygiena a epidemiologie |
|
Danmark |
Infektionsmedicin |
Samfundsmedicin |
|
Deutschland |
|
Öffentliches Gesundheitswesen |
|
Eesti |
Infektsioonhaigused |
|
|
Ελλάς |
|
Κοινωνική Iατρική |
|
España |
|
Medicina preventiva y salud pública |
|
France |
|
Santé publique et médecine sociale |
|
Ireland |
Infectious diseases |
Public health medicine |
|
Italia |
Malattie infettive |
Igiene e medicina preventiva |
|
Κύπρος |
Λοιµώδη Νοσήµατα |
Υγειονολογία/Κοινοτική Ιατρική |
|
Latvija |
Infektoloģija |
|
|
Lietuva |
Infektologija |
|
|
Luxembourg |
Maladies contagieuses |
Santé publique |
|
Magyarország |
Infektológia |
Megelőző orvostan és népegészségtan |
|
Malta |
Mard Infettiv |
Saħħa Pubblika |
|
Nederland |
|
Maatschappij en gezondheid |
|
Österreich |
|
Sozialmedizin |
|
Polska |
Choroby zakaźne |
Zdrowie publiczne, epidemiologia |
|
Portugal |
Infecciologia |
Saúde pública |
|
România |
Boli infecţioase |
Sănătate publică şi management |
|
Slovenija |
Infektologija |
Javno zdravje |
|
Slovensko |
Infektológia |
Verejné zdravotníctvo |
|
Suomi/Finland |
Infektiosairaudet/Infektionssjukdomar |
Terveydenhuolto/Hälsovård |
|
Sverige |
Infektionssjukdomar |
Socialmedicin |
|
United Kingdom |
Infectious diseases |
Public health medicine |
|
Valstybė |
Farmakologija Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai |
Darbo medicina Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai |
|
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
|
Belgique/België/Belgien |
|
Médecine du travail/Arbeidsgeneeskunde |
|
България |
Клинична фармакология и терапия Фармакология |
Трудова медицина |
|
Česká republika |
Klinická farmakologie |
Pracovní lékařství |
|
Danmark |
Klinisk farmakologi |
Arbejdsmedicin |
|
Deutschland |
Pharmakologie und Toxikologie |
Arbeitsmedizin |
|
Eesti |
|
|
|
Ελλάς |
|
Iατρική της Εργασίας |
|
España |
Farmacología clínica |
Medicina del trabajo |
|
France |
|
Médecine du travail |
|
Ireland |
Clinical pharmacology and therapeutics |
Occupational medicine |
|
Italia |
Farmacologia |
Medicina del lavoro |
|
Κύπρος |
|
Ιατρική της Εργασίας |
|
Latvija |
|
Arodslimības |
|
Lietuva |
|
Darbo medicina |
|
Luxembourg |
|
Médecine du travail |
|
Magyarország |
Klinikai farmakológia |
Foglalkozás-orvostan (üzemorvostan) |
|
Malta |
Farmakoloġija Klinika u t-Terapewtika |
Mediċina Okkupazzjonali |
|
Nederland |
|
— Arbeid en gezondheid, bedrijfsgeneeskunde
— Arbeid en gezondheid, verzekeringsgeneeskunde |
|
Österreich |
Pharmakologie und Toxikologie |
Arbeits- und Betriebsmedizin |
|
Polska |
Farmakologia kliniczna |
Medycyna pracy |
|
Portugal |
|
Medicina do trabalho |
|
România |
Farmacologie clinică |
Medicina muncii |
|
Slovenija |
|
Medicina dela, prometa in športa |
|
Slovensko |
Klinická farmakológia |
Pracovné lekárstvo |
|
Suomi/Finland |
Kliininen farmakologia ja lääkehoito/Klinisk farmakologi och läkemedelsbehandling |
Työterveyshuolto/Företagshälsovård |
|
Sverige |
Klinisk farmakologi |
Yrkes- och miljömedicin |
|
United Kingdom |
Clinical pharmacology and therapeutics |
Occupational medicine |
|
Valstybė |
Alergologija Minimali rengimo studijų trukmė – 3 metai |
Branduolinė medicina Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai |
|
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
|
Belgique/België/Belgien |
|
Médecine nucléaire/Nucleaire geneeskunde |
|
България |
Клинична алергология |
Нуклеарна медицина |
|
Česká republika |
Alergologie a klinická imunologie |
Nukleární medicína |
|
Danmark |
Medicinsk allergologi eller medicinske overfølsomhedssyg- domme |
Klinisk fysiologi og nuklearmedicin |
|
Deutschland |
|
Nuklearmedizin |
|
Eesti |
|
|
|
Ελλάς |
Αλλεργιoλoγία |
Πυρηvική Iατρική |
|
España |
Alergología |
Medicina nuclear |
|
France |
|
Médecine nucléaire |
|
Ireland |
|
|
|
Italia |
Allergologia ed immunologia clinica |
Medicina nucleare |
|
Κύπρος |
Αλλεργιολογία |
Πυρηνική Ιατρική |
|
Latvija |
Alergoloģija |
|
|
Lietuva |
Alergologija ir klinikinė imunologija |
|
|
Luxembourg |
|
Médecine nucléaire |
|
Magyarország |
Allergológia és klinikai immunológia |
Nukleáris medicina (izotóp diagnosztika) |
|
Malta |
|
Mediċina Nukleari |
|
Nederland |
Allergologie en inwendige geneeskunde |
Nucleaire geneeskunde |
|
Österreich |
|
Nuklearmedizin |
|
Polska |
Alergologia |
Medycyna nuklearna |
|
Portugal |
Imuno-alergologia |
Medicina nuclear |
|
România |
Alergologie şi imunologie clinică |
Medicină nucleară |
|
Slovenija |
|
Nuklearna medicina |
|
Slovensko |
Klinická imunológia a alergológia |
Nukleárna medicína |
|
Suomi/Finland |
|
Kliininen fysiologia ja isotooppilääketiede/Klinisk fysiologi och nukleärmedicin |
|
Sverige |
Allergisjukdomar |
Nukleärmedicin |
|
United Kingdom |
|
Nuclear medicine |
|
Valstybė |
Veido ir žandikaulio chirurgija (pagrindinės medicinos studijos) Minimali rengimo studijų trukmė – 5 metai |
|
Pavadinimas |
|
|
Belgique/België/ Belgien |
|
|
България |
Лицево-челюстна хирургия |
|
Česká republika |
Maxilofaciální chirurgie |
|
Danmark |
|
|
Deutschland |
|
|
Eesti |
|
|
Ελλάς |
|
|
España |
Cirugía oral y maxilofacial |
|
France |
Chirurgie maxillo-faciale et stomatologie |
|
Ireland |
|
|
Italia |
Chirurgia maxillo-facciale |
|
Κύπρος |
|
|
Latvija |
Mutes, sejas un žokļu ķirurģija |
|
Lietuva |
Veido ir žandikaulių chirurgija |
|
Luxembourg |
Chirurgie maxillo-faciale |
|
Magyarország |
Szájsebészet |
|
Malta |
|
|
Nederland |
|
|
Österreich |
Mund- Kiefer- und Gesichtschirurgie |
|
Polska |
Chirurgia szczekowo-twarzowa |
|
Portugal |
Cirurgia maxilo-facial |
|
România |
|
|
Slovenija |
Maxilofaciálna kirurgija |
|
Slovensko |
Maxilofaciálna chirurgia |
|
Suomi/Finland |
|
|
Sverige |
|
|
United Kingdom |
|
|
Valstybė |
Biologinė hematologija Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai |
|
Pavadinimas |
|
|
Belgique/België/Belgien |
|
|
България |
Клинична хематология |
|
Česká republika |
|
|
Danmark |
Klinisk blodtypeserologi (*) |
_____________________
Panaikinimo datos pagal šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalį:
(*) 1983 m. sausio 1 d., išskyrus atvejus, kai asmenys pradėjo rengimo studijas prieš šią datą ir baigė iki 1988 m. pabaigos
|
Valstybė |
Biologinė hematologija Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai |
| Pavadinimas |
|
|
Deutschland |
|
|
Eesti |
|
|
Ελλάς |
|
|
España |
|
|
France |
Hématologie |
|
Ireland |
|
|
Italia |
|
|
Κύπρος |
|
|
Latvija |
|
|
Lietuva |
|
|
Luxembourg |
Hématologie biologique |
|
Magyarország |
|
|
Malta |
|
|
Nederland |
|
|
Österreich |
|
|
Polska |
|
|
Portugal |
Hematologia clinica |
|
România |
|
|
Slovenija |
|
|
Slovensko |
|
|
Suomi/Finland |
|
|
Sverige |
|
|
United Kingdom |
|
|
Valstybė |
Stomatologija Minimali rengimo studijų trukmė – 3 metai |
Dermatologija Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai |
|
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
|
Belgique/België/Belgien |
|
|
|
България |
|
|
|
Česká republika |
|
|
|
Danmark |
|
|
|
Deutschland |
|
|
|
Eesti |
|
|
|
Ελλάς |
|
|
|
España |
Estomatología |
|
|
France |
Stomatologie |
|
|
Ireland |
|
Dermatology |
|
Italia |
Odontostomatologia (*) |
|
|
Κύπρος |
|
|
|
Latvija |
|
|
|
Lietuva |
|
|
|
Luxembourg |
Stomatologie |
|
_____________________
Panaikinimo datos pagal šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalį:
(*) 1994 m. gruodžio 31 d
|
Valstybė |
Stomatologija Minimali rengimo studijų trukmė – 3 metai |
Dermatologija Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai |
|
|
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
Magyarország |
|
|
|
Malta |
|
Dermatoloġija |
|
Nederland |
|
|
|
Österreich |
|
|
|
Polska |
|
|
|
Portugal |
Estomatologia |
|
|
România |
|
|
|
Slovenija |
|
|
|
Slovensko |
|
|
|
Suomi/Finland |
|
|
|
Sverige |
|
|
|
United Kingdom |
|
Dermatology |
|
Valstybė |
Venerologija Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai |
Tropinė medicina Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai |
|
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
|
Belgique/België/Belgien |
|
|
|
България |
|
|
|
Česká republika |
|
|
|
Danmark |
|
|
|
Deutschland |
|
|
|
Eesti |
|
|
|
Ελλάς |
|
|
|
España |
|
|
|
France |
|
|
|
Ireland |
Genito-urinary medicine |
Tropical medicine |
|
Italia |
|
Medicina tropicale |
|
Κύπρος |
|
|
|
Latvija |
|
|
|
Lietuva |
|
|
|
Luxembourg |
|
|
|
Magyarország |
|
Trópusi betegségek |
|
Malta |
Mediċina Uro-ġenetali |
|
|
Nederland |
|
|
|
Österreich |
|
Spezifische Prophylaxe und Tropenhygiene |
|
Polska |
|
Medycyna transportu |
|
Portugal |
|
Medicina tropical |
|
România |
|
|
|
Slovenija |
|
|
|
Slovensko |
|
Tropická medicína |
|
Suomi/Finland |
|
|
|
Sverige |
|
|
|
United Kingdom |
Genito-urinary medicine |
Tropical medicine |
|
Valstybė |
Gastroenterologinė chirurgija Minimali rengimo studijų trukmė – 5 metai |
Skubioji medicina Minimali rengimo studijų trukmė – 5 metai |
|
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
|
Belgique/België/Belgien |
Chirurgie abdominale/Heelkunde op het abdomen (*) |
|
|
България |
|
Спешна медицина |
|
Česká republika |
|
Traumatologie Urgentní medicína |
|
Danmark |
Kirurgisk gastroenterologi eller kirurgiske mave-tarmsyg- domme |
|
|
Deutschland |
Visceralchirurgie |
|
|
Eesti |
|
|
|
Ελλάς |
|
|
|
España |
Cirugía del aparato digestivo |
|
|
France |
Chirurgie viscérale et digestive |
|
|
Ireland |
|
Emergency medicine |
|
Italia |
Chirurgia dell'apparato digerente |
|
|
Κύπρος |
|
|
|
Latvija |
|
|
|
Lietuva |
Abdominalinė chirurgija |
|
|
Luxembourg |
Chirurgie gastro-entérologique |
|
|
Magyarország |
|
Traumatológia |
|
Malta |
|
Mediċina tal-Aċċidenti u l-Emerġenza |
|
Nederland |
|
|
|
Österreich |
|
|
|
Polska |
|
Medycyna ratunkowa |
|
Portugal |
|
|
|
România |
|
Medicină de urgenţă |
|
Slovenija |
Abdominalna kirurgija |
|
|
Slovensko |
Gastroenterologická chirurgia |
Úrazová chirurgia Urgentná medicína |
|
Suomi/Finland |
Gastroenterologinen kirurgia/Gastroenterologisk kirurgi |
|
|
Sverige |
|
|
|
United Kingdom |
|
Accident and emergency medicine |
_____________________
Panaikinimo datos pagal šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalį:
(*) 1983 m. sausio 1 d.
(**)Studijoms, kurias baigus įgyjama dantų, burnos, veido ir žandikaulių chirurgo kvalifikacija (pagrindinis medicinos ir stomatologijos kursas), numatoma sąlyga, kad yra baigtos
ir pripažintos pagrindinės medicinos studijos (šio įstatymo 20 straipsnis) ir pagrindinės odontologijos studijos (30 straipsnis).
|
Valstybė |
Klinikinė neurofiziologija Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai |
Dantų, burnos, veido ir žandikaulių chirurgija (pagrindinės medi- cinos ir stomatologijos studijos) (**) Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai |
|
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
|
Belgique/België/Belgien |
|
Stomatologie et chirurgie orale et maxillo-faciale/Stomato- logie en mond-, kaak- en aangezichtschirurgie |
|
България |
|
|
|
Česká republika |
|
|
|
Danmark |
Klinisk neurofysiologi |
|
|
Deutschland |
|
Mund-, Kiefer- und Gesichtschirurgie |
|
Eesti |
|
|
|
Ελλάς |
|
|
|
España |
Neurofisiología clínica |
|
|
France |
|
|
|
Ireland |
Clinical neurophysiology |
Oral and maxillo-facial surgery |
|
Italia |
|
|
|
Κύπρος |
|
Στοµατο-Γναθο-Προσωποχειρουργική |
|
Latvija |
|
|
|
Lietuva |
|
|
|
Luxembourg |
|
Chirurgie dentaire, orale et maxillo-faciale |
|
Magyarország |
|
Arc-állcsont-szájsebészet |
|
Malta |
Newrofiżjoloġija Klinika |
Kirurġija tal-għadam tal-wiċċ |
|
Nederland |
|
|
|
Österreich |
|
|
|
Polska |
|
|
|
Portugal |
|
|
|
România |
|
|
|
Slovenija |
|
|
|
Slovensko |
|
|
|
Suomi/Finland |
Kliininen neurofysiologia/Klinisk neurofysiologi |
Suu- ja leukakirurgia/Oral och maxillofacial kirurgi |
|
Sverige |
Klinisk neurofysiologi |
|
|
United Kingdom |
Clinical neurophysiology |
Oral and maxillo-facial surgery |
5.1.4. Šeimos gydytojų formalios kvalifikacijos įrodymai
|
Valstybė |
Formalios kvalifikacijos įrodymas |
Profesinis vardas |
Atskaitos data |
|
België/Belgique/Belgien |
Ministerieel erkenningsbesluit van huisarts/Arrêté ministériel d'agrément de médecin généraliste |
Huisarts/Médecin généraliste |
1994 m. gruodžio 31 d. |
|
България |
Свидетелство за призната специалност по Обща медицина |
Лекар-специалист по Обща медицина |
2007 m. sausio 1 d |
|
Česká republika |
Diplom o specializaci „všeobecné lékařství“ |
Všeobecný lékař |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Danmark |
Tilladelse til at anvende betegnelsen alment praktiserende læge/Speciallægel i almen medicin |
Almen praktiserende læge/Speciallæge i almen medicin |
1994 m. gruodžio 31 d. |
|
Deutschland |
Zeugnis über die spezifische Ausbil- dung in der Allgemeinmedizin |
Facharzt/Fachärztin für Allgemeinme- dizin |
1994 m. gruodžio 31 d. |
|
Eesti |
Diplom peremeditsiini erialal |
Perearst |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Ελλάς |
Tίτλος ιατρικής ειδικότητας γενικής ιατρικής |
Iατρός µε ειδικότητα γενικής ιατρικής |
1994 m. gruodžio 31 d. |
|
España |
Título de especialista en medicina familiar y comunitaria |
Especialista en medicina familiar y comunitaria |
1994 m. gruodžio 31 d. |
|
France |
Diplôme d'Etat de docteur en méde- cine (avec document annexé attestant la formation spécifique en médecine générale) |
Médecin qualifié en médecine générale |
1994 m. gruodžio 31 d. |
|
Ireland |
Certificate of specific qualifications in general medical practice |
General medical practitioner |
1994 m. gruodžio 31 d. |
|
Italia |
Attestato di formazione specifica in medicina generale |
Medico di medicina generale |
1994 m. gruodžio 31 d. |
|
Κύπρος |
Τίτλος Ειδικότητας Γενικής Ιατρικής |
Ιατρός Γενικής Ιατρικής |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Latvija |
Ģimenes ārsta sertifikāts |
Ģimenes (vispārējās prakses) ārsts |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Lietuva |
Šeimos gydytojo rezidentūros pažymė- jimas |
Šeimos medicinos gydytojas |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Luxembourg |
Diplôme de formation spécifique en medicine générale |
Médecin généraliste |
1994 m. gruodžio 31 d. |
|
Magyarország |
Háziorvostan szakorvosa bizonyítvány |
Háziorvostan szakorvosa |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Malta |
Tabib tal-familja |
Mediċina tal-familja
|
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Nederland |
Certificaat van inschrijving in het register van erkende huisartsen van de Koninklijke Nederlandsche Maats- chappij tot bevordering der genees- kunst |
Huisarts |
1994 m. gruodžio 31 d. |
|
Österreich |
Arzt für Allgemeinmedizin |
Arzt für Allgemeinmedizin |
1994 m. gruodžio 31 d. |
|
Polska |
Diplôme: Dyplom uzyskania tytułu specjalisty w dziedzinie medycyny rodzinnej |
Specjalista w dziedzinie medycyny rodzinnej |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Portugal |
Diploma do internato complementar de clínica geral |
Assistente de clínica geral |
1994 m. gruodžio 31 d. |
|
România |
Certificat de medic specialist medicină de familie |
Medic specialist medicină de familie |
2007 m. sausio 1 d. |
|
Slovenija |
Potrdilo o opravljeni specializaciji iz družinske medicine |
Specialist družinske medicine/Specia- listka družinske medicine |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Slovensko |
Diplom o špecializácii v odbore „všeo- becné lekárstvo“ |
Všeobecný lekár |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Suomi/ Finland |
Todistus lääkärin perusterveyden- huollon lisäkoulutuksesta/Bevis om tilläggsutbildning av läkare i primär- vård |
Yleislääkäri/Allmänläkare |
1994 m. gruodžio 31 d. |
|
Sverige |
Bevis om kompetens som allmänprak- tiserande läkare (Europaläkare) utfärdat av Socialstyrelsen |
Allmänpraktiserande läkare (Europa- läkare) |
1994 m. gruodžio 31 d. |
|
United Kingdom |
Certificate of prescribed/equivalent experience |
General medical practitioner |
1994 m. gruodžio 31 d. |
5.2. BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJAS
5.2.1. Bendrosios praktikos slaugytojų rengimo programa
Profesinio rengimo studijos, kurias baigus įteikiamas formalios kvalifikacijos įrodymas, susideda iš dviejų dalių:
A. Teorinis mokymas
a. Slauga:
— Profesijos pobūdis ir etika
— Bendrieji sveikatos ir slaugos principai
— Slaugos principai, susiję su:
— bendrąja ir specialiąja medicina
— bendrąja ir specialiąja chirurgija
— vaiko priežiūra ir pediatrija
— neščiųjų priežiūra
— psichikos sveikata ir psichiatrija
— senyvo amžiaus žmonių priežiūra ir geriatrija
b. Pagrindinės mokslo disciplinos:
— Anatomija ir fiziologija
— Patologija
— Bakteriologija, virusologija ir parazito- logija
— Biofizika, biochemija ir radiologija
— Dietologija
— Higiena:
— profilaktika
— sveikatos mokymas
— Farmakologija
c. Socialiniai mokslai:
— Sociologija
— Psichologija
— Administravimo principai
— Mokymo principai
— Socialinės ir sveikatos sričių teisės aktai
— Slaugos teisiniai aspektai
B. Klinikinis mokymas
— slauga, susijusi su:
— bendrąja ir specialiąja medicina
— bendrąja ir specialiąja chirurgija
— vaiko priežiūra ir pediatrija
— neščiųjų priežiūra
— psichikos sveikata ir psichiatrija
— senyvo amžiaus žmonių priežiūra ir geriatrija
— slaugymu namuose
Vienas ar daugiau šių dalykų gali būti įtraukta į kitus dėstomuosius dalykus arba mokoma kartu su jais.
Teorinis mokymas turi būti pagrindinis ir derinamas su klinikiniu mokymu taip, kad būtų įgyjamos atitinkamos šiame priede minimos žinios ir
įgūdžiai.
5.2.2. Bendrosios praktikos slaugytojų formalios kvalifikacijos įrodymai
|
Valstybė |
Formalios kvalifikacijos įrodymas |
Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija |
Profesinis vardas |
Atskaitos data |
|
België/Belgique/ Belgien |
— Diploma gegradueerde verpleger/verpleegster/Diplôme d'infirmier(ère) gradué(e)/ Diplom eines (einer) graduierten Krankenpflegers (- pflegerin)
— Diploma in de ziekenhuisver- pleegkunde/Brevet d'infirmier(ère) hospitalier(ère)/ Brevet eines (einer) Krankenp- flegers (-pflegerin)
— Brevet van verpleegassistent(e)/ Brevet d'hospitalier(ère)/Brevet einer Pflegeassistentin |
— De erkende opleidingsinsti- tuten/Les établissements d'enseignement reconnus/Die anerkannten Ausbildungsans- talten
— De bevoegde Examencommissie van de Vlaamse Gemeenschap/ Le Jury compétent d'enseignement de la Commu- nauté française/Der zuständige Prüfungsausschüß der Deutschsprachigen Gemeins- chaft |
— Hospitalier(ère)/Verpleegassis- tent(e)
— Infirmier(ère) hospitalier(ère)/ Ziekenhuisverpleger(- verpleegster) |
1979 m. birželio 29 d. |
| България |
Диплома за висше образование на образователно-квалификационна степен "Бакалавър" с професионална квалификация "Медицинска сестра" |
Университет |
Медицинска сестра |
2007 m. sausio 1 d. |
|
Česká republika |
1. Diplom o ukončení studia ve studijním programu ošetřova- telství ve studijním oboru všeo- becná sestra (bakalář, Bc.), prie jo pridedamas šis sertifikatas: Vysvědčení o státní závěrečné zkoušce
2. Diplom o ukončení studia ve studijním oboru diplomovaná všeobecná sestra (diplomovaný specialista, DiS.), prie jo pridedamas šis sertifikatas: Vysvědčení o absolutoriu |
1. Vysoká škola zřízená nebo uznaná státem
2. Vyšší odborná škola zřízená nebo uznaná státem |
1. Všeobecná sestra
2. Všeobecný ošetřovatel |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Danmark |
Eksamensbevis efter gennemført sygeplejerskeuddannelse |
Sygeplejeskole godkendt af Under- visningsministeriet |
Sygeplejerske |
1979 m. birželio 29 d. |
|
Deutschland |
Zeugnis über die staatliche Prüfung in der Krankenpflege |
Staatlicher Prüfungsausschuss |
Gesundheits- und Krankenpfle- gerin/Gesundheits- und Krankenp- fleger |
1979 m. birželio 29 d. |
|
Eesti |
Diplom õe erialal |
1. Tallinna Meditsiinikool
2. Tartu Meditsiinikool
3. Kohtla-Järve Meditsiinikool |
õde |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Ελλάς |
1. Πτυχίο Νοσηλευτικής Παν/µίου Αθηνών
2. Πτυχίο Νοσηλευτικής Τεχνολο- γικών Εκπαιδευτικών Ιδρυµάτων (Τ.Ε.Ι.)
3. Πτυχίο Αξιωµατικών Νοσηλευ- τικής
4. Πτυχίο Αδελφών Νοσοκόµων πρώην Ανωτέρων Σχολών Υπουρ- γείου Υγείας και Πρόνοιας
5. Πτυχίο Αδελφών Νοσοκόµων και Επισκεπτριών πρώην Ανωτέρων Σχολών Υπουργείου Υγείας και Πρόνοιας
6. Πτυχίο Τµήµατος Νοσηλευτικής |
1. Πανεπιστήµιο Αθηνών
2. Τεχνολογικά Εκπαιδευτικά Ιδρύµατα Υπουργείο Εθνικής Παιδείας και Θρησκευµάτων
3. Υπουργείο Εθνικής 'Αµυνας
4. Υπουργείο Υγείας και Πρόνοιας
5. Υπουργείο Υγείας και Πρόνοιας
6. ΚΑΤΕΕ Υπουργείου Εθνικής Παιδείας και Θρησκευµάτων |
∆ιπλωµατούχος ή πτυχιούχος νοσο- κόµος, νοσηλευτής ή νοσηλεύτρια |
1981m.sausio1d. |
|
España |
Título de Diplomado universitario en Enfermería |
— Ministerio de Educación y Cultura
— El rector de una universidad |
Enfermero/a diplomado/a |
1986m.sausio1d. |
|
France |
— Diplôme d'Etat d'infirmier(ère)
— Diplôme d'Etat d'infirmier(ère) délivré en vertu du décret no 99-1147 du 29 décembre 1999 |
Le ministère de la santé |
Infirmer(ère) |
1979 m. birželio 29 d. |
|
Ireland |
Certificate of Registered General Nurse |
An Bord Altranais (The Nursing Board) |
Registered General Nurse |
1979 m. birželio 29 d. |
|
Italia |
Diploma di infermiere professio- nale |
Scuole riconosciute dallo Stato |
Infermiere professionale |
1979 m. birželio 29 d. |
|
Κύπρος |
∆ίπλωµα Γενικής Νοσηλευτικής |
Νοσηλευτική Σχολή |
Εγγεγραµµένος Νοσηλευτής |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Latvija |
1. Diploms par māsas kvalifikācijas iegūšanu
2. Māsas diploms |
1. Māsu skolas
2. Universitātes tipa augstskola pamatojoties uz Valsts eksāmenu komisijas lēmumu |
Māsa |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Lietuva |
1. Aukštojo mokslo diplomas, nurodantis suteiktą bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją
2. Aukštojo mokslo diplomas (neuniversitetinės studijos), nurodantis suteiktą bendrosios praktikos slaugytojo profesine kvalifikaciją |
1. Universitetas
2. Kolegija |
Bendrosios praktikos slaugytojas |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
|
|
|
|
|
|
Valstybė |
Formalios kvalifikacijos įrodymai |
Kval;ifikacijos įrodymą išduodanti institucija |
Profesinis vardas |
Atskaitos data |
|
Luxembourg |
— Diplôme d'Etat d'infirmier
— Diplôme d'Etat d'infirmier hospitalier gradué |
Ministère de l'éducation nationale, de la formation professionnelle et des sports |
Infirmier |
1979 m. birželio 29 d. |
|
Magyarország |
1. Ápoló bizonyítvány
2. Diplomás ápoló oklevél
3. Egyetemi okleveles ápoló oklevél |
1. Iskola
2. Egyetem/főiskola
3. Egyetem |
Ápoló |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Malta |
Lawrja jew diploma fl-istudji talinfermerija
|
Universita´ ta' Malta
|
Infermier Registrat tal-Ewwel Livell |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Nederland |
1. Diploma's verpleger A, verpleegster A, verpleegkundige A
2. Diploma verpleegkundige MBOV (Middelbare Beroepso- pleiding Verpleegkundige)
3. Diploma verpleegkundige HBOV (Hogere Beroepsoplei- ding Verpleegkundige)
4. Diploma beroepsonderwijs verpleegkundige — Kwalificatie- niveau 4
5. Diploma hogere beroepsoplei- ding verpleegkundige — Kwali- ficatieniveau 5 |
1. Door een van overheidswege benoemde examencommissie
2. Door een van overheidswege benoemde examencommissie
3. Door een van overheidswege benoemde examencommissie
4. Door een van overheidswege aangewezen opleidingsinstelling
5. Door een van overheidswege aangewezen opleidingsinstelling |
Verpleegkundige |
1979 m. birželio 29 d. |
|
Österreich |
1. Diplom als „Diplomierte Gesundheits- und Krankensch- wester, Diplomierter Gesund- heits- und Krankenpfleger“
2. Diplom als „Diplomierte Kran- kenschwester, Diplomierter Krankenpfleger“ |
1. Schule für allgemeine Gesund- heits- und Krankenpflege
2. Allgemeine Krankenpflegeschule |
— Diplomierte Krankenschwester
— Diplomierter Krankenpfleger |
1994m.sausio1d. |
|
Polska |
Dyplom ukończenia studiów wyższych na kierunku pielęg- niarstwo z tytułem „magister pielęgniarstwa“ |
Instytucja prowadząca kształcenie na poziomie wyższym uznana przez właściwe władze (Higher educational institution recognised by the competent authorities) |
Pielegniarka |
2004 m. gegužė- s 1 d. |
|
Portugal |
1. Diploma do curso de enfer- magem geral
2. Diploma/carta de curso de bacharelato em enfermagem
3. Carta de curso de licenciatura em enfermagem |
1. Escolas de Enfermagem
2. Escolas Superiores de Enfer- magem
3. Escolas Superiores de Enfer- magem; Escolas Superiores de Saúde |
Enfermeiro |
1986m. sausio1d. |
| România |
1.Diplomă de absolvire de asistent medical generalist cu studii superioare de scurtă durată |
1.Universităţi |
asistent medical generalist |
2007 m. sausio 1 d. |
| 2.Diplomă de licenţă de asistent medical generalist cu studii superioare de lungă durată |
2.Universităţi |
|||
|
Slovenija |
Diploma, s katero se podeljuje stro- kovni naslov „diplomirana medi- cinska sestra/diplomirani zdravst- venik“ |
1. Univerza
2. Visoka strokovna šola |
Diplomirana medicinska sestra/ Diplomirani zdravstvenik |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Valstybė |
Formalios kvalifikacijos įrodymas |
Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Atskaitos data |
|
Slovensko |
1. Vysokoškolský diplom o udelení akademického titulu „magister z ošetrovateľstva“ („Mgr.“)
2. Vysokoškolský diplom o udelení akademického titulu „bakalár z ošetrovateľstva“ („Bc.“)
3. Absolventský diplom v študijnom odbore diplomovaná všeobecná sestra |
1. Vysoká škola
2. Vysoká škola
3. Stredná zdravotnícka škola |
Sestra |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Suomi/ Finland |
1. Sairaanhoitajan tutkinto/Sjuks- kötarexamen
2. Sosiaali- ja terveysalan ammatti- korkeakoulututkinto, sairaanhoi- taja (AMK)/Yrkeshögskolee- xamen inom hälsovård och det sociala området, sjukskötare (YH) |
1. Terveydenhuolto-oppilaitokset/ Hälsovårdsläroanstalter
2. Ammattikorkeakoulut/ Yrkes- högskolor |
Sairaanhoitaja/Sjukskötare |
1994m.sausio1d. |
|
Sverige |
Sjuksköterskeexamen |
Universitet eller högskola |
Sjuksköterska |
1994m. sausio1d. |
|
United Kingdom |
Statement of Registration as a Registered General Nurse in part 1 or part 12 of the register kept by the United Kingdom Central Council for Nursing, Midwifery and Health Visiting |
Various |
— State Registered Nurse
— Registered General Nurse |
1979 m. birželio 29 d. |
5.3. GYDYTOJAS ODONTOLOGAS
5.3.1. Gydytojo odontologo studijų programa
Į odontologijos studijų, kurias baigus įteikiamas formalios kvalifikacijos įrodymas, programą įtraukiami bent jau toliau išvardyti dalykai. Vienas ar daugiau šių dalykų gali būti įtraukta į kitus dėstomuosius dalykus arba mokoma kartu su jomis.
A. Pagrindiniai dalykai
— Chemija
— Fizika
— Biologija
B. Medicinos ir biologijos bei bendrosios medi- cinos dalykai
— Anatomija
— Embriologija
— Histologija, įskaitant citologiją
— Fiziologija
— Biochemija (arba fiziologinė chemija)
— Patologinė anatomija
— Bendroji patologija
— Farmakologija
— Mikrobiologija
— Higiena
— Prevencinė medicina ir epidemiologija
— Radiologija
— Fizinė medicina ir reabilitacija
— Bendroji chirurgija
— Vidaus ligos, įskaitant vaikų ligas
— Otorinolaringologija
— Dermatovenerologija
— Bendroji psichologija, psichopatologija, neurologija
— Anesteziologija
C. Tiesiogiai su odontologija susiję dalykai
— Dantų protezavimas
— Odontologinės medžiagos ir įranga
— Konservatyvioji odontologija
— Prevencinė odontologija
— Nuskausminamosios ir raminamosios prie- monės odontologijoje
— Specialioji chirurgija
— Specialioji patologija
— Klinikinė praktika
— Vaikų odontologija
— Ortodontologija
— Periodontologija
— Odontologinė radiologija
— Dantų sąkandis ir žandikaulio funkcija
— Profesijos organizavimas, etika ir teisės aktai
— Gydytojo odontologo veiklos socialiniai aspektai
5.3.2. Gydytojų odontologų formalios kvalifikacijos įrodymai
|
Valstybė |
Formalios kvalifikacijos įrodymas |
Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija |
Pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikacijos įrodymu |
Profesinis vardas |
Atskaitos data |
|
België/Belgique/ Belgien |
Diploma van tandarts/ Diplôme licencié en science dentaire |
— De universiteiten/Les universités
— De bevoegde Examen- commissie van de Vlaamse Gemeens- chap/Le Jury compé- tent d'enseignement de la Communauté fran- çaise |
|
Licentiaat in de tandheel- kunde/Licencié en science dentaire |
1980 m. sausio 28 d. |
| България |
Диплома за висше образование на образователно квалификационна степен "Магистър" по "Дентална медицина" с професионална квалификация "Магистър-лекар по дентална медицина" |
Факултет по дентална медицина към Медицински университет |
|
Лекар по дентална медицина |
2007 m. sausio 1 d. |
|
Česká republika |
Diplom o ukončení studia ve studijním programu zubní lékařství (doktor) |
Lékařská fakulta univerzity v České republice |
Vysvědčení o státní rigorózní zkoušce |
Zubní lékař |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Danmark |
Bevis for tandlægeeksamen (odontologisk kandidatek- samen) |
Tandlægehøjskolerne, Sundhedsvidenskabeligt universitetsfakultet |
Autorisation som tandlæge, udstedt af Sundhedsstyrelsen |
Tandlæge |
1980 m. sausio 28 d. |
|
Deutschland |
Zeugnis über die Zahnärztliche Prüfung |
Zuständige Behörden |
|
Zahnarzt |
1980 m. sausio 28 d. |
|
Eesti |
Diplom hambaarstiteaduse õppekava läbimise kohta |
Tartu Ülikool |
|
Hambaarst |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Ελλάς |
Πτυχίo Οδovτιατρικής |
Παvεπιστήµιo |
|
Οδοντίατρος ή χειρούργος οδοντίατρος |
1980 m. sausio 1 d. |
|
España |
Título de Licenciado en Odontología |
El rector de una univer- sidad |
|
Licenciado en odontología |
1986 m. sausio 1 d. |
|
France |
Diplôme d'Etat de docteur en chirurgie dentaire |
Universités |
|
Chirurgien-dentiste |
1980 m. sausio 28 d. |
|
Ireland |
— Bachelor in Dental Science (B.Dent.Sc.)
— Bachelor of Dental Surgery (BDS)
— Licentiate in Dental Surgery (LDS) |
— Universities
— Royal College of Surgeons in Ireland |
|
— Dentist
— Dental practitioner
— Dental surgeon |
1980 m. sausio 28 d. |
|
Italia |
Diploma di laurea in Odontoiatria e Protesi Dentaria |
Università |
Diploma di abilitazione all'esercizio della profes- sione di odontoiatra |
Odontoiatra |
1980 m. sausio 28 d. |
|
Κύπρος |
Πιστοποιητικό Εγγραφής Οδοντιάτρου |
Οδοντιατρικό Συµβούλιο |
|
Οδοντίατρος |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Valstybė |
Formalios kvalifikacijos įrodymas |
Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija |
Pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikacijos įrodymu |
Profesinis vardas |
Atskaitos data |
|
Latvija |
Zobārsta diploms |
Universitātes tipa augsts- kola |
Rezidenta diploms par zobārsta pēcdiploma izglītības programmas pabeigšanu, ko izsniedz universitātes tipa augsts- kola un „Sertifikāts“ — kompetentas iestādes izsniegts dokuments, kas apliecina, ka persona ir nokārtojusi sertifikācijas eksāmenu zobārstniecībā |
Zobārsts |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Lietuva |
Aukštojo mokslo diplomas, nurodantis suteiktą gydytojo odonto- logo kvalifikaciją |
Universitetas |
Internatūros pažymė- jimas, nurodantis suteiktą gydytojo odon- tologo profesinę kvalifi- kaciją |
Gydytojas odontologas |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Luxembourg |
Diplôme d'Etat de docteur en médecine dentaire |
Jury d'examen d'Etat |
|
Médecin-dentiste |
1980 m. sausio 28 d. |
|
Magyarország |
Fogorvos oklevél (doctor medicinae dentariae, röv.: dr. med. dent.) |
Egyetem |
|
Fogorvos |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Malta |
Lawrja fil- Kirurġija Dentali
|
Universita´ ta Malta |
|
Kirurgu Dentali |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Nederland |
Universitair getuigschrift van een met goed gevolg afgelegd tandartsexamen |
Faculteit Tandheelkunde |
|
Tandarts |
1980 m. sausio 28 d. |
|
Österreich |
Bescheid über die Verlei- hung des akademischen Grades „Doktor der Zahn- heilkunde“ |
Medizinische Fakultät der Universität |
|
Zahnarzt |
1994 m. sausio 1 d. |
|
Polska |
Dyplom ukończenia studiów wyższych z tytułem „lekarz dentysta“ |
1. Akademia Medyczna,
2. Uniwersytet Medyczny,
3. Collegium Medicum Uniwersytetu Jagiellońs- kiego |
Lekarsko — Dentys- tyczny Egzamin Państ- wowy |
Lekarz dentysta |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Portugal |
Carta de curso de licencia- tura em medicina dentária |
— Faculdades
— Institutos Superiores |
|
Médico dentista |
1986 m. sausio 1 d. |
|
România |
Diplomă de licenţă de medic dentist |
Universităţi |
|
medic dentist |
2003 m. spalio 1 d. |
|
Slovenija |
Diploma, s katero se podeljuje strokovni naslov „doktor dentalne medicine/ doktorica dentalne medi- cine“ |
— Univerza |
Potrdilo o opravljenem strokovnem izpitu za poklic zobozdravnik/ zobozdravnica |
Doktor dentalne medicine/ Doktorica dentalne medi- cine |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Slovensko |
Vysokoškolský diplom o udelení akademického titulu „doktor zubného lekárstva“ („MDDr.“) |
— Vysoká škola |
|
Zubný lekár |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Valstybė |
Formalios kvalifikacijos įrodymas |
Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija |
Pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikacijos įrodymu |
Profesinis vardas |
Atskaitos data |
|
Suomi/ Finland |
Hammaslääketieteen lisen- siaatin tutkinto/Odonto- logie licentiatexamen |
— Helsingin yliopisto/ Helsingfors universitet
— Oulun yliopisto
— Turun yliopisto |
Terveydenhuollon oikeusturvakeskuksen päätös käytännön palvelun hyväksymi- sestä/Beslut av Rätts- kyddscentralen för hälsovården om godkännande av prak- tisk tjänstgöring |
Hammaslääkäri/Tandläkare |
1994 m. sausio 1 d. |
|
Sverige |
Tandläkarexamen |
— Universitetet i Umeå
— Universitetet i Göte- borg
— Karolinska Institutet
— Malmö Högskola |
Endast för examensbevis som erhållits före den 1 juli 1995, ett utbild- ningsbevis som utfärdats av Socialstyrelsen |
Tandläkare |
1994 m. sausio 1 d. |
|
United Kingdom |
— Bachelor of Dental Surgery (BDS or B.Ch.D.)
— Licentiate in Dental Surgery |
— Universities
— Royal Colleges |
|
— Dentist
— Dental practitioner
— Dental surgeon |
1980 m. sausio 28 d. |
5.3.3. Gydytojų odontologų specialistų formalios kvalifikacijos įrodymai
Ortodontija
|
Valstybė |
Formalios kvalifikacijos įrodymas |
Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija |
Atskaitos data |
|
België/Belgique/Belgien |
Titre professionnel particulier de dentiste spécia- liste en orthodontie/Bijzondere beroepstitel van tandarts specialist in de orthodontie |
Ministre de la Santé publique/Minister bevoegd voor Volksgezondheid |
2005 m. sausio 27 d. |
|
България |
Свидетелство за призната специалност по "Ортодонтия" |
Факултет по дентална медицина към Медицински университет |
2007 m. sausio 1 d. |
|
Danmark |
Bevis for tilladelse til at betegne sig som special- tandlæge i ortodonti |
Sundhedsstyrelsen |
1980 m. sausio 28 d. |
|
Deutschland |
Fachzahnärztliche Anerkennung für Kieferortho- pädie; |
Landeszahnärztekammer |
1980 m. sausio 28 d. |
|
Eesti |
Residentuuri lõputunnistus ortodontia erialal |
Tartu Ülikool |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Ελλάς |
Τίτλoς Οδovτιατρικής ειδικότητας της Ορθoδov- τικής |
— Νoµαρχιακή Αυτoδιoίκηση — Νoµαρχία |
1981 m. sausio1d. |
|
France |
Titre de spécialiste en orthodontie |
Conseil National de l'Ordre des chirurgiens dentistes |
1980 m. sausio 28 d. |
|
Ireland |
Certificate of specialist dentist in orthodontics |
Competent authority recognised for this purpose by the competent minister |
1980 m. sausio 28 d. |
|
Italia |
Diploma di specialista in Ortognatodonzia |
Università |
2005 m. gegužės 21 d. |
|
Κύπρος |
Πιστοποιητικό Αναγνώρισης του Ειδικού Οδον- τιάτρου στην Ορθοδοντική |
Οδοντιατρικό Συµβούλιο |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Latvija |
„Sertifikāts“— kompetentas iestādes izsniegts dokuments, kas apliecina, ka persona ir nokārto- jusi sertifikācijas eksāmenu ortodontijā |
Latvijas Ārstu biedrība |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Lietuva |
Rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo ortodonto profesinę kvalifikaciją |
Universitetas |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Magyarország |
Fogszabályozás szakorvosa bizonyítvány |
Az Egészségügyi, Szociális és Családügyi Miniszté- rium illetékes testülete |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
|
|
|
|
|
Malta |
Ċertifikat ta' speċjalista dentali fl-Ortodonzja
|
Kumitat ta' Approvazzjoni dwar Speċjalisti
|
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Nederland |
Bewijs van inschrijving als orthodontist in het Specialistenregister |
Specialisten Registratie Commissie (SRC) van de Nederlandse Maatschappij tot bevordering der Tandheelkunde |
1980 m. sausio 28 d. |
|
Polska |
Dyplom uzyskania tytułu specjalisty w dziedzinie ortodoncji |
Centrum Egzaminów Medycznych |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Slovenija |
Potrdilo o opravljenem specialističnem izpitu iz čeljustne in zobne ortopedije |
1. Ministrstvo za zdravje 2. Zdravniška zbornica Slovenije |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Suomi/Finland |
Erikoishammaslääkärin tutkinto, hampaiston oikomishoito/Specialtand-läkarexamen, tandregle- ring |
— Helsingin yliopisto/Helsingfors universitet — Oulun yliopisto — Turun yliopisto |
1994 m. sausio1d. |
|
Sverige |
Bevis om specialistkompetens i tandreglering |
Socialstyrelsen |
1994 m.sausio1d. |
|
United Kingdom |
Certificate of Completion of specialist training in orthodontics |
Competent authority recognised for this purpose |
1980 m. sausio 28 d. |
Burnos chirurgija
|
Valstybė |
Formalios kvalifikacijos įrodymas |
Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija |
Atskaitos data |
|
България |
Свидетелство за призната специалност по "Орална хирургия" |
Факултет по дентална медицина към Медицински университет |
2007 m. sausio 1 d. |
|
Danmark |
Bevis for tilladelse til at betegne sig som specialtandlæge i hospitalsodon- tologi |
Sundhedsstyrelsen |
1980 m. sausio 28 d. |
|
Deutschland |
Fachzahnärztliche Anerkennung für Oralchirurgie/Mund- chirurgie |
Landeszahnärztekammer |
1980 m. sausio 28 d. |
|
Ελλάς |
Τίτλoς Οδovτιατρικής ειδικότητας της Γvαθoχειρoυργικής (iki 2002 m. gruodžio 31 d.) |
— Νoµαρχιακή Αυτoδιoίκηση
— Νoµαρχία |
2003 m. sausio 1 d. |
|
Ireland |
Certificate of specialist dentist in oral surgery |
Competent authority recognised for this purpose by the competent minister |
1980 m. sausio 28 d. |
|
Italia |
Diploma di specialista in Chirurgia Orale |
Università |
2005 m. gegužės 21 d. |
|
Κύπρος |
Πιστοποιητικό Αναγνώρισης του Ειδικού Οδοντιάτρου στην Στοµατική Χειρουργική |
Οδοντιατρικό Συµβούλιο |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Lietuva |
Rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą burnos chirurgo profesinę kvalifikaciją |
Universitetas |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Magyarország |
Dento-alveoláris sebészet szakorvosa bizonyítvány |
Az Egészségügyi, Szociális és Csalá- dügyi Minisztérium illetékes testülete |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Malta |
Ċertifikat ta' speċjalista dentali fil- Kirurġija tal-ħalq
|
Kumitat ta' Approvazzjoni dwar Speċ− jalisti
|
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Nederland |
Bewijs van inschrijving als kaakchirurg in het Specialistenregister |
Specialisten Registratie Commissie (SRC) van de Nederlandse Maats- chappij tot bevordering der Tandheel- kunde |
1980 m. sausio 28 d. |
|
Polska |
Dyplom uzyskania tytułu specjalisty w dziedzinie chirurgii stomatologicznej |
Centrum Egzaminów Medycznych |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Slovenija |
Potrdilo o opravljenem specialističnem izpitu iz oralne kirurgije |
1. Ministrstvo za zdravje
2. Zdravniška zbornica Slovenije |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Suomi/ Finland |
Erikoishammaslääkärin tutkinto, suu- ja leuka-kirurgia/Specialtandläkar- examen, oral och maxillofacial kirurgi |
— Helsingin yliopisto/Helsingfors universitet
— Oulun yliopisto
— Turun yliopisto |
1994 m. sausio 1 d. |
|
Sverige |
Bevis om specialist-kompetens i tand- systemets kirurgiska sjukdomar |
Socialstyrelsen |
1994 m. sausio 1 d. |
|
United Kingdom |
Certificate of completion of specialist training in oral surgery |
Competent authority recognised for this purpose |
1980 m. sausio 28 d. |
5.4. VETERINARIJOS GYDYTOJAS
5.4.1. Veterinarijos gydytojų studijų programa
Studijų, kurias baigus išduodamas veterinarijos gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymas, programą sudaro bent jau toliau išvardyti dalykai.
Vienas ar keli šie dalykai gali būti dėstomi kaip kitų kursų dalis arba kartu su kitais kursais.
A. Pagrindiniai dalykai
— Fizika
— Chemija
— Gyvūnų biologija
— Augalų biologija
— Biomatematika
B. Specifiniai dalykai
a. Pagrindiniai mokslai:
— Anatomija (įskaitant histologiją ir embriologiją)
— Fiziologija
— Biochemija
— Genetika
— Farmakologija
— Farmacija
— Toksikologija
— Mikrobiologija
— Imunologija
— Epidemiologija
— Profesinė etika
b. Klinikiniai mokslai:
— Akušerija
— Patologija (įskaitant patologinę
anatomiją)
— Parazitologija
— Klinikinė medicina ir chirurgija
(įskaitant anesteziologiją)
— Paskaitos apie įvairių naminių gyvūnų, paukščių ir kitų gyvūnų rūšių ligas
— Profilaktinė medicina
— Radiologija
— Reprodukcija ir reprodukcijos sutrikimai
— Valstybinė veterinarija ir visuomenės sveikata
— Veterinarijos teisės aktai ir teismo medicina
— Terapija
— Propedeutika
c. Gyvūnų auginimas
— Gyvūnų auginimas
— Gyvūnų šėrimas
— Agronomija
— Kaimo ekonomika
— Gyvulininkystė
— Veterinarinė higiena
— Gyvūnų etologija ir apsauga d. Maisto higiena
— Gyvūninių maisto produktų ar
gyvūninės kilmės maisto produktų tikri- nimas ir kontrolė
— Maisto higiena ir technologija
— Praktinis darbas (įskaitant praktinį darbą vietose, kur skerdžiami gyvūnai ir gami- nami maisto produktai)
Praktinis rengimas gali vykti tam tikrą rengimo laikotarpį, jei tai dieninės formos studijos, kurias tiesiogiai kontroliuoja kompetentinga institucija, ir
jų trukmė neviršija šešių mėnesių per visą penkerių metų studijų laikotarpį.
Teorinio ir praktinio rengimo paskirstymas įvairių dalykų grupėse gretinamas ir derinamas taip, kad būtų tinkamu būdu įgyjamos žinios ir patirtis, kurios padėtų veterinarijos gydytojams atitinkamai vykdyti visas savo pareigas.
5.4.2. Veterinarijos gydytojų formalios kvalifikacijos įrodymai
|
Valstybė |
Formalios kvalifikacijos įrodymas |
Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija |
Pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikacijos įrodymu |
Atskaitos data |
|
België/Belgique/ Belgien |
Diploma van dierenarts/Diplôme de docteur en médecine vétérinaire |
— De universiteiten/Les univer- sités
— De bevoegde Examen- commissie van de Vlaamse Gemeenschap/Le Jury compé- tent d'enseignement de la Communauté française |
|
1980 m. sausio 28 d. |
| България |
Диплома за висше образование на образователно-квалификационна степен магистър по специалност Ветеринарна медицина с професионална квалификация Ветеринарен лекар |
— Лесотехнически университет — Факултет по ветеринарна медицина
—Тракийски университет — Факултет по ветеринарна медицина |
|
2007 m. sausio 1 d. |
|
Česká republika |
— Diplom o ukončení studia ve studijním programu veterinární lékařství (doktor veterinární medicíny, MVDr.)
— Diplom o ukončení studia ve studijním programu veterinární hygiena a ekologie (doktor veterinární medicíny, MVDr.) |
Veterinární fakulta univerzity v České republice |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Danmark |
Bevis for bestået kandidateksamen i veterinærvidenskab |
Kongelige Veterinær- og Land- bohøjskole |
|
1980 m. gruodžio 21 d. |
|
Deutschland |
Zeugnis über das Ergebnis des Dritten Abscnitts der Tierärztlichen Prüfung und das Gesamtergebnis der Tierärztlichen Prüfung |
Der Vorsitzende des Prüfungsauss- chusses für die Tierärztliche Prüfung einer Universität oder Hochschule |
|
1980 m. gruodžio 21 d. |
|
Eesti |
Diplom: täitnud veterinaarmedit- siini õppekava |
Eesti Põllumajandusülikool |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Ελλάς |
Πτυχίo Κτηvιατρικής |
Πανεπιστήµιο Θεσσαλονίκης και Θεσσαλίας |
|
1981 m. sausio1d. |
|
España |
Título de Licenciado en Veterinaria |
— Ministerio de Educación y Cultura
— El rector de una universidad |
|
1986 m. sausio1d. |
|
France |
Diplôme d'Etat de docteur vétéri- naire |
|
|
1980 m. gruodžio 21 d. |
|
Ireland |
— Diploma of Bachelor in/of Vete- rinary Medicine (MVB)
— Diploma of Membership of the Royal College of Veterinary Surgeons (MRCVS) |
|
|
1980 m. gruodžio 21 d. |
|
Italia |
Diploma di laurea in medicina veterinaria |
Università |
Diploma di abilitazione all'esercizio della medicina veterinaria |
1985 m. sausio1d. |
|
Κύπρος |
Πιστοποιητικό Εγγραφής Kτηνιάτρου |
Κτηνιατρικό Συµβούλιο |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Latvija |
Veterinārārsta diploms |
Latvijas Lauksaimniecības Universi- tāte |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Lietuva |
Aukštojo mokslo diplomas (veteri- narijos gydytojo (DVM)) |
Lietuvos veterinarijos akademija |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Luxembourg |
Diplôme d'Etat de docteur en médecine vétérinaire |
Jury d'examen d'Etat |
|
1980 m. gruodžio 21 d. |
|
Valstybė |
Formalios kvalifikacijos įrodymas |
Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija |
Pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikacijos įrodymu |
Atskaitos data |
|
Magyarország |
Állatorvos doktor oklevél — dr. med. vet. |
Szent István Egyetem Állatorvos- tudományi Kar |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Malta |
Liċenzja ta' Kirurgu Veterinarju
|
Kunsill tal-Kirurġi Veterinarji
|
|
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Nederland |
Getuigschrift van met goed gevolg afgelegd diergeneeskundig/veeartse- nijkundig examen |
|
|
1980 m. gruodžio 21 d. |
|
Österreich |
— Diplom-Tierarzt
— Magister medicinae veterinariae |
Universität |
— Doktor der Veterinärmedizin
— Doctor medicinae veterinariae
— Fachtierarzt |
1994 m. sausio1d. |
|
Polska |
Dyplom lekarza weterynarii |
1. Szkoła Główna Gospodarstwa Wiejskiego w Warszawie
2. Akademia Rolnicza we Wrocławiu
3. Akademia Rolnicza w Lublinie
4. Uniwersytet Warmińsko- Mazurski w Olsztynie |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Portugal |
Carta de curso de licenciatura em medicina veterinária |
Universidade |
|
1986 m. sausio1d. |
|
România |
Diplomă de licenţă de doctor medic veterinar |
Universităţi |
|
2007 m. sausio 1 d. |
|
Slovenija |
Diploma, s katero se podeljuje stro- kovni naslov „doktor veterinarske medicine/doktorica veterinarske medicine“ |
Univerza |
Spričevalo o opravljenem državnem izpitu s področja veteri- narstva |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Slovensko |
Vysokoškolský diplom o udelení akademického titulu „doktor veteri- nárskej medicíny“ („MVDr.“) |
Univerzita veterinárskeho lekárstva |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Suomi/ Finland |
Eläinlääketieteen lisensiaatin tutkinto/Veterinärmedicine licentia- texamen |
Helsingin yliopisto/Helsingfors universitet |
|
1994 m. sausio1d. |
|
Sverige |
Veterinärexamen |
Sveriges Lantbruksuniversitet |
|
1994 m. sausio 1d. |
|
United Kingdom |
1. Bachelor of Veterinary Science (BVSc)
2. Bachelor of Veterinary Science (BVSc)
3. Bachelor of Veterinary Medicine (BvetMB)
4. Bachelor of Veterinary Medicine and Surgery (BVM&S)
5. Bachelor of Veterinary Medicine and Surgery (BVM&S)
6. Bachelor of Veterinary Medicine (BvetMed) |
1. University of Bristol
2. University of Liverpool
3. University of Cambridge
4. University of Edinburgh
5. University of Glasgow
6. University of London |
|
1980 m. gruodžio 21 d. |
5.5. AKUŠERIS
5.5.1. Akušerių rengimo programa (I ir II rengimo tipai)
Rengimo programą, akušerio formalios kvalifikacijos įrodymui gauti, sudaro šios dvi dalys:
A. Teorinis ir techninis rengimas
a. Bendrieji dalykai
— Anatomijos ir fiziologijos pagrindai
— Patologijos pagrindai
— Bakteriologijos, virusologijos ir parazitologijos pagrindai
— Biofizikos, biochemijos ir radiologijos pagrindai
— Pediatrija, ypač susijusi su naujagimiais
— Higiena, švietimas sveikatos srityje, profilaktinė medicina, ankstyvoji ligų diagnostika
— Sociologijos ir sociomedicinos pagrindai
— Farmakologijos pagrindai
— Psichologija
— Mokymo principai ir metodai
— Sveikatos ir socialiniai teisės aktai bei sveikatos apsaugos orga- nizavimas
— Profesinė etika ir profesiniai teisės aktai
— Seksualinis auklėjimas ir šeimos planavimas
— Motinos ir vaiko teisinė apsauga
b. Akušerių veiklai būdingi dalykai
— Anatomija ir fiziologija
— Embriologija ir embriono vystymasis
— Nėštumas, vaiko gimimas ir laikotarpis po gimdymo
— Ginekologija ir akušerinė patologija
— Pasirengimas vaiko gimimui ir tėvystei (motinystei), įskaitant psichologinius aspektus
— Pasirengimas gimdymui (įskaitant žinias ir techninės įrangos naudojimą akušerijoje)
— Nuskausminimas, anestezija ir gaivinimas
— Naujagimio fiziologija ir patologija
— Rūpinimasis naujagimiu ir jo priežiūra
— Psichologiniai ir socialiniai veiksniai
B. Praktinis ir klinikinis rengimas
Turi būti mokoma, atitinkamai prižiūrint:
— Patarimai nėščioms moterims, įskaitant ne mažiau nei 100 nėščiųjų sveikatos patikrinimų.
— Rūpinimasis ne mažiau nei 40 nėščių moterų ir jų priežiūra.
— Studento dalyvavimas, priimant ne mažiau nei 40 gimdymų; jei tai neįmanoma dėl gimdančių moterų trūkumo, šis skaičius gali būti sumažintas iki 30, jei studentas vėliau padės priimti 20 gimdymų.
— Aktyvi pagalba, dalyvaujant gimdymuose esant sėdmeninei pirmeigai. Jeigu tai neįmanoma, kadangi nebuvo gimdymų sėdmenine pirmeiga atvejų, galima imituojančios situacijos praktika.
— Patirtis taikant epiziotomiją ir užsiuvant žaizdą. Teorinis instruktažas ir klinikinė praktika. Užsiuvimo praktiką sudaro žaizdos po epizio- tomijos ir paprasto tarpvietės plyšimo užsiuvimas. Jeigu neabejotinai reikalinga, tai gali būti atliekama imituojant situaciją.
— Rūpinimasis 40 moterų, esant rizikingam jų nėštumui, gimdymo metu arba po gimdymo ir jų priežiūra.
— Rūpinimasis ne mažiau nei 100 moterų po gimdymo ir sveikų naujagimių bei jų priežiūra (įskaitant patikrinimus).
— Stebėjimas ir rūpinimasis naujagimiais, kuriems reikia specialaus dėmesio, įskaitant gimusius per anksti, per vėlai, per mažo svorio ir sergančius kūdikius.
— Rūpinimasis moterimis esant patologiniams ginekologijos ir akušerijos atvejams.
— Susipažinimas su medicinine priežiūra bei chirurgija. Teorinis instruktažas ir klinikinė praktika.
Teorinis ir praktinis rengimas (rengimo programos A dalis) paskirstomas ir derinamas su klinikiniu rengimu (tos pačios programos B
dalis) taip, kad būtų tinkamu būdu įgyjamos šiame priede išvardytos žinios ir patirtis.
Klinikinis instruktažas atliekamas, vadovaujantis kvalifikacijos kėlimo kursų neatsitraukiant nuo darbo forma, ligoninių skyriuose ar kitose kompetentingų institucijų patvirtintose sveikatos apsaugos tarnybose. Dalį tokio rengimo sudaro studentų akušerių dalyvavimas padalinių veikloje, jeigu tokia veikla susijusi su jų rengimu. Jie mokomos su akušerių veikla susijusių pareigų.
5.5.2. Akušerių formalios kvalifikacijos įrodymai
|
Valstybė |
Formalios kvalifikacijos įrodymas |
Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija |
Profesinis vardas |
Atskaitos data |
|
België/Belgique/ Belgien |
Diploma van vroedvrouw/Diplôme d'accoucheuse |
— De erkende opleidingsinsti- tuten/Les établissements d'enseignement
— De bevoegde Examen- commissie van de Vlaamse Gemeenschap/Le Jury compé- tent d'enseignement de la Communauté française |
Vroedvrouw/Accoucheuse |
1983m.sausio23- d. |
| България |
Диплома за висше образование на образователно-квалификационна степен "Бакалавър" с професионална квалификация "Акушерка" |
Университет |
Акушеркa |
2007 m. sausio 1 d. |
|
Česká republika |
1. Diplom o ukončení studia ve studijním programu ošetřova- telství ve studijním oboru porodní asistentka (bakalář, Bc.)
— Vysvědčení o státní závě- rečné zkoušce
2. Diplom o ukončení studia ve studijním oboru diplomovaná porodní asistentka (diplo- movaný specialista, DiS.)
— Vysvědčení o absolutoriu |
1. Vysoká škola zřízená nebo uznaná státem
2. Vyšší odborná škola zřízená nebo uznaná státem |
Porodní asistentka/porodní asistent |
2004 m. gegužė- s 1 d. |
|
Danmark |
Bevis for bestået jordemoderek- samen |
Danmarks jordemoderskole |
Jordemoder |
1983m.sausio23- d. |
|
Deutschland |
Zeugnis über die staatliche Prüfung für Hebammen und Entbindungsp- fleger |
Staatlicher Prüfungsausschuss |
— Hebamme
— Entbindungspfleger |
1983m.sausio23- d. |
|
Eesti |
Diplom ämmaemanda erialal |
1. Tallinna Meditsiinikool
2. Tartu Meditsiinikool |
— Ämmaemand |
2004 m. gegužė- s 1 d. |
|
Ελλάς |
1. Πτυχίο Τµήµατος Μαιευτικής Τεχνολογικών Εκπαιδευτικών Ιδρυµάτων (Τ.Ε.Ι.)
2. Πτυχίο του Τµήµατος Μαιών της Ανωτέρας Σχολής Στελεχών Υγείας και Κοινων. Πρόνοιας (ΚΑΤΕΕ)
3. Πτυχίο Μαίας Ανωτέρας Σχολής Μαιών |
1. Τεχνολογικά Εκπαιδευτικά Ιδρύµατα (Τ.Ε.Ι.)
2. ΚΑΤΕΕ Υπουργείου Εθνικής Παιδείας και Θρησκευµάτων
3. Υπουργείο Υγείας και Πρόνοιας |
— Μαία
— Μαιευτής |
1983m.sausio23- d. |
|
España |
— Título de Matrona
— Título de Asistente obstétrico (matrona)
— Título de Enfermería obstétrica- ginecológica |
Ministerio de Educación y Cultura |
— Matrona
— Asistente obstétrico |
1986m.sausio1d. |
|
France |
Diplôme de sage-femme |
L'Etat |
Sage-femme |
1983m.sausio23- d. |
|
Ireland |
Certificate in Midwifery |
An Board Altranais |
Midwife |
1983m.sausio23- d. |
|
Italia |
Diploma d'ostetrica |
Scuole riconosciute dallo Stato |
Ostetrica |
1983m.sausio23- d. |
|
Κύπρος |
∆ίπλωµα στο µεταβασικό πρόγραµµα Μαιευτικής |
Νοσηλευτική Σχολή |
Εγγεγραµµένη Μαία |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Latvija |
Diploms par vecmātes kvalifikācijas iegūšanu |
Māsu skolas |
Vecmāte |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Valstybė |
Formalios kvalifikacijos įrodymas |
Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija |
Profesinis vardas |
Atskaitos data |
|
Lietuva |
1. Aukštojo mokslo diplomas, nurodantis suteiktą bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją, ir profesinės kvali- fikacijos pažymėjimas, nuro- dantis suteiktą akušerio profe- sinę kvalifikaciją
— Pažymėjimas, liudijantis profesinę praktiką akušeri- joje |
1. Universitetas
|
Akušeris |
2004 m. gegužės 1 d.
|
|
|
2. Aukštojo mokslo diplomas (neuniversitetinės studijos), nurodantis suteiktą bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją, ir profesinės kvali- fikacijos pažymėjimas, nuro- dantis suteiktą akušerio profe- sinę kvalifikaciją
— Pažymėjimas, liudijantis profesinę praktiką akušeri- joje
3. Aukštojo mokslo diplomas (neuniversitetinės studijos), nurodantis suteiktą akušerio profesinę kvalifikaciją |
2. Kolegija
3. Kolegija |
|
|
|
Luxembourg |
Diplôme de sage-femme |
Ministère de l'éducation nationale, de la formation professionnelle et des sports |
Sage-femme |
1983 m. sausio 23 d. |
|
Magyarország |
Szülésznő bizonyítvány |
Iskola/főiskola |
Szülésznő |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Malta |
Lawrja jew diploma fl- Istudji tal-Qwiebel |
Universita´ ta' Malta |
Qabla |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Nederland |
Diploma van verloskundige |
Door het Ministerie van Volksge- zondheid, Welzijn en Sport erkende opleidings-instellingen |
Verloskundige |
1983 m. sausio 23 d. |
|
Österreich |
Hebammen-Diplom |
— Hebammenakademie
— Bundeshebammenlehranstalt |
Hebamme |
1994 m. sausio 1d. |
|
Polska |
Dyplom ukończenia studiów wyższych na kierunku położnictwo z tytułem „magister położnictwa“ |
Instytucja prowadząca kształcenie na poziomie wyższym uznana przez właściwe władze (Aukštojo mokslo institucija pripažinta kompetentingos institucijos) |
Położna |
2004 m. gegužės 1 d.
|
|
Portugal |
1. Diploma de enfermeiro especia- lista em enfermagem de saúde materna e obstétrica
2. Diploma/carta de curso de estudos superiores especiali- zados em enfermagem de saúde materna e obstétrica
3. Diploma (do curso de pós-licen- ciatura) de especialização em enfermagem de saúde materna e obstétrica |
1. Ecolas de Enfermagem
2. Escolas Superiores de Enfer- magem
3. — Escolas Superiores de Enfer- magem
— Escolas Superiores de Saúde |
Enfermeiro especialista em enfer- magem de saúde materna e obsté- trica |
1986 m. sausio1d. |
|
România |
Diplomă de licenţă de moaşă |
Universităţi |
Moaşă |
2007 m. sausio 1 d. |
|
Slovenija |
Diploma, s katero se podeljuje stro- kovni naslov „diplomirana babica/ diplomirani babičar“ |
1. Univerza
2. Visoka strokovna šola |
diplomirana babica/diplomirani babičar |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Slovensko |
1. Vysokoškolský diplom o udelení akademického titulu „bakalár z pôrodnej asistencie“ („Bc.“)
2. Absolventský diplom v študijnom odbore diplomovaná pôrodná asistentka |
1. Vysoká škola
2. Stredná zdravotnícka škola |
Pôrodná asistentka |
2004 m. gegužės 1 d. |
| Valstybė |
Formalios kvalifikacijos įrodymas |
Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija |
Profesinis vardas |
Atskaitos data |
|
Suomi/ Finland |
1. Kätilön tutkinto/barnmorskee- xamen
2. Sosiaali- ja terveysalan ammatti- korkeakoulututkinto, kätilö (AMK)/yrkeshögskoleexamen inom hälsovård och det sociala området, barnmorska (YH) |
1. Terveydenhuoltooppi-laitokset/ hälsovårdsläroanstalter
2. Ammattikorkeakoulut/ Yrkes- högskolor |
Kätilö/Barnmorska |
1994 m. sausio1d. |
|
Sverige |
Barnmorskeexamen |
Universitet eller högskola |
Barnmorska |
1994 m. sausio1d. |
|
United Kingdom |
Statement of registration as a Midwife on part 10 of the register kept by the United Kingdom Central Council for Nursing, Midwifery and Health visiting |
Various |
Midwife |
1983 m. sausio 23 d. |
5.6. VAISTININKAS
5.6.1. Vaistininkų studijų programos dalykai
— Augalų ir gyvūnų biologija
— Fizika
— Bendroji ir neorganinė chemija
— Organinė chemija
— Analitinė chemija
— Farmacinė chemija, įskaitant vaistinių preparatų analizę
— Bendroji ir taikomoji biochemija (medicininė)
— Anatomija ir fiziologija; medicinos terminologija
— Mikrobiologija
— Farmakologija ir farmakoterapija
— Vaistų technologija
— Toksikologija
— Farmakognozija
— Teisės aktai ir, jei reikia, profesinė etika
Kiekvieno dėstomojo dalyko teorinio ir praktinio rengimo santykis yra toks, kad būtų skiriama pakankamai dėmesio teorijai, siekiant išlaikyti universitetinio mokymo lygį.
5.6.2. Vaistininkų formalios kvalifikacijos įrodymai
|
Valstybė |
Formalios kvalifikacijos įrodymas |
Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija |
Pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikacijos įrodymu |
Atskaitos data |
|
België/Belgique/ Belgien |
Diploma van apotheker/Diplôme de pharmacien |
— De universiteiten/Les univer- sités
— De bevoegde Examencommissie van de Vlaamse Gemeenschap/ Le Jury compétent d'enseignement de la Commu- nauté française |
|
1987m. spalio 1 d. |
| България
|
Диплома за висше образование на образователно-квалификационна степен "Магистър" по "Фармация" с професионална квалификация "Магистър-фармацевт" |
Фармацевтичен факултет към Медицински университет |
|
2007 m. sausio 1 d. |
| Česká republika |
Diplom o ukončení studia ve studijním programu farmacie (magistr, Mgr.) |
Farmaceutická fakulta univerzity v České republice |
Vysvědčení o státní závěrečné zkoušce |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Danmark |
Bevis for bestået farmaceutisk kandidateksamen |
Danmarks Farmaceutiske Højskole |
|
1987 m. spalio 1 d. |
|
Deutschland |
Zeugnis über die Staatliche Phar- mazeutische Prüfung |
Zuständige Behörden |
|
1987 m. spalio 1 d. |
|
Eesti |
Diplom proviisori õppekava läbi- misest |
Tartu Ülikool |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Ελλάς |
Άδεια άσκησης φαρµακευτικού επαγγέλµατος |
Νοµαρχιακή Αυτοδιοίκηση |
|
1987 m. spalio 1 d. |
|
España |
Título de Licenciado en Farmacia |
— Ministerio de Educación y Cultura
— El rector de una universidad |
|
1987 m. spalio 1 d. |
|
France |
— Diplôme d'Etat de pharmacien
— Diplôme d'Etat de docteur en pharmacie |
Universités |
|
1987 m. spalio 1 d. |
|
Ireland |
Certificate of Registered Pharma- ceutical Chemist |
|
|
1987 m. spalio 1 d. |
|
Italia |
Diploma o certificato di abilita- zione all'esercizio della professione di farmacista ottenuto in seguito ad un esame di Stato |
Università |
|
1993 m. lapkričio 1 d. |
|
Κύπρος |
Πιστοποιητικό Εγγραφής Φαρµακο- ποιού |
Συµβούλιο Φαρµακευτικής |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Latvija |
Farmaceita diploms |
Universitātes tipa augstskola |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Lietuva |
Aukštojo mokslo diplomas, nuro- dantis suteiktą vaistininko profe- sinę kvalifikaciją |
Universitetas |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Luxembourg |
Diplôme d'Etat de pharmacien |
Jury d'examen d'Etat + visa du ministre de l'éducation nationale |
|
1987 m. spalio 1 d. |
|
Magyarország |
Okleveles gyógyszerész oklevél (magister pharmaciae, röv: mag. Pharm) |
EG Egyetem |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Malta |
Lawrja fil-farmaċija
|
Universita´ ta' Malta |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Nederland |
Getuigschrift van met goed gevolg afgelegd apothekersexamen |
Faculteit Farmacie |
|
1987 m. spalio 1 d. |
|
Österreich |
Staatliches Apothekerdiplom |
Bundesministerium für Arbeit, Gesundheit und Soziales |
|
1994 m. spalio 1 d. |
|
Polska |
Dyplom ukończenia studiów wyższych na kierunku farmacja z tytułem magistra |
1. Akademia Medyczna
2. Uniwersytet Medyczny
3. Collegium Medicum Uniwersy- tetu Jagiellońskiego |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Portugal |
Carta de curso de licenciatura em Ciências Farmacêuticas |
Universidades |
|
1987 m. spalio 1 d. |
|
România |
Diplomă de licenţă de farmacist |
Universităţi |
|
2007 m. sausio 1 d.
|
|
Slovenija |
Diploma, s katero se podeljuje stro- kovni naziv „magister farmacije/ magistra farmacije“ |
Univerza |
Potrdilo o opravljenem strokovnem izpitu za poklic magister farmacije/ magistra farmacije |
2004 m. gegužės 1 d. |
|
Valstybė |
Formalios kvalifikacijos įrodymas |
Kvalifikacijos įrodymąišduodanti institucija |
Pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikacijos įrodymu |
Atskaitos data |
|
Slovensko |
Vysokoškolský diplom o udelení akademického titulu „magister farmácie“ („Mgr.“) |
Vysoká škola |
|
2004 m. gegužė- s 1 d. |
|
Suomi/ Finland |
Proviisorin tutkinto/Provisore- xamen |
— Helsingin yliopisto/Helsingfors universitet
— Kuopion yliopisto |
|
1994 m. spalio 1 d. |
|
Sverige |
Apotekarexamen |
Uppsala universitet |
|
1994 m. spalio 1 d. |
|
United Kingdom |
Certificate of Registered Pharma- ceutical Chemist |
|
|
1987 m. spalio 1 d. |
5.7. ARCHITEKTAS
5.7.1. Vadovaujantis šio įstatymo 42 straipsniu pripažinti architektų formalios kvalifikacijos įrodymai
|
Valstybė |
Formalios kvalifikacijos įrodymas |
Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija |
Pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikacijos įrodymu |
Atskaitos akademiniai metai |
|
België/ Belgique/ Belgien |
1. Architect/Architecte
2. Architect/Architecte
3. Architect
4. Architect/Architecte
5. Architect/Architecte
6. Burgelijke ingenieur-architect
1. Architecte/Architect
2. Architecte/Architect
3. Architect
4. Architecte/Architect
5. Architecte/Architect
6. Ingénieur-civil — architecte |
1. Nationale hogescholen voor archi- tectuur
2. Hogere-architectuur-instituten
3. Provinciaal Hoger Instituut voor Architectuur te Hasselt
4. Koninklijke Academies voor Schone Kunsten
5. Sint-Lucasscholen
6. Faculteiten Toegepaste Wetens- chappen van de Universiteiten
6. „Faculté Polytechnique“ van Mons
1. Ecoles nationales supérieures d'architecture
2. Instituts supérieurs d'architecture
3. Ecole provinciale supérieure d'architecture de Hasselt
4. Académies royales des Beaux-Arts
5. Ecoles Saint-Luc
6. Facultés des sciences appliquées des universités
6. Faculté polytechnique de Mons |
|
1988–1989 m. |
|
Danmark |
Arkitekt cand. arch. |
— Kunstakademiets Arkitektskole i København
— Arkitektskolen i Århus |
|
1988–1989 m. |
|
Deutschland |
Diplom-Ingenieur, Diplom-Ingenieur Univ.
Diplom-Ingenieur, Diplom-Ingenieur FH |
— Universitäten (Architektur/ Hochbau)
— Technische Hochschulen (Archi- tektur/Hochbau)
— Technische Universitäten (Archi- tektur/Hochbau)
— Universitäten-Gesamthochschulen (Architektur/Hochbau)
— Hochschulen für bildende Künste
— Hochschulen für Künste
— Fachhochschulen (Architektur/ Hochbau) (1)
— Universitäten-Gesamthochschulen (Architektur/Hochbau) bei entspre- chenden Fachhochschulstudien- gängen
(1) Diese Diplome sind je nach Dauer der durch sie abgeschlossenen Ausbildung gemäß Artikel 47 Absatz 1 anzuer- kennen |
|
1988–1989 m. |
|
Eλλάς |
∆ίπλωµα αρχιτέκτονα — µηχανικού |
— Εθνικό Μετσόβιο Πολυτεχνείο (ΕΜΠ), τµήµα αρχιτεκτόνων — µηχα- νικών
— Αριστοτέλειο Πανεπιστήµο Θεσσα- λονίκης (ΑΠΘ), τµήµα αρχιτεκτόνων — µηχανικών της Πολυτεχνικής σχολής |
Βεβαίωση που χορηγεί το Τεχνικό Επιµελητήριο Ελλάδας (ΤΕΕ) και η οποία επιτρέπει την άσκηση δραστηριοτήτων στον τοµέα της αρχιτεκτονικής |
1988–1989 m. |
|
España |
Título oficial de arquitecto |
Rectores de las universidades enume- radas a continuación:
— Universidad Politécnica de Cata- luña, Escuelas Técnicas Superiores de Arquitectura de Barcelona o del Vallès;
— Universidad Politécnica de Madrid, Escuela Técnica Superior de Arqui- tectura de Madrid;
— Universidad Politécnica de Las Palmas, Escuela Técnica Superior de Arquitectura de Las Palmas;
— Universidad Politécnica de Valencia, Escuela Técnica Superior de Arquitectura de Valencia;
— Universidad de Sevilla, Escuela Técnica Superior de Arquitectura de Sevilla;
— Universidad de Valladolid, Escuela Técnica Superior de Arquitectura de Valladolid;
— Universidad de Santiago de Compostela, Escuela Técnica Supe- rior de Arquitectura de La Coruña;
— Universidad del País Vasco, Escuela Técnica Superior de Arquitectura de San Sebastián;
— Universidad de Navarra, Escuela Técnica Superior de Arquitectura de Pamplona;
— Universidad de Alcalá de Henares, Escuela Politécnica de Alcalá de Henares;
— Universidad Alfonso X El Sabio, Centro Politécnico Superior de Villanueva de la Cañada;
— Universidad de Alicante, Escuela Politécnica Superior de Alicante;
— Universidad Europea de Madrid;
— Universidad de Cataluña, Escuela Técnica Superior de Arquitectura de Barcelona;
— Universidad Ramón Llull, Escuela Técnica Superior de Arquitectura de La Salle;
— Universidad S.E.K. de Segovia, Centro de Estudios Integrados de Arquitectura de Segovia;
— Universidad de Granada, Escuela Técnica Superior de Arquitectura de Granada. |
|
1988–1989 m.
1999–2000 m.
1999–2000 m. 1997–1998 m. 1998–1999 m. 1999–2000 m. 1998–1999 m. 1999–2000 m.
1994–1995 |
|
|
|
|
|
|
|
Valstybė |
Formalios kvalifikacijos įrodymas |
Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija |
Pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikacijos įrodymu |
Atskaitos akademiniai metai |
|
France |
1. Diplôme d'architecte DPLG, y compris dans le cadre de la forma- tion professionnelle continue et de la promotion sociale.
2. Diplôme d'architecte ESA
3. Diplôme d'architecte ENSAIS |
1. Le ministre chargé de l'architecture
2. Ecole spéciale d'architecture de Paris
3. Ecole nationale supérieure des arts et industries de Strasbourg, section architecture |
|
1988–1989 m.
|
|
Ireland |
1. Degree of Bachelor of Architecture (B.Arch. NUI)
2. Degree of Bachelor of Architecture (B.Arch.)
(Previously, until 2002 — Degree standard diploma in architecture (Dip. Arch)
3. Certificate of associateship (ARIAI)
4. Certificate of membership (MRIAI) |
1. National University of Ireland to architecture graduates of University College Dublin
2. Dublin Institute of Technology, Bolton Street, Dublin
(College of Technology, Bolton Street, Dublin)
3. Royal Institute of Architects of Ireland
4. Royal Institute of Architects of Ireland |
|
1988–1989 m. |
|
Italia |
— Laurea in architettura
— Laurea in ingegneria edile — archi- tettura |
— Università di Camerino
— Università di Catania — Sede di Siracusa
— Università di Chieti
— Università di Ferrara
— Università di Firenze
— Università di Genova
— Università di Napoli Federico II
— Università di Napoli II
— Università di Palermo
— Università di Parma
— Università di Reggio Calabria
— Università di Roma „La Sapienza“
— Universtià di Roma III
— Università di Trieste
— Politecnico di Bari
— Politecnico di Milano
— Politecnico di Torino
— Istituto universitario di architettura di Venezia
— Università dell'Aquilla
— Università di Pavia
— Università di Roma„La Sapienza“ |
Diploma di abilitazione all'esercizo indipendente della professione che viene rilasciato dal ministero della Pubblica istruzione dopo che il candi- dato ha sostenuto con esito positivo l'esame di Stato davanti ad una commissione competente
Diploma di abilitazione all'esercizo indipendente della professione che viene rilasciato dal ministero della Pubblica istruzione dopo che il candi- dato ha sostenuto con esito positivo l'esame di Stato davanti ad una commissione competente |
1988–1989 m.
1998–1999 m.
|
|
Valstybė |
Formalios kvalifikacijos įrodymas |
Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija |
Pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikacijos įrodymu |
Atskaitos akademiniai metai |
| Italia |
— Laurea specialistica in ingegneria edile — architettura
— Laurea specialistica quinquennale in Architettura
— Laurea specialistica quinquennale in Architettura
— Laurea specialistica quinquennale in Architettura
— Laurea specialistica in Architettura |
— Università dell'Aquilla
— Università di Pavia
— Università di Roma „La Sapienza“
— Università di Ancona
— Università di Basilicata — Potenza
— Università di Pisa
— Università di Bologna
— Università di Catania
— Università di Genova
— Università di Palermo
— Università di Napoli Federico II
— Università di Roma — Tor Vergata
— Università di Trento
— Politecnico di Bari
— Politecnico di Milano
— Prima Facoltà di Architettura dell'Università di Roma „La Sapienza“
— Università di Ferrara
— Università di Genova
— Università di Palermo
— Politecnico di Milano
— Politecnico di Bari
— Università di Roma III
— Università di Firenze
— Università di Napoli II
— Politecnico di Milano II |
Diploma di abilitazione all'esercizo indipendente della professione che viene rilasciato dal ministero della Pubblica istruzione dopo che il candi- dato ha sostenuto con esito positivo l'esame di Stato davanti ad una commissione competente
Diploma di abilitazione all'esercizo indipendente della professione che viene rilasciato dal ministero della Pubblica istruzione dopo che il candi- dato ha sostenuto con esito positivo l'esame di Stato davanti ad una commissione competente Diploma di abilitazione all'esercizo indipendente della professione che viene rilasciato dal ministero della Pubblica istruzione dopo che il candi- dato ha sostenuto con esito positivo l'esame di Stato davanti ad una commissione competente Diploma di abilitazione all'esercizo indipendente della professione che viene rilasciato dal ministero della Pubblica istruzione dopo che il candi- dato ha sostenuto con esito positivo l'esame di Stato davanti ad una commissione competente Diploma di abilitazione all'esercizo indipendente della professione che viene rilasciato dal ministero della Pubblica istruzione dopo che il candi- dato ha sostenuto con esito positivo l'esame di Stato davanti ad una commissione competente |
2003–2004 m.
1998–1999 m. 1999–2000 m. 2003–2004 m. 2004–2005 m. |
|
Nederland |
1. Het getuigschrift van het met goed gevolg afgelegde doctoraal examen van de studierichting bouwkunde, afstudeerrichting architectuur
2. Het getuigschrift van het met goed gevolg afgelegde doctoraal examen van de studierichting bouwkunde, differentiatie architectuur en urba- nistiek |
1. Technische Universiteit te Delft
2. Technische Universiteit te Eind- hoven |
Verklaring van de Stichting Bureau Architectenregister die bevestigt dat de opleiding voldoet aan de normen van artikel 46. |
1988–1989 m. |
|
Valstybė |
Formalios kvalifikacijos įrodymas |
Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija |
Pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikacijos įrodymu |
Atskaitos akademiniai metai |
|
|
3. Het getuigschrift hoger beroepson- derwijs, op grond van het met goed gevolg afgelegde examen verbonden aan de opleiding van de tweede fase voor beroepen op het terrein van de architectuur, afge- geven door de betrokken examen- commissies van respectievelijk:
— de Amsterdamse Hogeschool voor de Kunsten te Amsterdam
— de Hogeschool Rotterdam en omstreken te Rotterdam
— de Hogeschool Katholieke Leer- gangen te Tilburg
— de Hogeschool voor de Kunsten te Arnhem
— de Rijkshogeschool Groningen te Groningen
— de Hogeschool Maastricht te Maastricht |
|
|
|
|
Österreich |
1. Diplom-Ingenieur, Dipl.-Ing.
2. Dilplom-Ingenieur, Dipl.-Ing.
3. Diplom-Ingenieur, Dipl.-Ing.
4. Magister der Architektur, Magister architecturae, Mag. Arch.
5. Magister der Architektur, Magister architecturae, Mag. Arch.
6. Magister der Architektur, Magister architecturae, Mag. Arch. |
1. Technische Universität Graz (Erzherzog-Johann-Universität Graz)
2. Technische Universität Wien
3. Universität Innsbruck (Leopold- Franzens-Universität Innsbruck)
4. Hochschule für Angewandte Kunst in Wien
5. Akademie der Bildenden Künste in Wien
6. Hochschule für künstlerishe und industrielle Gestaltung in Linz |
|
1998–1999 m. |
|
Portugal |
Carta de curso de licenciatura em Arquitectura Para os cursos iniciados a partir do ano académico de 1991/92 |
— Faculdade de arquitectura da Universidade técnica de Lisboa
— Faculdade de arquitectura da Universidade do Porto
— Escola Superior Artística do Porto
— Faculdade de Arquitectura e Artes da Universidade Lusíada do Porto |
|
1988–1989 m. 1991–1992 m. |
|
Suomi/ Finland |
Arkkitehdin tutkinto/Arkitektexamen |
— Teknillinen korkeakoulu /Tekniska högskolan (Helsinki)
— Tampereen teknillinen korkea- koulu/Tammerfors
tekniska högskola
— Oulun yliopisto/Uleåborgs univer- sitet |
|
1998–1999 m. |
|
Sverige |
Arkitektexamen |
Chalmers Tekniska Högskola AB Kungliga Tekniska Högskolan Lunds Universitet |
|
1998–1999 m. |
|
Valstybė |
Formalios kvalifikacijos įrodymas |
Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija |
Pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikacijos įrodymu |
Atskaitos akademiniai metai |
|
United Kingdom |
1. Diplomas in architecture
2. Degrees in architecture
3. Final examination
4. Examination in architecture
5. Examination Part II |
1. — Universities
— Colleges of Art
— Schools of Art
2. Universities
3. Architectural Association
4. Royal College of Art
5. Royal Institute of British Architects |
Certificate of architectural education, issued by the Archi- tects Registration Board. The diploma and degree courses in architecture of the universities, schools and colleges of art should have met the requisite threshold stan- dards as laid down in Article 46 of this Directive and in Criteria for validation published by the Validation Panel of the Royal Institute of British Archi- tects and the Architects Regist- ration Board. EU nationals who possess the Royal Institute of British Archi- tects Part I and Part II certifi- cates, which are recognised by ARB as the competent autho- rity, are eligible. Also EU natio- nals who do not possess the ARB-recognised Part I and Part II certificates will be eligible for the Certificate of Architec- tural Education if they can satisfy the Board that their standard and length of educa- tion has met the requisite threshold standards of Article 46 of this Directive and of the Criteria for validation. |
1988–1989 m. |
6 priedas
ĮGYTOS TEISĖS, TAIKOMOS PRIPAŽĮSTAMOMS PROFESIJOMS PAGAL BŪTINIAUSIŲ RENGIMO REIKALAVIMŲ DERINIMĄ
6. Architektų, kurie naudojasi pagal šio įstatymo 45 straipsnio 1 ir 2 dalis įgytomis teisėmis, formalios kvalifikacijos įrodymai
|
Šalis |
Formalios kvalifikacijos įrodymai |
Atskaitos akademiniai metai |
|
België/Belgique/ Belgien
|
— diplomai, kuriuos išdavė nacionalinės aukštosios architektūros mokyklos arba nacionaliniai architektūros institutai (architecte-architect)
— diplomai, kuriuos išdavė Hasselt provincijos aukštoji architektūros mokykla (architect)
— diplomai, kuriuos išdavė Karališkosios dailės akademijos (architecte – architect)
— diplomai, kuriuos išdavė „écoles Saint-Luc“ (architecte – architect)
— universiteto civilinės inžinerijos diplomai, prie kurių pridedamas architektų asociacijos išduotas profe- sinio mokymosi pažymėjimas, jo turėtojui suteikiantis architekto profesinę kvalifikaciją (architecte – architect)
— architektūros diplomai, kuriuos išdavė centrinės arba valstybinės architektūros egzaminų komisija (architecte – architect)
— civilinės inžinerijos (architektūros) diplomai ir architektūros (inžinerijos) diplomai, kuriuos išdavė universitetų taikomųjų mokslų fakultetai ir Monso politechnikos fakultetas (ingénieur–architecte, ingénieur-architect) |
1987–1988 m. |
| България
|
Diplomai, išduoti akredituotų aukštojo mokslo įstaigų ir suteikiantys šias „архитект“ (architekto), „cтроителен инженер“ (statybos inžinieriaus) or „инженер“ (inžinieriaus) kvalifikacijas:
— Университет за архитектура, строителство и геодезия — София: специалности „Урбанизъм“ и „Архитектура“ (Architektūros, statybos inžinerijos ir geodezijos universitetas — Sofija: specializacija „Urbanistika“ ir „Architektūra“ ir visos inžinerijos specializacijos šiose srityse: „конструкции на сгради и съоръжения“ (statinių ir struktūrų statyba), „пътища“ (kelių statyba), „транспорт“ (transportas), „хидротехника и водно строителство“ (hidrotechnika ir hidrokonstrukcijos), „мелиорации и др.“ (drėkinimas etc.);
— technikos universitetų ir aukštojo mokslo įstaigų išduoti statybos diplomai šiose srityse: „електро- и топлотехниката“ (elektros ir šilumos technika), „съобщителна и комуникационна техника“ (telekomunikacijų technika ir technologijos), „строителни технологии“ (statybos technologijos), „приложна геодезия“ (taikomoji geodezija) ir „ландшафт и др.“ (landšaftas etc.) statybos vietoje). Norint yžsiimti dizaino veikla architektūros ir statybos srityse, prie diplomų turi būti pridedama: „придружени от удостоверение за проектантска правоспособност“ (teisinio veiksnumo dizaino srityje pažymėjimas), išduotas „Камарата на архитектите“ (Architektų rūmai) ir „Камарата на инженерите в инвестиционното проектиране“ (Investicijų dizaino inžinierių rūmai), kurie suteikia teisę vykdyti veiklą investicijų dizaino srityje. |
2009–2010 m. |
|
Česká respublika
|
— diplomai, kuriuos išdavė „České vysoké učení technické“ (Čekijos technikos universitetas Prahoje) fakultetai:
„Vysoká škola architektury a pozemního stavitelství“ (Architektūros ir pastatų statybos fakultetas) (iki 1951 m.),
„Fakulta architektury a pozemního stavitelství“ (Architektūros ir pastatų statybos fakultetas) (nuo 1951 m. iki 1960 m.)
„Fakulta stavební“ (Civilinės inžinerijos fakultetas) (nuo 1960 m.) šiose studijų srityse: pastatų statyba ir struktūra, pastatų statyba, statyba ir architektūra, architektūra (įskaitant miestų planavimą ir žemėtvarką), civilinė statyba ir statyba pramoninei bei žemės ūkio produkcijai ar civilinės inžinerijos studijų programa pastatų statybos ir architektūros studijose
„Fakulta architektury“ (Architektūros fakultetas) (nuo 1976 m.) šiose studijų srityse: architektūra, miestų planavimas ir žemėtvarka, ar studijų programoje: architektūra ir miestų planavimas, šiose studijų srityse: architektūra, architektūros dizaino teorija, miestų planavimas ir žemėtvarka, archi- tektūros istorija ir istorinių paminklų rekonstrukcija ar architektūra ir pastatų statyba
— diplomai, kuriuos išdavė „Vysoká škola technická Dr. Edvarda Beneše“ (iki 1951 m.) architektūros ir statybos srityje
— diplomai, kuriuos išdavė „Vysoká škola stavitelství v Brně“ (nuo 1951 m. iki 1956 m.) architektūros ir statybos srityje
— diplomai, kuriuos išdavė „Vysoké učení technické v Brně“, by „Fakulta architektury“ (Architektūros fakultetas) (nuo 1956 m.) architektūros ir miestų planavimo srityje ar „Fakulta stavební“ (Civilinės inžinerijos fakultetas) (nuo 1956 m.) statybos studijų srityje
— diplomai, kuriuos išdavė „Vysoká škola báňská – Technická univerzita Ostrava“, „Fakulta stavební“ (Civilinės inžinerijos fakultetas) (nuo 1997 m.) konstrukcijos ir architektūros studijų srityje ar civilinės inžinerijos studijų srityje
— diplomai, kuriuos išdavė „Technická univerzita v Liberci“, „Fakulta architektury“ (Architektūros fakultetas) (nuo 1994 m.) architektūros ir miestų planavimo studijų programos architektūros studijų srityje
— diplomai, kuriuos išdavė „Akademie výtvarných umění v Praze“ vaizduojamojo meno programos architektūrinio dizaino studijų srityje
— diplomai, kuriuos išdavė „Vysoká škola umělecko-průmyslová v Praze“ vaizduojamojo meno programos architektūros studijų srityje
— suteikiantis teisę dirbti pažymėjimas, kurį išdavė „Česká komora architektů“, nenurodydama konkrečios srities arba pastatų statybos srityje |
2006–2007 m. |
|
Danmark
|
— diplomai, kuriuos išdavė Kopenhagos ir Århus nacionalinės architektūros mokyklos (architekt)
— registracijos pažymėjimas, kurį išdavė Architektūros taryba pagal 1975 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. 202 (registreret arkitekt)
— diplomai, kuriuos išdavė Aukštosios civilinės inžinerijos mokyklos (bygningskonstruktór). Prie jų pridedamas kompetentingų institucijų išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad atitinkamas asmuo išlaikė formalios kvalifikacijos egzaminą. Į šį pažymėjimą įeina kandidato sudarytų ir įvykdytų planų patvirtinimas per paskutiniuosius šešerius šio įstatymo 44 straipsnyje minimos tikrosios praktikos metus |
1987–1988 m. |
|
Deutschland
|
— diplomai, kuriuos išdavė dailės institutai (Dipl.-Ing., Architekt (HfbK)
— diplomai, kuriuos išdavė „Technische Hochschulen“ arba technikos universitetų architektūros katedros
(Architektur/Hochbau), arba universitetai tiek, kiek šios institucijos susijungia į „Gesamthochschulen“
„Gesamthochschulen“ (Dipl.-Ing. ir bet kuris kitas vardas, kuris šių diplomų turėtojams gali būti suteikiamas vėliau)
— diplomai, kuriuos išdavė „Fachhochschulen“ architektūros katedros (Architektur/Hochbau) tiek, kiek šios institucijos susijungia į „Gesamthochschulen“, „Gesamthochschulen“ architektūros katedros (Architektur/Hochbau), o kai studijos trunka trumpiau nei ketverius metus, bet ne trumpiau nei trejus metus, prie jų pridedamas pažymėjimas, patvirtinantis ketverių metų profesinę patirtį Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Šį pažymėjimą išduoda profesinė institucija pagal 47 straipsnio 1 dalį (Ingenieur grad. ir bet kuris kitas vardas, kuris šių diplomų turėtojams gali būti suteiktas vėliau)
— diplomai (Prűfungszeugnisse), kuriuos iki 1973 m. sausio 1 d. išdavė „Ingenieurschulen“ ir „Werk- kunstschulen“ architektūros katedros. Prie jų pridedamas kompetentingos institucijos išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad atitinkamas asmuo išlaikė formalios kvalifikacijos egzaminą. Į šį pažymėjimą įeina kandidato sudarytų ir įvykdytų planų patvirtinimas per paskutiniuosius šešerius šio įstatymo 44 straipsnyje minimos tikrosios praktikos metus |
1987–1988 m. |
|
Eesti
|
— diplom arhitektuuri erialal, väljastatud Eesti Kunstiakadeemia arhitektuuri teaduskonna poolt alates 1996 aastast (architektūros studijų diplomai, kuriuos išdavė Estijos menų akademijos Architektūros fakultetas nuo 1996 m.), väljastatud Tallinna Kunstiülikooli poolt 1989–1995 (kuriuos išdavė Talino meno universitetas 1989–1995 m.), väljastatud Eesti NSV Riikliku Kunstiinstituudi poolt 1951–1988 (kuriuos išdavė Estijos SSR valstybinis meno institutas 1951–1988 m.) |
2006–2007 m. |
|
Eλλάς
|
— inžinerijos (architektūros) diplomai, kuriuos išdavė Atėnų Metsovion Polytechnion. Prie jų pridedamas Graikijos technikos rūmų išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę verstis architekto veikla
— inžinerijos (architektūros) diplomai, kuriuos išdavė Salonikų Aristotelion Panepistimion. Prie jų pridedamas Graikijos technikos rūmų išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę verstis architekto veikla
— inžinerijos (civilinės inžinerijos) diplomai, kuriuos išdavė Atėnų Metsovion Polytechnion. Prie jų pridedamas Graikijos technikos rūmų išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę verstis architekto veikla
— inžinerijos (civilinės inžinerijos) diplomai, kuriuos išdavė Salonikų Aristotelion Panepistimion. Prie jų pridedamas Graikijos technikos rūmų išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę verstis architekto veikla
— inžinerijos (civilinės inžinerijos) diplomai, kuriuos išdavė Panepistimion Thrakis. Prie jų pridedamas Graikijos technikos rūmų išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę verstis architekto veikla
— inžinerijos (civilinės inžinerijos) diplomai, kuriuos išdavė Panepistimion Patron. Prie jų pridedamas Graikijos technikos rūmų išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę verstis architekto veikla |
1987–1988 m. |
|
España
|
formali architekto kvalifikacija (título oficial de arquitecto), kurią suteikė Švietimo ir mokslo ministerija arba universitetai |
1987–1988 m. |
|
France
|
— valstybinis architekto diplomas, kurį iki 1959 m. išdavė Švietimo ministerija, o vėliau – Kultūros ministerija (architecte DPLG),
— diplomai, kuriuos išdavė „Ecole spéciale d'architecture“ (architecte DESA)
— diplomai, kuriuos nuo 1955 m. išdavė „Ecole nationale supérieure des Arts et Industries de Stras- bourg“ (buvusios „Ecole nationale d'ingénieurs de Strasbourg“) architektūros katedra (architecte ENSAIS) |
1987–1988 m. |
|
Ireland
|
— architektūros bakalauro laipsnis, kurį Dublino universiteto koledžo architektūros absolventams suteikia Airijos nacionalinis universitetas (B Arch. (NUI))
— mokslo laipsnį patvirtinantis architektūros diplomas, kurį išduoda Technologijos koledžas, Bolton gatvė, Dublinas (Dipl. Arch.)
— Airijos Karališkojo architektūros instituto asociacijos pažymėjimas (ARIAI)
— Airijos Karališkojo architektūros instituto narystės pažymėjimas (MRIAI) |
1987–1988 m. |
|
Italia
|
— „laurea in architettura“ – diplomai, kuriuos išdavė Venecijos ir Kalabrijos srities universitetai, politechnikos institutai ir architektūros institutai. Prie jų pridedamas diplomas, suteikiantis teisę jo turėtojui savarankiškai verstis architekto veikla. Pastarąjį diplomą išduoda švietimo ministras po to, kai kandidatas kompetentingoje taryboje išlaiko valstybinį egzaminą, suteikiantį jam teisę savarankiškai verstis architekto veikla (dott. Architetto)
— „laurea in ingegneria“ – pastatų statybos diplomai, kuriuos išduoda universitetai ir politechnikos insti- tutai. Prie jų pridedamas diplomas, suteikiantis teisę jo turėtojui savarankiškai vykdyti architekto veiklą. Pastarąjį diplomą išduoda švietimo ministras po to, kai kandidatas kompetentingoje taryboje išlaiko valstybinį egzaminą, suteikiantį jam teisę savarankiškai verstis architekto veikla (dott. Ing. Architetto or dott. Ing. In ingegneria civile) |
1987–1988 m. |
|
Κύπρος
|
— Βεβαίωση Εγγραφής στο Μητρώο Αρχιτεκτόνων που εκδίδεται από το Επιστηµονικό και Τεχνικό Επιµελητήριο Κύπρου (registracijos Architektų registre pažymėjimas, kurį išdavė Kipro mokslo ir technikos rūmai (ETEK)) |
2006–2007 m. |
|
Latvija
|
— „Arhitekta diploms“ ko izsniegusi Latvijas Valsts Universitātes Inženierceltniecības fakultātes Arhi- tektūras nodaļa līdz 1958.gadam, Rīgas Politehniskā Institūta Celtniecības fakultātes Arhitektūras nodaļa no 1958 gada līdz 1991.gadam, Rīgas Tehniskās Universitātes Arhitektūras fakultāte kopš 1991. gada, un „Arhitekta prakses sertifikāts“, ko izsniedz Latvijas Arhitektu savienība (architekto diplomas, kurį išdavė Latvijos valstybinio universiteto Civilinės inžinerijos fakulteto Architektūros departamentas iki 1958 m., Rygos politechnikos instituto Civilinės inžinerijos fakulteto Architektūros departamentas 1958–1991 m., Rygos technikos universiteto Architektūros fakultetas nuo 1991 ir 1992 m., ir Latvijos architektų asociacijos registracijos pažymėjimas) |
2006–2007 m. |
|
Lietuva |
— inžinieriaus architekto ir (arba) architekto diplomai, kuriuos išdavė Kauno politechnikos institutas iki 1969 m.,
— architekto ir (arba) architektūros bakalauro ir (arba) architektūros magistro diplomai, kuriuos išdavė Vilniaus inžinerinis statybos institutas iki 1990 m., Vilniaus technikos universitetas iki 1996 m., Vilniaus Gedimino technikos universitetas nuo 1996 m.,
— specialisto, baigusio architektūros kursus ir (arba) architektūros bakalauro ir (arba) architektūros magistro kursus, diplomai, kuriuos išdavė LTSR Valstybinis dailės institutas iki 1990 m.; Vilniaus dailės akademija nuo 1990 m.,
— architektūros bakalauro ir (arba) architektūros magistro diplomai, kuriuos išdavė Kauno technologijos universitetas nuo 1997 m.Visi šie diplomai pateikiami kartu su atestacinės komisijos išduodamu pažymėjimu, suteikiančiu teisę užsiimti veikla architektūros srityje (atestuotas architektas) |
2006–2007 m. |
|
Magyarország
|
— „okleveles építészmérnök“ diplomas (architektūros, architektūros magistro diplomas), kurį išdavė universitetas,
— „okleveles építész tervező művész“ diplomas (architektūros ir pastatų statybos magistro diplomas), kurį išdavė universitetas |
2006–2007 m. |
|
Malta |
— Perit: Lawrja ta' Perit diplomas, išduotas Universita´ ta' Malta, kuris suteikia teisę įsiregistruoti kaip „Perit“ |
2006–2007 m. |
|
Nederland
|
— pažymėjimas, nurodantis, kad jo turėtojas išlaikė egzaminą architekto mokslo laipsniui gauti, kurį suteikia Delftų ir Eindhoveno technikos koledžų architektūros katedros (bouwkundig ingenieur),
— diplomai, kuriuos išdavė valstybės pripažintos architektūros akademijos (architect),
— diplomai, kuriuos iki 1971 m. išdavė buvę architektūros koledžai (Hoger Bouwkunstonderricht) (architect HBO),
— diplomai, kuriuos iki 1970 m. išdavė buvę arhitektūros koledžai (voortgezet Bouwkunstonderricht) (architect VBO),
— pažymėjimas, nurodantis, kad atitinkamas asmuo išlaikė egzaminą, kurį organizavo „Bond van Nederlandse Architecten“ architektų taryba (Olandijos architektų ordinas, BNA) (architect),
— „Stichting Instituut voor Architectuur“ („Architektūros instituto“ fondo) diplomas (IVA), išduotas baigus šio fondo organizuojamas studijas, trunkančias ilgiau nei ketverių metų minimalų laikotarpį (architect). Prie jo pridedamas kompetentingos institucijos išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad atitinkamas asmuo išlaikė formalios kvalifikacijos egzaminą. Į šį pažymėjimą įeina kandidato sudarytų ir įvykdytų planų patvirtinimas per paskutiniuosius šešerius šio įstatymo 44 straipsnyje minimos tikrosios praktikos metus,
— kompetentingos institucijos išduotas pažymėjimas, nurodantis, kad iki 1985 m. rugpjūčio 5 d. atitin- kamas asmuo išlaikė „Kandidaat in de bouwkunde“ egzaminą mokslo laipsniui gauti, kurį surengė Delfto ir Eindhoveno technikos koledžai, ir ne trumpiau nei penkerius metus iki pat tos dienos jis užsiėmė architekto veikla, kurios pobūdis ir reikšmė pagal Nyderlandų reikalavimus užtikrina, kad jis yra pakankamai kompetentingas užsiimti šia veikla (architect),
— pažymėjimas, kompetentingos institucijos išduotas tik tiems asmenims, kurie iki 1985 m. rugpjūčio 5 d. sulaukė 40 metų amžiaus, patvirtinantis, kad ne trumpiau nei penkerius metus iki pat tos dienos atitinkamas asmuo vykdė architekto veiklą, kurios pobūdis ir reikšmė pagal Nyderlandų reikalavimus garantuoja, kad jis yra pakankamai kompetentingas verstis šia veikla (architect),
— septintojoje ir aštuntojoje įtraukoje minimi pažymėjimai nebeturi būti pripažįstami nuo tos dienos, kai Nyderlanduose įsigalioja įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys architekto veiklos pradžią ir užsiėmimą pagal architekto profesinę kvalifikaciją tiek, kiek pagal šias nuostatas šie pažymėjimai neleidžia pradėti tokios veiklos pagal šią profesinę kvalifikaciją |
1987–1988 m. |
|
Österreich
|
— Vienos ir Graco technologijos universitetų, Insbruko universiteto statybos inžinerijos („Bauingenieur- wesen“) ir architektūros („Architektur“) fakulteto išduoti diplomai architektūros, statybos inžinerijos
(„Bauingenieurwesen“), statybos („Hochbau“) ir „Wirtschaftsingenieurwesen - Bauwesen“ srityse
— „Bodenkultur“ universiteto išduoti „Kulturtechnik und Wasserwirtschaft“ studijų diplomai
— Vienos universiteto Taikomojo meno kolegijos išduoti architektūros studijų diplomai
— Vienos dailės akademijos išduoti architektūros studijų diplomai
— aukštesniųjų technikos kolegijų arba statybos technikos kolegijų išduoti sertifikuotų inžinierių (Ing.) diplomai su „Baumeister“ licencija, patvirtinančia ne trumpesnę kaip šešerių metų profesinę patirtį Austrijoje ir išduodama išlaikius egzaminą
— Linco meninio ir pramonino profesinio rengimo universitetinės kolegijos išduoti architektūros studijų
diplomai
— pagal Statybos technikų įstatymą (Ziviltechnikergesetz, BGBl. Nr. 156/1994) išduoti statybos inžinierių
ar inžinierių konsultantų statybos srityje kvalifikacijos („Hochbau“, „Bauwesen“, „Wirtschaftsingenieur-wesen - Bauwesen“, „Kulturtechnik und Wasserwirtschaft“) pažymėjimai |
1997–1998 m. |
|
Polska
|
Diplomai, kuriuos išdavė šie architektūros fakultetai:
— Varšuvos technologijos universiteto Architektūros fakultetas Varšuvoje (Politechnika Warszawska, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą: inżynier architekt, magister nauk technicznych; inżynier architekt; inżyniera magistra architektury; magistra inżyniera architektury; magistra inżyniera architekta; magister inżynier architekt (nuo 1945 m. iki 1948 m. vardą: inżynier architekt, magister nauk technicznych; nuo 1951 m. iki 1956 m. vardą inżynier architekt; nuo 1954 m. iki 1957 m. antros pakopos vardą inżyniera magistra architektury; nuo 1957 m. iki 1959 m. vardą inżyniera magistra architektury; nuo 1959 m. iki 1964 m.: vardą magistra inżyniera architektury; nuo 1964 m. iki 1982 m. vardą magistra inżyniera architekta; nuo 1983 m. iki 1990 m. vardą magister inżynier architekt; nuo 1991 m. vardą magistra inżyniera architekta)
— Krokuvos technologijos universiteto Architektūros fakultetas Krokuvoje (Politechnika Krakowska, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą magister inżynier architekt (nuo 1945 m. iki 1953 m. Kasybos ir metalurgijos universiteto Politechninis architektūros fakultetas – Akademia Górniczo- Hutnicza, Politechniczny Wydział Architektury)
— Vroclavo technologijos universiteto Architektūros fakultetas Vroclave (Politechnika Wrocławska, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą: inżynier architekt, magister nauk technicznych; magister inżynier architektury; magister inżynier architekt (nuo 1949 m. iki 1964 m. vardą: inżynier architekt, magister nauk technicznych; nuo 1956 m. iki 1964 m. vardą magister inżynier architektury; nuo 1964 m. vardą magister inżynier architekt)
— Silezijos technologijos universiteto Architektūros fakultetas Glivice (Politechnika Śląska, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą: inżynier architekt; magister inżynier architekt (nuo 1945 m. iki 1955 m. Inžinerijos ir statybos fakultetas – Wydział Inżynieryjno-Budowlany vardą inżynier architekt; nuo 1961 m. iki 1969 m. Pramoninės statybos ir bendrosios inžinerijos fakultetas – Wydział Budownictwa Przemysłowego i Ogólnego vardą magister inżynier architekt; nuo 1969 m. iki 1976 m. Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas – Wydział Budownictwa i Architektury vardą magister inżynier architekt; nuo 1977 m. Architektūros fakultetas – Wydział Architektury vardą magister inżynier architekt, nuo 1995 m. vardą inżynier architekt)
— Poznanės technologijos universiteto Architektūros fakultetas Poznanėje (Politechnika Poznańska, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą: inżynier architektury; inżynier architekt; magister inżynier architekt (nuo 1945 m. iki 1955 m. Inžinerijos mokyklos Architektūros fakultetas – Szkoła Inżynierska, Wydział Architektury vardą inżynier architektury; nuo 1978 m. vardą magister inżynier architekt, nuo 1999 m. vardą inżynier architekt)
— Gdansko technikos universiteto Architektūros fakultetas Gdanske (Politechnika Gdańska, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą magister inżynier architekt (nuo 1945 m. iki 1969 m. Architektūros fakultetas – Wydział Architektury nuo 1969 m. iki 1971 m. Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas – Wydział Budownictwa i Architektury; nuo 1971 m. iki 1981 m. Architektūros ir miestų planavimo institutas – Instytut Architektury i Urbanistyki; nuo 1981 m. Architektūros fakultetas – Wydział Architektury)
— Bialystoko technikos universiteto Architektūros fakultetas Bialystoke (Politechnika Białostocka, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą magister inżynier architekt (nuo 1975 m. iki 1989 m. Architektūros institutas – Instytut Architektury)
— Lodzės technikos universiteto Civilinės inžinerijos, architektūros ir aplinkos inžinerijos fakultetas Lodzėje (Politechnika Łódzka, Wydział Budownictwa, Architektury i Inżynierii Środowiska); profesinį architekto vardą: inżynier architekt; magister inżynier architekt (nuo 1973 m. iki 1993 m. Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas – Wydział Budownictwa i Architektury, o nuo 1992 m. Civilinės inžinerijos, architektūros ir aplinkos inžinerijos fakultetas – Wydział Budownictwa, Architektury i Inżynierii Środowiska; vardą: nuo 1973 m. iki 1978 m., vardą inżynier architekt, nuo 1978 m. vardą magister inżynier architekt)
— Ščecino technikos universiteto Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas Ščecine (Politechnika Szczecińska, Wydział Budownictwa i Architektury); profesinį architekto vardą: inżynier architekt; magister inżynier architekt (nuo 1948 m. iki 1954 m. Aukštosios inžinerijos mokyklos Architektūros fakultetas – Wyższa Szkoła Inżynierska, Wydział Architektury vardą inżynier architekt, nuo 1970 m. vardą magister inżynier architekt, o nuo 1998 m. vardą inżynier architekt)
Prie visų šių diplomų pridedamas narystės pažymėjimas, kurį išduoda atitinkamo regiono architektų rūmų Lenkijoje ir kuris suteikia teisę Lenkijoje verstis veikla architektūros srityje |
2006–2007 m. |
|
Portugal
|
— diplomas „diploma do curso especial de arquitectura“, kurį išdavė Lisabonos ir Porto dailės mokyklos
— architekto diplomas „diploma de arquitecto“, kurį išdavė Lisabonos ir Porto dailės mokyklos
— diplomas „diploma o curso de arquitectura“, kurį išdavė Lisabonos ir Porto aukštosios dailės mokyklos
— diplomas „diploma de licenciatura em arquitectura“, kurį išdavė Lisabonos aukštoji dailės mokykla
— —diplomas „carta de curso de licenciatura em arquitectura“, kurį išdavė Lisabonos technikos universitetas ir Porto universitetas
— civilinės inžinerijos universiteto diplomas, kurį išdavė Lisabonos technikos universiteto Aukštojo technikos mokslo institutas (licenciatura em engenharia civil)
— civilinės inžinerijos universiteto diplomas, kurį išdavė Porto universiteto inžinerijos (de Engenharia)
fakultetas (licenciatura em enegenharia civil)
— — civilinės inžinerijos universiteto diplomas, kurį išdavė Koimbros universiteto Mokslų ir technologijos fakultetas (licenciatura em enegenharia civil)
— — civilinės inžinerijos (gamybos) universiteto diplomas, kurį išdavė Minjo universitetas (licenciatura em enegenharia civil, produção) |
1987–1988 m. |
| România
|
Universitatea de Arhitectură şi Urbanism „Ion Mincu“ Bucureşti (Bukarešto architektūros ir urbanistikos universitetas „Ion Mincu"): — 1953–1966 m.: Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ Bucureşti (Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu"), Arhitect (Architektas); — 1967–1974 m.: Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ Bucureşti (Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu"), Diplomă de Arhitect, Specialitatea Arhitectură (Architektūros diplomas, specializacija – architektūra); — 1975–1977 m.: Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ Bucureşti, Facultatea de Arhitectură (Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu", Architektūros fakultetas), Diplomă de Arhitect, Specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, specializacija — architektūra); — 1978–1991 m.: Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ Bucureşti, Facultatea de Arhitectură şi Sistematizare (Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu", Architektūros ir sistemizavimo fakultetas), Diplomă de Arhitect, Specializarea Arhitectură şi Sistematizare (Architektūros diplomas, specializacija – architektūra ir sistemizavimas); — 1992–1993 m.: Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ Bucureşti, Facultatea de Arhitectură şi Urbanism (Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu", Architektūros ir urbanistikos fakultetas), Diplomă de Arhitect, specializarea Arhitectură şi Urbanism (Architektūros diplomas, specializacija – architektūra ir urbanistika); — 1994–1997 m.: Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ Bucureşti, Facultatea de Arhitectură şi Urbanism (Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu", Architektūros ir urbanistikos fakultetas), Diplomă de Licenţă, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Licenţă diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra); — 1998–1999 m.: Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ Bucureşti, Facultatea de Arhitectură (Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu", Architektūros fakultetas), Diplomă de Licenţă, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Licenţă diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra); — Nuo 2000 m.: Universitatea de Arhitectură şi Urbanism „Ion Mincu“ Bucureşti, Facultatea de Arhitectură (Bukarešto architektūros ir urbanistikos universitetas „Ion Mincu", Architektūros fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra).
Universitatea Tehnică din Cluj-Napoca (Cluj-Napoca technikos universitetas): — 1990–1992 m.: Institutul Politehnic din Cluj-Napoca, Facultatea de Construcţii (Cluj-Napoca techikos universitetas, Civilinės inžinerijos fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra); — 1993–1994 m.: Universitatea Tehnică din Cluj-Napoca, Facultatea de Construcţii (Cluj-Napoca techikos universitetas, Civilinės inžinerijos fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra); — 1994–1997 m.: Universitatea Tehnică din Cluj-Napoca, Facultatea de Construcţii (Cluj-Napoca techikos universitetas, Civilinės inžinerijos fakultetas), Diplomă de Licenţă, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Licenţă diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra); — 1998–1999 m.: Universitatea Tehnică din Cluj-Napoca, Facultatea de Arhitectură şi Urbanism (Cluj-Napoca techikos universitetas, Architektūros ir urbanistikos fakultetas), Diplomă de Licenţă, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Licenţă diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra); — Nuo 2000 m.: Universitatea Tehnică din Cluj-Napoca, Facultatea de Arhitectură şi Urbanism (Cluj-Napoca techikos universitetas, Architektūros ir urbanistikos fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra).
Universitatea Tehnică „Gh. Asachi“ Iaşi ("Gh. Asachi“ technikos universitetas Iaşi): — 1993 m.: Universitatea Tehnică „Gh. Asachi“ Iaşi, Facultatea de Construcţii şi Arhitectură ("Gh. Asachi“ technikos universitetas Iaşi, Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija — architektūra); — 1994–1999 m.: Universitatea Tehnică „Gh. Asachi“ Iaşi, Facultatea de Construcţii şi Arhitectură ("Gh. Asachi“ technikos universitetas Iaşi, Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas), Diplomă de Licenţă, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Licenţă diplomas, architektūros studijos, specializacija — architektūra); — 2000–2003 m.: Universitatea Tehnică „Gh. Asachi“ Iaşi, Facultatea de Construcţii şi Arhitectură ("Gh. Asachi“ technikos universitetas Iaşi, Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija — architektūra); — Nuo 2004 m.: Universitatea Tehnică „Gh. Asachi“ Iaşi, Facultatea de Arhitectură ("Gh. Asachi“ technikos universitetas Iaşi, Architektūros fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija — architektūra).
Universitatea Politehnica din Timişoara (Universitetas „Politehnica“ Timişoara): — 1993–1995 m.: Universitatea Tehnică din Timişoara, Facultatea de Construcţii (Timişoara technikos universitetas, Civilinės inžinerijos fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură şi urbanism, specializarea Arhitectură generală (Architektūros diplomas, architektūros ir urbanistikos studijos, specializacija — bendroji architektūra); — 1995-1998 m.: Universitatea Politehnica din Timişoara, Facultatea de Construcţii (Universitetas „Politehnica“ Timişoara, Civilinės inžinerijos fakultetas), Diplomă de Licenţă, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Licenţă diplomas, architektūros studijos, specializacija — architektūra); — 1998-1999 m.: Universitatea Politehnica din Timişoara, Facultatea de Construcţii şi Arhitectură (Universitetas „Politehnica“ Timişoara, Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas), Diplomă de Licenţă, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Licenţă diplomas, architektūros studijos, specializacija — architektūra); — Nuo 2000 m.: Universitatea Politehnica din Timişoara, Facultatea de Construcţii şi Arhitectură (Universitetas „Politehnica“ Timişoara, Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra). Universitatea din Oradea (Oradea universitetas): — 2002 m.: Universitatea din Oradea, Facultatea de Protecţia Mediului (Oradea universitetas, Aplinkos apsaugos fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija — architektūra); — Nuo 2003 m.: Universitatea din Oradea, Facultatea de Arhitectură şi Construcţii (Architektūros ir civilinės inžinerijos fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra).Universitatea Spiru Haret Bucureşti (Bukarešto Spiru Haret universitetas): — Nuo 2002 m.: Universitatea Spiru Haret Bucureşti, Facultatea de Arhitectură (Bukarešto Spiru Haret universitetas, Architektūros fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija — architektūra). |
2009–2010 m.
|
|
Slovenija
|
— „Univerzitetni diplomirani inženir arhitekture/univerzitetna diplomirana inženirka arhitekture“ (universiteto architektūros diplomas), kurį išdavė Architektūros fakultetas. Prie jo, pripažįstamo įstatymu, pridedamas kompetentingos valdžios institucijos architektūros srityje pažymėjimas, suteikiantis teisę verstis veikla architektūros srityje
— universiteto diplomas, kurį išdavė technikos fakultetai, suteikdami „univerzitetni diplomirani inženir (univ.dipl.inž.)/univerzitetna diplomirana inženirka“ vardą. Prie jo, pripažįstamo įstatymu, pridedamas kompetentingos valdžios institucijos architektūros srityje, pažymėjimas, suteikiantis teisę verstis veikla architektūros srityje |
2006–2007 m. |
|
Slovensko
|
— „architektūros ir pastatų statybos“ („architektúra a pozemné staviteľstvo“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universitetas (Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje 1950–1952 m. (vardas: Ing.)
— „architektūros“ („architektúra“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos Architektūros ir pastatų statybos fakultetas (Fakulta architektúry a pozemného staviteľstva, Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje 1952–1960 m. (vardas: Ing. arch.)
— „pastatų statybos“ („pozemné staviteľstvo“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universiteto Architektūros ir pastatų statybos fakultetas (Fakulta architektúry a pozemného staviteľstva, Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje 1952–1960 m. (vardas: Ing.)
— „architektūros“ („architektúra“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta, Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje 1961–1976 m. (vardas: Ing. arch.)
— „pastatų statybos“ („pozemné stavby“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta, Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje 1961– 1976 m. (vardas: Ing.)
— „architektūros“ („architektúra“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universiteto Archi- tektūros fakultetas (Fakulta architektúry, Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje nuo 1977 m. (vardas: Ing. arch.)
— „urbanistikos“ („urbanizmus“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universiteto Archi- tektūros fakultetas (Fakulta architektúry, Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje nuo 1977 m. (vardas: Ing. arch.)
— „pastatų statybos“ („pozemné stavby“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta, Slovenská technická univerzita) Bratislavoje 1977– 1997 m. (vardas: Ing.)
— „architektūros ir pastatų statybos“ („architektúra a pozemné stavby“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta, Slovenská technická univerzita) Bratislavoje nuo 1998 m. (vardas: Ing.)
— „pastatų statybos – specializacija: architektūra“ („pozemné stavby – špecializácia: architektúra“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta, Slovenská technická univerzita) Bratislavoje 2000–2001 m. (vardas: Ing.)
— „pastatų statybos ir architektūros“ („pozemné stavby a architektúra“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta – Slovenská tech- nická univerzita) Bratislavoje nuo 2001 m. (vardas: Ing.)
— „architektūros“ („architektúra“) studijų diplomas, kurį išdavė Vaizduojamojo meno ir dizaino akademija (Vysoká škola výtvarných umení) Bratislavoje nuo 1969 m. (vardas: Akad. arch. iki 1990 m.; Mgr. 1990–1992 m.; Mgr. arch. 1992-1996 m.; Mgr. art. nuo 1997 m.)
— „pastatų statybos“ („pozemné staviteľstvo“) studijų diplomas, kurį išdavė Technikos universiteto Civi- linės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta, Technická univerzita) Košice 1981–1991 m. (vardas: Ing.)
Prie visų pridedamas:
— suteikiantis teisę dirbti pažymėjimas, kurį išdavė Slovakijos architektų rūmai (Slovenská komora archi- tektov) Bratislavoje, nenurodydami konkrečios srities arba pastatų statybos („pozemné stavby“) ar žemėtvarkos („územné plánovanie“) srityje,
— suteikiantis teisę dirbti pažymėjimas, kurį išdavė Slovakijos civilinių inžinierių rūmai (Slovenská komora stavebných inžinierov) Bratislavoje pastatų statybos srityje („pozemné stavby“) |
2006–2007 m. |
|
Suomi/Finland
|
— technologijos universitetų ir Oulu universiteto architektūros fakultetų išduoti diplomai (arkkitehti/ arkitekt)
— technologijos institutų išduoti diplomai (rakennusarkkitehti/byggnadsarkitekt) |
1997–1998 m. |
|
Sverige
|
— Karališkojo technologijos instituto Architektūros fakulteto, Chalmerso technologijos instituto ir Lundo universiteto Technologijos instituto išduoti diplomai (arkitekt, universiteto diplomas architektūros srityje),
— „Svenska Arkiteters Riksförbund“ (SAR) nario pažymėjimas, jei atitinkami asmenys yra įgiję išsilavinimą valstybėje, kurioje taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB |
1997–1998 m. |
|
United Kingdom
|
— kvalifikacijos, suteikiamos išlaikius egzaminus:
— Karališkajame Britanijos architektūros institute,
— architektūros mokyklose, esančiose universitetuose, politechnikos universitetuose, koledžuose, akademijose, technologijos ir meno mokyklose, kurias nuo 1985 m. birželio 10 d. pripažino Jungtinės Karalystės architektų registracijos taryba, įtraukdama į registrą (architektas)
— pažymėjimas, nurodantis, kad jo turėtojas turi įgytą teisę turėti architekto profesinį vardą pagal 1931 m. Architektų registracijos akto 6 straipsnio 1 dalies a punktą, 6 straipsnio 1 dalies b punktą arba 6 straipsnio 1 dalies d punktą (architektas)
— pažymėjimas, nurodantis, kad jo turėtojas turi įgytą teisę turėti architekto profesinį vardą pagal 1938 m. Architektų registracijos akto 2 straipsnį (architektas) |
1987–1988 m. |
7 priedas
DOKUMENTAI IR PAŽYMĖJIMAI, KURIE GALI BŪTI REIKALINGI LAIKANTIS ŠIO ĮSTATYMO 46 STRAIPSNIO 1–3 DALIŲ
1. Dokumentai
b) Asmens profesinę kompetenciją patvirtinančių dokumentų arba formalios kvalifikacijos įrodymų, suteikiančių teisę dirbti pagal atitinkamą profesiją, ir, kai taikoma, asmens profesinę patirtį patvirtinančių dokumentų kopijos. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija gali prašyti asmenį pateikti reikalingą informaciją apie jo rengimą, siekdama nustatyti, ar yra esminių skirtumų lyginant su tos valstybės rengimu, kaip nustatyta šio įstatymo 14 straipsnyje. Jeigu asmuo negali pateikti tokios informacijos, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija kreipiasi į kilmės valstybės narės kontaktinę instituciją, kompetentingą instituciją ar kitą reikiamą instituciją.
c) Šio įstatymo 16 straipsnyje minėtais atvejais reikiamas dokumentas apie profesinę patirtį ir jos trukmę, išduotas kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios asmuo atvyko, kompetentingos institucijos, kitos reikiamos institucijos ar įstaigos.
d) Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija iš asmenų, siekiančių dirbti pagal reglamentuojamą profesiją reikalauja dokumentų, patvirtinančių, kad tie asmenys turi geras rekomendacijas ar yra geros reputacijos, nėra bankrutavę, jeigu Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija laikinai sustabdo arba uždraudžia tokių asmenų profesinę veiklą dėl sunkaus profesinio nusižengimo ar kriminalinio nusikaltimo, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, kaip pakankamą įrodymą, priima kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios atvyksta asmuo, kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, patvirtinančius, kad šie asmenys atitinka reikalavimus. Tos institucijos privalo pateikti reikiamus dokumentus per du mėnesius.
Jeigu kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios atvyksta asmuo, kompetentingos institucijos neišduoda a punkte nurodytų dokumentų, tokie dokumentai pakeičiami pareiškimu prisiekiant, arba valstybėse, kuriose netaikoma nuostata dėl pareiškimo prisiekiant, – oficialiu pareiškimu, kurį pateikia asmuo kompetentingai teisminei arba administracinei institucijai arba tam tikrais atvejais – kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios atvyksta asmuo, notarui, arba kvalifikuotai profesinei institucijai; tokia institucija arba notaras išduoda pažymėjimą, patvirtinantį pareiškimo prisiekiant arba oficialaus pareiškimo autentiškumą.
e) Jeigu Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija iš savo piliečių, siekiančių dirbti pagal reglamentuojamą profesiją, reikalauja asmens fizinę ar psichinę sveikatą patvirtinančio dokumento, tai ji kaip pakankamą patvirtinimą priima kilmės valstybėje narėje reikalaujamą dokumentą. Jeigu kilmės valstybė narė neišduoda tokio dokumento, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija priima tos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą pažymėjimą. Tokiu atveju kilmės valstybė narė privalo išduoti reikalaujamą dokumentą per du mėnesius.
f) Jeigu Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija iš savo piliečių, siekiančių dirbti pagal reglamentuojamą profesiją, reikalauja:
— patvirtinimo apie asmens finansinę padėtį,
— patvirtinimo, kad asmuo yra apdraustas nuo finansinės rizikos, susijusios su jo profesiniais įsipareigojimais, laikantis Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų dėl draudimo sąlygų ir masto,
Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija kaip pakankamą patvirtinimą priima su tuo susijusius dokumentus, kuriuos išdavė kitos valstybės narės bankai ir draudimo įmonės.
2. Pažymėjimai
Siekdama palengvinti šio įstatymo III dalies III skyriaus taikymą, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija gali numatyti, kad, be formalios kvalifikacijos įrodymų, rengimo reikalavimus atitinkantis asmuo privalo pateikti pažymėjimą iš jo kilmės valstybės narės kompetentingų institucijų, patvirtinantį, kad šiems formalios kvalifikacijos įrodymams taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB.
8 priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL 2005 L 255, p.22), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/100/EB dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo, adaptuojančia tam tikras direktyvas laisvo asmenų judėjimo srityje (OL 2006 L 363, p.141).
[1]Airijos piliečiai taip pat yra nariai tokių Jungtinės Karalystės asociacijų ir organizacijų: Anglijos ir Velso privilegijuotų apskaitininkų instituto, Škotijos privilegijuotų apskaitininkų instituto, Aktuarų instituto, Aktuarų fakulteto, Vadybos apskaitininkų privilegijuotojo instituto, Diplomuotų sekretorių ir administratorių instituto, Karališkojo miestų planavimo instituto, Karališkosios diplomuotų ekspertų institucijos, Privilegijuotojo statybos instituto.
[2] Tik sąskaitų audito veiklai
[3] Nuo 1994 m. birželio 1 d. profesijos pavadinimas „Krankengymnast(in)“ buvo pakeistas į „Physiotherapeut(in)“. Tačiau šios profesijos atstovai, įgiję diplomus iki tos datos, jų pageidavimu gali toliau vartoti profesinį vardą „Krankengymnast(in)“.
[4] Mažiausia trukmė gali būti sumažinta nuo trejų iki dvejų metų, jeigu asmuo yra pasirengęs stoti į universitetą („Abitur“), t.y. anksčiau lavinęsis ir mokęsis trylika metų, arba pasirengęs stoti į „Fachhochschule“ („Fachhochschulreife“), t. y. anksčiau lavinęsis ir mokęsis 12 metų.