Projektas Nr. XP-1041(3)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

 

2008 m.                                Nr.    

Vilnius

 

(Žin., 1995, Nr.20-449; 2000, Nr.56-1639; 2001, Nr.91-3187; 2004, Nr. 25-758)

 

 

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą ir jį išdėstyti taip:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BENDRIJŲ

ĮSTATYMAS

 

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato bendrijų steigimą, valdymą, veiklą ir kontrolę, bendrijos ir jos narių teises ir pareigas, bendrijos reorganizavimą ir likvidavimą.

2. Bendrijos steigimo tikslas – naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus (pavyzdžiui, daugiabučių namų savininkų bendrija, garažų savininkų, kitų pastatų patalpų savininkų bendrija) arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams (pavyzdžiui, gyvenamųjų namų statybos bendrija), arba tenkinti kitus bendruosius poreikius (pavyzdžiui, individualiųjų namų savininkų bendrija ir kt.).

3. Šis įstatymas taikomas visų rūšių bendrijoms, kurių veiklos nereglamentuoja specialieji, atskiras juridinių asmenų teisines formas nustatantys įstatymai.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Administravimas bendrijos valdymo organo ar kito juridinio arba fizinio asmens atliekamas bendrojo naudojimo objektų vadybos, ūkinės ir finansinės veiklos reikalų tvarkymas.

2. Bendraturtis – savininkas, tai yra fizinis asmuo arba fizinis ir juridinis asmuo, turintis savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

3. Bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius.

4. Bendrojo naudojimo žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais bendraturčių naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas, įstatymų nustatyta tvarka priskirtas bendraturčių valdomam objektui.

5. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastatai ir jų priklausiniai, pastato bendrojo naudojimo objektai, žemės sklypas, taip pat kitas turtas, priklausantis bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

6. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų aprašas – sąrašas, kuriame nurodoma bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų  rūšis, paskirtis, požymiai, buvimo vieta, su objektu susiję bendraturčiai, jų teisės ir pareigos.

7. Blokuotas pastatas – namas, sudarytas iš greta prišlietų butų-blokų, turinčių atskirus įėjimus iš lauko ir atskirus priebutinius sklypus.

8. Butas – daugiabučio namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų.

9. Daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų.

10. Gyvenamasis namas – pastatas, kuriame ne mažiau kaip 1/2 naudingojo ploto yra gyvenamosios paskirties patalpos.

11. Ne bendrijos narys – bendrijos, kurios steigimo tikslas yra naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, bendraturtis, nesantis bendrijos nariu.

12. Pastatas – stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių arba kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi arba žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai.

13. Pastato atnaujinimas – statybos darbai, kuriais atkuriamos pastato ir jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės.

14. Pastato bendrojo naudojimo objektai:

1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos, sienos ir pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo kitų patalpų ir skirtingiems savininkams priklausančias patalpas, perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų, lodžijų laikančiosios konstrukcijos, laiptinių konstrukcijos, architektūrinės detalės, įėjimo į namą laiptai, pandusai ir durys);

2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga, esanti pastato viduje už įvadinės uždaromosios armatūros ar kito tiekėjo ir vartotojo atsakomybės ribos ženklo, įskaitant šildymo sistemos vamzdynus ir radiatorius, šalto ir karšto vandentiekio stovus ir rankšluosčių džiovintuvus, išskyrus atskirų patalpų vidaus vandentiekio vamzdynus, kabelius ir įrangą, esančius už šių patalpų atšakos uždaromosios armatūros ar kito atsakomybės ribos ženklo, taip pat įrenginius, kurie nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims;

3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu jos nuosavybės teise nepriklauso pavieniams patalpų savininkams;

4) vietiniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai (su jų maitinimo šaltiniais) vieno vartotojo ar grupės vartotojų poreikiams tenkinti.

15. Pastato blokas – blokuoto pastato dalis, turinti atskirą įėjimą iš lauko.

16. Pastato modernizavimas – statybos darbai, kuriais visiškai ar iš dalies atnaujinamos ir pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės.

17. Pastato sekcija – sekcinio pastato dalis.

18. Patalpos – gyvenamosios patalpos (butai) ir negyvenamosios patalpos, kurių yra pastate ir kurios nustatyta tvarka įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

19. Sekcinis pastatas – pastatas, kuriame patalpos aukštuose yra išdėstytos aplink laiptinę ar liftinę ir į patalpas patenkama iš laiptų aikštelių arba paskirstomojo bloko.

 

 

3 straipsnis. Bendrija ir jos veiklos principai

1. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo.

2. Juridinio asmens teisinė forma, kurią nustato šis įstatymas, yra bendrija.

3. Bendrija veikia vadovaudamasi savo narių lygiateisiškumo ir tarpusavio sutarimo bei pagalbos principais, laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas), šio ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimų, kitų teisės aktų ir bendrijos įstatų.

4. Bendrijos pavadinime turi būti teisinę formą nusakantis žodis „bendrija“.

5. Bendrija turi sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke ar kitoje kredito įstaigoje.

ANTRASIS SKIRSNIS

BENDRIJOS STEIGIMAS IR REGISTRAVIMAS

 

4 straipsnis. Steigėjai ir steigimo sutartis

1. Bendrijos steigėjais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys arba fiziniai ir juridiniai asmenys. Mažiausias steigėjų skaičius – trys asmenys. Jeigu bendrijos steigimo tikslas – naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, mažiausias steigėjų skaičius yra daugiau kaip 1/4 visų bendraturčių.

2. Bendrijos steigėjai pasirašo bendrijos steigimo sutartį, parengia bendrijos įstatų projektą ir sušaukia steigiamąjį susirinkimą.

3. Steigimo sutartyje turi būti nurodyta:

1) steigėjų fizinių asmenų – vardas, pavardė, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pavadinimas ir numeris, gyvenamoji vieta; steigėjų juridinių asmenų – pavadinimas, kodas, buveinė ir jų įgaliotų atstovų vardai ir pavardės, jų gyvenamoji vieta;

2) steigiamos bendrijos pavadinimas;

3) steigėjų teisės ir pareigos steigiant bendriją ir jų atsakomybė už steigimo įsipareigojimų nevykdymą;

4) bendrijos steigimo tikslas ir esminės valdomo arba siekiamo sukurti objekto charakteristikos (esami arba planuojamo sukurti objekto duomenys – pavadinimas, adresas, kadastro numeris, jeigu jis suteiktas, planuojamo sukurti objekto paskirtis, preliminari jo vieta žemės sklype ir pan.);

5) steigiamojo susirinkimo sušaukimo terminai ir balsavimo jame tvarka;

6) jeigu bendrija steigiama bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektui sukurti bendrijos narių poreikiams arba tenkinti kitus bendruosius poreikius, – steigėjų įnašų dydis, sumokėto pradinio įnašo dydis, dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įnašų mokėjimo tvarka, sąlygos ir terminai, nepiniginių įnašų vertinimo tvarka, jeigu nepiniginių įnašų vertinimą atlieka steigėjai, delspinigiai už laiku nesumokėtą įnašą, įnašo grąžinimo tvarka, jeigu bendrija neįsteigiama;

7) steigimo išlaidų kompensavimo tvarka;

8) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka;

9) asmenys, kurie turi teisę atstovauti steigiamai bendrijai, jų teisės ir įgaliojimai;

10) steigimo sutarties sudarymo data;

11) kitos šiam ir kitiems įstatymams neprieštaraujančios nuostatos.

4. Jeigu bendrija steigiama sukurti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą bendrijos narių poreikiams arba tenkinti kitus bendruosius poreikius, nepiniginių įnašų vertinimą atlieka steigėjai arba jų sprendimu nepriklausomi turto vertintojai.

5. Bendrijos steigimo sutartį privalo pasirašyti steigėjai: fiziniai asmenys ir asmenys, veikiantys juridinių asmenų vardu. Steigimo sutartį pasirašiusių asmenų parašų tikrumo notaras netvirtina, išskyrus, kai bendrija steigiama sukurti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą bendrijos narių poreikiams.

6. Jeigu bendrija steigiama gyvenamajame name, kurio bendrojo naudojimo objektams valdyti Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, bendrijos steigėjai prieš 30 darbo dienų iki numatomo steigiamojo susirinkimo, turi raštu pranešti administratoriui ir savivaldybės vykdomajai institucijai apie bendrijos steigimo sutarties sudarymą ir numatomą bendrijos steigiamojo susirinkimo šaukimo datą. Administratorius privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti steigėjams bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų aprašą ir butų bei kitų patalpų savininkų sąrašą su jų adresais.

7. Bendrija gali būti steigiama viename arba keliuose pastatuose. Jeigu bendrija steigiama keliuose pastatuose, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų turi būti laikomasi dėl kiekvieno pastato. Viename pastate draudžiama steigti daugiau kaip vieną bendriją, išskyrus atvejus, kai bendrija steigiama pastato bloke arba pastato sekcijoje, kuriuos yra galimybė atskirai naudoti.

8. Jeigu bendrija steigiama name, kurį administruoja Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas administratorius arba naujo namo statytojas, įsteigus bendriją, Vyriausybės nustatyta tvarka per 30 dienų nuo bendrijos įregistravimo dienos perduoda įsteigtai daugiabučio namo savininkų bendrijai nepanaudotų atskaitymų lėšas namo bendrojo naudojimo objektams remontuoti, rekonstruoti ar kitaip tvarkyti, taip pat namo statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus.

9. Ne mažiau kaip 1/4 pastato bendratučių gali inicijuoti prisijungimą prie veikiančios bendrijos sudarydami bendrijos steigimo sutartį šio straipsnio nustatyta tvarka ir gauti veikiančios bendrijos valdymo organo pritarimą. Šio įstatymo 5 straipsnio nustatyta tvarka šaukiamas prisijungiančio pastato bendratučių susirinkimas, kuriame priimamas sprendimas prisijungti prie veikiančios bendrijos, parengiama prisijungimo sutartis ir įgaliojamas asmuo pasirašyti sutartį su veikiančia bendrija. Prisijungimo sutartis patvirtinama veikiančios bendrijos visuotinio narių susirinkimo ir priimamas sprendimas dėl bendrijos įstatų pakeitimo.

10. Bendrija gali būti steigiama pradėtame statyti daugiabučiame gyvenamajame name. Jos steigėjai yra už daugiabučio gyvenamojo namo statybą atsakingi fiziniai ir juridiniai asmenys.

 

5 straipsnis. Bendrijos steigiamasis susirinkimas

 

1. Apie šaukiamą bendrijos steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos turi būti raštu pranešta visiems steigėjams ir kitiems bendraturčiams, taip pat asmenims, suinteresuotiems bendrųjų poreikių tenkinimu, nurodant susirinkimo vietą ir laiką. Kartu su šiuo pranešimu pateikiama bendrijos steigiamojo susirinkimo darbotvarkė ir bendrijos įstatų projektas arba pranešime nurodoma vieta (adresas, skelbimų lenta ar kita vieta), kur ir kokiu laiku galima susipažinti su šiais dokumentais.

2. Jeigu bendrijos steigimo tikslas – naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus ir iki šaukiamo susirinkimo dienos ar jo metu daugiau kaip 1/2 visų bendraturčių raštu išreiškia prieštaravimą dėl bendrijos steigimo, bendrijos steigimo procedūra negali būti tęsiama.

3.  Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 steigėjų.

4. Bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami steigėjų balsų dauguma. Kiekvienas steigėjas turi po vieną balsą. Jeigu bendrija steigiama daugiabučiame name ar kitame pastate, kiekvienas steigėjas turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso Nekilnojamojo turto registre įregistruotų patalpų (objektų). Vienos patalpos bendraturčiams jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, turintis vieną balsą.

5. Bendrijos steigiamasis susirinkimas turi būti protokoluojamas. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Protokolas turi būti parengtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo steigiamojo susirinkimo dienos. Prie steigiamojo susirinkimo protokolo turi būti pridedamas susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašas su dalyvių parašais.

6. Jeigu bendrijos steigiamasis susirinkimas neįvyksta, pakartotinis bendrijos steigiamasis susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip po 14 dienų, skaičiuojant nuo prieš tai šaukto steigiamojo susirinkimo dienos. Pakartotiniam steigiamajam susirinkimui taikomos šio straipsnio 2 – 5 dalių nuostatos.

7. Bendrijos steigiamasis susirinkimas turi patvirtinti bendrijos įstatus ir išrinkti valdymo organą. Steigiamasis susirinkimas gali išrinkti ir kitus bendrijos organus.

8. Jeigu bendrija steigiama sukurti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą bendrijos narių poreikiams arba tenkinti kitus bendruosius poreikius, pradiniai įnašai sumokami iki steigiamojo susirinkimo dienos.

