Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO

ĮSTATYMAS

2005 m.                      d. Nr.

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato geriamojo šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio reguliavimo pagrindus bei reglamentuoja vandens tiekėjų ir abonentų santykius. Šio Įstatymo tikslas – užtikrinti vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo ūkio gyvybingumą ir poreikius atitinkančią plėtrą tuo sudarant prielaidas kuo didesniam fizinių ir juridinių asmenų skaičiui priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu bei gauti kokybiškas nuotekų tvarkymo paslaugas.

2 straipsnis. Pagrindinės šiame Įstatyme naudojamos sąvokos

1. Abonentas – juridinis arba fizinis asmuo, sudaręs su vandens tiekėju vandens tiekimo sutartį.

2. Individualus vandens išgavimas – vandens paėmimas iš gamtinių šaltinių nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomais įrenginiais ir naudojimas ne pardavimui, bet savo poreikiams tenkinti.

3. Individualus nuotekų šalinimas – savo nuotekų tvarkymas ir šalinimas į gamtinę aplinką naudojant nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomą infrastruktūrą.

4. Nepertraukiamas vandens tiekimas ir(arba) nuotekų tvarkymas – vandens tiekimas ir(arba) nuotekų tvarkymas, kuris atitinka vandens tiekimo sutarties sąlygas pagal kiekį, slėgį bei reguliarumą.

5. Nuotekos – žmogaus buityje, ūkinėje ar gamybinėje veikloje naudotas arba perteklinis (kritulių, paviršinis, drenažinis ar pan.) vanduo, kurį jo turėtojas nuotekų tvarkymo infrastruktūros pagalba išleidžia arba nori išleisti į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančią nuotekų tvarkymo sistemą.

6. Nuotekų perdavimo riba – vandens tiekimo sutartyje nurodyta vieta nuotekų tvarkymo infrastruktūroje, kurioje abonento išleidžiamos nuotekos perduodamos (pereina atsakomybė už nuotekų tvarkymą) vandens tiekėjui.

7. Nuotekų tvarkymas – nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, apskaitymas, tyrimas ir išleidimas į aplinką bei valymo metu susidariusio dumblo ir kitų atliekų tvarkymas.

8. Nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas – ūkinė – komercinė veikla, susidedanti iš techninių, organizacinių ir ekonominių priemonių, skirtų abonentų nuotekų tvarkymui.

9. Nuotekų tvarkymo infrastruktūra – nuotekų tvarkymui skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vamzdynai, šuliniai, siurblinės, nuotekų valymo įrenginiai ir kiti objektai).

10. Savivaldybės kontroliuojamos įmonės – savivaldybės įmonės, veikiančios pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, ir akcinės bendrovės bei uždarosios akcinės bendrovės, kuriose savivaldybei nuosavybės teise priklauso toks akcijų skaičius, kuris suteikia įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatytą kvalifikuotą balsų daugumą, reikalingą priimti sprendimą bendrovei likviduoti.

11. Viešasis vandens tiekėjas – vandens tiekėjas, turintis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgytą teisę ir pareigą vykdyti viešąjį vandens tiekimą savivaldybės teritorijoje.

12. Regioninis vandens tiekėjas – vandens tiekėjas, kuris yra viešasis vandens tiekėjas daugiau kaip pusės viešojo vandens tiekimo regione esančių savivaldybių teritorijose.

13. Viešojo vandens tiekimo regionai – šio Įstatymo nustatyta tvarka išskirtos teritorijos, apimančios daugiau nei vienos savivaldybės teritoriją, kurių pagrindu, organizuojant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio valdymą bei administruojant valstybės finansinę paramą viešajam vandens tiekimui, įgyvendinami vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio reguliavimo tikslai, nustatyti šio Įstatymo 3 straipsnyje.

14. Vandens tiekėjas – juridinis asmuo, šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs teisę vykdyti vandens tiekimą ir(arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas.

15. Vandens tiekimas – ūkinė – komercinė veikla, susidedanti iš techninių, organizacinių ir ekonominių priemonių, reikalingų geriamojo šalto vandens pristatymui ir pardavimui abonentui.

16. Vandens tiekimo infrastruktūra – vandens išgavimui, geriamojo vandens ruošimui, laikymui, transportavimui, apskaitymui ir tiekimui skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vandens kaptažo įrenginiai, vandens gerinimo įrenginiai, siurblinės, vamzdynai, šuliniai, apskaitos prietaisai ir kiti objektai).

17. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros vystymo planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuris rengiamas visai savivaldybės teritorijai ir kuriame nustatomos viešojo vandens tiekimo teritorijos bei vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptys.

18. Vandens tiekimo sutartis – susitarimas tarp vandens tiekėjo ir abonento dėl vandens ir(arba) nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo – pardavimo, kuriuo vandens tiekėjas įsipareigoja laikydamasis tam tikrų parametrų ir sąlygų tiekti vandenį ir(arba) tvarkyti nuotekas, o abonentas įsipareigoja sumokėti už pateiktą vandenį ir(arba) suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas bei laikytis sutartyje nustatytų vandens vartojimo ir nuotekų išleidimo sąlygų.

19. Vandens tiekimo – vartojimo riba – vandens tiekimo sutartyje nurodyta vieta vandens tiekimo infrastruktūroje, kurioje vandens tiekėjas perduoda geriamąjį vandenį abonentui.

20. Vartotojas – abonentas, kuris yra fizinis asmuo, perkantis vandenį ir(arba) nuotekų tvarkymo paslaugas ne verslo, bet savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti.

21. Viešasis vandens tiekimas – vandens tiekimas ir(arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas pagal viešąją vandens tiekimo sutartį.

22. Viešojo vandens tiekimo teritorijos – šio Įstatymo nustatyta tvarka išskirtos teritorijos, kuriose savivaldybės privalo organizuoti (užtikrinti) viešąjį vandens tiekimą.

23. Viešoji vandens tiekimo sutartis – vandens tiekimo sutartis, kurią viešasis vandens tiekėjas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vienodomis sąlygomis privalo sudaryti su visais besikreipiančiais asmenimis, išskyrus šiame Įstatyme numatytas išimtis.

ANTRASIS SKIRSNIS

VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO REGULIAVIMAS

3 straipsnis. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio reguliavimo tikslai

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio reguliavimo tikslai yra:

1) užtikrinti, kad kuo daugiau asmenų galėtų apsirūpinti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiu geriamuoju vandeniu bei laikantis aplinkos apsaugos reikalavimų tvarkyti nuotekas;

2) užtikrinti, kad visoje šalies teritorijoje viešasis vandens tiekimas būtų vykdomas laikantis nustatytų reikalavimų bei vienodomis arba panašiomis sąlygomis;

3) didinti viešojo vandens tiekimo ūkio efektyvumą, užtikrinant nepertraukiamą ir ilgalaikį vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą visoje šalies teritorijoje;

4) sukurti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų reguliavimo sistemą, kuri užtikrintų optimalias kainas abonentams ir vandens tiekėjų sąnaudų, reikalingų viešajam vandens tiekimui tinkamai vykdyti, padengimą bei įgyvendintų “teršėjas moka” principą;

5) ginti abonentų teisėtus interesus.

4 straipsnis. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo priemonės

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio raidos bei vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo veiklos reguliavimui naudojamos šios priemonės:

1) viešojo vandens tiekimo veiklos licencijavimas;

2) reikalavimų viešajam vandens tiekimui nustatymas;

3) vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių nustatymas;

4) kvalifikacinių reikalavimų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą eksploatuojantiems asmenims nustatymas;

5) valstybės finansinės paramos, skirtos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai, administravimas taip, kad būtų įgyvendinami šio Įstatymo 3 straipsnyje numatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio reguliavimo tikslai;

6) tiekiamo geriamojo vandens kokybės ir nuotekų tvarkymo kontrolė;

7) viešųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainų valstybinis reguliavimas;

8) viešųjų vandens tiekimo sutarčių standartinių sąlygų nustatymas.

5 straipsnis. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo institucijos

Vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka reguliuoja:

1) Vyriausybė;

2) Aplinkos ministerija;

3) Sveikatos apsaugos ministerija;

4) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;

5) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija;

6) savivaldybių institucijos.

6 straipsnis. Vyriausybės kompetencija vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

reguliavimo srityje

Vyriausybė:

1) formuoja ir įgyvendina vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio reguliavimo politiką;

2) tvirtina viešojo vandens tiekimo licencijavimo taisykles;

3) tvirtina viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas;

4) nustato konkursų viešųjų vandens tiekėjų parinkimui organizavimo tvarką;

5) nustato viešojo vandens tiekimo regionus;

6) nustato atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarką;

7) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

7 straipsnis. Aplinkos ministerijos kompetencija vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo reguliavimo srityje

Aplinkos ministerija:

1) vadovaudamasi šiuo ir kitais įstatymais, rengia bei tvirtina teisės aktus, nustatančius aplinkos apsaugos reikalavimus vandens išgavimui ir nuotekų tvarkymui, bei kontroliuoja jų įgyvendinimą;

2) Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka rengia ir tvirtina vandens tiekimo ir nuotekų tvarky聭o耠infrastruktūros vystymo planų rengimo taisykles;

3) nustato žmonių sveikatai ir(arba) aplinkai pavojingų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros elementų sąrašą, kvalifikacinius reikalavimus asmenims, eksploatuojantiems žmonių sveikatai ir(arba) aplinkai pavojingus vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros elementus, bei reikiamą kvalifikaciją liudijančių kvalifikacinių atestatų ir pažymėjimų išdavimo tvarką;

4) nustato viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimus;

5) tvirtina vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisykles;

6) koordinuoja finansinės paramos iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos paramos fondų bei kitų finansavimo šaltinių skyrimą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio plėtrai;

7) koordinuoja savivaldybių veiklą, įgyvendindama vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio reguliavimo tikslus;

8) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.

8 straipsnis. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetencija

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija:

1) nustato viešųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką;

2) tvirtina viešųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas bei kontroliuoja šių kainų taikymą;

3) vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis viešojo vandens tiekimo veiklos licencijavimo taisyklėmis, išduoda licencijas viešajam vandens tiekimui, jas registruoja, sustabdo jų galiojimą ir jas panaikina bei kontroliuoja, kaip viešieji vandens tiekėjai laikosi licencijų sąlygų;

4) nustato kompensacijos viešajam vandens tiekėjui dydį bei jos mokėjimo tvarką, abonentui savo iniciatyva nutraukus sutartį, išskyrus atvejus, kai sutartis nutraukiama dėl viešojo vandens tiekėjo kaltės;

5) nustato poveikio vertinimo tvarką dėl viešojo vandens tiekėjo atsisakymo sudaryti viešąją vandens tiekimo sutartį;

6) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

9 straipsnis. Savivaldybių institucijų kompetencija vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo reguliavimo srityje

Savivaldybių:

1) institucijos organizuoja ir koordinuoja vandens tiekimą bei nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje;

2) tarybos vykdo viešajam vandens tiekimui skirtos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko arba įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas;

3) tarybos tvirtina vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros vystymo planus;

4) institucijos atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

TREČIASIS SKIRSNIS

VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS

10 straipsnis. Viešojo vandens tiekimo teritorijos

Viešosios vandens tiekimo teritorijos nustatomos šio Įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka rengiamuose vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros vystymo planuose. Šias teritorijas sudaro:

1) miestai ir miesteliai, kuriuose gyvena daugiau kaip du tūkstančiai gyventojų;

2) gyvenamosios teritorijos, kuriose yra savivaldybei arba savivaldybės kontroliuojamai įmonei priklausanti naudojimui tinkama vandens tiekimo ir(arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra.

3) gyvenamosios teritorijos ar jų dalys, kuriose gyvenantys gyventojai negali būti aprūpinami arba negali apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu kitais būdais, išskyrus viešąjį vandens tiekimą.

11 straipsnis. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros vystymo planai

1. Savivaldybės teritorijoje vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio plėtra vykdoma vadovaujantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros vystymo planu. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros vystymo planus rengia savivaldybės, vadovaudamosi Teritorijų planavimo įstatymu bei aplinkos ministro nustatytomis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros vystymo planų rengimo taisyklėmis.

2. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros vystymo plane numatomos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros vystymo kryptys, užtikrinančios gyventojų ir kitų subjektų aprūpinimą/apsirūpinimą šio Įstatymo 7 straipsnio 4 punkte nustatytus reikalavimus atitinkančiu vandens tiekimu bei nuotekų tvarkymu.

3. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros vystymo planas peržiūrimas ir reikalui esant tikslinamas ne rečiau kaip kas penkeri metai.

12 straipsnis. Viešasis vandens tiekimas

1. Savivaldybės teritorijoje viešąjį vandens tiekimą vykdo vienas viešasis vandens tiekėjas.

2. Viešasis vandens tiekėjas turi išimtinę teisę ir pareigą, išskyrus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytas išimtis, tiekti vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas visose savivaldybės viešojo vandens tiekimo teritorijose. Viešasis vandens tiekėjas negali užsiimti jokia kita veikla, nesusijusia su viešuoju vandens tiekimu.

3. Vandens tiekėjas turi teisę šiuo Įstatymu nustatyta tvarka tapti viešuoju vandens tiekėju neribotame skaičiuje savivaldybių viename regione, kuris nustatytas pagal šio Įstatymo 6 straipsnio 5 punktą. Vandens tiekėjas, būdamas vienos ar kelių savivaldybių viešuoju vandens tiekėju, turi teisę šiuo Įstatymu nustatyta tvarka tiekti vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas ir kitų savivaldybių teritorijose, kuriose jis netapo viešuoju vandens tiekėju. Vandens tiekėjas, būdamas viešuoju vandens tiekėju bent vienoje savivaldybėje, vandenį tiekia ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas teikia vienodomis sąlygomis visiems savo abonentams, nepriklausomai nuo to, kokios savivaldybės teritorijoje ir(ar) viešojo vandens tiekimo teritorijoje jie yra.

4. Viešojo vandens tiekėjo vykdomas vandens tiekimas bei nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas turi atitikti reikalavimus viešajam vandens tiekimui.

5. Teritorijose, nepriskirtose viešojo vandens tiekimo teritorijoms, viešasis vandens tiekėjas ir kiti vandens tiekėjai veikia konkurencijos sąlygomis.

6. Viešojo vandens tiekimo teritorijose kitas (ne viešasis) vandens tiekėjas gali tiekti vandenį ir(arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas tik tuo atveju, jeigu:

1) naudodamas savivaldybei arba savivaldybės kontroliuojamai įmonei nepriklausančią vandens tiekimo ir(arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, tiekė vandenį ir(arba) teikė nuotekų tvarkymo paslaugas iki viešojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo, ir jo tiekiamas geriamasis vanduo bei vykdomas nuotekų tvarkymas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus;

2) viešasis vandens tiekėjas, pasinaudodamas šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto jam nustatyta teise, tam tikrose teritorijose arba atskiriems objektams atsisako tiekti vandenį ir(arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas.

7. Viešojo vandens tiekimo teritorijoje individualus vandens išgavimas ir(arba) individualus nuotekų šalinimas galimas tik esant bent vienai iš šių sąlygų:

1) individualus vandens išgavimas ir(arba) individualus nuotekų šalinimas buvo taikomas iki viešojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo ir šis individualus vandens išgavimas ir(arba) individualus nuotekų šalinimas atitinka šiuo Įstatymu ir kitais teisės aktais geriamajam vandeniui bei nuotekų tvarkymui nustatytus reikalavimus;

2) viešasis vandens tiekėjas, pasinaudodamas šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto jam nustatyta teise, tam tikrose teritorijose arba atskiriems objektams atsisako tiekti vandenį ir(arba) tvarkyti nuotekas.

13 straipsnis. Viešojo vandens tiekimo organizavimas

1. Viešajam vandens tiekimui vykdyti savivaldybė, vadovaudamasi konkursų viešųjų vandens tiekėjų parinkimui organizavimo tvarka, parenka viešąjį vandens tiekėją. Konkurse turi teisę dalyvauti tik tie juridiniai asmenys, kurie atitinka reikalavimus viešojo vandens tiekimo licencijai gauti. Laimėjęs konkursą juridinis asmuo viešojo vandens tiekimo veiklą gali pradėti vykdyti šio Įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka gavęs licenciją viešajam vandens tiekimui.

2. Vyriausybė, siekdama įgyvendinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio reguliavimo tikslus, aplinkos ministro teikimu, suskirsto visą Lietuvos Respublikos teritoriją į viešojo vandens tiekimo regionus. Viešojo vandens tiekimo regionas gali apimti kelių arba keliolikos savivaldybių teritorijas, tačiau regiono riba negali kirsti savivaldybių teritorijų.

3. Viename viešojo vandens tiekimo regione esančios savivaldybės turi siekti, kad viešojo vandens tiekimo regione šiuo Įstatymu ir kitais teisės aktais nustatyta tvarka būtų parinktas regioninis vandens tiekėjas.

4. Viešojo vandens tiekimo regionai turi būti formuojami taip, kad, juose parinkus regioninius vandens tiekėjus bei jų pagrindu teikiant valstybės finansinę paramą viešajam vandens tiekimui, būtų kuo labiau sumažinti viešojo vandens tiekimo būklės ir kainų skirtumai tarp atskirų savivaldybių bei Lietuvos regionų.

14 straipsnis. Parama vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai

1. Viešajam vandens tiekimui skirtos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai, atitinkančiai šio Įstatymo 3 straipsnyje numatytus vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio reguliavimo tikslus, gali būti skiriama valstybės finansinė parama. Skiriant finansinę paramą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai, pirmiausia turi būti užtikrinama, kad visoje šalies teritorijoje viešasis vandens tiekimas būtų vykdomas laikantis nustatytų reikalavimų.

2. Valstybės finansinė parama vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai planuojama viešojo vandens tiekimo regionų principu.

15 straipsnis. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra

1. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimas ir priežiūra atliekami vadovaujantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėmis ir kituose teisės aktuose nustatytais reikalavimais.

2. Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės

kontroliuojamai įmonei. Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims, savivaldybės iniciatyva turi būti išperkama savivaldybės nuosavybėn savivaldybės tarybos nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka. Jei susitarti nepavyksta, viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra paimama visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka.

3. Savivaldybė ar savivaldybės kontroliuojama įmonė turi sudaryti sąlygas viešajam vandens tiekėjui naudotis savivaldybei ar savivaldybės kontroliuojamai įmonei nuosavybės teise priklausančia viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra. Viešajam vandens tiekėjui, kuris yra savivaldybės įmonė, savivaldybei nuosavybės teise priklausanti viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra perduodama patikėjimo teise. Kitų teisinių formų viešiesiems vandens tiekėjams savivaldybei nuosavybės teise priklausanti viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra išnuomojama ne konkurso būdu savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Savivaldybės kontroliuojamai įmonei nuosavybės teise priklausanti viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra viešajam vandens tiekėjui išnuomojama tarpusavio susitarimu.

4. Viešasis vandens tiekėjas vertina viešojo vandens tiekimo teritorijoje esančios, bet ne jo valdomos ir kito vandens tiekėjo nenaudojamos vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų reikalingumą ir tinkamumą viešajam vandens tiekimui ir, esant poreikiui, turi kreiptis į savivaldybę dėl šių objektų išpirkimo pagal šio straipsnio 2 dalį.

5. Naujų viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jei užsakovas yra ne viešasis vandens tiekėjas ar savivaldybė, galima esant trišalei sutarčiai tarp savivaldybės, viešojo vandens tiekėjo ir užsakovo (objekto statytojo). Šioje sutartyje turi būti numatyta viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos bei nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei ar savivaldybės kontroliuojamai įmonei, jei ši yra viešasis vandens tiekėjas, terminai ir tvarka, kiek tai nenumatyta savivaldybės tarybos nustatytoje vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkoje.

6. Jeigu viešojo vandens tiekimo sutarčiai su juridiniu asmeniu sudaryti viešasis vandens tiekėjas turi organizuoti naujos viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros statybą, jos prijungimo prie viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros darbai atliekami pagal to juridinio asmens ir viešojo vandens tiekėjo sutartį, kurią sudaryti yra privaloma ir kurioje turi būti numatyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyto dydžio prisijungimo įmokos sumokėjimo tvarka ir terminai.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VANDENS TIEKĖJŲ LICENCIJAVIMAS.

KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI

16 straipsnis. Viešojo vandens tiekimo licencijavimas

1. Viešąjį vandens tiekimą galima vykdyti turint licenciją viešajam vandens tiekimui, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį. Kitoks (ne viešasis) vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas bei individualus vandens išgavimas ir individualus nuotekų šalinimas nelicencijuojamas.

2. Juridinis asmuo, siekiantis gauti licenciją viešajam vandens tiekimui, licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka pateikia nustatytos formos prašymą bei kitus licencijavimo taisyklėse nurodytus dokumentus.

3. Juridinis asmuo, siekiantis vykdyti viešąjį vandens tiekimą, privalo:

1) turėti atitinkamus padalinius (specialistus), kurie galėtų organizuoti ir vykdyti vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą pagal nustatytus reikalavimus, arba privalo sudaryti sutartį su kita įmone, kuri turi nurodytus padalinius (specialistus) ir sutinka vykdyti vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą pagal nustatytus reikalavimus;

2) turėti reikiamus įrengimus ir priemones, būtinus vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui vykdyti;

3) būti laimėjusiu konkursą viešajam vandens tiekimui;

4) atitikti kitus licencijavimo taisyklėse viešajam vandens tiekėjui nustatytus reikalavimus.

4. Licencija viešajam vandens tiekimui neišduodama, jeigu:

1) juridinis asmuo neatitinka nustatytų reikalavimų;

2) pateikiami ne visi pagal šio straipsnio 2 dalį reikalingi dokumentai;

3) pateikti dokumentai užpildyti neteisingai ar neatitinka kitų jiems nustatytų reikalavimų;

4) pateiktuose dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys.

5. Licencijas išduodanti institucija priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimą:

1) paties asmens prašymu;

2) kai paaiškėja, kad viešasis vandens tiekėjas licencijas išduodančiai institucijai pateikė neteisingus ar suklastotus dokumentus;

3) kai nustatoma, kad viešasis vandens tiekėjas nesilaiko šio Įstatymo, licencijavimo taisyklių bei kitų teisės aktų nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų;

4) kai viešasis vandens tiekėjas vykdo veiklą, nesusijusią su vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu;

5) viešajam vandens tiekėjui įgijus likviduojamo ar reorganizuojamo juridinio asmens teisinį statusą.

6. Jeigu viešajam vandens tiekimui licencija panaikinama, viešasis vandens tiekimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 17 straipsnio 1 punktą, iki bus parinktas viešasis vandens tiekėjas šio Įstatymo nustatyta tvarka.

17 straipsnis. Kvalifikaciniai reikalavimai

1. Viešųjų vandens tiekėjų darbuotojai, atsakingi už žmonių sveikatai ir(arba) aplinkai pavojingų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros elementų eksploatavimą, privalo turėti nustatytus reikalavimus atitinkančią kvalifikaciją ir ją patvirtinantį kvalifikacinį atestatą.

2. Žmonių sveikatai ir(arba) aplinkai pavojingų individualaus vandens išgavimo ir(arba) individualaus nuotekų tvarkymo infrastruktūros elementų savininkai arba jų paskirti asmenys, atsakingi už žmonių sveikatai ir(arba) aplinkai pavojingų individualaus vandens išgavimo ir(arba) individualaus nuotekų šalinimo infrastruktūros elementų eksploatavimą, privalo turėti nustatytus reikalavimus atitinkančią kvalifikaciją ir ją patvirtinantį kvalifikacinį pažymėjimą.

PENKTASIS SKIRSNIS

viešosios VANDENS TIEKIMO SUTARTYS

18 straipsnis. Viešosios vandens tiekimo sutarties sudarymas ir nutraukimas

1. Viešoji vandens tiekimo sutartis sudaroma ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Geriamojo vandens įstatymu, šiuo Įstatymu ir viešosios vandens tiekimo sutarties standartinėmis sąlygomis. Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinės sąlygos yra privalomos abiem šalims, tačiau viešojoje vandens tiekimo sutartyje gali būti nustatomos ir abiem pusėms priimtinos bei teisės aktų nuostatoms neprieštaraujančios individualiai šalių aptartos sąlygos.

2. Fizinis ar juridinis asmuo, pageidaujantis sudaryti viešąją vandens tiekimo sutartį, pateikia viešajam vandens tiekėjui prašymą raštu.

3. Kai viešasis vandens tiekėjas įgyja teisę ir pareigą vykdyti viešąjį vandens tiekimą teritorijose, kuriose vandens tiekimas buvo vykdomas ir(arba) nuotekų tvarkymo paslaugas teikė kiti vandens tiekėjai, jis, nenutraukdamas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, aplinkos ministro nustatytais terminais sudaro (privalo pateikti pasiūlymą sudaryti) viešąsias vandens tiekimo sutartis su buvusio vandens tiekėjo abonentais. Iki viešųjų vandens tiekimo sutarčių sudarymo arba aplinkos ministro nustatytuose reikalavimuose viešajam vandens tiekimui nustatyto termino viešųjų vandens tiekimo sutarčių sudarymui pabaigos vandens tiekimas vykdomas ir(arba) nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos pagal buvusio vandens tiekėjo su abonentais sudarytų sutarčių sąlygas.

4. Abonentas, kuris yra juridinis asmuo, savo iniciatyva nutraukdamas viešąją vandens tiekimo sutartį, išskyrus atvejus, kai sutartis nutraukiama dėl viešojo vandens tiekėjo kaltės, turi kompensuoti viešajam vandens tiekėjui viešosios sutarties vykdymui viešojo vandens tiekėjo pastatytos infrastruktūros statybos išlaidas, įvertinus liekamąją vertę.

19 straipsnis. Atsisakymas sudaryti viešąją vandens tiekimo sutartį

1. Viešasis vandens tiekėjas gali priimti sprendimą atsisakyti sudaryti viešąją vandens tiekimo sutartį, esant bent vienai iš šių aplinkybių:

1) asmuo, kuris kreipėsi dėl viešosios vandens tiekimo sutarties sudarymo, nesutinka jos sudaryti pagal viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas;

2) viešasis vandens tiekimas pagal viešąją vandens tiekimo sutartį iš esmės apsunkintų viešojo vandens tiekėjo ekonominę būklę arba labai padidintų vandens ir(arba) nuotekų tvarkymo savikainą. Poveikio viešajam vandens tiekėjui kriterijai, kuriems esant galima priimti sprendimą atsisakyti sudaryti viešąją vandens tiekimo sutartį, nustatomi poveikio vertinimo tvarkoje dėl viešojo vandens tiekėjo atsisakymo sudaryti viešąją vandens tiekimo sutartį;

3) asmuo kreipėsi dėl viešojo vandens tiekimo vietovėje, kuri nepatenka į viešojo vandens tiekimo teritoriją.

2. Asmenys, gavę viešojo vandens tiekėjo sprendimą atsisakyti sudaryti viešąją vandens tiekimo sutartį, gali tokį sprendimą ginčyti šio Įstatymo 24 straipsnio nustatyta tvarka.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KAINODARA

20 straipsnis. Kainų nustatymas

1. Vandens teikėjas, būdamas viešuoju vandens tiekėju bent vienoje savivaldybėje, visiems tos pačios kategorijos abonentams tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas vienodomis kainomis.

2. Viešasis vandens teikėjas sąnaudas ir pajamas planuoja pagal įmonės veiklos ir plėtros planus, kuriuos privalo suderinti su savivaldybėmis. Veiklos ir plėtros planai rengiami ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui.

3. Viešųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, susijusiomis su viešojo vandens tiekimo veikla. Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį viešajam vandens tiekimui skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir plėtrą bei sudaryti abonentams priimtinas sąlygas naudotis viešuoju vandens tiekimu, taip pat mažinti aplinkos taršą ir racionaliai naudoti vandens išteklius.

4. Viešųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo bei “teršėjas moka” principais. Kainos gali būti diferencijuojamos atskiroms abonentų kategorijoms, atsižvelgiant į vartojamo vandens ir išleidžiamų nuotekų kiekį bei kitus kriterijus, susijusius su būtinosiomis sąnaudomis, reikalingomis vandeniui patiekti ir(arba) nuotekų tvarkymo paslaugas teikti tam tikros kategorijos abonentams. Nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi priklausyti nuo abonento išleidžiamų teršalų kiekio ir taršos pobūdžio.

5. Viešasis vandens tiekėjas, vadovaudamasis tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, apskaičiuoja geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir, suderinęs su savivaldybės taryba, teikia tvirtinti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi būti skaičiuojamos pagal sąnaudas atskiroms vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos dalims, kurias nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos (kainų dinamika) nustatomos ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Kartu su kainų skaičiavimais vandens tiekėjas privalo pateikti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai įmonės veiklos ir plėtros planus, sudarytus ne trumpesniam kaip kainų galiojimo laikotarpiui. Tvirtindama kainas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą. Tuo atveju, kai veiklos ir plėtros planai nevykdomi arba keičiami, vandens tiekėjas privalo apie tai informuoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, kuri priima sprendimą dėl kainų keitimo poreikio.

6. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija viešųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas skelbia viešai. Kainos įsigalioja ne anksčiau kaip po 30 dienų po jų paskelbimo ir taikomos nuo mėnesio pirmos dienos.

7. Laikinai sustabdžius geriamojo vandens tiekimą abonento prašymu, viešieji vandens tiekėjai gali reikalauti sumokėti už atjungimą/prijungimą. Atjungimo/prijungimo kainas, suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustato viešasis vandens tiekėjas.

8. Viešieji vandens tiekėjai, teikiantys paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas, jų kainas privalo suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.

21 straipsnis. Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų

tvarkymo paslaugas tvarka

Abonentai už viešojo vandens tiekėjo patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaito pagal ties vandens tiekimo – vartojimo riba vandens tiekėjo įrengtų vandens skaitiklių rodmenis. Šiuo atveju vandens tiekėjo priimtų tvarkyti nuotekų kiekis prilyginamas patiekto vandens kiekiui. Viešasis vandens tiekėjas turi teisę ties nuotekų perdavimo riba įrengti nuotekų skaitiklį ir už nuotekų tvarkymo paslaugas reikalauti atsiskaityti pagal jo rodmenis. Abonentas (juridinis asmuo), už viešojo vandens tiekėjo suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas pageidaujantis atsiskaityti pagal faktiškai išleidžiamą nuotekų kiekį, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka savo lėšomis ties nuotekų perdavimo riba įrengti nuotekų skaitiklį ir už nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaityti pagal jo rodmenis. Atsiskaitymo už viešojo vandens tiekėjo patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas sąlygos detalizuojamos atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

INFORMACIJOS APIE VANDENS TIEKIMĄ IR NUOTEKŲ TVARKYMĄ VALDYMAS

22 straipsnis. Informacija apie viešuosius vandens tiekėjus

Informacija apie viešuosius vandens tiekėjus, jų metinė veiklos ataskaita rengiama ir skelbiama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka.

23 straipsnis. Visuomenės informavimas apie tiekiamą geriamąjį vandenį

1. Tiekiamo geriamojo vandens kokybės kontrolės rezultatai kasmet viešai skelbiami Geriamojo vandens įstatymo nustatyta tvarka.

2. Vandens tiekėjai aplinkos ministro nustatyta tvarka privalo teikti abonentams informaciją apie tiekiamo geriamojo vandens kokybę, jos pablogėjimą, avarijas, planuojamus vandens tiekimo pertrūkius ir kitus pokyčius, galinčius turėti įtakos abonentams.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

GINČŲ NAGRINĖJIMAS. ATSAKOMYBĖ

24 straipsnis. Ginčų (skundų) nagrinėjimas

1. Ginčai vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje sprendžiami vandens tiekėjo ir abonento tarpusavio susitarimu arba kita įstatymų numatyta tvarka.

2. Ginčai tarp viešųjų vandens tiekėjų ir vartotojų dėl viešojo vandens tiekėjo atsisakymo sudaryti viešąją vandens tiekimo sutartį bei dėl viešojo vandens tiekimo sutarties sąlygų pažeidimo gali būti nagrinėjami išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju ginčus nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

25 straipsnis. Atsakomybė

Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

DEVINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

Šio Įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS