Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2007 m.             d. Nr.

Vilnius

(Žin., 2003, Nr. 114-5115)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

LYGIŲ GALIMYBIŲ

ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šio Įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmonių lygios teisės, bei uždrausti bet kokią diskriminaciją amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo pagrindu, taip pat diskriminaciją narystės ar dalyvavimo asociacijų bei profesinių sąjungų, kurių nariai yra atitinkamo amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės grupės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo asmenys, veikloje atžvilgiu.

2. Šis Įstatymas yra skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo priede, taikymą.

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Lygios galimybės – tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas nepaisant amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo.

2. Diskriminacija – tiesioginė, netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo pagrindu.

3. Tiesioginė diskriminacija – elgesys su asmeniu, kai amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui, išskyrus šiuos atvejus:

1) įstatymų nustatytus apribojimus dėl amžiaus;

2) įstatymų nustatytą reikalavimą mokėti valstybinę kalbą;

3) įstatymų nustatytais atvejais - draudimą dalyvauti politinėje veikloje;

4) įstatymų nustatytas dėl pilietybės taikomas skirtingas teises;

5) įstatymų nustatytas specialias priemones sveikatos apsaugos, darbo saugos, užimtumo, darbo rinkos srityje, siekiant sukurti ir taikyti integraciją į darbo aplinką garantuojančias ir skatinančias sąlygas bei galimybes;

6) įstatymų nustatytas specialias laikinąsias priemones, taikomas siekiant užtikrinti lygybę ir užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo pagrindu;

7) kai dėl konkrečių profesinės veiklos rūšių pobūdžio arba dėl jų vykdymo sąlygų tam tikra žmogaus savybė yra būtinas (neišvengiamas) ir lemiantis profesinis reikalavimas, o šis tikslas yra teisėtas ir reikalavimas yra proporcingas.

4. Netiesioginė diskriminacija – veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo pagrindu, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

5. Priekabiavimas – nepageidaujamas elgesys (diskriminacija), kai amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.

6. Nurodymas diskriminuoti asmenį amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo pagrindu laikomas diskriminacija, apibrėžta šio straipsnio 3 ir 4 dalyje.

3 straipsnis. Įstatymo nuostatų netaikymo atvejai

Šio Įstatymo nuostatos netaikomos:

1)   šeimos ir privataus gyvenimo srityse;

2)   religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtų juridinių asmenų (toliau – religinės bendruomenės ir bendrijos), jų arba jų narių įsteigtų organizacijų, kurių įstatuose ar juos atitinkančiuose dokumentuose nurodyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, darbuotojams ar personalui, taip pat tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų tikybos mokytojams keliamiems reikalavimams, jei dėl veiklos pobūdžio arba dėl aplinkybių, kuriomis ji vykdoma, reikalavimai dėl asmens išpažintinos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų atsižvelgiant į minėtų organizacijų etosą yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas reikalavimas;

3)   religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms, kurių įstatuose ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, teikiant gaminius, prekes ir paslaugas religiniais arba tikėjimo tikslais;

4)   priimant asmenis mokytis ar studijuoti į religinių bendruomenių ir bendrijų, jų arba jų narių įsteigtas mokyklas ir įstaigas, įmones, organizacijas, kurioms švietimas nėra pagrindinė veikla, įsteigtas turint ugdymo religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje tikslą, kai atsisakymas priimti asmenį yra būtinas siekiant išsaugoti minėtų organizacijų etosą;

5)   mokant tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų tikybos, švietimo programoms ir vadovėliams, mokymo priemonėms, kai reikia užtikrinti religinių bendruomenių ar bendrijų teisę laisvai išpažinti, praktikuoti savo tikėjimą ir mokyti jo;

6)   reikalavimams, kad asmenys, vykdantys profesinę veiklą religinėse bendruomenėse ir bendrijose, jų arba jų narių įsteigtose organizacijose, kurių įstatuose ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, taip pat asmenys, besimokantys, studijuojantys religinių bendruomenių ir bendrijų, jų arba jų narių įsteigtose mokyklose ir įstaigose, įmonėse, organizacijose, kurioms švietimas nėra pagrindinė veikla, ar dalyvaujantys organizacijose, įsteigtose turint ugdymo religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje tikslą, sąžiningai ir ištikimai laikytųsi minėtų organizacijų etoso.

4 straipsnis. Įrodinėjimo našta

Teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių ir juridinių asmenų skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl diskriminacijos amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo pagrindu, ir pareiškėjui nurodžius faktines aplinkybes, leidžiančias preziumuoti, kad tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas ar nurodymas diskriminuoti buvo, skundžiamas asmuo turi įrodyti, jog lygių galimybių principas nebuvo pažeistas.

ANTRASIS SKIRSNIS

LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮGYVENDINIMAS

5 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareiga įgyvendinti lygias galimybes

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo:

1) užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės neatsižvelgiant į amžių, lytinę orientaciją, negalią, rasę ar etninę priklausomybę, religiją, įsitikinimus ar tikėjimą;

2) rengti, tvirtinti ir įgyvendinti programas ir priemones, skirtas lygių galimybių užtikrinimui neatsižvelgiant į amžių, lytinę orientaciją, negalią, rasę ar etninę priklausomybę, religiją, įsitikinimus ar tikėjimą;

3) įstatymų nustatyta tvarka remti religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų, viešųjų įstaigų, asociacijų ir labdaros bei paramos fondų programas, kurios padeda įgyvendinti lygias asmenų galimybes amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo pagrindu.

6 straipsnis. Švietimo įstaigų, kitų švietimo teikėjų bei mokslo ir studijų sistemai priklausančių įstaigų pareiga įgyvendinti lygias galimybes

1. Švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų sistemai priklausančios įstaigos privalo užtikrinti vienodas sąlygas asmenims nepaisant amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo, kai:

1) priimama į švietimo įstaigas, kitus švietimo teikėjus bei mokslo ir studijų sistemai priklausančias įstaigas, mokoma ir ugdoma pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, kurias jos vykdo;

2) skiriamos stipendijos ar teikiamos valstybės paskolos aukštųjų mokyklų studentams;

3) sudaromos, tvirtinamos švietimo programos;

4) vertinami mokymosi pasiekimai.

2. Švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų sistemai priklausančios įstaigos pagal kompetenciją privalo užtikrinti, kad švietimo programose ir vadovėliuose nebūtų diskriminavimo ir diskriminavimo propagavimo amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo pagrindu.

3. Švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų sistemai priklausančios įstaigos privalo užtikrinti, kad nebūtų priekabiaujama ir nebūtų duodami nurodymai priekabiauti amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo pagrindu šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytais atvejais.

7 straipsnis. Darbdavio pareiga įgyvendinti lygias galimybes darbe, valstybės tarnyboje

Įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys, neatsižvelgdamas į amžių, lytinę orientaciją, negalią, rasę ar etninę priklausomybę, religiją, įsitikinimus ar tikėjimą, privalo:

1) priimdamas į darbą, į valstybės tarnybą, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas, išskyrus šio Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 4, 5 ir 7 punktuose numatytus atvejus;

2) sudaryti vienodas darbo, valstybės tarnybos sąlygas, galimybes kelti kvalifikaciją, siekti profesinio mokymo, persikvalifikuoti, įgyti praktinę darbo patirtį, taip pat teikti vienodas lengvatas;

3) naudoti vienodus darbo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus;

4) naudoti vienodus atleidimo iš darbo ir iš valstybės tarnybos kriterijus;

5) už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį;

6) imtis priemonių, kad darbuotojas, valstybės tarnautojas nepatirtų priekabiavimo bei nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti;

7) imtis priemonių, kad darbuotojas, valstybės tarnautojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo;

8) imtis priemonių, kad darbuotojas, valstybės tarnautojas, pateikęs skundą dėl diskriminacijos ar dalyvaujantis diskriminacijos byloje, jų atstovas ar asmuo, liudijantis ir teikiantis paaiškinimus dėl diskriminacijos, nebūtų persekiojamas ir būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių;

9) imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą patalpų pritaikymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.

8 straipsnis. Lygių galimybių įgyvendinimas vartotojų teisių apsaugos srityje

1. Įgyvendindamas lygias galimybes, prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas, nepaisydamas amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo, privalo:

1) visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu, bei taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas;

2) suteikdamas vartotojams informaciją apie gaminius, prekes ir paslaugas arba jas reklamuodamas, užtikrinti, kad šioje informacijoje nebūtų išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas arba teisių apribojimas ar privilegijų teikimas amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo pagrindu bei formuojamos visuomenės nuostatos, kad dėl šių požymių asmuo yra pranašesnis ar menkesnis už kitą.

2. Prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas, nepaisydamas asmens rasės ar etninės priklausomybės, privalo visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti socialines, socialinio draudimo bei sveikatos draudimo paslaugas.

TREČIASIS SKIRSNIS

LYGIŲ GALIMYBIŲ PAŽEIDIMAS

9 straipsnis. Lygių galimybių pažeidimas

Lygių galimybių pažeidimu laikomas šiame Įstatyme numatytų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas bei draudimų nesilaikymas.

10 straipsnis. Diskriminuojantys skelbimai

Skelbimuose priimti į darbą, valstybės tarnybą arba mokytis draudžiama nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo pagrindu, išskyrus šio Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus.

11 straipsnis. Diskriminuojamo asmens teisių apsauga

1. Asmuo, manantis, kad jo atžvilgiu buvo padarytas lygių galimybių pažeidimas, turi teisę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių. Kreipimasis į lygių galimybių kontrolierių neapriboja galimybės ginti savo teises teisme.

2. Asociacijos, viešosios įstaigos, labdaros bei paramos fondai, religinės bendruomenės ir bendrijos, kitos nevyriausybinės organizacijos turi teisę pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti diskriminacijos amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo pagrindu bylose, jei atitinka šias sąlygas:

1) įstatuose ar juos atitinkančiuose dokumentuose numatytos funkcijos, kuriomis siekiama padėti įgyvendinti lygias galimybes;

2)  turi ne mažiau kaip 10 dalyvių.

12 straipsnis. Žalos atlyginimas

Asmuo, patyręs diskriminaciją amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo pagrindu, turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą įstatymų nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ĮSTATYMO VYKDYMO KONTROLĖ IR PRIEŽIŪRA

13 straipsnis. Įstatymo vykdymo priežiūra

Lygių galimybių įstatymo vykdymo priežiūrą atlieka lygių galimybių kontrolierius Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nustatyta tvarka.

PENKTASIS SKIRSNIS

SKUNDŲ PRIĖMIMAS IR TYRIMAS

14 straipsnis. Skundų priėmimas, tyrimas, sprendimai

1. Skundai dėl lygių galimybių pažeidimo teikiami lygių galimybių kontrolieriui.

2. Skundai dėl lygių galimybių pažeidimo tiriami ir sprendimai dėl jų priimami Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

Lietuvos Respublikos

lygių galimybių įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas, p. 23).

2. 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 79).“

_________________