Patobulintas įstatymo projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
STATUTAS
DĖL SEIMO STATUTO 10, 11, 32, 78 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, STATUTO PAPILDYMO 151, 152, 153, 154, 155, 156 STRAIPSNIAIS BEI 19 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
2005 m. d. Nr.X-
Vilnius
(Žin., 1994, Nr.15-249; 1999, Nr.5-97; 2004, Nr.165-6025)
1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
“10 straipsnis. Seimo nario dalyvavimas Seimo darbe
2. Kiekvienas Seimo narys, išskyrus Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką, turi būti kurio nors komiteto narys ir dalyvauti jo darbe, taip pat gali būti kito komiteto nario pavaduotojas.
3. Seimo narys gali būti tik vieno komiteto narys, išskyrus Europos reikalų komitetą ir Užsienio reikalų komitetą, kuriuos gali sudaryti ir kitų komitetų nariai.
5. Seimo narys privalo dalyvauti Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo komitetų, komisijų ir pakomitečių posėdžiuose, jeigu jų narys jis yra.
6. Seimo narys privalo dalyvauti Etikos ir procedūrų komisijos posėdžiuose, komisijos pirmininkui kviečiant raštu. Jeigu Seimo narys negali dalyvauti tokiame posėdyje, jis turi pranešti šios komisijos pirmininkui nurodydamas nedalyvavimo priežastis. Etikos ir procedūrų komisija gali svarstyti Seimo nario, etikos pažeidimus bei viešųjų ir privačių interesų derinimo klausimus nedalyvaujant kviestajam Seimo nariui, jeigu jis to prašo ir pateikia paaiškinimus raštu ar pakartotinai neatvyksta į komisijos posėdį be svarbios pateisinamos priežasties.”
2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
“11 straipsnis. Seimo narių dalyvavimas posėdžiuose
1. Laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo daugiau kaip pusėje balsavimų dėl teisės akto priėmimo ir užsiregistravo kiekviename tos dienos Seimo posėdyje. Laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo komiteto ar komisijos posėdyje, jeigu jis užsiregistravo posėdžio dalyvių protokole pasirašytinai.
2. Jeigu Seimo narys negali dalyvauti Seimo posėdyje, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo komiteto ar komisijos posėdyje, apie tai iš anksto, o jeigu negali iš anksto – ne vėliau kaip iki kito mėnesio 5 dienos, privalo pranešti atitinkamai Seimo posėdžių sekretoriatui, komiteto ar komisijos pirmininkui, nurodydamas nedalyvavimo priežastis.
3. Nedalyvavimo Seimo posėdyje, taip pat nedalyvavimo Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, komiteto ar komisijos posėdyje svarbiomis pateisinamomis priežastimis laikomas Seimo nario laikinasis nedarbingumas, komandiruotė, vaiko priežiūros atostogos ar kitos svarbios aplinkybės, taip pat nedalyvavimas posėdžiuose Seimo valdybai pritarus. Jei Seimo narys nepraneša apie nedalyvavimą posėdyje arba nenurodo nedalyvavimo priežasčių, laikoma, kad posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties.
4. Seimo posėdžių sekretoriatas renka Seimo narių pranešimus apie nedalyvavimą Seimo, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos posėdžiuose, o Seimo komitetų bei komisijų sekretoriatai - apie Seimo narių nedalyvavimą komitetų ir komisijų posėdžiuose. Ši informacija kartu su nedalyvavimą posėdyje pateisinančiais dokumentais ir komitetų bei komisijų pirmininkų išvadomis turi būti pateikta Etikos ir procedūrų komisijai iki kito mėnesio 10 dienos.
5. Seimo Etikos ir procedūrų komisija sprendžia apie nedalyvavimo Seimo posėdyje, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos posėdyje priežasčių svarbą ir pateisinamumą, komitetų ir komisijų pirmininkai – apie nedalyvavimo komiteto ar komisijos posėdyje priežasčių svarbą ir pateisinamumą. Ginčus dėl nedalyvavimo komiteto ar komisijos posėdyje priežasčių svarbos ir pateisinamumo sprendžia Etikos ir procedūrų komisija, atsižvelgusi į atitinkamų komitetų ir komisijų pirmininkų išvadas ir Seimo nario paaiškinimus.
6. Seimo nario nedalyvavimas Seimo posėdyje, komiteto ar komisijos posėdyje yra laikomas pateisinamu, jeigu jis eina Ministro Pirmininko ar ministro pareigas.
7. Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas iki kiekvieno mėnesio 20 dienos apibendrintas praėjusio mėnesio žinias apie Seimo narių nedalyvavimą Seimo, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos posėdžiuose ir nedalyvavimą komitetų ir komisijų posėdžiuose praneša Seimo valdybai ir informuoja visuomenę.
3 straipsnis. Statuto papildymas 151 straipsniu
Papildyti Statutą 151 straipsniu:
“151 straipsnis. Seimo nario darbo užmokesčio sumažinimas
1. Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam Seimo, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo komiteto ar komisijos posėdyje, to mėnesio darbo užmokestis mažinamas vienu dešimtadaliu už kiekvieną be svarbios pateisinamos priežasties praleistą posėdį, tačiau bendra sumažinta suma negali būti didesnė kaip vienas trečdalis to mėnesio atlyginimo . Remiantis Etikos ir procedūrų komisijos išvadomis, darbo užmokestis sumažinamas Seimo valdybos sprendimu. Suma, kuria sumažinamas Seimo nario darbo užmokestis, išskaitoma iš artimiausio mėnesio darbo užmokesčio.
2. Seimo valdybos sprendimas dėl darbo užmokesčio sumažinimo gali būti skundžiamas Seimui per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Skundas paduodamas Seimo Pirmininkui, kuris šį skundą perduoda išnagrinėti Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Seimas, susipažinęs su Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, priima protokolinį nutarimą.
3. Jeigu Seimo nariui įstatymų nustatyta tvarka paskirtas suėmimas, darbo užmokestis ir lėšos su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti jam nemokamos už visą suėmimo laiką. Kai ikiteisminis tyrimas dėl Seimo nario ar baudžiamoji byla, kurioje Seimo narys yra kaltinamasis, nutraukiami, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba Seimo narys teismo nuosprendžiu yra išteisinamas, jam ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išmokamas visas darbo užmokestis, kurio jis negavo dėl suėmimo kadencijos laikotarpiu.
4. Jeigu Seimo nariui teismo nuosprendžiu paskirtas areštas, terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, Seimo nario darbo užmokestis ir lėšos su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti jam nemokamos už visą šios bausmės atlikimo laiką. Panaikinus nuosprendį, Seimo nariui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išmokamas visas Seimo nario darbo užmokestis, kurio jis negavo kadencijos laikotarpiu atlikdamas arešto ar laisvės atėmimo bausmes.”
4 straipsnis. Statuto papildymas 152 straipsniu
Papildyti Statutą 152 straipsniu:
5 straipsnis. Statuto papildymas 153 straipsniu
Papildyti Statutą 153 straipsniu:
“153 straipsnis. Lėšos su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti
1. Seimo Pirmininkui reprezentacijos išlaidoms apmokėti kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai skiriama 12 (alternatyva: 3) VMDU dydžio lėšų suma.
2. Seimo Pirmininko pavaduotojams reprezentacijos išlaidoms apmokėti kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai skiriama 1 VMDU dydžio lėšų suma.
3. Seimo nariams kanceliarijos ir kitoms su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms kas mėnesį skiriama 1 VMDU dydžio lėšų suma.
4. Seimo nariui, išskyrus Seimo narius, kuriems pagal pareigas priklauso tarnybinis automobilis ir jie juo naudojasi, kas mėnesį skiriama 0,8 VMDU dydžio lėšų transporto išlaidoms kompensuoti.
5. Seimo nariui (išskyrus nurodytus šio straipsnio 6 dalyje) kiekvieną mėnesį kompensuojama 0,1 VMDU dydžio išlaidų suma už naudojimąsi tarnybiniais telefonais.
6. Seimo vadovams, Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų pirmininkams ir jų pavaduotojams, opozicijos lyderiui, frakcijų seniūnams ir jų pavaduotojams, už naudojimąsi tarnybiniais telefonais kiekvieną mėnesį kompensuojama 0,4 VMDU dydžio lėšų suma, o kitų komitetų ir komisijų pirmininkams bei jų pavaduotojams kompensuojama 0,2 VMDU dydžio išlaidų suma.
7. Seimo narys už išlaidas telefoniniams pokalbiams, viršijančias nustatytą dydį, sumoka iš savo lėšų. Nustatytą dydį viršijančią sumą Seimo kanceliarijos Finansų departamentas turi teisę išskaičiuoti iš Seimo nario darbo užmokesčio neginčo tvarka.
8. Frakcijos veiklai metams skiriama 1 VMDU dydžio suma bei papildoma suma, atsižvelgiant į frakcijos dydį ir skaičiuojant po 0,2 VMDU kiekvienam frakcijos nariui. Jeigu frakcijos dydis kinta, jai skiriamos lėšos tikslinamos kiekvieną mėnesį. Šios lėšos naudojamos įstatymų rengimo ir ekspertizės išlaidoms, reprezentacijai, pašto, telefono ir kitoms frakcijos darbo reikmėms apmokėti.
9. Seimo narių lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms skyrimo, jų naudojimo paskirtį ir atsiskaitymo tvarką nustato Seimo valdyba.
6 straipsnis. Statuto papildymas 154 straipsniu
Papildyti Statutą 154 straipsniu:
“154 straipsnis. Seimo narių aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis
1. Seimo nariui jo įgaliojimų laikui, gyventi kartu su šeimos nariais, jeigu Seimo narys pageidauja, Seimo kanclerio sprendimu suteikiama gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje. Gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje pirmąja eile suteikiama Seimo nariui, neturinčiam ir paskutinius penkerius metus iki prašymo pateikimo dienos neturėjusiam nuosavybės teise gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir ne daugiau kaip 25 km atstumu nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracinės ribos.
2. Seimo nariams, išskyrus turinčius ar paskutinius penkerius metus nuosavybės teise turėjusius gyvenamąsias patalpas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir ne daugiau kaip 25 km atstumu nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracinės ribos, gyvenimo Seimo viešbutyje išlaidos (už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas) kompensuojamos Seimo valdybos nustatyta tvarka. Atstumas iki gyvenamosios vietos nustatomas trumpiausiais valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais pagal prašymo suteikti gyvenamąją patalpą padavimo dieną nustatytas Vilniaus miesto savivaldybės administracines ribas.
3. Kiti Seimo viešbutyje gyvenantys Seimo nariai moka už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas Seimo viešbutyje pagal patvirtintus tarifus.
4. Apskaičiuotą ir laiku nesumokėtą lėšų sumą už šias paslaugas Seimo kanceliarijos Finansų departamentas išskaičiuoja iš artimiausio mėnesio darbo užmokesčio neginčo tvarka.
7 straipsnis. Statuto papildymas 155 straipsniu
Papildyti Statutą 155 straipsniu:
“155 straipsnis. Garantijos pasibaigus Seimo narių įgaliojimams
1. Pasibaigus Seimo nario įgaliojimo laikui Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnio 1 ir 6 punktuose numatytais atvejais Seimo narys turi teisę Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka grįžti į ankstesnes pareigas.
2. Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnio 1 ir 4 punktuose numatytais atvejais, išmokama išeitinė išmoka. Ši išmoka mokama tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija Seime, bet ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio. Jeigu asmuo buvo Seimo nariu nepilnus kadencijos metus, tai šiame straipsnyje didesnės nei 6 mėnesių trukmės laikotarpis laikomas pilnais kadencijos metais. Išmoka nemokama, jeigu Seimo narys, kurio įgaliojimai nutrūko Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnio 1 punkte numatytu atveju, yra vėl išrenkamas į Seimą.
“156 straipsnis. Seimo nario darbo ir poilsio laikas
1. Seimo veikla nepertraukiama. Seimo nario darbo laiką Seimo sesijų metu nustato Seimo valdyba. Seimo narys laiką tarp Seimo sesijų, jeigu jis neturi dalyvauti komitetų, komisijų, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos ar frakcijų posėdžiuose ir jeigu Seimo valdyba nenustato kitaip, planuoja savarankiškai .”
10 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
11 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 78 straipsnio pavadinimą žodžiais “ir įgaliojimai” ir jį išdėstyti taip:
2. 78 straipsnio 7 punktą pakeisti ir papildyti ir jį išdėstyti taip:
3. 78 straipsnį papildyti naujais 12 ir 13 punktais: