projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

T E I S M Ų ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2007 m. ………. d. Nr.

Vilnius

(Žin., 1994, Nr. 46-851; 2002, Nr. 17-649, Nr. 73-3090; 2003, Nr. 12-440, Nr. 17-700, Nr. 38-1695, Nr. 39-1765, Nr. 42-1914; 2004, Nr. 84-3042; 2005, Nr.143-5176; 2006, Nr. 60-2121, Nr. 68-2493; 2007, Nr. 46-1724)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nauja redakcija

Pakeisti  Lietuvos Respublikos teismų įstatymą ir jį  išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

T E I S M Ų

ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos teismų įstatymas nustato Lietuvos Respublikos teismų sistemą, jų kompetenciją, teismų organizavimo, veiklos, administravimo ir savivaldos sistemą, principus, teisėjų statusą, pretendentų į kandidatus ir teisėjus atrankos, kandidatų į teisėjus ir teisėjų skyrimo, teisėjų karjeros, kandidatų į teisėjus ir teisėjų mokymo, teisėjų veiklos vertinimo, atsakomybės procedūras, kandidatų į teisėjus ir teisėjų socialines garantijas, kitus su teismais susijusius klausimus.

Šiame įstatyme nustatytas teismų organizavimo ir veiklos, teisėjų statuso ir su jais susijusių santykių teisinis reglamentavimas pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kituose įstatymuose ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintais visuotinai pripažintais teisės principais: pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, tarp jų asmens teise į teisminę gynybą, teise, kad kiekvieno asmens byla būtų viešai ir teisingai išnagrinėta nepriklausomo ir nešališko teismo, valstybės valdžios padalijimo principu, pagal kurį teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, teisės viršenybės, teismų ir teisėjų nepriklausomumo, teismų organizacinio savarankiškumo, jų finansinio nepriklausomumo nuo kitų valstybės valdžios institucijų ir pareigūnų sprendimų, teismų savireguliacijos ir savivaldos, kitais teismų sutvarkymo, teisėjų statuso ir teismo proceso principais.

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

I SKYRIUS

PAGRINDINIAI TEISMŲ ORGANIZAVIMO

IR VEIKLOS PRINCIPAI

1 straipsnis. Teisingumo vykdymas

1. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.

2. Teismai sprendimus bylose priima Lietuvos Respublikos vardu.

3. Bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka.

2 straipsnis. Teismų nepriklausomumas

Teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, asociacijų ir kitų asmenų.

3 straipsnis. Teisėjų nepriklausomumas

1. Teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų.

2. Teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų ir kitų asmenų. Teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams.

3. Niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.

4. Teisėjų nepriklausomumo garantijas ir teisėjų statusą nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.

5. Teisėjams suteikiamos socialinės garantijos, atitinkančios jų statusą ir užtikrinančios jų nepriklausomumą.

4 straipsnis. Teisė į teisminę gynybą

1. Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintas jų teises ir laisves. Įstatymų numatytais atvejais jie turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

2. Užsieniečiai turi tokias pačias teises į teisminę gynybą kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai, jeigu kitaip nenustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai.

3. Teisę į teisminę gynybą taip pat turi įmonės, įstaigos, organizacijos ir kiti juridiniai asmenys.

5 straipsnis. Teisė į nepriklausomą, nešališką ir operatyvų teismą

1. Asmuo turi teisę, kad jo byla būtų teisingai išnagrinėta pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.

2. Teismas visa savo veikla turi užtikrinti, kad bylos būtų išnagrinėtos lygybės ir viešumo sąlygomis per įmanomai trumpiausią laiką.

6 straipsnis. Lygybė įstatymui ir teismui

1. Įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs.

2. Žmogaus teisių negalima varžyti ar teikti jam privilegijų dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitų aplinkybių.

7 straipsnis. Viešumas

1. Teismuose bylos nagrinėjamos viešai, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus.

2. Išnagrinėjęs bylą, teismas proceso įstatymų nustatyta tvarka viešai paskelbia priimtą sprendimą, nuosprendį, nutarimą ar nutartį.

3. Viešai skelbiamame teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais šis aktas grindžiamas, išskyrus proceso įstatymų nustatytus atvejus. Teismo baigiamuoju aktu laikomas teismo aktas, kuriuo byla baigiama iš esmės.

8 straipsnis. Teismo proceso kalba

1. Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba.

2. Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė dalyvauti teismo procese per vertėją.

9 straipsnis. Teismų sprendimų privalomumas

1. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2. Užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai.

10 straipsnis. Teismų savivalda

1. Teismų nepriklausomumas lemia jų organizacinį savarankiškumą, kuris įgyvendinamas per teismų savivaldą.

2. Teismų savivalda grindžiama atstovavimu, rinkimais, jos vykdomųjų institucijų atskaitingumu, taip pat teismų savivaldos institucijų atsakomybe už tinkamą pavestų funkcijų atlikimą.

3. Teismų savivaldos institucijos periodiškai atsiskaito už savo veiklą aukščiausiam savivaldos organui – Visuotiniam teisėjų susirinkimui.

4. Teisėjų taryba ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 31 d. Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje paskelbia praėjusių metų teismų veiklos apžvalgą.

11 straipsnis. Teismų veiklos finansinės ir materialinės garantijos

1. Teismų savarankiškumą ir nepriklausomumą užtikrina šio įstatymo laiduojamos finansinės ir materialinės garantijos.

2. Teismų materialinis techninis aprūpinimas, atsižvelgiant į valstybės ekonomines galimybes, turi atitikti mokslo ir technikos pažangą.

3. Bloginti įstatymų numatytas finansines ir materialines technines teismų veiklos sąlygas draudžiama. Kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė, Seimas gali peržiūrėti teismų finansines ir materialines veiklos sąlygas.

II DALIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMAI IR JŲ KOMPETENCIJA

II SKYRIUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMAI

12 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismų sistema ir steigimas

1. Teismų sistemą ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai. Lietuvos Respublikos teismai steigiami įstatymais.

2. Lietuvos Respublikoje veikia Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai.

3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statusą ir įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines ir baudžiamąsias bylas. Apylinkių teismai nagrinėja ir jų kompetencijai įstatymų priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas. Bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėdami civilines bylas, kartu gali nuspręsti ir dėl individualių administracinių aktų teisėtumo.

5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių.

6. Darbo, šeimos, nepilnamečių, bankroto ir kitų kategorijų byloms nagrinėti gali būti steigiami ir kiti specializuoti teismai.

7. Teismai, turintys ypatingus įgaliojimus, taikos metu Lietuvos Respublikoje negali būti steigiami.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitų teismų skaičių ir jų veiklos teritorijas nustato įstatymai.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičių nustato Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba.

10. Kitų teismų teisėjų skaičių nustato Respublikos Prezidentas, motyvuotai patarus Teisėjų tarybai.

11. Kiekvienas teismas yra juridinis asmuo ir turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu.

13 straipsnis. Teismų reorganizavimas ir likvidavimas

1. Teismai reorganizuojami ar likviduojami tik įstatymais.

2. Teismas negali būti reorganizuotas ar likviduotas, jeigu jo kompetencijai priskirtos teisingumo vykdymo funkcijos neperduotos kito teismo jurisdikcijai.

III SKYRIUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS BENDROSIOS KOMPETENCIJOS

TEISMAI

PIRMASIS SKIRSNIS

APYLINKIŲ TEISMAI

14 straipsnis. Apylinkės teismas

1. Apylinkės teismas susideda iš apylinkės teismo teisėjų ir šio teismo pirmininko. Be teisėjo pareigų, apylinkės teismo pirmininkas atlieka ir teismo administravimo funkcijas. Apylinkės teisme, kuriame yra ne mažiau kaip dešimt teisėjų, gali būti skiriamas teismo pirmininko pavaduotojas. Apylinkės teisme, kuriame yra daugiau kaip dvidešimt teisėjų, gali būti skiriami du teismo pirmininko pavaduotojai.

2. Prie apylinkės teismo įstatymų nustatyta tvarka gali būti steigiamas Hipotekos skyrius.

3. Apylinkės teisme gali būti skyriai, nustatomi įstatymais.

15 straipsnis. Apylinkės teismo kompetencija

1. Apylinkės teismas yra pirmoji instancija:

1) civilinėms byloms, įstatymų priskirtoms apylinkės teismo kompetencijai;

2) baudžiamosioms byloms, įstatymų priskirtoms apylinkės teismo kompetencijai;

3) hipotekos teisėjų kompetencijai priskirtoms byloms;

4) administracinių teisės pažeidimų byloms, įstatymų priskirtoms apylinkės teismo kompetencijai;

5) byloms, susijusioms su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu.

2. Įstatymų nustatytais atvejais apylinkės teismo teisėjai atlieka kitas apylinkės teismo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.

16 straipsnis. Hipotekos skyrius prie apylinkės teismo

1. Hipotekos skyrius prie apylinkės teismo (toliau – Hipotekos skyrius) steigiamas Hipotekos registro steigimo įstatymo, kitų įstatymų nustatyta tvarka.

2. Hipotekos skyriaus veiklos teritorija gali nesutapti su apylinkės teismo, prie kurio tas Hipotekos skyrius įsteigtas, veiklos teritorija. Hipotekos skyriaus veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras.

3. Hipotekos skyriaus veiklą reglamentuoja Hipotekos registro steigimo įstatymas, Hipotekos registro nuostatai ir kiti teisės aktai.

4. Hipotekos skyrius turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitą banke.

17 straipsnis. Hipotekos teisėjo funkcijos

1. Hipotekos teisėjas įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja bylas dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo, kitų daiktinių teisių, juridinių faktų IR daiktų registravimo Hipotekos skyriaus tvarkomuose registruose, dėl įkeisto turto arešto, išieškojimo iš įkeisto turto, išieškotų sumų paskirstymo išieškotojams, taip pat vykdo kitus įstatymų jam suteiktus įgaliojimus.

2. Hipotekos teisėjo funkcijas atliekantis apylinkės teismo teisėjas gali atlikti ir kitas apylinkės teismo teisėjui priskirtas funkcijas.

ANTRASIS SKIRSNIS

APYGARDŲ TEISMAI

18 straipsnis. Apygardos teismas

1. Apygardos teismas susideda iš apygardos teismo teisėjų, šio teismo pirmininko ir skyrių pirmininkų. Be teisėjo pareigų, apygardos teismo pirmininkas atlieka ir teismo administravimo funkcijas, o apygardos teismo skyriaus pirmininkas – ir teismo skyriaus administravimo funkcijas.

2. Apygardos teisme yra Civilinių bylų skyrius ir Baudžiamųjų bylų skyrius.

3. Teisėjus į apygardos teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius paskirsto apygardos teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų specializaciją, teisėjų darbo krūvį skyriuose ir Teisėjų tarybos patarimą.

19 straipsnis. Apygardos teismo kompetencija

Apygardos teismas:

1) yra pirmoji instancija civilinėms byloms, įstatymų priskirtoms apygardos teismo kompetencijai;

2) yra pirmoji instancija baudžiamosioms byloms, įstatymų priskirtoms apygardos teismo kompetencijai;

3) yra apeliacinė instancija byloms dėl apylinkių teismų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių;

4) atlieka kitas apygardos teismo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.

TREČIASIS SKIRSNIS

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

20 straipsnis. Lietuvos apeliacinis teismas

1. Lietuvos apeliacinis teismas (toliau – Apeliacinis teismas) susideda iš šio teismo teisėjų. Iš šių teisėjų skiriami Apeliacinio teismo pirmininkas ir Apeliacinio teismo skyrių pirmininkai.  Be teisėjo pareigų, Apeliacinio teismo pirmininkas atlieka ir teismo administravimo funkcijas, o Apeliacinio teismo skyriaus pirmininkas – ir teismo skyriaus administravimo funkcijas.

2. Apeliaciniame teisme yra Civilinių bylų skyrius ir Baudžiamųjų bylų skyrius.

3. Teisėjus į Apeliacinio teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius paskirsto Apeliacinio teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų specializaciją, teisėjų darbo krūvį skyriuose ir Teisėjų tarybos patarimą.

4. Apeliacinio teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.

21 straipsnis. Apeliacinio teismo kompetencija

Apeliacinis teismas:

1) yra apeliacinė instancija byloms dėl apygardų teismų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių;

2) nagrinėja prašymus dėl užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje;

3) atlieka kitas Apeliacinio teismo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

22 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – Aukščiausiasis Teismas) yra vienintelis kasacinis teismas Lietuvos Respublikoje priimtiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams.

2. Aukščiausiasis Teismas susideda iš Aukščiausiojo Teismo teisėjų. Iš šių teisėjų skiriami Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkai.  Be teisėjo pareigų, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas atlieka ir teismo administravimo funkcijas, o Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininkas – ir teismo skyriaus administravimo funkcijas.

3. Aukščiausiajame Teisme yra Civilinių bylų skyrius ir Baudžiamųjų bylų skyrius.

4. Teisėjus į Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius paskirsto Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų specializaciją, teisėjų darbo krūvį skyriuose ir Teisėjų tarybos patarimą.

5. Aukščiausiojo Teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.

23 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo kompetencija

Aukščiausiasis Teismas:

1) nagrinėdamas bylas kasacine tvarka, formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus;

2) analizuoja ir apibendrina bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus;

3) atlieka kitas Aukščiausiojo Teismo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.

IV SKYRIUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIAI TEISMAI

PIRMASIS SKIRSNIS

APYGARDŲ ADMINISTRACINIAI TEISMAI

24 straipsnis. Apygardos administracinis teismas

Apygardos administracinis teismas susideda iš apygardos administracinio teismo teisėjų ir šio teismo pirmininko. Be teisėjo pareigų, apygardos administracinio teismo pirmininkas atlieka ir teismo administravimo funkcijas. Apygardos administraciniame teisme, kuriame yra ne mažiau kaip dešimt teisėjų, gali būti skiriamas teismo pirmininko pavaduotojas. Apygardos administraciniame teisme, kuriame yra daugiau kaip dvidešimt teisėjų, gali būti skiriami du teismo pirmininko pavaduotojai.

25  straipsnis. Apygardos administracinio teismo kompetencija

Apygardos administracinis teismas:

1) yra pirmoji instancija administracinėms byloms, įstatymų priskirtoms apygardos administracinio kompetencijai;

2) atlieka kitas apygardos administracinio kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.

ANTRASIS SKIRSNIS

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

26 straipsnis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – Vyriausiasis administracinis teismas) susideda iš Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų, šio teismo pirmininko ir šio teismo pirmininko pavaduotojo. Be teisėjo pareigų, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas ir šio teismo pirmininko pavaduotojas atlieka ir teismo administravimo funkcijas.

2. Vyriausiojo administracinio teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.

27 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo kompetencija

1. Vyriausiasis administracinis teismas yra:

1) pirmoji ir galutinė instancija administracinėms byloms, įstatymų priskirtoms Vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai;

2) apeliacinė instancija byloms dėl apygardų administracinių teismų sprendimų, nutarimų ir nutarčių;

3) apeliacinė instancija administracinių teisės pažeidimų byloms dėl apylinkių teismų nutarimų;

4) instancija, įstatymų nustatytais atvejais nagrinėjanti prašymus dėl proceso atnaujinimo baigtose administracinėse bylose, įskaitant administracinių teisės pažeidimų bylas.

2. Vyriausiasis administracinis teismas,:

1) nagrinėdamas bylas, formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus;

2) analizuoja ir apibendrina administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus;

3) atlieka kitas Vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.

V SKYRIUS

BYLŲ NAGRINĖJIMAS TEISMUOSE

28 straipsnis. Teisės šaltiniai

1. Nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir išvadomis, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir Europos Sąjungos teisės aktais, Vyriausybės nutarimais, Vyriausiojo administracinio teismo sprendimais dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, kitais teisės aktais.

2. Teismus saisto ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose suformuluota konstitucinė doktrina.

3. Nagrinėdami bylas, teismai taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais bei atsižvelgia į Europos žmogaus teisių teismo ir kitų tarptautinių teisminių institucijų sprendimus.

4. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų tų kategorijų bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės tų kategorijų bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai  tai  yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

29 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teismuose pagrindiniai principai

1. Teismai bylas nagrinėja laikydamiesi tinkamo teismo proceso principo. Teismo proceso principai nustatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose.

2. Jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis arba proceso dalyvis, o ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai.