9. Jeigu bendrijos steigiamojo susirinkimo metu kiti bendraturčiai arba asmenys, suinteresuoti bendrųjų poreikių tenkinimu, pareiškia norą tapti bendrijos steigėjais, steigimo sutartis papildoma naujais nariais.

 

6 straipsnis. Bendrijos įstatai

1. Bendrijos įstatuose turi būti nurodyta:

1)  bendrijos pavadinimas;

2)  teisinė forma – bendrija;

3)  bendrijos buveinė;

4)  bendrijos veiklos laikotarpis, jeigu jis ribotas;

5) esminės valdomo objekto charakteristikos (esami arba projektiniai duomenys – pavadinimas, adresas, kadastro numeris, jeigu jis suteiktas);

6) bendrijos veiklos tikslai, išsamiai nurodant veiklos sritį ir rūšį;

7) narystės bendrijoje sąlygos, bendrijos narių teisės ir pareigos;

8) jeigu bendrija steigiama sukurti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą bendrijos narių poreikiams arba tenkinti kitus bendruosius poreikius, – įnašų mokėjimo tvarka, sąlygos ir terminai, nepiniginių įnašų vertinimo tvarka, jeigu nepiniginių įnašų vertinimą atlieka steigėjai;

9) narių įstojimo ir išstojimo iš bendrijos tvarka ir sąlygos. Bendrijos narių pašalinimo iš bendrijos tvarka tuo atveju, kai bendrija steigiama sukurti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą bendrijos narių poreikiams arba tenkinti kitus bendruosius poreikius;

10) visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencija, jo šaukimo ir balsavimo jame tvarka, nustatant slapto balsavimo ir išankstinio balsavimo raštu tvarką, sprendimų priėmimo sąlygas balsuojant raštu nesušaukus susirinkimo;

11) valdymo ir kiti organai, jų kompetencija bei kvalifikaciniai reikalavimai valdymo organo nariams, revizijos komisijos pirmininkui (revizoriui), rinkimo ir atšaukimo tvarka; ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo ar asmens, nagrinėjančio ginčus, rinkimo ir ginčų nagrinėjimo tvarka, jeigu tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas;

12) bendrijos narių ir patalpų savininkų sąrašo sudarymo tvarka;

13) bendrijos lėšų ir turto naudojimo tvarka;

14) bendrijos įstatų keitimo tvarka;

15) bendrijos narių skaičius, teikiant prašymą teismui paskirti ekspertus, kad šie ištirtų, ar bendrija, bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) veikė tinkamai;

16) pranešimų ir skelbimų paskelbimo tvarka.

2. Bendrijos įstatuose gali būti ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančių nuostatų.

3. Steigiamos bendrijos įstatus pasirašo steigiamojo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Pakeistus bendrijos įstatus pasirašo visuotinio bendrijos narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Įstatus pasirašiusių fizinių asmenų parašų tikrumo notaras netvirtina.

 

7 straipsnis. Bendrijos registravimas

1. Bendriją registruoti galima, jeigu sudaryta steigimo sutartis, įvyko bendrijos steigiamasis susirinkimas, kuriame buvo patvirtinti bendrijos įstatai, išrinktas bendrijos valdymo organas, įvykdytos kitos šiame ir kituose įstatymuose bei steigimo sutartyje nustatytos prievolės ir atsirado įstatymuose arba steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės, taip pat Juridinių asmenų registrui pateikti įstatymų nustatyti dokumentai.

2. Bendrijai įregistruoti Juridinių asmenų registre pateikiama steigimo sutartis, bendrijos įstatai ir kiti įstatymuose nurodyti dokumentai.

3. Be Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje išvardytų duomenų, Juridinių asmenų registre nurodomi šie bendrijos duomenys:

1) veiklos laikotarpis, jeigu jis ribotas;

2) finansinių metų pradžios ir pabaigos datos.

4. Bendrija laikoma įsteigta ir įgyja juridinio asmens teises nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

BENDRIJOS VALDYMAS

 

8 straipsnis. Bendrijos organai

 

1. Aukščiausiasis bendrijos organas yra visuotinis bendrijos narių susirinkimas.

2. Bendrijoje turi būti valdymo organas: kolegialus – valdyba arba vienasmenis – pirmininkas.

3. Sudaroma revizijos komisija (arba išrenkamas revizorius), kuriai (kuriam) pavedama bendrijos vidaus kontrolė.

4. Bendrijoje gali būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo.

 

9 straipsnis. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas

1. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas:

1) keičia bendrijos įstatus;

2) renka ir atšaukia valdybą ar pirmininką arba valdybos narius;

3) renka ir atšaukia revizijos komisijos narius arba revizorių ir tvirtina šios komisijos darbo reglamentą arba revizoriaus darbo nuostatus;

4) priima sprendimus dėl administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo), naudojimo organizavimo;

5) gali priimti sprendimą dėl bendrijos audito ir išrinkti audito įmonę;

6) įgalioja bendrijos narį pasirašyti darbo sutartį su bendrijos pirmininku ar bendrijos valdybos pirmininku, nustato jų darbo apmokėjimo sąlygas ir darbo užmokestį;

7) renka ir atšaukia ginčų nagrinėjimo komisijos narius arba ginčus nagrinėjantį asmenį tvirtina komisijos darbo nuostatus, jeigu tokia komisija sudaroma;

8) tvirtina įmokų tarifus, skirtus bendrijos veiklos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti;                     įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam (investicijų) bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų atnaujinimo (modernizavimo) arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti, nustato šių lėšų naudojimo tvarką, jeigu bendrijos įstatuose nenumatyta kitaip; 

9) tvirtina metinę pajamų ir išlaidų sąmatą;

10) tvirtina bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų aprašą;

11) priima sprendimus dėl lėšų skolinimosi arba kitų kreditinių įsipareigojimų;

12) tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir bendrijos veiklos ataskaitą;

13) priima sprendimą dėl bendrijos stojimo į asociacijas ir išstojimo iš jų;

14) priima sprendimą reorganizuoti arba likviduoti bendriją;

15) renka ar atšaukia bendrijos likvidatorių;

16) priima sprendimus dėl su bendrijos veikla susijusių pelno nesiekiančių juridinių asmenų, išskyrus juridinius asmenis, kurių civilinė atsakomybė už juridinio asmens prievoles yra neribota, steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo, dėl bendrijos stojimo į asociacijas ir išstojimo iš jų;

17) priima sprendimą dėl nuostolių, atsiradusių dėl bendrijos ūkinės veiklos, dengimo ir žalos atlyginimo.

2. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir kitais pagal bendrijos įstatus jo kompetencijai priskirtais klausimais.

 

10 straipsnis. Visuotinio bendrijos narių susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka. Sprendimų priėmimas

1. Visuotinis bendrijos narių susirinkimus šaukia bendrijos valdyba arba bendrijos pirmininkas bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Susirinkimas taip pat turi būti sušauktas, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip 1/4 bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis pastatus, daugiau kaip 1/4 bendrijos narių bent viename pastate). Jeigu valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti bendrijos narių visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau 1/4 bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis pastatus, daugiau kaip 1/4 bendrijos narių bent viename pastate).

2. Apie šaukiamą visuotinį bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo organizavimo vietą ir laiką ir kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę bei siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti valdymo organą, pakeisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį bendrijos narių susirinkimą nariams pranešama raštu. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje numatyta priimti šio straipsnio 14 dalyje numatytus sprendimus, apie bendraturčių susirinkimą raštu informuojami visi bendraturčiai.

3. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas turi būti šaukiamas kiekvienais metais ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams. Kiekviename visuotiniame bendrijos narių susirinkime išrenkamas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

4. Visuotiniame bendrijos narių susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Už bendrijos narius, atstovaujamus įgaliotinio pagal šio straipsnio 12 dalį, pasirašo įgaliotinis. Susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo bendrijos narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Bendrijos nariai dėl susirinkimuose svarstomų klausimų gali iš anksto pareikšti savo nuomonę raštu bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Susirinkimo dalyvių sąraše turi būti nurodyti nariai, iš anksto pareiškę nuomonę raštu.

5. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, bendrijos narių susirinkimas laikomas neįvykusiu, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių gali būti sušauktas pakartotinis bendrijos narių susirinkimas, turintis teisę priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Jis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/4 bendrijos narių, jeigu bendrijos įstatuose nenumatyta kitaip. Į dalyvaujančių bendrijos susirinkime narių skaičių įskaičiuojami ir tie nariai, kurie iš anksto yra pareiškę savo nuomonę raštu.

6. Visuotinis bendrijos narių susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus.

7. Visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl valdymo organo arba kolegialaus valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 bendrijos narių.

8. Balsavimas visuotiniame bendrijos narių susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas narys ar įgaliotinis pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria daugiau kaip 1/10 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Slaptas balsavimas organizuojamas ir vykdomas bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

9. Visuotiniame bendrijos narių susirinkime bendrijos narys turi po vieną balsą. Jeigu bendrija įsteigta daugiabučiame name ar kitame pastate, visuotiniame bendrijos narių susirinkime bendrijos narys turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso Nekilnojamojo turto registre įregistruotų patalpų (objektų) tame daugiabučiame name ar kitame pastate.

10. Visuotiniai bendrijos narių susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

11. Protokolas turi būti parengtas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo visuotinio bendrijos narių susirinkimo dienos. Prie visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo turi būti pridedama: susirinkimo dalyvių sąrašas; įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti; dokumentai, patvirtinantys, kad nariams buvo pranešta apie narių susirinkimo sušaukimą. Prie protokolo pridedami dokumentai, patvirtinantys bendrijos narių išankstinį nuomonės pareiškimą raštu.

12. Visuotiniame bendrijos narių susirinkime bendrijos nariai dalyvauja patys ar per savo įgaliotinį. Vienas įgaliotinis gali atstovauti ne daugiau kaip 1/20 bendrijos narių. Balsavimo teisės perleidimo sutartyje bendrijos narys ir jo įgaliotinis turi nustatyti balsavimo teisės įgyvendinimo tvarką ir būdus. Įgaliotinis, dalyvaudamas visuotiniame bendrijos narių susirinkime, atstovauja bendrijos nariams, kurie yra jam perleidę savo balsavimo teisę ir patys nedalyvauja visuotiniame bendrijos narių susirinkime, ir turi atitinkamą jam perleistų balsų skaičių, kuriuos gali paskirstyti pagal balsavimo teisę perleidusių bendrijos narių nurodymus. Šiuo atveju laikoma, kad visuotiniame bendrijos narių susirinkime dalyvauja visi atstovaujami nariai. Balsavimo teisės perleidimo sutarties notaras netvirtina.

13. Bendrijos nariai (bendraturčiai) sprendimus gali priimti ir nesušaukę susirinkimo, bet jie turi raštu pareikšti nuomonę apie savo sprendimą. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

14. Sprendimai dėl bendraturčių bendrųjų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų savininkų sutarčių su tiekėjais ir paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl pastato atnaujinimo arba modernizavimo, lėšų skolinimosi priimami visų bendraturčių balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Šiuo atveju bendraturčių susirinkimų šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos šio straipsnio nuostatos.

15. Sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinti ne visų bendrijos narių (bendraturčių) poreikius, o tik jų dalies, nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių ir visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimų, naudojimo, atnaujinimo ar modernizavimo ir tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi, taip pat dėl bendrųjų interesų, nustatytų šio straipsnio 14 dalyje, tenkinimo gali būti priimami tos dalies bendrijos narių (bendraturčių) ir yra privalomi tai daliai bendrijos narių (bendraturčių). Sprendimai priimami laikantis šiame straipsnyje numatytos susirinkimų šaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos.

16. Visi bendrijos narių arba bendraturčių susirinkimų priimti sprendimai registruojami ir skelbiami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.

 

11 straipsnis. Bendrijos valdymo organas, jo kompetencija ir atsakomybė

 

1. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organą bendrijos pirmininką arba bendrijos valdybą. Bendrijos pirmininku arba bendrijos valdybos pirmininku renkamas asmuo turi atitikti bendrijos įstatuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir gali būti renkamas ne iš bendrijos narių.

2. Bendrijos valdybą ar bendrijos pirmininką arba bendrijos valdybos narius ir bendrijos valdybos pirmininką renka visuotinis bendrijos narių susirinkimas bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Bendrijos valdybos narys pradeda eiti pareigas jį išrinkus ir eina iki kadencijos pabaigos arba iki jo atšaukimo. Bendrijos valdybos narių kadencijų skaičius neribojamas.

3. Iki bendrijos pirmininko arba valdybos narių kadencijos pabaigos visuotinis bendrijos narių susirinkimas išrenka naują valdybą ir pirmininką (valdybos narius). Tuo atveju, kai sprendimas dėl bendrijos pirmininko ir valdybos (valdybos narių) perrinkimo (išrinkimo) nepriimamas per 6 mėnesius nuo jų kadencijos pabaigos dienos, bendrijose, kurių steigimo tikslas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, ne mažiau kaip 1/5 bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis pastatus, ne mažiau kaip 1/5 bendrijos narių bent viename pastate) turi teisę kreiptis į teismą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo, vadovaujadamiesi Civilinio kodekso 4 knygos XIV skyriumi.

4. Bendrijos valdybos narių skaičius nustatomas bendrijos įstatuose, tačiau jis negali būti mažesnis kaip trys nariai.

5. Bendrijos valdyba arba bendrijos pirmininkas:

1) organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindami bendrijos tikslus;

2) šaukia bendrijos narių ir bendraturčių susirinkimus šio įstatymo ir bendrijos įstatų nustatyta tvarka;

3) sudaro sutartį su audito įmone, kurią išrinko steigiamasis susirinkimas ar visuotinis bendrijos narių susirinkimas;

4) atstovauja bendrijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis, sudaro sandorius, priima ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais sutartis;

5) rengia ir teikia bendrijos susirinkimui ūkinės veiklos metinius ir ilgalaikius planus, pajamų ir išlaidų sąmatas, finansinių ataskaitų rinkinius ir veiklos ataskaitų projektus;

6) atlieka kitus bendrijos įstatuose jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

6. Jeigu bendrija steigiama naudoti, valdyti, prižiūrėti pastatų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, bendrijos valdyba arba bendrijos pirmininkas taip pat:

1) sudaro bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų aprašą ir teikia jį tvirtinti bendrijos narių susirinkimui;

2) rengia sprendimų projektus dėl bendrijos ūkinės veiklos, administravimo būdo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo), naudojimo organizavimo ir teikia tvirtinti visuotiniam bendrijos narių susirinkimui;

3) rengia ir teikia tvirtinti visuotiniam bendrijos narių susirinkimui įmokų dydžius, skirtus bendrijos veiklos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, įmokų dydžius arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam (investicijų) bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų atnaujinimo (modernizavimo) arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti, nustato šių lėšų naudojimo tvarką, jeigu bendrijos įstatuose nenumatyta kitaip. Lėšų pastato atnaujinimo ir (ar) modernizavimo kaupiamajam fondui apskaičiavimo pavyzdinę tvarką tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

4) rengia metinius ir ilgalaikius bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, remonto ar rekonstrukcijos planus;

5) sudaro sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo), naudojimo paslaugų vykdymo arba juos prižiūri (eksploatuoja), naudoja ūkio būdu;

6) tvarko įmokų apskaitą ir priima sprendimus dėl jų naudojimo pagal paskirtį;

7) nustato įmokų būtinoms priemonėms, susijusioms su žalos ar grėsmės bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams pašalinimu, dydžius.

7. Bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba atsako už tinkamą jiems pavestų funkcijų atlikimą, bendrijos finansų būklę, taip pat kitų teisės aktuose ir bendrijos įstatuose ar visuotinio bendrijos narių susirinkimo nustatytų funkcijų atlikimą. Jeigu bendrija steigiama naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba atsako už bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų, bendrojo naudojimo žemės sklypo tinkamą naudojimą ir priežiūrą, remontą ir atnaujinimą, vadovaudamiesi Civiliniu kodeksu, Statybos įstatymu ir kitais teisės aktais.

8. Bendrijos valdybos sprendimai priimami posėdžiuose. Posėdžių šaukimo iniciatyvos teisę turi bendrijos valdybos pirmininkas. Bendrijos valdybos posėdžiai taip pat šaukiami, jeigu to  reikalauja 1/3 valdybos narių. Valdybos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos valdybos narių. Balsavimo metu kiekvienas valdybos narys turi po vieną balsą. Bendrijos valdybos sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė valdybos narių. Jeigu valdybos narių balsai už ir prieš pasiskirsto po lygiai, lemia bendrijos valdybos pirmininko balsas. Bendrijos valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami. Protokolą pasirašo valdybos pirmininkas ir posėdžio sekretorius.

9. Darbo sutartį su bendrijos pirmininku (valdybos pirmininku) pasirašo bendrijos narių susirinkimo įgaliotas asmuo.

 

12 straipsnis. Daugiabučių namų išlaidų ir mokesčių už elektros energiją, liftą, teritorijos priežiūrą ir šiukšlių išvežimą paskirstymas

 

1. Išlaidos už elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms, apskaičiuojamos pagal elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis ir paskirstomos pagal butų gyventojų skaičių.

2. Mokesčiai už daugiabučio namo liftą apskaičiuojami pagal lifto priežiūros sutartyje nustatytus įkainius ir sunaudotą elektros energiją, pagal elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis ir paskirstomos pagal butų gyventojų skaičių. Namo pirmame ir antrame aukštuose esančių patalpų naudotojams lifto paslauga neteikiama ir mokesčiai už liftą neskaičiuojami.

3. Išlaidos už daugiabučiam namui priskirtos teritorijos priežiūrą, šiukšlių ir kitų buitinių atliekų išvežimą apskaičiuojamos vadovaujantis  savivaldybės institucijos patvirtintomis miestų, kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir atliekų tvarkymo taisyklėmis, nustatytais tarifais ir su šių paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis ir paskirstomos pagal butų gyventojų skaičių.

 

 

13 straipsnis. Bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos kontrolė

1. Bendrijos buhalterinę apskaitą, jos organizavimą bei tvarkymą ir finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

2. Bendrijos vidaus kontrolės tvarką nustato visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Bendrijos ūkinę finansinę veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius). Revizijos komisijos nariai (revizorius) renkami visuotiniame bendrijos narių susirinkime. Revizijos komisijos pirmininkas (revizorius) turi atitikti bendrijos įstatuose nustatytus reikalavimus ir gali būti renkamas ne iš bendrijos narių. Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytam darbui atlikti su revizijos komisijos pirmininku (revizoriumi) gali būti sudaroma darbo sutartis.

3. Revizijos komisijos nariu (revizoriumi) negali būti bendrijos valdybos nariai, jų sutuoktiniai ar sugyventiniai, taip pat asmenys, kuriuos su valdybos nariais ar pirmininku sieja artimieji giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, taip pat sutuoktinių ar sugyventinių broliai, seserys, tėvai (įtėviai) ir vaikai (įvaikiai).

4. Revizijos komisija (revizorius):

1) tikrina bendrijos ūkinę finansinę veiklą;

2) finansiniams metams pasibaigus atlieka bendrijos ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, vertina ir teikia ataskaitą visuotiniam bendrijos narių susirinkimui apie bendrijos ūkinę finansinę veiklą;

3) informuoja visuotinį bendrijos narių susirinkimą, valdybą ar pirmininką apie bendrijoje nustatytus ūkinės finansinės veiklos pažeidimus;

4) privalo atlikti neeilinį bendrijos ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, jeigu to reikalauja daugiau kaip 1/5 bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis pastatus, daugiau kaip 1/5 bendrijos narių bent viename pastate), ir ataskaitą pateikti patikrinimą inicijavusiems bendrijos nariams ir visuotiniam bendrijos narių susirinkimui.

5. Bendrijos auditas atliekamas, jeigu visuotinis bendrijos narių susirinkimas priima sprendimą atlikti auditą ir išrenka audito įmonę. Auditas atliekamas teisės aktų, reglamentuojančių auditą, nustatyta tvarka.

6. Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų pirmininkų ir valdybų veiklos, nurodytos šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje, priežiūrą atlieka savivaldybių vykdomosios institucijos. Jeigu bendrijos pirmininko ar valdybos veikla neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų, savivaldybės vykdomoji institucija turi teisę Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba vadovaudamasi Civilinio kodekso nuostatomis kreiptis į teismą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo ar bendrijų valdymo organų veiklos tyrimo ir dėl priemonių, taikomų veiklos tyrimo metu nustačius netinkamą jų veiklą. Kai nagrinėjamos šioje straipsnio dalyje nurodytos bylos, turi būti gauta asociacijos, kurios narė yra bendrija, išvada.

 

14 straipsnis. Bendrijos veiklos ataskaita

1. Bendrijos valdymo organas turi parengti ir pateikti eiliniam visuotiniam bendrijos narių susirinkimui praėjusių finansinių metų bendrijos veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša. Bet kurio bendrijos nario reikalavimu bendrija turi sudaryti sąlygas jos buveinėje ar kitais įstatuose nustatytais būdais su šia ataskaita susipažinti.

2. Bendrijos ataskaitoje turi būti nurodyta:

1) informacija apie bendrijos veiklą įgyvendinant jos įstatuose nustatytus veiklos tikslus per ataskaitinį laikotarpį, metinių ir ilgalaikių ūkinės veiklos, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, (remonto ar rekonstrukcijos), modernizavimo planų įgyvendinimą, nuolatinės techninės priežiūros ir kitų lėšų panaudojimą;

2) bendrijos narių sąrašas finansinių metų pradžioje ir pabaigoje;

3) bendrijos veiklos planai ir prognozės.

 

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BENDRIJOS IR JOS NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS. GINČŲ NAGRINĖJIMAS

 

15 straipsnis. Bendrijos teisės ir pareigos

1. Bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja šiam ir kitiems įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams.

2. Bendrija turi teisę sudaryti sandorius kaip juridinis asmuo. Taip pat bendrijos narių (bendraturčių) susirinkimo sprendimu bendrija gali sudaryti sandorius bendrijos narių (bendraturčių) vardu.

3. Bendrijai draudžiama:

1) bendrijos pajamas skirti kitai, negu yra nustatyta bendrijos įstatuose, veiklai;

2) teikti paskolas, garantuoti, laiduoti ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.

4. Bendrija gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti, siekdama apginti bendrijos narių (bendraturčių) interesus, susijusius su bendrijos veikla. Tokios pat teisės suteikiamos bendrijų asociacijoms dėl bendrijų, kurios yra šių asociacijų narės.

 

 

16 straipsnis. Bendrijos nariai, narystės pasibaigimo pagrindai

1. Visi bendrijos steigėjai nuo bendrijos įregistravimo yra bendrijos nariai. Jeigu bendrija steigiama naudoti, valdyti, tinkamai prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, bendrijos nariu gali būti veiksnus fizinis arba juridinis asmuo, turintis dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

2. Į bendriją įstojama ir iš jos išstojama asmens prašymu bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

3. Bendrijos narys gali įgalioti kitą asmenį dalyvauti bendrijos veikloje jo vardu, nurodydamas įgaliojimo terminą. Tokį įgaliojimą turi tvirtinti notaras, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje nurodytą atvejį.

4. Bendrijos nariai registruojami bendrijos narių sąraše bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.

5. Bendrijos narių sąraše nurodoma:

1) fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta arba juridinio asmens pavadinimas, kodas ir buveinė, juridinio asmens atstovo vardas, pavardė, adresas;

2) asmens įstojimo į bendrijos narius data;

3) informacija apie įgaliotą asmenį pagal šio straipsnio 3 dalį arba įgaliotinį, su kuriuo narys yra sudaręs balsavimo teisės perleidimo sutartį (vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, įgaliojimo sudarymo data ir galiojimo terminas);

4) narystės pasibaigimo bendrijoje data, kai narystė bendrijoje pasibaigia arba nutraukiama.

6. Asmens narystė bendrijoje pasibaigia: nariui išstojus iš bendrijos; teisės aktų nustatyta tvarka jį pašalinus iš bendrijos narių; nariui netekus nuosavybės ar kitų teisių, kurių pagrindu jis turėjo teisę į bendrąją dalinę nuosavybę; fiziniam asmeniui – bendrijos nariui mirus; juridinį asmenį – bendrijos narį likvidavus arba reorganizavus; bendriją likvidavus; kai bendrijoje, įsteigtoje keliuose pastatuose, viename iš pastatų narių skaičius sumažėja iki mažesnio, negu šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytas steigėjų skaičiaus viename pastate minimumas, – tame pastate esančių bendrijos narių narystė bendrijoje pasibaigia.

 

17 straipsnis. Narystės pasibaigimas bendrijoje, įsteigtoje keliuose pastatuose, bendrijos narių skaičiui bent viename iš pastatų sumažėjus iki mažesnio, negu šio įstatymo nustatytas minimumas

1. Jeigu bendrijoje, įsteigtoje keliuose pastatuose, viename iš pastatų narių skaičius sumažėja iki mažesnio, negu šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytas steigėjų skaičiaus viename pastate minimumas, tame pastate esančių bendrijos narių narystė bendrijoje pasibaigia ir bendrija su jais atsiskaito teisės aktų nustatyta tvarka. Bendrija sudaro turto ir lėšų padalijimo balansą, kitus bendrijos teisėms ir prievolėms perimti reikalingus dokumentus. Bendrijos valdyba ar bendrijos pirmininkas per 30 dienų apie tokį narių skaičiaus sumažėjimą viename iš pastatų privalo pranešti savivaldybės vykdomajai institucijai ir per 6 mėnesius Juridinių asmenų registre įregistruoti įstatų pakeitimus.

2. Pastato bendraturčiai per 30 dienų nuo tame pastate buvusių bendrijos narių narystės bendrijoje, įsteigtoje keliuose pastatuose, pasibaigimo dienos turi pasirinkti bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą, kaip to reikalauja Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalis, ir apie sudarytą bendrijos steigimo sutartį arba jungtinės veiklos sutartį per 14 dienų informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją.

 

 

18 straipsnis. Narystės pasibaigimo ir atsiskaitymo jai pasibaigus tvarka

1. Bendrijos nario išstojimo arba pašalinimo iš bendrijos narių tvarka nustatoma bendrijos įstatuose.

2. Asmuo iš bendrijos narių gali būti pašalintas įstatuose nustatyta tvarka visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimu tik bendrijoje, kuri įsteigta sukurti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą bendrijos narių poreikiams iki daiktinių teisių į šį objektą įregistravimo viešajame registre arba tenkinti kitus bendruosius bendraturčių poreikius, jeigu jis nevykdo nario pareigų, bendrijos narių susirinkimo ar valdymo organo sprendimų, pažeidžia bendrijos įstatus. Jeigu pašalintas asmuo nesutinka su tokiu bendrijos narių susirinkimo sprendimu, jis turi teisę per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą, kreiptis į teismą.

3. Bendrija su asmeniu, kurio narystė bendrijoje pasibaigia jį pašalinus arba jam išstojus iš bendrijos, turi atsiskaityti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo pašalinti narį iš bendrijos narių priėmimo dienos arba pareiškimo išstoti iš bendrijos pateikimo dienos. Pašalintas ar išstojęs iš bendrijos narys privalo atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles per 30 dienų nuo išstojimo ar pašalinimo dienos, jeigu bendrijos įstatuose nenumatyta kitaip (išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje).

4. Nariui išstojus iš bendrijos, narystė bendrijoje pasibaigia bendrijos įstatų nustatyta tvarka ir padaromi pakeitimai bendrijos narių sąraše.

 

19 straipsnis. Bendrijos nario teisės ir pareigos

1. Bendrijos nario teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrijos įstatai.

2. Bendrijos nario teisės:

1) dalyvauti ir balsuoti bendrijos narių susirinkime, rinkti ir būti išrinktas valdymo organo nariu, revizijos komisijos nariu (revizoriumi), ginčų nagrinėjimo komisijos nariu arba asmeniu, nagrinėjančiu ginčus;

2) teikti siūlymus bendrijos veiklos klausimais;

3) įstatymų nustatyta tvarka disponuoti savo turto dalimi bendrojoje nuosavybėje;

4) reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimas bei priežiūra atitiktų jo teises ir teisėtus interesus;

5) imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų bendraturčių atlyginti išlaidas proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje, ir informuoti bendrijos valdymo organą;

6) gauti informaciją apie bendrijos veiklą;

7) išstoti iš bendrijos ir, jeigu įmanoma, pagal šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalies nuostatas kartu su kitais bendraturčiais steigti bendriją atskirame pastate (pastatuose) ar pastato bloke, ar pastato sekcijoje;

8) jeigu bendrija įsteigta sukurti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą bendrijos narių poreikiams, turėti asmeninės nuosavybės teise sukurto nekilnojamojo daikto dalį proporcingai nario įnašų dydžiui;

9) apskųsti bendrijos valdymo organų, daugiabučio namo bendraturčių, taip pat atskirų namų ar jų dalių bendrijų narių ir bendraturčių sprendimus mutatis mutandis Civilinio kodekso 2.82 straipsnio nustatyta juridinių asmenų organų sprendimų apskundimo tvarka;

10) perleisti teisę balsuoti visuotiniame bendrijos narių susirinkime;

11) įgyvendinti kitas įstatymų ir įstatų nustatytas teises.

3. Bendrijos nario pareigos:

1) laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos valdymo organų sprendimus;

2) tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus ir su jais susijusį bendrojo naudojimo žemės sklypą bei kitą turtą;

3) įstatymų nustatyta tvarka apmokėti išlaidas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus;

4) turėti ir kitų šio bei kitų įstatymų numatytų pareigų.

4. Bendrijos narys, parduodamas, dovanodamas ar kitaip perleisdamas nuosavybės teise jam priklausančias patalpas, turi atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles ir informuoti bendrijos pirmininką (bendrijos valdybos pirmininką) apie išstojimą iš bendrijos. Tvirtinant perleidimo sandorius, turi būti pateikta bendrijos pirmininko pasirašyta pažyma apie prievolių bendrijai įvykdymą. Jeigu sandorio šalys susitaria, pirkimo pardavimo, dovanojimo ar kitokio patalpų perleidimo sutartyje gali būtu numatytas buvusio savininko turėtų prievolių perdavimas naujam savininkui.

 

20 straipsnis.    Ne bendrijos narių teisės ir pareigos bendrijoje, kuri įsteigta naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus

1. Ne bendrijos nario teisės:

1) įstoti į bendriją;

2) įstatymų nustatyta tvarka disponuoti savo turto dalimi bendrojoje nuosavybėje;

3) dalyvauti visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose be balsavimo teisės ir teikti pasiūlymus svarstomais klausimais;

4) imtis būtinų priemonių be kitų bendraturčių sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų bendraturčių atlyginti išlaidas proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje ir informuoti bendrijos valdymo organą;

5) gauti informaciją apie nustatytus mokesčius bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti, kaupiamąsias įmokas namui atnaujinti, remontuoti ar modernizuoti, taip pat apie kitas su namo priežiūra ir naudojimu susijusias rinkliavas;

6) apskųsti bendrijos organų,  daugiabučio namo bendraturčių, taip pat  atskirų namų ar jų dalių bendrijų narių ir bendraturčių sprendimus mutatis mutandis Civilinio kodekso 2.82 straipsnio nustatyta juridinių asmenų organų sprendimų apskundimo tvarka.

2. Ne bendrijos nario pareigos:

1) tausoti ir tinkamai naudoti bendrojo naudojimo objektus ir su jais susijusį bendrojo naudojimo žemės sklypą bei kitą turtą;

2) įstatymų nustatyta tvarka apmokėti išlaidas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus;

3) vykdyti visuotinio bendrijos narių (bendraturčių) susirinkimo, bendrijos valdymo organo priimtus sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiūros, remonto, modernizavimo ar kitokio tvarkymo, apmokėti išlaidas, susijusias su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba bendrijos narių (bendraturčių) susirinkimo ar bendrijos valdymo organo priimtais sprendimais;

3. Ne bendrijos narys, parduodamas, dovanodamas ar kitaip perleisdamas nuosavybės teise jam priklausančias patalpas, turi atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles ir informuoti bendrijos pirmininką (bendrijos valdybos pirmininką). Tvirtinant perleidimo sandorius, turi būti pateikta pirmininko pasirašyta pažyma apie prievolių bendrijai įvykdymą. Šalims susitarus pirkimo pardavimo, dovanojimo ar kitokio patalpų perleidimo sutartyje gali būtu numatytas buvusio savininko turėtų prievolių perdavimas naujam savininkui.

 

21 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas

1. Ginčai tarp bendrijos narių, kitų bendraturčių ne bendrijos narių ir valdymo ar kitų bendrijos organų (jų narių) gali būti perduodami nagrinėti ginčų nagrinėjimo komisijai arba asmeniui, nagrinėjančiam ginčus. Ginčų nagrinėjimo tvarka, komisijos sudarymo tvarka ir jos darbo reglamentas nustatomi bendrijos įstatuose.

2. Ginčai tarp bendrijos narių ir bendrijos valdymo organo arba tarp bendrijos nario (bendrijos) ir energijos tiekimo įmonės bei paslaugų teikėjo gali būti nagrinėjami bendrijų asociacijų sudarytose ginčų nagrinėjimo komisijose. Ginčų nagrinėjimo tvarką, komisijos sudarymo tvarką ir jos darbo reglamentą nustato asociacijos.

3. Nepavykus išspręsti ginčo ar ginčo šalims nevykdant ginčų nagrinėjimo komisijos arba asmens, nagrinėjančio ginčus, pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

4. Daugiabučių namų savininkų bendrijos ir jų nariai (bendraturčiai), kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio.

 

 

 

PENKTASIS SKIRSNIS

BENDRIJŲ REORGANIZAVIMO IR PABAIGOS YPATUMAI

 

22 straipsnis. Bendrijos reorganizavimo ypatumai

1. Bendrija gali susijungti su kita bendrija (bendrijomis) ar skaidytis į mažesnes bendrijas, jei kiekviena iš jų gali veikti atskirame pastate (pastatuose) ar pastato bloke, ar pastato sekcijoje pagal šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalies sąlygas.

2. Dokumentas, patvirtinantis visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimą reorganizuoti bendriją, turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo reorganizuoti bendriją priėmimo dienos.

 

23 straipsnis. Bendrijų likvidavimo ypatumai

1. Bendrijos likvidavimo tvarką nustato Civilinis kodeksas ir šis įstatymas.

2. Jeigu bendrijos narių skaičius sumažėja iki mažesnio, negu šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas steigėjų skaičiaus minimumas, per 30 dienų apie tokį narių sumažėjimą bendrija privalo pranešti Juridinių asmenų registrui Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

3. Likęs bendrijos turtas ir lėšos, įstatymų nustatyta tvarka patenkinus visus kreditorių reikalavimus ir bendrijos narių reikalavimus dėl bendrijos turto dalies, neviršijančios nario įnašų iki bendrijos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, paskirstomas bendraturčiams proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje, jeigu visuotinis bendrijos narių susirinkimas nenustato kitaip.

4. Be kitų šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, bendrijos likvidatorius privalo:

1) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka viešai paskelbti apie bendrijos likvidavimą ir pateikti Juridinių asmenų registrui dokumentus, patvirtinančius sprendimą likviduoti bendriją, ir savo duomenis;

2) sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios balansą;

3) perduoti likusį bendrijos turtą šio įstatymo nustatyta tvarka;

4) sudaryti bendrijos likvidavimo aktą. Bendrijos likvidavimo akte aprašoma likvidavimo eiga ir patvirtinama, kad atlikti visi su likvidavimu susiję veiksmai;

5) perduoti dokumentus saugoti Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka;

6) pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrijos likvidavimo aktą ir kitus įstatymuose numatytus dokumentus, reikalingus bendrijai išregistruoti.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

24 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių santykiai su bendrijomis, kurių steigimo tikslas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, ir su bendrijų asociacijomis

1. Valstybė ir savivaldybės, turėdamos tikslą išsaugoti ir plėtoti nacionalinį turtą – šalies būsto fondą, remia daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimą, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijas, siekiančias tinkamai prižiūrėti ir modernizuoti gyvenamuosius namus, taip pat bendrijų darbuotojų mokymą, švietimą ir kvalifikacijos tobulinimą. Valstybės ar savivaldybių rėmimo būdus ir sąlygas nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir Vyriausybės ar savivaldybių patvirtintos specialiosios programos.

2. Savivaldybių vykdomosios institucijos organizuoja ir užtikrina bendrijų nemokamą konsultavimą jų steigimo ir veiklos klausimais.

3. Bendrijų asociacijos atlieka šias funkcijas: teikia metodinę ir informacinę pagalbą bendrijoms jų veiklos klausimais, bendrijai pageidaujant dalyvauja sprendžiant ginčus ir nagrinėja skundus tarp bendrijos (jos nario) ir valdymo organo, kitus ginčus, susijusius su bendrijų veikla, taip pat teikia viešąsias paslaugas, susijusias su darbuotojų mokymu ir jų kvalifikacijos tobulinimu bendrijų ir jų asociacijų valdymo ir administravimo klausimais.“

 

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. balandžio 1 d., išskyrus 13 straipsnio 6 dalį, kuri įsigalioja  2009 m. sausio 1 d.

 

3 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

Šiuo metu veikiančios daugiabučių namų savininkų bendrijos, gyvenamųjų namų statybos bendrijos, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir kiti juridiniai asmenys, įsteigti ir veikiantys pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, yra juridiniai asmenys, kurių teisinė forma yra bendrija, savo įstatus suderina su šio įstatymo reikalavimais be atskiro perregistravimo.

 

 

4 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

 

Teikia:

 

 

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas                                                       Bronius Bradauskas