Įstatymo projektas                                                   

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ASMENŲ, SLAPTA BENDRADARBIAVUSIŲ SU BUVUSIOS SSRS

SPECIALIOSIOMIS TARNYBOMIS, REGISTRACIJOS, PRISIPAŽINIMO,

ĮSKAITOS IR PRISIPAŽINUSIŲJŲ APSAUGOS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2005 m. d. Nr.

Vilnius

 

(Žin., 1999, Nr. 104-2976, 2000, Nr. 52-1485)

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą ir jį išdėstyti taip:

 

“LIETUVOS RESPUBLIKOS

ASMENŲ, SLAPTA BENDRADARBIAVUSIŲ SU BUVUSIOS SSRS

SPECIALIOSIOMIS TARNYBOMIS, REGISTRACIJOS,

PRISIPAŽINIMO, ĮSKAITOS IR PRISIPAŽINUSIŲJŲ APSAUGOS

ĮSTATYMAS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šiuo įstatymu įgyvendinamos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatos kurti nacionalinio saugumo sistemą, ginančią valstybę ir jos gyventojus, žmogaus ir piliečio teises, laisves bei asmens saugumą, apsaugant nuo užsienio specialiųjų tarnybų poveikio, šantažo ir verbavimo ar bandymo įtraukti į neteisėtą veiklą. Įstatymu taip pat įgyvendinama valstybės teisė taikyti asmens lojalumo ir patikimumo valstybei principą.

2. Įstatymas apibrėžia asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registravimo, prisipažinimo, įrašymo į įskaitą ir šių asmenų apsaugos tvarką, taip pat nustato apribojimus asmenims, slapta bendradarbiavusiems su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, kurie įstatymo nustatyta tvarka neprisipažino su jomis bendradarbiavę.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Agentas - asmuo, slapta (neviešai) bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir vykdęs jų užduotis bei pavedimus.

2. Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registravimas - asmenų, kurie slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bei duomenų apie šiuos asmenis ir specialiąsias tarnybas apskaita, sudaroma Valstybės saugumo departamento.

3. Asmuo, slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis - Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės arba užsienio valstybės pilietis, nuolat gyvenantis Lietuvoje, faktiškai ir sąmoningai veikęs vykdant buvusios SSRS specialiųjų tarnybų užduotis ir pavedimus pagal rašytinį arba nerašytinį įsipareigojimą slapta bendradarbiauti, kai veikla nereglamentuota tarnybos statutais ar darbo įstatymais (agentas, rezidentas, patikimas asmuo, konspiracinių patalpų laikytojas, susitikimų buto laikytojas, neetatinis operatyvinis darbuotojas).

4. Konspiracinių patalpų laikytojas - asmuo, slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir išsinuomojęs patalpas, esančias šių tarnybų žinioje, užtikrindamas sąlygas agentūriniam ir kitam operatyviniam darbui.

5. Neetatinis operatyvinis darbuotojas - asmuo, slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir visuomeniniais pagrindais padėjęs specialiųjų tarnybų kontržvalgybinei veiklai bei dirbęs su jam patikėtais agentais, parinkęs patikimus asmenis, taip pat vykdęs kitas užduotis ir pavedimus.

6. Patikimas asmuo - asmuo, slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir savanoriškai teikęs informaciją apie asmenis ir faktus, dominančius šias tarnybas, taip pat vykdęs jų pavedimus.

7. Prisipažinusiųjų asmenų įskaita (toliau - įskaita) - asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąrašas, į kurį komisijos sprendimu įrašomi asmenys, pateikę visą jiems žinomą informaciją apie bendradarbiavimą bei specialiąsias tarnybas.

8. Rezidentas - asmuo, slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir organizavęs darbą su jam patikėtais agentais bei patikimais asmenimis.

9. Susitikimų buto laikytojas - asmuo, slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, suteikęs gyvenamąsias patalpas šių tarnybų darbui su agentais bei rezidentais ir užtikrinęs tokiam darbui reikalingas konspiracijos sąlygas.

 

3 straipsnis. Buvusios SSRS specialiosios tarnybos

Buvusios SSRS specialiosios tarnybos pagal šį įstatymą yra:

1) Valstybės saugumo vyriausioji valdyba (GUGB), priklausiusi SSRS vidaus reikalų liaudies komisariatui (NKVD) ir veikusi nuo 1934 m. liepos 1 d. iki 1941 m. vasario 3 d. ir nuo 1941 m. liepos 20 d. iki 1943 m. balandžio 14 d.;

2) SSRS valstybės saugumo liaudies komisariatas (NKGB), veikęs nuo
1941 m. vasario 3 d. iki 1941 m. liepos 20 d. ir nuo 1943 m. balandžio 14 d. iki 1946 m. kovo 15 d.;

3) SSRS valstybės saugumo ministerija (MGB), veikusi nuo 1946 m. kovo 15 d. iki 1953 m. kovo 15 d.;

4) SSRS vidaus reikalų ministerija (MVD), veikusi nuo 1953 m. kovo 15 d. iki 1954 m. kovo 13 d.;

5) SSRS valstybės saugumo komitetas (KGB), veikęs nuo 1954 m. kovo 13 d. iki 1992 m. sausio 1 d.;

6) Valstybės saugumo departamentas (VSD), veikęs nuo 1940 m. birželio 20 d. iki 1940 m. rugsėjo 3 d.;

7) Lietuvos SSR NKVD struktūrai priklausiusi Valstybės saugumo valdyba, veikusi nuo 1940 m. rugsėjo 3 d. iki 1941 m. balandžio 1 d.;

8) Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariatas, veikęs nuo 1943 m. balandžio 14 d. iki 1946 m. kovo 15 d.;

9) Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerija, veikusi nuo 1946 m. kovo mėn. iki 1953 m. balandžio mėn.;

10) Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerija, veikusi nuo 1953 m. balandžio mėn. iki 1954 m. balandžio mėn.;

11) Valstybės saugumo komitetas prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos, veikęs nuo 1954 m. balandžio 1 d. iki 1991 m. spalio 1 d.;

12) SSRS NKVD GUGB 4 skyrius, veikęs nuo 1938 m. rugsėjo 29 d. iki
1941 m. vasario 8 d.;

13) SSRS liaudies gynybos komisariato (NKO) 3 valdyba, Karinio jūrų laivyno liaudies komisariato (NKVMF) 3 valdyba ir SSRS NKVD 3 skyrius, veikę nuo
1941 m. vasario 8 d. iki 1941 m. liepos 17 d.;

14) SSRS NKVD Ypatingųjų skyrių valdyba, veikusi nuo 1941 m. liepos 17 d. iki 1943 m. balandžio 19 d.;

15) SSRS NKO Vyriausioji kontržvalgybos „Smerš“ valdyba, SSRS NKVMF kontržvalgybos „Smerš“ valdyba ir SSRS NKVD Kontržvalgybos „Smerš“ skyrius, veikę nuo 1943 m. balandžio 19 d. iki 1946 m. gegužės 4 d.;

16) SSRS MGB 3 vyriausioji valdyba ir SSRS MVD Kontržvalgybos skyrius, veikę nuo 1946 m. gegužės 4 d. iki 1953 m. kovo 14 d.;

17) SSRS MVD 3 valdyba, veikusi nuo 1953 m. kovo 14 d. iki 1954 m. kovo
18 d.;

18) Informacijos komitetas prie SSRS Ministrų Tarybos, veikęs nuo 1947 m. kovo mėn. iki 1952 m. sausio mėn.;

19) Vyriausioji žvalgybos valdyba prie Sovietų armijos generalinio štabo (GRU), veikusi nuo 1918 m. spalio mėn.

20) SSRS KGB pasienio kariuomenės operatyviniai padaliniai, veikę nuo 1940 m. birželio mėn. iki 1941 m. birželio mėn. ir nuo 1944 m. liepos mėn. iki 1946 m. kovo mėn., SSRS MVD pasienio kariuomenės operatyviniai padaliniai, veikę nuo 1946 m. kovo mėn. iki 1949 m. spalio mėn. ir nuo 1953 m. kovo mėn. iki 1957 m. balandžio mėn., SSRS MGB pasienio kariuomenės operatyviniai padaliniai, veikę nuo 1949 m. spalio mėn. iki 1953 m. kovo mėn., ir SSRS KGB pasienio kariuomenės operatyviniai padaliniai, veikę nuo 1957 m. balandžio mėn. iki 1991 m. gruodžio mėn.;

21) SSRS KGB 3 vyriausioji (ypatingųjų skyrių) valdyba, veikusi nuo 1954 m. kovo mėn. iki 1960 m. vasario mėn., ir SSRS KGB 3 (ypatingųjų skyrių) valdyba, veikusi nuo 1960 m. vasario mėn. iki 1991 m. gruodžio mėn.

 

4 straipsnis. Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisija

1. Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklai vertinti sudaroma Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisija (toliau – Komisija).

2. Komisiją sudaro 7 nariai. Du narius skiria ir atšaukia Respublikos Prezidentas (vieną iš jų  teikia Komisijos pirmininku), po du narius Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas, vieną narį – Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius. Komisijos sudėtį tvirtina Seimas. Komisijos kadencija ketveri metai.

3. Komisija Komisijos pirmininko teikimu vieną Komisijos narį renka Komisijos pirmininko pavaduotoju.

4. Komisijos nariu gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam negali būti taikomi apribojimai pagal šį bei kitus įstatymus, reglamentuojančius veiklos apribojimus dėl darbo ar slapto bendradarbiavimo santykių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, ir turintis įstatymų nustatyta tvarka išduotą leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma “Visiškai slaptai”.

5. Pasibaigus Komisijos kadencijai, Komisija dirba tol, kol bus patvirtinta nauja komisijos sudėtis.

6. Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) pasibaigia Komisijos kadencija;

2) jis atsistatydina;

3) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

4) jis atšaukiamas iš Komisijos narių;

5) jo atžvilgiu įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis už tyčinį nusikaltimą Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai arba nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, arba nusikaltimą valdymo tvarkai, susijusį su dokumentų klastojimu;

6) jis miršta.

7. Jeigu Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta nepasibaigus Komisijos kadencijai, kitas Komisijos narys skiriamas likusiam Komisijos kadencijos laikui.

8. Pagal šį įstatymą Komisija:

1) vertina asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklą;

2) priima sprendimus dėl asmenų, dėl kurių Komisija neturi duomenų apie tai, kad asmenys slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis;

3) priima sprendimus dėl asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įrašymo į įskaitą;

4) priima sprendimus dėl viešo duomenų apie asmenis, slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, paskelbimo šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytais atvejais;

5) suinteresuoto asmens prašymu išduoda pažymas apie tai, kad asmuo nėra įrašytas į įskaitą.

6) kasmet iki kovo 1 d. teikia Seimui veiklos ataskaitą.

9. Komisija turi teisę:

1) prašyti asmenis pateikti dokumentus ar informaciją apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis;

2) kviesti į Komisijos posėdžius asmenis, turinčius informacijos apie asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis;

3) kreiptis į specialistus ir (ar) ekspertus ir gauti jų išvadas dėl dokumentų ar daiktų, susijusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, autentiškumo nustatymo.

10. Komisijos sprendimai turi būti motyvuoti ir yra teisėti, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių.

11. Komisijai valstybės institucijose, teisme ir tarptautinėse organizacijose atstovauja komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas arba komisijos įgaliotas kitas komisijos narys. Šiais atvejais gali būti pasitelkiami kitų institucijų atstovai, teisės ir kitų sričių specialistai, ekspertai.

12. Komisijos darbo organizavimo tvarką nustato Komisijos patvirtintas darbo reglamentas.

 

5 straipsnis. Komisijos veiklos užtikrinimas

1. Komisijos veiklai užtikrinti Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius iš Valstybės saugumo departamento pareigūnų ir iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinio direktoriaus pasiūlytų darbuotojų sudaro darbo grupę. Ji atlieka šias funkcijas:

1) išklauso ir priima asmenų prisipažinimus slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registruoja prisipažinusius asmenis;

2) išklauso ir priima asmenų, turinčių informacijos apie asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, paaiškinimus;

3) renka, tikrina, analizuoja ir pateikia Komisijai dokumentus, kuriuose gali būti duomenų apie asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis;

4) kaupia, saugo ir tvarko asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, ir asmenų, turinčių informacijos apie asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateiktus duomenis bei informaciją apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis;

5) protokoluoja Komisijos posėdžius, užtikrina jos techninį ir informacinį aprūpinimą.

2. Darbo grupė prireikus turi teisę pasitelkti kitų valstybės institucijų specialistų darbo grupės funkcijoms atlikti.

3. Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinis direktorius atsako už tinkamą darbo grupei pavestų funkcijų vykdymą.

4. Komisijos veiklai užtikrinti numatomas finansavimas pagal atskirą Valstybės saugumo departamento vykdomą programą.

 

6 straipsnis. Registracijos ir prisipažinimo tvarka

1. Asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, per 12 mėnesių nuo "Valstybės žinių" priede „Informaciniai pranešimai“ Komisijos paskelbtos registravimo ir prisipažinimų priėmimo dienos turi atvykti registruotis, savanoriškai raštu prisipažinti Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, atskleisti visą jiems žinomą informaciją apie specialiųjų tarnybų veiklą ir perduoti turimus dokumentus, susijusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

2. Asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, turi pateikti informaciją apie save ir apie bendradarbiavimą su specialiosiomis tarnybomis, nurodyti jų pavadinimus, bendradarbiavimo būdą ir laikotarpį, savo gyvenamąją bei darbo vietą slapto bendradarbiavimo metu, taip pat kitus duomenis, numatytus Komisijos patvirtintose anketose. Prireikus šie asmenys gali papildomai pateikti ir laisvos formos paaiškinimus.

3. Atvykę registruotis ir prisipažinti asmenys yra įspėjami, kad, nuslėpus informaciją apie save ir specialiųjų tarnybų veiklą arba pateikus melagingas žinias ar neperdavus turimų dokumentų, susijusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenys apie jų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis gali būti paskelbti šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nustatyta tvarka. Asmenys taip pat įspėjami dėl įstatymų nustatytos atsakomybės už žinomai melagingų žinių apie kitus asmenis pateikimą.

 

7 straipsnis. Įrašymas į įskaitą

1. Asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įrašomi į įskaitą Komisijos sprendimu, jeigu jie savanoriškai įstatymo nustatyta tvarka prisipažino slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pateikė visą jiems žinomą informaciją, susijusią su specialiųjų tarnybų veikla.

2. Prisipažinimo faktas bei prisipažinusio asmens pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, naudojama ir išslaptinama Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka. Valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis slapta bendradarbiavo Respublikos Prezidentas, Seimo, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariai, Vyriausybės nariai, teisėjai  ir prokurorai, taip pat kandidatai į šias pareigas.


8 straipsnis. Prisipažinusiųjų asmenų apsauga ir duomenų paskelbimo atvejai

1. Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys praneša Valstybės saugumo departamentui, jei patiria šantažą ir verbavimą ar bandymą įtraukti į neteisėtą veiklą, Valstybės saugumo departamentas prisipažinusių asmenų prašymu imasi priemonių jiems apsaugoti bei nusikalstamai veikai atskleisti.

3. Asmenų įrašymas į įskaitą ir jų pateikti duomenys išslaptinami ir viešai paskelbiami "Valstybės žinių" priede „Informaciniai pranešimai“, jeigu šie asmenys įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra apkaltinti padarę nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.

4. Einant Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo, prokuroro pareigas arba į jas kandidatuojant, registruotis, prisipažinti slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pateikti visą jiems žinomą informaciją apie specialiųjų tarnybų veiklą, perduoti turimus dokumentus, susijusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, privaloma nepaisant to, ar pasibaigė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.

5. Duomenys apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis skelbiami "Valstybės žinių" priede „Informaciniai pranešimai“, jeigu asmuo, slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, per 12 mėnesių nuo Komisijos paskelbto registravimo ir prisipažinimų priėmimo pradžios neprisipažino slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, taip pat jei pateikė žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpė. Apie Komisijos priimtą sprendimą viešai paskelbti duomenis raštu pranešama asmeniui, slapta bendradarbiavusiam su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Asmuo šį sprendimą per 15 dienų nuo pranešimo gavimo gali apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Sprendimo viešai paskelbti duomenis vykdymas sustabdomas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

6. Informacija apie asmenis, įrašytus į įskaitą, išslaptinama ir viešai paskelbiama "Valstybės žinių" priede „Informaciniai pranešimai“, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo, prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja. Informacijos apie šio įstatymo nustatyta tvarka prisipažinusį asmenį išslaptinimas ir viešas paskelbimas neatima teisės prisipažinusiam asmeniui kandidatuoti ar eiti atitinkamas pareigas.

 

9 straipsnis. Neįrašytų į įskaitą asmenų veiklos apribojimas

1. Slapta su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis bendradarbiavę asmenys, kurių duomenys viešai paskelbti šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, negali:

1) eiti pareigų, į kurias skiria Seimas, Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas, taip pat viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretoriaus, valstybės institucijų ar įstaigų vadovų, jų pavaduotojų pareigų, dirbti valstybinių bei savivaldybių mokyklų vadovais;

2) eiti prokurorų, valstybės kontrolės pareigūnų, statutinių valstybės tarnautojų pareigų;

3) eiti valstybės tarnautojo ar civilio statutinio valstybės tarnautojo pareigų krašto apsaugos sistemoje, atlikti tikrosios karo tarnybos;

4) eiti valstybės tarnautojų pareigų Valstybės saugumo departamente;

5) eiti pareigų diplomatinėje tarnyboje;

6) eiti pareigų, susijusių su Lietuvos Respublikos ir (ar) su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos naudojimu ar tokios informacijos apsauga;

7) eiti registro tvarkymo įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų, arba pareigų, tiesiogiai susijusių su registrų duomenų valdymu ar tvarkymu, taip pat valstybės informacinę sistemą tvarkančios įstaigos vadovo pareigų bei pareigų, tiesiogiai susijusių su valstybės informacinių sistemų valdymu ar tvarkymu;

8) būti Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme nurodytų įmonių vadovais;

9) būti saugos tarnybos ar saugos padalinio, kuris saugo strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčią įmonę, vadovais.

2. Jeigu Komisijos sprendimu šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka "Valstybės žinių" priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbiami duomenys apie asmenis, slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, darbdavys ar valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šių duomenų paskelbimo nutraukti darbo sutartį arba atleisti iš einamų pareigų įstatymų nustatyta tvarka.                   

3. Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės nario, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo, prokuroro pareigas einantys asmenys šio įstatymo nustatyta tvarka neprisipažinę Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikę žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpę, atsako kaip už priesaikos sulaužymą. Kitų teismų teisėjo pareigas einantys asmenys už šioje dalyje nurodytus veiksmus atsako kaip už teisėjo vardo pažeminimą.

4. Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario pareigas einančių asmenų, šio įstatymo nustatyta tvarka neprisipažinusių Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikus žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpus, įgaliojimai pripažįstami nutrūkusiais prieš terminą. Vyriausioji rinkimų komisija atitinkamą sprendimą priima per 14 dienų nuo Komisijos sprendimo "Valstybės žinių" priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbti duomenis apie asmenis, slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, paskelbimo.

5. Asmuo, kandidatuojantis eiti Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario pareigas ir nepateikęs duomenų Vyriausiajai rinkimų komisijai apie tai, kad jis slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neregistruojamas arba jo registravimas panaikinamas. 

6. Asmuo, siekiantis eiti teisėjo ar prokuroro pareigas, šio įstatymo nustatyta tvarka neprisipažinęs Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikęs žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpęs, negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas teisėju ar prokuroru.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS