Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
DARBO KODEKSO 99, 127, 144, 147, 150, 151 ir 256 straipsnių PAKEITIMO įstatymas
2007 m. d., Nr.
Vilnius
(Žin., 2002, Nr. 64-2569; 2005, Nr. 67-2400, Nr. 85-3138
1 straipsnis. 99 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 99 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
“2. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutarties pavyzdinę formą, darbdavio turimo sudarytos darbo sutarties egzemplioriaus saugojimo tvarką nustato Vyriausybė.”
2 straipsnis. 127 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 127 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
“1. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Kolektyvinėje sutartyje, o jos nesant - šalių susitarimu, gali būti nustatytas ir trumpesnis įspėjimo terminas. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju.”
3 straipsnis. 144 straipsnio 2 dalies pakeitimas
4 straipsnis. 147 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 147 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
“1. Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai kolektyvinės sutarties nėra ar joje nėra apibrėžta darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarka bei nėra šio Kodekso 19 straipsnyje nustatyta tvarka išrinktų darbuotojų atstovų, darbuotojų darbo (pamainų) grafikai derinami tiesiogiai su darbuotojais. Darbo laiko pradžią ir pabaigą valstybių ir savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose nustato Vyriausybė, vadovaudamasi šio skyriaus nuostatomis.”
2. Pakeisti 147 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
“3. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių grafikų įsigaliojimo. Šis terminas gamybinio būtinumo atvejais gali būti sutrumpinamas iki 3 darbo dienų. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi.”
5 straipsnis. 150 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 150 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
“150 straipsnis. Viršvalandinių darbų apribojimas
1. Viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant šio Kodekso 144 straipsnio 1 dalyje, 145, 146 straipsniuose ir 149 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą darbo laiko trukmę.
2. Viršvalandiniai darbai paprastai dirbami šalių susitarimu. Darbdavys gali skirti viršvalandinius darbus tik išimtiniais atvejais, kuriuos nustato šio Kodekso 151 straipsnis.
3. Dirbti viršvalandinius darbus neleidžiama jaunesniems kaip aštuoniolikos metų asmenims; asmenims, kurie mokosi bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose nenutraukdami darbo - mokymosi dienomis; kai darbo aplinkos veiksniai viršija leistinus dydžius ir kitais įstatymų bei kolektyvinės sutarties nustatytais atvejais.
4. Nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys, krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus tik jų sutikimu. Be to, neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus, jeigu to jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada.
6 straipsnis. 151 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 151 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
“151 straipsnis. Išimtiniai atvejai, kai darbdavys gali skirti viršvalandinius darbus
Darbdavys gali skirti viršvalandinius darbus šiais išimtiniais atvejais:
2) kai dirbami visuomenei būtini darbai, šalinamos atsitiktinės ar staiga atsiradusios aplinkybės dėl avarijų, gaivalinių nelaimių;
3) kai būtina užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės kliūties esamomis techninėmis gamybos sąlygomis nebuvo galima užbaigti per darbo valandų skaičių, jeigu nutraukus pradėtą darbą gali sugesti medžiagos ar įrengimai;
4) kai dirbami mechanizmų arba įrengimų remonto ir atstatymo darbai, jeigu dėl jų gedimo didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą;
5) kai darbo tęsti neatvyksta pamainininkas, jeigu dėl to gali sutrikti darbo procesas; šiais atvejais administracija turi nedelsdama, ne vėliau kaip po pusės pamainos, pakeisti pamainininką kitu darbuotoju;
6) pakrovimo ir iškrovimo operacijoms ir su jomis susijusiems transporto darbams atlikti, kai būtina ištuštinti transporto įmonių sandėlius, taip pat transporto priemonėms pakrauti ir iškrauti, kad kroviniai nesusikauptų išsiuntimo bei paskirties punktuose ir būtų išvengta transporto priemonių prastovos;
7 straipsnis. 256 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 256 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
“1. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Ši sutartis įforminama raštu. Joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų.”