Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KORUPCIJOS PREVENCIJOS ĮSTATYMO

5, 6, 7, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 91 STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS

 

200  m.                              Nr.

Vilnius

 

(Žin., 2002, Nr. 57-2297)

 

1 straipsnis. Įstatymo 5 straipsnio 4 punkto pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

4) informacijos apie asmenį, kurį rengiamasi skirti ar paskirtą į pareigas, pateikimas;“.

 

2 straipsnis. Įstatymo 6 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį po žodžių „šio straipsnio“ ir prieš žodį „dalyje“ išbraukiant skaičių „3“ ir įrašant skaičių „4“, po žodžio „egzistuoja“ išbraukiant žodį „didelė“ ir šią dalį išdėstyti taip:

2. Valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovai, struktūriniai padaliniai arba asmenys, valstybės ar savivaldybės įstaigos vadovo įgalioti vykdyti korupcijos prevenciją ir jos kontrolę, pagal šio straipsnio 4 dalyje numatytus kriterijus nustato valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritis, kuriose egzistuoja korupcijos pasireiškimo tikimybė.“

2. Papildyti įstatymo 6 straipsnį nauja 3 dalimi:

3. Korupcijos pasireiškimo tikimybė per 3 metus turi būti nustatyta visose valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse.“

3. Papildyti įstatymo 6 straipsnį nauja 5 dalimi:

5. Jeigu valstybės ar savivaldybės įstaigoje buvo atlikta korupcijos rizikos analizė, valstybės ar savivaldybės įstaiga korupcijos pasireiškimo tikimybės įvertinimą tose srityse  kuriose buvo nustatyta korupcijos pasireiškimo tikimybė atlieka praėjus trejų metų laikotarpiui po korupcijos rizikos analizės motyvuotos išvados pateikimo.“

4. Buvusias straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalis laikyti atitinkamai 4, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalimis.

5. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį po žodžio „egzistuoja“ išbraukiant žodį „didelė“, papildyti šią dalį nauju 6 punktu, 6 ir 7 punktus atitinkami laikant 7 ir 8 punktais; papildyti 6 dalį naujais 9 ir 10 punktais ir šią dalį išdėstyti taip:

4. Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritis priskiriama prie sričių, kuriose egzistuoja korupcijos pasireiškimo tikimybė, jeigu atitinka vieną ar kelis iš šių kriterijų:

1) padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstama veika;

2) pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas;

3) atskirų valstybės tarnautojų funkcijos, uždaviniai, darbo ir sprendimų priėmimo tvarka bei atsakomybė nėra išsamiai reglamentuoti;

4) veikla yra susijusi su leidimų, nuolaidų, lengvatų ir kitokių papildomų teisių suteikimu ar apribojimu;

5) daugiausia priima sprendimus, kuriems nereikia kitos valstybės ar savivaldybės įstaigos patvirtinimo;

6) nenumatyta kolegialios institucijos narių individuali atsakomybė už priimamus sprendimus;

7) naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija;

8) anksčiau atlikus korupcijos rizikos analizę, buvo nustatyta veiklos trūkumų;

9) nėra parengta institucinė (sektorinė) kovos su korupcija programa;

10) valstybės ar savivaldybės įstaigose nėra įsteigtų struktūrinių padalinių arba asmenų, įgaliotų vykdyti korupcijos prevenciją ir jos kontrolę šiose įstaigose.“

6. 6 straipsnio 4 dalyje po žodžio „egzistuoja“ išbraukti žodį „didelė“ ir šią dalį išdėstyti taip:

4. Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse, kuriose egzistuoja korupcijos pasireiškimo tikimybė, gali būti atliekama korupcijos rizikos analizė.“

7. 6 straipsnio 5 dalies 3 punktą pripažinti netekusiu galios, 8 punkte po žodžio „apraiškas“ išbraukti žodžius „operatyvinė informacija“ ir šią dalį išdėstyti taip:

5. Specialiųjų tyrimų tarnyba, nustatydama korupcijos rizikos analizės atlikimo būtinumą valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse, įvertina, ar valstybės ar savivaldybės įstaigos veikla atitinka vieną arba kelis iš šių kriterijų:

1) yra buvę bandymų, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, paveikti valstybės ar savivaldybės įstaigos darbuotojus ar jų priimamus sprendimus;

2) išaiškinta korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų kitose panašias funkcijas atliekančiose valstybės ar savivaldybių įstaigose;

3) (neteko galios);

4) priimami sprendimai yra susiję su materialine ar kitokia interesanto nauda;

5) nustatyti galiojančios tvarkos normų pažeidimai (pavyzdžiui, skirstant biudžeto lėšas, teikiant užsakymus bei priimant kitus sprendimus);

6) valstybės ar savivaldybės įstaiga yra savarankiškas biudžetinių asignavimų valdytojas;

7) Valstybės kontrolė, Seimo kontrolieriai arba kitos kontrolės ar priežiūros institucijos nustatė šios valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos pažeidimų;

8) gauta kitos informacijos apie valstybės ar savivaldybės įstaigos veikloje egzistuojančias korupcijos apraiškas (gyventojų skundai ir pareiškimai, visuomenės informavimo priemonių pateikiama bei kita informacija)“.

8. 6 straipsnio 6 dalyje po žodžio „yra“ išbraukti žodį „didelė“ ir šią dalį išdėstyti taip:

8. Korupcijos rizikos analizė apima valstybės ir savivaldybės įstaigos veiklos sritis, kuriose yra korupcijos pasireiškimo tikimybė, ir šių sričių priežiūros sistemas.“

 

3 straipsnis. Įstatymo 7 straipsnio pakeitimas

Papildyti įstatymo 7 straipsnį nauja 7 dalimi ir šį straipsnį išdėstyti taip:

7 straipsnis Kovos su korupcija programos

1. Kovos su korupcija programos gali būti Lietuvos Respublikos nacionalinė, šakinės, institucinės ir kitos.

2. Nacionalinę kovos su korupcija programą rengia, jos įgyvendinimą organizuoja ir kontroliuoja Vyriausybė dalyvaujant Specialiųjų tyrimų tarnybai.

3. Šakines (apimančias kelių valstybės ar savivaldybių įstaigų veiklos sritis), institucines ir kitas kovos su korupcija programas rengia valstybės ir savivaldybių bei nevalstybinės įstaigos, kurias Nacionalinė kovos su korupcija programa ir kiti norminiai aktai įpareigoja tokias programas parengti. Institucines kovos su korupcija programas taip pat rengia valstybės ar savivaldybių įstaigos, kuriose buvo atlikta korupcijos rizikos analizė ir pasiūlyta parengti tokią programą.

4. Kovos su korupcija programos rengiamos vadovaujantis šiuo Įstatymu, Nacionaline kovos su korupcija programa bei kitais teisės aktais, atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymus ir kitą informaciją.

5. Nacionalinę kovos su korupcija programą Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas, o kitas programas – jas parengusios valstybės ar savivaldybės įstaigos ar nevalstybinės įstaigos vadovas. Jis asmeniškai atsako už patvirtintos programos įgyvendinimą.

6. Programų įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja įstaigų vadovai ar šių įstaigų struktūriniai padaliniai arba asmenys, įstaigos vadovo įgalioti vykdyti korupcijos prevenciją ir jos kontrolę įstaigoje. Specialiųjų tyrimų tarnyba stebi, kaip įgyvendinami jos pateikti pasiūlymai.

7. Specialiųjų tyrimų tarnyba gali įpareigoti valstybės ar savivaldybių įstaigą parengti institucinę kovos su korupcija programą.“

 

4 straipsnis. Įstatymo 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:               

9 straipsnis. Informacijos apie asmenį, kurį rengiamasi skirti ar paskirtą į                                                                                                    pareigas, pateikimas

1. Informacijos apie asmenį, kurį rengiamasi skirti ar paskirtą į pareigas pateikimas – tai įstaigos vadovo, valstybės politiko, pretendentų į teisėjus Atrankos komisijos pirmininko prašymu, ar teisėsaugos ir kontrolės institucijų iniciatyva atliekamas teisėsaugos, sveikatos priežiūros įstaigų ar kontrolės institucijų turimos teisėtai surinktos informacijos apie asmenį surinkimas ir jos pateikimas teisės aktų nustatyta tvarka į pareigas skiriančiam ar paskyrusiam įstaigos vadovui, valstybės politikui, pretendentų į teisėjus Atrankos komisijos pirmininkui siekiant panaikinti ar sumažinti korupcijos  pasireiškimo tikimybę.

2. Informacijos apie asmenį, kurį į pareigas (įskaitant neatlygintinai dirbančių ir nuolat veikiančių tarybų, komitetų komisijų narių ar patarėjų bei konsultantų pareigas) rengiasi skirti ar skiria Lietuvos Respublikos Seimas, Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas, taip pat asmenis, kuriuos rengiamasi skirti ar paskirtus į valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, viceministrų, ministerijų valstybės sekretorių, ministerijų sekretorių, skiriamų savivaldybių merų pavaduotojų, savivaldybių administracijos direktorių pareigas, pateikimas yra privalomas.

3. Prašymą, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją apie asmenį, dėl kurio pagal šio straipsnio antrą dalį informacijos pateikimas yra privalomas, pasirašo atitinkamai Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas ar jų įgalioti asmenys, taip pat ministras, įstaigos vadovas, savivaldybės meras.

4. Sprendimą dėl prašymo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją apie kitus, nei šio straipsnio antroje dalyje nurodytus asmenis, priima ir pasirašo juos besirengiantis skirti ar paskyręs įstaigos vadovas arba valstybės politikas. Priimant sprendimą atsižvelgiama į pareigas, darbo pobūdį bei turimus duomenis apie asmenį, kurį rengiamasi skirti arba paskirtą į pareigas, taip pat įvertinamas tokio sprendimo reikalingumas bei pagrįstumas.

5. Įstaigos, turinčios operatyvinės veiklos subjekto statusą arba padalinį, kuriam toks statusas suteiktas, informaciją apie asmenį, kurį įstaigoje rengiasi skirti ar yra paskyręs tos įstaigos vadovas, įstaigos vadovo prašymu surenka ir pateikia savarankiškai.

6. Sprendimą dėl prašymo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją apie pretendentus į teisėjus, priima ir pasirašo pretendentų į teisėjus Atrankos komisijos pirmininkas. Specialiųjų tyrimų tarnybos pretendentų į teisėjus Atrankos komisijos pirmininkui pateikta informacija apie pretendentą į teisėjus per dvidešimt darbo dienų pateikiama Respublikos Prezidentui sprendimo dėl asmens skyrimo į teisėjus priėmimui. Šiuo atveju Respublikos Prezidentas ar Respublikos Prezidento įgaliotas asmuo Specialiųjų tyrimų tarnybai atskiro prašymo dėl informacijos apie pretendentą į teisėjus neteikia.

7. Informaciją apie asmenį, kurį rengiamasi skirti arba paskirtą į pareigas, pateikia Specialiųjų tyrimų tarnyba, gavusi raštišką šį asmenį skiriančio ar paskyrusio įstaigos vadovo, valstybės politiko ar pretendentų į teisėjus Atrankos komisijos pirmininko prašymą. Specialiųjų tyrimų tarnyba surenka ir raštu pateikia jos pačios, kitų operatyvinės veiklos subjektų, valstybės tarnautojų registro, taip pat reikalui esant kitų subjektų turimą informaciją ir pažymą dėl operatyvinės veiklos subjektų turimos įslaptintos operatyvinės ar kitos įslaptintos informacijos. Specialiųjų tyrimų tarnyba, teisėsaugos ar kontrolės institucijos įstaigos vadovui, valstybės politikui ar pretendentų į teisėjus Atrankos komisijos pirmininkui gali pateikti turimą informaciją ir savo iniciatyva.

8. Apie priimtą sprendimą prašyti pateikti informaciją apie asmenį įstaigos vadovas, valstybės politikas ar pretendentų į teisėjus Atrankos komisijos pirmininkas, pasirašęs tokį prašymą, raštu per penkias darbo dienas informuoja tą asmenį, dėl kurio yra prašoma pateikti informaciją. Iš teisėsaugos ar kontrolės institucijų gavęs jų iniciatyva pateiktą informaciją įstaigos vadovas, valstybės politikas ar pretendentų į teisėjus Atrankos komisijos pirmininkas per penkias darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos asmeniškai arba per įgaliotą asmenį raštu praneša asmeniui, apie kurį pateikta tokia informacija.

9. Pateikta informacija apie asmenį yra vienas iš pagrindų, apibūdinančių asmens tinkamumą pareigoms. Pateiktos informacijos pagrindu asmuo Valstybės tarnybos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti neskiriamas į pareigas arba atleidžiamas iš pareigų.

10. Įstaigos vadovas, valstybės politikas, pretendentų į teisėjus Atrankos komisijos pirmininkas, pateiktą informaciją apie asmenį gali naudoti tik priimdamas sprendimą dėl asmens tinkamumo pareigoms ir jos negali perduoti tretiesiems asmenims. Su pateikta informacija tikrinamasis asmuo supažindinamas, išskyrus slaptą ar įslaptintą informaciją. Tokia informacija gali būti pateikta teismui.

11. Informacijos apie asmenį, kurį rengiamasi skirti ar paskirtą į pareigas, pateikimo tvarką nustato Vyriausybė“.

 

5 straipsnis. Įstatymo papildymas 91 straipsniu

Papildyti įstatymą 91 straipsniu ir jį išdėstyti taip:                

91 straipsnis. Asmens tinkamumas pareigoms

1. Asmuo laikomas netinkamu pareigoms, jei jis yra teistas už korupcines ar kitas tyčines nusikalstamas veikas, asmuo yra sulaužęs įstatymo numatytą priesaiką, atleistas iš tarnybos už pareigūno ar tarnautojo vardo pažeminimą, jam taikyta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, jis serga psichikos ligomis, turi psichikos sutrikimų arba yra priklausomas nuo narkotinių, psichotropinių, toksinių medžiagų, alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Toks asmuo negali būti skiriamas į pareigas.

2. Priimant sprendimą dėl asmens tinkamumo pareigoms, priežastimi pripažinti asmenį netinkamu, gali būti bent vienas iš šių faktorių: tikrinamojo asmens sistemingas teisės pažeidimų darymas; teistumas už kitas nusikalstamas veikas nei nurodyta 1 dalyje; tikrinamojo asmens atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas už nusikalstamą veiką; yra duomenų, kad tikrinamasis asmuo praeityje piktnaudžiavo narkotinėmis, psichotropinėmis, toksinėmis medžiagomis, alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis; tikrinamajam asmeniui per paskutiniuosius 12 mėnesių skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar atleidimas iš pareigų; tikrinamasis asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus; tikrinamajam asmeniui taikomos ar taikytos prevencinio poveikio priemonės pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą; tikrinamasis asmuo stodamas į valstybės tarnybą pateikė suklastotus dokumentus, nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; asmuo klastojo ar pateikė nepagrįstas turto ir/ar pajamų deklaracijas, yra įslaptintos operatyvinės ar kitos įslaptintos informacijos dėl asmens galimo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje.

3. Įstaigos vadovas, valstybės politikas ar pretendentų į teisėjus Atrankos komisijos pirmininkas, vertindamas asmens tinkamumą pareigoms atsižvelgia į pateiktą apie asmenį informaciją, taip pat pareigų, į kurias asmuo pretenduoja ar yra priimtas, pobūdį, bei padarytų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kitas aplinkybes.“

 

6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja 200  m.         dieną.

 

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

 

 

 

 

Teikia:

A.Matulevičius,

R.Bašys,

A.Kašėta,

R.Kšanienė,

R.Smetona,

R.Juknevičienė