Projektas

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

NEPILNAMEČIŲ MINIMALIOS IR

VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS

ĮSTATYMAS

2005 m. d. Nr.

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis

1. Nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (toliau – šis įstatymas) tikslas – sukurti vaiko teises ir teisėtus interesus bei visuomenės saugumo poreikius atitinkančią ir vaiko, turinčio elgesio sutrikimų, socializacijai, ugdymui bei socialinės, pedagoginės, psichologinės, specialiosios pedagoginės, informacinės arba kitos pagalbos teikimui skirtą nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių sistemą.

2. Šis įstatymas nustato nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros principus, nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros priemones, šių priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo, panaikinimo pagrindus ir tvarką. Taip pat reglamentuoja svarbiausias nepilnamečių vidutinės priežiūros vaikų socializacijos centruose nuostatas.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Nepilnametis – asmuo, neturintis 18 metų.

2. Nepilnamečių priežiūra – nepilnamečiams teikiama socialinė pedagoginė, psichologinė, specialioji pedagoginė, informacinė arba kita pagalba, kuria siekiama teigiamų jų elgesio pokyčių.

3. Nepilnamečių minimali priežiūra – nepilnamečių priežiūra, vykdoma pagal nepilnamečio nuolatinę gyvenamąją vietą, o jeigu nepilnametis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos – pagal jo gyvenamąją vietą.

4. Nepilnamečių vidutinė priežiūra – nepilnamečių priežiūra, vykdoma vaikų socializacijos centruose.

5. Nepilnamečio atstovai pagal įstatymą – nepilnamečio tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai.

6. Nepilnamečių minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo – fizinis arba juridinis asmuo šio įstatymo nustatyta tvarka vykdantis nepilnamečiui paskirtos minimalios priežiūros priemonę.

7. Specialistas - psichologo, socialinio pedagogo, socialinio darbuotojo ar kitą atitinkamą kvalifikaciją turintis asmuo, teikiantis pagalbą nepilnamečiui sprendžiant su juo susijusias problemas.

8.Vaikų dienos centras – įstaiga, teikianti socialines paslaugas socialinės rizikos šeimoms ir vaikams bei organizuojanti tokių vaikų ugdymą.

9. Socialinio ugdymo, reabilitacijos, prevencijos ir kitos programos – konkrečios valstybinių, savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų vykdomos socialinio ugdymo, reabilitacijos, prevencinės ir kitos programos, atitinkančios šio įstatymo tikslus ir galinčios teigiamai veikti nepilnamečio elgesį.

10. Vaikų socializacijos centras – apskrities viršininko ar apskrities viršininko kartu su Lietuvos Respublikos juridiniais ar fiziniais asmenimis įsteigta bendrojo lavinimo mokykla, vykdanti nepilnamečių vidutinę priežiūrą, pradinio, pagrindinio ugdymo ir (ar) pirminio profesinio mokymo programas, taip pat vaiko laikinąją globą (rūpybą).

3 straipsnis. Nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros uždaviniai

Nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros uždaviniai:

1) teikti kvalifikuotą socialinę pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę, informacinę arba kitą pagalbą nepilnamečiams, siekiant teigiamų jų elgesio pokyčių;

2) sudaryti nepilnamečiams palankias socializacijos, resocializacijos ir ugdymo(si) sąlygas;

3) diegti žmogiškąsias vertybes, ugdyti nepilnamečių tapatumo ir priklausymo bendruomenei jausmą, atsakomybės už savo poelgius supratimą, pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms;

4) stiprinti ryšius su nepilnamečių vystymuisi palankia aplinka.

4 straipsnis. Nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros principai

Nepilnamečių minimali ir vidutinė priežiūra grindžiama šiais principais:

1) nepilnamečio interesų ir gerovės pirmumas. Imantis bet kokių su nepilnamečiu susijusių veiksmų, svarbiausia – nepilnamečio interesai. Nepilnamečiui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, ir tam tikslui turi būti imamasi visų reikalingų teisinių ir administracinių priemonių;

2) nepilnamečio dalyvavimas priimant su juo susijusius sprendimus. Nepilnamečiui turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio su juo susijusio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą įstatymų nustatyta tvarka. Į nepilnamečio nuomonę, jeigu ji neprieštarauja jo interesams, privalu atsižvelgti;

3) individualizavimo. Priimant su nepilnamečiu susijusius sprendimus turi būti atsižvelgiama į vaiko amžių ir brandą, jo psichines ir fizines savybes, poreikius, socialinės aplinkos ir kitas svarbias ypatybes;

4) nepilnamečio atskyrimas nuo šeimos - tik kraštutiniu atveju ir kuo trumpesniam terminui;

5) priežiūros vykdymas kuo arčiau nepilnamečio gyvenamosios vietos. Nepilnamečiui turi būti skiriamos tokios minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, kurias galima veiksmingai taikyti neatitraukiant arba kiek įmanoma mažiau atitraukiant nepilnametį nuo jo gyvenamosios vietos ir socialinės aplinkos;

6) vietos bendruomenės įtraukimas į nepilnamečio priežiūros ir socialinės integracijos procesą. Turi būti skatinamas kiek įmanoma glaudesnis vietos bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bendradarbiavimas.

ANTRASIS SKIRSNIS

NEPILNAMEČIŲ MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS priemonės

5 straipsnis. Nepilnamečių priežiūros formos

Nepilnamečiams gali būti taikomos šios priežiūros formos:

1) nepilnamečių minimali priežiūra;

2) nepilnamečių vidutinė priežiūra.

6 straipsnis. Nepilnamečių minimalios priežiūros priemonės

1. Nepilnamečiams gali būti taikomos šios minimalios priežiūros priemonės:

1) socialinio pedagogo darbas su nepilnamečiu;

2) specialisto darbas (konsultacijos) su nepilnamečiu;

3) įpareigojimas lankyti vaikų dienos centrą;

4) įpareigojimas dalyvauti socialinio ugdymo, reabilitacijos, prevencijos ir kitose programose;

5) įpareigojimas mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų.

2. Minimalios priežiūros priemonės, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 - 4 punktuose, nepilnamečiui gali būti skiriamos iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau, kol nepilnamečiui sueis 18 metų.

3. Nepilnamečiui gali būti paskirtos kelios tarpusavyje suderintos minimalios priežiūros priemonės.

7 straipsnis. Nepilnamečių vidutinės priežiūros priemonė

1. Nepilnamečių vidutinės priežiūros priemonė – siuntimas į vaikų socializacijos centrą yra stacionaraus pobūdžio. Ši priežiūra gali būti skiriama iki 3 metų, bet ne ilgiau, kol nepilnamečiui sueis 18 metų.

2. Nepilnamečių vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama 14 metų sulaukusiems nepilnamečiams. Nepilnamečiams, nesulaukusiems 14 metų amžiaus, nepilnamečių vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama išimtiniais atvejais, kai šių nepilnamečių elgesys kelia realų pavojų kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui.

8 straipsnis. Nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo pagrindai

1. Nepilnamečių minimalios priežiūros priemonės gali būti skiriamos nepilnamečiams:

1) kurie padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau nebuvo sulaukę Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyto baudžiamosios atsakomybės amžiaus;

2) kurie sistemingai daro administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, tačiau nėra sulaukę Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyto administracinės atsakomybės amžiaus;

3) kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, tačiau buvo atleisti nuo administracinės atsakomybės Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytais atvejais;

4) kurių elgesys daro žalą ir kelia pavojų aplinkiniams, o jų atstovų pagal įstatymą bei vietos bendruomenės pastangų nepakanka pasiekti teigiamų elgesio pokyčių.

2. Nepilnamečių vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama nepilnamečiams:

2) kurie sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus.

3. Nepilnametis į vaikų socializacijos centrą taip pat gali būti siunčiamas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytais atvejais, kai skiriama auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą. Tokiu atveju šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo ir baudžiamojo proceso kodeksams.

TREČIASIS SKIRSNIS

NEPILNAMEČIŲ MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS PRIEMONIŲ SKYRIMAS, PRATĘSIMAS, PAKEITIMAS IR PASIBAIGIMAS

9 straipsnis. Nepilnamečių minimalią ir vidutinę priežiūrą skiriančios institucijos

Nepilnamečiui minimalios ir vidutinės priežiūros priemonę skiria nepilnamečio nuolatinės gyvenamosios vietos, o jeigu nepilnametis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, – jo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Nepilnamečiui vidutinės priežiūros priemonė skiriama gavus teismo leidimą.

10 straipsnis. Minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės nepilnamečiui skyrimo tvarka

1. Nepilnamečio atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga ir valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija turi teisę kreiptis į nepilnamečio nuolatinės ar gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių prašydami, kad savivaldybės administracijos direktorius skirtų nepilnamečiui minimalios priežiūros priemonę arba kreiptųsi į teismą dėl leidimo skirti nepilnamečiui vidutinės priežiūros priemonę.

2. Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos surenka informaciją, būtiną šio straipsnio 5 dalyje numatytam vienam iš sprendimų priimti, ir pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui.

3. Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo prašymus dėl minimalios priežiūros priemonės skyrimo ar kreipimosi į teismą dėl leidimo skirti nepilnamečiui vidutinės priežiūros priemonę nagrinėja posėdyje, kuriame privalo dalyvauti nepilnametis, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, nepilnamečio atstovai pagal įstatymą, savivaldybės administracijos atstovas, kuris pateikia šio straipsnio 2 dalyje numatytą informaciją, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris pateikia išvadą dėl priežiūros priemonės skyrimo, teritorinės policijos įstaigos atstovas, mokyklos, kurioje ugdomas nepilnametis, atstovas, minimalią priežiūros priemonę, jei ji buvo skirta, vykdęs asmuo ar jo atstovas. Posėdyje turi teisę dalyvauti taip pat kiti suinteresuoti asmenys. Apie posėdžio vietą ir laiką savivaldybės administracija posėdžio dalyviams privalo pranešti ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas. Jeigu posėdyje nedalyvauja asmenys, kurių dalyvavimas yra privalomas, savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo atideda posėdį ir įspėja raštu nedalyvavusius asmenis, kad kitame posėdyje sprendimas gali būti priimtas ir jiems nedalyvaujant.

4. Posėdyje turi būti išklausoma nepilnamečio nuomonė. Siekiant apsaugoti nepilnametį nuo galimo neigiamo poveikio svarstant priežiūros priemonės jam skyrimo klausimą, nepilnametis gali nedalyvauti šiame posėdyje, tačiau jo nuomonė turi būti iš anksto išklausoma valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ir įvertinama posėdyje. Vaiko teisių apsaugos institucija taip pat išklauso nepilnamečio nuomonę, jeigu jis vengia dalyvauti savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens rengiamame posėdyje dėl priežiūros priemonės skyrimo, ir informuoja apie ją posėdžio dalyvius.

5. Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima vieną iš šių sprendimų:

1) skirti nepilnamečiui minimalios priežiūros priemonę esant šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams;

2) kreiptis į teismą dėl leidimo skirti nepilnamečiui vidutinės priežiūros priemonę esant šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytiems pagrindams;

3) atmesti prašymą, jei pateikta informacija apie nepilnametį nepagrindžia priežiūros priemonės skyrimo būtinumo.

6. Jeigu nepilnamečio elgesys kelia realų pavojų kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo šio straipsnio 5 dalyje numatytą vieną iš sprendimų priima per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, kitais atvejais – per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

7. Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, spręsdamas minimalios priežiūros priemonės nepilnamečiui skyrimo ar kreipimosi į teismą dėl leidimo skirti nepilnamečiui vidutinės priežiūros priemonę klausimą, įvertina nepilnamečio norus, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą ir kitas posėdyje ištirtas aplinkybes.

8. Minimalios priežiūros priemonė nepilnamečiui skiriama savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu. Jame turi būti nurodoma nepilnamečiui skirta minimalios priežiūros priemonė, ją vykdysiantis asmuo ir šios priemonės vykdymo terminas.

9. Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens prašyme teismui dėl leidimo skirti nepilnamečiui vidutinės priežiūros priemonę turi būti nurodytas vaikų socializacijos centras, į kurį bus atiduotas nepilnametis, nepilnamečio buvimo jame terminas. Teismui taip pat turi būti pateikiama informacija apie nepilnamečio nuomonę dėl vidutinės priežiūros priemonės skyrimo bei valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvada. Prie prašymo teismui pridedamas posėdžio, kuriame buvo svarstytas klausimas skirti nepilnamečiui vidutinę priežiūros priemonę, protokolas.

10. Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, gavęs teismo leidimą, per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties išduoti leidimą įsiteisėjimo dienos priima sprendimą skirti nepilnamečiui vidutinės priežiūros priemonę.

11. Jeigu teismas neduoda leidimo nepilnamečiui skirti vidutinės priežiūros priemonę, savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo šiame straipsnyje nustatyta tvarka sprendžia klausimą dėl minimalios priežiūros priemonės nepilnamečiui skyrimo.

11 straipsnis. Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimų apskundimo tvarka

Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimai gali būti apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

12 straipsnis. Nepilnamečiui paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės pratęsimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarka

1. Jeigu tikslinga nepilnamečiui tęsti minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės taikymą, jam skirta priežiūros priemonė gali būti pratęsta. Sprendimą dėl minimalios priežiūros priemonės nepilnamečiui pratęsimo priima savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Sprendimą dėl vidutinės priežiūros priemonės nepilnamečiui pratęsimo šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka priima savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, gavęs teismo leidimą. Sprendimas dėl priežiūros priemonės pratęsimo priimamas ne vėliau kaip iki priežiūros priemonės termino pabaigos.

2. Jeigu paskirta nepilnamečiui minimalios priežiūros priemone nepavyko pasiekti teigiamų jo elgesio pokyčių, nepilnamečiui savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti skiriama kita minimalios priežiūros priemonė, kitas minimalią priežiūros priemonę vykdantis asmuo arba kreipiamasi į teismą dėl leidimo skirti nepilnamečiui vidutinės priežiūros priemonę.

3. Jeigu nepilnamečiui toliau taikyti minimalios ar vidutinės priežiūros priemones netikslinga arba nepilnametis negali jos vykdyti dėl svarbių priežasčių, jam skirta priežiūros priemonė gali būti panaikinta prieš terminą. Sprendimą dėl minimalios ar vidutinės priemonės panaikinimo nepilnamečio ar jo atstovų pagal įstatymą siūlymu arba savo iniciatyva priima savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Priimant sprendimą gali būti rengiamas posėdis šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Kreiptis dėl minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės pratęsimo, pakeitimo ir panaikinimo be šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų teisę taip pat turi priežiūros priemonę vykdantis asmuo.

13 straipsnis. Nepilnamečiui paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės vykdymo pabaiga

Minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės nepilnamečiui vykdymas baigiasi:

1) pasibaigus nustatytam priežiūros priemonės vykdymo terminui, bet ne vėliau negu nepilnamečiui sukaks 18 metų;

2) priėmus sprendimą vieną priežiūros priemonę pakeisti kita;

3) priėmus sprendimą panaikinti priežiūros priemonę.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

NEPILNAMEČIŲ MINIMALIOS PRIEŽIŪROS PRIEMONIŲ VYKDYMAS

14 straipsnis. Nepilnamečiui paskirtos minimalios priežiūros priemonės vykdymo pradžia

1. Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimą dėl minimalios priežiūros priemonės skyrimo nepilnamečiui per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo savivaldybės administracija išsiunčia (perduoda) minimalios priežiūros priemonę vykdysiančiam asmeniui bei nepilnamečio atstovams pagal įstatymą.

2. Priežiūros priemonę vykdysiantis asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimo gavimo dienos, dalyvaujant nepilnamečio atstovams pagal įstatymą, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui, supažindina nepilnametį su paskirtos priežiūros priemonės vykdymo tvarka.

15 straipsnis. Nepilnamečio, kuriam taikoma minimalios priežiūros priemonė, teisės ir pareigos

1. Nepilnametis, kuriam taikoma minimalios priežiūros priemonė, turi visas Lietuvos Respublikos įstatymų jam garantuojamas teises, įskaitant:

1) teisę įgyti valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą ir (ar) kvalifikaciją;

2) ugdytis sveikoje ir psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje, savitarpio pagarba grįstoje aplinkoje;

3) gauti kvalifikuotą socialinę pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę, informacinę arba kitą pagalbą;

4) teisę kreiptis su prašymais ar skundais;

5) įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises ir teisėtus interesus.

2. Nepilnametis privalo dalyvauti jam paskirtos minimalios priežiūros priemonės vykdyme, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, vykdyti kitas jam nustatytas pareigas.

16 straipsnis. Nepilnamečio, kuriam taikoma minimalios priežiūros priemonė, atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos

1. Nepilnamečio, kuriam taikoma minimalios priežiūros priemonė, atstovai pagal įstatymą turi teisę:

1) gauti informaciją apie nepilnamečio ugdymo(si) sąlygas, jo pasiekimus;

2) gauti informaciją apie minimalios priežiūros priemonės vykdymo eigą;

3) kreiptis su prašymais ar skundais;

4) gauti kvalifikuotą socialinę pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę, informacinę arba kitą pagalbą, sprendžiant su nepilnamečiu susijusias problemas;

5) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų numatytas teises.

2. Nepilnamečio, kuriam taikoma minimalios priežiūros priemonė, atstovai pagal įstatymą privalo:

1) rūpintis, kad būtų užtikrintas nepilnamečio dalyvavimas paskirtoje minimalios priežiūros priemonėje;

2) bendradarbiauti su priežiūros priemonę vykdančiu asmeniu, kitais asmenimis, teikiančiais (galinčiais suteikti) kvalifikuotą pagalbą sprendžiant nepilnamečio ugdymo(si), elgesio pokyčių ir kitus su nepilnamečio interesais susijusius klausimus.

17 straipsnis. Nepilnamečių minimalios priežiūros priemonę vykdančio asmens teisės ir pareigos

1. Nepilnamečių minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo turi teisę:

1) teikti siūlymus savivaldybės administracijai dėl nepilnamečių minimalios priežiūros priemonių tobulinimo;

2) teikti siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui dėl nepilnamečiui paskirtos minimalios priežiūros priemonės pratęsimo, pakeitimo ir panaikinimo;

3) naudotis kitomis teisėmis, susijusiomis su nepilnamečių minimalios priežiūros priemonės vykdymu.

2. Nepilnamečių minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo privalo:

1) užtikrinti tinkamą nepilnamečiui paskirtos minimalios priežiūros priemonės vykdymą;

2) ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo nepilnamečiui paskirtos minimalios priežiūros priemonės vykdymo termino pabaigos atsiskaityti savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui už nepilnamečiui paskirtos minimalios priežiūros priemonės vykdymą;

3) bendradarbiauti su savivaldybės administracija, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, nepilnamečio atstovais pagal įstatymą ir kitais asmenimis bei institucijomis;

4) vykdyti kitas pareigas, susijusias su nepilnamečių minimalios priežiūros priemonės vykdymu.

18 straipsnis. Savivaldybės administracijos funkcijos vykdant nepilnamečiams paskirtas minimalios priežiūros priemones

Savivaldybės administracija:

1) organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja sprendimo dėl minimalios priežiūros priemonės nepilnamečiui skyrimo vykdymą;

2) teikia siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui dėl nepilnamečiui paskirtos minimalios priežiūros priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo;

3) organizuoja socialinį darbą su nepilnamečio, kuriam paskirta minimalios priežiūros priemonė, atstovais pagal įstatymą;

4) bendradarbiauja su nepilnamečių atstovais pagal įstatymą, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, kitomis suinteresuotomis institucijomis;

5) vykdo kitas funkcijas, susijusias su nepilnamečių minimalios priežiūros priemonių vykdymu.

PENKTASIS SKIRSNIS

NEPILNAMEČIŲ VIDUTINĖ PRIEŽIŪRA VAIKŲ SOCIALIZACIJOS CENTRUOSE

19 straipsnis. Vaikų socializacijos centro paskirtis

1. Vaikų socializacijos centro paskirtis – teikti nepilnamečiams socialinę pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę, informacinę arba kitą pagalbą, kuri padėtų pasiekti teigiamų nepilnamečių elgesio pokyčių bei ugdyti jų socialinius įgūdžius.

2. Vaikų socializacijos centras padeda nepilnamečiams adaptuotis ir integruotis į visuomenę perteikiant visuomenei priimtiną vertybių sistemą, ugdant tautinį sąmoningumą, suteikiant dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, tęsti mokymąsi pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, suteikia galimybę mokytis pagal pirminio profesinio mokymo programas, vykdo laikinąją globą (rūpybą) nepilnamečio buvimo vaikų socializacijos centre laikotarpiu.

3. Vaikų socializacijos centre vykdoma nepilnamečių vidutinė priežiūra, paskirta šio įstatymo nustatyta tvarka, ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta auklėjamojo poveikio priemonė – nepilnamečio atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą.

4. Vaikų socializacijos centras veikia pagal nuostatus, kurie rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintais reikalavimais vaikų socializacijos centrų nuostatams.

20 straipsnis. Nepilnamečiui paskirtos vidutinės priežiūros priemonės vykdymo pradžia

1. Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimą dėl vidutinės priežiūros priemonės nepilnamečiui skyrimo per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo kartu su teismo leidimo kopija savivaldybės administracija išsiunčia (perduoda) vaikų socializacijos centrui, į kurį atiduodamas nepilnametis, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir nepilnamečio, kuriam paskirta vidutinės priežiūros priemonė, atstovams pagal įstatymą.

2. Savivaldybės administracija, informavusi vaikų socializacijos centrą, nepilnamečio atstovus pagal įstatymą, valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, nedelsiant organizuoja nepilnamečio pristatymą į vaikų socializacijos centrą. Tais atvejais, kai reikia užtikrinti nepilnamečio arba kitų asmenų saugumą, savivaldybės administracija nepilnamečio pristatymą į vaikų socializacijos centrą organizuoja kartu su teritorine policijos įstaiga.

3. Vaikų socializacijos centro administracija supažindina nepilnametį ir jo atstovus pagal įstatymą su jų teisėmis ir pareigomis nepilnamečio vidutinės priežiūros priemonės vykdymo laikotarpiu bei vaikų socializacijos centro veikla, darbo tvarkos taisyklėmis.

21 straipsnis. Nepilnamečio teisės ir pareigos vaikų socializacijos centre

1. Į vaikų socializacijos centrą priimtas nepilnametis turi visas Lietuvos Respublikos įstatymų jam garantuojamas teises, įskaitant:

1) teisę įgyti valstybinius standartus atitinkantį pradinį, pagrindinį išsilavinimą ir (ar) kvalifikaciją;

2) ugdytis sveikoje ir psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje, savitarpio pagarba grįstoje aplinkoje;

3) gauti kvalifikuotą socialinę pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę, informacinę arba kitą pagalbą;

4) teisę palaikyti ryšius su šeima ir kitais artimaisiais, jei tai neprieštarauja nepilnamečio interesams;

5) teisę kreiptis su prašymais ar skundais;

6) įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises ir teisėtus interesus.

2. Nepilnametis privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, vaikų socializacijos centro nuostatų, vykdyti kitas teisės aktais jam nustatytas pareigas.

22 straipsnis. Nepilnamečio, kuriam paskirta vidutinės priežiūros priemonė, atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos

1. Nepilnamečio, kuriam paskirta vidutinės priežiūros priemonė, atstovai pagal įstatymą turi teisę:

1) gauti informaciją apie nepilnamečio ugdymo(si) sąlygas, jo pasiekimus;

2) gauti informaciją apie vidutinės priežiūros priemonės vykdymo eigą;

3) gauti informaciją apie nepilnamečiui teikiamą socialinę pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę, informacinę arba kitą pagalbą;

4) kreiptis su prašymais ar skundais;

5) dalyvauti savivaldos institucijų, veikiančių vaikų socializacijos centre, veikloje;

6) gauti kvalifikuotą socialinę pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę, informacinę arba kitą pagalbą, sprendžiant su nepilnamečiu susijusias problemas;

7) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų numatytas teises.

2. Nepilnamečio, kuriam paskirta vidutinės priežiūros priemonė, atstovai pagal įstatymą privalo:

1) rūpintis, kad būtų užtikrintas nepilnamečio dalyvavimas paskirtoje vidutinės priežiūros priemonėje;

2) bendradarbiauti su vaikų socializacijos centru, kitais asmenimis, teikiančiais (galinčiais suteikti) kvalifikuotą pagalbą sprendžiant nepilnamečio ugdymosi, elgesio pokyčių ir kitus su nepilnamečio interesais susijusius klausimus.

23 straipsnis. Vaikų socializacijos centro darbuotojų pareigos ir atsakomybė

1. Vaikų socializacijos centro darbuotojai privalo teikti nepilnamečių poreikius atitinkančią kvalifikuotą socialinę pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę, informacinę arba kitą pagalbą, gerbti nepilnamečių teises, nuolatos tobulinti savo kvalifikaciją, vykdyti kitas įstatymų ir teisės aktų nustatytas pareigas.

2. Darbuotojai, vykdydami savo pareigas, bendradarbiauja su nepilnamečio atstovais pagal įstatymą, savivaldybės administracija, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, kitomis institucijomis ir asmenimis.

3. Darbuotojai už savo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, kitus teisės pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka.

24 straipsnis. Vaikų socializacijos centro įgaliojimai

Vaikų socializacijos centras:

1) užtikrina tinkamą nepilnamečiui paskirtos vidutinės priežiūros priemonės vykdymą bei jo teisių ir teisėtų interesų apsaugą;

2) sudaro nepilnamečiui artimas šeimos aplinkai sąlygas, atitinkančias jo amžių, sveikatą ir brandą;

3) rengia nepilnametį savarankiškam gyvenimui ir reintegracijai į visuomenę;

4) organizuoja socialinį darbą su nepilnamečio, kuriam paskirta vidutinės priežiūros priemonė, atstovais pagal įstatymą;

5) teikia išvadą savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui apie nepilnamečiui paskirtos vidutinės priežiūros priemonės vykdymo eigą ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius, atsižvelgdamas į nepilnamečio elgesio pokyčius;

6) teikia siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui dėl nepilnamečiui paskirtos vidutinės priežiūros priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo;

7) atsiskaito steigėjui už centro veiklą;

8) teikia siūlymus steigėjui ir suinteresuotoms institucijoms dėl nepilnamečių vidutinės priežiūros priemonės tobulinimo.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

NEPILNAMEČIŲ MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS PRIEMONIŲ VALDYMAS

25 straipsnis. Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai

Švietimo ir mokslo ministerija:

1) dalyvauja formuojant ir įgyvendinant nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros politiką;

2) koordinuoja apskričių viršininkų ir savivaldybių institucijų veiklą nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vykdymo srityje;

3) teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų projektus dėl nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių tobulinimo;

4) bendradarbiauja su suinteresuotoms institucijoms ir teikia joms informaciją apie nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių įgyvendinimą.

26 straipsnis. Kitų suinteresuotų ministerijų įgaliojimai

Ministerijos:

1) dalyvauja nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros įgyvendinimo politiką reglamentuojančių dokumentų rengimo darbo grupėse, teikia siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kitoms suinteresuotoms institucijoms dėl rengiamų teisės aktų projektų;

2) kartu su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministru leidžia su nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros įgyvendinimo politika susijusius teisės aktus.

27 straipsnis. Apskrities viršininko įgaliojimai

Apskrities viršininkas:

1) koordinuoja ir prižiūri nepilnamečių vidutinės priežiūros priemonės vykdymą;

2) analizuoja nepilnamečių vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimą apskrityje ir teikia siūlymus suinteresuotoms institucijoms dėl jos tobulinimo;

3) teikia informaciją Švietimo ir mokslo ministerijai, kitoms suinteresuotoms institucijoms apie nepilnamečių vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimą apskrityje;

4) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

28 straipsnis. Savivaldybės institucijų įgaliojimai

Savivaldybės institucijos:

1) užtikrina nepilnamečių minimalios priežiūros priemonių vykdymą savivaldybėje;

2) analizuoja nepilnamečių minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimą savivaldybėje ir teikia siūlymus apskrities viršininkui, Švietimo ir mokslo ministerijai, kitoms suinteresuotoms institucijoms dėl jų tobulinimo;

3) teikia informaciją Švietimo ir mokslo ministerijai, kitoms suinteresuotoms institucijoms apie nepilnamečių minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimą savivaldybėje;

4) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

NEPILNAMEČIŲ MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS PRIEMONIŲ FINANSAVIMAS

29 straipsnis. Nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių finansavimas

1. Nepilnamečių minimalios priežiūros priemones finansuoja nepilnamečių nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybė. Jeigu nepilnamečiai neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, jiems paskirtas minimalios priežiūros priemones finansuoja ta savivaldybė, kurioje ta priemonė paskirta ir vykdoma. Nepilnamečių minimalios priežiūros priemonės finansuojamos iš atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme tvirtinamų savivaldybių biudžetams valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų ir savivaldybių biudžetų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Vaikų socializacijos centrai finansuojami Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Formaliojo ir neformaliojo švietimo programoms finansuoti iš valstybės biudžeto valstybiniuose vaikų socializacijos centruose taikomas mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principas.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija per 3 mėnesius nuo šio įstatymo paskelbimo „Valstybės žiniose“ dienos parengia ir patvirtina priemonių, sudarysiančių sąlygas tinkamai pradėti taikyti šio įstatymo nuostatas, planą.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija per vienerius metus nuo šio įstatymo paskelbimo „Valstybės žiniose“ dienos parengia ir patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

31 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo terminai

1. Savivaldybių institucijos per vienerius metus nuo šio įstatymo paskelbimo „Valstybės žiniose“ dienos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus ištiria nepilnamečių minimalios priežiūros priemonių poreikį ir imasi veiksmų šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti.

2. Apskričių viršininkai per vienerius metus nuo šio įstatymo paskelbimo „Valstybės žiniose“ dienos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus ištiria nepilnamečių vidutinės priežiūros priemonės poreikį ir imasi veiksmų šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti.

32 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas, išskyrus 30 ir 31 straipsnius, įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS