LIETUVOS RESPUBLIKOS

BAUDŽIAMOJO PROCESO BEI OPERATYVINĖS VEIKLOS DALYVIŲ, TEISINGUMO IR TEISĖSAUGOS INSTITUCIJŲ PAREIGŪNŲ APSAUGOS

Projektas NUO NUSIKALSTAMO POVEIKIO

ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2007 m.                     d. Nr.

Vilnius

 

(Žin., 1996, Nr. 20-520; 1999, Nr. 11-243; 2003, Nr. 38-1686)

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso bei operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso bei operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymą ir jį išdėstyti taip:

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

BAUDŽIAMOJO PROCESO BEI OPERATYVINĖS VEIKLOS DALYVIŲ, TEISINGUMO IR TEISĖSAUGOS INSTITUCIJŲ PAREIGŪNŲ APSAUGOS

NUO NUSIKALSTAMO POVEIKIO

ĮSTATYMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso bei operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymas apibrėžia pagrindines apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, nustato jų skyrimo pagrindus ir tvarką.

2. Šis įstatymas neapima apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių ir operatyvinių veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame ir Baudžiamojo proceso kodeksuose, Lietuvos Respublikos teismų ir prokuratūros įstatymuose, taip pat Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme.

3. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles, negu išdėstytosios šiame įstatyme, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Saugomas asmuo – asmuo, kuriam taikomos šiame įstatyme numatytos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės.

2. Laisvės atėmimo vietos – arešto, terminuoto laisvės atėmimo, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes ir kardomąją priemonę – suėmimą vykdančios įstaigos.

3. Psichinė prievarta – įspėjimas apie ketinimą panaudoti specialią jėgą, šaunamąjį ginklą ar sprogstamąsias medžiagas. Psichinei prievartai prilyginami šaunamojo ginklo demonstravimas ir įspėjamieji šūviai.

4. Speciali jėga – bet kokio pobūdžio fizinė jėga, koviniai imtynių veiksmai ir specialiųjų priemonių naudojimas.

5. Specialiosios priemonės – guminės lazdos, antrankiai, surišimo priemonės, dujos, tarnybiniai šunys, transporto priverstinio sustabdymo bei kitos teisės aktų nustatytos aktyvios ir pasyvios gynybos priemonės.

6. Policijos operatyvinės veiklos subjektai – Lietuvos policijos liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos tarnyba, Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir teritorinių policijos įstaigų kriminalinės policijos operatyviniai padaliniai.

 

3 straipsnis. Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių tikslas

Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių tikslas yra apsaugoti asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, gyvybę, sveikatą, turtą, taip pat užtikrinti išsamų ir nešališką baudžiamosios bylos aplinkybių ištyrimą.

 

4 straipsnis. Asmenys, kuriems taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės

Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės gali būti taikomos:

1) asmenims, dalyvaujantiems baudžiamajame procese: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir gynėjams (atstovams), įtariamiesiems, kaltinamiesiems, nuteistiesiems, išteisintiesiems;

2) teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnams: teisėjams, prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, organizuojantiems ir vykdantiems apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones pareigūnams;

3) operatyvinės veiklos dalyviams;

4) šio straipsnio 1–3 punktuose išvardytų asmenų tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams, sutuoktiniams ir sugyventiniams.

 

5 straipsnis. Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymo pagrindai

1. Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės gali būti taikomos, jei, vykdant operatyvinius veiksmus, atliekant ikiteisminį tyrimą ar nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl labai sunkių ar sunkių nusikaltimų, taip pat dėl apysunkių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 162 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 240 straipsnyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse arba pasibaigus operatyvinei veiklai ar baudžiamajam procesui buvo gauti patikrinti duomenys iš viešų ar konfidencialių šaltinių, kad:

1) asmenų gyvybei ar sveikatai gresia realus pavojus;

2) gali būti sunaikintas ar sugadintas asmenų turtas.

2. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nurodytiems asmenims, išskyrus ekspertus, specialistus ir gynėjus (atstovus), apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės taikomos, jeigu šie asmenys aktyviai bendradarbiauja su teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnais, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ar suteikė kitos vertingos informacijos teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnams.

 

6 straipsnis. Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių netaikymo ir nutraukimo pagrindai

Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės netaikomos, o jau pradėtos vykdyti – nutraukiamos, jei:

1) asmuo nesutinka su pasiūlymu taikyti jam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones;

2) šio įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nurodytiems asmenims, išskyrus ekspertus, specialistus ir gynėjus (atstovus), paskyrus apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, jie operatyvinio ar ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, atsisakė, vengė duoti ar davė melagingus parodymus ar suteikė kitą melagingą informaciją;

3) saugomas asmuo atsisako jam paskirtų apsaugos priemonių;

4) saugomas asmuo nevykdo šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatytos sutarties sąlygų;

5) išnykus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

APSAUGOS NUO NUSIKALSTAMO POVEIKIO PRIEMONĖS

 

7 straipsnis. Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių rūšys

Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių rūšys yra šios:

1) fizinė asmens ir jo turto apsauga;

2) laikinas asmens perkėlimas į saugią vietą;

3) specialaus režimo, pagal kurį teikiami duomenys apie asmenį iš valstybės ir žinybinių registrų bei informacinių sistemų, nustatymas;

4) asmens gyvenamosios, darbo ar mokymosi vietos pakeitimas;

5) asmens tapatybės ir biografijos duomenų pakeitimas;

6) plastinės operacijos, keičiančios asmens išvaizdą, padarymas;

7) šaunamojo ginklo, specialiųjų priemonių asmeniui išdavimas;

8) finansinė parama.

 

8 straipsnis. Fizinė asmens ir jo turto apsauga

1. Fizinė asmens ir jo turto apsauga gali būti viešo ar neviešo pobūdžio apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonė, vykdoma visą parą ar tam tikru laiku ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2. Vykdant fizinę asmens ir jo turto apsaugą, gali būti naudojamos inžinerinės ir techninės apsaugos priemonės.

 

9 straipsnis. Laikinas asmens perkėlimas į saugią vietą

1. Saugomas asmuo, atsižvelgiant į jo procesinę padėtį, gali būti laikinai perkeltas į saugią vietą (gyvenamąsias ar kitas patalpas).

2. Vykdant laikiną asmens perkėlimą į saugią vietą, gali būti naudojamos inžinerinės ir techninės apsaugos priemonės.

 

10 straipsnis. Specialaus režimo, pagal kurį teikiami duomenys apie asmenį iš valstybės ir žinybinių registrų bei informacinių sistemų, nustatymas

1. Valstybės ir žinybinių registrų bei informacinių sistemų tvarkytojams gali būti apribota (uždrausta) teikti duomenis apie saugomus asmenis. Šie duomenys gali būti paimami iš minėtų informacijos tvarkytojų ir perduoti atitinkamai Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Policijos departamentas) arba Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau vadinama – Kalėjimų departamentas).

2. Duomenų teikimo apie saugomus asmenis apribojimas (uždraudimas) yra privalomas valstybės ir žinybinių registrų bei informacinių sistemų tvarkytojams.

3. Duomenys apie saugomus asmenis gali būti pateikiami tik gavus rašytinį atitinkamai Lietuvos policijos generalinio komisaro ar Kalėjimų departamento direktoriaus leidimą.

 

11 straipsnis. Asmens gyvenamosios, darbo ar mokymosi vietos pakeitimas

1. Saugomam asmeniui gali būti laikinai arba visam laikui pakeista gyvenamoji, darbo ar mokymosi vieta.

2. Gyvenamosios, darbo ar mokymosi vietos pakeitimas yra privalomas valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms.

 

12 straipsnis. Asmens tapatybės ir biografijos duomenų pakeitimas ir plastinės  operacijos, keičiančios asmens išvaizdą, padarymas

1. Saugomam asmeniui gali būti laikinai arba visam laikui pakeisti asmens tapatybės ir biografijos duomenys arba gali būti padaryta plastinė operacija, keičianti asmens išvaizdą.

2. Asmens tapatybės ir biografijos duomenų pakeitimas yra privalomas valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms.

3. Informacija apie saugomo asmens tapatybės ir biografijos duomenų pakeitimus ir plastinės operacijos, keičiančios asmens išvaizdą, padarymą neteikiama.

 

13 straipsnis. Šaunamojo ginklo, specialiųjų priemonių asmeniui išdavimas

Šaunamasis ginklas, specialiosios priemonės išduodamos saugomam asmeniui Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

14 straipsnis. Finansinė parama

Finansinės paramos saugomam asmeniui dydį, jos skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

APSAUGOS NUO NUSIKALSTAMO POVEIKIO PRIEMONIŲ TAIKYMAS IR SKYRIMAS

 

15 straipsnis. Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymas

1. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nurodytiems asmenims apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės gali būti taikomos ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo ar teritorinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros padalinio vadovo motyvuotu teikimu. Bendrą sprendimą dėl apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo motyvuoto teikimo gavimo dienos priima Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir Lietuvos policijos generalinis komisaras ar Kalėjimų departamento direktorius.

2. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 punkte nurodytiems asmenims apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės gali būti taikomos jų vadovų motyvuotu teikimu. Bendrą sprendimą dėl apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo motyvuoto teikimo gavimo dienos priima Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir Lietuvos policijos generalinis komisaras.

3. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 punkte nurodytiems asmenims apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės gali būti taikomos policijos operatyvinės veiklos subjekto ar operatyvinės veiklos subjekto pagrindinės institucijos, išskyrus Policijos departamento, vadovo motyvuotu teikimu. Sprendimą dėl apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo motyvuoto teikimo gavimo dienos priima atitinkamai Lietuvos policijos generalinis komisaras ar Kalėjimų departamento direktorius.

4. Šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte nurodytiems asmenims apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės gali būti taikomos atitinkamai šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytų pareigūnų motyvuotu teikimu. Sprendimą dėl apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo motyvuoto teikimo gavimo dienos priima atitinkamai šio straipsnio 1–3 dalyse nurodyti pareigūnai.

5. Konkrečių apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymo tvarką ir sąlygas nustato Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio nuostatai, kuriuos tvirtina Lietuvos policijos generalinis komisaras, Kalėjimų departamento direktorius bei Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.

6. Už motyvuoto teikimo skirti apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones teisėtumą ir pagrįstumą bei už savalaikį apsaugos priemones vykdančių institucijų informavimą apie ikiteisminio tyrimo eigą, saugomo asmens procesinę padėtį ir jos pasikeitimus, o taip pat kitos informacijos, turinčios reikšmės apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių vykdymui ar nutraukimui, pateikimą, atsako atitinkamai šio straipsnio 1–3 dalyse nurodyti pareigūnai.

7. Asmuo, kuriam gali būti taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, privalo būti nedelsiant raštiškai supažindinamas su sprendimu dėl apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymo.

 

16 straipsnis. Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių skyrimo tvarka

1. Vieną arba kelias šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, atsižvelgdami į objektyvias aplinkybes, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo 15 straipsnio 1–4 dalyse numatyto sprendimo dėl apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymo priėmimo dienos, o išimties atvejais nedelsdami parenka ir paskiria atitinkamai Lietuvos policijos generalinis komisaras ar Kalėjimų departamento direktorius.

2. Draudžiama skirti tokią(-ias) apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonę(-es), su kuria(-iomis) nesutinka saugotinas asmuo, taip pat tokią(-ias) apsaugos priemonę(-es), su kuriomis sutinka saugotinas asmuo, bet jos yra neadekvačios realiai grėsmei.

3. Sprendimas neskirti konkrečių apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių, kurių pageidauja saugotinas asmuo, per 5 darbo dienas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

17 straipsnis. Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių vykdymas

1. Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių vykdymą užtikrina ir už jį atsako:

1) aukštesnės ir žemesnės pakopos teritorinės policijos įstaigos vadovas savo vadovaujamos įstaigos aptarnaujamos teritorijos ribose, išskyrus laisvės atėmimo vietas, organizuoja fizinę asmens ir jo turto apsaugą;

2) Kalėjimų departamento direktorius organizuoja fizinės asmens apsaugos, laikino asmens perkėlimo į saugią vietą, specialaus režimo, pagal kurį teikiami duomenys apie asmenį iš valstybės ir žinybinių registrų bei informacinių sistemų, nustatymo, asmens tapatybės ir biografijos duomenų pakeitimo ir finansinės paramos vykdymą laisvės atėmimo vietose;

3) Lietuvos policijos generalinis komisaras organizuoja ir koordinuoja visų šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių vykdymą policijos įstaigose.

2. Su saugotinu asmeniu sudaroma sutartis dėl apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių vykdymo. Sutarties turinį ir formą nustato Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio nuostatai.

 

18 straipsnis. Saugomo asmens teisės ir pareigos

1. Saugomas asmuo turi teisę:

1) žinoti apie jam taikomas apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones;

2) prašyti taikyti jam ar panaikinti konkrečias apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones;

3) apskųsti policijos ar Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnų, vykdančių apsaugą nuo nusikalstamo poveikio, veiksmus (ar neveikimą) atitinkamai Lietuvos policijos generaliniam komisarui arba Kalėjimų departamento direktoriui, o šių veiksmus (ar neveikimą) – Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Saugomas asmuo privalo:

1) laikytis sutartyje nurodytų sąlygų;

2) vykdyti Lietuvos policijos generalinio komisaro, teritorinės policijos įstaigos vadovo, Kalėjimų departamento direktoriaus arba pareigūnų, vykdančių apsaugą nuo nusikalstamo poveikio, reikalavimus;

3) pranešti apsaugą nuo nusikalstamo poveikio organizuojantiems ir vykdantiems pareigūnams apie kiekvieną grasinimo jam atvejį ar kitus jam padarytus neteisėtus veiksmus;

4) be atitinkamai Lietuvos policijos generalinio komisaro, teritorinės policijos įstaigos vadovo ar Kalėjimų departamento direktoriaus sutikimo neatskleisti informacijos apie jam taikomas apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones.

 

19 straipsnis. Sprendimo paskirti apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones panaikinimas

 

Išnykus šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytiems pagrindams ar esant aplinkybėms, nurodytoms šio įstatymo 6 straipsnyje, apsaugą nuo nusikalstamo poveikio paskyręs pareigūnas(-ai) panaikina savo ankstesnį sprendimą paskirti apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones. Šis sprendimas per 5 darbo dienas nuo supažindinimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių vykdymas tęsiamas iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių panaikinimo ar jų tęsimo.

 

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PSICHINĖS PRIEVARTOS, SPECIALIOS JĖGOS, ŠAUNAMOJO GINKLO AR

SPROGSTAMŲJŲ MEDŽIAGŲ PANAUDOJIMAS

 

20 straipsnis. Psichinės prievartos, specialios jėgos, šaunamojo ginklo ar sprogstamųjų medžiagų panaudojimo bendrosios sąlygos

1. Policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas, vykdantis apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, turi teisę panaudoti psichinę prievartą, specialią jėgą, šaunamąjį ginklą ar sprogstamąsias medžiagas, kai būtina užkirsti kelią nusikalstamai veikai prieš saugomą asmenį ar pareigūną ir sulaikyti ją padariusius asmenis.

2. Psichinė prievarta, speciali jėga, šaunamasis ginklas ar sprogstamosios medžiagos, galinčios sukelti kūno sužalojimų, mirtį ar kitokių sunkių padarinių, gali būti naudojamos tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik tada, jei visos įmanomos įtikinimo priemonės nebuvo veiksmingos. Ar naudoti psichinę prievartą, specialią jėgą, šaunamąjį ginklą, sprogstamąsias medžiagas, sprendžia ir jų panaudojimo ribas pasirenka policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją ir nusikalstamos veikos pobūdį. Naudodamas specialią jėgą, šaunamąjį ginklą ar sprogstamąsias medžiagas, policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas privalo stengtis išvengti sunkių padarinių.

3. Prieš naudodamas specialią jėgą, šaunamąjį ginklą ar sprogstamąsias medžiagas, policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas privalo įspėti apie tai, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti reikalavimus ar nurodymus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę saugomo asmens ar pareigūno gyvybei ar sveikatai arba įspėti neįmanoma.

4. Apie pareigūno panaudotą specialią jėgą, šaunamąjį ginklą ar sprogstamąsias medžiagas, jei tai sukėlė asmens mirtį ar sveikatos sužalojimą, nedelsiant pranešama prokurorui.

 

21 straipsnis. Psichinės prievartos panaudojimo pagrindai

Policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas turi teisę panaudoti psichinę prievartą, esant šio įstatymo 22 ir 23 straipsniuose nurodytiems pagrindams.

 

22 straipsnis. Specialios jėgos panaudojimo pagrindai

1. Policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas, vykdantis apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, turi teisę panaudoti specialią jėgą:

1) gindamas saugomą asmenį, save ar kitą pareigūną, vykdantį apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai kėsinimosi ar siekdamas išgelbėti saugomą asmenį nuo susižalojimo ar savižudybės;

2) sulaikydamas pasikėsinusį į saugomo asmens ar pareigūno sveikatą ar gyvybę asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, arba kai yra pakankamai pagrindo manyti, kad jis gali pasipriešinti policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnui;

3) jeigu sulaikomas, pristatomas, konvojuojamas ar sulaikytas asmuo bando priešintis aktyviais ar pasyviais veiksmais arba artinasi prie policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūno ir nevykdo jo reikalavimo laikytis nurodyto atstumo;

4) kai kėsinamasi į policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos transporto priemonę, šaunamąjį ginklą, sprogstamąsias medžiagas, sprogmenis, specialiąsias ryšio ar kitas priemones.

2. Policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas, vykdantis apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, turi teisę transporto priemone stabdyti, blokuoti arba taranuoti kitą transporto priemonę, jeigu jos vairuotojas ar kitas toje transporto priemonėje esantis asmuo savo veiksmais kelia pavojų saugomo asmens gyvybei. Jei pareigūnas blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla grėsmė asmenų gyvybei, po tokių veiksmų jis turi imtis priemonių šių veiksmų padariniams pašalinti.

3. Specialiąją jėgą (išskyrus antrankius ir surišimo priemones) draudžiama naudoti prieš moteris, nepilnamečius ir neįgalius asmenis, kai jų negalia akivaizdi, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi jėga ar ginklu.

 

23 straipsnis. Šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai

1. Policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas, vykdantis apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, turi teisę kaip išimtinę priemonę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį:

1) gindamas saugomą asmenį, save ar kitą pareigūną, vykdantį apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei nusikalstamo kėsinimosi;

2) sulaikydamas pasikėsinusį į saugomo asmens ar pareigūno gyvybę asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti, taip pat tais atvejais, kai asmuo atsisako vykdyti reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų, jeigu kyla pavojus saugomo asmens ar pareigūno gyvybei ir kitaip jo neįmanoma nuginkluoti;

3) atremdamas saugomų objektų ginkluotą užpuolimą.

2. Policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas, vykdantis apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę:

1) kai transporto priemonė naudojama pavojingam gyvybei kėsinimuisi prieš saugomą asmenį ar pareigūną;

2) sulaikydamas pasikėsinimą į saugomo asmens ar pareigūno gyvybę padariusį asmenį, kai jis bando pabėgti transporto priemone.

3. Policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas, vykdantis apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, kai jis kelia grėsmę pareigūno, saugomo ar kito asmens sveikatai ir gyvybei.

4. Draudžiama naudoti šaunamuosius ginklus žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, taip pat prieš moteris, nepilnamečius ir neįgalius asmenis, kai jų negalia akivaizdi, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi šaunamuoju ginklu.

 

24 straipsnis. Sprogstamųjų medžiagų panaudojimo pagrindai

Policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas, nesukeldamas grėsmės žmogaus gyvybei, turi teisę panaudoti sprogstamąsias medžiagas, kai atliekami saugomo asmens ar pareigūno gyvybei keliantys grėsmę nusikalstami veiksmai, taip pat esant būtinojo reikalingumo ar būtinosios ginties sąlygoms, išskyrus atvejus, kai sprogstamosios medžiagos naudojamos kaip specialiosios priemonės.

 

 

PENKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

25 straipsnis. Informacijos apie asmenis, kuriems taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, saugojimas

Visa informacija apie saugomus asmenis, kuriems taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, įslaptinama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

26 straipsnis. Atsakomybė už informacijos apie apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymą neteisėtą atskleidimą

Asmuo, pažeidęs informacijos apie apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymą asmenims konfidencialumą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

 

27 straipsnis. Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių finansavimas

Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės finansuojamos iš valstybės biudžeto.“

 

2 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kitoms institucijoms

Iki šio įstatymo įsigaliojimo:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtina finansinės paramos saugomam asmeniui dydį, jos skyrimo ir mokėjimo taisykles;

2) Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra parengia ir patvirtina Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio nuostatus.

 

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2008 m. liepos 1 d.

 

4 straipsnis. Asmenims, kuriems iki 2008 m. liepos 1 d. paskirtos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės taikymo tęstinumas

1. Asmenims, kuriems iki 2008 m. liepos 1 d. paskirtos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, nuo 2008 m. liepos 1 d. taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso bei operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos.

2. Institucijos, vykdančios apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones,                     2008 m. liepos 1 d. užtikrina apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių tęstinumą asmenims, kuriems iki 2008 m. liepos 1 d. buvo paskirtos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, o esant reikalui, su šiais asmenimis sudaromos naujos sutartys.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS