Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, Pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų statuso įstatymo, Valstybinių šalpos išmokų įstatymo, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 4, 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
Į S T A T Y M A S
2005 m. Nr.
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO
PAKEITIMAS IR PAPILDYMAS
(Žin., 1994, Nr.59-1153, Nr.101-2017; 1995, Nr.35-860, Nr.59-1475, Nr.84-1901;
1996, Nr. 68-1636; 1997, Nr.38-924, Nr.119-3077; 1998, Nr.65-1875, Nr.98-2707; 1999, Nr.66-2115, Nr.113-3283; 2000, Nr.41-1165, Nr.92-2862; 2001, Nr.103-3658; 2002, Nr.47-1796, Nr.123-5535, Nr.124-5620; 2003, Nr.75-3474, Nr. 91(1)-4107, Nr. 101-4536, Nr.114-5117; 2004, Nr.32-1008, Nr.72-2498, Nr. 83-2984, Nr.117-4373, Nr.171-6300; 2005, Nr.28-878)
1 straipsnis. 2 straipsnio 1 dalies 13 punkto pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) nesukakę senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju arba rūpintoju, slaugantis namuose nurodytą neįgalų asmenį. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d.“.
2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
3 straipsnyje vietoj žodžio „invalidais“ įrašyti žodžius „nedarbingais arba iš dalies darbingais“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo sąlygos
Pagal šį įstatymą valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos asmenims, nurodytiems 1 ir 2 straipsniuose, jeigu jie atitinka šio įstatymo nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus atitinkamai pensijos rūšiai skirti ir sukanka šio įstatymo nustatytą amžių, pripažįstami nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus - jų šeimos nariams.“.
3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšys
Nustatomos šios valstybinės socialinio draudimo pensijos:
Be to, šio įstatymo nustatyta tvarka, kol pasibaigs jų mokėjimo terminas arba kol vietoj jų bus paskirtos valstybinės socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo pensijos, toliau mokamos:
1) maitintojo netekimo pensijos, paskirtos už mirusius iki 1995 m. sausio 1 d. asmenis buvusia iki šio įstatymo įsigaliojimo tvarka (toliau – maitintojo netekimo pensijos);
2) ištarnauto laiko pensijos, paskirtos iki 1995 m. sausio 1 d. (toliau - ištarnauto laiko pensijos);
4 straipsnis. 5 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
Pakeisti 5 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„Asmenims, kuriems po 2005 m. liepos 1 d. šio įstatymo nustatyta tvarka toliau mokamos invalidumo pensijos, turintiems teisę gauti senatvės pensiją, mokama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų. Našlių arba našlaičių pensijos mokamos kartu su senatvės ar invalidumo, ar netekto darbingumo pensijomis, jei įstatymų nenustatyta kitaip. Asmenims, tuo pat metu turintiems teisę gauti našlių ir našlaičių valstybines socialinio draudimo pensijas, skiriama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų.
Asmenims, turintiems teisę gauti arba gaunantiems valstybines maitintojo netekimo pensijas ar valstybines socialinio draudimo maitintojo netekimo pensijas už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. maitintoją ir tuo pat metu turintiems teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo, ar invalidumo, ar našlių arba našlaičių pensiją, skiriama jų pasirinkimu viena iš šių pensijų, išskyrus našlaičio pensiją, kuri mokama kartu su maitintojo netekimo pensija už kitą mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. tėvą (motiną).“.
5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) laikas, per kurį šie asmenys gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) arba profesinės reabilitacijos pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, ir nedarbo socialinio draudimo išmokas, mokamas pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą. Į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą taip pat įskaitomas bedarbio pašalpų, mokėtų draustiems nuo nedarbo asmenims pagal Bedarbių rėmimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2005 m. sausio 1 d., gavimo laikas. Šiame punkte išvardytos pašalpos bei išmoka toliau šiame įstatyme vadinamos valstybinio socialinio draudimo pašalpomis ir nedarbo socialinio draudimo išmokomis. Šių pašalpų ir išmokų gavimo laikas įskaitomas tik įstatymų nustatyta tvarka privalomai draustiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu bei nedarbo socialiniu draudimu (iki 2005 m. sausio 1 d. - socialiniu draudimu nuo nedarbo) asmenims.“.
2. Papildyti 8 straipsnį nauja 4 dalimi:
„Valstybinių socialinio draudimo invalidumo ir netekto darbingumo pensijų, paskirtų pagal šį įstatymą ar pagal pensijų įstatymus, galiojusius Lietuvos Respublikoje iki šio įstatymo įsigaliojimo, gavimo laikas iki asmeniui sukankant senatvės pensijos amžių (18, 55 straipsniai) prilyginamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, skiriant senatvės pensijas pirmą kartą arba skiriant senatvės pensijas iš naujo pagal šio įstatymo 40 straipsnį.“.
6 straipsnis. Įstatymo papildymas 91 straipsniu
Papildyti Įstatymą šiuo 91 straipsniu:
„91 straipsnis. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, apskaičiavimas už laiką, kai asmuo gavo valstybinę socialinio draudimo invalidumo ar netekto darbingumo pensiją
Kalendorinių ar išėjimo į pensiją metų, kuriais asmuo gavo invalidumo ar netekto darbingumo pensiją, stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, apskaičiuojamas:
1) jeigu asmuo tais metais neturėjo uždarbio ir kitų pajamų, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, stažas apskaičiuojamas pagal pakaitines asmens draudžiamąsias pajamas (131 straipsnis) šio įstatymo 9 straipsnio nustatyta tvarka;
2) jeigu asmuo tais metais turėjo uždarbį ir kitų pajamų, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, stažas apskaičiuojamas pagal nurodytų turėtų pajamų ir pakaitinių asmens draudžiamųjų pajamų sumą šio įstatymo 9 straipsnio nustatyta tvarka. “.
7 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
13 straipsnio pirmajame sakinyje išbraukti žodžius „ligos, motinystės, motinystės (tėvystės)“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Asmens draudžiamosios pajamos
Asmenų, išvardytų 2 straipsnio pirmosios dalies 1-5 punktuose, draudžiamosiomis pajamomis laikomos visos jų pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, taip pat gautos valstybinio socialinio draudimo pašalpos ir nedarbo socialinio draudimo išmokos. Asmenų, nurodytų 2 straipsnio pirmosios dalies 6 ir 7 punktuose, draudžiamosiomis pajamomis jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu abiem pensijos dalims gauti laikotarpiu laikomos sumos, nuo kurių už šiuos asmenis buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą abiem pensijos dalims gauti. Asmenų, nurodytų 2 straipsnio pirmosios dalies 8 punkte, draudžiamosiomis pajamomis jų privalomojo draudimosi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu papildomai pensijos daliai gauti laikotarpiu laikomos sumos, nuo kurių šie asmenys įmokėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą papildomai pensijos daliai gauti.“.
8 straipsnis. Įstatymo papildymas 131 straipsniu
Papildyti Įstatymą šiuo131 straipsniu:
„131 straipsnis. Pakaitinės asmens draudžiamosios pajamos
Asmenų, kurie gavo invalidumo ar netekto darbingumo pensiją, draudžiamosiomis pajamomis nurodytų pensijų gavimo laikotarpiu laikomos pakaitinės asmens draudžiamosios pajamos (toliau – pakaitinės pajamos). Jos apskaičiuojamos paskutinį invalidumo ar netekto darbingumo pensijos byloje fiksuotą asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą (K), dauginant iš metų draudžiamųjų pajamų (vidutinių tų metų mėnesinių draudžiamųjų pajamų), galiojusių tais metais, už kuriuos apskaičiuojamos pakaitinės pajamos, ir iš mėnesių, per kuriuos tais metais asmeniui buvo mokėta invalidumo ar netekto darbingumo pensija, skaičiaus. Jeigu invalidumo ar netekto darbingumo pensijos papildoma dalis buvo sudaryta iš dviejų atskirų dalių (54 straipsnio antroji dalis), pakaitinėms pajamoms apskaičiuoti imamas asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas (k arba K) tos dalies, į kurią įeina metai, kai asmuo gavo invalidumo ar netekto darbingumo pensiją. Tais atvejais, kai asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo pakeistas šio įstatymo 552-554 ir 57-60 straipsnių nustatyta tvarka, imamas iki pirmojo pakeitimo buvęs koeficientas. Pakaitinės pajamos taikomos apskaičiuojant asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą, kai valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skiriamos šio įstatymo 8 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais atvejais. “.
9 straipsnis. 15 straipsnio 5 dalies pakeitimas ir papildymas 6 dalimi
Pakeisti 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Jeigu tais metais, už kuriuos apskaičiuojamas metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas, šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyti asmenys gavo (gauna) valstybinio socialinio draudimo pašalpas ir nedarbo socialinio draudimo išmokas, iš dydžio c (šio straipsnio ketvirtoji dalis) dauginama tų metų asmens pajamų, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, suma. Prie gautos sumos pridedamos tais metais gautos valstybinio socialinio draudimo pašalpos ir nedarbo socialinio draudimo išmokos, o po to metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas šio straipsnio pirmojoje-trečiojoje dalyse nustatyta tvarka.“.
10 straipsnis. Įstatymo papildymas 151 straipsniu
Papildyti Įstatymą šiuo 151 straipsniu:
„151 straipsnis. Metinio draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimas už laiką, kai asmuo gavo valstybinę socialinio draudimo invalidumo ar netekto darbingumo pensiją
Kalendorinių ar išėjimo į pensiją metų, kuriais asmuo gavo invalidumo ar netekto darbingumo pensiją, metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas:
1) jeigu tais metais asmuo turėjo draudžiamųjų pajamų (13 straipsnis), pasirenkamos didesnės pajamos: arba asmens tais metais turėtų draudžiamųjų pajamų suma (pensijų kaupimo dalyviams ši suma dauginama iš šio įstatymo 15 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto dydžio c, prireikus taikant nurodytojo straipsnio penktosios dalies nuostatas), arba šio įstatymo 131 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotos pakaitinės pajamos. Pasirinktos didesnės pajamos dalijamos iš tiek mėnesių, kiek tais metais asmeniui įskaitoma į stažą, ir iš tų metų draudžiamųjų pajamų (vidutinių tų metų mėnesinių draudžiamųjų pajamų);
2) jeigu tais metais asmuo neturėjo draudžiamųjų pajamų (13 straipsnis), asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal pakaitines pajamas (131 straipsnis), kurios dalijamos iš tiek mėnesių, kiek tais metais asmeniui įskaitoma į stažą, ir iš tų metų draudžiamųjų pajamų (vidutinių tų metų mėnesinių draudžiamųjų pajamų).“.
11 straipsnis. III skyriaus pavadinimo pakeitimas
12 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją
Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją turi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais (toliau - nedarbingi arba iš dalies darbingi asmenys), jeigu šie asmenys atitinka šio įstatymo 27 ir 28 straipsniuose nustatytas sąlygas.“.
13 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Darbingumo lygio ir netekto darbingumo procentų nustatymas
Asmens darbingumo lygį, jo priežastį, atsiradimo laiką, terminą ir asmens netekto darbingumo procentus nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau šiame straipsnyje – Tarnyba). Netekto darbingumo procentai įrašomi asmeniui išduodamame darbingumo lygio pažymėjime.
14 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Netekto darbingumo pensijos skyrimo sąlygos
Asmuo, kuriam pirmą kartą nustatomas darbingumo lygis ir kuris pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu, įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, jeigu pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu dieną jis turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai.
Asmuo, neturėjęs teisės gauti valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos pagal šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytą sąlygą, įgyja teisę ją gauti tuo atveju, jei jis minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai turi pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu pakartotinai jį tikrinant dieną arba kreipimosi dėl pensijos dieną. “.
15 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„28 straipsnis. Minimalus ir būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas netekto darbingumo pensijai
Asmenims, kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, nustatomas toks minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas netekto darbingumo pensijai:
kol sukanka 22 metai – 2 mėnesiai, sukakus 22 metus – minimalus stažas kasmet didinamas 2 mėnesiais per metus, sukakus 38 metus – minimalus stažas kasmet didinamas šešiais mėnesiais per metus, bet negali viršyti minimalaus stažo, nustatyto senatvės pensijai.
16 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos apskaičiavimas ir dydis
Valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija turintiems teisę gauti šią pensiją asmenims apskaičiuojama sudedant pagrindinę ir papildomą netekto darbingumo pensijos dalis. Apskaičiuojant netekto darbingumo pensijos papildomą dalį, nedarbo socialinio draudimo išmokų (iki 2005 m. sausio 1 d. - bedarbio pašalpų) gavimo laikas (8 straipsnio 2 dalies 2 punktas) įskaitomas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, o įskaitytu į stažą bedarbystės laikotarpiu gautos nedarbo socialinio draudimo išmokos (iki 2005 m. sausio 1 d. - bedarbio pašalpos) - į asmens draudžiamąsias pajamas (13 straipsnis), jeigu asmeniui tai naudinga. Tokios pat nuostatos laikomasi ir tuo atveju, kai asmuo gavo nedarbo socialinio draudimo išmoką išėjimo į netekto darbingumo pensiją metais.
Asmenų, netekusių 75-100 procentų darbingumo, turinčių būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai, pagrindinė netekto darbingumo pensijos dalis yra lygi 1,5 bazinės pensijos, o asmenų, netekusių 60-70 procentų darbingumo, - bazinei pensijai. Jei asmuo turi mažesnį nei būtinąjį stažą, pagrindinė jo netekto darbingumo pensijos dalis apskaičiuojama dauginant 1,5 bazinės pensijos dydį asmenims, netekusiems 75-100 procentų darbingumo, bei bazinės pensijos dydį asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo, iš turimo stažo ir dalijant iš būtinojo stažo.
Papildoma netekto darbingumo pensijos dalis apskaičiuojama asmenims, turintiems valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu , taip pat kaip ir papildoma valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis (21 straipsnis), įskaitant į stažą:
1) visą asmens turimą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (8 straipsnio antroji ir trečioji dalys bei 52 straipsnio pirmoji dalis ir antrosios dalies 1-9 punktai);
2) asmeniui trūkstamą iki jam nustatyto senatvės pensijos amžiaus (18, 55 straipsniai) metų skaičių. Jei asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, mažesnis už būtinąjį netekto darbingumo pensijai stažą (28 straipsnis), į stažą įskaitomas ne visas trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičius, o proporcingai mažesnė jo dalis, kuri gaunama dauginant trūkstamą iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičių iš asmens turimo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir dalijant iš būtinojo netekto darbingumo pensijai stažo.
17 straipsnis. 291 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 291 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„291 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos apskaičiavimas asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją
Asmeniui, kuris išankstinę senatvės pensiją buvo gavęs anksčiau arba kuriam valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija skiriama išankstinės senatvės pensijos gavimo laikotarpiu, netekto darbingumo pensija apskaičiuojama šio įstatymo nustatyta tvarka, nemažinant jos dydžio dėl to, kad asmuo iki netekto darbingumo pensijos paskyrimo gavo išankstinę senatvės pensiją.“.
18 straipsnis. 33 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensiją turi šiame įstatyme nurodyti mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu), drausto valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, asmens sutuoktinis bei vaikai, taip pat jiems prilyginti asmenys, jei miręs asmuo buvo įgijęs šio įstatymo nustatytą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) pensiją ar senatvės pensiją arba vieną iš šių pensijų gavo. Jeigu asmuo iki mirties vienos iš nurodytų pensijų negavo, laikoma, kad jis buvo įgijęs teisę gauti netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) arba senatvės pensiją (priklausomai nuo jo amžiaus), jeigu mirties dieną turėjo šiai pensijai skirti minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Našlė arba našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai.“.
19 straipsnis. 34 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
Pakeisti 34 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
našlė arba našlys, auginantys mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius - iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų), taip pat slaugantys namuose mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyti 75-100 procentų netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I invalidumo grupė), jeigu šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais) iki jiems sukankant 18 metų ir jeigu jiems mokama valstybinė socialinio draudimo našlaičių ar šalpos našlaičių pensija;
našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) tuo metu, kai augino mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius - iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų), taip pat slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyti 75-100 procentų netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I invalidumo grupė), jeigu šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais) iki jiems sukankant 18 metų ir jeigu jiems mokama valstybinė socialinio draudimo našlaičių ar šalpos našlaičių pensija. Teisė gauti našlių pensiją išlieka, kai po našlių pensijos paskyrimo darbingais pripažinti našlė arba našlys vėl pripažįstami nedarbingais ar iš dalies darbingais nepraėjus 3 metams nuo dienos, kurią buvo nutrauktas našlių pensijos mokėjimas, bei kai nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu) pripažintas našlė arba našlys senatvės pensijos amžių sukanka našlių pensijos gavimo laikotarpiu;
našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais) iki sutuoktinio mirties arba sukako tokį amžių ar pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais) per 5 metus po sutuoktinio mirties. Teisė gauti našlių pensiją išlieka, kai po našlių pensijos paskyrimo darbingais pripažinti našlė arba našlys vėl pripažįstami nedarbingais ar iš dalies darbingais nepraėjus 3 metams nuo dienos, kurią buvo nutrauktas našlių pensijos mokėjimas, bei kai nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu) pripažintas našlė arba našlys senatvės pensijos amžių sukanka našlių pensijos gavimo laikotarpiu, nepaisant to, kad po sutuoktinio mirties dienos praėjo daugiau kaip 5 metai. Našlė arba našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai;
faktinis sutuoktinis, jei turėjo su mirusiuoju vaikų, kuriuos augina iki 18 metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius - iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų), arba kuriuos slaugo namuose dėl to, kad jiems nustatyti 75-100 procentų netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I invalidumo grupė), jeigu šie vaikai buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais) iki jiems sukankant 18 metų ir jeigu jiems mokama valstybinė socialinio draudimo našlaičių ar šalpos našlaičių pensija bei jeigu nėra mirusio asmens sutuoktinio, kuriam gali būti paskirta našlių pensija.
Jei nėra šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardytų asmenų, teisę gauti našlių pensiją turi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka pripažintas globėju (rūpintoju) asmuo, auginantis mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų), taip pat nustatyta tvarka pripažintas globėju asmuo, slaugantis namuose mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyti 75-100 procentų netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I invalidumo grupė), jeigu šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais) iki jiems sukankant 18 metų ir jeigu jiems mokama valstybinė socialinio draudimo našlaičių ar šalpos našlaičių pensija.“.
20 straipsnis. 35 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų ir jeigu jie visą laiką nuo 18 metų sukakties yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai). Mirusiojo posūniai ir podukros, kurie buvo mirusiojo patėvio (pamotės) išlaikomi ir iki jo mirties neturėjo teisės gauti našlaičių pensijos už tėvus, turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją tokiomis pat sąlygomis kaip ir vaikai.“.
21 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„36 straipsnis. Našlių ir našlaičių pensijos dydis
Asmeniui, turinčiam teisę gauti našlių pensiją (34 straipsnis), našlių pensija skiriama 20 procentų mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydžio (29 straipsnis), nustatyto asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - II grupės invalidumo pensijos dydžio), arba galėjusios priklausyti valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, jeigu miręs asmuo jau buvo sukakęs senatvės pensijos amžių. Šis dydis apskaičiuojamas taikant 2002 metų kovo mėnesį buvusį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir 2002 metų kovo mėnesį galiojusias vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas. Jeigu pagal 34 straipsnio antrąją dalį teisę gauti našlių pensiją turi keli globėjai (rūpintojai), kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip 20 procentų viso šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotos netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - II grupės invalidumo pensijos) dydžio. Patvirtinus naują, didesnį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ar naujas, didesnes einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, našlių pensijos nedidinamos.
Asmeniui, turinčiam teisę gauti našlaičių pensiją (35 straipsnis), našlaičių pensija skiriama 30 procentų mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydžio (29 straipsnis), nustatyto asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - II grupės invalidumo pensijos dydžio), arba mirusiajam galėjusios priklausyti valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, jeigu jis jau buvo sukakęs senatvės pensijos amžių, jeigu teisę gauti našlaičių pensiją turi vienas vaikas. Jei tokią teisę turi daugiau vaikų, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 procentų ir ne daugiau kaip 80 procentų viso apskaičiuotos netekto darbingumo ar senatvės pensijos dydžio. Tuo atveju, kai nėra asmenų, turinčių teisę gauti našlių pensiją, kiekvienam našlaičiui skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 procentų apskaičiuotos netekto darbingumo pensijos dydžio, nustatyto asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo, (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidumo pensijos) arba senatvės pensijos (priklausomai nuo mirusiojo amžiaus) dydžio ir ne daugiau kaip 100 procentų šios pensijos dydžio. Patvirtinus naują, didesnį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ar naujas, didesnes einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, našlaičių pensijos yra atitinkamai didinamos.
Senatvės, netekto darbingumo ar invalidumo pensijos gavėjui mirus, valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos dydžiui (šio straipsnio pirmoji dalis) nustatyti atitinkamai naudojamas mirusiajam paskirtos senatvės, netekto darbingumo ar invalidumo pensijos dydis, apskaičiuotas pagal 2002 metų kovo mėnesį buvusį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir 2002 metų kovo mėnesį galiojusias vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas. Šiais atvejais netaikomas šio įstatymo 29 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytas netekto darbingumo pensijos, apskaičiuotos asmenims, netekusiems 45 – 55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - III grupės invalidumo pensijos), mažinimas. Patvirtinus naują, didesnį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ar naujas, didesnes einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, našlių pensijos nedidinamos.
Senatvės, netekto darbingumo ar invalidumo pensijos gavėjui mirus, valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos apskaičiuojamos pagal mirusiojo gautos senatvės, netekto darbingumo ar invalidumo pensijos dydį šio straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka. Šiais atvejais netaikomas šio įstatymo 29 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytas netekto darbingumo pensijos, apskaičiuotos asmenims, netekusiems 45 – 55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - III grupės invalidumo pensijos), mažinimas. Patvirtinus naują, didesnį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ar naujas, didesnes einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, našlaičių pensijos yra atitinkamai didinamos. “.
22 straipsnis. 361 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 361 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Mirus asmeniui, kuris išankstinę senatvės pensiją buvo gavęs anksčiau, valstybinė socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensija turintiems teisę ją gauti asmenims (šio įstatymo 34 ir 35 straipsniai) skiriama atsižvelgiant į mirusiojo gautos valstybinės socialinio draudimo senatvės ar invalidumo, ar netekto darbingumo pensijos dydį, arba į galėjusios asmeniui priklausyti senatvės ar netekto darbingumo pensijos dydį (priklausomai nuo jo amžiaus). Šie dydžiai apskaičiuojami šio įstatymo nustatyta tvarka (20, 21, 211 29, 291, 36 straipsniai)“.
23 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„40 straipsnis. Pensijos skyrimas iš naujo
Senatvės ar netekto darbingumo pensija gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis pensijos gavėjo prašymu, kai jis įgyja papildomą, ne mažesnį kaip 2 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą dirbdamas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (8 straipsnio antroji ir trečioji dalys).
Jeigu senatvės ar netekto darbingumo pensijos gavėjas, kuriam pagal šio įstatymo nuostatas buvo paskirta pensija turint minimalų, bet neturint būtinojo stažo, po pensijos paskyrimo dirbdamas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (8 straipsnio antroji ir trečioji dalys) arba dirbdamas savarankiškai (8 straipsnio penktoji ir šeštoji dalys) įgyja būtinąjį stažą, jo prašymu senatvės ar netekto darbingumo pensija jam gali būti skiriama iš naujo, nepaisant to, kad po pensijos paskyrimo jo įgytas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas buvo mažesnis kaip 2 metai.
Šio straipsnio pirmosios ir antrosios dalių nuostatos atitinkamai taikomos skiriant netekto darbingumo pensijas nesukakusiems senatvės pensijos amžiaus invalidumo pensijų gavėjams vietoj šio įstatymo nustatyta tvarka jiems toliau mokamų invalidumo pensijų. Šiais atvejais netekto darbingumo pensijos iš naujo pagal naujus duomenis skiriamos: I grupės invalidams - kaip asmenims, netekusiems 75-100 procentų darbingumo, II grupės invalidams - kaip asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo, III grupės invalidams - kaip asmenims, netekusiems 45-55 procentų darbingumo. Šioje dalyje nurodytu būdu paskirtos netekto darbingumo pensijos mokamos iki asmenims nustatyto invalidumo termino pabaigos. Sukakusiems senatvės pensijos amžių invalidumo pensijų gavėjams netekto darbingumo pensijos neskiriamos. Jiems pageidaujant vietoj invalidumo pensijos skiriama senatvės pensija pagal naujus stažo ir uždarbio duomenis arba toliau mokama invalidumo pensija iki nustatyto invalidumo termino pabaigos.
Jei asmeniui nustatomi didesni netekto darbingumo procentai, valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija asmens pageidavimu skiriama iš naujo pagal naujus duomenis arba mokama pagal ankstesnius stažo ir uždarbio duomenis, didinant ją dvigubai (nustačius vietoj 45-55 procentų netekto darbingumo ar vietoj III invalidumo grupės - 60-70 procentų netekto darbingumo) arba pradedant mokėti 1,5 bazinės pensijos dydžio (neturintiems būtinojo stažo – proporcingai turimam stažui) pagrindinę pensijos dalį (nustačius vietoj 60-70 procentų netekto darbingumo ar vietoj II invalidumo grupės - 75-100 procentų netekto darbingumo). Jei nustatomi mažesni netekto darbingumo procentai, valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija neskiriama iš naujo, o mokama pagal ankstesnius stažo ir uždarbio duomenis pradedant mokėti bazinės pensijos dydžio (neturintiems būtinojo stažo – proporcingai turimam stažui) pagrindinę pensijos dalį (nustačius vietoj 75-100 procentų netekto darbingumo ar vietoj I invalidumo grupės - 60-70 procentų netekto darbingumo) arba mokama 50 procentų mažesnė pensija (nustačius vietoj 60-70 procentų netekto darbingumo ar vietoj II invalidumo grupės - 45-55 procentų netekto darbingumo). Jeigu asmeniui vietoj I invalidumo grupės nustatomi 75-100 procentų netekto darbingumo, vietoj II invalidumo grupės - 60-70 procentų netekto darbingumo, vietoj III invalidumo grupės - 45-55 procentų netekto darbingumo, vietoj mokėtos invalidumo pensijos pradedama mokėti netekto darbingumo pensija šio įstatymo 29 straipsnyje nustatytų dydžių. Jeigu po pakartotinio tikrinimo asmeniui vėl nustatomi tokie pat (to paties intervalo) netekto darbingumo procentai, jam toliau mokama netekto darbingumo pensija.“.
24 straipsnis. 45 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalių pakeitimas
Pakeisti 45 straipsnio1, 2, 3 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip:
„Asmenims, kuriems valstybinės socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos buvo paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, pensijos perskaičiuojamos pagal šį įstatymą, remiantis pensijos byloje fiksuotais stažo ir uždarbio duomenimis (47 ir 48 straipsniai). Jeigu pensijos byloje uždarbio duomenys buvo fiksuoti kelis kartus, pensijai perskaičiuoti nuo 1995 m. spalio 1 d. imamas tas fiksuotas uždarbis, kuriuo remiantis apskaičiuotas asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas yra didžiausias. Jeigu pensininkai pageidauja, jie gali papildyti pensijos byloje esančius duomenis apie valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamus pagal 52 straipsnio pirmosios dalies, antrosios dalies 1-9 punktų, trečiosios ir ketvirtosios dalių nuostatas laikotarpius. Pageidaujantys taip pat gali pateikti kito laikotarpio duomenis apie uždarbį buvusia iki šio įstatymo įsigaliojimo tvarka, patikslinta Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose. Pateikus naujus duomenis iki 1996 m. liepos 1 d., pensijos perskaičiuojamos nuo 1995 m. spalio 1 d., pateikus juos vėliau - nuo mėnesio, einančio po dokumentų pateikimo mėnesio, pirmos dienos.
Asmenų, kuriems valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija buvo paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurie po pensijos paskyrimo įgijo (įgyja) papildomą, ne mažesnį kaip 2 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą dirbdami pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (8 straipsnio antroji ir trečioji dalys, 52 straipsnio pirmoji dalis ir antrosios dalies 1-9 punktai), pageidavimu pensija gali būti paskirta iš naujo remiantis šio įstatymo nuostatomis dėl naujai skiriamų pensijų (40 straipsnis). Remiantis nurodytomis nuostatomis, taip pat gali būti iš naujo paskirta senatvės ar netekto darbingumo pensija tiems senatvės ar invalidumo pensininkams, kuriems pensijos iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirtos neturint viso tuo metu reikalauto stažo pensijai skirti ir kurie po pensijos paskyrimo dirbdami pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (8 straipsnio antroji ir trečioji dalys, 52 straipsnio pirmoji dalis ir antrosios dalies 1-9 punktai) arba dirbdami savarankiškai (8 straipsnio penktoji ir šeštoji dalys, 52 straipsnio trečioji dalis) įgyja (įgijo) šio įstatymo nustatytą būtinąjį stažą, nepaisant to, kad po pensijos paskyrimo jų įgytas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas buvo mažesnis kaip 2 metai.
Valstybinės socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos už mirusius 1995 m. sausio 1 d. ir vėliau asmenis skiriamos pagal šio įstatymo 33-37 straipsnius. Už mirusius iki 1995 m. sausio 1 d. asmenis našlių pensijos skiriamos pagal šio įstatymo 451 straipsnį, o našlaičių pensijos - pagal šio įstatymo 33, 35-37 straipsnius. Maitintojo netekimo pensijos pagal šį įstatymą neperskaičiuojamos ir kartu su senatvės, netekto darbingumo, invalidumo, našlių ar našlaičių pensijomis nemokamos, išskyrus našlaičio pensiją, kuri mokama kartu su maitintojo netekimo pensija už kitą mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. tėvą (motiną). Maitintojo netekimo pensijos mokamos Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka.
Ištarnauto laiko pensija perskaičiuojama į valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo pensiją tik tuo atveju, jeigu jos gavėjas yra sukakęs šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių arba pripažintas nedarbingu arba iš dalies darbingu. Šiais atvejais ištarnauto laiko pensija perskaičiuojama pagal ištarnauto laiko pensijos byloje fiksuotus stažo ir uždarbio duomenis (47 ir 48 straipsniai) Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta tvarka. Ištarnauto laiko pensijos gavėjas, kuriam ši pensija perskaičiuojama į senatvės ar netekto darbingumo pensiją, gali papildyti ištarnauto laiko pensijos byloje fiksuotus stažo duomenis, pateikdamas dokumentus apie stažą, įgytą tais laikotarpiais, kurie pagal šio įstatymo 52 straipsnio pirmosios dalies, antrosios dalies 1-9 punktų ir trečiosios dalies nuostatas prilyginami valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui. Ištarnauto laiko pensijos gavėjo pageidavimu senatvės ar netekto darbingumo pensija taip pat gali būti paskirta pagal šio įstatymo nuostatas dėl naujai skiriamų pensijų arba vietoj perskaičiuotos ar iš naujo paskirtos senatvės ar invalidumo, ar netekto darbingumo pensijos toliau mokama ištarnauto laiko pensija. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtoji ištarnauto laiko pensija toliau mokama ir tiems jų gavėjams, kurie nėra sukakę senatvės pensijos amžiaus arba pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais). Ištarnauto laiko pensijos indeksuojamos šio įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka. Asmenims, gaunantiems senatvės ar netekto darbingumo ar toliau mokamą invalidumo pensiją, ištarnauto laiko pensija nemokama. Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, krašto apsaugos, valstybės saugumo ir prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas.“.
25 straipsnis. 451 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 451 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Valstybinė socialinio draudimo našlių pensija už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. sutuoktinį skiriama, jei mirusysis buvo įgijęs šio įstatymo nustatytą minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo ar jam prilyginamą stažą priklausomai nuo jo amžiaus netekto darbingumo ar senatvės pensijai (28 ir 52 straipsniai) arba gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją.“.
2. Pakeisti 451 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. sutuoktinį turi:
našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais) tuo metu, kai augino mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyti 75-100 procentų netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I invalidumo grupė), jeigu šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais) iki jiems sukankant 18 metų ir jeigu jiems mokama maitintojo netekimo, našlaičių ar šalpos našlaičių pensija. Teisė gauti našlių pensiją išlieka, kai po našlių pensijos paskyrimo darbingais pripažinti našlė arba našlys vėl pripažįstami nedarbingais ar iš dalies darbingais nepraėjus 3 metams nuo dienos, kurią buvo nutrauktas našlių pensijos mokėjimas, bei kai nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu) pripažintas našlė arba našlys senatvės pensijos amžių sukanka našlių pensijos gavimo laikotarpiu;
našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti invalidais iki sutuoktinio mirties arba sukako tokį amžių ar pripažinti invalidais per 5 metus po sutuoktinio mirties. Teisė gauti našlių pensiją išlieka, kai po našlių pensijos paskyrimo darbingais pripažinti našlė arba našlys vėl pripažįstami nedarbingais ar iš dalies darbingais nepraėjus 3 metams nuo dienos, kurią buvo nutrauktas našlių pensijos mokėjimas, bei kai nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu) pripažintas našlė arba našlys senatvės pensijos amžių sukanka našlių pensijos gavimo laikotarpiu, nepaisant to, kad po sutuoktinio mirties dienos praėjo daugiau kaip 5 metai.“.
26 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusiomis galios 49 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis ir šį straipsnį išdėstyti taip:
27 straipsnis. Papildyti Įstatymą 501 straipsniu
Papildyti Įstatymą šiuo 501 straipsniu:
„501 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo invalidumo pensijų mokėjimas, didinimas ir indeksavimas
Valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos nuo 2005 m. liepos 1 d. toliau mokamos tol, kol pasibaigia šių pensijų skyrimo ir mokėjimo terminas arba kol vietoj jų šio įstatymo nustatyta tvarka paskiriamos valstybinės socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo pensijos. Patvirtinus naują, didesnį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ar naujas, didesnes einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, toliau mokamos I grupės invalidumo pensijos didinamos taip, kaip netekto darbingumo pensijos asmenims, netekusiems 75-100 procentų darbingumo, II grupės invalidumo pensijos – taip, kaip netekto darbingumo pensijos asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo, III grupės invalidumo pensijos – taip, kaip netekto darbingumo pensijos asmenims, netekusiems 45-55 procentų darbingumo. Invalidumo pensijos, neperskaičiuotos pagal šį įstatymą, toliau indeksuojamos šio įstatymo 50 straipsnio nustatyta tvarka.
Jeigu invalidumo pensijos mokėjimas buvo nutrauktas dėl asmens atgauto darbingumo, tai, vėl pripažinus jį nedarbingu arba iš dalies darbingu, anksčiau paskirtos pensijos mokėjimas atnaujinamas, jeigu nuo dienos, kurią buvo nutrauktas pensijos mokėjimas, praėjo ne daugiau kaip 3 metai. Šiais atvejais vietoj mokėtos invalidumo pensijos pradedama mokėti netekto darbingumo pensija šio įstatymo 40 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka. “.
28 straipsnis. 52 straipsnio 2 dalies papildymas 10 punktu
29 straipsnis. 54 straipsnio 2 ir 4 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 54 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Nuo šio įstatymo įsigaliojimo asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami atskirai pagal penkerius paeiliui einančius asmeniui palankiausius kalendorinius jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (toliau šiame straipsnyje – stažas), metus iš laikotarpio nuo 1984 metų sausio 1 dienos iki 1994 metų sausio 1 dienos ir atskirai pagal visus metus, įskaitytus į stažą nuo 1994 metų sausio 1 dienos, bet ne daugiau kaip už 20 metų iš viso. Nuo 2009 metų sausio 1 dienos asmens stažo metai, buvę iki 1994 metų sausio 1 dienos, vidurkiui skaičiuoti neįskaitomi. Asmenims, iki 2009 metų sausio 1 dienos įgijusiems teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildomos dalies apskaičiavimo formulė (21 straipsnis) sudaroma iš dviejų atskirų dalių: 0,005 x s x k x D + 0,005 x S x K x D. Senatvės pensijos papildomos dalies pirmojoje dalyje įrašomas asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 metų sausio 1 dienos, antrojoje dalyje – asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994 metų sausio 1 dienos. Asmenims, įgijusiems teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją pradedant 2009 metų sausio 1 diena ir vėliau, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildomos dalies apskaičiavimo formulė sudaroma iš vienos dalies, kurioje įrašomas visas asmens įgytas stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 metų sausio 1 dienos, bet ne daugiau kaip pagal 25 to asmens pasirinktus palankiausius kalendorinius jo stažo metus (16 ir 21 straipsniai).“.
2. Pakeisti 54 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Jei už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką (52 straipsnio pirmoji dalis ir antrosios dalies 1-9 punktai) asmuo dėl svarbių priežasčių ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (visai ar iš dalies neišsaugoti dokumentai, asmuo dirbo buvusios TSRS respublikose, turėjo vaiko iki trejų metų priežiūros atostogas, įmonė, įstaiga, organizacija, kurioje jis dirbo, nevykdo veiklos, nors nelikviduota, asmuo atliko būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje ir kt.), negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms (53 straipsnis), asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o jeigu asmuo dirbo turėdamas ne visą etatą – pagal minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dalį, atitinkančią turėto etato dalį. Jeigu įmonės, įstaigos, organizacijos, kurioje asmuo dirbo, visi dokumentai išsaugoti, tačiau juose nėra duomenų apie asmens pajamas per valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką, buvusį iki 1991 m. birželio 1 d., asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas laikant to laikotarpio pajamas nulinėmis. Asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas už laiką, kai asmuo gavo valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją iki 1995 m. sausio 1 d., apskaičiuojamas šio įstatymo 151 straipsnio nustatyta tvarka pagal pakaitines pajamas (131 straipsnis) arba pagal draudžiamąsias pajamas (53 straipsnis).“.
30 straipsnis. Įstatymo VII skyriaus pavadinimo pakeitimas
31 straipsnis. Įstatymo papildymas 62 straipsniu
Papildyti Įstatymą šiuo 62 straipsniu:
„62 straipsnis. Netekto darbingumo pensijų padidinimas
Šio įstatymo 57-61 straipsnių nuostatos dėl valstybinių socialinio draudimo invalidumo pensijų padidinimo sąlygų ir tvarkos atitinkamai taikomos netekto darbingumo pensijoms, skiriamoms nuo 2005 m. liepos 1 d. Netekto darbingumo pensijos asmenims, atitinkantiems visas reikiamas sąlygas, nustatytas invalidumo pensijoms padidinti, didinamos nuo netekto darbingumo pensijos skyrimo dienos. “.
ANTRASIS SKIRSNIS
VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 4, 5, 6, 7, 11, 12, 13 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMAS IR PAPILDYMAS
(Žin., 1994, Nr.101-2018; 1995, Nr.59-1476, Nr.102-2282; 1996, Nr.73-1750;
1997, Nr.30-708, Nr.38-925, Nr.104-2622, Nr.115-2911; 1998, Nr.56- 1546, Nr.98-2709, Nr.114-3192, Nr.115-3235; 1999, Nr.48-1525, Nr.57-1834, Nr.99-2846; 2000, Nr.52-1487, Nr. 111-3578; 2003, Nr. 14-538, Nr.32-1314, Nr.102-4587; 2004, Nr.80-2835, Nr.88-3209,
Nr.116-4330, Nr. 158-5759 Nr. 171-6299; 2005, Nr. 7-188)
1 straipsnis. 4 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Teisę gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau – pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją) turi Lietuvos Respublikos piliečiai, ypač nusipelnę Lietuvai kurdami bei plėtodami jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, gindami valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, labiausiai pasižymėję pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai, taip pat motinos, pagimdžiusios ir išauginusios iki 8 metų bei gerai išauklėjusios 7 ir daugiau vaikų, jei šie asmenys yra sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžių) arba kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 ir daugiau procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d - I ar II grupių invalidais). Asmenys, dirbę ypatingomis darbo sąlygomis, už kurias skiriama kompensacija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnį, turi teisę gauti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją likus iki senatvės pensijos amžiaus tiek mėnesių, už kiek mėnesių kompensacija mokama.“.
2 straipsnis. 5 straipsnio 7 dalies pakeitimas
Įrašyti 5 straipsnio 7 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „(tėvystės)“ žodžius „profesinės reabilitacijos pašalpas“, antrajame sakinyje po žodžio „išauginusioms“ žodžius „iki 8 metų“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Asmenims, kurie po pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba kurie gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos pašalpas ar nedarbo socialinio draudimo išmokas (toliau šiame straipsnyje – draudžiamosios pajamos), paskirtos pensijos nemokamos. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio ketvirtojoje dalyje išvardytiems ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjams, taip pat antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjoms – motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms iki 8 metų bei gerai išauklėjusioms 7 ir daugiau vaikų. Apie draudžiamųjų pajamų turėjimą pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų gavėjai privalo pranešti pensiją jiems mokančiai institucijai per 10 dienų nuo šių pajamų atsiradimo dienos. Jeigu apie šias pajamas laiku nepranešama ir dėl to permokama pensija, permokėtos pensijos suma išieškoma iš pensijos gavėjo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.“.
3 straipsnis. 6 straipsnio 5 dalies pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Komisija turi teisę skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją miestų ir rajonų savivaldybių arba apskričių viršininkų administracijos teikimu motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms iki 8 metų bei gerai išauklėjusioms 7 ir daugiau vaikų, netaikydama šio įstatymo 5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų apribojimų. “.
4 straipsnis. 7 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Asmenims, buvusiems Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku, Ministru Pirmininku, Aukščiausiojo Teismo pirmininku, Konstitucinio Teismo pirmininku, skiriama pirmojo laipsnio valstybinė pensija, jei jie bent dvejus metus ėjo šioje dalyje išvardintas pareigas. Pensija šiems asmenims skiriama, kai jie sukanka senatvės pensijos amžių arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 ir daugiau procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupių invalidais).“.
5 straipsnis. 11 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktų pakeitimas
1. Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais) dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, taip pat Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, sužaloti 1991 metų sausio 11-13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos metu, bet dėl to nepripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), pateikę savivaldybės institucijos išduotą pažymėjimą, patvirtinantį nurodytą teisinį statusą, bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą pažymą, patvirtinančią sužalojimo, padaryto ginant Lietuvos Respublikos laisvę 1991 metais, faktą.“.
2. Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
6 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Valstybinės pensijos nukentėjusiems dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių asmenims ir jų šeimos nariams
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių. Ši pensija mokama asmenims:
1) pripažintiems netekusiais 75-100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidais) - 8 valstybinių pensijų bazių dydžio;
2) pripažintiems netekusiais 60-70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - II grupės invalidais) - 6 valstybinių pensijų bazių dydžio;
Jeigu šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytieji asmenys senatvės pensijos amžių sukako iki 2005 m. liepos 1 d. arba šį amžių sukanka po nurodytosios datos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavimo laikotarpiu, jiems paskirtos ir iki pat senatvės pensijos amžiaus sukakties mokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos iki gyvos galvos.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, motinoms, sukakusioms 50 metų arba pripažintoms nedarbingomis ar iš dalies darbingomis (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidėmis), taip pat tėvams, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais). Šiems asmenims mokama 8 valstybinių pensijų bazių dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija.
Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, sužalotiems 1991 metų sausio 11-13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos metu, bet dėl to netapusiems invalidais, valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama, kai jie sukanka senatvės pensijos amžių arba pripažįstami nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 ir daugiau procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupės invalidais) dėl susirgimo, nesusijusio su 1991 metų sausio 11-13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos.“.
7 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 13 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų, pripažintų nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais), sukakusių senatvės pensijos amžių, kalėjusių ar išbuvusių tremtyje ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonuose ar jiems prilygintose vietovėse, valstybinės pensijos“.
2. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2–6 ir 8, 9 punktuose išvardytiems asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 ir daugiau procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupių invalidais), arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, skiriama ir mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija valstybinių pensijų bazės dydžio, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus.“.
3. Pakeisti 13 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
4. Pakeisti 13 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
5. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Nukentėjusių asmenų valstybinė pensija mokama šio straipsnio 2 dalyje išvardytiems asmenims:
1) pripažintiems netekusiais 75-100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidais) - 2 valstybinių pensijų bazių dydžio;
2) pripažintiems netekusiais 60-70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - II grupės invalidais) - 1,5 valstybinių pensijų bazės dydžio;
6. Papildyti 13 straipsnį nauja 4 dalimi:
„Jeigu šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytieji asmenys senatvės pensijos amžių sukako iki 2005 m. liepos 1 d. arba šį amžių sukanka po nurodytosios datos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavimo laikotarpiu, jiems paskirtos ir iki pat senatvės pensijos amžiaus sukakties mokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos iki gyvos galvos, išskyrus tuos asmenis, kurie sukakę senatvės pensijos amžių įgijo teisę gauti didesnę nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. “.
7. Buvusias 13 straipsnio 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 5 ir 6 dalimis, pakeisti 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos taip pat skiriamos bei mokamos šio įstatymo 11 straipsnio antrosios dalies 2 ir 4 punktuose nurodytų asmenų tėvams, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 ir daugiau procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupių invalidais), arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, ir yra valstybinių pensijų bazės dydžio.“.
8 straipsnis. 14 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) našlaičiams (vaikams ir įvaikiams) iki 18 metų, taip pat vyresniems kaip 18 metų, jei jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais) iki 18 metų ir jeigu jie visą laiką nuo 18 metų sukakties yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai), taip pat vidurinių bei nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių studentams ir moksleiviams iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai;“.
2. Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų nukentėjusių asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija skiriama ir mokama, jeigu turintys teisę ją gauti asmenys yra sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 ir daugiau procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupės invalidais).“.
3. Pakeisti 14 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
4. Pakeisti 4 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) mirus šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytiems asmenims ir 11 straipsnio pirmosios dalies 4 ir 7 punktuose nurodytiems asmenims, kurie nustatyta tvarka iki mirties buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais), arba kurie mirė nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavimo laikotarpiu.“.
TREČIASIS SKIRSNIS
MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMAS
(Žin., 1995, Nr.1-4; 2002, Nr.60-2414; 2004, Nr. 171-6299)
1 straipsnis. 3 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Įrašyti 3 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „(tėvystės)“ žodžius „profesinės reabilitacijos“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims mokslininkų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama tol, kol jie turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba jei jie gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos pašalpas ar nedarbo socialinio draudimo išmokas. Apie draudžiamųjų pajamų turėjimą mokslininkų valstybinių pensijų gavėjai privalo pranešti pensiją jiems mokančiai institucijai per 10 dienų nuo šių pajamų atsiradimo dienos. Jeigu apie šias pajamas laiku nepranešama ir dėl to permokama pensija, permokėtos pensijos dydis išieškomas iš pensijos gavėjo, neapribojant kokiu nors terminu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.“.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 3 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMAS
(Žin., 2003, Nr.114-5116; 2004, Nr. 117-4373, Nr. 171-6299)
1 straipsnis. 3 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) negauna kitų valstybinių socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų (išskyrus šalpos pensijas, įstatymų nustatytais atvejais mokamas namuose invalidus slaugantiems asmenims), užsienio valstybės pensijų, nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį (valstybinės signataro rentos, artistų rentos arba kompensacinės išmokos teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas ir pan.), mokamų iš valstybės biudžeto ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, pensijų išmokų, gaunamų bet kuriuo Pensijų kaupimo ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymuose nustatytu būdu, netekto darbingumo periodinės kompensacijos, šalpos kompensacijos, nedarbo socialinio draudimo išmokos ar priešpensinės bedarbio išmokos (toliau šiame Įstatyme - pensijos ir išmokos); “.
2. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Motinoms, kurios pagimdė ir išaugino iki 8 metų penkis ir daugiau vaikų, taip pat tėvams (įtėviams), kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose savo neįgalius (invalidus) vaikus (įvaikius) nepaisant jų neįgalumo lygio arba savo vaikus (įvaikius), pripažintus netekusiais 60 ir daugiau procentų darbingumo (iki 2004 m. balandžio 1 d. - I ar II grupės invalidais nuo vaikystės arba iki 2005 m. liepos 1 d. tapusius I ar II grupės invalidais iki 18 metų), jeigu šie jų vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais) iki 18 metų, bei asmenims, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugo namuose neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (visiškos negalios invalidus), išankstinė senatvės pensija, jeigu jie atitinka šio straipsnio 1 dalies 1, 3–6 punktuose išvardytas sąlygas, gali būti paskirta ir tuo atveju, jeigu kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną šie asmenys turi ne mažesnį kaip 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.“.
2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Skiriant valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją nesukakusiam senatvės pensijos amžiaus asmeniui, kuris buvo gavęs išankstinę senatvės pensiją, netekto darbingumo pensijos dydis apskaičiuojamas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir nemažinamas dėl to, kad asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją.“.
3. Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Mirus asmeniui, kuris išankstinę senatvės pensiją buvo gavęs anksčiau, valstybinė socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensija apskaičiuojama atsižvelgiant į mirusiojo gautos valstybinės socialinio draudimo senatvės ar invalidumo, ar netekto darbingumo pensijos dydį arba į galėjusios asmeniui priklausyti netekto darbingumo pensijos dydį, apskaičiuotą šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta tvarka.“.
PENKTASIS SKIRSNIS
Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 4 STRAIPSNIO PAKEITIMAS
(Žin., 2002, Nr.73- 3088; 2004, Nr. 171-6299)
1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Įrašyti 4 straipsnio 6 punkte po žodžio „(tėvystės)“ žodžius „profesinės reabilitacijos“ ir jį išdėstyti taip:
„6) asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos pašalpas ar nedarbo socialinio draudimo išmokas.“.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
Pensijų kaupimo įstatymo 25 STRAIPSNIO PAKEITIMAS
(Žin., 2003, Nr.75-3472; 2004, Nr. 171-6301)
1 straipsnis. 25 straipsnio 3 dalies pakeitimas
Pakeisti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
SEPTINTASIS SKIRSNIS
Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų statuso įstatymo 9 STRAIPSNIO PAKEITIMAS
(Žin., 2003, Nr.101-4543; 2004, Nr.171-6313)
1 straipsnis. 9 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybinę signataro našlių ir našlaičių rentą turi teisę gauti mirusio signataro (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) sutuoktinis, vaikai bei įvaikiai iki 18 metų, vyresni kaip 18 metų, jeigu jie tapo neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais) iki 18 metų ir visą laiką nuo 18 metų sukakties yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidai), taip pat vidurinių bei nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių studentai ir moksleiviai iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai.“.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ įstatymo PAKEITIMAS
(Žin., 1994, Nr.96-1873; 2004, Nr.21-619, Nr.80-2835, Nr.117-4373)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos Valstybinių šalpos išmokų įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ
Į S T A T Y M A S
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo tikslas, paskirtis ir taikymas
1. Šio Įstatymo tikslas – nustatyti valstybines šalpos išmokas šiame Įstatyme nurodytiems asmenims, kuriems dėl jų neįgalumo, amžiaus ar dėl kitų šiame Įstatyme nustatytų priežasčių teikiama valstybės šalpa.
2. Šis Įstatymas nustato valstybinių šalpos išmokų (toliau – šalpos išmokos) rūšis, šių išmokų finansavimo šaltinį, teisę į šalpos išmokas turinčius asmenis, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas bei tvarką.
3. Šis Įstatymas taikomas nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, išskyrus šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus.
4. Nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, taip pat nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Globos, auklėjimo ir slaugos įstaigos – socialinės globos, švietimo sistemos ir slaugos įstaigos, kurios juose apgyvendintų, ugdomų ar slaugomų asmenų atžvilgiu pagal šį Įstatymą laikomos stacionariomis.
2. Invalidai – asmenys, kurie iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinti vaikais invalidais, I, II ar III grupių invalidais arba visiškos negalios invalidais.
3. Nedarbingi ar iš dalies darbingi asmenys – asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas mažesnis negu 55 procentų darbingumo lygis ir atitinkami netekto darbingumo procentai, kurie apskaičiuojami iš 100 procentų atėmus asmeniui nustatytus darbingumo lygio procentus. Asmens darbingumo lygį ir netekto darbingumo procentus nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
4. Neįgalieji – neįgalūs vaikai, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka pripažintas neįgalumo lygis, ir asmenys, kurie nurodytojo įstatymo nustatyta tvarka pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, taip pat sukakę senatvės pensijos amžių asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
5. Neįgaliųjų slauga namuose – neįgaliųjų slauga, ugdymas ir (ar) priežiūra (pagalba) jų pačių, jų tėvų (įtėvių), globėjų ar rūpintojų namuose, taip pat neįgaliųjų slauga, ugdymas ir (ar) priežiūra (pagalba) globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose, kurios nėra visiškai finansuojamos iš valstybės ir (ar) savivaldybės biudžeto, bei neįgaliųjų slauga, ugdymas ir (ar) priežiūra (pagalba) globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose, kurios, nors ir visiškai finansuojamos iš valstybės ir (ar) savivaldybės biudžeto, bet pagal šį Įstatymą nelaikomos stacionariomis. Slaugomais namuose taip pat laikomi neįgalieji, gydomi stacionarines paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (išskyrus neįgaliuosius, slaugomus ar gydomus slaugos įstaigose, kurios pagal šį Įstatymą laikomos stacionariomis) ar gaunantys socialines paslaugas kitose, ne stacionariose socialinės globos įstaigose.
6. Neįgalūs vaikai – asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas.
7. Pensijos ir pensijų išmokos – valstybinės socialinio draudimo pensijos, valstybinės pensijos, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, valstybinė signataro renta, valstybinė signataro našlių ir našlaičių renta, artistų renta (kompensacinė išmoka teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams), profesoriaus emerito mėnesinė išmoka ir kt., mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar valstybės biudžeto lėšų, pagal Pensijų kaupimo įstatymą ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą gaunamos pensijų išmokos, užsienio valstybių pensijos.
8. Stacionari auklėjimo įstaiga – švietimo sistemos įstaiga, visiškai finansuojama iš valstybės ir (ar) savivaldybės biudžeto, kurioje apgyvendintas ir ugdomas (auklėjamas, mokomas) asmuo gauna maistą, aprangą ir nakvynę.
9. Stacionari slaugos įstaiga – asmens sveikatos priežiūros sistemos įstaigos slaugos ligoninė, visiškai finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų. Jomis taip pat laikytini asmens sveikatos priežiūros sistemos įstaigų slaugos skyriai, šių įstaigų bendruose skyriuose įsteigtos vietos neįgalių asmenų slaugai ir pan.
10. Stacionari socialinės globos įstaiga – socialinės globos įstaiga, visiškai finansuojama iš valstybės ir (ar) savivaldybės biudžeto, kurioje teikiamos ilgalaikės (nuo 30 parų iki metų ar ilgiau) socialinės globos ir slaugos paslaugos esant nuolatinei specialistų priežiūrai.
11. Šalpos išmokos – mėnesinės piniginės išmokos, skiriamos ir mokamos šio Įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka neįgaliems vaikams, nedarbingiems ar iš dalies darbingiems asmenims, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius) sukakusiems asmenims, vaikams našlaičiams, kitiems šiame Įstatyme nurodytiems asmenims.
3 straipsnis. Šalpos išmokų rūšys
1. Lietuvos Respublikoje nustatomos šios šalpos išmokos:
4 straipsnis. Šalpos išmokų mokėjimo šaltinis
ANTRASIS SKIRSNIS
ŠALPOS PENSIJOS
5 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti šalpos pensiją
Teisę gauti šalpos pensiją, kai yra šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytos sąlygos, turi:
2) asmenys, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais iki tos dienos (įskaitytinai), kai jiems sukanka 24 metai, taip pat asmenys, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jiems sukako 24 metai, padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki tos dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 metai;
3) tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai, sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 ir daugiau procentų darbingumo, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros ar nuolatinės pagalbos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. - vaikus invalidus, I ar II grupės invalidus nuo vaikystės arba tapusius I ar II grupės invalidais iki 18 metų, taip pat visiškos negalios invalidus). Už vieno neįgalaus asmens slaugą šalpos pensija gali būti paskirta tik vienam asmeniui;
6 straipsnis. Šalpos pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos
1. Šalpos pensijos skiriamos ir mokamos asmenims, neturintiems teisės gauti didesnių arba tokio pat dydžio šio Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodytų pensijų ir (ar) pensijų išmokų, išskyrus:
1) šio Įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytus asmenis, kurie kartu su šalpos pensijomis turi teisę gauti valstybines socialinio draudimo našlaičių ar našlių pensijas ir (ar) valstybines našlaičių pensijas;
2. Asmenims, turintiems teisę gauti kelias šalpos pensijas arba šalpos pensiją ir šalpos kompensaciją, jų pasirinkimu mokama tik viena iš šių šalpos išmokų. Kartu su pačiam asmeniui priklausančia šalpos pensija arba šalpos kompensacija gali būti mokama tik šalpos pensija už invalidų slaugą namuose ir šalpos našlaičių pensija už vieną ar už kiekvieną iš mirusių tėvų (įtėvių).
7 straipsnis. Šalpos pensijų dydžiai
Šalpos pensijos yra šių dydžių:
1) šio Įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nurodytiems asmenims, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas, – 2 valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų (toliau – bazinė pensija) dydžio, vidutinis neįgalumas, – 1,5 bazinės pensijos dydžio, lengvas neįgalumas, – bazinės pensijos dydžio;
2) šio Įstatymo 5 straipsnio 2 punkte nurodytiems asmenims, netekusiems 75-100 procentų darbingumo, – 2 bazinių pensijų dydžio, netekusiems 60-70 procentų darbingumo, – 1,5 bazinės pensijos dydžio, netekusiems 45-55 procentų darbingumo, – 0,75 bazinės pensijos dydžio;
TREČIASIS SKIRSNIS
ŠALPOS NAŠLAIČIŲ PENSIJOS
8 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti šalpos našlaičių pensiją
1. Teisę gauti šalpos našlaičių pensiją, kai yra šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytos sąlygos, turi mirusiojo arba įstatymų nustatyta tvarka paskelbto mirusiu asmens vaikai (įvaikiai):
2) sukakę 18 metų, kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių bei bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, tačiau ne vyresni negu 24 metų;
9 straipsnis. Šalpos našlaičių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos
1. Šalpos našlaičių pensijos skiriamos ir mokamos asmenims, neturintiems teisės gauti didesnių arba tokio pat dydžio šio Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodytų pensijų ir (ar) pensijų išmokų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.
2. Asmeniui, turinčiam teisę gauti šalpos našlaičių pensiją, ši pensija skiriama ir mokama nepaisant to, kad šis asmuo turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją ar (ir) valstybinę našlaičių pensiją už mirusį kitą iš tėvų (įtėvių).
3. Šalpos našlaičių pensijos skiriamos ir mokamos nepaisant to, ar asmuo gauna šiame Įstatyme nustatytas šalpos išmokas, išskyrus šalpos kompensaciją ir socialinę pensiją, paskirtą už tą mirusį maitintoją, už kurį asmuo turi teisę gauti ir šalpos našlaičių pensiją, ar negauna.
10 straipsnis. Šalpos našlaičių pensijų dydis
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TIKSLINĖS KOMPENSACIJOS SLAUGOS AR PRIEŽIŪROS (PAGALBOS) IŠLAIDOMS
11 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti tikslinę kompensaciją slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidoms
Teisę gauti tikslinę kompensaciją slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidoms, kai yra šio Įstatymo 12 straipsnyje nustatytos sąlygos, turi šie neįgalieji:
2) nedarbingi ar iš dalies darbingi asmenys, netekę 60 ir daugiau procentų darbingumo, pripažinti tokiais iki tos dienos (įskaitytinai), kai jiems sukanka 24 metai, taip pat asmenys, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jiems sukako 24 metai, padarinių pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 ir daugiau procentų darbingumo, po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki tos dienos (įskaitytinai), kai jiems sukanka 26 metai;
12 straipsnis. Tikslinių kompensacijų slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidoms skyrimo ir mokėjimo sąlygos
1. Tikslinės kompensacijos slaugos išlaidoms skiriamos ir mokamos šio Įstatymo 11 straipsnyje nurodytiems neįgaliesiems, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
2. Tikslinės kompensacijos priežiūros (pagalbos) išlaidoms skiriamos ir mokamos šio Įstatymo 11 straipsnio 2-4 punktuose nurodytiems neįgaliesiems, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros ar nuolatinės pagalbos poreikis. Šio Įstatymo 11 straipsnio 1 punkte nurodytiems neįgaliems vaikams šios kompensacijos skiriamos nepaisant to, ar jiems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
3. Tikslinės kompensacijos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidoms skiriamos ir mokamos tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje nurodyti neįgalieji slaugomi ar prižiūrimi namuose (šio Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).
4. Neįgaliems vaikams ir neįgaliesiems, tuo pat metu turintiems teisę gauti tikslinę kompensaciją slaugos išlaidoms ir tikslinę kompensaciją priežiūros (pagalbos) išlaidoms, skiriama ir mokama didesnioji.
5. Tikslinės kompensacijos slaugos išlaidoms nuo 2005 m. liepos 1 d. skiriamos vietoj iki 2005 m. liepos 1 d. paskirtų ir mokėtų slaugos pašalpų ir tikslinių kompensacijų slaugos išlaidoms, tikslinės kompensacijos priežiūros (pagalbos) išlaidoms – vietoj iki 2005 m. liepos 1 d. paskirtų ir mokėtų tikslinių kompensacijų slaugos išlaidoms.
13 straipsnis. Tikslinių kompensacijų slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidoms dydžiai
1. Tikslinės kompensacijos slaugos išlaidoms neįgaliems vaikams, šio Įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytiems neįgaliesiems, netekusiems 75 -100 procentų darbingumo, ir šio Įstatymo 11 straipsnio 4 punkte nurodytiems neįgaliesiems, jeigu šiems vaikams ir neįgaliesiems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, yra 2,5 bazinės pensijos dydžio.
2. Tikslinės kompensacijos priežiūros (pagalbos) išlaidoms neįgaliems vaikams, yra šių dydžių:
3. Tikslinės kompensacijos priežiūros (pagalbos) išlaidoms šio Įstatymo 11 straipsnio 2 punkte nurodytiems neįgaliesiems, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros ar nuolatinės pagalbos poreikis, yra šių dydžių:
4. Tikslinės kompensacijos priežiūros (pagalbos) išlaidoms šio Įstatymo 11 straipsnio 3-4 punktuose nurodytiems neįgaliesiems, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros ar nuolatinės pagalbos poreikis, yra šių dydžių:
14 straipsnis. Tikslinių kompensacijų slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidoms skyrimo ir mokėjimo pradžia
1. Tikslinės kompensacijos slaugos išlaidoms šio Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 punkte nurodytiems neįgaliems vaikams ir neįgaliesiems šio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų dydžių bei tikslinės kompensacijos priežiūros (pagalbos) išlaidoms šio Įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų dydžių skiriamos ir mokamos nuo 2005 m. liepos 1 d.
2. Tikslinės kompensacijos slaugos išlaidoms šio Įstatymo 11 straipsnio 3 punkte nurodytiems neįgaliesiems, netekusiems 75 -100 procentų darbingumo, bei šio Įstatymo 11 straipsnio 4 punkte nurodytiems neįgaliesiems nuo 2005 m. liepos 1 d. skiriamos ir mokamos 1,5 bazinės pensijos dydžio, o nuo 2007 m. sausio 1 d. - 2,5 bazinės pensijos dydžio.
3. Tikslinės kompensacijos priežiūros (pagalbos) išlaidoms šio Įstatymo 11 straipsnio 3 punkte nurodytiems neįgaliesiems skiriamos ir mokamos nuo 2007 m. sausio 1 d.
4. Tikslinės kompensacijos priežiūros (pagalbos) išlaidoms šio Įstatymo 11 straipsnio 4 punkte nurodytiems neįgaliesiems skiriamos ir mokamos nuo 2006 m. sausio 1 d., jeigu šie asmenys negauna valstybinės socialinio draudimo I invalidumo grupės pensijos arba 0,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo specialiajam nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiui tenkinti, kuriuos moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai. Nuo 2008 m. sausio 1 d. vietoj nurodytojo priedo skiriamos ir mokamos tikslinės kompensacijos priežiūros (pagalbos) išlaidoms pagal šį įstatymą, kurios mokamos nepaisant asmens gaunamos pensijos rūšies.
PENKTASIS SKIRSNIS
ŠALPOS KOMPENSACIJOS
15 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti šalpos kompensaciją
Teisę gauti šalpos kompensaciją šio Įstatymo 16 straipsnyje nustatytomis sąlygomis turi:
1) tėvai (įtėviai), kurie iki 1995 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 10 metų slaugė namuose vaikus invalidus arba vaikus, pripažintus I ar II grupės invalidais nuo vaikystės arba tapusius I ar II grupės invalidais iki 18 metų;
16 straipsnis. Šalpos kompensacijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos
1. Šalpos kompensacijos šio Įstatymo 15 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriamos ir mokamos, kai jie sukanka amžių, penkeriais metais mažesnį už senatvės pensijos amžių, arba pripažįstami nedarbingais ar iš dalies darbingais asmenimis, netekusiais 60 ir daugiau procentų darbingumo.
2. Šalpos kompensacijos mokamos tol, kol jų gavėjai įgis teisę gauti šio Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodytas pensijas ir (ar) pensijų išmokas, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją. Jei šalpos kompensacijos gavėjas neįgyja teisės gauti nė vienos iš šio Įstatymo 2 straipsnio 8 7 dalyje nurodytų pensijų ir (ar) pensijų išmokų, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją, šalpos kompensacija jam mokama tol, kol jis yra pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu asmeniu, netekusiu 60 ir daugiau procentų darbingumo (sukakusiems senatvės pensijos amžių – iki gyvos galvos).
3. Šalpos kompensacijos mokamos nepaisant to, ar asmuo gauna valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją, ar negauna.
4. Už tą patį namuose slaugomą invalidą šalpos kompensacija skiriama ir mokama tik vienam iš tėvų (įtėvių). Kai asmuo namuose slaugė kelis invalidus, skiriama ir mokama tik viena šalpos kompensacija.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ŠALPOS IŠMOKŲ SKYRIMO IR MOKĖJIMO TVARKA
18 straipsnis. Šalpos išmokas skiriančios ir mokančios įstaigos
19 straipsnis. Šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka
1. Šalpos išmokos skiriamos ir mokamos pagal asmenų, turinčių teisę gauti šias išmokas, gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
2. Asmenims, kurie turi teisę gauti šio Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą pensiją ir (ar) pensijų išmoką, kurios dydis (bendra visų paskirtų pensijų ir (ar) pensijų išmokų suma) lygus arba mažesnis už šalpos pensiją, šalpos našlaičių pensiją ar šalpos kompensaciją (bendrą šių šalpos išmokų sumą), pastarosios šalpos išmokos neskiriamos ir nemokamos tol, kol asmuo gauna pensiją ir (ar) pensijų išmoką.
3. Šalpos išmokos skiriamos ir mokamos nepaisant to, ar jų gavėjai yra asmenys, išvardyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose, taip pat ūkininkai ir jų partneriai, kurių statusą reglamentuoja Ūkininko ūkio įstatymas.
4. Šalpos pensijos šio Įstatymo 5 straipsnio 4 punkte nurodytiems asmenims ir šalpos kompensacijos šio Įstatymo 15 straipsnio 2 punkte nurodytiems asmenims skiriamos ir mokamos tik tuo atveju, jeigu jų vaikai nebuvo apgyvendinti, ugdomi ir (ar) prižiūrimi kūdikių namuose ar kitose stacionariose globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose ir (ar) jeigu įstatymų nustatyta tvarka motinai nebuvo apribota tėvų valdžia (atimtos motinystės ar vaikų auklėjimo teisės arba motinai tėvystės teisės nebuvo apribotos).
5. Tikslinės kompensacijos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidoms skiriamos ir mokamos nepaisant šių šalpos išmokų gavėjų gaunamų pensijų ir (ar) pensijų išmokų, šalpos išmokų, taip pat nepaisant kitų pajamų, išskyrus šio Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį.
6. Kreiptis dėl šalpos išmokos paskyrimo galima prieš 3 mėnesius iki teisės gauti šią išmoką atsiradimo dienos arba bet kuriuo metu po teisės gauti šią išmoką atsiradimo.
7. Kreipiantis dėl šalpos išmokos, privaloma pateikti visus Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus šalpos išmokai paskirti.
8. Savivaldybės administracija per Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą paskirti šalpos išmoką arba atsisakyti ją skirti ir apie tai raštu pranešti pareiškėjui.
9. Šalpos išmokos skiriamos ir mokamos asmenims, kurie turi teisę gauti šias išmokas, išskyrus šiuos atvejus:
1) šalpos išmokos, paskirtos asmenims iki 18 metų, mokamos vienam iš neįgalaus vaiko (įvaikio) tėvų (įtėvių), globėjui arba rūpintojui;
2) šalpos našlaičių pensijos, paskirtos mirusiojo vaikams (įvaikiams) iki 18 metų, gali būti mokamos vienam iš vaiko (įvaikio) tėvų (įtėvių), globėjui arba rūpintojui;
3) šalpos išmokos, paskirtos sukakusiems 18 metų asmenims, kuriems įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka yra paskirti globėjai ar rūpintojai, mokamos jų globėjams ir rūpintojams. Jeigu rūpintojas įstatymų nustatyta tvarka paskirtas pagal asmens prašymą, šalpos išmoka rūpintojui mokama tik esant šios išmokos gavėjo sutikimui.
10. Šalpos išmokų suma, laiku negauta dėl savivaldybės administracijos kaltės, išmokama už visą praėjusį laiką.
11. Asmeniui, kuriam paskirta šalpos pensija, šalpos našlaičių pensija, šalpos kompensacija ar socialinė pensija, išduodamas atitinkamas pažymėjimas. Šių pažymėjimų formas ir išdavimo tvarkos aprašą nustato ir patvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministras. Kai asmeniui paskirtos kelios šalpos išmokos, išduodamas tik vienas pažymėjimas.
12. Šalpos išmokos atitinkamai didinamos kiekvieną kartą patvirtinus naują bazinės pensijos dydį, išskyrus šio Įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje numatytą atvejį.
13. Šalpos išmokos gavėjas ar vienas iš jo tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas privalo pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Savivaldybės administracija privalo informuoti šalpos išmokos gavėją arba vieną iš jo tėvų (įtėvių), globėją ar rūpintoją, kokios aplinkybės turi įtakos šių išmokų mokėjimui. Jei šalpos išmokos gavėjas arba vienas iš jo tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas apie tokias aplinkybes savivaldybės administracijai laiku nepraneša ir dėl to šalpos išmoka permokama, permokėta suma iš gavėjo išieškoma savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.
20 straipsnis. Šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo terminai
1. Šalpos išmokos skiriamos ir mokamos nuo teisės gauti šalpos išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų šalpos išmokai skirti gavimo savivaldybės administracijoje dienos.
2. Teisės gauti šalpos išmoką atsiradimo diena laikoma ta diena, kai:
1) asmuo pirmą kartą pripažįstamas neįgaliu vaiku ir jam nustatomas sunkus, vidutinis arba lengvas neįgalumas;
2) pripažintam invalidu vaikui arba asmeniui nuo 16 iki 18 metų, kuris buvo pripažintas I, II ar III grupės invalidu iki 2005 m. liepos 1 d., nustatomas sunkus, vidutinis arba lengvas neįgalumas;
3) asmuo pripažįstamas nedarbingu ar iš dalies darbingu ir jam nustatomi netekto darbingumo procentai;
4) asmeniui nustatomas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;
5) asmeniui sukanka senatvės pensijos amžius arba amžius, 5 metais mažesnis už senatvės pensijos amžių;
3. Šalpos išmokos skiriamos laikotarpiui, kuriam šalpos išmokos gavėjui išlieka teisė gauti šią išmoką. Savivaldybės administracija privalo prieš mėnesį informuoti šalpos išmokos gavėją apie šalpos išmokos skyrimo termino pasibaigimą. Teisė gauti šalpos išmoką išlieka:
1) asmenims, kurių teisė gauti šalpos išmoką priklauso nuo jų neįgalumo ar darbingumo lygio (netekto darbingumo procentų) bei nuo specialiojo nuolatinės slaugos arba nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio, – atitinkamai, kol šie asmenys yra neįgalūs, nedarbingi ar iš dalies darbingi, netekę atitinkamų darbingumo procentų, arba kol galioja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nurodytų specialiuosius poreikius nustatančių įstaigų išvada dėl specialiųjų poreikių;
2) asmenims, kurių teisė gauti šalpos išmoką priklauso nuo jų senatvės pensijos amžiaus, – iki gyvos galvos;
4) našlaičiams, kurių teisė gauti šalpos našlaičių pensiją priklauso nuo to, ar jie mokosi, – kol jie mokosi, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 24 metai;
5) kol atsiranda kitos šio Įstatymo numatytos aplinkybės, dėl kurių asmenys laikinai ar nuolat praranda teisę gauti šalpos išmokas;
4. Kai šalpos išmokos gavėjui nustatomas kitoks neįgalumas ar kitoks darbingumo lygis (kiti netekto darbingumo procentai) ir dėl to keičiasi jam priklausančios šalpos išmokos dydis, naujo dydžio šalpos išmoka pradedama mokėti:
1) kai neįgaliam vaikui nustatomas sunkesnis neįgalumas arba nedarbingam ar iš dalies darbingam asmeniui nustatomas mažesnis darbingumo lygis (didesni netekto darbingumo procentai), – nuo sunkesnio neįgalumo ar mažesnio darbingumo lygio (didesnių netekto darbingumo procentų) pakeitimo dienos;
2) kai neįgaliam vaikui nustatomas lengvesnis neįgalumas arba nedarbingam ar iš dalies darbingam asmeniui nustatomas didesnis darbingumo lygis (mažesni netekto darbingumo procentai), – nuo pirmosios dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį buvo nustatytas lengvesnis neįgalumas ar didesnis darbingumo lygis (mažesni netekto darbingumo procentai) .
21 straipsnis. Šalpos išmokų mokėjimo nutraukimo ir pratęsimo tvarka
1. Šalpos išmokos mokėjimas nutraukiamas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pasibaigė šalpos išmokos skyrimo terminas, pirmosios dienos. Jei asmens teisė gauti šalpos išmoką išlieka, bet dėl šios išmokos mokėjimo asmuo kreipiasi pavėluotai dėl pateisinamų priežasčių, šalpos išmoka, nepriskaičiuojant palūkanų, išmokama už visą laiką, bet ne daugiau kaip už 3 metus nuo tos dienos, kurią buvo nutrauktas šalpos išmokos mokėjimas. Jei pateisinamos priežasties nėra, šalpos išmoka vėl pradedama mokėti nuo dokumentų dėl šalpos išmokos mokėjimo pratęsimo pateikimo dienos.
2. Šalpos išmokos mokamos tol, kol jos gavėjai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Šalpos išmokos gavėjui persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę, paskirtos šalpos išmokos mokėjimas nutraukiamas nuo pirmosios dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį šalpos išmokos gavėjas persikėlė nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenustatyta kitaip.
22 straipsnis. Šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo ypatumai
1. Asmenims iki 18 metų, kurie teisę į šalpos pensiją ar (ir) šalpos našlaičių pensiją įgijo gyvendami ar slaugomi iš valstybės ar (ir) savivaldybės biudžeto visiškai finansuojamose stacionariose globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose, šios pensijos neskiriamos ir nemokamos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus.
2. Asmenims iki 18 metų, kuriems buvo paskirtos šalpos pensijos ar (ir) šalpos našlaičių pensijos ir kurie po to apgyvendinami ar pradedami slaugyti iš valstybės ar (ir) savivaldybės biudžeto visiškai finansuojamose stacionariose globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose, šios pensijos nemokamos nuo dienos, einančios po tos dienos, kurią jie apgyvendinti šiose įstaigose.
3. Kai šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys laikinai ar visam laikui išvyksta (paimami) iš stacionarių globos, auklėjimo ar slaugos įstaigų, kurios visiškai finansuojamos iš valstybės ar (ir) savivaldybės biudžeto, šalpos pensijos ar (ir) šalpos našlaičių pensijos jų pačių ar vieno iš jų tėvų (įtėvių), globėjų ar rūpintojų prašymu skiriamos, o paskirtos pradedamos mokėti nuo dienos, einančios po tos dienos, kurią jie išvyko (paimti) iš šių įstaigų. Jiems vėl grįžus į nurodytas įstaigas, šalpos pensijos ar (ir) šalpos našlaičių pensijos nemokamos nuo dienos, einančios po tos dienos, kurią jie apgyvendinti šiose įstaigose.
4. Tikslinės kompensacijos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidoms neįgaliesiems, gyvenantiems ar slaugomiems (prižiūrimiems) iš valstybės ar (ir) savivaldybės biudžeto visiškai finansuojamose stacionariose globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose, neskiriamos ir nemokamos. Kai šie neįgalieji laikinai ar visam laikui išvyksta (paimami) iš šių įstaigų, tikslinės kompensacijos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidoms neįgalaus asmens arba vieno iš jo tėvų (įtėvių), globėjo ar rūpintojo prašymu skiriamos, o paskirtos pradedamos mokėti nuo dienos, einančios po tos dienos, kurią jie išvyko (paimti) iš stacionarių globos, auklėjimo ar slaugos įstaigų. Jiems vėl grįžus į nurodytas įstaigas tikslinės kompensacijos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidoms nemokamos nuo dienos, einančios po tos dienos, kurią jie vėl apgyvendinti ar pradėti slaugyti nurodytose įstaigose.
5. Šalpos išmokos neskiriamos, o paskirtosios nemokamos kardomojo kalinimo (suėmimo) metu, taip pat asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausme, bei asmenims, kuriems Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka teismo nuosprendžiu paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės. Šiems asmenims paskirtos šalpos išmokos nemokamos nuo pirmosios mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį jie buvo suimti, nuteisti, pasiųsti priverstinai gydyti ar auklėti, dienos. Pasibaigus jų kardomajam kalinimui (suėmimui), taip pat paleidus juos iš įkalinimo vietos, iš priverstinio gydymo įstaigos, iš specialios auklėjimo įstaigos, paskirtoji šalpos išmoka, gavus atitinkamą prašymą, vėl pradedama mokėti nuo dienos, einančios po paleidimo dienos, jeigu asmuo turi teisę gauti šalpos išmoką.
6. Asmens, kuriam buvo paskirta šalpos išmoka, mirties atveju jį laidojusiems fiziniams ar juridiniams asmenims (toliau šioje dalyje – laidojusieji asmenys) išmokama šalpos išmoka už tą mėnesį, kurį šalpos gavėjas mirė. Laidojusiems asmenims taip pat išmokama iki mirties dienos asmens negauta šalpos išmoka už praėjusį mėnesį. Šalpos pensijų, šalpos našlaičių pensijų, šalpos kompensacijų bei socialinių pensijų gavėjų mirties atvejais juos laidojusiems asmenims dar išmokama mirusiajam asmeniui mirties mėnesį priklausiusio atitinkamos pensijos ar šalpos kompensacijos dydžio suma už du mėnesius. Kai miręs asmuo laidojamas valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis, šalpos pensijos, šalpos našlaičių pensijos, šalpos kompensacijos bei socialinės pensijos dydžio suma už du mėnesius nemokama.
23 straipsnis. Išskaitos iš šalpos išmokų
1. Išskaityti iš šalpos išmokos galima šio Įstatymo 19 straipsnio 13 dalyje nustatytu atveju ir pagal vykdomuosius dokumentus įstatymų nustatyta tvarka.
2. Iš šalpos išmokos gavėjui išmokėtinos sumos išskaitoma tol, kol visiškai padengiamos išieškomos sumos:
1) išskaitant permokėtas sumas šio Įstatymo 19 straipsnio 13 dalyje nustatytu atveju – ne daugiau kaip 20 procentų išmokėtinos šalpos išmokos sumos per mėnesį;
SEPTINTASIS SKIRSNIS
TEISIŲ, ĮGYTŲ IKI 2005 M. LIEPOS 1 D., IŠSAUGOJIMAS
24 straipsnis. Asmenų iki 18 metų įgytų teisių išsaugojimas
1. Asmenims iki 18 metų, kurie iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinti vaikais invalidais arba I, II ar III grupės invalidais, nuo nurodytos datos iki jiems nustatyto invalidumo termino pabaigos šalpos pensijos ir tikslinės kompensacijos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidoms skiriamos ir mokamos tokių pat dydžių ir tokiomis pačiomis sąlygomis kaip šio Įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nurodytiems asmenims:
1) vaikams invalidams, kuriems nustatyta sunki (visiška) negalia, o taip pat I grupės invalidams - kaip neįgaliems vaikams, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas;
2) vaikams invalidams, kuriems nustatyta vidutinė negalia, o taip pat II grupės invalidams – kaip neįgaliems vaikams, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumas;
2. Jeigu iki 2005 m. liepos 1 d. visiška negalia buvo nustatyta vaikams invalidams ir I grupės invalidams iki 18 metų, tikslinės kompensacijos slaugos išlaidoms jiems skiriamos ir mokamos nereikalaujant, kad būtų nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Šiems invalidams nurodytosios tikslinės kompensacijos skiriamos ir mokamos 2,5 bazinių pensijų dydžio. Kai vaikai invalidai sukanka 18 metų, tikslinės kompensacijos slaugos išlaidoms jiems mokamos, jeigu jie pripažįstami netekusiais 75-100 procentų darbingumo, ir jiems nustatomas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
3. Asmenims nuo 16 iki 18 metų, kurie I, II ar III grupės invalidais buvo pripažinti iki 2004 m. balandžio 1 d. ir iki šios datos buvo apgyvendinti, ugdomi ar slaugomi stacionariose globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose, kurios visiškai finansuojamos iš valstybės ar (ir) savivaldybės biudžeto, šalpos pensijos už nurodytų invalidų buvimo šiose įstaigose laiką mokamos Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka.
25 straipsnis. Sukakusių 18 metų asmenų įgytų teisių išsaugojimas
1. Teisė gauti šalpos pensiją (šios dalies 1-4 punktai) arba šalpos kompensaciją (šios dalies 5-6 punktai) nuo 2005 m. liepos 1 d. iki nustatyto invalidumo termino pabaigos išsaugojama šiems asmenims:
2) invalidams, pripažintiems invalidais iki tos dienos (įskaitytinai), kai jiems sukako 24 metai, taip pat asmenims, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jiems sukako 24 metai, padarinių invalidais pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki tos dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukako 26 metai;
3) tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams, pripažintiems I ar II grupės invalidais, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose vaikus invalidus, I ar II grupės invalidus nuo vaikystės arba tapusius I ar II grupės invalidais iki 18 metų, taip pat visiškos negalios invalidus;
4) motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms iki 8 metų penkis ar daugiau vaikų, pripažintoms I ar II grupės invalidėmis;
5) tėvams (įtėviams), pripažintiems I ar II grupės invalidais, kurie iki 1995 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 10 metų slaugė namuose vaikus invalidus arba vaikus, pripažintus I ar II grupės invalidais nuo vaikystės arba tapusius I ar II grupės invalidais iki 18 metų;
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems invalidams šalpos pensijos ir šalpos kompensacijos mokamos šia tvarka: I grupės invalidams, tarp jų - visiškos negalios invalidams, kaip asmenims, netekusiems 75-100 procentų darbingumo, II grupės invalidams, kaip asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo, III grupės invalidams, kaip asmenims, netekusiems 45-55 procentų darbingumo.
3. Invalidams, nurodytiems šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, šalpos pensijos mokamos tokių pat dydžių ir tokiomis pačiomis sąlygomis kaip asmenims, nurodytiems šio Įstatymo 5 straipsnio 2 punkte, invalidams, nurodytiems šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, - kaip asmenims, nurodytiems šio Įstatymo 5 straipsnio 3 punkte, invalidams, nurodytiems šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, - kaip asmenims, nurodytiems šio Įstatymo 5 straipsnio 4 punkte. Invalidams, nurodytiems šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, šalpos kompensacijos mokamos tokių pat dydžių ir tokiomis pačiomis sąlygomis,- kaip asmenims, nurodytiems 15 straipsnyje.
4. Jeigu asmenims, nurodytiems šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, šalpos pensijos mokėjimas buvo nutrauktas dėl atgauto darbingumo, tai vėl nustačius jiems darbingumo lygį ir pripažinus juos nedarbingais ar iš dalies darbingais, šalpos pensijos jiems skiriamos ir mokamos šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka nepaisant jų amžiaus darbingumo lygio nustatymo metu.
5. Nurodytiems šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose asmenims, pripažintiems visiškos negalios arba I ar II grupės invalidais, atitinkamos tikslinės kompensacijos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidoms skiriamos ir mokamos nereikalaujant, kad jiems būtų nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, jeigu iki 2005 m. liepos 1 d. buvusia tvarka invalidumą nustatančių įstaigų išvadomis jiems buvo nustatyta visiška negalia arba nuolatinės slaugos, arba nuolatinės priežiūros ar nuolatinės pagalbos būtinumas. Šiems invalidams atitinkamos tikslinės kompensacijos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidoms skiriamos ir mokamos tokių pat dydžių ir tokia pat tvarka, kaip neįgaliesiems, nurodytiems šio Įstatymo 11 straipsnio 2 punkte. Šiais atvejais visiškos negalios invalidams skiriamos ir mokamos tikslinės kompensacijos slaugos išlaidoms, o I ir II grupės invalidams – tikslinės kompensacijos priežiūros (pagalbos) priemonėms. Kai pasibaigia invalidumo terminas, nurodytosios tikslinės kompensacijos skiriamos ir mokamos, jeigu šie asmenys pripažįstami nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 ir daugiau procentų darbingumo, ir jiems nustatomas specialusis nuolatinės slaugos arba nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
26 straipsnis. Šalpos pensijų, paskirtų iki 2004 m. balandžio 1 d. už invalidų slaugą namuose, mokėjimas
1. Šalpos pensijų, paskirtų vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui iki 2004 m. balandžio 1 d. galiojusia tvarka už vaikų invalidų arba I grupės invalidų nuo vaikystės, arba tapusių I grupės invalidais iki 18 metų slaugą namuose (toliau šiame straipsnyje – namuose slaugomi invalidai), mokėjimas tęsiamas tol, kol pasibaigia šių šalpos pensijų skyrimo ir mokėjimo terminas, nustatytas šio straipsnio 2 dalyje.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų šalpos pensijų skyrimo ir mokėjimo vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui terminas pasibaigia, kai:
1) namuose slaugomi invalidai įgyja teisę gauti tikslinę kompensaciją slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidoms;
4) namuose slaugomi invalidai toliau namuose neslaugomi, nes jie apgyvendinami ar slaugomi iš valstybės ar (ir) savivaldybės biudžeto visiškai finansuojamose stacionariose globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose. Šiais atvejais šalpos pensijos už nurodytų invalidų buvimo stacionariose globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose laiką nemokamos, o jiems išvykus (juos paėmus) iš nurodytų įstaigų, vėl pradedamos mokėti šio Įstatymo 22 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.
3. Jeigu nepasibaigus šalpos pensijos skyrimo ar mokėjimo terminui vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, kuriam buvo mokama šio straipsnio 1 dalyje nurodyta šalpos pensija, miršta arba jeigu teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas globėju ar rūpintoju asmuo atleidžiamas ar nušalinamas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų, šalpos pensijos mokėjimas tęsiamas kitam likusiam iš tėvų (įtėvių), kitam globėjui ar rūpintojui.
4. Šiame straipsnyje nurodytos šalpos pensijos mokamos nepaisant šių pensijų gavėjų gaunamų jiems patiems priklausančių šalpos pensijų arba šalpos kompensacijų, taip pat nepaisant jų gaunamų pensijų ir (ar) pensijų išmokų (2 straipsnio 7 dalis) bei nepaisant to, ar jų gavėjai yra asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose, taip pat ūkininkai ir jų partneriai, kurių statusą reglamentuoja Ūkininko ūkio įstatymas.
27 straipsnis. Socialinių pensijų mokėjimas
1. Socialinės pensijos mokamos tol, kol pasibaigia šių pensijų skyrimo ir mokėjimo terminas, prireikus taikant atitinkamas šio Įstatymo nuostatas, arba tol, kol asmeniui vietoj šios pensijos paskiriama šalpos ar šalpos našlaičių pensija arba šalpos kompensacija.
2. Socialinės pensijos toliau mokamos nepaisant to, ar jų gavėjai gauna valstybines socialinio draudimo našlių pensijas ir (ar) šalpos pensijas už invalidų slaugą, taip pat nepaisant to, ar jie yra asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose, taip pat ūkininkai ir jų partneriai, kurių statusą reglamentuoja Ūkininko ūkio įstatymas.
28 straipsnis. Slaugos laikotarpių nustatymas
Nustatant asmens teisę gauti šalpos pensiją pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 3 punktą, vaikų invalidų, I ar II grupės invalidų nuo vaikystės arba tapusių I ar II grupės invalidais iki 18 metų, taip pat visiškos negalios invalidų, pripažintų tokiais iki 2005 m. liepos 1 d., slaugos namuose laikas prilyginamas neįgaliųjų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, slaugos namuose laikui.
29 straipsnis. Informacijos ir metodinės paramos teikimas
1. Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys privalo teikti savivaldybės administracijai informaciją, reikalingą šalpos išmokoms skirti ir mokėti. Ši informacija teikiama nemokamai savivaldybės administracijos prašymu Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta tvarka.
2. Savivaldybių administracijos įstatymų nustatyta tvarka užtikrina gautų duomenų (šio straipsnio 1 dalis) konfidencialumą.
3. Savivaldybių administracijos Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka privalo teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai duomenis apie savivaldybių administracijų paskirtas ir mokamas šalpos išmokas.
30 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
Savivaldybės administracija be specialaus asmens prašymo priima sprendimą nuo 2005 m. liepos 1 d. mokėti tikslines kompensacijas slaugos išlaidoms vietoj iki tol visiškos negalios invalidams mokėtų slaugos pašalpų ir tikslinių kompensacijų slaugos išlaidoms bei tikslines kompensacijas priežiūros (pagalbos) išlaidoms vietoj iki tol neįgaliems vaikams ir I ar II grupės invalidams mokėtų tikslinių kompensacijų slaugos išlaidoms. “.
DEVINTASIS SKIRSNIS
VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 4, 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAPILDYMAS
(Žin., 2004, Nr.88-3209)
1 straipsnis. 4 straipsnio papildymas 2 dalimi
Papildyti 4 straipsnį šia 2 dalimi:
„Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija gali priimti sprendimą skirti nuo 2005 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją motinai, pagimdžiusiai ir išauginusiai iki 8 metų bei gerai išauklėjusiai 7 ir daugiau vaikų, jeigu ši motina 2005 m. sausio 1 d. atitiko šios pensijos skyrimo sąlygas ir jeigu komisija gavo savivaldybės arba apskrities viršininko administracijos teikimą su visais būtinais nurodytai pensijai skirti dokumentais ne vėliau kaip iki 2005 m. liepos 1 d. “.
DeŠIMtasis SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
2 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
1. Asmenims, kurie iki 2005 m. liepos 1 d. įgijo teisę gauti valstybines socialinio draudimo invalidumo pensijas ar valstybines šalpos išmokas, tačiau dėl jų paskyrimo kreipėsi per 12 mėnesių nuo nurodytos datos, šios pensijos (išmokos) skiriamos buvusia iki 2005 m. liepos 1 d. tvarka.
2. Asmenims, kuriems vietoj valstybinės socialinio draudimo I invalidumo grupės pensijos arba valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, paskirtos netekus 75-100 procentų darbingumo, sukakus senatvės pensijos amžių skiriama ir mokama valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, iki 2008 m. sausio 1 d. kartu su šia pensija iš valstybės biudžeto lėšų skiriamas ir mokamas 0,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas specialiajam nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiui tenkinti. Šį priedą moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai, jeigu asmuo savivaldybės administracijoje negauna tikslinės kompensacijos priežiūros (pagalbos) išlaidoms pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą. Nuo 2008 m. sausio 1 d. vietoj nurodytojo priedo skiriamos ir mokamos tikslinės kompensacijos priežiūros (pagalbos) išlaidoms pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 14 straipsnio 4 dalį. Nurodytojo priedo specialiajam nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiui tenkinti skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai.