Projektas-3
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS TOBULINIMO
METMENŲ PATVIRTINIMO IR JŲ ĮGYVENDINIMO
2006 m. d. Nr.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės siekiu ir norėdamas užtikrinti efektyvią teisėkūrą, teisės aktų kokybę, n u t a r i a:
2 straipsnis.
Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti šias Lietuvos Respublikos teisėkūros tobulinimo metmenų įgyvendinimo priemones:
1. Parengti šiuos teisės aktus:
1) įstatymo, reglamentuojančio teisės aktų rengimo, skelbimo ir įsigaliojimo tvarką, projektą. Į šį projektą perkelti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo nuostatas, jas papildyti Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104, nuostatomis ir Įstatymų koncepcijų rengimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 277, nuostatomis;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. ……………d. nutarimu Nr.
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS TOBULINIMO METMENYS
I. TEISĖKŪROS TOBULINIMO METMENŲ TIKSLAS
1. Teisėkūros tobulinimo metmenų pagrindiniai tikslai – apibendrinus pagrindines spręstinas teisėkūros problemas, nurodyti galimas teisėkūros proceso tobulinimo kryptis ir metodus. Teisėkūros tobulinimo metmenys orientuoti į Seimo ir Vyriausybės veiklą, tačiau juose suformuluoti principai bei teisėkūros proceso tobulinimo metodai taikytini ir kitiems teisėkūros procese dalyvaujantiems subjektams. Teisėkūros proceso tobulinimo siūlymai parengti atsižvelgiant į šio proceso nuoseklumą ir poreikį sukurti kokybiškus teisės aktus. Pasiūlymai suformuluoti remiantis nacionalinės teisėkūros analize ir įvairių užsienio valstybių teisėkūros patirtimi. Teisėkūros tobulinimo metmenys sudarytų teisines prielaidas sistemiškai, nuosekliai ir koordinuojant įvairių institucijų veiklą optimizuoti visą teisėkūros procesą. Taip būtų išvengta stichiškumo, ne visada optimalaus įvairių institucijų iniciatyvų teisėkūros proceso tobulinimo srityje koordinavimo.
2. Teisėkūroje neretai iškyla kokybės ir sąnaudų (kurios iš esmės siejasi su laiko sąnaudomis ir kvalifikuotų specialistų poreikiu) problema. Pusiausvyra tarp geros kokybės ir mažų sąnaudų iš esmės yra politinio apsisprendimo reikalas, todėl pateikti siūlymai gali būti modifikuojami atsižvelgiant į šių kriterijų santykinės svarbos įvertinimą.
I. TEISINIO REGULIAVIMO POKYČIŲ INICIJAVIMAS IR PLANAVIMAS
3. Teisinio reguliavimo pokyčių iniciatyvos turi būti plėtojamos planingai, todėl jas tikslinga įtraukti į institucijų veiklos planus. Plane turėtų būti apibrėžtas siekiamas tikslas, o ne tik konkretus teisės akto projektas.
4. Teisėkūros planai skelbtini viešai ir turėtų būti nurodyta, kokiai institucijai, asmeniui galima teikti išankstinius siūlymus dėl teisėkūros planuose numatytų problemų sprendimo.
6. Teisės aktų projektų, įtvirtinančių panašių ar susijusių visuomeninių santykių teisinį reguliavimą, rengimas turėtų būti planuojamas taip, kad jie galėtų būti svarstomi ir priimami kartu.
7. Pasiūlius naują teisinio reguliavimo nuostatą patikrinama, ar kitose institucijose nevyksta teisėkūros procesas, ar nesvarstoma ši bei su ja susijusi kita iniciatyva. Taip pat turėtų būti derinami susijusių teisės aktų projektų rengimas ir priėmimas.
8. Kai įmanoma, o dėl svarbiausių teisės aktų nuostatų – visuomet, turėtų būti preliminariai aptariamas siūlomos nuostatos reikalingumas; sprendimas rengti teisės akto projektą turėtų būti priimamas subjekto, kuris priims šį teisės akto projektą arba teiks jį svarstyti Seimui.
9. Teisėkūros iniciatyva keliama: 1) pateikiant visiškai parengtą teisės akto projektą; 2) pateikiant pagrindines (esmines) teisės akto nuostatas; 3) keliant teisės akto parengimo idėją (yra pateikiama faktinės situacijos įvertinimas, norminio teisės akto koncepcija ir siūlomo sprendimo būdo pagrindimas).
10. Teisės aktų leidybos iniciatyvos teisę turintys subjektai turėtų pateikti visiškai parengtus teisės aktų projektus, o šios teisės neturintys subjektai (išskyrus tuos, kuriems nustatyti atitinkami įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių subjektų pavedimai) savo iniciatyvą galėtų įgyvendinti pateikdami pagrindines teisės akto nuostatas arba iškeldami teisės akto parengimo idėją (nebent siūlomos pataisos yra nesudėtingos ir nedidelės apimties arba yra kitų atitinkamą pasirinkimą pateisinančių priežasčių).
II. NORMINIŲ TEISĖS AKTŲ KONCEPCIJOS
11. Dėl siūlomų nuostatų, kurios iš esmės keistų teisinį reguliavimą (nustatytų, pakeistų arba panaikintų teisės subjektų teises arba pareigas) ir būtų rengiama nauja teisės akto redakcija, arba kuriomis būtų nustatomas naujas teisinis reguliavimas, rengiamos norminių teisės aktų koncepcijos: įstatymo koncepcija arba poįstatyminio akto koncepcija.
12. Norminio teisės akto koncepcijoje (toliau – koncepcija) numatomos pagrindinės teisinio reguliavimo nuostatos, jo pagrįstumas, teisės akto struktūra ir kiti esminiai dalykai. Paaiškėjus, kad nėra būtina rengti teisės akto projektą, surašomas dokumentas, kuriame tokia išvada išsamiai pagrindžiama.
13. Koncepcijoje turėtų būti skirsniai: 1) Teisinis koncepcijos rengimo pagrindas. 2) Reguliavimo dalyko ir tikslų bendrasis apibūdinimas. 3) Kitų teisės aktų, reguliuojančių tą pačią visuomeninių santykių sritį, apibūdinimas. 4) Keičiamų ar panaikinamų teisės normų netikslingumo arba neefektyvumo analizė (nustatant naują reglamentavimą – reglamentavimo nebuvimo neigiamų pasekmių analizė). 5) Kitose valstybėse esamo atitinkamo teisinio reguliavimo apžvalga. 6) Tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės normų įgyvendinimas bei atitiktis joms. 7) Siūlomo teisinio reguliavimo principai ir pagrindinės nuostatos. 8) Numatomo teisinio reguliavimo galimos pasekmės. 9) Finansinis ir ekonominis numatomo teisinio reguliavimo pagrįstumas. 10) Numatoma norminio teisės akto struktūra. 11) Numatomi pakeisti ar panaikinti teisės aktai.
15. Koncepcijos projektas skelbtinas internete, o prireikus − ir kitais būdais. Su juo turėtų būti supažindinama visuomenė ir institucijos, kurios vėliau bus susijusios su teisės akto projekto svarstymu ar teisės akte numatomu nustatyti teisiniu reguliavimu.
III. TEISĖS AKTO PROJEKTO RENGIMAS
17. Rengiant teisės akto projektą privaloma vadovautis norminio teisės akto koncepcijoje įtvirtintomis nuostatomis.
18. Rengiamuose teisės aktų projektuose numatomas teisinis reguliavimas turi būti išbaigtas ir konkretus, numatomos įtvirtinti teisės normos turi būti aiškios, tikslios, neprieštarauti viena kitai.
19. Norminiame teisės akto projekte turi būti: 1) tinkamai atspindėtos konstitucinės idėjos ir principai; 2) tinkamai vartojami konstituciniai terminai ir sampratos; 3) numatomo teisinio reguliavimo turinio ir ribų atitiktis konstitucijoje įtvirtinto teisinio reguliavimo turiniui ir riboms; 4) tinkamai parinkta norminio teisės akto forma; laikomasi Konstitucijoje ir kituose norminiuose teisės aktuose įtvirtintos norminio teisės akto priėmimo ir įsigaliojimo tvarkos.
20. Pareiga atsakyti už teisės aktų projektų parengimą neturėtų tekti institucijai, kuri tiesiogiai įgyvendins teisės aktą. Rekomenduojama į teisės akto projekto rengimą įtraukti institucijų, kurios vėliau derins teisės akto tekstą, ir subjektų, kurie įgyvendins ir kuriems bus taikomas teisės aktas, atstovus, taip pat mokslininkus.
21. Sukurti tinklalapį, kuriame būtų skelbiami rengiami teisės aktų projektai, kiti su teisės aktų projektais susiję dokumentai ir veiktų rengiamų teisės aktų paieškos sistema, kurioje atsispindėtų rengiamo teisės akto projekto ryšys su ES teisės aktais.
22. Parengtus teisės aktų projektus valstybės institucijos turėtų skelbti internete. Toks mechanizmas užtikrins visuomenei galimybę susipažinti su parengtais teisės aktų projektais ir pateikti siūlymus dėl jų.
23. Numatant teisės akto įsigaliojimo terminą, terminas turi būti toks, kad būtų tinkamai pasirengta įgyvendinti teisės aktą (sukurtos būtinos institucinės struktūros, skirtos būtinos lėšos ir pan.).
IV. TEISĖS AKTO PROJEKTO DERINIMAS/ĮVERTINIMAS
27. Išvados dėl teisės akto projekto turėtų būti gaunamos iš institucijų, įgyvendinančių politiką, susijusią su teisės aktu reguliuojamais santykiais. Turėtų būti sudarytos sąlygos ir suinteresuotoms institucijoms (įskaitant privačias) pateikti savo atsiliepimus.
28. Teisės akto socialinis, ekonominis ir kitoks ekspertinis įvertinimas gali būti atliekamas, jei jis nebuvo atliktas rengiant koncepciją arba, nors ir buvo atliktas, koncepcijoje aptartos nuostatos buvo pakeistos arba iš esmės papildytos, arba koncepcija nebuvo rengiama.
29. Ekspertiniam įvertinimui atlikti paprastai samdomi nepriklausomi ekspertai. Ekspertinio įvertinimo išvados turėtų būti teisės akto lydimasis dokumentas.
31. Turėtų būti užtikrinamas kuo glaudesnis teisės aktus vertinančių valstybės institucijų bendradarbiavimas.
V. TEISĖS AKTŲ SKELBIMAS IR ĮSIGALIOJIMAS
33 Visi valstybės institucijų priimami teisės aktai skelbiami, t. y. užtikrinama visuomenės konstitucinė teisė susipažinti su priimtais teisės aktais.
34. Teisės aktams, kuriems įgyvendinti reikalingi kiti teisės aktai, reikėtų numatyti vėlesnį nei „Valstybės žinių“ išleidimo diena įsigaliojimo terminą.
VI. TEISĖS AKTŲ STEBĖSENA (MONITORINGAS)
38. Periodiškai ar po nustatyto laikotarpio, taip pat atsiradus visuomenės poreikiui arba pasikeitus reikšmingoms aplinkybėms, reikėtų vertinti teisės aktų efektyvumą ir poveikį.
39. Stebėsenos (monitoringo) funkcijas vykdyti tikslinga pavesti keletui institucijų. Šios institucijos turėtų sekti, kokios naujos teisinės nuostatos Lietuvos, Europos Sąjungos ar tarptautinėje teisėje verčia atsirasti teisės aktuose pokyčius.
40. Teisės aktų stebėsena (monitoringas) turėtų apimti dvi kryptis: 1) teisės aktų darnos stebėjimas (visų teisės aktų atitikties Konstitucijai (ypač daug dėmesio reikėtų skirti galiojančių teisės aktų įvertinimui atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimuose pateikiamą konstitucinių normų ir principų aiškinimą), Europos Sąjungos teisei, tarptautinėms Lietuvos Respublikos sutartims bei Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimams; įstatymų tarpusavio suderinamumas; poįstatyminių aktų atitiktis įstatymams); 2) teisės aktų efektyvumo įvertinimas (atitiktis keliamiems tikslams). Pirmoji kryptis turėtų būti privaloma, antroji galėtų būti fakultatyvi (t. y. priklausytų nuo galimybių ir konkrečioms sritims taikoma pagal poreikį).
41. Vyriausybė turėtų paskirti instituciją, koordinuojančią valstybinę teisės aktų stebėseną (monitoringą).
42. Stebėseną (monitoringą) koordinuojanti institucija turėtų kasmet teikti ataskaitas Vyriausybei. Šios ataskaitos turėtų būti skelbiamos viešai interneto tinklalapyje. Atsižvelgiant į stebėsenos (monitoringo) ataskaitas galėtų būti koreguojami Vyriausybės ir kitų institucijų teisėkūros planai. Ataskaitos turėtų būti rengiamos pagal patvirtintą metodiką, kurioje derėtų detalizuoti stebėjimo kriterijus ir apimtį, taip pat ataskaitų struktūrą ir kitus reikšmingus dalykus.