LIETUVOS RESPUBLIKOS

DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2006 m.                                Nr.    

Vilnius

(Žin., 1995, Nr.20-449; 2000, Nr.56-1639; 2001, Nr.91-3187; 2004, Nr. 25-758)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

BENDRIJŲ

ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas reglamentuoja bendrijų steigimą, valdymą, veiklą ir kontrolę, bendrijos ir jos narių teises ir pareigas, bendrijos reorganizavimą ir likvidavimą.

2. Bendrijos steigimo tikslas – naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus (pavyzdžiui, daugiabučių namų savininkų bendrija, garažų savininkų, kitų pastatų patalpų savininkų bendrija) arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams (pavyzdžiui, gyvenamųjų namų statybos bendrija) arba tenkinti kitus bendruosius poreikius (pavyzdžiui, individualių namų savininkų bendrija ir kt.).

3. Šis įstatymas taikomas visų rūšių bendrijoms, kurių veiklos nereglamentuoja specialūs, atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastatai ir jų priklausiniai, pastato bendrojo naudojimo objektai, žemės sklypas, taip pat kitas turtas, priklausantis bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

2. Bendraturčiai – savininkai – fiziniai ar fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

3. Bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams arba tenkinti kitus bendruosius poreikius.

4. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sąrašas – sąrašas, kuriame nurodoma bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų  rūšis, paskirtis, požymiai, buvimo vieta, su objektu susiję bendraturčiai, jų teisės ir pareigos.

5. Pastatas – stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai.

6. Blokuotas pastatas – namas, susidedantis iš greta prišlietų butų-blokų, turinčių atskirus įėjimus iš lauko ir atskirus priebutinius sklypus.

7. Pastato blokas – blokuoto pastato dalis, turinti atskirą įėjimą iš lauko.

8. Daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų.

9. Gyvenamasis namas – pastatas, kuriame ne mažiau kaip ½ naudingojo ploto yra gyvenamosios paskirties patalpos.

10. Sekcijinis pastatas – pastatas, kuriame patalpos aukštuose yra išdėstytos aplink laiptinę ar liftinę ir į jas patenkama iš laiptų aikštelių arba paskirstomojo bloko.

11. Pastato sekcija – sekcijinio pastato dalis.

12. Patalpos – gyvenamosios patalpos (butai) ir negyvenamosios patalpos, esančios pastate ir nustatyta tvarka įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

13. Butas – daugiabučio namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų.

14. Pastato bendrojo naudojimo objektai:

14.1. pastato bendrosios konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančios sienos ir kolonos, išorinės sienos, sienos ir pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo kitų patalpų bei skirtingiems savininkams priklausančias patalpas, perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų, lodžijų laikančios konstrukcijos, laiptinių konstrukcijos, architektūrinės detalės, įėjimo į namą laiptai, pandusai ir durys);

14.2 pastato bendrosios inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga, esanti pastato viduje už įvadinės uždaromosios armatūros ar kito tiekėjo ir vartotojo atsakomybės ribos ženklo, įskaitant šildymo sistemos vamzdynus ir radiatorius, šalto ir karšto vandentiekio stovus bei rankšluosčių džiovintuvus, išskyrus atskirų patalpų vidaus vandentiekio vamzdynus, kabelius ir įrangą, esančią už šių patalpų atšakos uždaromosios armatūros ar kito atsakomybės ribos ženklo, taip pat, išskyrus įrenginius, kurie nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims;

14.3. pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams;

14.4. Vietiniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai (su jų maitinimo šaltiniais), skirti vieno vartotojo ar grupės vartotojų poreikiams tenkinti.

15. Bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymo nustatytais pagrindais bendraturčių naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas, įstatymų nustatyta tvarka priskirtas bendraturčių valdomam objektui.

16. Pastato atnaujinimas – statybos darbai, kuriais atstatomos pastato ir jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės.

17. Pastato modernizavimas – statybos darbai, kuriais visiškai ar iš dalies atnaujinamos ir pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės.

18. Ne bendrijos narys – bendrijose, kurių steigimo tikslas yra naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, bendraturtis, nesantis bendrijos nariu.

3 straipsnis. Bendrija ir jos veiklos principai

1. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo.

2. Juridinio asmens teisinė forma, kurią reglamentuoja šis įstatymas, yra bendrija.

3. Bendrija veikia vadovaudamasi savo narių lygiateisiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais, laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas), šio bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir bendrijos įstatų.

4. Bendrija turi turėti savo pavadinimą, kuriame yra jos teisinę formą nusakantis žodis „bendrija“.

5. Bendrija turi sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke ar kitoje kredito įstaigoje.

ANTRASIS SKIRSNIS

BENDRIJOS STEIGIMAS IR REGISTRAVIMAS

4 straipsnis. Steigėjai ir steigimo sutartis

1. Bendrijos steigėjais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys arba fiziniai ir juridiniai asmenys. Minimalus steigėjų skaičius yra trys asmenys, o tuo atveju, kai bendrijos steigimo tikslas yra naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, minimalus steigėjų skaičius yra 1/4 visų bendraturčių.

2. Bendrijos steigėjai pasirašo bendrijos steigimo sutartį, parengia bendrijos įstatų projektą ir sušaukia steigiamąjį susirinkimą.

3. Steigimo sutartyje turi būti nurodyta:

1) steigėjų fizinių asmenų – vardas, pavardė, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pavadinimas ir numeris, gyvenamoji vieta; steigėjų juridinių asmenų – pavadinimas, kodas, buveinė ir jų įgaliotų atstovų vardai ir pavardės, jų gyvenamoji vieta;

2) steigiamos bendrijos pavadinimas;

3) steigėjų teisės ir pareigos steigiant bendriją ir jų atsakomybė už steigimo įsipareigojimų nevykdymą;

4) bendrijos steigimo tikslas ir esminės valdomo arba siekiamo sukurti objekto charakteristikos (esami arba planuojamo sukurti objekto duomenys – pavadinimas, adresas, kadastro numeris, jeigu jis suteiktas, planuojamo sukurti objekto paskirtis, preliminari jo vieta žemės sklype ir pan.);

5) steigiamojo susirinkimo sušaukimo terminai ir balsavimo jame tvarka;

6) jeigu bendrija steigiama bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektui sukurti bendrijos narių poreikiams arba tenkinti kitus bendruosius poreikius, – steigėjų įnašų dydis, sumokėto pirminio įnašo dydis, dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įnašų mokėjimo tvarka, sąlygos ir terminai, nepiniginių įnašų vertinimo tvarka, jeigu nepiniginių įnašų vertinimą atlieka steigėjai, delspinigiai už laiku nesumokėtą įnašą, įnašo grąžinimo tvarka, jeigu bendrija neįsteigiama;

7) steigimo išlaidų kompensavimo tvarka;

8) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka;

9) asmenys, kurie turi teisę atstovauti steigiamai bendrijai, jų teisės ir įgaliojimai;

10) steigimo sutarties sudarymo data;

11) kitos šiam ir kitiems įstatymams neprieštaraujančios nuostatos.

4. Jeigu bendrija steigiama bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektui sukurti bendrijos narių poreikiams arba tenkinti kitus bendruosius poreikius, nepiniginių įnašų vertinimą atlieka steigėjai arba jų sprendimu nepriklausomi turto vertintojai.

5. Bendrijos steigimo sutartį privalo pasirašyti steigėjai: fiziniai asmenys ir asmenys, veikiantys juridinių asmenų vardu. Steigimo sutartį pasirašiusių asmenų parašų tikrumo notaras netvirtina, išskyrus, kada bendrija steigiama bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektui sukurti bendrijos narių poreikiams.

6. Jeigu bendrija steigiama gyvenamajame name, kurio bendrojo naudojimo objektams valdyti Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, bendrijos steigėjai prieš 30 dienų iki numatomo steigiamojo susirinkimo, turi raštu pranešti administratoriui ir savivaldybės vykdomajai institucijai apie bendrijos steigimo sutarties sudarymą ir numatomą bendrijos steigiamojo susirinkimo šaukimo datą. Administratorius privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti steigėjams bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų aprašą bei butų ir kitų patalpų savininkų sąrašą su jų adresais.

7. Bendrija gali būti steigiama viename arba keliuose pastatuose. Jeigu bendrija steigiama keliuose pastatuose, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų turi būti laikomasi kiekvieno pastato atžvilgiu. Viename pastate draudžiama steigti daugiau kaip vieną bendriją, išskyrus atvejus, kai bendrija steigiama pastato bloke ar pastato sekcijoje, kuriuos yra galimybė atskirai naudoti.

5 straipsnis. Bendrijos steigiamasis susirinkimas

1. Apie šaukiamą steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos turi būti raštu pranešta visiems steigėjams ir kitiems bendraturčiams, taip pat asmenims, suinteresuotiems bendrųjų poreikių tenkinimu, nurodant susirinkimo vietą ir laiką. Kartu su šiuo pranešimu pateikiama steigiamojo susirinkimo darbotvarkė ir bendrijos įstatų projektas arba pranešime nurodoma vietѡ (adresas, skelbimų lenta ar kita vieta), kur ir kokiu laiku galima susipažinti su šiais dokumentais.

2. Jeigu bendrijos steigimo tikslas yra naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, ir iki steigiamojo susirinkimo ar jo metu ne mažiau kaip 1/2 visų bendraturčių raštu išreiškia prieštaravimą dėl bendrijos steigimo, bendrijos steigimo procedūra negali būti tęsiama.

3.  Steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 steigėjų.

4. Steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami steigėjų balsų dauguma. Kiekvienas steigėjas turi vieną balsą. Tuo atveju, kada bendrija steigiama daugiabučiame name ar kitame pastate, kiekvienas steigėjas turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto registre įregistruotų patalpų (objektų). Vienos patalpos bendraturčiams jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą.

5. Steigiamasis susirinkimas turi būti protokoluojamas. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Protokolas turi būti surašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo steigiamojo susirinkimo dienos. Prie steigiamojo susirinkimo protokolo turi būti pridedamas susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašas su dalyvių parašais.

6. Jeigu steigiamasis susirinkimas neįvyksta, pakartotinis bendrijos steigiamasis susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip po 14 dienų, skaičiuojant nuo prieš tai šaukto steigiamojo susirinkimo dienos. Pakartotiniam steigiamajam susirinkimui taikomos šio straipsnio 2-5 dalių nuostatos.

7. Steigiamasis susirinkimas turi patvirtinti bendrijos įstatus, išrinkti valdymo organą. Steigiamasis susirinkimas gali išrinkti ir kitus bendrijos organus.

8. Jeigu bendrija steigiama bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektui sukurti bendrijos narių poreikiams arba tenkinti kitus bendruosius poreikius, pirminiai įnašai sumokami iki steigiamojo susirinkimo dienos.

9. Jeigu steigiamojo susirinkimo metu kiti bendraturčiai ar asmenys, suinteresuoti bendrųjų poreikių tenkinimu, pareiškia norą tapti bendrijos steigėjais, steigimo sutartis papildoma naujais nariais.

6 straipsnis. Bendrijos įstatai

1. Bendrijos įstatuose turi būti nurodyta:

1)  bendrijos pavadinimas;

2)  teisinė forma – bendrija;

3)  bendrijos buveinė;

4)  bendrijos veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;

5) esminės valdomo objekto charakteristikos (esami arba projektiniai duomenys – pavadinimas, adresas, kadastro numeris, jeigu jis suteiktas);

6) bendrijos veiklos tikslai, išsamiai nurodant veiklos sritį ir rūšį;

7) narystės bendrijoje sąlygos, bendrijos narių teisės ir pareigos;

8) jei bendrija steigiama bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektui sukurti bendrijos narių poreikiams arba tenkinti kitus bendruosius poreikius, – įnašų mokėjimo tvarka, sąlygos ir terminai, nepiniginių įnašų vertinimo tvarka, jeigu nepiniginių įnašų vertinimą atlieka steigėjai;

9) narių įstojimo ir išstojimo iš bendrijos tvarka bei sąlygos. Bendrijos narių pašalinimo tvarka tuo atveju, kada bendrija steigiama bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektui sukurti bendrijos narių poreikiams arba tenkinti kitus bendruosius poreikius;

10) visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencija, jo šaukimo ir balsavimo jame tvarka, nustatant slapto balsavimo ir išankstinio balsavimo raštu tvarką, sprendimų priėmimo sąlygas balsuojant raštu, nesušaukus susirinkimo;

11) valdymo ir kiti organai, jų kompetencija bei kvalifikaciniai reikalavimai valdymo organo nariams, revizijos komisijos pirmininkui (revizoriui), rinkimo ir atšaukimo tvarka; ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo ar asmens, nagrinėjančio ginčus, rinkimo ir ginčų nagrinėjimo tvarka, jeigu tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas,

12) bendrijos narių ir patalpų savininkų sąrašo sudarymo tvarka;

13) bendrijos lėšų ir turto naudojimo tvarka;

14) bendrijos įstatų keitimo tvarka;

15) bendrijos narių skaičius, teikiant prašymą teismui paskirti ekspertus, kad šie ištirtų, ar bendrija, bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) veikė tinkamai;

16) pranešimų ir skelbimų paskelbimo tvarka.

2. Bendrijos įstatuose gali būti ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančių nuostatų.

3. Steigiamos bendrijos įstatus pasirašo steigiamojo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Pakeistus bendrijos įstatus pasirašo visuotinio bendrijos narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Įstatus pasirašiusių fizinių asmenų parašų tikrumo notaras netvirtina.

7 straipsnis. Bendrijos registravimas

1. Bendriją registruoti galima, jeigu sudaryta steigimo sutartis, įvyko bendrijos steigiamasis susirinkimas, kuriame buvo patvirtinti bendrijos įstatai, išrinktas bendrijos valdymo organas, įvykdytos kitos šiame ir kituose įstatymuose bei steigimo sutartyje nustatytos prievolės ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės, taip pat juridinių asmenų registrui pateikti įstatymų nustatyti dokumentai.

2. Bendrijai įregistruoti juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiama steigimo sutartis, bendrijos įstatai ir kiti įstatymuose nurodyti dokumentai.

3. Be Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje išvardytų duomenų juridinių asmenų registre nurodomi šie bendrijos duomenys:

1) veiklos laikotarpis, jei jis ribotas;

2) finansinių metų pradžios ir pabaigos datos.

4. Bendrija laikoma įsteigta ir įgyja juridinio asmens teises nuo įregistravimo juridinių asmenų registre.

TREČIASIS SKIRSNIS

BENDRIJOS VALDYMAS

8 straipsnis. Bendrijos organai

1. Bendrijoje turi būti visuotinis bendrijos narių susirinkimas, kuris yra aukščiausias organas.

2. Bendrijoje turi būti valdymo organas: kolegialus – valdyba arba vienasmenis – pirmininkas.

3. Bendrijoje gali būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba renkamas vienas asmuo, nagrinėjantis ginčus. Jeigu vidaus kontrolė pavedama revizijos komisijai (revizoriui), sudaroma revizijos komisija arba išrenkamas revizorius.

9 straipsnis. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas

1. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas:

1) keičia įstatus;

2) renka ir atšaukia valdymo organą arba kolegialaus valdymo organo narius;

3) renka ir atšaukia revizijos komisijos narius ar revizorių ir tvirtina šios komisijos darbo reglamentą arba revizoriaus darbo nuostatus;

4) gali priimti sprendimą dėl bendrijos audito ir išrinkti audito įmonę;

5) įgalioja bendrijos narį pasirašyti darbo sutartį su bendrijos pirmininku ar valdybos pirmininku;

6) renka ir atšaukia ginčų nagrinėjimo komisijos narius arba asmenį, nagrinėjantį ginčus, tvirtina komisijos darbo nuostatus, jeigu tokia komisija sudaroma;

7) tvirtina įmokas kaupiamajam bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų atnaujinimo arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką, jeigu bendrijos įstatuose nenumatyta kitaip; 

8) tvirtina metinę pajamų ir išlaidų sąmatą;

9) tvirtina bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų aprašą;

10) priima sprendimus dėl lėšų skolinimosi ar kitų kreditinių įsipareigojimų;

11) tvirtina metinę finansinę atskaitomybę ir bendrijos veiklos ataskaitą;

12) priima sprendimą dėl bendrijos stojimo į asociacijas ir išstojimo iš jų;

13) priima sprendimą, reorganizuoti arba likviduoti bendriją;

14) renka ar atšaukia bendrijos likvidatorių.

2. Bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir kitais pagal bendrijos įstatus jo kompetencijai priskirtais klausimais.

10 straipsnis. Visuotinio bendrijos narių susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka. Sprendimų priėmimas

1. Bendrijos narių susirinkimus šaukia valdymo organas įstatuose nustatyta tvarka. Susirinkimas taip pat turi būti sušauktas, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis pastatus, ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių bent viename pastate). Jeigu valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti bendrijos narių susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba 1/4 bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis pastatus, ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių bent viename pastate).

2. Apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo organizavimo vietą ir laiką ir kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę bei siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jei susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti valdymo organą, pakeisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, apie bendrijos narių susirinkimą nariams pranešama raštu. Jei susirinkimo darbotvarkėje numatyta priimti šio straipsnio 14 dalyje numatytus sprendimus, apie bendraturčių susirinkimą raštu informuojami visi bendraturčiai.

3. Bendrijos narių susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius po finansinių metų pabaigos. Kiekviename bendrijos narių susirinkime išrenkamas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

4. Bendrijos narių susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Už bendrijos narius, atstovaujamus įgaliotinio pagal šio straipsnio 12 dalį, pasirašo įgaliotinis. Narių registravimo sąrašą pasirašo bendrijos narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Bendrijos nariai dėl susirinkimuose svarstomų klausimų gali iš anksto pareikšti savo nuomonę raštu bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Registravimo sąraše turi būti nurodyti nariai, iš anksto pareiškę nuomonę raštu.

5. Bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, bendrijos narių susirinkimas laikomas neįvykusiu, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių gali būti sušauktas pakartotinis bendrijos narių susirinkimas, turintis teisę priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Jis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių, jeigu bendrijos įstatuose nenumatyta kitaip. Į dalyvaujančių bendrijos susirinkime narių skaičių įskaičiuojami ir tie nariai, kurie iš anksto yra pareiškę savo nuomonę raštu.

6. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus.

7. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo, dėl lėšų skolinimosi yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 bendrijos narių.

8. Balsavimas bendrijos narių susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas narys ar įgaliotinis pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria ne mažiau kaip 1/10 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Slaptas balsavimas organizuojamas ir vykdomas bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

9. Bendrijos susirinkime bendrijos narys turi vieną balsą. Tuo atveju, kai bendrija įsteigta daugiabučiame name ar kitame pastate, bendrijos susirinkime bendrijos narys turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto registre įregistruotų patalpų tame daugiabučiame name ar kitame pastate.

10. Bendrijos narių susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

11.Protokolas turi būti surašytas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo bendrijos narių susirinkimo dienos. Prie bendrijos narių susirinkimo protokolo turi būti pridedama: bendrijos narių susirinkime dalyvavusių narių registravimo sąrašas; įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti; dokumentai, patvirtinantys, kad nariams buvo pranešta apie narių susirinkimo sušaukimą. Prie protokolo pridedami dokumentai, patvirtinantys bendrijos narių išankstinį nuomonės pareiškimą raštu.

12. Bendrijos nariai dalyvauja susirinkime patys ar per savo įgaliotinį. Vienas įgaliotinis gali atstovauti ne daugiau kaip 1/20 bendrijos narių. Balsavimo teisės perleidimo sutartyje narys ir įgaliotinis turi nustatyti balsavimo teisės įgyvendinimo tvarką ir būdus. Įgaliotinis, dalyvaudamas bendrijos narių susirinkime, atstovauja asmenims, kurie jam yra perleidę savo balsavimo teisę ir patys nedalyvauja bendrijos narių susirinkime, ir turi atitinkamą jam perleistų balsų skaičių, kuriuos gali paskirstyti pagal balsavimo teisę perleidusių asmenų nurodymus. Šiuo atveju laikoma, kad bendrijos narių susirinkime dalyvauja visi atstovaujami nariai. Balsavimo teisės perleidimo sutarties notaras netvirtina.

13. Bendrijos narių (bendraturčių) sprendimai gali būti priimami ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

14. Sprendimai bendraturčių bendrųjų interesų tenkinimui (pavyzdžiui, karšto vandens tiekėjo, šilumos išdalinimo metodo, pastato šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų savininkų sutarčių su tiekėjais ir paslaugų tiekėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl pastato modernizavimo ir investicinių projektų naujiems bendrojo naudojimo objektams sukurti priimami visų bendraturčių balsų dauguma. Šiuo atveju bendraturčių susirinkimų šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos šio straipsnio nuostatos.

15. Sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinant ne visų bendrijos narių (bendraturčių) poreikius, o tik jų dalies, nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių ir visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimų, naudojimo, atnaujinimo ar modernizavimo bei tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi, taip pat dėl bendrųjų interesų, nustatytų šio straipsnio 14 dalyje tenkinimo, gali būti priimami tos dalies bendrijos narių (bendraturčių) ir yra privalomi tai daliai bendrijos narių (bendraturčių). Sprendimai priimami laikantis šiame straipsnyje numatytos susirinkimų šaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos.

11 straipsnis. Bendrijos valdymo organas, jo kompetencija ir atsakomybė

1. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organą - bendrijos pirmininką arba valdybą. Bendrijos pirmininku ar bendrijos valdybos pirmininku renkamas asmuo turi atitikti bendrijos įstatuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir gali būti renkamas ne iš bendrijos narių tarpo.