3. Hipotekos teisėjas negali nagrinėti bylos, kurioje viena iš šalių yra jis pats arba šio straipsnio 2 dalyje nurodyti jo giminaičiai, taip pat negali atlikti veiksmų, susijusių su išieškojimo nukreipimu į jo ar šių asmenų turtą. Jeigu Hipotekos skyriuje dirba vienas hipotekos teisėjas, apylinkės teismo pirmininkas šiuos veiksmus atlikti paveda kitam to paties teismo teisėjui.

30 straipsnis. Teismo posėdžių salės simbolika ir teismo posėdžio dalyvių skiriamieji ženklai

1. Teismo posėdžių salėje turi būti Lietuvos valstybės vėliava ir Lietuvos valstybės herbas.

2. Teisėjai bylas nagrinėja dėvėdami mantijas ir ženklus su Lietuvos valstybės herbu.

3. Teismo posėdžio metu advokatai ir prokurorai dėvi mantijas ir ženklus su Lietuvos valstybės herbu.

31 straipsnis. Teismo sudėtis

1. Teisėjai bylas nagrinėja asmeniškai arba kolegialiai. Teismo sudėtį ir bylų nagrinėjimo tvarką nustato įstatymai.

2. Teismuose gali būti nustatyta teisėjų specializacija tam tikrų kategorijų byloms nagrinėti. Teisėjų specializacijos nustatymo tvarkos aprašą ir pagrindus tvirtina Teisėjų taryba.

3. Teisėjams ir teisėjų kolegijoms bylos visais atvejais paskirstomos taip, kad būtų užtikrinta proceso šalių ir proceso dalyvių teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą.

4. Bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis.

5. Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės turi užtikrinti, kad bylos teisėjams būtų paskirstomos atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, darbo krūvio tolygumą, bylų sudėtingumą, teisėjų kolegijų sudėties rotaciją, tos pačios sudėties teisėjų kolegijos maksimalią veiklos trukmę, įstatymuose numatytus draudimus teisėjui nagrinėti konkrečią bylą, teisėjo ar teisėjų kolegijos sudėties pakeitimą, teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo aplinkybes, ligos ar komandiruotės atvejus.

32 straipsnis. Bylų priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniams teismams nagrinėjimas

1. Bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl bylų priskirtinumo rašytinio proceso tvarka sprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją.

2. Į specialią teisėjų kolegiją motyvuota nutartimi privalo kreiptis teismas, kuriam kyla abejonių dėl pateikto ieškinio, prašymo, skundo ar nagrinėjamos bylos priskirtinumo tam tikram teismui. Bendrosios kompetencijos teismai nutartis dėl bylų priskirtinumo perduoda per Aukščiausiąjį Teismą, administraciniai teismai – per Vyriausiąjį administracinį teismą.

3. Specialios teisėjų kolegijos posėdžiai paeiliui vyksta Aukščiausiajame Teisme ir Vyriausiajame administraciniame teisme, šiems posėdžiams pirmininkauja atitinkamai Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas. Nutartį dėl bylos priskirtinumo speciali teisėjų kolegija turi išnagrinėti per 30 dienų nuo nutarties gavimo Aukščiausiajame Teisme ar Vyriausiajame administraciniame teisme dienos.

4. Speciali teisėjų kolegija klausimą dėl bylos priskirtinumo išsprendžia motyvuota nutartimi.

5. Jeigu speciali teisėjų kolegija nutaria bylos priskirtinumo nekeisti, byla toliau nagrinėti grąžinama teismui, pateikusiam nutartį dėl bylos priskirtinumo.

6. Jeigu speciali teisėjų kolegija nutaria pakeisti bylos priskirtinumą, byla nagrinėti iš naujo nuo jos iškėlimo stadijos perduodama tam tikram pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismui arba administraciniam teismui vadovaujantis proceso įstatymuose nustatytomis bylų teismingumo taisyklėmis.

7. Specialios teisėjų kolegijos nutartis bylos priskirtinumo teismui klausimais neskundžiama ir privaloma teismui, kuriam byla yra perduota nagrinėti.

8. Išsprendus klausimą dėl bylos priskirtinumo, byla kompetentingam ją nagrinėti teismui išsiunčiama per 3 dienas nuo specialios teisėjų kolegijos nutarties priėmimo dienos.

9. Šio straipsnio nustatyta tvarka išsprendžiamas ir bylų, kuriose sujungti keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, o kiti – administraciniame teisme, priskirtinumo klausimas.

33 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teismuose eigos ir rezultatų fiksavimas

1. Proceso įstatymų numatytais atvejais teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo eigą protokoluoja teismo posėdžio sekretorius.

2. Teismo posėdžio protokolo turinį ir protokolo surašymo tvarką nustato proceso įstatymai.

3. Teismo posėdžio eigai fiksuoti proceso įstatymų nustatyta tvarka daromas garso įrašas. Įrodymams fiksuoti ir tirti proceso įstatymų nustatyta tvarka teismas gali daryti vaizdo įrašus, filmuoti ir fotografuoti ar naudoti kitas technines priemones. Apie techninių priemonių panaudojimą įrašoma teismo posėdžio protokole, o įrašai ar kitokio fiksavimo rezultatai pridedami prie teismo posėdžio protokolo ir saugomi su byla. Garso įrašas bylos šalies ar proceso dalyvio iniciatyva gali būti iššifruojamas. Garso įrašo iššifravimo išlaidas padengia iššifravimo iniciatorius. Iššifruoto garso įrašo stenograma prilyginama teismo posėdžio protokolui.

4. Proceso šalys, įgyvendindamos savo procesines teises, proceso įstatymų nustatyta tvarka viešame teismo posėdyje gali daryti teismo posėdžio garso įrašą, apie tai pranešusios teismo posėdžio pirmininkui

5. Kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus ir naudoti kitas technines priemones. Draudimą teismo posėdžio metu naudoti technines priemones pažeidę asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

6. Išnagrinėjęs bylą, teismas priima sprendimą. Teismo sprendimo turinį ir priėmimo tvarką nustato proceso įstatymai.

34 straipsnis. Teismų sprendimų oficialus skelbimas

1. Teismų baigiamieji aktai ir metinės Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo praktikos apžvalgos skelbiami Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje internete Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teismų baigiamieji aktai ir metinės teismų praktikos apžvalgos skelbiami nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų.

3.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame tinklalapyje internete taip pat skelbiami lietuvių kalba surašyti arba į lietuvių kalbą išversti Europos žmogaus teisių teismo, Europos Sąjungos teisminių institucijų ir kitų tarptautinių teisminių institucijų sprendimai, prejudiciniai sprendimai, išvados bylose, kuriose dalyvaujantys asmenys yra Lietuvos Respublikos asmenys arba Lietuvos valstybė, kiti šioje dalyje nurodytų institucijų procesiniai sprendimai, kurių skelbimo būtinumą pripažįsta Aukščiausiasis Teismas arba Vyriausiasis administracinis teismas, taip pat Teisėjų tarybos nustatyta tvarka kita medžiaga.

4. Prieiga prie šio straipsnio nustatyta tvarka internete skelbiamos informacijos yra vieša ir nemokama. Duomenų bazės aprūpinamos elektroninėmis paieškos priemonėmis.

5. Šiame straipsnyje nurodytų dokumentų ir medžiagos parengimas ir skelbimas internete finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų.

35 straipsnis. Leidinys „Teismų praktika“

1. Leidinį „Teismų praktika“ sudaro trys dalys: „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika“, „Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika“ ir „Tarptautinių teismų praktika“.

2. Leidinio „Teismų praktika“ dalyje „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika“ periodiškai skelbiama:

1) metinės Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgos;

2) kita medžiaga, kurios skelbimo būtinumą pripažįsta Aukščiausiasis Teismas.

3. Leidinio „Teismų praktika“ dalyje „Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika“ periodiškai skelbiama:

1) metinės Vyriausiojo administracinio teismo praktikos apžvalgos;

2) Vyriausiojo administracinio teismo  sprendimai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo;

3) kita medžiaga, kurios skelbimo būtinumą pripažįsta Vyriausiasis administracinis teismas.

4. Leidinio „Teismų praktika“ dalyje „Tarptautinių teismų praktika“ periodiškai skelbiama:

1) Europos žmogaus teisių teismo, Europos Sąjungos teisminių institucijų ir kitų tarptautinių teisminių institucijų sprendimai, prejudiciniai sprendimai, išvados bylose, kuriose dalyvaujantys asmenys yra Lietuvos Respublikos asmenys arba Lietuvos valstybė;

2) kiti šios dalies 1 punkte išvardytų institucijų procesiniai sprendimai, kurių skelbimo būtinumą pripažįsta Aukščiausiasis Teismas arba Vyriausiasis administracinis teismas.

5. Leidinio „Teismų praktika“ leidybą ir platinimą teismams ir teisėjams organizuoja Teisingumo ministerija Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

6. Leidinio „Teismų praktika“ leidyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir leidinio pardavimo lėšų. Lietuvos Respublikos teismai leidinį „Teismų praktika“ gauna nemokamai, atsižvelgiant į poreikius, suderintus su Teisėjų taryba.

7. Šiame straipsnyje nurodytų teismų ir teisminių institucijų sprendimai leidinyje „Teismų praktika“ skelbiami nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų.

36 straipsnis. Teismų susižinojimas dėl teisinės pagalbos

Lietuvos Respublikos teismai, kuriems byloms nagrinėti reikalinga informacija ar teisinė pagalba iš kitos valstybės, su užsienio teismais ar kitomis įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis susižino Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka.

37 straipsnis. Teismų kreipimasis į Europos Sąjungos teismines institucijas

1. Teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, būtinas išnagrinėti, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją ir prašyti, kad ši pateiktų dėl to prejudicinį sprendimą.

2. Aukščiausiasis Teismas ir Vyriausiasis administracinis teismas, taip pat teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje, šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.

III DALIS

TEISĖJAI

VI SKYRIUS

TEISĖJŲ STATUSAS. SKIRIAMIEJI ŽENKLAI

PIRMASIS SKIRSNIS

TEISĖJŲ ĮGALIOJIMAI, TEISĖS IR PAREIGOS

38 straipsnis. Teisėjo įgaliojimai

1. Teisėjas yra valstybės pareigūnas, kuris po teisėjo priesaikos įgyja šiame ir kituose įstatymuose numatytus valstybės valdžios įgaliojimus.

2. Teisėjo reikalavimai, susiję su teisingumo vykdymu, yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Už teisėjo reikalavimų nevykdymą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.

39 straipsnis. Teisėjų skiriamieji ženklai

1. Teisėjų turimų valstybės valdžios įgaliojimų vykdant teisingumą simboliai yra mantija ir ženklas su Lietuvos valstybės herbu.

2. Paskirtam teisėjui išduodamas teisėjo pažymėjimas.

3. Teisėjų turimų valstybės valdžios įgaliojimų simbolių etalonus, teisėjo pažymėjimo pavyzdžius, jų išdavimo ir galiojimo tvarkos aprašą tvirtina Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos siūlymu.

40 straipsnis. Teisėjo pareigos

1. Teisėjas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų, vykdyti Teisėjų etikos kodekso reikalavimus.

2. Be teisingumo vykdymo, teisėjas atlieka kitas pareigas, įstatymų priskirtas teismo, kuriame jis dirba, kompetencijai.

3. Teisėjas privalo raštu pranešti teismo pirmininkui apie teismo procesą, kuriame tas teisėjas yra proceso šalis. Teisėjas taip pat privalo raštu pranešti teismo pirmininkui apie teismo procesą, kuriame to teisėjo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) yra proceso šalis, jei byla teisminga teismui, kuriame jis dirba teisėju.

4. Teisėjas privalo nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją.

5. Teisėjas privalo periodiškai tikrintis sveikatą šio įstatymo 51 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Už teisėjo pareigų nevykdymą ir netinkamą vykdymą teisėjas atsako šiame įstatyme nustatyta tvarka.

41 straipsnis. Teisėjo teisės ir laisvės

1. Teisėjo procesines teises nustato šis įstatymas, o kiek nenustatyta šiame įstatyme, – proceso įstatymai.

2. Teisėjas turi asmens ir Lietuvos Respublikos piliečio teises ir laisves, išskyrus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose numatytus atvejus.

3. Teisėjas darbo laiką, atsižvelgdamas į darbo krūvį ir procesinių įstatymų reikalavimus, planuoja savarankiškai.

4. Teisėjai turi teisę laisvai vienytis į teisėjų asociacijas, ginančias teisėjų teises, atstovaujančias jų interesams ir tenkinančias jų profesinius poreikius.

5. Teisėjas turi teisę atstovauti teisme savo, savo nepilnamečių vaikų, taip pat asmenų, kurių globėjas ar rūpintojas jis yra, interesams.

ANTRASIS SKIRSNIS

TEISĖJŲ NEPRIKLAUSOMUMO GARANTIJOS

42 straipsnis. Teisėjo įgaliojimų pastovumas

1. Teisėją skirti, perkelti, atleisti ar pašalinti iš pareigų galima tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir šiame įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka.

2. Į teisėjo pareigas asmuo skiriamas šiame įstatyme nustatytam laikui.

3. Į pareigas paskirtam teisėjui nustatytas įgaliojimų laikas negali būti sutrumpintas.

4. Teisėją skirti žemesnės pakopos teismo teisėju, perkelti į kitą tos pačios pakopos teismą ar kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą galima tik teisėjo sutikimu.

5. Kai pagal įstatymus teismai reorganizuojami ar likviduojami, šių teismų teisėjai perkeliami į kitus tos pačios pakopos teismus. Jei tokios galimybės nėra, teisėjai gali būti jų sutikimu paskirti žemesnės pakopos teismo teisėjais. Šiuo atveju jiems taikomos šio įstatymo 109 straipsnio 4 dalyje numatytos papildomos socialinės garantijos.

43 straipsnis. Draudimas trukdyti teisėjui vykdyti teisingumą ir informavimo ribojimas

1. Draudžiama bet kokiu būdu trukdyti teisėjui vykdyti teisingumą, daryti teisėjui neteisėtą poveikį siekiant turėti įtakos bylos eigai ar baigčiai.

2. Mitingai, piketai ir kitokie pavienių asmenų ar grupių veiksmai arčiau negu 75 metrai iki teismo pastato ir teisme, jeigu tuo siekiama daryti poveikį teisėjui arba teismui, yra trukdymas teisėjo arba teismo veiklai.

3. Teismas, vadovaudamasis proceso dalyvių motyvuotu prašymu, turi teisę savo nutartimi uždrausti spausdinti ar kitokiu būdu per visuomenės informavimo priemones reikšti komentarus ar nuomones apie teisme nagrinėjamą bylą iki teismo sprendimo priėmimo ir (arba) įsiteisėjimo, jeigu yra pagrindas manyti, kad šie komentarai ar nuomonės trukdys užtikrinti teisingą ir nešališką teismo procesą ar pažeis nekaltumo prezumpciją. Ši nutartis gali būti skundžiama, o skundo padavimas nestabdo jos vykdymo.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka priimta teismo nutartis skelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

5. Asmenys, kurie savo veiksmais ar neveikimu trukdo teismui vykdyti teisingumą, neteisėtai daro poveikį bylos eigai ar baigčiai, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

44 straipsnis. Teisėjo imunitetas

1. Teisėjas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimu.

2. Draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje atlikti apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

3. Pradėti operatyvinį tyrimą dėl teisėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos gali tik operatyvinės veiklos subjekto vadovas generalinio prokuroro sutikimu, o pradėti ikiteisminį tyrimą – tik generalinis prokuroras. Teisėjo, kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikaltimo padarymu, įgaliojimus gali sustabdyti Seimas, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidentas. Teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Jei ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių teisėjo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, arba teismo sprendimu baudžiamojoje byloje teisėjas nepripažįstamas kaltu, teisėjo įgaliojimai atnaujinami ir jam sumokamas darbo užmokestis už įgaliojimų sustabdymo laiką.

4. Jei teisėjas padaro administracinį teisės pažeidimą, šį pažeidimą užfiksavęs pareigūnas perduoda medžiagą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.

5. Be asmens dokumentų sulaikytas ar pristatytas į teisėsaugos institucijas teisėjas, nustačius jo asmenybę, turi būti nedelsiant paleistas, išskyrus atvejus, kai teisėjas buvo užkluptas darantis nusikalstamą veiką (in flagranti).

6. Teisėjas ar teismas neatsako už žalą, atsiradusią dėl to, kad byloje priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas. Šią žalą įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka atlygina valstybė. Dėl teisėjo tyčinių veiksmų atsiradusią ir asmeniui valstybės atlygintą turtinę ir neturtinę žalą valstybė regreso tvarka išieško iš teisėjo.

45 straipsnis. Teisėjo darbas ir veikla ne teisme

1. Teisėjas negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą.

2. Teisėjas nevaržomai dalyvauja teismų savivaldos institucijų veikloje. Darbo teismų savivaldos institucijose metu teisėjo darbo krūvis teisme, kuriame jis dirba, atitinkamai sumažinamas.

3. Teisėjas gali dalyvauti įstatymų, tarptautinių sutarčių, kitų teisės aktų projektų rengimo komisijose (grupėse), jei tai netrukdo atlikti teisėjo pareigas. Apie tai teisėjas praneša teismo, kuriame jis dirba, pirmininkui. Teisės aktų nustatyta tvarka teisėjas gali atstovauti Lietuvos valstybei tarptautinėse organizacijose.

4. Teisėjas negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo darbo užmokestį ir užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.

5. Teisėjas negali dalyvauti politinių partijų veikloje.

6. Teisėjas negali streikuoti.

46 straipsnis. Teisėjo, teisėjo šeimos narių ir teisėjo turto apsauga

1. Teisėjo, jo šeimos narių ir teisėjo turto fizinė apsauga, kai yra reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui dėl su teisėjo pareigų atlikimu susijusių priežasčių, užtikrinama įstatymų nustatyta tvarka.

2. Žalos, padarytos sužalojant, sunaikinant ar pagrobiant teisėjui arba jo šeimos nariams priklausantį turtą dėl su teisėjo pareigų atlikimu susijusių priežasčių, atlyginimą nustato įstatymai. 

47 straipsnis. Kitos teisėjų nepriklausomumo garantijos

1. Valstybė finansinėmis ir organizacinėmis techninėmis priemonėmis užtikrina tinkamas teisėjų ir teismų darbo sąlygas.

2. Valstybė užtikrina ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teisėjų nepriklausomumo garantijas.

VII SKYRIUS

KANDIDATŲ Į TEISĖJUS ATRANKA, STAŽUOTĖ, PRETENDENTŲ Į TEISĖJUS ATRANKA, TEISĖJŲ SKYRIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

REIKALAVIMAI PRETENDENTAMS Į APYLINKĖS TEISMŲ TEISĖJUS IR JŲ ATRANKA

48 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į apylinkės teismo teisėjus

1. Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis visus šiuos kriterijus:

1) yra nepriekaištingos reputacijos;

2) yra įgijęs aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (atitinkantį pirmosios ir antrosios studijų pakopos reikalavimus);

3) turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisinio darbo stažą arba penkerių metų darbo stažą einant šio įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, arba yra socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu;

4) atitinka įstatymų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir reikalavimus, keliamus asmenims dėl darbo, susijusio su valstybės ar tarnybos paslaptimi;

5) atitinka sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro patvirtintus sveikatos reikalavimus;

6) yra išlaikęs kandidatų į teisėjus (toliau – kandidatas) kvalifikacinį egzaminą;

7) atliko kandidato stažuotę ir kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka.

2. Užsienyje įgytas universitetinis teisinis išsilavinimas atitinkančiu pirmosios ir antrosios studijų pakopos reikalavimus pripažįstamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

49 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija

Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas kandidatu ar teisėju, jeigu jis:

1) įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką;

2) atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus;

3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu;

4) neatitinka Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nustatytų reikalavimų;

5) neatitinka kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų.

50 straipsnis. Teisinio darbo stažas

1. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo to laiko, kai asmuo įgijo aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti darbą, numatytą teisinių pareigybių sąraše.

2. Teisinių pareigybių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3. Kai abejojama dėl asmens teisinio darbo stažo, teisėjo darbui tinkamą teisinio darbo stažą pripažįsta teisingumo ministro sudaryta Teisinio darbo stažo pripažinimo komisija.

4. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatus tvirtina teisingumo ministras.

5. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos išvadose nurodoma, kiek asmuo turi teisinio darbo stažo.

6. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui.

51 straipsnis. Pretendentų į kandidatus ir teisėjų sveikatos patikrinimas

1. Pretendentų į kandidatus sveikatos patikrinimas atliekamas prieš laikant kandidatų kvalifikacinį egzaminą.

2. Teisėjų sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus.

3. Reikalavimus pretendentų į kandidatus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į kandidatus ir teisėjų sveikatos patikrinimo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, suderinę su Teisėjų taryba.

4. Sveikatos patikrinimas apima ir psichologinį vertinimą. Psichologinis vertinimas atliekamas asmenybės būdo ir pažintinės veiklos savybėms nustatyti.

5. Sveikatos patikrinimas atliekamas Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre.

52 straipsnis. Preliminarus pretendentų į kandidatus dokumentų tikrinimas

1. Pretendentas į kandidatus pateikia Nacionalinei teismų administracijai dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1–5  punktuose nurodytus reikalavimus.

2. Nacionalinė teismų administracija patikrina pretendento į kandidatus pateiktus dokumentus.

3. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad pretendentas į kandidatus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija:

1) pretendentui į kandidatus, kuris turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisinio darbo stažą arba penkerių metų darbo stažą einant šio įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, leidžia laikyti kandidatų kvalifikacinį egzaminą, o jam išlaikius šį egzaminą, jo duomenis įtraukia į Pretendentų į kandidatus duomenų bazę ir pretendento į kandidatus pateiktus dokumentus, Kandidatų kvalifikacinio egzamino komisijos nutarimą perduoda Respublikos Prezidentui;

2) pretendento į kandidatus, kuris yra socialinių mokslų teisės krypties daktaras, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, duomenis įtraukia į Pretendentų į kandidatus duomenų bazę ir pretendento į kandidatus pateiktus dokumentus, Kandidatų kvalifikacinio egzamino komisijos nutarimą perduoda Respublikos Prezidentui.

4. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pretendentas į kandidatus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija grąžina šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui į kandidatus.

53 straipsnis. Kandidatų kvalifikacinis egzaminas

1. Kandidatų kvalifikacinio egzamino organizavimo ir vertinimo tvarkos aprašą,  kandidatų kvalifikacinio egzamino programą tvirtina Teisėjų taryba. Kandidatų kvalifikacinio egzamino (toliau – egzaminas) laikymą organizuoja Nacionalinė teismų administracija.

2. Egzamino komisija trejiems metams sudaroma iš septynių narių, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Keturis komisijos narius renka Teisėjų taryba, du skiria Respublikos Prezidentas, vieną – teisingumo ministras. Egzamino komisijos pirmininką iš paskirtų komisijos narių skiria Teisėjų taryba.

3. Egzaminas laikomas raštu. Egzaminą sudaro dvi dalys – praktinė ir teorinė. Vertinama dešimties balų sistema ir egzaminas laikomas išlaikytu surinkus ne mažiau kaip septynis balus. Neišlaikius egzamino, pakartotinai egzaminas gali būti laikomas ne anksčiau kaip po pusės metų.

4. Egzamino komisijos narių darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

5. Egzamino rezultatai galioja penkerius metus.

6. Išlaikęs egzaminą asmuo turi teisę iš naujo laikyti egzaminą. Tokiu atveju galioja paskutinio egzamino rezultatai.

54 straipsnis. Viešas konkursas į kandidatus

1. Pretendentai į kandidatus priimami į kandidatus viešo konkurso būdu.

2. Viešą konkursą į kandidatus Respublikos Prezidento nustatyta tvarka skelbia ir organizuoja Respublikos Prezidento kanceliarija.

3. Viešo konkurso metu šio įstatymo 57 straipsnio nustatyta tvarka sudaryta atrankos komisija išnagrinėja pretendentų į kandidatus dokumentus, o po to viešas konkursas vyksta žodžiu (pokalbis). Pokalbio su kiekvienu viešame konkurse dalyvaujančiu pretendentu į kandidatus metu atrankos komisijos nariai išsiaiškina, kuris pretendentas į kandidatus pagal moralines, dalykines ir kitas savybes ir gebėjimus, teisinio darbo patirtį ir profesinius įgūdžius yra tinkamiausias būti kandidatu, ir pataria Respublikos Prezidentui dėl viešą konkursą laimėjusio pretendento į kandidatus skyrimo kandidatu.

4. Viešą konkursą laimėjusį pretendentą į kandidatus Teisėjų tarybos patarimu kandidatu skiria Respublikos Prezidentas dekretu. Nacionalinė teismų administracija su kandidatu jo stažuotės laikotarpiui sudaro terminuotą darbo sutartį. Šioje sutartyje, be kitų sąlygų, turi būti numatyta, kad kandidato mokymui skirtas lėšas (išskyrus darbo užmokestį) kandidatas grąžina, jeigu jis:

1) savo noru nutraukia kandidato stažuotę;

2) atleidžiamas iš kandidatų šio įstatymo 55 straipsnio 6 dalies 3 punkte ir 9 dalyje numatytais pagrindais.

55 straipsnis. Kandidatų stažuotė

1. Kiekvienas kandidatas pagal Teisėjų tarybos patvirtintą stažuotės programą atlieka ne trumpesnę negu 6 mėnesių ir ne ilgesnę negu vienerių metų stažuotę.

2. Stažuotės metu kandidatas stažuojasi bendrosios kompetencijos pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame teisme ir administracinių teismų sistemos abiejų pakopų teismuose.

3. Kandidatų stažuotės atlikimo tvarką nustato, pavyzdines ir individualias kandidatų stažuotės programas, tarpinę ir galutinę stažuotės ataskaitas tvirtina Teisėjų taryba.

4. Kandidatų stažuotei kiekviename teisme, kur atliekama stažuotė, vadovauja teismo pirmininkas ir jo paskirtas teisėjas, turintis ne trumpesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą ir neturintis galiojančių drausminių nuobaudų (toliau – stažuotės vadovai).

5. Stažuotės metu kandidatai rengia tarpinių teismo procesinių sprendimų ir baigiamųjų teismo aktų projektus, padeda stažuotės vadovams  sisteminti bylos medžiagą ir tinkamai pasirengti teismo posėdžiams, dalyvauja teismo posėdyje šalia posėdžio pirmininko, pataria stažuotės vadovams teisiniais klausimais, dalyvauja atliekant taikinimo procedūras, vykdo kitus stažuotės vadovų nurodymus.

6. Praėjus pusei stažuotės termino, kandidatas Teisėjų tarybai pateikia tarpinę stažuotės ataskaitą ir stažuotės vadovų išvadas. Teisėjų taryba, susipažinusi su pateiktais dokumentais, priima vieną iš šių sprendimų:

1) patvirtina tarpinę ataskaitą ir nustato tolesnę kandidato stažuotės atlikimo tvarką;

2) nusprendžia, kad kandidatas yra pasirengęs pretenduoti į apylinkės teismo teisėjus ir patvirtina kandidato stažuotę;

3) pripažįsta, kad kandidatas yra netinkamas pretenduoti į apylinkės teismo teisėjus ir pasiūlo Respublikos Prezidentui atliesti jį iš kandidatų.

7. Šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytas sprendimas gali būti priimtas tik tuo atveju, kai kandidatui buvo nustatyta vienerių metų stažuotė ir šis kandidatas  per atliktos stažuotės laikotarpį jau yra stažavęsis visų jurisdikcijų visų pakopų teismuose.

8. Atlikęs stažuotę, kandidatas pateikia Teisėjų tarybai galutinę kandidato stažuotės ataskaitą ir visų jo stažuotės vadovų išvadas. Teisėjų taryba, susipažinusi su pateiktais dokumentais, priima šio straipsnio 6 dalies 2 arba 3 punkte nurodytą sprendimą.

9. Respublikos Prezidentas turi teisę atleisti asmenį iš kandidatų bet kuriuo jo stažuotės metu, jeigu kandidatas iš esmės pažeidžia jam nustatytas pareigas arba nebeatitinka šio įstatymo 48 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šis Respublikos Prezidento dekretas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

10. Be šio straipsnio 6 ir 9 dalyse numatytų pagrindų, asmuo iš kandidatų gali būti atleidžiamas savo noru, dėl sveikatos būklės, išrinkus ar paskyrus jį į kitas mokamas pareigas, išskyrus mokslinį ir pedagoginį darbą, taip pat kitais Darbo kodekse nustatytais pagrindais.

56 straipsnis. Pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašai

1.   Kandidatai, atlikę kandidatų stažuotę, chronologine tvarka įrašomi į pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašą.

2. Teisėjų tarybos sprendimo, kuriuo patvirtinta kandidato stažuotė, data yra šio kandidato duomenų įtraukimo į pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašą data.

3.  Apie tai, kad konkretus kandidatas įrašytas į pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašą, taip pat apie jo eilės numerį šiame sąraše Nacionalinė teismų administracija paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

57 straipsnis. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus atranka

1. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus preliminarią atranką (toliau – preliminari atranka) Respublikos Prezidento pavedimu organizuoja Respublikos Prezidento kanceliarija.

2. Respublikos Prezidento kanceliarija preliminarios atrankos metu:

1) gauna iš Nacionalinės teismų administracijos pretendentų į apylinkės teismo teisėjus dokumentus;

2) įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikiamus dokumentus kompetentingoms institucijoms išvadai dėl nepriekaištingos pretendentų į apylinkės teismo teisėjus reputacijos gauti;

3) Respublikos Prezidento kanceliarijos tinklalapyje internete skelbia pretendentų į apylinkės teismo teisėjus pavardes, jų gyvenimo ir darbo aprašymus.

3. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus skyrimo klausimams svarstyti Respublikos Prezidentas sudaro Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją (toliau – atrankos komisija) ir nustato šios komisijos darbo tvarką ir pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus. Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų. Daugiau kaip pusė atrankos komisijos narių turi būti ne teisėjai. Respublikos Prezidentas iš atrankos komisijos narių skiria šios komisijos pirmininką. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai.

4. Atrankos komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja  ne mažiau kaip penki komisijos nariai. Sprendimai priimami visų komisijos narių balsų dauguma.

5. Atrankos  komisija savo išvadą dėl pretendentų į apylinkės teismo teisėjus pateikia Respublikos Prezidentui.

6. Atrankos  komisijos  išvados dėl  pretendentų į apylinkės teismo teisėjus Respublikos Prezidento nesaisto.

7. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus atranka gali būti pradedama, kai neplanuotai atsiranda laisva apylinkės teismo teisėjo darbo vieta arba likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki numatomo laisvos apylinkės teismo teisėjo darbo vietos atsiradimo. Informaciją apie laisvas  ir atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjo darbo vietas ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

8. Informaciją apie laisvą arba atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo darbo vietą ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija taip pat pateikia registruotu paštu ir elektroninių ryšių priemonėmis teisėjams, siekiantiems būti perkeltiems arba paskirtiems į kitą teismą šio įstatymo 74 ir 75 straipsnių nustatyta tvarka.

9. Dalyvauti atrankoje kviečiami tik tie teisėjai, kurie iki paskelbtos atrankos dienos Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikė rašytinius prašymus dalyvauti atrankoje.

10. Atrenkant teisėjus, įvertinamos kiekvieno pretendento profesinės žinios ir įgūdžiai, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažas, kiti kiekybiniai ir kokybiniai teisinės veiklos rodikliai, etikos reikalavimų laikymasis profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinė ir pedagoginė veikla, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonę.

11. Jeigu nė vienas teisėjas, siekiantis būti perkeltas ar paskirtas į kitą teismą, nepateikė rašytinio prašymo dalyvauti atrankoje arba nesutiko su pasiūlymu dirbti teisėju konkrečiame teisme, kuriame šio straipsnio numatytomis sąlygomis atsirado ar atsiras teisėjo darbo vieta, apie laisvą arba atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo vietą ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija registruotu paštu ir elektroninių ryšių priemonėmis praneša kandidatams, įrašytiems į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą.

12. Dalyvauti atrankoje kviečiami tik tie kandidatai iš pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašo, kurie iki paskelbtos atrankos dienos Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikė rašytinius prašymus dalyvauti atrankoje. Dirbti teisėju konkrečiame teisme, kuriame šio straipsnio numatytomis sąlygomis atsirado ar atsiras teisėjo darbo vieta, pirmiausiai siūloma tam pareiškusiam norą dalyvauti atrankoje kandidatui, kuris yra pirmesnis pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąraše. Jeigu šis nesutinka, dirbti teisėju konkrečiame teisme siūloma kitam pareiškusiam norą dalyvauti atrankoje kandidatui pagal eiliškumą pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąraše.

13. Jeigu nė vienas kandidatas, įrašytas į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą, nepateikė prašymo dalyvauti atrankoje arba nė vienas iš atrankoje dalyvavusių kandidatų nesutiko dirbti teisėju konkrečiame teisme, dirbti teisėju šiame teisme siūloma pirmajam kandidatui iš pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašo (nepaisant to, ar šis buvo pareiškęs norą dalyvauti atrankoje į šias pareigas, ar ne). Jeigu ir šis nesutinka su pateiktu pasiūlymu, dirbti teisėju šiame teisme siūloma kitam kandidatui pagal eiliškumą pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąraše (nepaisant to, ar šis buvo pareiškęs norą dalyvauti atrankoje į šias pareigas, ar ne).

14. Kandidatas, kuris atsisakė jam pasiūlytos konkrečios teisėjo darbo vietos, yra išbraukiamas iš pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašo ir turi grąžinti jo kandidato stažuotei skirtas lėšas (išskyrus kandidato stažuotės metu jo gautą darbo užmokestį). Toks asmuo kandidatuoti į apylinkės teismo teisėjus turi teisę bendra šio įstatymo nustatyta tvarka ne anksčiau kaip po trejų metų nuo atsisakymo dienos.

ANTRASIS SKIRSNIS

REIKALAVIMAI PRETENDENTAMS Į KITŲ TEISMŲ TEISĖJUS IR JŲ ATRANKA

58 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjus

1. Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas:

1) teisėjas, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų apylinkės teismo teisėjo darbo stažą;

2) socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka

2. Pretendentas į apygardos administracinio teismo arba apygardos teismo teisėjus, atitinkantis bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, taip pat turi atitikti šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus.

59 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į Apeliacinio teismo teisėjus

1. Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas:

1) teisėjas, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų apylinkės teismo teisėjo darbo stažą;

2) teisėjas, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjo darbo stažą;

3) socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip penkiolikos metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka.

2. Pretendentas į Apeliacinio teismo teisėjus, atitinkantis bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, taip pat turi atitikti šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus.

60 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus

1. Vyriausiojo administracinio teismo teisėju gali būti skiriamas:

1) teisėjas, turintis ne mažesnį kaip penkiolikos metų apylinkės teismo teisėjo darbo stažą;

2) apygardos administracinio teismo, apygardos teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų šių teismų teisėjo darbo stažą;

3) Apeliacinio teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip trejų metų šio teismo teisėjo darbo stažą;

4) Aukščiausiojo teismo teisėjas;

5) socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip aštuoniolikos metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka.

2. Pretendentas į Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus, atitinkantis bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, taip pat turi atitikti šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus.

61 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į Aukščiausiojo Teismo teisėjus

1. Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas:

1) apygardos administracinio teismo, apygardos teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų šių teismų teisėjo darbo stažą;

2) Apeliacinio teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip trejų metų šio teismo teisėjo darbo stažą;

3) Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas;

4) socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip aštuoniolikos metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka.

2. Pretendentas į Aukščiausiojo Teismo teisėjus, atitinkantis bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, taip pat turi atitikti šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus.

62 straipsnis. Pretendentų į laisvas apygardos teismo, apygardos administracinio teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas  atranka

1. Apygardos teismo, apygardos administracinio teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, Aukščiausiojo Teismo teisėjo kandidatūroms atrinkti organizuojama atranka, kuriai  mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 57 straipsnyje nustatyti reikalavimai.

2. Teisėjai, norintys pretenduoti į aukštesnių teismų teisėjų pareigas, Nacionalinei teismų administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad jie atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. Nacionalinė teismų administracija, nustačiusi, kad teisėjas atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, jį eilės tvarka įrašo į pretendentų į tam tikro teismo teisėjus sąrašą.

3. Atrenkant pretendentus į šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teismų teisėjus, įvertinamos kiekvieno pretendento profesinės žinios ir įgūdžiai, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažas, kiti kiekybiniai ir kokybiniai teisinės veiklos rodikliai, etikos reikalavimų laikymasis profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinė ir pedagoginė veikla. Atrenkant pretendentus, kurie eina teisėjo pareigas, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame pretendentas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvų nuomonę.

TREČIASIS SKIRSNIS

TEISĖJŲ SKYRIMAS IR PRIESAIKA

63 straipsnis. Laikas, kuriam skiriami teisėjai

1. Asmuo į teisėjo pareigas skiriamas iki 65 metų amžiaus. Kai teisėjui sukanka 65 metai, jo įgaliojimai baigiasi. Jeigu teisėjo įgaliojimų laikas pasibaigia bylos nagrinėjimo metu, jo įgaliojimai gali būti pratęsiami tol, kol byla bus baigta nagrinėti arba jos nagrinėjimas bus atidėtas.

2. Dėl teisėjo įgaliojimų pratęsimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba.

3. Kol nesuėjęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, teisėjo įgaliojimai gali būti nutraukti tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje  numatytais teisėjo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų atvejais.

64 straipsnis. Apylinkės teismo teisėjo skyrimas

1. Apylinkės teismo teisėją motyvuotu Teisėjų tarybos patarimu skiria Respublikos Prezidentas.

2. Respublikos Prezidentas teikimu kreipiasi į Teisėjų tarybą patarimo skirti apylinkės teismo teisėju dėl vienos ar daugiau kandidatūrų.

3. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus skyrimo į laisvą apylinkės teismo teisėjo darbo vietą klausimas paprastai svarstomas artimiausiame Teisėjų tarybos posėdyje.

4. Apsvarsčiusi pretendentų į apylinkės teismo teisėjus skyrimo į teisėjus klausimą, Teisėjų taryba motyvuotai pataria Respublikos Prezidentui dėl visų Respublikos Prezidento pateiktų kandidatūrų. Laikoma, jog Teisėjų taryba patarė Respublikos Prezidentui skirti konkretų pretendentą į apylinkės teismo teisėjus apylinkės teismo teisėju, jeigu už tai balsavo daugiau kaip pusė visų Teisėjų tarybos narių. Pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių Teisėjų taryba nepatarė dėl konkrečios kandidatūros, Respublikos Prezidentas gali pakartotinai kreiptis į Teisėjų tarybą patarimo dėl tos pačios kandidatūros.

5. Respublikos Prezidentui Teisėjų tarybos sprendimą dėl patarimo per penkias dienas raštu praneša Teisėjų tarybos pirmininkas.

6. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir sprendžiant klausimus dėl kitų pakopų teismų teisėjų skyrimo, teisėjų perkėlimo į kitus tos pačios pakopos teismus arba kitos jurisdikcijos teismus, teisėjų skyrimo į žemesnės pakopos teismus, teisėjų atleidimo iš pareigų, teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo, atleidimo ir kitus su teisėjų skyrimu, perkėlimu, paaukštinimu, atleidimu iš pareigų susijusius klausimus.

65 straipsnis. Hipotekos teisėjo skyrimas ir pavadavimas

1. Atlikti hipotekos teisėjo funkcijas gali būti pavesta apylinkės teismo, prie kurio yra Hipotekos skyrius, teisėjui. Teisėjo specializaciją atlikti hipotekos teisėjo funkcijas nustato apylinkės teismo pirmininkas.

2. Hipotekos teisėjo funkcijos teisme gali būti pavedamos atlikti keliems hipotekos teisėjams.

3. Kai hipotekos teisėjas serga arba jo nėra dėl kitų priežasčių, apylinkės teismo pirmininkas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka hipotekos teisėjo funkcijas paveda atlikti kitam to paties teismo teisėjui.

66 straipsnis. Apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėjo skyrimas

Apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėją iš atrankos metu atrinktų pretendentų skiria Respublikos Prezidentas motyvuotu Teisėjų tarybos patarimu.

67 straipsnis. Apeliacinio teismo teisėjo skyrimas

Apeliacinio teismo teisėją iš atrankos metu atrinktų pretendentų motyvuotu Teisėjų tarybos patarimu ir Seimo pritarimu skiria Respublikos Prezidentas.

68 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjo skyrimas

Vyriausiojo administracinio teismo teisėją iš atrankos metu atrinktų pretendentų skiria Respublikos Prezidentas motyvuotu Teisėjų tarybos patarimu.

69 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjo skyrimas

Aukščiausiojo Teismo teisėją iš atrankos metu atrinktų pretendentų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Respublikos Prezidentui dėl Seimui teikiamų kandidatūrų į Aukščiausiojo Teismo teisėjus motyvuotai pataria Teisėjų taryba.

70 straipsnis. Teisėjų skyrimo į aukštesnės pakopos teismus procedūros ypatumai

1. Skiriant teisėją į aukštesnės pakopos teismo teisėjo pareigas, tų pačių procedūrų metu kartu svarstomi ir sprendžiami klausimai dėl teisėjo atleidimo iš žemesnės pakopos teismo teisėjų ir dėl jo paskyrimo į aukštesnės pakopos teismo teisėjus.

2. Jeigu teisėją atleisti iš vieno teismo teisėjų ir skirti į kito teismo teisėjus įgaliotas tas pats subjektas, teisėjo atleidimas ir paskyrimas įforminamas vienu įgalioto subjekto dokumentu, kuriame nustatoma data, nuo kurios teisėjas atleidžiamas iš einamų pareigų ir pradeda eiti teisėjo pareigas aukštesnės pakopos teisme.

3. Jeigu teisėją atleisti iš pareigų įgaliotas Respublikos Prezidentas, o į aukštesnės pakopos teismo teisėjus skiria Seimas, teisėjas iš einamų pareigų atleidžiamas po to, kai yra paskirtas į naujas teisėjo pareigas. Įgalioti asmenys ir institucijos suderina datą, nuo kurios teisėjas atleidžiamas iš einamų pareigų ir pradeda eiti teisėjo pareigas aukštesnės pakopos teisme.

71 straipsnis. Teisėjo priesaika

1. Teisėju paskirtas asmuo, prieš pradėdamas eiti pareigas, iškilmingoje aplinkoje prisiekia jį  paskyrusiems Respublikos Prezidentui arba Seimui. Prisiekiantis  asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, teisėjas (-a) (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir  įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas  (-a),  saugoti man patikėtas valstybės paslaptis  ir visada elgtis, kaip dera teisėjui.

Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, teisėjas (-a) (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir  įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui.“

3. Teisėjas prisiekia dėvėdamas mantiją.

4. Teisėjas priesaikos tekstą pasirašo. Priesaikos tekstas saugomas teisėjo asmens byloje.

5. Po priesaikos Respublikos Prezidentas arba Seimo Pirmininkas teisėjui įteikia ženklą su Lietuvos valstybės herbu – valstybės valdžios simbolį.

6. Respublikos Prezidentui ar Seimui teisėjas prisiekia vieną kartą, jeigu teisėjo įgaliojimai nebuvo nutraukti.

72 straipsnis. Buvusio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Vyriausiojo administracinio teismo Europos Sąjungos ar tarptautinių teisminių institucijų teisėjo ir teisėjo, kurį Respublikos Prezidentas ir (arba) Lietuvos Respublikos Seimas buvo paskyrę pareigūnu, teisė būti paskirtam teisėju

1. Buvęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, Europos Sąjungos ar tarptautinių teisminių institucijų teisėjas, atitinkantis sveikatos reikalavimus, gali būti iš karto (be kvalifikacinio egzamino ir atrankos) skiriamas bet kurio teismo teisėju.

2. Teisėjas, kurį Respublikos Prezidentas ir (arba) Lietuvos Respublikos Seimas buvo paskyrę pareigūnu, pasibaigus pareigūno įgaliojimų laikui gali būti iš karto (be kvalifikacinio egzamino ir atrankos) skiriamas tos pačios arba žemesnės pakopos teismo, kaip dirbo iki paskyrimo pareigūnu, teisėju, jeigu atitinka šiame įstatyme nustatytus sveikatos reikalavimus.

73 straipsnis. Apribojimai skirti teisėją dirbti į konkretų teismą

Teisėjas negali būti skiriamas dirbti teismo skyriuje arba teisme, kuriame nėra skyrių, jeigu atitinkamai tame teismo skyriuje arba teisme teisėju dirba jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo ar jo sutuoktinio (sugyventinio) tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai), arba broliai, seserys.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TEISĖJŲ PERKĖLIMAS Į KITUS TEISMUS, PASKYRIMAS ŽEMESNĖS PAKOPOS TEISMŲ TEISĖJAIS

74 straipsnis. Teisėjo perkėlimas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą

1. Apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas, praėjus ne mažiau kaip trejiems metams nuo paskyrimo į teisėjo pareigas, arba apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo pirmininkas, pasibaigus jo, kaip teismo pirmininko, įgaliojimų laikui, jo sutikimu gali būti perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą.

2. Sprendžiant teisėjo perkėlimo į kitą teismą klausimą šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais  mutatis mutandis taikoma  57 straipsnyje nustatyta atrankos tvarka.

3. Sprendžiant dėl teisėjų perkėlimo šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, kai į laisvą vietą kitame teisme pretenduoja daugiau kaip vienas pretendentas, įvertinami kiekvieno pretendento profesiniai įgūdžiai, darbo teisėju stažas, specializacija. 

4. Teisėjo sutikimo nereikia prireikus teisėją laikinai perkelti į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, kad būtų užtikrintas šio teismo funkcionavimas (kai šio teismo teisėjas serga, yra laisva teisėjo vieta arba dėl kitų priežasčių šio teismo teisėjas negali atlikti teisėjo pareigų). Taip perkelti teisėją galima ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui ir ne daugiau kaip kartą per trejus metus.

5. Šio straipsnio 4  dalyje numatytais atvejais teisėjas į kitą teismą perkeliamas Respublikos Prezidento dekretu netaikant šio įstatymo 57 straipsnyje nustatytos atrankos tvarkos.

6. Sprendžiant dėl teisėjo perkėlimo šio straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais, įvertinamas perkeliamo teisėjo darbo stažas, specializacija, šeiminė padėtis, atstumas iki vietovės, kurios teritorijoje esančiame teisme yra laisva teisėjo vieta, teisėjo nuomonė ir argumentai dėl galimo perkėlimo, taip pat kitos esminės aplinkybės.

7. Dėl teisėjo perkėlimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba.

8. Teisėjas laikomas perkeltu į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl teisėjo perkėlimo įsigaliojimo dienos.

75 straipsnis. Teisėjo paskyrimas kito žemesnės pakopos teismo teisėju

1. Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apylinkės teismo teisėju.

2. Aukščiausiojo Teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apygardos teismo, apygardos administracinio teismo, apylinkės teismo teisėju. Aukščiausiojo Teismo, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas Apeliacinio teismo teisėju.

3. Šiame straipsnyje numatytais atvejais teisėjas gali būti skiriamas į kitą teismą be kvalifikacinio egzamino ir atrankos.

4. Apeliacinio, apygardos administracinio ir apygardos teismo teisėją žemesnės pakopos teismo teisėju skiria Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos motyvuotu patarimu. Tos pačios procedūros metu svarstomas ir  sprendžiamas ir teisėjo atleidimo iš aukštesnės pakopos teismo teisėjo pareigų klausimas. Apeliacinio teismo teisėjas atleidžiamas iš pareigų ir skiriamas žemesnės pakopos teismo teisėju gavus Seimo pritarimą dėl šio teisėjo atleidimo iš einamų pareigų.

5. Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo teisėją žemesnės pakopos teismo teisėju skiria Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybai motyvuotai patarus, o Apeliacinio teismo teisėju – taip pat ir Seimo pritarimu. Prieš skirdamas Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo teisėją žemesnės pakopos teismo teisėju, Respublikos Prezidentas teikimu kreipiasi į Teisėjų tarybą patarimo dėl teisėjo atleidimo iš aukštesnės pakopos teismo teisėjo pareigų ir jo skyrimo žemesnės pakopos teismo teisėju. Tos pačios procedūros metu Teisėjų taryba motyvuotai pataria Respublikos Prezidentui dėl teisėjo atleidimo iš einamų teisėjo pareigų ir paskyrimo žemesnės pakopos teismo teisėju. Gavęs motyvuotą Teisėjų tarybos patarimą, Respublikos Prezidentas teikimu kreipiasi į Seimą dėl teisėjo atleidimo iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų.

6. Teisėjas laikomas paskirtu kito žemesnės pakopos teismo teisėju nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl teisėjo paskyrimo įsigaliojimo dienos.

VIII SKYRIUS

TEISĖJŲ ATLEIDIMAS IR PAŠALINIMAS IŠ PAREIGŲ

76 straipsnis. Teisėjo atleidimas iš pareigų

1. Teisėjas atleidžiamas iš pareigų šiais atvejais:

1) savo noru;

2) pasibaigus teisėjo įgaliojimų laikui arba sulaukęs įstatymų nustatyto pensinio amžiaus;

3) dėl sveikatos būklės;

4) išrinkus arba jo sutikimu paskyrus į kitas pareigas;

5) kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą;

6) kai įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo jis pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam paskiriama bausmė.

2. Pagrindas atleisti teisėją iš pareigų dėl sveikatos būklės yra tuo atveju, kai teisėjo sveikata neatitinka reikalavimų, patvirtintų vadovaujantis šio įstatymo 51 straipsnio 3 dalimi. Teisėjas taip pat gali būti atleistas iš pareigų dėl sveikatos būklės tais atvejais, kai per vienerius metus serga daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius dvylika mėnesių.

3. Aukščiausiojo Teismo teisėją iš pareigų atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

4. Apeliacinio teismo teisėją Seimo pritarimu iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas.

5. Vyriausiojo administracinio teismo teisėją iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas.

6. Apygardos teismo, apygardos administracinio teismo ir apylinkės teismo teisėjus iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas.

7. Dėl teisėjo atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba, išskyrus atvejus, kai teisėjas yra paskiriamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju, išrenkamas Respublikos Prezidentu arba Lietuvos Respublikos Seimo nariu arba paskiriamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariu.

8. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių Teisėjų tarybos patarimu buvo pratęsti teisėjo įgaliojimai, Respublikos Prezidentui atleidžiant teisėją iš pareigų Teisėjų tarybos patarimo nereikia.

9. Sprendimas dėl teisėjo atleidimo iš pareigų per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

77 straipsnis. Teisėjo pašalinimas iš pareigų

1. Aukščiausiojo Teismo teisėją, Apeliacinio teismo teisėją už šiurkštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimą arba teisėjo priesaikos sulaužymą, arba paaiškėjus, kad teisėjas padarė nusikalstamą veiką, Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka. Šiuo atveju Teisėjų tarybos patarimo nereikia.

2. Seimo nutarimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytam teisėjui pradėjus Seime apkaltą, teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki Seimo sprendimo apkaltos procese priėmimo. Jei Seimas per apkaltą teisėjo iš pareigų nepašalina, šio teisėjo įgaliojimai atnaujinami ir jam sumokamas darbo užmokestis už įgaliojimų sustabdymo laiką, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

3. Teisėjui, kurio Seimas per apkaltą nepašalina teisėjo iš pareigų, gali būti taikoma drausminė atsakomybė šio įstatymo X skyriuje nustatyta tvarka.

IX SKYRIUS

TEISMŲ PIRMININKAI, PIRMININKŲ PAVADUOTOJAI,

SKYRIŲ PIRMININKAI

78 straipsnis. Apylinkės teismo, apygardos teismo, apygardos administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko skyrimas

1. Apylinkės teismo, apygardos teismo, apygardos administracinio teismo pirmininkus, šių teismų pirmininkų pavaduotojus, skyrių pirmininkus skiria Respublikos Prezidentas motyvuotu Teisėjų tarybos patarimu.

2. Apylinkės teismo, apygardos teismo, apygardos administracinio teismo pirmininkai, šių teismų pirmininkų pavaduotojai, skyrių pirmininkai skiriami penkeriems metams.

79 straipsnis. Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko skyrimas

1. Apeliacinio teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų Seimo pritarimu skiria Respublikos Prezidentas.

2. Apeliacinio teismo skyrių pirmininkus iš šio teismo teisėjų Seimo pritarimu skiria Respublikos Prezidentas.

3. Dėl Apeliacinio teismo pirmininko, skyrių pirmininkų skyrimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba.

4. Apeliacinio teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai skiriami penkeriems metams.

80 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo skyrimas

1.       Vyriausiojo administracinio teismo pirmininką, pirmininko pavaduotoją skiria Respublikos Prezidentas motyvuotu Teisėjų tarybos patarimu.

2.       Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas skiriami penkeriems metams.

81 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyriaus pirmininko skyrimas

1. Aukščiausiojo Teismo pirmininką, skyrių pirmininkus iš šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Dėl Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyrių pirmininkų teikimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba.

2. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai skiriami penkeriems metams.

82 straipsnis. Teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, teismų skyrių pirmininkų atrankos ypatumai

1. Teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, teismų skyrių pirmininkų kandidatūros parenkamos ir svarstomos mutatis mutandis taikant 57 straipsnio 1–10 dalyse nustatytą atrankos tvarką.

2. Atrenkant  pretendentus į teismų administravimo pareigas, įvertinami kiekvieno pretendento  administraciniai organizaciniai gebėjimai, administracinio darbo stažas ir patirtis, papildomai gali būti atsižvelgiama į atitinkamo teismo teisėjų kolektyvo nuomonę.

83 straipsnis. Teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko statusas

1. Teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir skyriaus pirmininkas, vykdydami teisingumą, turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir kiti teisėjai.

2. Teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir skyriaus pirmininko papildomas procesines teises ir pareigas nustato įstatymai.

3. Teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir skyriaus pirmininko administravimo įgaliojimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

4. Teisėjas tos pačios pakopos teisme į tas pačias – teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko – pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Po dviejų iš eilės kadencijų teisėjas į tos pačios pakopos teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas gali būti skiriamas, jei po jo antros kadencijos pabaigos yra praėję ne mažiau kaip penkeri metai.

84 straipsnis. Teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko atleidimas iš pareigų

1. Teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, skyriaus pirmininkas iš pareigų atleidžiamas:

1) pasibaigus jo, kaip teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko, įgaliojimų laikui, jeigu jis nepaskiriamas iš naujo;

2) jeigu jo veiklos vertinimo metu yra nustatyta, kad jis netinkamai atlieka įstatymų nustatytas administravimo funkcijas;

3) savo noru;

4) jeigu jis atleidžiamas iš teisėjo pareigų šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nustatytais teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindais.

2. Aukščiausiojo Teismo pirmininką, skyriaus pirmininką iš pareigų atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

3. Apeliacinio teismo pirmininką, skyriaus pirmininką iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.

4. Vyriausiojo administracinio teismo pirmininką, pirmininko pavaduotoją iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas.

5. Apygardos teismo pirmininką ir skyriaus pirmininką, apygardos administracinio teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją, apylinkės teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas.

6. Dėl šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytų teisėjų atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba, išskyrus atvejus, kai teisėjas yra paskiriamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Tesimo teisėju, išrenkamas Respublikos Prezidentu arba Lietuvos Respublikos Seimo nariu arba paskiriamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariu.

85 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko pašalinimas iš pareigų

1. Aukščiausiojo Teismo pirmininką, Apeliacinio teismo pirmininką už šiurkštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimą arba teisėjo priesaikos sulaužymą arba paaiškėjus, kad jis padarė nusikalstamą veiką, Seimas gali pašalinti iš teismo pirmininko ir teisėjo pareigų apkaltos proceso tvarka. Šiuo atveju Teisėjų tarybos patarimo nereikia.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pašalinimo iš pareigų tvarka gali būti taikoma ir Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo skyrių pirmininkams.

3. Seimo nutarimu šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytam teisėjui pradėjus Seime apkaltą, jo įgaliojimai sustabdomi iki Seimo sprendimo apkaltos procese priėmimo. Jei Seimas per apkaltą teismo pirmininko, skyriaus pirmininko iš pareigų nepašalina, jo įgaliojimai atnaujinami ir jam sumokamas darbo užmokestis už įgaliojimų sustabdymo laiką.

4. Jeigu Seimas per apkaltą teismo pirmininko, skyriaus pirmininko iš pareigų nepašalina, jam gali būti taikoma drausminė atsakomybė šio įstatymo X skyriuje nustatyta tvarka.

X SKYRIUS

TEISĖJŲ DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ

86 straipsnis. Teisėjo drausminė atsakomybė

1. Teisėjas drausmine tvarka atsako Teisėjų garbės teisme.

2. Teisėjas gali atsakyti drausmine tvarka už šiuos nusižengimus:

1) teisėjo vardą žeminantį poelgį;

2) kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą;

3) administracinio teisės pažeidimo padarymą;

4) įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymą.

3. Teisėjo vardą žeminantis poelgis – Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas ir (arba) kenkiama teisminės valdžios autoritetui. Teisėjo vardą žeminančiu poelgiu taip pat pripažįstamas aiškiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties.

87 straipsnis. Drausmės bylos iškėlimas

1. Drausmės byla teisėjui turi būti iškelta tuoj pat, kai paaiškėja šio įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią apie nusižengimą sužinojo turinti teisę iškelti drausmės bylą Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Į šį laikotarpį neįskaitomas laikas, kurį teisėjas nedirbo dėl ligos arba atostogų (įskaitant kvalifikacijos kėlimo, tikslines ir persikėlimo atostogas), teisėjo įgaliojimų sustabdymo laikotarpis, taip pat apkaltos Seime dėl teisėjo pašalinimo iš pareigų laikas.

2. Drausmės bylos iškelti negalima praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo nusižengimo padarymo. Į šį laikotarpį neįskaitomas teisėjo įgaliojimų sustabdymo laikotarpis ir apkaltos Seime dėl teisėjo pašalinimo iš pareigų laikas.

3. Siūlyti iškelti drausmės bylą teisėjui, išskyrus Teisėjų tarybos ir Teisėjų garbės teismo narius, turi teisę Teisėjų taryba, taip pat teismo, kuriame dirba teisėjas, arba aukštesnės pakopos teismo pirmininkas. Siūlyti iškelti drausmės bylą Teisėjų tarybos ar Teisėjų garbės teismo nariui turi teisę tik Teisėjų taryba. Turintis teisę siūlyti iškelti drausmės bylą subjektas motyvuotą teikimą dėl drausmės bylos teisėjui iškėlimo pateikia Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.

4. Teisėjų etikos ir drausmės komisija, gavusi šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų siūlymus arba šio įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nurodytą medžiagą, turi teisę iškelti drausmės bylą teisėjui.

5. Iškelta drausmės byla perduodama Teisėjų garbės teismui. Apie atsisakymą iškelti drausmės bylą pranešama pasiūliusiam iškelti drausmės bylą subjektui.

6. Kai drausmės byla teisėjui iškeliama dėl konkrečios jo nagrinėjamos bylos, teisėjas nuo šios bylos nagrinėjimo nušalinamas.

7. Jeigu teisėjui iškėlus drausmės bylą Seime pradedama teisėjo apkalta dėl jo pašalinimo iš pareigų, teisėjo drausmės bylos nagrinėjimas Teisėjų garbės teisme sustabdomas. Jeigu Seimas per apkaltą teisėjo iš pareigų nepašalina, Teisėjų garbės teismas atnaujina teisėjo drausmės bylos nagrinėjimą ir priima šio įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 arba 2 punkte numatytą sprendimą.

88 straipsnis. Teisėjų garbės teismo sprendimai

1. Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, sprendimu gali:

1) nutraukti drausmės bylą, nes nėra drausminės atsakomybės pagrindo arba praleistas terminas drausmės bylai iškelti;

2) paskirti drausminę nuobaudą arba drausminės nuobaudos neskirti;

3) pasiūlyti Respublikos Prezidentui šio įstatymo 76 straipsnyje nustatyta tvarka atleisti teisėją iš pareigų arba kreiptis į Seimą dėl apkaltos teisėjui.

2. Apie priimtus sprendimus Teisėjų garbės teismas praneša Respublikos Prezidentui ir Teisėjų tarybai.

3. Teisėjų garbės teismo sprendimas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte, įsiteisėja pasibaigus jo apskundimo terminui, jeigu skundas dėl sprendimo nebuvo paduotas. Teisėjų garbės teismo sprendimas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte,  per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui. Skundą turi teisę paduoti teisėjas, kuriam iškelta drausmės byla, ir pasiūlęs iškelti drausmės bylą subjektas. Skundo padavimas sustabdo Teisėjų garbės teismo sprendimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte,  įsiteisėjimą. Šiuo atveju Teisėjų garbės teismo sprendimas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte,  įsiteisėja Aukščiausiajam Teismui išnagrinėjus bylą, jeigu sprendimas paliekamas nepakeistas. Aukščiausiojo Teismo priimtas naujas sprendimas teisėjo drausmės byloje įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Skundą dėl Teisėjų garbės teismo sprendimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte,  nagrinėja išplėstinė penkių teisėjų kolegija, kurią sudaro Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Į šią išplėstinę teisėjų kolegiją negali būti įtraukiami iškelti drausmės bylą pasiūlęs teisėjas, Teisėjų tarybos narys, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys ir Teisėjų garbės teismo narys. Skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai išplėstinė teisėjų kolegija nusprendžia nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nagrinėjant skundą, tikrinamas Teisėjų garbės teismo sprendimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte,  teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau nauji įrodymai netiriami. Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

4. Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs skundą, gali:

1)   palikti Teisėjų garbės teismo sprendimą nepakeistą;

2)      panaikinti Teisėjų garbės teismo sprendimą ir drausmės bylą grąžinti nagrinėti iš naujo (šiuo atveju Teisėjų garbės teismui Aukščiausiojo Teismo motyvai yra privalomi);

3)      panaikinti Teisėjų garbės teismo sprendimą ir paskirti kitą drausminę nuobaudą;

4)      panaikinti Teisėjų garbės teismo sprendimą ir nutraukti drausmės bylą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais.

5. Aukščiausiasis Teismas negali priimti sprendimo, pabloginančio teisėjo, kuriam iškelta drausmės byla, padėtį, išskyrus atvejus, kai byloje yra paduodami keli skundai. Jei skundą paduoda tik subjektas, turintis teisę siūlyti iškelti drausmės bylą, ir Aukščiausiasis Teismas skundą pripažįsta pagrįstu, Aukščiausiasis Teismas privalo grąžinti drausmės bylą nagrinėti iš naujo (toks Aukščiausiojo Teismo sprendimas nelaikomas pabloginančiu teisėjo, kuriam iškelta drausmės byla, padėtį).

6. Jeigu teisėjui yra priimtas šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas Teisėjų garbės teismo sprendimas, bet Respublikos Prezidentas arba Seimas to teisėjo iš pareigų neatleidžia, Teisėjų garbės teismas atnaujina jo drausmės bylos nagrinėjimą ir gali paskirti vieną iš šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 – 4  punktuose numatytų nuobaudų.

7. Teisėjų garbės teismo išnagrinėta drausmės byla saugoma kartu su teisėjo asmens byla.

8. Šio straipsnio nustatyta tvarka priimti ir įsiteisėję sprendimai drausmės bylose skelbiami atskiroje Nacionalinės teismų administracijos tinklalapio internete skiltyje, išskyrus atvejus, kai tai pažeistų valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį arba asmens privataus gyvenimo apsaugą.

89 straipsnis. Teisėjų garbės teismo skiriamos drausminės nuobaudos

1. Teisėjų garbės teismas gali skirti vieną iš šių drausminių nuobaudų:

1) pareikšti pastabą;

2) pareikšti papeikimą;

3) pareikšti griežtą papeikimą;

4) sumažinti teisėjo darbo užmokestį.

2. Teisėjo darbo užmokestis gali būti sumažintas iki vienerių metų, per šį laikotarpį kiekvieną mėnesį iš teisėjo darbo užmokesčio atskaitant iki 30 procentų.

90 straipsnis. Drausminės nuobaudos galiojimas

Teisėjų garbės teismo įsiteisėjusiu sprendimu paskirta drausminė nuobauda galioja vienerius metus. Vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo Teisėjų garbės teismo sprendimo įsiteisėjimo. Jeigu teisėjui sumažintas darbo užmokestis, tai šiame straipsnyje nustatytas vienerių metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo paskutinės išskaitos iš teisėjo darbo užmokesčio dienos.

XI SKYRIUS

TEISĖJŲ  VEIKLOS  VERTINIMAS

91 straipsnis. Teisėjų veiklos vertinimo tikslai

1. Teisėjų veikla vertinama siekiant išsiaiškinti teisėjų, taip pat teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų (toliau šiame skyriuje kartu visi vadinami teisėjais) turimų profesinių žinių ir įgūdžių lygį, gebėjimus teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, dalyvauti administraciniame teismo darbe ir jį organizuoti, nustatyti stipriąsias ir silpnąsias teisėjų veiklos sritis ir juos skatinti tobulinti profesinius gebėjimus.

2. Teisėjų veiklos vertinimo rezultatai naudojami šiais tikslais:

1) organizuojant tinkamą teisėjų mokymą (nustatant mokymo kryptis, sudarant ir tobulinant teisėjų mokymo programas, parenkant mokymo būdus ir pan.);

2) objektyviai sprendžiant teisėjų paaukštinimo ir teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo naujam įgaliojimų laikui klausimus, siekiant nustatyti, ar pretenduojantis į aukštesnes pareigas teisėjas arba naują įgaliojimų laiką teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, skyriaus pirmininkas atitinka kandidatui keliamus reikalavimus, taip pat objektyviai tarpusavyje palyginant kelis kandidatus;

3) skatinant teisėjus tobulinti kvalifikaciją;

4) tobulinant teismų administravimą.

3. Jeigu teisėjų veiklos vertinimo metu paaiškėja šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalies 5 ar 6 punkte, 84 straipsnio 1 dalyje arba 86 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, tai gali būti pagrindas pradėti atskirą tyrimą dėl galimybės patraukti teisėją drausminėn atsakomybėn, jį atleisti arba pašalinti iš pareigų šio įstatymo 87 straipsnyje arba 76 ar 77 straipsniuose nustatyta tvarka.

92 straipsnis. Teisėjų veiklos vertinimo rūšys

1. Teisėjų veiklos vertinimo rūšys yra šios:

1) periodinis teisėjų veiklos vertinimas;

2) neeilinis teisėjų veiklos vertinimas.

2. Pirmą kartą teisėjo veikla vertinama praėjus trejiems metams nuo jo paskyrimo į teisėjo pareigas. Po to teisėjo veikla vertinama periodiškai kas penkeri metai.

3. Neeilinis teisėjo veiklos vertinimas atliekamas sprendžiant teisėjo paaukštinimo ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko skyrimo naujam įgaliojimų laikui klausimus, paties teisėjo prašymu arba kai dažnai kartojasi teisėjo veiklos trūkumai.

93 straipsnis. Teisėjų veiklos vertinimo tvarka

1. Teisėjų veiklos vertinimo metu kompleksiškai vertinama teisėjo profesinė veikla ir asmeninės savybės, tik tiesiogiai susijusios su teisėjo funkcijų atlikimu.

2. Teisėjų veiklos vertinimo tvarką nustato Teisėjų taryba.

3. Teisėjų veiklos vertinimo tvarka turi atitikti teisinio tikrumo ir apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių ir kitus šiame įstatyme nurodytus principus, sudaryti sąlygas visapusiškai ir objektyviai įvertinti teisėjų pareigūnų profesinę veiklą. Teisėjų veikos vertinimo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose, be kitų nuostatų, turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta:

1) teisėjų veiklos vertinimo periodiškumas;

2) detalizuoti neeilinio teisėjų veiklos vertinimo pagrindai;

3) turintys teisę inicijuoti neeilinį teisėjo veiklos vertinimą subjektai;

4) teisėjų veiklos vertinimo ribos;

5) teisėjų veiklos vertinimo metodika, trukmė ir procedūra;

6) teisėjų veiklos vertinimo kriterijai;

7) teisėjų veiklos vertinimui reikalingų duomenų gavimo būdai.

4. Teisėjų veiklos vertinimą atlieka Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija prie Teisėjų tarybos (toliau – Vertinimo komisija). Vertinimo komisija sudaroma Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui iš septynių narių: trys iš jų turi būti ne teisėjai. Keturis šios komisijos narius renka Teisėjų taryba, tris skiria Respublikos Prezidentas. Vertinimo komisijos pirmininką iš paskirtų Vertinimo komisijos narių renka Teisėjų taryba. Vertinimo komisijos veiklą aptarnauja Nacionalinė teismų administracija.

5. Teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas, inicijavęs teisėjo neeilinį vertinimą (toliau šiame straipsnyje – neeilinio vertinimo iniciatorius), jeigu jis yra Vertinimo komisijos narys, turi nusišalinti nuo šio teisėjo veiklos vertinimo. Neeilinio vertinimo iniciatorius ir vertinant šio teisėjo veiklą dalyvavęs Vertinimo komisijos narys negali priimti sprendimų dėl šio teisėjo karjeros.

6. Vertinant teisėjų veiklą, turi būti atsižvelgiama į kiekybinius ir kokybinius teisėjo profesinės veiklos rodiklius, į dalykines ir asmenines teisėjo savybes, į jurisdikcinę ir nejurisdikcinę teisėjo veiklą.

7. Vertinimo komisijos narių darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

94 straipsnis. Teisėjų veiklos vertinimo finansavimas

Teisėjų veiklos vertinimą finansuoja valstybė. Tam tikslui Nacionalinei teismų administracijai pagal atskirą programą numatomos valstybės biudžeto lėšos.

95 straipsnis. Teisėjų veiklos vertinimo rezultatų apskundimas

1. Su teisėjo veiklos vertinimo rezultatais pasirašytinai turi būti supažindintas teisėjas, kurio veikla buvo vertinama.

2. Teisėjas, kurio veikla buvo vertinama, turi teisę per vieną mėnesį nuo jo supažindinimo su veiklos vertinimo rezultatais dienos šiuos rezultatus apskųsti Teisėjų tarybai.

96 straipsnis. Teisėjų veiklos vertinimo rezultatų naudojimas

1. Jeigu teisėjų veiklos vertinimo metu paaiškėja šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalies 5 ar 6 punkte, 84 straipsnio 1 dalyje arba 86 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, teisėjų veiklos vertinimo rezultatai gali būti pagrindas pradėti atskirą tyrimą dėl galimybės patraukti teisėją drausminėn atsakomybėn, jį atleisti arba pašalinti iš pareigų šio įstatymo 87 straipsnyje arba 76 ar 77 straipsniuose nustatyta tvarka.

2. Teisėjų veiklos vertinimo medžiaga gali būti naudojama nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų. 

XII SKYRIUS

KANDIDATŲ Į TEISĖJUS, TEISĖJŲ IR TEISMO TARNAUTOJŲ MOKYMAS

97 straipsnis. Kandidatų į teisėjus ir teisėjų mokymo rūšys

1. Kandidatams į teisėjus jų stažuotės metu organizuojamas įvadinis mokymas – profesinių įgūdžių įgijimas.

2. Teisėjams organizuojamas nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas – specialių profesinių žinių plėtimas ir įgūdžių tobulinimas. Kvalifikacijos tobulinimas paprastai vyksta pagal metinius teisėjų kvalifikacijos tobulinimas planus. Prireikus gali būti organizuojamas papildomas kvalifikacijos tobulinimas.

98 straipsnis. Kandidatų į teisėjus ir teisėjų mokymo organizavimas

1. Kandidatų į teisėjus ir teisėjų mokymą organizuoja Teisingumo ministerija, įgyvendina – Teisingumo ministerijos įsteigta specializuota mokymo įstaiga. Papildomą kvalifikacijos tobulinimą  gali organizuoti ir teismai.

2. Kandidatų į teisėjus ir teisėjų mokymo organizavimo taisykles, mokymo programas, metinius kvalifikacijos tobulinimo planus ir kvalifikacinius reikalavimus lektoriams tvirtina Teisėjų taryba teisingumo ministro teikimu.

99 straipsnis. Kandidatų į teisėjus ir teisėjų mokymo finansavimas

1. Kandidatų į teisėjus ir teisėjų mokymą finansuoja valstybė. Lėšos kandidatų į teisėjus ir teisėjų mokymui organizuoti, metodinei medžiagai rengti ir leisti, kitoms mokymo išlaidoms numatomos Teisingumo ministerijai pagal atskirą programą.

2. Papildomam teisėjų kvalifikacijos tobulinimui skirtos lėšos gali būti numatomos ir teismų išlaidų sąmatose.

100 straipsnis. Teismo tarnautojų mokymas

1. Teismo tarnautojų mokymą nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Rengiant ir tvarkant teismo tarnautojų mokymo programas, organizuojant jų mokymą, be Valstybės tarnybos įstatyme numatytų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, dalyvauja ir Teisingumo ministerija.

2. Specialioms profesinėms žinioms plėsti ir įgūdžiams tobulinti teismo pirmininko, skyriaus pirmininko patarėjai, teisėjo padėjėjai ir teismo konsultantai gali dalyvauti teisėjų mokymuose. Lėšos šiam papildomam teismo pirmininko, skyriaus pirmininko patarėjų, teisėjo padėjėjų ir teismo konsultantų mokymui skiriamos Teisingumo ministerijai pagal atskirą programą; šios lėšos taip pat gali būti skiriamos teismams pagal atskiras programas.

XIII SKYRIUS

TEISĖJŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS

101 straipsnis. Teisėjų socialinės garantijos ir jų nustatymo principai

1. Teisėjų socialinės garantijos užtikrina jų nepriklausomumą ir orumą.

2. Teisėjų socialines garantijas nustato šis ir kiti įstatymai.

3. Teisėjų socialinių garantijų sistemą sudaro teisėjo darbo užmokestis, atostogos, valstybinis socialinis draudimas, pensinis aprūpinimas, išmokos, kompensacijos ir kitos socialinės garantijos.

4.  Draudžiama mažinti teisėjų darbo užmokestį ir riboti kitas jų socialines garantijas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

5. Teisėjo socialinės garantijos gali būti mažinamos ar ribojamos tik įstatymu. Visais atvejais turi būti nepažeistas teismų nepriklausomumas ir sudarytos tinkamos sąlygos teismams vykdyti teisingumą.

102 straipsnis. Teisėjų darbo užmokestis

Teisėjų darbo užmokestį nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.

103 straipsnis. Teisėjo darbo stažas

1. Teisėjo darbo stažas skaičiuojamas nuo paskirto teisėjo pirmos darbo bet kuriame Lietuvos teisme dienos.

2. Į teisėjo darbo stažą atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir darbo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju, Europos Sąjungos bei tarptautinių teisminių institucijų teisėju stažas.

3. Į teisėjo darbo stažą teisėjo valstybinei pensijai gauti įskaitomas ir darbo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju taip pat Europos Sąjungos ir tarptautinių teisminių institucijų teisėju stažas, jeigu už darbą šių institucijų teisėjais pensinis draudimas nėra nustatytas kituose teisės aktuose.

104 straipsnis. Teisėjų atostogos

1. Teisėjams suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos. Teisėjams  už kiekvienus paskesnius darbo teisėju metus suteikiama papildomai po vieną kalendorinę dieną atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali viršyti 56 kalendorinių dienų. 

2. Išimties atvejais teisėjas jo sutikimu gali būti atšauktas iš atostogų. Nepanaudotos kasmetinės atostogos teisėjui suteikiamos kitu laiku.

3. Be šio įstatymo nustatytų atostogų, teisėjai taip pat turi teisę į Darbo kodekso nustatytas tikslines atostogas.

4. Teisėjams, teismo skyrių pirmininkams teismo pirmininkas, o teismų pirmininkams Respublikos Prezidentas gali suteikti iki vienerių metų atostogas kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju teisėjui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas; atostogų kvalifikacijai tobulinti laikas įskaitomas į teisėjo darbo stažą. Pasinaudoti atostogomis kvalifikacijai tobulinti teisėjas gali vieną kartą per penkerius metus.

5. Teisėjui dėl šio įstatymo 74 straipsnyje nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje skiriama iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį teisėjui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.

6. Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkams atostogas suteikia Respublikos Prezidentas.

7. Kitų teismų pirmininkams atostogas suteikia atitinkamo aukštesnės pakopos teismo pirmininkas. Teismo pirmininko pavaduotojui, skyriaus pirmininkui ir kitiems teisėjams atostogas suteikia atitinkamo teismo pirmininkas.

105 straipsnis. Teisėjų valstybinis socialinis draudimas

Teisėjai privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, privalomuoju sveikatos draudimu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka bei sąlygomis. 

106 straipsnis. Pašalpos

Teisėjui, kurio materialinė padėtis sunki dėl jo ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės, gali būti skiriama pašalpa iki 5 bazinių dydžių, kuriais vadovaujantis apskaičiuojama teisėjo pareiginė alga. Pašalpą skiria teismo pirmininkas iš teisėjų darbo užmokesčiui skirtų lėšų.

107 straipsnis. Teisėjų pensinis aprūpinimas

1. Teisėjų pensinį aprūpinimą nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, Valstybinių pensijų įstatymas ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas.

2. Teisėjas teisę į valstybinę teisėjo pensiją įgyja sulaukęs 60 metų arba kai jam nustatytas nuo 0 iki 40 procentų darbingumo lygis ir jeigu jis atitinka kitus Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme nustatytus reikalavimus.

108 straipsnis. Kompensacijos teisėjo mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais

1. Teisėjas pripažįstamas žuvusiu atliekant teisėjo pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su teisėjo pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo teisėjo žūties (mirties) priežastis, įvyko jam atliekant įstatymų nustatytas teisėjo pareigas arba dėl šių pareigų atlikimo, išskyrus atvejus, kai teisėjas žuvo (mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat kai teisėjo žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jei teisėjas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su teisėjo pareigų atlikimu. Teisėjas pripažįstamas žuvusiu atliekant teisėjo pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su teisėjo pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Teisėjo, žuvusio atliekant teisėjo pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su teisėjo pareigų atlikimu, šeimos nariams: sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), kol jiems sueis 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sueis 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jei jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei), – lygiomis dalimis per vienerius metus išmokama 120 mirusio teisėjo vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija.

3. Teisėjas, žuvęs atliekant teisėjo pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su teisėjo pareigų atlikimu, laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Teisėjo, kuris užsienyje žuvo atlikdamas teisėjo pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su teisėjo pareigų atlikimu, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka. Paramos teikimo teisėjo, žuvusio ar mirusio užsienyje dėl priežasčių, nesusijusių su teisėjo pareigų atlikimu, palaikams pervežti į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė.

4. Teisėjui, kuriam buvo sutrikdyta sveikata dėl priežasčių, susijusių su teisėjo pareigų atlikimu, išmokama kompensacija. Nustatomos šios kompensacijos:

1) nedarbingiems asmenims ir senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, – 60 teisėjo vidutinių darbo užmokesčių dydžio;

2) iš dalies darbingiems asmenims, kuriems nustatytas nuo 30 iki 40 procentų darbingumo lygis, ir senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, – 48 teisėjo vidutinių darbo užmokesčių dydžio;

3) iš dalies darbingiems asmenims, kuriems nustatytas nuo 45 iki 55 procentų darbingumo lygis, ir senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis, – 36 teisėjo vidutinių darbo užmokesčių dydžio;

4) darbingiems asmenims, kuriems nustatytas nuo 60 iki 80 procentų darbingumo lygis, – 30 teisėjo vidutinių darbo užmokesčių dydžio;

5) dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo – 24 teisėjo vidutinių darbo užmokesčių dydžio;

6) dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo – 18 teisėjo vidutinių darbo užmokesčių dydžio;

7) dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo – 12 teisėjo vidutinių darbo užmokesčių dydžio;

5. Kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo gavusiam teisėjui, kuris vėliau dėl šio sveikatos sutrikdymo tapo neįgalus, sumokamas pagal neįgalumo lygį priklausančios kompensacijos ir gautos kompensacijos skirtumas. 

6. Šiame straipsnyje nurodytos kompensacijos mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

109 straipsnis. Kitos teisėjų socialinės garantijos

1. Teisėjui žuvus neatliekant teisėjo pareigų arba mirus dėl priežasčių, nesusijusių su teisėjo pareigų atlikimu,  jo šeimos nariams, nurodytiems šio įstatymo 108 straipsnio 2 dalyje, lygiomis dalimis išmokama jo 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.

2. Teisėjui, pašalintam iš pareigų apkaltos proceso tvarka arba atleistam įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, kuriuo teisėjas pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam paskiriama bausmė, arba kita įstatymų nustatyta tvarka pripažintam įvykdžius nusikalstamą veiką arba pažeminus teisėjo vardą, išeitinė išmoka nemokama.

3. Teisėjui, perkeltam į kitą tos pačios pakopos teismą šio įstatymo 74 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos su perkėlimu susijusios išlaidos.

4. Teisėjui, paskirtam žemesnės pakopos teismo teisėju šio įstatymo 42 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju, prie darbo užmokesčio tris mėnesius pridedamas iki paskyrimo žemesnės pakopos teismo teisėju gauto ir po paskyrimo gaunamo darbo užmokesčio skirtumas.

5. Teisėjams užtikrinama galimybė valstybės lėšomis plėsti savo žinias, reikalingas teisėjo pareigoms atlikti, ir tobulinti profesinę kvalifikaciją.

XIV SKYRIUS

KANDIDATŲ Į TEISĖJUS SOCIALINĖS GARANTIJOS

110 straipsnis. Kandidatų į teisėjus darbo užmokestis ir veiklos garantijos

1. Kandidatams stažuotės metu mokamas 80 procentų apylinkės teismo teisėjui nustatytos pareiginės algos dydžio darbo užmokestis. 

2. Atlikęs kandidato stažuotę kandidatas, kol atsiras laisva teisėjo vieta ir jis bus paskirtas teisėju, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę grįžti į iki kandidato stažuotės eitas valstybės tarnautojo, advokato, prokuroro pareigas.

3. Neatlikęs kandidato stažuotės arba nutraukęs kandidato stažuotę asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę grįžti dirbti į iki kandidato stažuotės eitas valstybės tarnautojo, advokato, prokuroro pareigas.

4. Kandidato stažuotės laikas yra įskaitomas į teisinio darbo stažą.

5. Kai kandidatas atlieka stažuotę teisme, kuris yra savivaldybės, nutolusios nuo jo gyvenamosios vietos savivaldybės administracinės ribos ne mažiau kaip 100 km, teritorijoje, ir jis nuosavybės teise neturi gyvenamosios patalpos savivaldybės, kurioje yra teismas, teritorijoje, kandidatui sumokama vienkartinė jo mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.

IV DALIS

ADMINISTRAVIMAS TEISMUOSE IR TEISMŲ SAVIVALDA

XIV SKYRIUS

ADMINISTRAVIMAS TEISMUOSE

PIRMASIS SKIRSNIS

TEISMŲ PIRMININKŲ, PIRMININKŲ PAVADUOTOJŲ,

SKYRIŲ PIRMININKŲ ĮGALIOJIMAI ADMINISTRAVIMO SRITYJE

111 straipsnis. Bendrosios administravimo teismuose nuostatos

1. Administravimą teismuose sudaro teismo organizacinė veikla (vidinis teismo administravimas) ir jos priežiūra.

2. Administravimas teismuose negali pažeisti teisėjų nepriklausomumo principo.

3. Administravimo teismuose nuostatus tvirtina Teisėjų taryba.

112 straipsnis. Vidinis teismo administravimas

1. Teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir skyriaus pirmininkas šio ir kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja teisėjų darbą.

2. Teismo pirmininkas paskirsto teisėjus į teismo skyrius, nustato teisėjų specializaciją atskirų kategorijų byloms nagrinėti, paveda atlikti specialias teisėjo funkcijas, prireikus organizuoja papildomą teisėjų kvalifikacijos tobulinimą.

3. Teismo skyriaus darbui vadovauja ir už tinkamą skyriui priskirtų funkcijų atlikimą atsako skyriaus pirmininkas. Be to, skyriaus pirmininkas ir teismo pirmininko pavaduotojas atsako už tą teismo organizacinio darbo sritį, kurią jiems paveda teismo pirmininkas arba nustato šis ir kiti įstatymai.

4. Teismo pirmininkas organizuoja ir prižiūri administravimą teisme, kontroliuoja, kaip laikomasi Teisėjų etikos kodekso reikalavimų. Teismo pirmininkas tiria asmenų skundus dėl to teismo pirmininko pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų padarytų Teisėjų etikos kodekso pažeidimų ir, kai yra pagrindas, siūlo iškelti drausmės bylą, suinteresuotiems asmenims praneša tyrimo rezultatus, atlieka kitas jam priskirtas teismo administravimo funkcijas.

5. Teismo pirmininkas jam priskirtas administravimo funkcijas prireikus gali pavesti  atlikti teismo pirmininko pavaduotojui (pavaduotojams), skyrių pirmininkams, kitiems teisėjams.

113 straipsnis. Teismų organizacinės veiklos priežiūra

1. Organizacinės veiklos priežiūrą atlieka:

1) apylinkių teismų – atitinkamo apygardos teismo pirmininkas;

2) apygardų teismų – Apeliacinio teismo pirmininkas;

3) apygardų administracinių teismų – Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas;

4) Vyriausiojo administracinio teismo, Apeliacinio teismo, Aukščiausiojo Teismo – šių teismų pirmininkai.

2. Teismo pirmininkas jam priskirtas teismo organizacinės veiklos priežiūros funkcijas prireikus gali pavesti atlikti teismo pirmininko pavaduotojui (pavaduotojams), skyrių pirmininkams, kitiems teisėjams.

114 straipsnis. Teismo pirmininko, skyriaus pirmininko pavadavimas

1. Kai nėra apygardos teismo, Apeliacinio teismo ar Aukščiausiojo Teismo pirmininko, šias pareigas eina to teismo pirmininko paskirtas skyriaus pirmininkas arba didesnį teisėjo darbo stažą tame teisme turintis skyriaus pirmininkas, jeigu teismo pirmininkas jį pavaduojančio teisėjo nepaskyrė.

2. Kai nėra skyriaus pirmininko, šias pareigas eina teismo pirmininko paskirtas to skyriaus teisėjas arba didžiausią teisėjo darbo stažą tame teisme turintis to skyriaus teisėjas, jeigu teismo pirmininkas jį pavaduojančio teisėjo nepaskyrė.

3. Kai nėra apygardos administracinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, šias pareigas eina atitinkamo teismo pirmininko pavaduotojas arba atitinkamo teismo pirmininko paskirtas teisėjas. Kai apygardos administraciniame teisme, kuriame yra du ar daugiau teismo pirmininko pavaduotojų, nėra apygardos administracinio teismo pirmininko, šias pareigas eina teismo pirmininko paskirtas jo pavaduotojas arba didesnį teisėjo darbo stažą tame teisme turintis teismo pirmininko pavaduotojas, jeigu teismo pirmininkas jį pavaduojančio teisėjo nepaskyrė. Jeigu apygardos administraciniame teisme, kuriame nėra teismo pirmininko pavaduotojo pareigybės, nėra teismo pirmininko, jo pareigas Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas paveda laikinai eiti vienam iš to teismo teisėjų.

4. Kai nėra apylinkės teismo pirmininko, šias pareigas eina šio teismo pirmininko pavaduotojas. Kai apylinkės teisme, kuriame yra du ar daugiau teismo pirmininko pavaduotojų, nėra apylinkės teismo pirmininko, šias pareigas eina teismo pirmininko paskirtas jo pavaduotojas arba didesnį teisėjo darbo stažą turintis teismo pirmininko pavaduotojas, jeigu teismo pirmininkas jį pavaduojančio teisėjo nepaskyrė. Kai apylinkės teisme, kuriame nėra teismo pirmininko pavaduotojo pareigybės, nėra teismo pirmininko, jo pareigas tam tikro apygardos teismo pirmininkas paveda laikinai eiti vienam iš to apylinkės teismo teisėjų.

ANTRASIS SKIRSNIS

TEISMO STRUKTŪRA

115 straipsnis. Teismo vadovai

1. Teismo, kaip valstybės valdžios institucijos ir biudžetinės įstaigos, vadovas yra teismo pirmininkas.

2. Teismo kancleris yra karjeros valstybės tarnautojas, pavaldus teismo pirmininkui.

3. Teismo kancleris:

1) koordinuoja ir kontroliuoja teismo padalinių veiklą, užtikrina, kad įgyvendinant teismo strateginius veiklos planus optimaliai būtų valdomi ir naudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informacijos ištekliai;

2) kontroliuoja teismo administracinę ir ūkinę veiklą;

3) organizuoja ir koordinuoja teismo strateginių veiklos planų rengimą ir jų įgyvendinimą;

4) tvirtina teismo padalinių nuostatus, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, (toliau – darbuotojai) pareigybių sąrašą ir pareigybių aprašymus;

5) skiria į pareigas ir atleidžia iš jų teismo valstybės tarnautojus ir darbuotojus;

6) atlieka kitas teismo pirmininko jam pavestas funkcijas.

4. Teismo kancleris saugo teismo antspaudą ir atsako už teismo antspaudo naudojimą.

116 straipsnis. Teismo struktūra

1. Kiekviename teisme yra raštinė ir (ar) atskiros teismo skyrių raštinės,  archyvas. Kiekviename teisme turi būti teismo finansininkas, asmuo, paskirtas ryšiams su visuomene, raštinės vedėjas, archyvo vedėjas, ūkvedys, lietuvių kalbos specialistas ir teismo posėdžių sekretoriai. Teisme gali būti teismų praktikos analizės ir (ar) apibendrinimo padalinys, teismo priimamasis, biblioteka, informacijos, kodifikavimo ir kiti struktūriniai padaliniai.

2. Jeigu teisme nėra teismo priimamojo, turi būti nustatyta gyventojų priėmimo, jų skundų, prašymų, pareiškimų, nesusijusių su tuo metu nagrinėjamomis konkrečiomis bylomis, priėmimo, asmenų informavimo telefonu tvarka. Asmenys, paskirti atsakingais už bendravimą su gyventojais ir  priimantys jų prašymus, skundus, pareiškimus turi būti valstybės tarnautojai.

3. Teismo valstybės tarnautojų statusą nustato Valstybės tarnybos įstatymas, teismo darbuotojų – Darbo kodeksas.

4. Teismo struktūrą, valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių sąrašą ir pareigybių aprašymus (išskyrus teismo kanclerio pareigybės aprašymą) tvirtina teismo kancleris, vadovaudamasis Teisėjų tarybos patvirtintais pavyzdinės teismo struktūros aprašymais, pavyzdiniais pareigybių sąrašais ir aprašymais. Teismo kanclerio pareigybės aprašymą tvirtina teismo pirmininkas, vadovaudamasis Teisėjų tarybos patvirtintu pavyzdiniu teismo kanclerio pareigybės aprašymu.

117 straipsnis. Teismo valstybės tarnautojai

1. Teismo valstybės tarnautojai skirstomi į:

1) teismo teisininkų personalą – tarnautojus, tiesiogiai padedančius teisėjams eiti pavestas pareigas, analizuojančius ir apibendrinančius teismų praktiką;

2) kitus valstybės tarnautojus.

2. Teismo teisininkų personalą sudaro su teismų praktikos analize susijusio struktūrinio padalinio vadovas, teismo pirmininko patarėjai, skyrių pirmininkų patarėjai, teisėjų padėjėjai, teismo konsultantai. Šie tarnautojai turi būti įgiję aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

3. Teismo pirmininko patarėjai, skyrių pirmininkų patarėjai, teisėjų padėjėjai, teismo konsultantai pataria teismo pirmininkui, skyrių pirmininkams, teisėjams klausimais, susijusiais su įstatymų ir kitų teisės aktų analize, taikymu ir sisteminimu, padeda teisėjams rengti bylas nagrinėti teismo posėdyje, rengia procesinių dokumentų projektus, padeda atlikti kitas teisėjo pareigas, vykdo kitus teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojų, skyrių pirmininkų, teisėjų pavedimus, susijusius su jų tiesioginėmis funkcijomis.

XV SKYRIUS

TEISMŲ SAVIVALDA

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

118 straipsnis. Teismų savivaldos samprata

Teismų savivalda – teisėjų ir teismų teisė ir reali galia pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus laisvai ir savarankiškai, prisiimant atsakomybę spręsti teismų veiklos klausimus.

119 straipsnis. Teismų savivaldos sistema

1. Teismų savivaldos sistemą sudaro:

1) Visuotinis teisėjų susirinkimas;

2) Teisėjų taryba;

3) Teisėjų garbės teismas;

4) Teisėjų etikos ir drausmės komisija.

2. Teisėjų taryba, Teisėjų garbės teismas ir Teisėjų etikos ir drausmės komisija už savo veiklą yra atskaitingi Visuotiniam teisėjų susirinkimui, o Teisėjų garbės teismas ir Teisėjų etikos ir drausmės komisija – taip pat ir Teisėjų tarybai. Teisėjų taryba, Teisėjų garbės teismas ir Teisėjų etikos ir drausmės komisija ne rečiau kaip kartą per dvejus metus pateikia savo veiklos ataskaitas Visuotiniam teisėjų susirinkimui, o Teisėjų garbės teismas ir Teisėjų etikos ir drausmės komisija – taip pat ir Teisėjų tarybai.

3. Teismų savivaldos institucijoms funkcijas įgyvendinti padeda Nacionalinė teismų administracija.

4. Tam tikriems klausimams rengti, iš anksto svarstyti ar spręsti Teisėjų taryba gali sudaryti nuolatines arba laikinąsias komisijas.

ANTRASIS SKIRSNIS

VISUOTINIS TEISĖJŲ SUSIRINKIMAS

120 straipsnis. Visuotinis teisėjų susirinkimas

1. Visuotinis teisėjų susirinkimas – aukščiausia teismų savivaldos institucija.

2. Visuotiniame teisėjų susirinkime dalyvauja visi Lietuvos teisėjai.

121 straipsnis. Visuotinio teisėjų susirinkimo kompetencija

Visuotinis teisėjų susirinkimas:

1) tvirtina Visuotinio teisėjų susirinkimo darbo reglamentą;

2) tvirtina Teisėjų etikos kodeksą;

3) renka ir atšaukia renkamus Teisėjų tarybos narius;

4) išklauso Teisėjų tarybos, Teisėjų garbės teismo, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiklos ataskaitas;

5) svarsto ir sprendžia kitus teismų veiklos klausimus.

122 straipsnis. Visuotinio teisėjų susirinkimo rengimas, darbotvarkė, sprendimų priėmimas

1. Eilinį Visuotinį teisėjų susirinkimą Teisėjų taryba šaukia paprastai kovo pirmąjį penktadienį ne rečiau kaip kartą per dvejus metus.

2. Prireikus Respublikos Prezidento, Teisėjų tarybos ar trečdalio visų Lietuvos teisėjų iniciatyva gali būti šaukiamas neeilinis Visuotinis teisėjų susirinkimas.

3. Visuotinio teisėjų susirinkimo darbotvarkės projektas teisėjams išsiunčiamas, taip pat apie neeilinio Visuotinio teisėjų susirinkimo datą teisėjams pranešama paprastai ne vėliau kaip prieš mėnesį. Teikti pasiūlymus dėl susirinkimo darbotvarkės papildymo ar pakeitimo galima ir Visuotinio teisėjų susirinkimo metu.

4. Visuotinis teisėjų susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų Lietuvos teisėjų.

5. Visuotinį teisėjų susirinkimą pradeda Teisėjų tarybos pirmininkas, o kai jo nėra, – vyriausiasis pagal amžių teisėjas. Jis vadovavimą posėdžiui perduoda Susirinkime išrinktam posėdžio pirmininkui.

6. Visuotinio teisėjų susirinkimo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Susirinkimo nutarimu, sprendimai gali būti priimami slaptu balsavimu. Teisėjų tarybos narius Visuotinis teisėjų susirinkimas renka ir atšaukia slaptu balsavimu. Visuotinio teisėjų susirinkimo sprendimus pasirašo Visuotinio teisėjų susirinkimo posėdžio pirmininkas ir sekretorius.

7. Visuotinio teisėjų susirinkimo sprendimai privalomi teismų savivaldos institucijoms ir teisėjams.

TREČIASIS SKIRSNIS

TEISĖJŲ TARYBA

123 straipsnis. Teisėjų tarybos sudarymas ir jos narių įgaliojimų pabaiga

1. Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą.

2. Teisėjų tarybą sudaro 21 narys:

1)  trys nariai yra Respublikos Prezidento siūlomi teisėjai;

2) pagal pareigas – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas;

3) Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai: po vieną iš Aukščiausiojo Teismo, iš Apeliacinio teismo, iš Vyriausiojo administracinio teismo, iš kiekvieno apygardos teismo, du – iš visų apygardos administracinių teismų ir penki – iš visų apylinkių teismų. Teisėjų kandidatūras Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia ir renka atitinkamų teismų atstovai.

3. Teisėjų tarybos nariu negali būti renkamas teisėjas, kuris turi mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą arba galiojančią drausminę nuobaudą.

4. Teisėjų tarybos įgaliojimų laikas – ketveri metai. 

5. Teisėjų tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių dvejiems metams iš Teisėjų tarybos narių renka Teisėjų taryba slaptu balsavimu. Pirmą naujai sudarytos Teisėjų tarybos posėdį pradeda didžiausią teisėjo darbo stažą turintis teisėjas. Šis teisėjas organizuoja Teisėjų tarybos pirmininko rinkimus.

6. Teisėjų tarybos nario įgaliojimai pasibaigia, kai:

1) pasibaigia jo, kaip teisėjo, įgaliojimai;

2) pasibaigia terminas, kuriam šis teisėjas buvo paskirtas Teisėjų tarybos nariu;

3) jis savo noru atsistatydina iš Teisėjų tarybos nario pareigų;

4) įsiteisėja Teisėjų garbės teismo sprendimas paskirti jam drausminę nuobaudą (išskyrus Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkus; jie ex officio yra Teisėjų tarybos nariai);

5) jis atšaukiamas iš Teisėjų tarybos nario pareigų (išskyrus Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkus; jie ex officio yra Teisėjų tarybos nariai).

7. Teisėjų tarybos narys atšaukiamas iš Teisėjų tarybos nario pareigų Visuotiniam teisėjų susirinkimui priėmus motyvuotą sprendimą, kad teisėjas netinkamai atlieka jam priskirtas Teisėjų tarybos nario funkcijas.

124 straipsnis. Teisėjų tarybos kompetencija

Teisėjų taryba:

1)   slaptu balsavimu renka Teisėjų tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių;

2)   tvirtina Teisėjų tarybos darbo reglamentą;

3)      motyvuotai pataria Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų;

4)      motyvuotai pataria Respublikos Prezidentui dėl teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų;

5)      motyvuotai pataria Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skaičiaus teismuose nustatymo ar pakeitimo;

6)      slaptu balsavimu renka keturis kandidatų kvalifikacinio egzamino komisijos narius teisėjus ir iš visų šios komisijos narių skiria komisijos pirmininką;

7)      tvirtina kandidatų kvalifikacinio egzamino organizavimo ir vertinimo tvarkos aprašą ir kandidatų kvalifikacinio egzamino programą;

8)      slaptu balsavimu renka ir skiria penkis Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narius teisėjus ir iš visų šios komisijos narių renka komisijos pirmininką ir šio įstatymo nustatytais pagrindais atšaukia juos iš pareigų;

9)      tvirtina Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatus;

10)    slaptu balsavimu renka Teisėjų garbės teismo narius ir šio įstatymo nustatytais pagrindais atšaukia juos iš pareigų;

11)    tvirtina Teisėjų garbės teismo nuostatus;

12)    išklauso Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo veiklos ataskaitas;

13)    turi teisę siūlyti iškelti drausmės bylą teisėjui;

14)    sudaro nuolatines ar laikinąsias komisijas ir tvirtina šių komisijų nuostatus;

15)    tvirtina Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašą ir Teisėjų veiklos vertinimo nuolatinės komisijos nuostatus, nagrinėja skundus dėl teisėjų veiklos vertinimo rezultatų;

16)    sudaro Nuolatinę teisėjų veiklos vertinimo komisiją;

17)    nustato teisėjų specializacijos nustatymo tvarką ir pagrindus, tvirtina Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisykles;

18)    tvirtina Kandidatų į teisėjus ir teisėjų mokymo organizavimo taisykles, mokymo programas, metinius kvalifikacijos tobulinimo planus ir kvalifikacinius reikalavimus lektoriams;

19)    tvirtina Administravimo teismuose nuostatus, sprendžia kitus administravimo teismuose klausimus;

20)    tvirtina pavyzdinės apylinkių teismų, apygardų teismų ir apygardų administracinių teismų struktūros aprašymus, pavyzdinius pareigybių sąrašus ir aprašymus;

21)    Nacionalinės teismų administracijos vadovo teikimu tvirtina Nacionalinės teismų administracijos struktūrą, pareigybių sąrašą ir veiklos nuostatus;

22)    kontroliuoja Nacionalinės teismų administracijos veiklą, išklauso jos veiklos ataskaitas;

23)    svarsto ir aprobuoja pasiūlymus dėl teismų investicijų projektų ir pasiūlymus dėl apylinkių teismų, apygardų teismų, apygardų administracinių teismų biudžetų projektų ir pateikia juos Vyriausybei;

24)    tvirtina Nacionalinės teismų administracijos vadovo parengtus biudžeto ir investicijų projektus;

25)    praėjusių metų teismų veiklos apžvalgą skelbia Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje internete;

26)    šaukia eilinius, prireikus ir  neeilinius Visuotinius teisėjų susirinkimus;

27)    bendradarbiauja su kitomis Lietuvos institucijomis ir organizacijomis teismų savivaldos, administravimo ir kitais teismų veiklos klausimais;

28)    bendradarbiauja su kitų valstybių ir tarptautinėmis institucijomis teismų savivaldos, administravimo ir kitais teismų veiklos klausimais;

29)    turi teisę gauti iš valstybės institucijų informaciją, reikalingą Teisėjų tarybos funkcijoms atlikti;

30)    sprendžia kitus šiame ir kituose įstatymuose numatytus klausimus.

125 straipsnis. Teisėjų tarybos posėdžiai

1.Teisėjų tarybos eilinius posėdžius paprastai kas mėnesį šaukia Teisėjų tarybos pirmininkas. Prireikus neeiliniai posėdžiai šaukiami Respublikos Prezidento, Teisėjų tarybos pirmininko arba trečdalio Teisėjų tarybos narių iniciatyva.

2. Teisėjų tarybos posėdžių darbotvarkės klausimus turi teisę pateikti kiekvienas Teisėjų tarybos narys, o kai posėdis šaukiamas Respublikos Prezidento iniciatyva – ir Respublikos Prezidentas. Darbotvarkės klausimai turi būti pateikti likus ne mažiau kaip 14 dienų iki artimiausio posėdžio, išskyrus atvejus, kai Teisėjų taryba pritaria vėliau pateikto klausimo svarstymui.

3. Medžiaga, susijusi su Teisėjų tarybos posėdžiuose svarstomais klausimais, pateikiama visiems Teisėjų tarybos nariams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio.

4. Teisėjų taryba nutarimus dėl patarimo Respublikos Prezidentui skirti teisėjus į pareigas ar atleisti teisėjus iš pareigų priima atviru balsavimu. Kitais klausimais Teisėjų taryba, nusprendusi, gali priimti nutarimus slaptu balsavimu.

5. Teisėjų tarybos nutarimas yra priimtas, jeigu jam pritarė daugiau kaip pusė visų Teisėjų tarybos narių.

6. Teisėjų tarybos nutarimus pasirašo Teisėjų tarybos pirmininkas ir sekretorius.

7. Teisėjų tarybos darbo tvarką nustato darbo reglamentas.

8. Teisėjų tarybos posėdžiai yra vieši.

9. Informacija apie Teisėjų tarybos posėdžiuose numatomus svarstyti klausimus skelbiama Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje internete ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio. Informacija apie Teisėjų tarybos priimtus nutarimus yra skelbiama Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje internete per 10 dienų po posėdžio.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TEISĖJŲ ETIKOS IR DRAUSMĖS KOMISIJA IR TEISĖJŲ GARBĖS TEISMAS

126 straipsnis. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sudarymas, komisijos narių įgaliojimų pabaiga

1. Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti klausimus dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams. 

2. Teisėjų etikos ir drausmės komisija sudaroma ketveriems metams iš septynių narių. Į šios komisijos narius du kandidatus skiria Respublikos Prezidentas, vieną kandidatą – Seimo Pirmininkas, keturis kandidatus – Teisėjų taryba. Respublikos Prezidentas ir Seimo Pirmininkas šios komisijos nariais skiria ne teisėjus. Iš paskirtų Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių teisėjų Teisėjų taryba renka komisijos pirmininką. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariu negali būti Teisėjų tarybos narys, drausmės bylos iškėlimo iniciatyvos teisę turintis pareigūnas, Teisėjų garbės teismo narys, taip pat teisėjas, kuriam buvo taikytos drausminės nuobaudos.

3. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja ne mažiau kaip keturi komisijos nariai.

4. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiklą reglamentuoja Teisėjų tarybos tvirtinami Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai.

5. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nario įgaliojimai pasibaigia, kai:

1) pasibaigia jo, kaip teisėjo, įgaliojimai;

2) pasibaigia terminas, kuriam šis teisėjas buvo paskirtas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariu;

3) jis savo noru atsistatydina iš Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nario pareigų;

4) įsiteisėja Teisėjų garbės teismo sprendimas paskirti jam drausminę nuobaudą;

5) jis atšaukiamas iš Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nario pareigų.

6. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys atšaukiamas iš Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nario pareigų, jeigu jį paskyręs subjektas priima motyvuotą sprendimą, kad šios komisijos narys netinkamai atlieka jam priskirtas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nario funkcijas.

127 straipsnis. Teisėjų garbės teismo sudarymas ir jo narių įgaliojimų pabaiga

1. Teisėjų garbės teismas – teisėjų drausmės bylas ir teisėjų prašymus dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėjanti teismų savivaldos institucija.

2. Teisėjų garbės teismas sudaromas ketveriems metams iš devynių narių. Po du narius iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo, tris narius iš visų apygardos administracinių teismų, apygardos teismų ir apylinkės teismų teisėjų į Teisėjų garbės teismą renka Teisėjų taryba. Paprastai į vieną Teisėjų garbės teismo nario vietą siūlomos ne mažiau kaip dviejų teisėjų kandidatūros. Teisėjų garbės teismo nariu negali būti skiriamas Teisėjų tarybos narys, drausmės bylos iškėlimo iniciatyvos teisę turintis subjektas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys, taip pat teisėjas, kuriam buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teisėjų garbės teismo nariai išsirenka šio teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją.

3. Teisėjų garbės teismo posėdis teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip septyni Teisėjų garbės teismo nariai. Teisėjų garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Teisėjų garbės teismo pirmininkas.

4. Teisėjų garbės teismas teisėjų drausmės bylas ir prašymus dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėja vadovaudamasis šio įstatymo X skyriumi ir Teisėjų tarybos tvirtinamais Teisėjų garbės teismo nuostatais.

5. Teisėjų garbės teismas bylas nagrinėja viešai, išskyrus atvejus, kai tai pažeistų valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį arba asmens privataus gyvenimo apsaugą. Teisėjų garbės teismo sprendimų, priimtų neviešai išnagrinėjus bylą, rezoliucinės dalys visais atvejais paskelbiamos viešai.

6. Informacija apie Teisėjų garbės teismo posėdžiuose numatomus svarstyti klausimus skelbiama Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje internete ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio. Informacija apie Teisėjų garbės teismo priimtus nutarimus skelbiama Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje internete per 10 dienų po posėdžio.

7. Teisėjų garbės teismo nario įgaliojimai pasibaigia, kai:

1) pasibaigia jo, kaip teisėjo, įgaliojimai;

2) pasibaigia terminas, kuriam šis teisėjas buvo paskirtas Teisėjų garbės teismo nariu;

3) jis savo noru atsistatydina iš Teisėjų garbės teismo nario pareigų;

4) įsiteisėja Teisėjų garbės teismo sprendimas paskirti jam drausminę nuobaudą;

5) jis atšaukiamas iš Teisėjų garbės teismo nario pareigų.

8. Teisėjų garbės teismo narys atšaukiamas iš Teisėjų garbės teismo nario pareigų, jeigu Teisėjų taryba priima motyvuotą sprendimą, kad teisėjas netinkamai vykdo jam priskirtas Teisėjų garbės teismo nario funkcijas.

PENKTASIS SKIRSNIS

NACIONALINĖ TEISMŲ ADMINISTRACIJA

128 straipsnis. Nacionalinė teismų administracija

1. Nacionalinė teismų administracija yra teismus ir teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti biudžetinė įstaiga, veikianti pagal šį įstatymą, Nacionalinės teismų administracijos įstatymą ir kitus teisės aktus.

2. Nacionalinė teismų administracija yra juridinis asmuo, turintis savo antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Nacionalinė teismų administracija“, taip pat sąskaitą viename iš Lietuvos Respublikos bankų.

3. Nacionalinės teismų administracijos steigėjo funkcijas atlieka Aukščiausiasis Teismas. Nacionalinė teismų administracija likviduojama įstatymu.

4. Nacionalinė teismų administracija įgyvendina šiuos uždavinius:

1) padeda užtikrinti teismų ir teisėjų nepriklausomumą, teismų organizacinį savarankiškumą;

2) pagal kompetenciją užtikrina teismų ir teismų savivaldos institucijų glaudžius tarpusavio ryšius;

3) padeda teismų savivaldos institucijoms įgyvendinti pavestas funkcijas;

4) pagal kompetenciją užtikrina sklandų teisėjų korpuso formavimą;

5) organizuoja ir užtikrina centralizuotą teismų materialinį  techninį aprūpinimą;

6) užtikrina teisėjų pensinį aprūpinimą;

7) siekdama užtikrinti efektyvų ir racionalų valstybės lėšų valdymą ir naudojimą, organizuoja  valstybės  biudžeto projekto rengimą ir investicijų projektų teismams įgyvendinimą;

8) kuria ir įgyvendina bendrosios teismų informacinės sistemos strategiją;

9) siekia, kad Lietuvos teismų sistema veiktų efektyviai.

5. Nacionalinė teismų administracija, įgyvendindama savo uždavinius, atlieka Nacionalinės teismų administracijos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

V DALIS

FINANSAVIMAS IR MATERIALINIS APRŪPINIMAS

129 straipsnis. Teismų sistemos finansavimas

Teismai finansuojami iš valstybės biudžeto. Kiekvienas teismas turi atskirą išlaidų sąmatą. Įstatymų numatytais atvejais teismų sistema gali būti finansuojama iš kitų valstybės finansinių šaltinių.

130 straipsnis. Biudžeto projektų rengimas ir svarstymas

1. Teismų biudžetų projektus ir išlaidų sąmatas rengia asignavimų valdytojai – teismai.

2. Asignavimų valdytojai – teismai pasiūlymus dėl savo biudžeto projektų pateikia Teisėjų tarybai svarstyti. Pritarusi pasiūlymams dėl pateiktų biudžeto projektų, Teisėjų taryba juos teikia svarstyti Vyriausybei.

3. Nenumatytiems atvejams gali būti sudaromas Teisėjų tarybos lėšų rezervas.
Šio rezervo lėšos skirstomos Teisėjų tarybos nutarimu. Teisėjų tarybos lėšų rezervo asignavimų valdytojas yra Nacionalinė teismų administracija.

131 straipsnis. Teismų materialinis aprūpinimas

1. Teismo materialinį aprūpinimą pagal patvirtintą išlaidų sąmatą organizuoja ir užtikrina teismo kancleris. Teismų centralizuotą aprūpinimą reikiamomis prekėmis ir paslaugomis organizuoja ir užtikrina Nacionalinė teismų administracija.

2. Valstybės investicijų programoje numatytų investicijų, skirtų teismams, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytas investicijas, asignavimų valdytojas yra Teisingumo ministerija.

3. Teisingumo ministerija, vadovaudamasi Teisėjų tarybos aprobuota ir teisingumo ministro nustatyta tvarka, rengia teismų  investicijų projektus, teikia juos Teisėjų tarybai derinti ir siūlo juos įtraukti į Valstybės investicijų programą.

4. Teismų investicijų projektus, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus projektus, įgyvendina Teisingumo ministerija.

5. Nacionalinė teismų administracija yra investicijų, susijusių su informacinėmis sistemomis, valdytoja. Nacionalinė teismų administracija įgyvendina šių investicijų projektus, organizuoja informacinių sistemų kūrimą ir diegimą teismuose, atlieka šių teismų administravimą ir tobulinimą.

6. Pastatai  ir  kitas turtas, kuriuo naudojasi teismai ir Nacionalinė teismų administracija,  yra  valstybės   nuosavybė. Teismai ir Nacionalinė teismų administracija šį turtą valdo,  juo naudojasi  ir disponuoja turto patikėjimo teise. Teismams ir Nacionalinei teismų administracijai perduotas turtas negali  būti paimtas be Teisėjų tarybos sutikimo.

132 straipsnis. Teismų ūkinės finansinės veiklos tikrinimas

1. Finansinį ir veiklos auditą teismuose įstatymų nustatyta tvarka pagal savo įgaliojimus atlieka Valstybės kontrolė.

2. Vidaus auditą teismuose įstatymų nustatyta tvarka atlieka Nacionalinė teismų administracija.

VI DALIS

TEISMŲ APSAUGA

133 straipsnis. Teismų apsauga ir tvarkos teismuose palaikymas

Teismų pastatų, patalpų, o pagal teismo pirmininko nurodymą – ir teismo teisėjų apsauga pavedama Vidaus reikalų ministerijai.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

Šio įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

________________