Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO 15, 16, 17, 23 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2005 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 83-2983)
1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Kultūrinė veikla, kūno kultūra ir sportas
1. Už neįgaliųjų integravimą į kultūrinę veiklą, poilsį ir sportą ir lygių galimybių jiems dalyvauti šiose gyvenimo srityse kartu su kitais visuomenės nariais sudarymą atsako apskričių viršininkai ir savivaldybių institucijos. Apskričių viršininkai iš apskričių viršininkų administracijoms skirtų valstybės biudžeto lėšų, o savivaldybių institucijos - iš savivaldybių biudžetų lėšų remia neįgaliųjų asociacijų įgyvendinamas kultūros, kūno kultūros ir sporto programas ir kitas priemones, skirtas visiems atitinkamoje apskrities ar savivaldybės teritorijoje gyvenantiems neįgaliesiems.
2. Valstybės masto ir tarptautinius neįgaliųjų kūno kultūros ir sporto renginius organizuoja ir rengia neįgaliųjų sporto organizacijos kartu su kitomis neįgaliųjų asociacijomis. Šie renginiai remiami iš valstybės biudžeto lėšų.
3. Už neįgaliųjų kūno kultūros ir sporto rėmimą ir organizavimą atsako Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
2 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Neįgaliųjų socialinės integracijos valdymas
1. Neįgaliųjų socialinės integracijos valdymas apima neįgaliųjų socialinės integracijos priemonių planavimą, administravimą, organizavimą bei įgaliojimų ir atsakomybės paskirstymą bei priežiūrą.
2. Pagrindinės neįgaliųjų socialinę integraciją įgyvendinančios institucijos yra:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ji koordinuoja ir įgyvendina neįgaliųjų socialinės integracijos sistemą, tvirtina ilgalaikes valstybines neįgaliųjų socialinės integracijos programas ir strategijas;
2) ministerijos. Jos pagal savo kompetenciją rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus, įstatymų ir kitų teisės aktų projektus dėl neįgaliųjų socialinės integracijos sistemos tobulinimo bei organizuoja neįgaliųjų socialinės integracijos sistemos įgyvendinimą;
3) Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Neįgaliųjų reikalų departamentas). Jis koordinuoja ir įgyvendina Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos programą ir vykdo kitas neįgaliųjų socialinės integracijos politikos įgyvendinimo priemones;
4) apskričių viršininkai. Jie rengia, koordinuoja ir vykdo apskrities socialines programas ir socialinius projektus neįgaliesiems bei vykdo kitas Apskrities valdymo įstatyme numatytas funkcijas;
5) savivaldybės. Jos rengia ir įgyvendina savivaldybės neįgaliųjų socialinės integracijos programas, atsako už neįgaliųjų specialiųjų poreikių tenkinimą teikiant bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, sąlygų neįgaliesiems integruotis į bendruomenę sudarymą, bendradarbiavimą su neįgaliųjų asociacijomis;
6) neįgaliųjų asociacijos. Jos atstovauja neįgaliųjų interesams bei padeda įgyvendinti neįgaliųjų socialinės integracijos priemones: organizuoja socialinių paslaugų teikimą neįgaliesiems, neįgaliųjų poilsį, sportą, turizmą, kultūrinę veiklą, tarptautinį bendradarbiavimą. Organizuodamos savo veiklą, neįgaliųjų asociacijos bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, gali gauti šių institucijų ir įstaigų finansinę paramą.
3. Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikia Neįgaliųjų reikalų taryba (toliau vadinama – Neįgaliųjų reikalų taryba). Ji nagrinėja svarbiausius neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus ir teikia pasiūlymus socialinės apsaugos ir darbo ministrui dėl neįgaliųjų reikmes atitinkančios neįgaliųjų socialinės integracijos politikos įgyvendinimo bei padeda jam koordinuoti ir įgyvendinti Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos programą. Neįgaliųjų reikalų taryba nėra juridinis asmuo. Ji sudaroma visuomeniniais pagrindais, lygiateisės partnerystės pagrindu iš valstybės institucijų ir neįgaliųjų asociacijų deleguotų atstovų. Neįgaliųjų reikalų tarybos sudėtį ir jos nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
3 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
4 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Ginčų dėl Tarnybos priimtų sprendimų nagrinėjimas
1. Ginčus tarp asmens (jo įgalioto atstovo), pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Komisija).
2. Komisija yra viešasis juridinis asmuo – biudžetinė įstaiga, kurią steigia, Komisijos narių skaičių nustato, jos nuostatus bei ginčų nagrinėjimo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisija yra privalomo ikiteisminio nagrinėjimo įstaiga.
3. Komisijos pirmininką ir Komisijos narius 5 metams skiria į pareigas ir atleidžia iš jų socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisijos pirmininku ir Komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis.
4. Komisijos pirmininkas ir Komisijos narys gali būti atleistas prieš terminą, kai:
3) nedirba dėl laikino nedarbingumo ilgiau kaip 120 dienų iš eilės ar ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių;
5. Komisijos pirmininkui ir Komisijos nariams draudžiama eiti kitas pareigas, išskyrus dirbti mokslinį ar pedagoginį darbą.
6. Komisijos pirmininkui ir Komisijos nariams darbo užmokestis ir apmokėjimo sąlygos nustatomos pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą ir kitus teisės aktus.
7. Pasibaigus įgaliojimų laikui, Komisijos pirmininkas ir Komisijos nariai pareigas eina iki paskiriami nauji nariai.
8. Skundas (prašymas) Komisijai gali būti paduotas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo raštiško Tarnybos priimto sprendimo gavimo dienos. Prie skundo turi būti pridedamos Tarnybos priimto sprendimo ir dokumentų, kurių reikia skundui (prašymui) pagrįsti, kopijos.
9. Visi skundai (prašymai) yra nagrinėjami ir sprendimai priimami Komisijos posėdžiuose, kuriuos organizuoja ir jiems vadovauja Komisijos pirmininkas.
10. Komisija sprendimą priima bendru sutarimu, dalyvaujant ne mažiau kaip trims Komisijos nariams, įskaitant ir pirmininką. Kai bendro sutarimo nėra, sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo dauguma dalyvavusiųjų posėdyje. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. Kai Komisijos pirmininko nėra, laikinai jį pavaduoja vienas iš jos narių, paskirtas Komisijos pirmininko.
12. Komisijos sprendimas turi būti pagrįstas išnagrinėtais dokumentais ir įstatymų bei kitų teisės aktų normomis.
13. Komisija priima vieną iš šių sprendimų:
14. Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai per šiame įstatyme nustatytą terminą komisija sprendimo nepriima, Tarnybos priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.
5 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymas ir specialiųjų poreikių tenkinimas
1. Specialieji neįgaliųjų poreikiai ir jų lygis nustatomi ir specialieji poreikiai tenkinami neatsižvelgiant į jų amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį ir siekiant užtikrinti lygias teises ir galimybes visose gyvenimo srityse.
2. Specialieji poreikiai ir jų lygis nustatomi tokiose pagrindinėse neįgaliųjų veiklos srityse: buityje ir asmeniniame gyvenime, ugdymesi, darbinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime.
6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2006 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinimui būtinus teisės aktus.