Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO

ĮSTATYMAS

 

2005 m.                       d.         Nr.

Vilnius

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato nekilnojamojo turto apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu (toliau vadinama – mokestis) tvarką.

 

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1. Ekonominė veikla – veikla, kuri yra laikoma ekonomine veikla pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą

2. Ekonominėje/individualioje veikloje naudojamas nekilnojamasis turtas – nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto savininko ar kito fizinio asmens priskirtas:

1) individualios veiklos turtui, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme;

2) ekonominėje/individualioje veikloje naudojamam turtui, jeigu su juo susijusios išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams ir (arba) pirkimo (importo) pridėtinės vertės mokestis atskaitomas.

3. Fizinis asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, užsienio valstybės pilietis ir asmuo be pilietybės.

4. Individuali veikla – veikla, kuri yra laikoma individualia veikla pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.

5. Juridinis asmuo – juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat užsienio valstybės juridinis asmuo bei bet kokia užsienio valstybės organizacija, pagal Lietuvos Respublikos ar šios užsienio valstybės įstatymus pripažįstama teisės subjektu.

6. Komercinio panaudojimo nekilnojamasis turtas – administracinės, maitinimo, paslaugų, prekybos, viešbučių, poilsio, gydymo, kultūros, mokslo ir sporto paskirties statiniai (patalpos).

7. Nekilnojamasis turtas patalpos, inžineriniai statiniai, taip pat kiti Nekilnojamojo turto registre registruojami statiniai.

8. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas – tai procesas, kurio metu per apibrėžtą laiką yra įvertinama grupė panašių objektų, taikant vieningą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės bei vertinimo technologijas. Atliekant nekilnojamojo turto masinį vertinimą parengiama bendra ataskaita panašaus nekilnojamojo turto grupei ir nėra parengiama vertinimo ataskaita kiekvienam nekilnojamojo turto vienetui.

9. Nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė – tą pačią pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį turinčių nekilnojamojo turto objektų vertė, atspindinti nekilnojamojo turto vidutinę rinkos kainą nagrinėjamoje teritorijoje (zonoje), nustatyta masinio vertinimo būdu panaudojant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytus turto vertinimo metodus.

10. Turto vertintojas – turtą vertinanti įmonė, tvarkanti Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.

11. Šiame įstatyme nurodytos nekilnojamojo turto paskirtys atitinka nekilnojamojo turto paskirtis, nustatytas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose.

 

3 straipsnis. Mokesčio mokėtojai

Mokestį moka fiziniai ir juridiniai asmenys.

 

4 straipsnis. Mokesčio objektas

Mokesčio objektas yra:

1) fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius bei inžinerinius statinius, jeigu jie nėra ekonominėje/individualioje veikloje naudojamas nekilnojamasis turtas arba nėra neterminuotai ar ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui perduoti naudotis juridiniams asmenims;

2) juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje.

 

5 straipsnis. Mokesčio mokestinis laikotarpis

Mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

 

6 straipsnis. Mokesčio tarifas

Mokesčio tarifas – 1 procentas nekilnojamojo turto mokestinės vertės.

 

7 straipsnis. Atleidimas nuo mokesčio ir mokesčio lengvatos

1. Mokesčiu neapmokestinamas šis fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas:

1) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas kulto apeigų reikmenų gamybai, taip pat socialinei globai bei rūpybai;

2) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas žemės ūkio veikloje, taip pat žemės ūkio paskirties žemėje auginant ar perdirbant taip užaugintą produkciją, jeigu pajamos iš šios veiklos neapmokestinamos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 25 punkto nuostatas;

3) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas švietimo darbe;

4) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas teikiant laidojimo paslaugas arba esantis kapinių teritorijoje.

2. Mokesčiu neapmokestinamas šis juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas arba juridiniams asmenims neterminuotai arba ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui perduotas naudotis nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), nuosavybės teise priklausantis fiziniams asmenims:

1) užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas;

2) valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas;

3) valstybės ir savivaldybės įmonių, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, nekilnojamasis turtas;

4) biudžetinių įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymą, nekilnojamasis turtas;

5) laisvųjų ekonominių zonų įmonių nekilnojamasis turtas;

6) aplinkos apsaugai ir priešgaisrinei apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas bei bendros paskirties objektai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą;

7) bankrutavusios įmonės nekilnojamasis turtas;

8) religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai;

9) nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), naudojamas laidojimo paslaugoms arba esantis kapinių teritorijoje;

10) neįgaliųjų draugijų ir jų įmonių nekilnojamasis turtas;

11) žemės ūkio veiklos subjektų ir kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių apmokestinamasis pelnas pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas apmokestinamas taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą, nekilnojamasis turtas;

12) daugiabučių namų savininkų bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;

13) labdaros ir paramos fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymą, nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), naudojamas (-a) tik nekomercinei veiklai;

14) mokslo ir studijų institucijų, išvardytų Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, nekilnojamasis turtas;

15) švietimo įstaigų, išvardytų Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, nekilnojamasis turtas;

16) socialines paslaugas teikiančių įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, nekilnojamasis turtas;

17) profesinių sąjungų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), naudojamas (-a) tik nekomercinei profesinių sąjungų įstatuose numatytai veiklai;

18) juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), naudojamas (-a) tik nekomercinei veiklai;

19) Lietuvos banko, Lietuvos darbo biržos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nekilnojamasis turtas.

3. Mokesčiu taip pat neapmokestinami nepripažinti tinkamais naudoti statiniai, jeigu jie nėra faktiškai naudojami.

4. Mokesčio lengvatos taikomos šia tvarka:

1) įgijus teisę į lengvatą, lengvata pradedama taikyti nuo mėnesio, kurį įgyjama teisė į lengvatą;

2) praradus teisę į lengvatą, lengvata netaikoma nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį prarandama teisė į lengvatą.

5. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.

 

II SKYRIUS

NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESTINĖ VERTĖ

 

8 straipsnis. Nekilnojamojo turto mokestinė vertė

1. Nekilnojamojo turto mokestine verte laikoma nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė bei šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atkuriamosios vertės (kaštų) metodu.

2. Nekilnojamojo turto mokestine verte gali būti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą. Mokesčio mokėtojai gali pateikti prašymą turto vertintojui nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, jeigu nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta atliekant vertinimą masiniu būdu, arba šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atkuriamosios vertės (kaštų) metodu, skiriasi nuo nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atliekant individualų vertinimą, daugiau kaip 20 procentų.

 

9 straipsnis. Nekilnojamojo turto vertinimas

1. Nekilnojamojo turto vertinimą atlieka turto vertintojas.

2. Nekilnojamasis turtas vertinamas:

1) komercinio panaudojimo nekilnojamasis turtas – lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) bei naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodais, taikant nekilnojamojo turto masinio vertinimo būdą;

2) gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas – lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) metodu, taikant nekilnojamojo turto masinio vertinimo būdą;

3) inžineriniai statiniai – atkuriamosios vertės (kaštų) metodu (skaičiuojant fizinio nusidėvėjimo procentą);

4) kitas šios dalies 1–3 punktuose nenurodytas nekilnojamasis turtas – atkuriamosios vertės (kaštų) metodu (skaičiuojant fizinio nusidėvėjimo procentą), taikant vietovės pataisos koeficientą, įvertinantį nekilnojamojo turto buvimo vietos įtaką.

3. Nekilnojamojo turto vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 5 metai kalendorinių metų sausio 1 dienai.

 

10 straipsnis. Skundai ir prašymai dėl nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės

1. Mokesčio mokėtojų skundai dėl nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės (toliau vadinama – skundas) ir prašymai dėl individualiu vertinimo būdu nustatytos nekilnojamojo turto vertės naudojimo apskaičiuojant mokestinę vertę (toliau vadinama – prašymas) pateikiami turto vertintojui per 1 mėnesį nuo nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo. Šiuos skundus ir prašymus turto vertintojas išnagrinėja per vieną mėnesį nuo skundo arba prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą, kuris gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Turto vertintojas apie mokesčio mokėtojo skundo ar prašymo gavimą bei priimtą dėl skundo ar prašymo sprendimą informuoja vietos mokesčio administratorių ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo atitinkamai skundo ar prašymo gavimo dienos arba sprendimo priėmimo dienos.

3. Mokesčio mokėtojo skundo ar prašymo pateikimas turto vertintojui sustabdo mokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimą iki turto vertintojo sprendimo dėl skundo ar prašymo priėmimo arba teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos, jeigu mokesčio mokėtojas apskundė turto vertintojo sprendimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka.

 

III SKYRIUS

MOKESČIO MOKĖJIMAS

 

11 straipsnis. Duomenų, reikalingų mokesčiui apskaičiuoti, pateikimas

1. Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, reikalingus mokesčiui apskaičiuoti, turto vertintojas pateikia vietos mokesčio administratoriui du kartus per metus: iki vasario 1 dienos ir iki rugpjūčio 1 dienos.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimo tvarką nustato turto vertintojas, suderinęs su centriniu mokesčio administratoriumi.

3. Mokesčio mokėtojo prašymu turto vertintojas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka parengia Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodoma nekilnojamojo turto mokestinė vertė.

 

 

 

12 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimas, deklaravimas ir mokėjimas

1. Mokestį už fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, išskyrus nekilnojamąjį turtą, neterminuotai ar ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudotis juridiniams asmenims, apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka fiziniai asmenys. Mokestį už juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą bei juridiniams asmenims neterminuotai ar ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudotis nekilnojamąją turtą, nuosavybės teise priklausantį fiziniams asmenims, apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka juridiniai asmenys.

2. Bendraturčiai mokestį moka proporcingai jų turimai nekilnojamojo turto daliai. Mokestį už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą gali apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti vienas iš bendraturčių.

3. Juridiniai asmenys moka avansinį mokestį. Kiekvienas avansinis mokestis sudaro 1/4 sumos, apskaičiuotos taikant juridiniam asmeniui einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto mokestinei vertei šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytą mokesčio tarifą. Avansiniai mokesčiai sumokami atitinkamai iki einamųjų kalendorinių metų kovo 31 dienos, birželio 30 dienos ir rugsėjo 30 dienos. Jeigu suma, apskaičiuota taikant juridiniam asmeniui einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto mokestinei vertei šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytą mokesčio tarifą, neviršija 1500 litų, juridinis asmuo avansinio mokesčio mokėti neprivalo.

4. Mokesčio mokėtojai vietos mokesčio administratoriui atitinkamo mokestinio laikotarpio mokesčio deklaraciją pateikia iki kitų kalendorinių metų vasario 1 dienos. Deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.

5. Fiziniai asmenys mokestinio laikotarpio deklaracijoje taikydami šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytą tarifą apskaičiuoja mokestį už tą mokestinį laikotarpį fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą (išskyrus nekilnojamąjį turtą, prievolė mokėti mokestį už kurį pagal šio straipsnio 1 dalį tenka jį perėmusiam juridiniam asmeniui).

6. Juridiniai asmenys mokestinio laikotarpio deklaracijoje taikydami šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytą tarifą apskaičiuoja mokestį už tą mokestinį laikotarpį juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą bei tą mokestinį laikotarpį buvusį fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, gautą naudotis neterminuotai ar ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui.

7. Jeigu nekilnojamasis turtas, už kurį pagal šio straipsnio 5 ar 6 dalių nuostatas mokesčio mokėtojas privalo apskaičiuoti mokestį, priklausė jam nuosavybės teise, buvo naudojamas ekonominėje/individualioje veikloje arba buvo perduotas juridiniam asmeniui (juridiniams asmenims neterminuotai ar ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui perduoto naudotis nekilnojamojo turto, nuosavybės teise priklausantį fiziniams asmenims, atveju) ne visą mokestinį laikotarpį, mokestis apskaičiuojamas proporcingai tai mokestinio laikotarpio daliai (mėnesiais), kurią nekilnojamasis turtas priklausė nuosavybės teise, buvo naudojamas ekonominėje/individualioje veikloje arba buvo perduotas juridiniam asmeniui, laikantis šių taisyklių:

1) mokestis pradedamas skaičiuoti nuo mėnesio, kurį įgyjama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, nekilnojamasis turtas pradedamas naudoti ekonominėje/individualioje veikloje arba nekilnojamasis turtas juridinio asmens perimamas;

2) mokestis neskaičiuojamas nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį prarandama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, nekilnojamasis turtas baigiamas naudoti ekonominėje/individualioje veikloje ar nekilnojamasis turtas juridinio asmens grąžinamas, išskyrus tuos atvejus, kai dėl nekilnojamojo turto perleidimo/perdavimo atsiranda pareiga skaičiuoti mokestį pagal šios dalies 1 punktą – šiuo atveju mokestis neskaičiuojamas nuo to paties mėnesio, kurį prarandama nuosavybės teisė/turtas perduodamas.

8. Jeigu nekilnojamasis turtas išnyksta (nugriaunamas, sudega ar kitaip fiziškai prarandamas), mokestis nebemokamas nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį nekilnojamasis turtas išnyksta.

9. Mokesčio deklaracijoje apskaičiuota mokesčio suma, o tais atvejais, kai buvo mokėtas avansinis mokestis – skirtumas tarp apskaičiuotos mokesčio sumos ir sumokėto avansinio mokesčio, turi būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio straipsnio 4 dalyje nurodytos paskutinės atitinkamo mokestinio laikotarpio deklaracijos pateikimo dienos. Mokesčio permoka grąžinama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo tvarka.

10. Mokesčio mokėtojai mokestį apskaičiuoja pagal šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodyto Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis.

 

IV SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ

 

13 straipsnis. Atsakomybė

Pažeidus šio įstatymo nuostatas baudos skiriamos ir delspinigiai skaičiuojami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

 

V SKYRIUS

MOKESČIO ĮSKAITYMAS

 

14 straipsnis. Mokesčio įskaitymas

1. Mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, biudžetą.

2. Jeigu nekilnojamasis turtas yra kelių savivaldybių teritorijoje, mokestis įskaitomas proporcingai nekilnojamojo turto daliai, tenkančiai atitinkamai savivaldybei.

 

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 dienos.

2. Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis už 2005 m. paskutinį ketvirtį sumokamas iki 2006 m. sausio 25 dienos.

3. Nuo 2006 m. sausio 1 d. netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (Žin., 1994, Nr. 59-1156);

2) Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 35-860);

3) Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 46-1106);

4) Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 68-1635);

5) Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 64-1497);

6) Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 92-2888);

7) Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 62-2232);

8) Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 104-4648);

9) Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 116-5256);

10) Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo, Garantinio fondo įstatymo, Rinkliavų įstatymo, Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, Konsulinio mokesčio įstatymo, Lietuvos banko įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo pirmasis skirsnis (Žin., 2004, Nr. 61-2188).

 

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS