Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
Dėl APSAUGOS NUO SMURTO ŠEIMOJE
KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
2007 m. d., Nr.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, apsvarstęs Seimo valdybos 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 1315 sudarytos darbo grupės Apsaugos nuo smurto šeimoje koncepcijai ir su ja susijusių teisės aktų pataisoms rengti pateiktą koncepcijos Apsaugos nuo smurto šeimoje projektą, n u t a r i a:
Lietuvos Respublikos Seimo
2007 m. d.
Nutarimo Nr. priedėlis
apsaugos nuo smurto šeimoje
koncepcija
PREAMBULĖ
Lygių galimybių politika šiandien yra Lietuvos kaip Europos Sąjungos narės vidaus ir užsienio politikos dalis. Tačiau Lietuvoje dar nėra teisės aktų, kurie užtikrintų visuotinę šeimos narių lygybę, apsaugotų šeimos narius nuo įvairių smurto formų, užkirstų kelią žmogaus žeminimui smurtu, žmogaus teisių pažeidimams. Taip pat Lietuvoje stinga visuomenės švietimo smurto šeimoje tema bei smurto šeimoje prevencijos priemonių, krizių centrų smurto aukoms reabilituoti bei smurtautojams perauklėti, suteikiant jiems teisinę, psichologinę ir švietėjišką paramą. Nėra specialių kursų šeimos smurto suvokimo ir prevencijos temomis policininkų, medikų, teisininkų, žurnalistų rengimo programose.
Neįveikus fizinio, psichologinio, lytinio, ekonominio smurto šeimoje, neįmanoma įgyvendinti lyčių lygybės ir lygių galimybių politikos, kuri yra šiuolaikinės atviros ir demokratiškos visuomenės realybė ir siekinys. Patirtas smurtas šeimoje sukelia smurto aukoms ilgalaikius sveikatos sutrikimus. Tai sąlygoja jų nedarbingumą ir laikiną pasitraukimą iš darbo rinkos bei neigiamai veikia jų gebėjimą tinkamai eiti visuomenines ir šeimos pareigas. Smurto šeimoje aukos turi polinkį savižudybei. Jos nesugeba priešintis smurtautojui bei nutraukti smurto ciklą. Tai gali paskatinti aukų asmenybės degradaciją: prievartos aukos gali tapti priklausomos nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, alkoholio ir t.t. Smurto aukų gydymas ir reabilitacija neša visuomenei žymius ekonominius nuostolius.
Smurtas šeimoje tai - tyčiniai fiziniai, psichologiniai, lytiniai, ekonominiai vieno šeimos nario veiksmai kito šeimos nario atžvilgiu. Šie veiksmai pažeidžia šeimos nario kaip asmens ir piliečio konstitucines teises ir laisves bei sukelia jam fizinę, psichinę, moralinę ar ekonominę žalą. Smurtas šeimoje tiesiogiai nesiejamas su smurtautojo etnine kilme, socialine padėtimi, religiniu tikėjimu, lytine orientacija. Smurtą šeimoje gali patirti abiejų lyčių bei įvairaus amžiaus žmonės. Smurtas šeimoje stabdo ir žaloja moterų bei vyrų ir jų vaikų, kitų šeimos narių kaip asmenybių formavimąsi ir raidą. Smurtas šeimoje dažnai yra slepiamas ir nutylimas, todėl ardo šeimą, griauna visuomenę nematomai ir nebaudžiamai. Smurtas šeimoje žemina asmens orumą, pažeidžia žmogaus teises, daro žalą asmens ir visuomenės fizinei, psichinei, socialinei sveikatai ir gerovei. Tarptautinės teisės aktai skiria šias pagrindines smurto šeimoje formas: fizinį, psichologinį ir lytinį smurtą. Nurodoma dar viena smurto šeimoje forma – ekonominis smurtas. Smurtas šeimoje būna įvairus ir nebūtinai tik vienos rūšies: dažniausiai smurtas šeimoje būna mišraus pobūdžio - fizinio, psichologinio, lytinio ir ekonominio smurto derinys.
Pagal Lietuvoje šiandien galiojančius įstatymus smurto šeimoje aukos, patyrusios nedidelius sveikatos sutrikdymus, gali smurtautoją patraukti baudžiamojon atsakomybėn tik privataus kaltinimo tvarka. Aukos dažnai yra finansiškai, psichologiškai ir kitaip priklausomos nuo smurtautojo, todėl tik nedaugelis nukentėjusiųjų kreipiasi pagalbos į teisėsaugos institucijas ir teismus. Šiuo metu nevyriausybinių organizacijų teikiamos paslaugos smurtą šeimoje patyrusioms moterims daugiausia yra fragmentiškos ir nesistemingos. Nėra šių organizacijų veiklos nuolatinio finansavimo ir smurto aukų reabilitavimo rezultatų vertinimo. Valstybės garantuojama teisinė pagalba smurto šeimoje aukoms yra sunkiai pasiekiama, ypač mažesnėse savivaldybėse. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvoje nėra išsamių, pagal lytis suskirstytų statistikos duomenų apie smurto šeimoje paplitimą. Stinga smurto šeimoje mokslinių tyrimų ir apibendrinimų. Užregistruota tik menka visų smurto atvejų prieš moteris bei šeimos narius dalis. Daugelis smurto atvejų nepatenka į oficialią teisės pažeidimų statistiką, nes dažniausiai smurto šeimoje aukos dėl įvairių priežasčių į teisėsaugos institucijas ar nevalstybines organizacijas nesikreipia.
Pabrėžtina tai, jog Europos Sąjungos valstybėse smurtas šeimoje, įvertinus jo latentiškumą, formų įvairovę bei sukeliamas asmeniui neigiamas pasekmes - sveikatos sutrikimus, moralinę, materialinę žalą - yra kvalifikuojamas ne kaip privatus, o kaip visuomeninės reikšmės dalykas, kaip šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas.
I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDIMAS
Koncepcija parengta vykdant Seimo valdybos 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 1315 “Dėl darbo grupės Apsaugos nuo smurto šeimoje koncepcijai ir su tuo susijusių teisės aktų projektams parengti sudarymo”, taip pat atsižvelgiant į Valstybinę moterų ir vyrų lygių galimybių 2005-2009 m. programą bei 2006 m. gruodžio 22 d. patvirtintą Valstybinę smurto prieš moteris mažinimo strategiją bei Valstybinės smurto prieš moteris mažinimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2007 − 2009 m. planą, taip pat remiantis Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. lapkričio 24 d. priimta rezoliucija, kuria pritariama Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos iniciatyvai, kviečiančiai Europos parlamentarus vienytis, kad būtų įveiktas smurtas prieš moteris šeimoje. Taip pat koncepcija įgyvendina Europos Tarybos sprendimą 2007 metus laikyti Europos valstybių kovos su smurtu šeimoje pradžia.
Koncepciją rengė Seimo valdybos 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 1315 sudaryta darbo grupė (darbo grupės pirmininkė Seimo narė prof. M. A. Pavilionienė). Rengiant koncepciją atsižvelgta į Teisės instituto ekspertų G. Sakalausko ir A. Dapšio pastabas bei pasiūlymus.
II. TIKSLŲ IR UŽDAVINIŲ APIBŪDINIMAS
Koncepcijos tikslas – apibrėžti smurto šeimoje bei jos formų sampratą. Pagrindinis rengiamo apsaugos nuo smurto šeimoje įstatymo (ir su juo susijusių kitų teisės aktų pataisų) tikslas – įtvirtinti efektyvias prigimtinių žmogaus teisių apsaugos ir gynimo priemones siekiant įveikti smurtą šeimoje, taip pat lyčių stereotipus ir kultūrinę tradiciją, teigiančius, kad namai yra saugi moteriai erdvė, nors namuose moterys tris kartus dažniau patiria prievartą ar yra nužudomos.
III. Įstatymo reguliavimo dalykŲ ir tikslų bendroji charakteristika
1. Atsižvelgiant į tai, kad šeimoje smurtu kėsinamasi į prigimtines žmogaus teises: įvairaus amžiaus bei lyties žmogaus garbę, orumą, fizinį neliečiamumą, psichologinį saugumą, seksualinio apsisprendimo laisvę, ekonominį savarankiškumą, taip pat į tai, kad smurtas šeimoje žmogui sukelia įvairius sveikatos sutrikimus ir daro visuomenei ir valstybei didelę žalą, būtina apsaugą nuo smurto šeimoje reguliuoti įstatymu.
2. Apsaugos nuo smurto šeimoje įstatymu siekiama apsaugoti ir ginti šeimos nario teises nuo smurtaujančiojo šeimos nario. Taip pat siekiama apibrėžti šeimos narių ratą, į kurį patenka nuo smurtautojo kenčiantys asmenys: su smurtaujančiuoju gyvenantys tėvai, įtėviai, broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, seneliai ir vaikaičiai; smurtaujančio asmens sutuoktinis/-ė, sutuoktinio/-ės tėvai arba asmuo, su kuriuo smurtautojas/-a bendrai gyvena neįregistravęs/-usi santuokos (partnerystėje).
3. Apsaugos nuo smurto šeimoje įstatyme bus apibrėžtos šios šeiminio smurto formos:
3.1. Psichologinis smurtas šeimoje − tai tyčinis poveikis psichikai kito žmogaus, kuris verčiamas baimintis, kad tolesni grasinančiojo veiksmai jam/jai gali sukelti tam tikras neigiamas pasekmes. Psichologinis smurtas prieš šeimos narius, prieš moterį šeimoje yra įvairių formų: nuolatinė kritika, riksmai ir barniai, šeimos nario veiksmų laisvės varžymas, jausmų ignoravimas, įsitikinimų išjuokimas, melavimas partnerei/iui ir manipuliavimas ja/juo, atsisakymas išeiti su ja/juo į viešumą, trukdymas palaikyti santykius su giminaičiais ir draugais, viešas partnerės/-io žeminimas, grasinimas nužudyti, sužaloti ar pagrobti vaikus, palikti smurto auką pavojingose vietose.
3.2. Fizinis smurtas šeimoje – tai tyčinis, prieš asmens valią jo kūnui daromas fizinis poveikis, kuriuo žalojama sveikata, sukeliama bejėgiškumo būklė, fizinis skausmas ar kitokios fizinės kančios, siekiama atimti gyvybę, nužudomas žmogus. Fizinio smurto veiksmai gali būti įvairaus pobūdžio: mušimas, smurto aukos kūno išorinis ar vidaus organų žalojimas ir kitoks poveikis panaudojant fizinę jėgą, šaltąjį ar šaunamąjį ginklą, kitus daiktus, skysčius, medžiagas ir kita.
3.3. Lytinis smurtas šeimoje – tai visų pirma kėsinimasis į apsisprendimo laisvę, į lytinių santykių pasirinkimą savo valia. Lytinis smurtas gali būti sumišęs su fiziniu bei psichologiniu smurtu. Lytinis smurtas šeimoje išryškėja tokiomis formomis: vertimas nusirengti prieš smurtautoją; prievarta lytiškai santykiauti prieš partnerės/io valią; ypač žiauri lytinė prievarta prieš partnerės/io valią; lytinio smurto aukos vertimas stebėti ir kartoti pornografinius veiksmus.
3.4. Ekonominis smurtas (finansinė priklausomybė) – sudėtinga smurto forma, nes jo padariniai nėra akivaizdūs kitiems šeimos ar visuomenės nariams. Šios rūšies prievarta gali būti visų socialinių sluoksnių šeimų gyvenime. Labiausiai paplitusios šios ekonominio smurto formos: neleidžiama partnerei/iui dirbti; iš jos/jo atimami visi pinigai; smurto auka verčiama prašyti pinigų savo reikmėms; neduodama pinigų būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai, išsilavinimui); kontroliuojamas šeimos biudžetas ir vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai; atsisakoma išlaikyti vaikus gyvenant santuokoje ar skyrybų atveju, jeigu vaikai lieka su motina; atsisakoma teikti šeimos nariui informaciją apie realią šeimos turtinę padėtį; prieš skyrybas turtas užrašomas smurtautojo giminaičiams ar kitiems asmenims.
IV. Kitų teisės aktų, reguliuojančių tą pačią visuomeninių santykių sritį, charakteristika
1. Tarptautinės teisės aktai skiria šias pagrindines smurto šeimoje formas: fizinį, psichologinį, ekonominį ir seksualinį smurtą. Kriminalinės justicijos institucijų, nevyriausybinių organizacijų, vyrų ir moterų krizių centrų duomenimis, kiekvienu konkrečiu atveju smurtas būna kitoks ir nebūtinai tik vienos rūšies: dažniausiai smurtas šeimoje yra įvairių fizinio, seksualinio, psichologinio ir ekonominio smurto formų derinys. Teisės aktai Lietuvoje neapibrėžia psichologinio/emocinio, ekonominio smurto šeimoje, kaip nusikalstamų veikų, sudėčių, nereglamentuoja prevencijos, reabilitacijos priemonių bei jas įgyvendinančių institucijų sistemos. Teisinė atsakomybė už fizinį ar lytinį smurtą (taip pat ir prieš šeimos narį) galima tuomet, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiandien Lietuvoje nėra teisės aktų, kurie apibrėžtų smurto šeimoje sampratą, tam tikras smurto rūšis. Nėra įstatymų, kurie numatytų efektyvias šeimos nario apsaugos nuo smurto šeimoje bei smurto aukos gynimo priemones ir bausmes smurtautojui bei jo reabilitacijos priemones. Tokie įstatymai yra būtini tam, kad būtų stabdomi nusikaltimai prieš žmogų šeimos erdvėje, nes smurtautojas, pažeisdamas prigimtines žmogaus teises ir laisves „uždaroje šeimos erdvėje“, jaučiasi nebaudžiamas. Smurtas šeimoje nuo XX amžiaus pabaigos yra laikomas ne privačiu, o visuomeniniu reiškiniu.
V. Užsienio valstybių teisėkūros apžvalga
Vokietijoje 2002 m. įsigaliojo civilinės teisės Apsaugos nuo smurto ir persekiojimo įstatymas. Įstatymas gina smurto šeimoje aukų teises tais atvejais, kai smurtautojas tyčia žaloja aukos kūną, sveikatą ar riboja šeimos nario laisvę. Taip pat atvejais, kai aukai grasinama, ji persekiojama arba auka yra psichologiškai terorizuojama nuolat skambinant telefonu ar siuntinėjant SMS žinutes.
Austrijoje 1997 m. buvo priimtas federalinis Gynimo nuo smurto šeimoje įstatymas. Įstatymas gina kiekvieną bute ar name gyvenantį asmenį (sutuoktinį, sugyventinį, vaikus, giminaičius, subnuomininkus ir kt.).
Švedijoje asmens apsaugos nuo jam grėsmę keliančių kitų asmenų klausimai yra sureguliuoti specialiu Bendravimo apribojimų įstatymu, kuris taikomas ir smurto šeimoje atvejais. Įstatymas priimtas 1988 m. Nuo 2003 m. bendravimo apribojimai taikomi ir kartu gyvenančių asmenų (sutuoktinių, partnerių ir kt.) atžvilgiu. Siekiant efektyviau kovoti su smurtu prieš moteris šeimoje Švedijos Baudžiamajame kodekse 1998 m. buvo apibrėžta speciali veika - šiurkštus moters neliečiamybės, vientisumo pažeidimas. Tokia veika laikomi pakartotiniai smurtautojo baudžiamieji veiksmai – moters, su kuria kaltininkas yra ar buvo susijęs artimais ryšiais (santuoka ar bendras gyvenimas formaliai nesusituokus), užpuolimas, neteisėtas grasinimas ar psichologinis terorizavimas, seksualinis ar kitoks priekabiavimas, seksualinis išnaudojimas ar kt.).
JAV analitikai, analizuojantys smurto šeimoje situaciją bei teisinį smurtinių nusikaltimų reglamentavimą, pabrėžia, kad vienintelė efektyvi smurto šeimoje stabdymo priemonė – kaltininko atsakomybės nagrinėjimas teisme ir teismo priimti sprendimai. Tik teisminė sistema gali priversti smurtautoją atsakyti už savo elgesį, padėti jam suvokti savo agresyvaus elgesio priežastis ir pasekmes, priversti smurtautoją moraliai, psichologiškai ir intelektualiai keistis bei atlyginti aukai padarytą žalą.
VI. Pagrindinės nuostatos dėl visuomeninių santykių reguliavimo
1. Įstatyme bus apibrėžta smurto šeimoje samprata bei galimos smurto formos - fizinis, psichologinis/emocinis, lytinis, ekonominis, nepriežiūra – ir jų esmė.
3. Įstatymas numatys kompleksines apsaugos nuo smurto šeimoje (prevencines ir represines) priemones – smurtautojo teisių suvaržymus bei apribojimus, bausmių rūšis. Smurto aukos ir smurtautojo reabilitacijos būdus, visuomenės švietimo priemonių sistemą, teisėsaugos institucijų, atsakingų valstybės institucijų bei nevyriausybinių organizacijų įgaliojimus, kompetenciją, taip pat įvairių valstybinių institucijų ir nevalstybinių organizacijų bendradarbiavimo principus.
VII. Galimos numatomo teisinio reguliavimo pasekmės
1. Įstatymu apibrėžus smurto šeimoje sampratą, smurtautojo ir smurto aukos požymius, galimas smurto formas, šeiminis smurtas bus lengviau atpažįstamas, pastebimas bei kvalifikuojamas, o tai padės efektyviau kovoti su šeiminio smurto priežastimis ir pasekmėmis.
2. Įstatyme nustačius smurto šeimoje bendrosios, specialiosios bei individualiosios prevencijos santykius, prevencijos ir reabilitacijos priemonių ir jas įgyvendinančių institucijų sistemas, bus sukurtos teisinės ir institucinės priemonės, leidžiančios maksimaliai sumažinti šeiminio smurto žalą žmogui, šeimai ir visuomenei.
3. Švietimo, reabilitacijos priemonių, visuomenės, nevyriausybinių organizacijų (krizių, pagalbos centrų ir pan.), teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo principų sistemos sukūrimas ir įtvirtinimas įstatymu padės ugdyti visuomenėje nepakantumą šeiminiam smurtui, teikti efektyvesnę (teisinę, institucinę, moralinę, materialinę ir pan.) pagalbą smurto aukoms ir smurtauti linkusiems asmenims.
4. Įvertinus Europos valstybių patirtį kovoje su šeiminiu smurtu, pagrįstai galima tikėtis, jog aiškus ir išsamus teisinis reguliavimas, jį įgyvendinančių subjektų sistemos sukūrimas, prevencinių, kardomųjų bei reabilitacijos priemonių sukūrimas, visuomenės švietimas sudarys prielaidas efektyviai kovai su šeiminiu smurtu bei ženkliai sumažins šeiminio smurto, kaip latentinio nusikaltimo, paplitimą. Šviečiant visuomenę ir viešinant prevencines bei baudžiamąsias priemones dėl smurto šeimoje Lietuvos visuomenė turėtų pradėti netoleruoti smurto šeimoje, nelikti abejinga smurtiniams veiksmams kaimyno šeimoje, aktyviau stabdyti smurtą šeimoje kaip žalingą visuomeninį reiškinį.
VIII. Numatomi pakeisti ar panaikinti teisės aktai
Siekiant efektyvaus Apsaugos nuo smurto šeimoje įstatyme numatyto teisinio reguliavimo realizavimo, reikės parengti atitinkamas Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso, Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Teismų įstatymo pataisas.