Projektas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIO KODEKSO 2.18, 2.19, 3.16, 3.229, 3.230, 3.232, 3.234, 3.235 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 3.2291, 3.2292 STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMAS

 

2007 m.                       d. Nr.

Vilnius

 

(Žin., 2000, Nr. 74-2262)

 

1 straipsnis. 2.18 straipsnio 9 punkto pripažinimas netekusiu galios

2.18 straipsnio 9 punktą pripažinti netekusiu galios.

 

2 straipsnis. 2.19 straipsnio 1 dalies pakeitimas

2.19 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „išskyrus partnerystę“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Civilinės būklės aktus registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, padarydamos atitinkamą įrašą civilinės būklės aktų įrašų knygose ir asmeniui išduodamos atitinkamo akto įrašo liudijimą.“

 

3 straipsnis. 3.16 straipsnio pakeitimas

3.16 straipsnį papildyti antruoju sakiniu ir šį straipsnį išdėstyti taip:

3.16 straipsnis. Draudimas pažeisti monogamijos principą

Sudaręs santuoką ir jos įstatymų nustatyta tvarka nenutraukęs asmuo negali sudaryti kitos santuokos. Negali sudaryti santuokos asmuo, kurio partnerystė nepasibaigusi, išskyrus atvejus, kai santuoka sudaroma su sugyventiniu.“

 

4 straipsnis. 3.229 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3.229 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

3.229 straipsnis. Partnerystė ir jos teisinės pasekmės

1. Partnerystė yra monogamijos principu paremtas vyro ir moters (sugyventinių)  bendras gyvenimas surašius ir įregistravus bendrą pareiškimą dėl partnerystės šio kodekso 3.2291 straipsnio nustatyta tvarka, sukeliantis turtines teisines pasekmes.

2. Partnerystė sukelia šiame skyriuje numatytas teisines pasekmes nuo pareiškimo dėl partnerystės įregistravimo Vedybų sutarčių registre momento.“

 

5 straipsnis. Kodekso papildymas 3.2291 straipsniu

Papildyti Kodeksą 3.2291 straipsniu:

3.2291 straipsnis. Pareiškimas dėl partnerystės

Pareiškimą dėl partnerystės gali surašyti veiksnūs, pilnametystės sulaukę, artimos giminystės ryšiais nesiejami, santuokos nesudarę vyras ir moteris (sugyventiniai). Pareiškimas dėl partnerystės tvirtinamas notaro ir registruojamas Vedybų sutarčių registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka. Pareiškimo dėl partnerystės formą nustato teisingumo ministras. Asmenys, kurių partnerystė nepasibaigusi, negali surašyti ir įregistruoti pareiškimo dėl partnerystės su kitu asmeniu.“

 

6 straipsnis. Kodekso papildymas 3.2292 straipsniu

Papildyti Kodeksą 3.2292 straipsniu:

3.2292 straipsnis. Partnerystės pabaiga

1. Partnerytė pasibaigia:

1) kai vienas iš sugyventinių miršta arba įsiteisėja teismo sprendimas paskelbti jį mirusiu;

2) kai sugyventiniai tarpusavyje sudaro santuoką;

3) nuo teismo sprendimo pripažinti sugyventinį nežinia kur esančiu įsiteisėjimo dienos;

4) nutraukus partnerystę šio straipsnio trečioje dalyje nustatyta tvarka.

2. Partnerystės pabaiga registruojama Vedybų sutarčių registre.

3. Sugyventiniai gali nutraukti partnerystę bendru pareiškimu arba vienasmeniškai. Vienasmenišku pareiškimu partnerystę gali nutraukti vienas iš sugyventinių apie tai įspėjęs kitą sugyventinį per notarą prieš du mėnesius. Pareiškimas dėl partnerystės nutraukimo turi būti patvirtintas notaro. Pareiškime dėl partnerystės nutraukimo turi būti nurodyta, nuo kada partnerystė laikoma nutraukta.

4. Partnerystės pabaigos faktas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis tik tada, jeigu jis įregistruotas Vedybų sutarčių registre.“

 

7 straipsnis. 3.230 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimas

3.230 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžio „sutuoktinių“ įrašyti žodį „sugyventinių“ ir šį punktą išdėstyti taip:

2) vieno iš sugyventinių nuomos, uzufrukto teisė ar kitokia teisė naudotis gyvenamuoju namu ar butu, kurį sugyventiniai naudoja bendrai gyvendami;“

 

8 straipsnis. 3.232 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3.232 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

3.232 straipsnis. Bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimas

Pasibaigus partnerystei, visas turtas, kurį sugyventiniai įgijo bendrai gyvendami ar naudojo bendrai, gali būti padalytas vieno sugyventinio reikalavimu teismo tvarka pagal šio kodekso 3.234 straipsnyje numatytas taisykles, jeigu sugyventiniai nebuvo sudarę notarine tvarka patvirtintos sutarties dėl turto padalijimo.“

 

9 straipsnis. 3.234 straipsnio pakeitimas

1. 3.234 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „sutuoktinių“ įrašyti žodį „sugyventinių“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Kad padalytų bendrai sugyventinių įgytą ir naudojamą turtą šio kodekso 3.232 straipsnyje nurodytais atvejais, teismas nustato sugyventinių bendrai įgytą ir naudojamą turtą ir kiekvieno jų atskirą turtą. Kai nustatomas sugyventinių bendrai įgytas ir naudojamas turtas, atimamos sugyventinių bendros skolos, kurias sugyventiniai turėjo pasibaigus jų bendram gyvenimui.“

2. 3.234 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodžius „sugyventinių bendro gyvenimo trukmę, jų amžių, sveikatą, turtinę padėtį, asmeninį indėlį į bendro turto sukaupimą“ ir šią dalį išdėstyti taip:

3. Nuo lygių dalių principo teismas turi teisę nukrypti, jeigu, atsižvelgiant į sugyventinių nepilnamečių vaikų interesus bei kitas svarbias aplinkybes, būtų teisinga ir protinga vienam sugyventiniui priteisti didesnę turto dalį.“

3. Pakeisti 3.234 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Gyvenamasis namas ar butas, kuris priklausė nuosavybės teise vienam sugyventiniui prieš prasidedant jų bendram gyvenimui, gali būti paliktas uzufrukto teise kitam, jeigu šis sugyventinis turi bendrų nepilnamečių vaikų arba dėl aplinkybių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, neturi savo gyvenamosios patalpos.“      

 

10 straipsnis. 3.235 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 3.235 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Teismas, atsižvelgdamas į sugyventinių nepilnamečių vaikų interesus bei kitas svarbias aplinkybes, turi teisę palikti naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa tam sugyventiniui, kuriam ta gyvenamoji patalpa reikalingesnė.“

 

11 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir teisingumo ministrui

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teisingumo ministras iki 2008 m. sausio 1 d. parengia ir patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

 

12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas, išskyrus 11 straipsnį, įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS