Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 15, 16 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 24 STRAIPSNIO PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 161 IR 311 STRAIPSNIAIS
ĮSTATYMAS
2005 d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708, Nr. 116-5192; 2003, Nr. 73-3358, Nr. 101-4534,
Nr. 116-4323; 2004, Nr.36-1180, Nr.116-4323)
1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir šį punktą išdėstyti taip:
“11) nedalyvauti šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytoje su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus kitą darbą, dirbamą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui leidus šio įstatymo 161 straipsnyje nustatyta tvarka, jei tai netrukdys valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat savivaldybės tarybos nario pareigų atlikimą;“.
2 straipsnis. 16 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
“2) gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą darbo užmokestį, taip pat atlyginimą už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose bei už darbą pagal sutartis su rinkimų arba referendumų komisijomis, už teisės aktų projektų rengimą (jei ši funkcija nenurodyta valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme), kai jis yra paskiriamas rengti teisės aktų projektus, autorinį atlyginimą už kūrinius, kurie yra intelektinės nuosavybės teisių objektai, ir atlyginimą už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis, taip pat gauti atlyginimą šio Įstatymo 17 straipsnio 1 punkte nurodytu atveju.“
3 straipsnis. Įstatymo papildymas 161 straipsniu
Papildyti įstatymą 161 straipsniu:
“161 straipsnis. Valstybės tarnautojų teisė dirbti kitą darbą
1. Valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, taip pat gauti už šį darbą atlyginimą (toliau – dirbti kitą darbą), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jam patikėtas pareigas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą, arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.
2. Sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo valstybės tarnautojo prašymu. Valstybės tarnautojų prašymai leisti dirbti kitą darbą nagrinėjami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
3. Sprendimas dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą galioja vienerius kalendorinius metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Valstybės tarnautoją perkėlus į kitas pareigas, pasikeitus jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, valstybės tarnautojas privalo pateikti naują prašymą leisti dirbti kitą darbą.
4 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 17 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
“4) dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą atlyginimą, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jam patikėtas pareigas, taip pat kai tai yra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą, arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo;”.
5 straipsnis. 24 straipsnio papildymas
Papildyti 24 straipsnį 4 dalimi ir šią dalį išdėstyti taip:
6 straipsnis. Įstatymo papildymas 311 straipsniu
Papildyti įstatymą 311 straipsniu:
“311 straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą sprendimą neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo
1. Valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi atlyginti valstybės tarnautojui neteisėtu sprendimu neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo padarytą žalą. Žala, atsiradusi dėl šio sprendimo, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
2. Sprendimą priėmusio asmens padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio sprendimą priėmusio asmens tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių jo darbo užmokesčių. Žalos atlyginimas išieškomas iš sprendimą priėmusio asmens darbo užmokesčio ir negali viršyti 20 procentų jam priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas.”
7 straipsnis. Valstybės tarnautojų teisės dirbti kitą darbą įgyvendinimas
1. Valstybės tarnautojai, pradėję dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, taip pat gauti už šį darbą atlyginimą ( toliau – dirbti kitą darbą) iki Valstybės tarnybos įstatymo 15, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo, 24 straipsnio papildymo bei įstatymo papildymo 161 ir 311 straipsniais įstatymo įsigaliojimo, bet ne anksčiau kaip nuo 2004 m. gruodžio 18 d. nelaikomi vykdę su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamą veiklą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti valstybės tarnautojai privalo apie tai, kad jie dirba kitą darbą, informuoti valstybės tarnautojus į pareigas priėmusius asmenis per 1 mėnesį nuo Valstybės tarnybos įstatymo 15, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo, 24 straipsnio papildymo bei įstatymo papildymo 161 ir 311 straipsniais įstatymo įsigaliojimo.
3. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo gali priimti sprendimą įpareigoti valstybės tarnautoją nedirbti kito darbo (nutraukti darbo santykius), jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jam patikėtas pareigas, taip pat kai tai yra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą, arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.
8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir pasiūlymai Vyriausybei