Projektas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

NUTARIMAS

DĖL SEIMO IR VYRIAUSYBĖS VEIKLOS PRINCIPŲ

ĮGYVENDINANT

LIETUVOS 2007–2013 M. EUROPOS SĄJUNGOS

STRUKTŪRINĖS PARAMOS PANAUDOJIMO STRATEGIJĄ IR VEIKSMŲ PROGRAMAS

 

2006 m. lapkričio 16 d. Nr.

Vilnius

 

 

Lietuvos Respublikos Seimas,

-     pripažindamas, kad Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos (toliau – Strategijos) ir veiksmų programų socialinės ekonominės situacijos analizė yra nuosekli, apima visus svarbius aspektus ir atspindi realią Lietuvos padėtį, Strategijos projektas ir veiksmų programų projektai iš esmės yra susieti su Lietuvos ilgalaikės ūkio plėtros strategijoje ir Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje nustatytais uždaviniais, ir atitinka Vyriausybės programoje numatytus tikslus;

-     įvertindamas, kad Strategijos projektas ir veiksmų programų projektai buvo rengiami vadovaujantis partnerystės principu, atsižvelgiant į socialinių, ekonominių ir regioninių partnerių ir kitų nevyriausybinių organizacijų, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo pastabas ir pasiūlymus;

 

- n u t a r i a:

 

1 straipsnis.

Pripažinti pačiais svarbiausiais Strategijoje numatytais prioritetais tuos, kurie yra susiję su ilgalaikio Lietuvos ūkio konkurencingumo stiprinimu: investuojant į žinių infrastruktūras, mokslinius tyrimus, inovacijas ir aukštųjų technologijų plėtrą. Šių prioritetų įgyvendinimui Seimas skirs ypatingą dėmesį, ir todėl prašo Vyriausybės:

1.     įgyvendinant Strategiją, kiekvienais metais pateikti Seimui išsamią ataskaitą apie šalies ūkio konkurencingumo tendencijas (toliau - Konkurencingumo ataskaita). Tokia Konkurencingumo ataskaita turi būti sudėtine Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos dalimi;

 

2.     iki 2007 m. sausio 1 d. parengti ir pateikti Seimui patvirtinti Strategijos įgyvendinimo nuo dešimties iki penkiolikos “sėkmės rodiklių” (statistinių duomenų) sąrašą, kurio duomenys būtų skelbiami kiekvienais metais kartu su Konkurencingumo ataskaita.

 

3.     Į šalies sėkmės rodiklius galėtų būti įrašyti šie svarbiausi šalies ūkio konkurencingumo ir Lisabonos strategijos įgyvendinimą lemiantys statistiniai duomenys:

1)    šalies ūkio produktyvumas;

2)    aukštųjų technologijų pramonės dalis šalies ūkyje ir šalies eksporto struktūroje;

3)    užsienio kapitalo investicijų dalis, tenkanti vienam gyventojui;

4)    lėšų dalis, skiriama moksliniams tyrimams;

5)    tarptautinių ir europinių patentų skaičius;

6)    interneto skverbtis ir kompiuterinis raštingumas;

7)    užsienio kalbų (pavyzdžiui, anglų) visuotinis žinojimas;

8)   mokymosi visą gyvenimą parametrai;

9)   kt.

Šie duomenys turi būti palyginami su ES ir kitomis konkurencingiausiomis pasaulio šalimis;

 

2 straipsnis.

Prašo Vyriausybę iki 2007 m. kovo 1 d. parengti ir pateikti Seimui tvirtinti Strategijos įgyvendinimui reikalingų Nacionalinės svarbos projektų, susijusių su ilgalaikio Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimu, sąrašą, už kurių įgyvendinimą atsakinga būtų Vyriausybė. Ataskaita apie šių projektų įgyvendinimą būtų sudėtine metinės Konkurencingumo ataskaitos dalimi.

 

3 straipsnis.

Ragina Vyriausybę priimti visus reikalingus sprendimus ir užtikrinti, kad antrasis Struktūrinių fondų paramos gavimo etapas būtų administruojamas skaidriai, maksimaliai supaprastinus biurokratines procedūras ir siekiant pagerinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų įsisavinimą, atsisakant nereikalingų apribojimų paramos gavėjams ir siekiant užtikrinti pagrindinį struktūrinės paramos tikslą – užtikrinti Lietuvos ūkio konkurencingumą Europos Sąjungoje ir pasaulyje.

Taip pat siūloma Vyriausybei kurti Europos Sąjungos paramos administravimo schemą bei taisykles, laikantis šių principinių nuostatų:

 

1.   prioritetas turi būti skiriamas viešosios infrastruktūros, o ne privataus verslo projektų  finansavimui;

2.   Nacionalinės svarbos projektai finansuojami Vyriausybei arba jos įgaliotoms institucijoms prisiimant atsakomybę už tokių projektų parengimą ir jų realizavimą;

3.   tos pačios srities viešosios infrastruktūros (pavyzdžiui, mokyklų ir ligoninių renovacija) finansuojami ne konkurso tvarka, o  regionams apsisprendžiant dėl jiems svarbių projektų;

4.   administravimo schema ir taisyklės priartinamos prie Lietuvoje galiojančių viešojo pirkimų taisyklių, atsisakant perdėto biurokratizmo bei “popierizmo” ir nuo visuotinės kontrolės pereinant prie atrankinės kontrolės.

Apie šio punkto įgyvendinimą informuoti Seimą iki 2007 m. kovo 1 d.

 

 

 

 

 

SEIMO PIRMININKAS                                                                          VIKTORAS MUNTIANAS

 

 

 

 

 

Teikia:

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas                                                 Andrius Kubilius