Projektas XP-644 (3) priėmimui
LIETUVOS RESPUBLIKOS
LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2005 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1996, Nr.102-2319; 2000 Nr.58-1712, 78-2362, 94-2919; 2001 Nr.16-491; 2004, Nr.68-2363)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo
nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS
į s t a t y m a s
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (santrumpa - LRT) steigimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, LRT pareigas, teises ir atsakomybę.
2 straipsnis. LRT samprata ir statusas
3 straipsnis. LRT veiklos principai
1. LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove bei šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą. Rengiamų laidų turinys, forma ir kalba turi būti geros kokybės. Rengdamas ir skelbdamas laidas, LRT turi vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, laidose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės. Laidose turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams.
4 straipsnis. LRT programų reikalavimai
1. LRT programose turi būti užtikrinta temų ir žanrų įvairovė, laidos turi būti skirtos įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, įvairių tautybių ir įvairių įsitikinimų žmonėms. Programose neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms; LRT informacinėse laidose, komentaruose pateikiama informacija turi būti pagrįsta, atspindėti įvairias politines pažiūras, o nuomonės ir faktinės žinios ─ autorizuotos, patikrintos ir išsamios.
2. LRT programose pirmenybė teikiama nacionalinei kultūrai, taip pat informacinėms, pasaulio kultūros, publicistikos, analizės, pažintinėms, šviečiamosioms, meno laidoms. Masinė kultūra atspindima apžvalginėse, pažintinėse, analitinėse laidose.
3. Europos garso ir vaizdo kūrinių bei nepriklausomų kūrėjų sukurtų garso ir vaizdo kūrinių LRT programose mastus nustato Visuomenės informavimo įstatymas. Europos garso ir vaizdo kūrinių rodymas turi atitikti kryptingą Europos kultūros sklaidos politiką. LRT turi transliuoti laidas, atveriančias Europos tautų istorijos ir dabarties įvairovę.
4. Garso ir vaizdo kūriniai, transliuojami ne lietuvių kalba, turi būti verčiami į lietuvių kalbą arba rodomi su lietuviškais subtitrais. Kokia dalis ne lietuvių kalba transliuojamų garso ir vaizdo kūrinių turi būti verčiama į lietuvių kalbą arba kokia dalis rodoma su lietuviškais subtitrais, nustato LRT taryba.
5 straipsnis. LRT teisės ir pareigos
1. LRT yra Seimo įsteigto Lietuvos radijo ir televizijos teisių ir pareigų perėmėjas. Negali būti jokių kitų LRT dalininkų. LRT visuotinio susirinkimo funkcijos pavedamos LRT tarybai (toliau - Taryba).
2. LRT turi leidybos teisę, taip pat teisę nemokamai įrašinėti ir transliuoti Seimo bei Vyriausybės posėdžius, iškilmingus valstybės aktus ir disponuoti įrašais savo nuožiūra.
3. LRT turi teisę teikti teleteksto paslaugas, laisvai rengti ne ilgesnes kaip 90 sekundžių trukmės informacinio pobūdžio laidas apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų šalių politikos ar kitokius įvykius, kultūros, sporto ar kitus renginius, apie kuriuos pateikti informaciją visuomenei kiti transliuotojai yra įsigiję išimtinę teisę.
4. LRT turi teisę rengti konkursus, festivalius, konferencijas, seminarus, įkurti meno kolektyvus, nustatyti tiesioginius ryšius su užsienio organizacijomis ir kompanijomis, dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje, organizuoti radijo ir televizijos laidas užsieniui, susitarimų pagrindu retransliuoti užsienio radijo ir televizijos programas, steigti filialus, korespondentų punktus, leisti informacinius leidinius apie savo veiklą.
5. LRT turi teisę transliuoti 2 televizijos ir 4 radijo programas. Šiai nuostatai įgyvendinti reikalingas teises pirmumo tvarka LRT suteikia Lietuvos radijo ir televizijos komisija Visuomenės informavimo įstatymo ir Elektroninių ryšių įstatymo nustatyta tvarka.
6. LRT suteikia laiką Respublikos Prezidentui kalbėti šalies vidaus ir užsienio politikos klausimais Prezidento įstatymo nustatyta tvarka. Seimo ar Vyriausybės prašymu LRT pagal galimybes kuo greičiau suteikia laiką oficialiems Seimo ar Vyriausybės pranešimams. LRT gali leisti kalbėti opozicijos atstovui.
7. LRT suteikia Lietuvos tradicinėms ir valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms laiką transliuoti religines apeigas dvišaliuose susitarimuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
8. LRT rengia laidas, skirtas tautinėms mažumoms, kuriose suteikiama galimybė skleisti tautinių mažumų kultūrą.
10. LRT suteikia laiką rinkimų metu kandidatams į Respublikos Prezidentus, politinėms partijoms ir jų kandidatams į Seimo ar savivaldybių tarybų narius Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
6 straipsnis. Reklama LRT programose
2. Reklama LRT programose draudžiama:
3. Kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas.
4. Reklamos trukmė tiek LRT televizijos, tiek LRT radijo programose neturi viršyti 15 procentų dienos transliavimo laiko.
5. Didėjant LRT valstybės biudžeto asignavimams, Tarybos sprendimu reklamos laikas palaipsniui proporcingai mažinamas iki 5 procentų valandos transliavimo laiko.
7. LRT antrojoje programoje reklama netransliuojama, o kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija teikiama neimant atlygio už jos transliavimą.
8. Jeigu transliuojamų garso ir vaizdo kūrinių, tokių kaip vaidybiniai ar televizijos filmai (išskyrus serialus, kelių serijų filmus, pramogines programas ir dokumentinius filmus) trukmė yra ilgesnė negu 45 minutės, juos reklama galima pertraukti vieną kartą per 45 minutes; papildomai šių kūrinių transliaciją pertraukti reklamos intarpu galima tik tais atvejais, kai šių kūrinių trukmė ne mažiau kaip 20 minučių ilgesnė negu du ar daugiau ištisi 45 minučių tarpai.
7 straipsnis. LRT programų rėmimas
8 straipsnis. LRT veiklos reikalavimai darbuotojų streikų ar ypatingų situacijų metu
1. Streikuojant LRT darbuotojams, radijas ir televizija privalo užtikrinti klausytojams ir žiūrovams Tarybos nustatytą informacijos minimumą.
II SKYRIUS
LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS VALDYMAS
9 straipsnis. LRT taryba
2. Taryba yra aukščiausiasis organas, atstovaujantis visuomenės interesams. Ji sudaroma 6 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Pirmajai Tarybos, sudaromos šio įstatymo nustatyta tvarka, kadencijai 4 tarybos narius 6 metams skiria Respublikos Prezidentas; 4 narius 4 metams skiria Seimas (2 nariai skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); 4 narius kaip savo atstovus (po vieną) 2 metams skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija. Pasibaigus Tarybos nario įgaliojimų laikui, jį paskyrusi ar delegavusi institucija (organizacija) naują narį skiria 6 metams.
3. Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Jis kviečia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma 3 metams išsirenka Tarybos pirmininką.
4. Tarybos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, tarp jų LRT, taip pat radijo ir televizijos stočių savininkai ir bendraturčiai.
5. Tarybos narys negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai:
6. Pasibaigus kurio nors Tarybos nario įgaliojimų laikui, šis Tarybos narys gali būti pakartotinai skiriamas į Tarybą su sąlyga, jeigu dėl tokio paskyrimo nesusidaro daugiau kaip dvi kadencijos iš eilės.
7. Kai Taryboje atsiranda laisva vieta, Tarybos pirmininkas kreipiasi į instituciją, paskyrusią ar delegavusią trūkstamą Tarybos narį, prašydamas paskirti naują Tarybos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas atsistatydinęs ar atšauktas Tarybos narys, pabaigos.
8. Taryba turi teisę atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Jeigu Taryba atsistatydina, Tarybos ir visų jos narių įgaliojimai nutrūksta naujai sudarytai Tarybai susirinkus į pirmąjį posėdį. Tarybos atsistatydinimo atveju šio straipsnio 6 dalies nuostata netaikoma.
9. Kai Taryba atsistatydina, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų kreipiasi į institucijas, paskyrusias ar delegavusias Tarybos narius, prašydamas paskirti Tarybos narius.
10. Institucijos, įgaliotos skirti Tarybos narius, privalo juos paskirti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto kreipimosi dienos. Paskyrus visus Tarybos narius, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų organizuoja Tarybos pirmininko rinkimą. Tarybos pirmininkas renkamas 3 metams paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma, jeigu nesusidaro daugiau kaip dvi kadencijos iš eilės. Tarybos pirmininko pavaduotojas renkamas ta pačia tvarka Tarybos pirmininko teikimu.
11. Tarybos posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia Tarybos pirmininkas, o kai jis neina pareigų, – pirmininko pavaduotojas, savo iniciatyva arba trečdalio Tarybos narių reikalavimu. Posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė Tarybos narių. Nutarimai priimami paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį.
10 straipsnis. Tarybos funkcijos, teisės ir atskaitomybė
1. Taryba:
2) nustato LRT programų mastus ir struktūrą, nustato LRT programų transliavimo trukmę, kasmet tvirtina LRT programų sudėtį ir jų pakeitimus;
5) prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų;
7) tvirtina LRT administracijos teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas;
9) tvirtina LRT kūrybinių darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, taip pat darbuotojų, priimamų viešo konkurso tvarka, pareigybes;
14) nustato konkurso LRT generalinio direktoriaus (toliau - generalinis direktorius) pareigoms tvarką;
15) ne vėliau kaip per 15 dienų po Tarybos pirmininko išrinkimo skelbia konkursą generalinio direktoriaus pareigoms;
2. Tarybos narys negali būti generaliniu direktoriumi, jo pavaduotoju ar kitu LRT administracijos darbuotoju.
4. Jei generalinis direktorius nesutinka su Tarybos nutarimu, jis gali kreiptis į Tarybą su motyvuotu prašymu persvarstyti nutarimą, išskyrus Tarybos nutarimą dėl Tarybos atsistatydinimo. Taryba privalo ne vėliau kaip per 10 dienų svarstyti generalinio direktoriaus prašymą. Pakartotinai balsavus už tą patį nutarimą daugiau kaip pusei visų Tarybos narių, generalinis direktorius nutarimą privalo vykdyti.
5. Taryba turi teisę siųsti savo atstovus į LRT administracijos bei Administracinės komisijos posėdžius, taip pat gauti iš LRT administracijos, Administracinės komisijos, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti.
6. Tarybos veikla yra vieša. Tarybos reglamento numatytais atvejais gali būti rengiami uždari Tarybos posėdžiai. Tarybos nutarimai LRT įstatų nustatyta tvarka skelbiami LRT radijo ir (ar) televizijos laidose. Taryba kasmet iki liepos 1 dienos paskelbia metinę veiklos ataskaitą. Šioje ataskaitoje pateikiamos pajamų ir išlaidų sąmatų vykdymo ataskaitos pagal 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus finansavimo šaltinius. Ataskaitoje privalo būti detalūs duomenys apie finansavimo šaltinių kiekį ir visų pajamų, kurios gautos ne iš viešojo pobūdžio paslaugų teikimo, dydį, taip pat nurodytos išlaidos, susijusios su ne viešojo pobūdžio paslaugų teikimu. Kai LRT ištekliai naudojami ir viešosioms, ir ne viešosioms paslaugoms, išlaidos turi būti paskirstytos atitinkamai kaip skirtumas tarp visų įmonės išlaidų ir visų ne viešojo pobūdžio išlaidų. Tarybos pirmininkas kartą per metus už LRT veiklą atsiskaito Seimo plenariniame posėdyje.
11 straipsnis. Administracinė komisija, jos funkcijos, teisės ir atskaitomybė
1. Administracinė komisija sudaroma iš 5 narių. Administracinės komisijos narius 4 metams skiria Taryba. Administracinės komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir (ar) televizijos stotyse, tarp jų ir LRT. Pasibaigus Administracinės komisijos nario kadencijai, jis gali būti skiriamas pakartotinai, su sąlyga, jeigu dėl tokio paskyrimo nesusidaro daugiau kaip dvi kadencijos iš eilės.
3. Jeigu dėl kokių nors priežasčių Administracinės komisijos narys negali atlikti savo pareigų arba nedalyvauja Administracinės komisijos posėdžiuose daugiau kaip 4 mėnesius, Taryba turi teisę jį atšaukti ir į jo vietą skirti kitą asmenį. Administracinės komisijos narys turi teisę atsistatydinti.
5. Administracinės komisijos nariai išsirenka pirmininką, kuris ne rečiau kaip kartą per 2 mėnesius šaukia Administracinės komisijos posėdžius. Posėdis teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė Administracinės komisijos narių. Administracinė komisija išvadas priima paprasta Administracinės komisijos narių balsų dauguma.
6. Administracinė komisija atlieka šias funkcijas:
1) teikia išvadas Tarybai dėl LRT veiklos perspektyvinių ir kasmetinių planų ekonominio bei finansinio pagrįstumo;
4) teikia išvadas Tarybai sudarant sutartis dėl investicijų, jei sandorio suma yra ne mažesnė kaip 100 000 litų;
6) teikia išvadas generaliniam direktoriui dėl lėšų, kurios nėra numatytos patvirtintoje LRT sąmatoje, panaudojimo;
7) teikia išvadas generaliniam direktoriui dėl sutarties su LRT darbuotojų profesinėmis sąjungomis projekto ekonominio pagrįstumo;
7. Administracinė komisija turi teisę siųsti savo atstovą į LRT administracijos posėdžius, gauti iš LRT administracijos ir Tarybos informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti.
8. Administracinė komisija yra finansuojama iš LRT lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto, Administracinės komisijos nuostatų nustatyta tvarka.
12 straipsnis. Generalinis direktorius
1. LRT vadovauja ir atstovauja generalinis direktorius. Generalinis direktorius atsako už LRT veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas programas, taip pat už Tarybos nutarimų įgyvendinimą.
2. Generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams skiria Taryba daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma. Negavus tokio balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas.
3. Jeigu asmuo, patvirtintas generaliniu direktoriumi, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje organizacijoje darbo generaliniu direktoriumi laikotarpiui.
4. Generalinis direktorius dėl Tarybos pareikšto nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių.
5. Generalinis direktorius gali atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Tuo atveju atsistatydina ir jo teikimu Tarybos paskirti generalinio direktoriaus pavaduotojai.
6. Tarybai atsistatydinus, generalinis direktorius bei jo teikimu Tarybos paskirti generalinio direktoriaus pavaduotojai atleidžiami. Tarybai arba generaliniam direktoriui atsistatydinus, Taryba paveda generaliniam direktoriui ar kitam asmeniui laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas iki naujo generalinio direktoriaus paskyrimo.
13 straipsnis. Generalinio direktoriaus funkcijos, teisės ir atskaitomybė
1. Generalinis direktorius:
1) vadovauja LRT veiklai, atstovauja LRT šalyje, užsienyje ir tarptautinėse organizacijose, taip pat teisme, tvirtina LRT struktūrą, administracijos nuostatus, darbo apmokėjimo sistemą, sudaro sutartis, skelbia įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami;
2. Generalinis direktorius turi teisę gauti Tarybos nutarimus, Administracinės komisijos išvadas bei kitą informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti, be balsavimo teisės gali dalyvauti Tarybos ir Administracinės komisijos posėdžiuose.
III SKYRIUS
LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS TURTAS,
FINANSINĖ IR ŪKINĖ VEIKLA
14 straipsnis. LRT turtas
4. Ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra ne mažesnė kaip 100 000 litų, LRT gali parduoti, perleisti, nurašyti tik gavusi Vyriausybės leidimą.
5. Ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra mažesnė negu
100 000 litų, LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti, gavęs Tarybos leidimą.
6. Ilgalaikį, visiškai susidėvėjusį turtą ir trumpalaikį turtą, kurio pradinė įsigijimo arba indeksuota vertė yra iki 1000 litų, LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti LRT generalinio direktoriaus įsakymu.
15 straipsnis. LRT finansinė ir ūkinė veikla
1. LRT finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų už radijo ir televizijos laidų pardavimą, reklamą, leidybą, taip pat iš paramos ir pajamų, gautų iš komercinės ir ūkinės veiklos.
3. LRT skiriamos lėšos Lietuvos Respublikos valstybės biudžete nurodomos atskira eilute. Už LRT programų siuntimą iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos nurodomos atskiroje programoje.
2 straipsnis. Baigiamosios nuostatos