Projektas XP-467
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2 IR 52 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
2005 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2000, Nr. 75-2272; 2003, Nr. 117-5319; 2004, Nr. 73-2515)
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti ir papildyti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
“2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Abonentas – asmuo, kuris pagal sutartį su transliuotoju ar retransliuotoju priima televizijos ir (ar) radijo programas (toliau – programos).
2. Antžeminė televizija, radijas – programų transliavimas ir (ar) retransliavimas antžemine analogine ar skaitmenine televizijos, radijo stotimi ar jų tinklu.
3. Antžeminis televizijos, radijo tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kurį sudaro daugiau negu viena antžeminė analoginė ar skaitmeninė televizijos, radijo stotis ir kuris yra skirtas tai pačiai programai (programoms) transliuoti ir (ar) retransliuoti visuomenei.
5. Asmens sveikatos informacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta informacija apie žmogaus sveikatą.
6. Audiovizualinė politika – audiovizualinio sektoriaus strategijos, valstybinio valdymo principų ir plėtros krypčių, tikslų bei uždavinių nustatymas ir įgyvendinimas, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių audiovizualinio sektoriaus veiklą, rengimas ir derinimas su tarptautiniais reikalavimais plėtojant Lietuvos audiovizualinę rinką, taip pat jų įgyvendinimas.
7. Bendrasis priėmimo tinklas – vietinis elektroninių ryšių tinklas, skirtas televizijos ir (ar) radijo programoms priimti ir perduoti skirstymo linijomis į galinius įrenginius.
9. Visuomenės informavimo elektroninės priemonės – įsteigti interneto tinklalapiai, kuriuose elektronine forma perteikiama viešoji informacija, platinama įprastu būdu, nesvarbu, ar į interneto tinklalapį tokia informacija būtų perkeliama pilnai ar iš dalies. Visuomenės informavimo elektronine priemone laikomi ir tie asmenys, kurie nėra įsteigę interneto tinklalapio, tačiau faktiškai vykdo visuomenės informavimą viešo naudojimo kompiuterių tinkluose. Visuomenės informavimo elektroninėmis priemonėmis nelaikomi valstybės institucijų ir įstaigų (toliau – valstybės institucijos), valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų (darbuotojų) interneto tinklalapiai, skirti platinti oficialiems dokumentams ir informacijai apie valstybės institucijos darbą, taip pat asmenų privatūs interneto tinklalapiai, kuriuose dedama informacija tik apie pačius interneto tinklalapių steigėjus, jų duomenis ir kūrinius, taip pat tik apie jų gaminamą ir parduodamą produkciją, teikiamas paslaugas ar kitą jų veiklą.
10. Visuomenės informavimo elektroninės priemonės steigėjas – asmuo, sukūręs ar inicijavęs sukūrimą ir užregistravęs interneto tinklalapį, kuris apibrėžtas kaip tam tikrą viešosios informacijos turinį perteikianti visuomenės informavimo elektroninė priemonė.
11. Visuomenės informavimo elektroninės priemonės valdytojas – asmuo, faktiškai valdantis visuomenės informavimo elektroninės priemonės apibrėžimą atitinkantį interneto tinklalapį ir (ar) jame pateikiamą turinį.
12. Galiniai įrenginiai – televizoriai, radijo imtuvai, kiti transliuojamų ir (ar) retransliuojamų programų ar kitokio pobūdžio transliuojamos informacijos priėmimo įrenginiai.
13. Garso ir vaizdo kūriniai – kinematografiniai kūriniai ar kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai, sudaryti iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį, lydimą arba nelydimą garso, įrašyti (užfiksuoti) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje.
14. Informacijos platinimas įprastu būdu viešo naudojimo kompiuterių tinkluose – informacijos pateikimas visuomenės informavimo elektroninėse priemonėse arba visuomenės informavimo elektroninėmis priemonėmis nelaikomuose kituose interneto tinklalapiuose, siuntimas elektroniniu paštu neapibrėžtam informacijos gavėjų skaičiui arba pagal sudarytus sąrašus, skleidimas elektroninėse konferencijose arba pateikimas visuomenei kitokiu viešai prieinamu būdu.
15. Informacijos prieglobos paslaugų teikėjas – asmuo, faktiškai teikiantis interneto tinklalapių prieglobos paslaugas viešo naudojimo kompiuterių tinkluose.
16. Kabelinė televizija, laidinis radijas – programų transliavimas ir (ar) retransliavimas kabelinės televizijos, laidinio radijo tinklu.
17. Kabelinės televizijos, laidinio radijo tinklas – elektroninių ryšių tinklas, skirtas programoms transliuoti, retransliuoti, priimti, pakeisti jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių virpesių parametrams ir perduoti jas kabelinėmis, laidinėmis skirstymo linijomis į galinius abonentų įrenginius.
18. Laida – atskira programos dalis, paprastai turinti pavadinimą, transliavimo laiką, autorius ir vedėjus.
19. Miesto ar rajono laikraštis – vieno miesto ar rajono savivaldybės teritorijoje periodiškai, ne rečiau kaip kartą per savaitę leidžiamas ir platinamas leidinys, kurio ne mažiau kaip 90 procentų tiražo išplatinama vieno miesto ar rajono savivaldybės teritorijoje.
20. Mikrobangė daugiakanalė televizija (toliau – MDTV) – programų transliavimas ir (ar) retransliavimas MDTV tinklu.
21. Mikrobangės daugiakanalės televizijos tinklas (toliau – MDTV tinklas) – elektroninių ryšių tinklas, naudojamas programoms transliuoti, retransliuoti, priimti, pakeisti jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių virpesių parametrams ir perduoti jas antžeminiais mikrobangiais siųstuvais bei tų siųstuvų signalų priėmimo tinklais į galinius abonentų įrenginius.
22. Nepriklausomi kūrėjai – asmenys, kurie nėra transliuotojo dalyviai, transliuotojo valdymo organų nariai, taip pat su transliuotoju darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla nesusiję asmenys, kuriantys garso ir vaizdo kūrinius ir laisvai juos parduodantys ar kitaip perleidžiantys.
23. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiami požiūriai, mintys, vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius. Nuomonės neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis faktais ir būti reiškiama etiškai.
24. Oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų dokumentai – su valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veikla susiję rašytiniai, grafiniai, garsiniai, regimieji, kompiuterinės informacijos ar kitokie dokumentai, kurie yra įtraukti į šių įstaigų dokumentų apskaitą ir yra jų sukurti arba gauti.
25. Palydovinė televizija, radijas – programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per dirbtinį Žemės palydovą (palydovus).
26. Paslėpta reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekės ar paslaugos ženklą, pateikiama tokia forma, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios reklamos pateikimo tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją apmokama ar kitaip atsilyginama.
27. Privati informacija – informacija apie žmogaus asmeninį ir jo šeimos gyvenimą, jo sveikatą, kita žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija.
28. Programa – atskirų, savarankiškų savo turiniu, struktūra ir transliavimo laiku, garso ir vaizdo kūrinių (laidų, filmų, reklamos, anonsų, įvairių renginių transliacijų ir kt.) visuma, perduodama visuomenei, nepriklausomai nuo naudojamų techninių priemonių.
30. Radijo, televizijos stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro radijo, televizijos siųstuvai kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti.
31. Regiono laikraštis – periodiškai, ne rečiau kaip kartą per savaitę leidžiamas Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nustatytų apskričių teritorijose platinamas leidinys, kurio ne mažiau kaip 90 procentų tiražo išplatinama vienos apskrities teritorijoje.
32. Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.
33. Retransliavimas – transliuotojų visuomenei transliuojamų užbaigtų programų ar jų dalių priėmimas ir nepakeistų perdavimas tuo pačiu metu, nepriklausomai nuo naudojamų techninių priemonių.
34. Retransliuotojas – retransliavimo licenciją turintis arba įstatymų nustatytais atvejais jos neturintis viešosios informacijos platintojas, kuris retransliuoja užbaigtas ir nepakeistas visuomenei transliuojamas programas arba atskiras jų dalis ir prisiima atsakomybę už tokio retransliavimo teisėtumą.
35. Rėmimas – finansinė ar kitokia materialinė pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis remiamo viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veikloje, teikia viešosios informacijos rengėjui ir (ar) platintojui, siekdamas išgarsinti savo vardą, prekės ženklą, įvaizdį, veiklą ar jos produktus.
36. Siuntimas – su programų transliavimu ir (ar) retransliavimu susijusi elektroninių ryšių veiklos sritis, apimanti programos elektromagnetinių signalų perdavimą elektroninių ryšių tinklais į galinius įrenginius.
37. Teleparduotuvė – už tam tikrą atlygį per televiziją transliuojami reklamos užsakovo tiesioginiai siūlymai pirkti prekių ar naudotis paslaugomis, tarp jų ir siūlymai įsigyti nekilnojamojo turto, turtinių teisių ir įsipareigojimų.
38. Transliavimas – programų rengimas ir jų pirminis perdavimas visuomenei visų rūšių antžeminiais siųstuvais, kabeliniais, palydoviniais ar bet kokiais kitais elektroninių ryšių tinklais. Transliavimas neapima tokių perdavimo paslaugų kaip telekopijos, elektroniniai duomenų bankai ar panašaus pobūdžio paslaugos, kai atskiru kiekvieno paslaugos gavėjo prašymu yra pateikiama kokia nors informacija ar kitokie pranešimai.
39. Transliavimo, retransliavimo licencija – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas rašytinis dokumentas, suteikiantis teisę jį turinčiam asmeniui verstis programų transliavimo, retransliavimo veikla nustatytoje teritorijoje ir nustatantis tokio transliavimo ir (ar) retransliavimo sąlygas.
40. Transliuotojas – transliavimo licenciją turintis arba įstatymų nustatytais atvejais jos neturintis asmuo, kuris prisiima redakcinę atsakomybę už transliuojamas programas, pats jas rengia ir perduoda visuomenei arba jų nepakeitus leidžia siųsti kitam asmeniui; nacionalinio masto transliuotojas – transliuotojas, kurio antžeminiu televizijos, radijo tinklu transliuojama programa yra priimama teritorijoje, kurioje gyvena daugiau negu 60 procentų Lietuvos gyventojų; regioninio masto transliuotojas – transliuotojas, kurio antžeminiu televizijos, radijo tinklu transliuojama programa yra priimama teritorijoje, kurioje gyvena mažiau negu 60 procentų Lietuvos gyventojų; vietinis transliuotojas – transliuotojas, kurio programa transliuojama viena radijo, televizijos stotimi.
41. Viešoji informacija – informacija, skirta viešai platinti, išskyrus šio straipsnio 27 dalyje nurodytą informaciją, taip pat informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešoji informacija.
42. Viešosios informacijos platintojas – transliuotojas, retransliuotojas, visuomenės informavimo elektroninės priemonės steigėjas (valdytojas) ar kitas asmuo, parduodantis ar kitais būdais skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei, kuris prisiima atsakomybę už savo skleidžiamos informacijos teisėtumą.
43. Viešosios informacijos rengėjas – transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos agentūra, redakcija ar kitas asmuo, rengiantis viešąją informaciją.
44. Viešo naudojimo kompiuterių tinklas – bendros prieigos informacinis tinklas, apimantis tarptinklinės sąveikos protokolais apibrėžtą techninę įrangą (kompiuterius) ir tinklus, priklausančius informacijos išteklių ir telekomunikacijų paslaugų teikėjams, kitiems asmenims.
46. Visuomenės informavimo priemonės – knygos, laikraščiai, žurnalai, biuleteniai ar kiti leidiniai, televizijos, radijo programos, elektroninės priemonės, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija ir kitos priemonės, kuriomis viešai platinama informacija. Visuomenės informavimo priemonėms pagal šį įstatymą nepriskiriami techniniai ir tarnybiniai dokumentai, taip pat vertybiniai popieriai, valstybės institucijų, valstybės darbuotojų interneto tinklalapiai, skirti platinti oficialiems dokumentams ir informacijai apie valstybės institucijos darbą, taip pat asmenų privatūs interneto tinklalapiai, kuriuose dedama informacija tik apie pačius interneto tinklalapių steigėjus, jų duomenis ir kūrinius, taip pat tik apie jų gaminamą ir parduodamą produkciją, teikiamas paslaugas ar kitą jų veiklą.
2 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Papildyti 52 straipsnį naujomis 2 ir 3 dalimis, buvusią 2 dalį laikyti atitinkamai 4 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
“52 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų, platintojų bei pareigūnų atsakomybė
1. Už šio ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių viešosios informacijos rengimą, pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytos viešosios informacijos platinimo tvarkos pažeidimus atsako viešosios informacijos rengėjas ar platintojas šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
2. Už visuomenės informavimo elektroninės priemonės turinį atsako jos steigėjas (valdytojas). Kai visuomenės informavimo elektroninės priemonės steigėjas ir valdytojas nėra tas pats asmuo, už visuomenės informavimo elektroninės priemonės turinį atsako jos valdytojas šiais atvejais:
1) jeigu visuomenės informavimo elektroninės priemonės valdytojas žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleista informacija yra neskelbtina;
3. Informacijos prieglobos paslaugų teikėjas už informaciją, kurią saugo visuomenės informavimo elektroninės priemonės steigėjo (valdytojo) ir (arba) paslaugų gavėjo prašymu, atsako tik tuo atveju, jeigu jis, teisės aktų įgaliotos institucijos arba teismo buvo informuotas arba kitaip sužinojo apie tarnybinėje stotyje saugomą neskelbtiną informaciją, nedelsdamas jos nepanaikina arba nenutraukia prieigos prie jos, nors techniškai tai padaryti yra įmanoma. Informacijos prieglobos paslaugų teikėjo atsakomybė už šioje dalyje nustatytą neveikimą neatleidžia visuomenės informavimo elektroninės priemonės steigėjo (valdytojo) ir (arba) paslaugų gavėjo nuo atsakomybės.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, pareigūnai už trukdymą viešosios informacijos rengėjams ar platintojams skleisti žinias, neteisėtą atsisakymą pateikti viešąją informaciją arba neteisingos informacijos pateikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tokie jų veiksmai gali būti skundžiami teismui.”