Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2005 m. Nr.
Vilnius
(Žin., 1995, Nr.20-449; 2000, Nr.56-1639; 2001, Nr.91-3187; 2004, Nr. 25-758)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
BENDRIJŲ
ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas reglamentuoja bendrijų steigimą, valdymą, veiklą ir kontrolę, bendrijos ir jos narių teises ir pareigas, bendrijos reorganizavimą, pertvarkymą ir likvidavimą.
2. Bendrijos steigimo tikslas – valdyti ir naudoti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams tenkinti, atstovauti bendrijos narių socialiniams ir ekonominiams interesams.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, pastatai ir jų priklausiniai, vietiniai inžineriniai tinklai, taip pat kitas turtas.
Bendraturčiai – savininkai – fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, turintys dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Jeigu dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso keliems savininkams, steigiant ar veikiant bendrijoje jų rašytiniu susitarimu atstovauja vienas asmuo, turintis vieną balsą, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų aprašas - bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sąrašas, kuriame nurodoma objekto rūšis, paskirtis, individualūs požymiai, jo buvimo vieta, su šiais objektais susiję bendraturčiai, jų teisės ir pareigos.
Blokuoto pastato dalis – pastato, susidedančio iš greta prišlietų pastato blokų, turinčių atskirus įėjimus iš lauko, dalis.
Daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kitos.
Gyvenamasis pastatas (namas) – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame ne mažiau kaip ½ naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos.
Pastato bendrojo naudojimo objektai:
pastatų bendrosios konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas, laiptinių konstrukcijos), fasado elementai ir kitos fasadų architektūros detalės;
pastatų bendrosios inžinerinės sistemos – pastatų bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kita įranga, esanti pastato viduje nuo įvadinės uždaromosios armatūros ar kito tiekėjo ir vartotojo atsakomybės ribų ženklo, išskyrus atskirų patalpų vidaus vamzdynus, kabelius ir įrangą, esančią už šių patalpų atšakos uždaromosios armatūros ar kito atsakomybės ribų ženklo, taip pat, išskyrus įrenginius, kurie nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims;
pastatų bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.
Pastatas, Vietiniai inžineriniai tinklai – suprantama taip, kaip šią sąvoką apibrėžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ( Žin.,1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597).
3 straipsnis. Bendrija ir jos veiklos principai
3. Bendrija veikia vadovaudamasi savo narių lygiateisiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais, laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas), šio bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir jos veiklą reglamentuojančiais įstatais.
ANTRASIS SKIRSNIS
BENDRIJOS STEIGIMAS IR REGISTRAVIMAS
5 straipsnis. Steigėjai ir steigimo sutartis
1. Bendrijos steigėjais gali būti fiziniai asmenys, sulaukę 18 metų ir (ar) juridiniai asmenys. Minimalus steigėjų skaičius yra du asmenys. Tuo atveju, kai bendrija steigiama nekilnojamiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams (daugiabučiams namams, garažams ir pan.) valdyti ir naudoti ar jiems sukurti (pastatyti), steigėjų skaičius turi būti daugiau kaip ½ esamų ar būsimų bendraturčių.
2. Bendrijos steigėjai pasirašo bendrijos steigimo sutartį, parengia bendrijos įstatų projektą ir sušaukia steigiamąjį susirinkimą.
3. Steigimo sutartyje turi būti nurodyta:
1) steigėjų fizinių asmenų – vardas, pavardė, asmens identifikavimo dokumento pavadinimas ir numeris, gyvenamoji vieta; steigėjų juridinių asmenų – pavadinimas, kodas, buveinė ir jų įgaliotų atstovų vardai ir pavardės, jų gyvenamoji vieta;
3) steigėjų teisės ir pareigos steigiant bendriją ir jų atsakomybė už steigimo įsipareigojimų nevykdymą;
4) bendrijos steigimo tikslas ir esminės valdomo objekto charakteristikos (esami arba projektiniai duomenys – pavadinimas, adresas, kadastro numeris, jeigu jis suteiktas);
6) jeigu bendrija steigiama bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektui sukurti ar kitiems bendrijos narių poreikiams tenkinti, – steigėjų įnašų dydis, sumokėto pirminio įnašo dydis, dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įnašų mokėjimo tvarka, sąlygos ir terminai, nepiniginių įnašų vertinimo tvarka, jeigu nepiniginių įnašų vertinimą atlieka steigėjai, delspinigiai už laiku nesumokėtą įnašą. Jeigu bendrija neįsteigiama, – įnašo grąžinimo tvarka.
5. Bendrijos steigimo sutartį privalo pasirašyti visi steigėjai: fiziniai asmenys arba juridinių asmenų įgalioti asmenys. Steigimo sutartį pasirašiusių asmenų parašų tapatumo notaras netvirtina, išskyrus, kada bendrija steigiama bendrosios dalinės nuosavybės objektui sukurti.
6. Jeigu bendrija steigiama esamame daugiabučiame gyvenamajame name, kuriam Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, bendrijos steigėjai prieš 30 dienų iki numatomo steigiamojo susirinkimo, turi raštu pranešti jam apie bendrijos steigimo sutarties sudarymą ir numatomą bendrijos steigiamojo susirinkimo šaukimo datą. Administratorius privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti steigėjams bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų aprašą bei butų ir kitų patalpų savininkų sąrašą su jų adresais.
6 straipsnis. Bendrijos steigiamasis susirinkimas
1. Bendrijos steigiamasis susirinkimas šaukiamas steigimo sutartyje nustatyta tvarka. Apie šaukiamą steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos turi būti pranešta visiems steigėjams ir kitiems bendraturčiams, taip pat asmenims, suinteresuotiems bendrųjų poreikių tenkinimu, nurodant susirinkimo vietą ir laiką, pateikiant susirinkimo darbotvarkę, bendrijos įstatų projektą arba nurodant vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su įstatų projektu.
2. Jeigu bendrija steigiama esamai bendrajai dalinei nuosavybei valdyti, steigėjai skelbimų lentose arba kitose bendraturčiams gerai matomose vietose paskelbia steigiamojo susirinkimo darbotvarkę, bendrijos įstatų projektą, nurodo susirinkimo vietą ir laiką.
4. Steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami balsų dauguma. Kiekvienas steigėjas turi vieną balsą. Tuo atveju, kada bendrija steigiama daugiabučiame name ar kitame pastate, kiekvienas steigėjas turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto registre įregistruotų patalpų. Vienos patalpos bendraturčiams jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, turintis vieną balsą.
5. Tuo atveju, kada teismo sprendimu patalpa yra padalinta ir šios dalys įregistruotos nekilnojamo turto registre – kiekvienos tokios patalpos dalies savininkas turi vieną balsą.
6. Jeigu steigiamasis susirinkimas neįvyksta, pakartotinis bendrijos steigiamasis susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip po 14 dienų, skaičiuojant nuo prieš tai šaukto steigiamojo susirinkimo dienos. Pakartotiniam steigiamajam susirinkimui taikomos šio straipsnio 2-5 dalių nuostatos.
7. Steigiamasis susirinkimas turi patvirtinti bendrijos įstatus, išrinkti visuotinio bendrijos narių susirinkimo renkamų bendrijos organų narius.
7 straipsnis. Bendrijos įstatai
1. Bendrijos įstatuose turi būti nurodyta:
4) esminės valdomo objekto charakteristikos (esami arba projektiniai duomenys – pavadinimas, adresas, kadastro numeris, jeigu jis suteiktas);
7) jei bendrija steigiama bendrajai dalinei nuosavybei sukurti arba kitiems bendrijos narių poreikiams tenkinti, – įnašų mokėjimo tvarka, sąlygos ir terminai, nepiniginių įnašų vertinimo tvarka, jeigu nepiniginių įnašų vertinimą atlieka steigėjai;
8) narių įstojimo ir išstojimo iš bendrijos tvarka bei sąlygos. Bendrijos narių pašalinimo tvarka tuo atveju, kada bendrija steigiama bendrojo naudojimo objektui sukurti arba bendriesiems poreikiams tenkinti. Bendrijos narių apskaitos tvarka;
9) visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencija, jo šaukimo ir balsavimo jame tvarka, nustatant slapto balsavimo ir išankstinio balsavimo raštu tvarką;
10) jeigu sudaromas įgaliotinių susirinkimas, atstovavimo šiame organe tvarka, jo kompetencija, susirinkimų šaukimo ir balsavimo jame tvarka;
11) valdymo ir kiti organai, jų kompetencija bei kvalifikaciniai reikalavimai, rinkimo ir atšaukimo tvarka; ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo ir ginčų nagrinėjimo tvarka;
2. Bendrijos įstatuose gali būti ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančių nuostatų.
8 straipsnis. Bendrijos registravimas
1. Bendriją registruoti galima, jeigu sudaryta steigimo sutartis, įvyko bendrijos steigiamasis susirinkimas, kuriame buvo patvirtinti bendrijos įstatai ir išrinkti bendrijos narių susirinkimo renkami bendrijos organų nariai, įvykdytos kitos įstatymuose bei steigimo sutartyje nustatytos prievolės ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės, taip pat juridinių asmenų registrui pateikti įstatymų nustatyti dokumentai.
2. Bendrijai įregistruoti juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiama steigimo sutartis, bendrijos įstatai ir kiti įstatymuose nurodyti dokumentai.
3. Be Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje išvardytų duomenų juridinių asmenų registre nurodomi šie bendrijos duomenys:
TREČIASIS SKIRSNIS
BENDRIJOS VALDYMAS
9 straipsnis. Bendrijos organai
1. Bendrijoje turi būti visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimu, gali būti sudaromas įgaliotinių susirinkimas, turintis dalį visuotinio bendrijos narių susirinkimo teisių.
10 straipsnis. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas
1. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas:
2) renka ir atšaukia valdymo organo narius; iš kolegialaus valdymo organo narių tarpo išrenka ir atšaukia valdybos pirmininką;
3) renka ir atšaukia revizijos komisiją bei jos pirmininką ar revizorių ir tvirtina šios komisijos darbo reglamentą arba revizoriaus darbo nuostatus. Jeigu revizijos komisija (revizorius) nesudaroma, renka ir atšaukia audito įmonę, nustato audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;
5) įgalioja bendrijos narį pasirašyti darbo sutartį su administracijos vadovu (bendrijos pirmininku ar valdybos pirmininku);
8) priima sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros organizavimo;
9) tvirtina bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ar modernizavimo (remonto ar rekonstrukcijos), naujos bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo investicinius projektus;
11) nustato įmokų dydžius bendrosios dalinės nuosavybės teisės ar objektų administravimui ir jų nuolatinei techninei priežiūrai vykdyti bei kaupiamajam šių objektų atnaujinimo, modernizavimo (remonto ar rekonstrukcijos), taip pat naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo fondui sudaryti, taip pat šių lėšų naudojimo bei atsiskaitymo tvarką;
13) priima sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų paskirties keitimo bei jų atidalinimo iš bendrosios nuosavybės;
14) priima sprendimus dėl sutartinių santykių su šilumos energijos, elektros, dujų, šalto ir karšto vandens tiekėjais nustatymo;
15) priima sprendimus dėl su bendrijos veikla susijusių juridinių asmenų, išskyrus juridinius asmenis, kurių civilinė atsakomybė už juridinio asmens prievoles yra neribota, steigimo, jų reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo, dėl bendrijos stojimo į asociacijas ir išstojimo iš jų klausimus;
2. Bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir kitais pagal bendrijos įstatus jo kompetencijai priskirtais klausimais.
11 straipsnis. Visuotinio bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarka. Sprendimų priėmimas
1. Bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimus šaukia valdymo organas įstatuose nustatyta tvarka. Susirinkimas taip pat turi būti sušauktas, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba ne mažiau kaip ¼ bendrijos narių arba ¼ įgaliotinių, atstovaujančių įgaliotinių susirinkimą. Jeigu valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba ¼ bendrijos narių arba ¼ įgaliotinių, atstovaujančių įgaliotinių susirinkimą.
2. Apie šaukiamą bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimą jo organizatorius, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo organizavimo vietą ir laiką ir kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę bei siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jei susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti valdymo organą, pakeisti bendrijos įstatus ar svarstyti lėšų skolinimosi, bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, tvirtinti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ar modernizavimo, naujos bendrosios dalinės nuosavybės objektų sukūrimo investicinius projektus, bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, apie bendrijos narių susirinkimą nariams pranešimas įteikiamas pasirašytinai.
3. Bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius po finansinių metų pabaigos. Jeigu bendrijoje sudarytas įgaliotinių susirinkimas, bendrijos narių susirinkimas šaukiamas jo kompetencijos numatytai teisei įgyvendinti. Kiekviename bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkime išrenkamas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.
4. Bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkime dalyvaujantys nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Narių registravimo sąrašą pasirašo bendrijos narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Bendrijos nariai dėl susirinkimuose svarstomų klausimų gali iš anksto pareikšti savo nuomonę raštu bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Registravimo sąraše turi būti nurodyti nariai, iš anksto pareiškę nuomonę raštu.
5. Bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip ½ bendrijos narių ar 2/3 įgaliotinių, atstovaujančių įgaliotinių susirinkimą. Jeigu kvorumo nėra, bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimas, turintis teisę priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Jis yra teisėtas, kai dalyvauja ne mažiau kaip ¼ bendrijos narių arba ½ įgaliotinių, atstovaujančių įgaliotinių susirinkimą. Į dalyvaujančių bendrijos susirinkime narių skaičių įskaičiuojami ir tie nariai, kurie iš anksto yra pareiškę savo nuomonę raštu.
6. Bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimo nutarimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip ½ susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių ar įgaliotinių, atstovaujančių įgaliotinių susirinkimą, narių, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus.
7. Bendrijos narių susirinkimo nutarimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo, dėl lėšų skolinimosi yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip ½ visų bendrijos narių.
8. Balsavimas bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas narys ar įgaliotinis pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria ne mažiau kaip 1/10 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių ar 1/5 įgaliotinių, atstovaujančių įgaliotinių susirinkimą. Slaptas balsavimas organizuojamas ir vykdomas bendrijos įstatų nustatyta tvarka.
9. Bendrijos susirinkime bendrijos narys turi vieną balsą. Tuo atveju, kada bendrija įsteigta daugiabučiame name ar kitame pastate, bendrijos susirinkime bendrijos narys turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto registre įregistruotų patalpų. Bendraturčiams jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, turintis vieną balsą, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje.
10. Kiekvienas įgaliotinis atstovauja įstatų nustatyta tvarka jį išrinkusių bendrijos narių daugumos priimtam sprendimui, pateikdamas jų sprendimo protokolą.
11. Bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.
12. Protokolas turi būti surašytas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimo dienos. Prie bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimo protokolo turi būti pridedama: bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkime dalyvavusių narių registravimo sąrašas; įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti; dokumentai, patvirtinantys, kad nariams ar įgaliotiniams buvo pranešta apie narių ar įgaliotinių susirinkimo sušaukimą. Prie protokolo pridedami dokumentai, patvirtinantys bendrijos narių išankstinį nuomonės pareiškimą raštu.
13. Bendrijos narių sprendimai taip pat gali būti priimami balsuojant raštu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
14. Sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinant ne visų bendrijos narių poreikius, o tik jų dalies, nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių ir visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimų, naudojimo, atnaujinimo ar modernizavimo bei tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi, gali būti priimami tos dalies bendrijos narių ir yra privalomi tai daliai bendrijos narių. Sprendimai priimami laikantis šiame straipsnyje numatytos susirinkimų šaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos.
12 straipsnis. Bendrijos valdymo organas, jo kompetencija ir atsakomybė
1. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organą.
2. Valdymo organo narius renka visuotinis bendrijos narių susirinkimas bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Valdymo organo narys pradeda eiti savo pareigas nuo jo išrinkimo iki kadencijos pabaigos arba jo atšaukimo. Valdymo organo narių kadencijų skaičius neribojamas.
3. Kolegialaus valdymo organo narių skaičius nustatomas bendrijos įstatuose, tačiau jis negali būti mažesnis kaip trys nariai.
4. Valdymo organas yra atsakingas už veiklos organizavimą, įgyvendinant bendrijos tikslus, bendrijos finansinę būklę, bendrojo naudojimo objektų administravimą ir nuolatinę techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų aprašo sudarymą, taip pat kitų teisės aktuose ir bendrijos įstatuose nustatytų funkcijų vykdymą.
5. Valdybos sprendimai priimami posėdžiuose. Posėdžių šaukimo iniciatyvos teisę turi valdybos pirmininkas. Valdybos posėdžiai taip pat šaukiami reikalaujant 1/3 valdybos narių. Valdybos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 valdybos narių. Balsavimo metu kiekvienas valdybos narys turi vieną balsą. Valdybos sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė valdybos narių. Jei valdybos narių balsai „už“ ir „prieš“ pasiskirsto po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami. Protokolą pasirašo valdybos pirmininkas ir posėdžio sekretorius.
6. Darbo sutartį su pirmininku (valdybos pirmininku) pasirašo bendrijos narių susirinkimo įgaliotas asmuo.
13 straipsnis. Bendrijos ūkinės finansinės veiklos kontrolė
1. Bendrijos ūkinę finansinę veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius) arba audito įmonė. Revizijos komisijos nariai ir jos pirmininkas (revizorius) renkami visuotiniame bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkime ne ilgesnei kaip 3 metų kadencijai.
2. Revizijos komisijos nariu (revizoriumi) negali būti valdymo organo nariai, jų sutuoktiniai ar sugyventiniai, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, ir asmenys, kuriuos su valdybos nariais ar pirmininku sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, taip pat sutuoktinių ar sugyventinių broliai, seserys, tėvai (įtėviai) ir vaikai (įvaikiai)).
3. Jeigu revizijos komisija nesudaroma (nerenkamas revizorius), bendrijos įstatuose turi būti numatyta, kad jos ūkinę finansinę veiklą kontroliuoja audito įmonė, kuri pasirenkama visuotinio bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka.
4. Revizijos komisija (revizorius):
2) informuoja visuotinį bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimą, valdymo organą apie bendrijoje nustatytus ūkinės finansinės veiklos pažeidimus;
3) finansiniams metams pasibaigus atlieka nuodugnų ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, vertina ir teikia išvadą visuotiniam bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimui apie bendrijos ūkinę finansinę veiklą;
14 straipsnis. Bendrijos finansinė atskaitomybė
1. Bendrijos buhalterinę apskaitą, jos organizavimą bei tvarkymą ir finansinės atskaitomybės sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
2. Bendrijos metinę finansinę atskaitomybę tvirtina visuotinis bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimas.
3. Bendrijos finansiniams metams pasibaigus, iki visuotinio bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimo, bendrijos revizijos komisija (revizorius) ar nepriklausomas auditorius nustatyta tvarka turi patikrinti metinę finansinę atskaitomybę ir pateikti valdymo organui revizijos aktą ar nepriklausomo auditoriaus išvadą.
15 straipsnis. Bendrijos veiklos ataskaita
1. Ne vėliau kaip likus 15 dienų iki visuotinio bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimo valdymo organas privalo parengti bendrijos veiklos ataskaitą ir supažindinti su ja bendrijos narius ar įgaliotinius.
2. Ataskaitoje turi būti:
KETVIRTASIS SKIRSNIS
BENDRIJOS IR JOS NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS, GINČŲ NAGRINĖJIMAS
16 straipsnis. Bendrijos teisės ir pareigos
1. Bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja šiam ir kitiems įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams.
2. Bendrijai draudžiama:
3. Bendrija turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ir įstatuose numatyta ūkine komercine veikla, kuri susijusi su bendrijos veiklos tikslais.
17 straipsnis. Bendrijos nariai, narystės pasibaigimo pagrindai
3. Bendrijos narys gali raštu įgalioti vietoj savęs dalyvauti bendrijos veikloje kitą asmenį, nurodydamas įgaliojimo terminą. Tokį įgaliojimą turi tvirtinti notaras.
5. Bendrijos narių sąraše nurodoma:
1) fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta arba juridinio asmens pavadinimas, kodas ir buveinė, juridinio asmens atstovo vardas, pavardė, adresas;
6. Asmens narystė bendrijoje pasibaigia: nariui išstojus iš bendrijos arba teisės aktų nustatyta tvarka jį pašalinus iš bendrijos narių, nariui netekus nuosavybės ar kitų teisių, kurių pagrindu jis turėjo teisę į bendrąją dalinę nuosavybę, fiziniam asmeniui bendrijos nariui mirus, juridinį asmenį - bendrijos narį likvidavus arba reorganizavus, bendriją likvidavus.
18 straipsnis. Narystės pasibaigimo ir atsiskaitymo jai pasibaigus tvarka
2. Asmuo iš bendrijos narių gali būti pašalintas įstatuose nustatyta tvarka visuotinio bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimo sprendimu tik bendrijoje, kuri įsteigta bendrijos narių bendriesiems poreikiams tenkinti ar bendrosios dalinės nuosavybės objektui sukurti iki daiktinių teisių į šį objektą įregistravimo viešajame registre, jeigu jis nevykdo nario pareigų, pažeidžia bendrijos įstatus, bendrijos narių susirinkimo sprendimus, Lietuvos Respublikos įstatymus, susijusius su bendrijų veikla, padaro žalos bendrijai. Jeigu pašalintasis asmuo nesutinka su tokiu bendrijos narių susirinkimo sprendimu, jis turi teisę per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą, kreiptis į teismą.
3. Su asmeniu, kurio narystė bendrijoje pasibaigia jį pašalinus iš bendrijos, bendrija turi atsiskaityti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jo rašytinio kreipimosi gavimo bendrijoje dienos.
19 straipsnis. Bendrijos nario teisės ir pareigos
2. Bendrijos narys turi šias teises:
1) dalyvauti ir balsuoti bendrijos narių susirinkime, rinkti ir būti išrinktas valdymo organo nariu, revizijos komisijos nariu (revizoriumi) ar įgaliotinių susirinkimo nariu (įgaliotiniu), ginčų nagrinėjimo komisijos nariu;
4) reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimas bei priežiūra atitiktų visų bendrijos narių bendrąsias teises ir teisėtus interesus;
5) be kitų bendraturčių sutikimo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų savininkų atlyginti išlaidas proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje;
6) gauti informaciją apie bendrijos veiklą. Neatlygintinai gauti vieną bendrijos buveinėje esančių dokumentų kopiją;
8) jeigu bendrija įsteigta bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektui sukurti, sumokėjęs steigimo sutartyje nustatytą įnašą, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės;
3. Bendrijos narys turi šias pareigas:
20 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas
1. Ginčai tarp bendrijos narių, kitų bendraturčių ne bendrijos narių, valdymo ar kitų bendrijos organų narių gali būti perduoti nagrinėti ginčų nagrinėjimo komisijai, jeigu ji yra sudaryta.
PENKTASIS SKIRSNIS
BENDRIJŲ PERTVARKYMO, REORGANIZAVIMO IR PABAIGOS YPATUMAI
21 straipsnis. Bendrijos pertvarkymo ir reorganizavimo ypatumai
1. Sprendimą pertvarkyti bendriją ir kartu po pertvarkymo veiksiančio juridinio asmens steigimo dokumentus priima daugiau kaip 1/2 bendrijos narių balsų visuotiniame bendrijos narių susirinkime.
2. Apie bendrijos pertvarkymą turi būti paskelbta įstatuose nustatyta tvarka viešai 3 kartus, darant ne mažesnes kaip 30 dienų pertraukas, arba viešai vieną kartą ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki sprendimo dėl pertvarkymo priėmimo ir pranešta raštu visiems bendrijos kreditoriams. Pranešime nurodoma:
6) pertvarkomos bendrijos nario tapimo po pertvarkymo tęsiančio veiklą juridinio asmens dalyviu tvarka, sąlygos ir terminai;
7) momentas, nuo kurio pertvarkomos bendrijos teisės ir pareigos pereina po pertvarkymo tęsiančiam veiklą juridiniam asmeniui;
3. Sprendimo dėl bendrijos pertvarkymo priėmimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną.
4. Pertvarkymas laikomas baigtu nuo po pertvarkymo veiksiančio juridinio asmens steigimo dokumentų įregistravimo juridinių asmenų registre.
22 straipsnis. Bendrijos likvidavimo ypatumai
2. Jeigu bendrijoje liko mažiau kaip 2 nariai, per 30 dienų apie tokį narių sumažėjimą bendrija privalo pranešti juridinių asmenų registrui juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.
3. Likęs bendrijos turtas ir lėšos, įstatymų nustatyta tvarka patenkinus visus kreditorių reikalavimus ir bendrijos narių reikalavimus, iki bendrijos išregistravimo iš juridinių asmenų registro paskirstomas bendrijos nariams proporcingai jų turto daliai bendrojoje nuosavybėje.
4. Be kitų šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, bendrijos likvidatorius privalo:
1) viešai paskelbti bendrijos įstatuose nurodytame dienraštyje apie bendrijos likvidavimą ir pateikti juridinių asmenų registrui dokumentus, patvirtinančius sprendimą likviduoti bendriją bei savo duomenis;
4) sudaryti bendrijos likvidavimo aktą. Bendrijos likvidavimo akte aprašoma likvidavimo eiga ir patvirtinama, kad atlikti visi su likvidavimu susiję veiksmai;
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
23 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių santykiai su bendrijomis
3 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
Šiuo metu veikiančios daugiabučių namų savininkų bendrijos, gyvenamųjų namų statybos bendrijos, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir kiti juridiniai asmenys, įsteigti ir veikiantys pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, yra juridiniai asmenys, kurių teisinė forma yra bendrija, be atskiro perregistravimo.