2. Valdymo organą arba kolegialaus valdymo organo narius ir kolegialaus valdymo organo pirmininką renka visuotinis bendrijos narių susirinkimas bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Valdymo organo narys pradeda eiti savo pareigas nuo jo išrinkimo iki kadencijos pabaigos arba jo atšaukimo. Valdymo organo narių kadencijų skaičius neribojamas.

3. Iki bendrijos pirmininko arba valdybos narių kadencijos pabaigos visuotinis bendrijos narių susirinkimas išrenka naują valdymo organą (valdymo organo narius). Tuo atveju, kada sprendimas dėl bendrijos valdymo organo perrinkimo (išrinkimo) nepriimamas per 6 mėnesius nuo jų kadencijos pasibaigimo dienos, bendrijose, kurių steigimo tikslas yra naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, atveju ne mažiau kaip 1/5 bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis pastatus, ne mažiau kaip 1/5 bendrijos narių bent viename pastate) turi teisę kreiptis į teismą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo, vadovaujantis Civilinio kodekso 4 knygos XIV skyriumi.

4. Kolegialaus valdymo organo narių skaičius nustatomas bendrijos įstatuose, tačiau jis negali būti mažesnis kaip trys nariai.

5. Valdymo organas:

5.1. organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendinant bendrijos tikslus;

5.2. sudaro sutartį su audito įmone, kurią išrinko steigiamasis susirinkimas ar bendrijos narių susirinkimas;

5.3. atstovauja bendrijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis, sudaro sandorius, priima ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais sutartis;

5.4. rengia ir teikia bendrijos susirinkimui ūkinės veiklos metinius ir ilgalaikius planus, pajamų ir išlaidų sąmatas, finansinės atskaitomybės ir veiklos ataskaitų projektus;

5.5. atlieka kitus bendrijos įstatuose jo kompetencijai priskirtus veiksmus;

5.6. jeigu bendrija steigiama naudoti, valdyti, tinkamai prižiūrėti pastatų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus:

5.6.1. sudaro bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų aprašą ir teikia jį tvirtinti bendrijos narių susirinkimui;

5.6.2. priima sprendimą dėl bendrijos ūkinės veiklos, bendrojo naudojimo objektų administravimo bei nuolatinės techninės priežiūros organizavimo;

5.6.3. nustato įmokų, skirtų bendrijos valdymo (administravimo), bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms ūkinėms išlaidoms apmokėti bei kaupiamajam atnaujinimo arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti, dydžius arba jų apskaičiavimo tvarką;

Lėšų, skirtų pastato atnaujinimo kaupiamajam fondui, apskaičiavimo pavyzdinę tvarką tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

5.6.4. rengia metinius ir ilgalaikius bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, remonto ar rekonstrukcijos planus;

5.6.5. sudaro sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo bei nuolatinės techninės priežiūros paslaugų vykdymo arba jas vykdo ūkio būdu;

5.6.6. nustato įmokų dydžius, reikalingus pastato bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti;

5.6.7. tvarko įmokų apskaitą ir priima sprendimus dėl jų naudojimo pagal paskirtį.

6. Valdymo organas atsako už tinkamą jam pavestų funkcijų vykdymą, bendrijos finansinę būklę, taip pat kitų teisės aktuose ir bendrijos įstatuose ar visuotinio bendrijos narių susirinkimo nustatytų funkcijų vykdymą. Jeigu bendrija steigiama naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, valdymo organas atsako už bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų, bendrojo naudojimo žemės sklypo tinkamą naudojimą ir priežiūrą, remontą ir atnaujinimą, vadovaujantis Statybos įstatymu ir kitais teisės aktais.

7. Valdybos sprendimai priimami posėdžiuose. Posėdžių šaukimo iniciatyvos teisę turi valdybos pirmininkas. Valdybos posėdžiai taip pat šaukiami reikalaujant 1/3 valdybos narių. Valdybos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 valdybos narių. Balsavimo metu kiekvienas valdybos narys turi vieną balsą. Valdybos sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė valdybos narių. Jei valdybos narių balsai „už“ ir „prieš“ pasiskirsto po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami. Protokolą pasirašo valdybos pirmininkas ir posėdžio sekretorius.

8. Darbo sutartį su pirmininku (valdybos pirmininku) pasirašo bendrijos narių susirinkimo įgaliotas asmuo.

12 straipsnis. Bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos kontrolė

1. Bendrijos buhalterinę apskaitą, jos organizavimą bei tvarkymą ir finansinės atskaitomybės sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

2. Bendrijos vidaus kontrolės tvarką nustato visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Bendrijos ūkinę finansinę veiklą koɮtroliuoja revizijos komisija arba revizorius. Revizijos komisijos nariai (revizorius) renkami visuotiniame bendrijos narių susirinkime. Revizijos komisijos pirmininkas (revizorius) turi atitikti įstatuose nustatytus reikalavimus ir gali būti renkamas ne iš bendrijos narių tarpo. Su juo sudaroma darbo sutartis.

3. Revizijos komisijos nariu (revizoriumi) negali būti valdymo organo nariai, jų sutuoktiniai ar sugyventiniai ir asmenys, kuriuos su valdybos nariais ar pirmininku sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, taip pat sutuoktinių ar sugyventinių broliai, seserys, tėvai (įtėviai) ir vaikai (įvaikiai)).

4. Revizijos komisija (revizorius):

1) tikrina bendrijos ūkinę finansinę veiklą;

2) finansiniams metams pasibaigus atlieka ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, vertina ir teikia išvadą visuotiniam bendrijos narių susirinkimui apie bendrijos ūkinę finansinę veiklą;

3) informuoja visuotinį bendrijos narių susirinkimą, valdymo organą apie bendrijoje nustatytus ūkinės finansinės veiklos pažeidimus;

4) privalo atlikti neeilinį ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/5 bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis pastatus, ne mažiau kaip 1/5 bendrijos narių bent viename pastate), ir ataskaitą pateikti patikrinimą inicijavusiems bendrijos nariams ir visuotiniam bendrijos narių susirinkimui.

5. Bendrijos auditas atliekamas, jeigu visuotinis bendrijos narių susirinkimas priima sprendimą atlikti auditą ir išrenka audito įmonę. Auditas atliekamas teisės aktų, reglamentuojančių auditą, tvarka.

6. Daugiabučių namų savininkų bendrijų valdymo organų veiklos priežiūrą vykdo savivaldybių vykdomosios institucijos. Jeigu bendrijos organų veikla neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, savivaldybės vykdomoji institucija turi teisę Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba kreiptis į teismą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo, vadovaujantis Civilinio kodekso 4 knygos XIV skyriumi.

13 straipsnis. Bendrijos veiklos ataskaita

1. Bendrijos valdymo organas turi parengti ir pateikti eiliniam visuotiniam bendrijos narių susirinkimui praėjusių finansinių metų bendrijos veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša. Bet kurio bendrijos nario reikalavimu bendrija turi sudaryti sąlygas jos buveinėje ar kitais įstatuose nustatytais būdais su šia ataskaita susipažinti.

2. Bendrijos ataskaitoje turi būti nurodyta:

1) informacija apie bendrijos veiklą įgyvendinant jos įstatuose nustatytus veiklos tikslus per ataskaitinį laikotarpį, metinių ir ilgalaikių ūkinės veiklos, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, remonto ar rekonstrukcijos planų įgyvendinimą ir lėšų panaudojimą;

2) bendrijos nariai metų finansinių metų pradžioje ir pabaigoje;

3) bendrijos veiklos planai ir prognozės.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BENDRIJOS IR JOS NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS, GINČŲ NAGRINĖJIMAS

14 straipsnis. Bendrijos teisės ir pareigos

1. Bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja šiam ir kitiems įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams.

2. Bendrija turi teisę sudaryti sandorius savo vardu kaip juridinis asmuo. Taip pat bendrija gali sudaryti sandorius bendrijos narių (bendraturčių) vardu.

3. Bendrijai draudžiama:

1) bendrijos pajamas skirti kitai negu yra nustatyta bendrijos įstatuose veiklai;

2) teikti paskolas, garantuoti, laiduoti ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.

4. Bendrija gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti, siekdama apginti bendrijos narių (bendraturčių) interesus, susijusius su bendrijos veikla. Tokios pat teisės suteikiamos bendrijų asociacijoms bendrijų, esančių šių asociacijų narėmis, narių atžvilgiu.

15 straipsnis. Bendrijos nariai, narystės pasibaigimo pagrindai

1. Visi bendrijos steigėjai nuo bendrijos įregistravimo yra bendrijos nariai. Jeigu bendrija steigiama naudoti, valdyti, tinkamai prižiūrėti pastatų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, bendrijos nariu gali būti veiksnus fizinis ar juridinis asmuo, turintis dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

2. Į bendriją įstojama ir iš jos išstojama asmens prašymu bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

3. Bendrijos narys gali įgalioti kitą asmenį dalyvauti bendrijos veikloje jo vardu, nurodydamas įgaliojimo terminą. Tokį įgaliojimą turi tvirtinti notaras.

4. Bendrijos nariai registruojami bendrijos narių sąraše bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.

5. Bendrijos narių sąraše nurodoma:

1) fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta arba juridinio asmens pavadinimas, kodas ir buveinė, juridinio asmens atstovo vardas, pavardė, adresas;

2) asmens įstojimo į bendrijos narius data;

3) informacija apie įgaliotą asmenį pagal šio straipsnio 3 dalį arba įgaliotinį, su kuriuo narys yra sudaręs balsavimo teisės perleidimo sutartį (vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, įgaliojimo sudarymo data ir galiojimo terminas);

4) narystės pasibaigimo bendrijoje data, kai narystė bendrijoje pasibaigia arba nutraukiama.

6. Asmens narystė bendrijoje pasibaigia: nariui išstojus iš bendrijos; teisės aktų nustatyta tvarka jį pašalinus iš bendrijos narių; nariui netekus nuosavybės ar kitų teisių, kurių pagrindu jis turėjo teisę į bendrąją dalinę nuosavybę; fiziniam asmeniui – bendrijos nariui mirus; juridinį asmenį – bendrijos narį likvidavus arba reorganizavus; bendriją likvidavus; kai bendrijoje, įsteigtoje keliuose pastatuose, viename iš pastatų narių skaičius sumažėja iki mažesnio nei šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytas steigėjų skaičius viename pastate minimumas, – tame pastate esančių bendrijos narių narystė bendrijoje pasibaigia.

16 straipsnis. Narystės pasibaigimas bendrijoje, įsteigtoje keliuose pastatuose, bendrijos narių skaičiui bent viename iš pastatų sumažėjus iki mažesnio nei įstatymu nustatytas minimumas

1. Tuo atveju, kada bendrijoje, įsteigtoje keliuose pastatuose, viename iš pastatų narių skaičius sumažėja iki mažesnio nei šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytas steigėjų skaičius viename pastate minimumas, tame pastate esančių bendrijos narių narystė bendrijoje pasibaigia, bendrija su jais atsiskaito teisės aktų nustatyta tvarka. Bendrija sudaro turto ir lėšų padalijimo balansą, kitus bendrijos teisėms ir prievolėms perimti reikalingus dokumentus. Valdymo organas per 30 dienų apie tokį narių skaičiaus sumažėjimą viename iš pastatų privalo pranešti savivaldybės vykdomajai institucijai ir per 6 mėnesius juridinių asmenų registre įregistruoti įstatų pakeitimus.

2. Pastato bendraturčiai per 30 dienų nuo tame pastate buvusių bendrijos narių narystės bendrijoje, įsteigtoje keliuose pastatuose, pasibaigimo dienos turi pasirinkti bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą, kaip to reikalauja Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalis, ir apie sudarytą bendrijos steigimo sutartį arba jungtinės veiklos sutartį per 14 dienų informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją.

17 straipsnis. Narystės pasibaigimo ir atsiskaitymo jai pasibaigus tvarka

1. Asmens išstojimo arba pašalinimo iš bendrijos narių tvarka nustatoma bendrijos įstatuose.

2. Asmuo iš bendrijos narių gali būti pašalintas įstatuose nustatyta tvarka visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimu tik bendrijoje, kuri įsteigta bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektui sukurti bendrijos narių poreikiams iki daiktinių teisių į šį objektą įregistravimo viešajame registre arba tenkinti kitus bendruosius bendraturčių poreikius, jeigu jis nevykdo nario pareigų, bendrijos narių susirinkimo ar valdymo organo sprendimų, pažeidžia bendrijos įstatus. Jeigu pašalintasis asmuo nesutinka su tokiu bendrijos narių susirinkimo sprendimu, jis turi teisę per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą, kreiptis į teismą.

3. Su asmeniu, kurio narystė bendrijoje pasibaigia jį pašalinus arba išstojus iš bendrijos, bendrija turi atsiskaityti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo pašalinti arba pareiškimo išstoti iš bendrijos dienos. Pašalintas ar išstojęs iš bendrijos narys privalo atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles per 30 dienų nuo išstojimo ar pašalinimo dienos, jeigu bendrijos įstatuose nenumatyta kitaip (išskyrus atvejus, numatytus 18 straipsnio 4 dalyje).

4. Nariui išstojus iš bendrijos, narystė bendrijoje pasibaigia bendrijos įstatų nustatyta tvarka, padaromi pakeitimai bendrijos narių sąraše.

18 straipsnis. Bendrijos nario teisės ir pareigos

1. Bendrijos nario teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrijos įstatai.

2. Bendrijos narys turi šias teises:

1) dalyvauti ir balsuoti bendrijos narių susirinkime, rinkti ir būti išrinktas valdymo organo nariu, revizijos komisijos nariu (revizoriumi), ginčų nagrinėjimo komisijos nariu arba asmeniu, nagrinėjančiu ginčus;

2) teikti siūlymus bendrijos veiklos klausimais;

3) įstatymų nustatyta tvarka disponuoti savo turto dalimi bendrojoje nuosavybėje;

4) reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimas bei priežiūra atitiktų jo teises ir teisėtus interesus;

5) imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų bendraturčių atlyginti išlaidas proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje ir informuoti bendrijos valdymo organą;

6) gauti informaciją apie bendrijos veiklą;

7) išstoti iš bendrijos ir, jeigu įmanoma pagal šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalies sąlygas, kartu su kitais bendraturčiais steigti bendriją atskirame pastate (pastatuose) ar pastato bloke, ar pastato sekcijoje;

8) jeigu bendrija įsteigta bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektui sukurti bendrijos narių poreikiams, turėti asmeninės nuosavybės teise sukurto nekilnojamojo daikto dalį proporcingai nario įnašų dydžiui;

9) įgyvendinti kitas įstatymuose ir įstatuose nustatytas teises.

3. Bendrijos narys turi šias pareigas:

1) laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos organų sprendimus;

2) tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus ir su jais susijusį bendrojo naudojimo žemės sklypą bei kitą turtą;

3) įstatymų nustatyta tvarka apmokėti išlaidas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas šiems objektams atnaujinti.

4. Bendrijos narys, parduodamas, dovanodamas ar kitaip perleisdamas nuosavybės teise jam priklausančias patalpas, turi atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles ir informuoti pirmininką (valdybos pirmininką) apie išstojimą iš bendrijos. Tvirtinant perleidimo sandorius notarui turi būti pateikta pirmininko pasirašyta pažyma apie prievolių bendrijai įvykdymą.

19 straipsnis.    Ne bendrijos narių teisės ir pareigos bendrijoje, kuri įsteigta naudoti, valdyti, tinkamai prižiūrėti pastatų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus

1. Ne bendrijos narys turi šias teises:

1) įstoti į bendriją;

2) įstatymų nustatyta tvarka disponuoti savo turto dalimi bendrojoje nuosavybėje;

3) dalyvauti visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose be balsavimo teisės ir teikti pasiūlymus svarstomais klausimais;

4) imtis būtinų priemonių be kitų bendraturčių sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų bendraturčių atlyginti išlaidas proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje ir informuoti bendrijos valdymo organą;

5) gauti informaciją apie nustatytus mokesčius bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų išlaikymui ir išsaugojimui, kaupiamąsias įmokas namo atnaujinimui, remontui ar modernizavimui bei kitas rinkliavas, susijusias su namo priežiūra ir naudojimu.

2. Ne bendrijos narys turi šias pareigas:

1) tausoti ir tinkamai naudoti bendrojo naudojimo objektus ir su jais susijusį bendrojo naudojimo žemės sklypą bei kitą turtą;

2) įstatymų nustatyta tvarka apmokėti išlaidas pastatų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas šiems objektams atnaujinti;

3) vykdyti visuotinio bendrijos narių (bendraturčių) susirinkimo priimtus sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiūros, remonto, modernizavimo ar kitokio tvarkymo, apmokėti išlaidas, susijusias su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba bendrijos narių (bendraturčių) susirinkimo priimtais sprendimais;

4) ne bendrijos narys, parduodamas, dovanodamas ar kitaip perleisdamas nuosavybės teise jam priklausančias patalpas, turi atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles ir informuoti pirmininką (valdybos pirmininką). Tvirtinant perleidimo sandorius notarui turi būti pateikta pirmininko pasirašyta pažyma apie prievolių bendrijai įvykdymą.

20 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas

1. Ginčai tarp bendrijos narių, kitų bendraturčių ne bendrijos narių ir valdymo ar kitų bendrijos organų (jų narių) gali būti perduodami nagrinėti ginčų nagrinėjimo komisijai arba asmeniui, nagrinėjančiam ginčus.

2. Ginčai tarp bendrijos narių ir bendrijos valdymo organo arba tarp bendrijos nario (bendrijos) ir tiekėjo gali būti nagrinėjami bendrijų asociacijų sudarytose ginčų nagrinėjimo komisijose.

3. Nepavykus išspręsti ginčo ar ginčo šalims nevykdant ginčų nagrinėjimo komisijos arba asmens, nagrinėjančio ginčus, pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

PENKTASIS SKIRSNIS

BENDRIJŲ REORGANIZAVIMO IR PABAIGOS YPATUMAI

21 straipsnis. Bendrijos reorganizavimo ypatumai

1. Bendrija gali susijungti su kita bendrija (bendrijomis) ar skaidytis į mažesnes bendrijas, jei kiekviena iš jų gali veikti atskirame pastate (pastatuose) ar pastato bloke, ar pastato sekcijoje pagal šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalies sąlygas.

2. Dokumentas, patvirtinantis visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimą reorganizuoti bendriją, turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 5 dienas.

22 straipsnis. Bendrijų likvidavimo ypatumai

1. Bendrijos likvidavimo tvarką nustato Civilinis kodeksas ir šis įstatymas.

2. Jeigu bendrijos narių skaičius sumažėja iki mažesnio nei šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas steigėjų skaičiaus minimumas, per 30 dienų apie tokį narių sumažėjimą bendrija privalo pranešti juridinių asmenų registrui juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

3. Likęs bendrijos turtas ir lėšos, įstatymų nustatyta tvarka patenkinus visus kreditorių reikalavimus ir bendrijos narių reikalavimus dėl bendrijos turto dalies, neviršijančios nario įnašų iki bendrijos išregistravimo iš juridinių asmenų registro perduodami kitam ar kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nustato visuotinis narių susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti bendriją.

4. Be kitų šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų bendrijos likvidatorius privalo:

1) viešai paskelbti bendrijos įstatuose nurodytame dienraštyje apie bendrijos likvidavimą ir pateikti juridinių asmenų registrui dokumentus, patvirtinančius sprendimą likviduoti bendriją, bei savo duomenis;

2) sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios balansą;

3) perduoti likusį bendrijos turtą šio įstatymo nustatyta tvarka;

4) sudaryti bendrijos likvidavimo aktą. Bendrijos likvidavimo akte aprašoma likvidavimo eiga ir patvirtinama, kad atlikti visi su likvidavimu susiję veiksmai;

5) perduoti dokumentus saugoti Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) nustatyta tvarka;

6) pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrijos likvidavimo aktą ir kitus įstatymuose numatytus dokumentus, reikalingus bendrijai išregistruoti.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių santykiai su bendrijomis, kurių steigimo tikslas yra naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus ir bendrijų asociacijomis

1. Valstybė ir savivaldybės, turėdamos tikslą išsaugoti ir plėtoti nacionalinį turtą – šalies būsto fondą, remia daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijas ir jų asociacijas, siekiančias tinkamai prižiūrėti ir modernizuoti gyvenamuosius namus, taip pat, bendrijų ir jų asociacijų darbuotojų mokymą, švietimą bei kvalifikacijos kėlimą. Valstybės ar savivaldybių rėmimo būdus ir sąlygas nustato įstatymai, kiti teisės aktai bei Vyriausybės ar savivaldybių patvirtintos specialiosios programos.

2. Savivaldybių vykdomosios institucijos organizuoja ir užtikrina bendrijų nemokamą konsultavimą jų steigimo ir veiklos klausimais.

3. Bendrijų asociacijos vykdo šias funkcijas: teikia metodinę ir informacinę pagalbą bendrijoms jų veiklos klausimais, dalyvauja sprendžiant ginčus bei nagrinėja skundus tarp bendrijos (jos nario) ir valdymo organo, kitus ginčus, susijusius su bendrijų veikla, taip pat teikia viešąsias paslaugas, susijusias su bendrijų ir jų asociacijų valdymo ir administravimo darbuotojų mokymu bei kvalifikacijos kėlimu.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. balandžio 1 d., išskyrus 12 straipsnio 6 dalį, kuri įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.

3 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

Šiuo metu veikiančios daugiabučių namų savininkų bendrijos, gyvenamųjų namų statybos bendrijos, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir kiti juridiniai asmenys, įsteigti ir veikiantys pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, yra juridiniai asmenys, kurių teisinė forma yra bendrija, be atskiro perregistravimo.

4 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2007 m. balandžio 1 d. patvirtina teisės aktus, reikalingus šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS