Projektas
Asmenų, represuotų
už pasipriešinimą okupaciniams režimams,
teisių atkūrimo 1, 2, 3, 4, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir ĮSTATYMO
PAPILDYMO 7, 8 STRAIPSNIAIS
įstatymas
2005 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1990, Nr.14-386; 1995, Nr.85-1915, Nr.94-2086;
1996, Nr.67-1603, Nr.119-2773; 1998, Nr. 28-729)
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį, straipsnį papildyti 3 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
“1 straipsnis. Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, paskelbimas nekaltais Lietuvos Respublikai ir jų pilietinių teisių atkūrimas
1. Paskelbti, kad Lietuvos gyventojai, kurie už pasipriešinimą agresijai ir okupaciniams režimams tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų buvo represinių organų nuteisti arba įkalinti neteismine tvarka, arba kitaip buvo apribota jų laisvė pagal RTFSR baudžiamąjį kodeksą (1926 m.), kitų TSRS respublikų baudžiamuosius įstatymus, taip pat kitus TSRS, RTFSR bei kitų buvusių sovietinių respublikų norminius aktus, hitlerinės Vokietijos baudžiamuosius nuostatus arba vietos įstatymus (1941-1944 m.), taip pat ištremti iš Lietuvos 1940-1953 metais bei nuteisti pagal buvusios Lietuvos TSR baudžiamojo kodekso 62, 63, 66-68, 70, 73, 79-82, 88, 89, 199(1), 210, 211, o po 1990 m. kovo 11 d. nuteisti pagal 259, 260, 261, 263 ir atitinkamus buvusių TSRS respublikų baudžiamųjų kodeksų straipsnius, yra nekalti Lietuvos Respublikai ir atkuriamos visos jų pilietinės teisės.
2. Lietuvos Respublikos Seimas pasipriešinimo dalyvių kovą vertina kaip tautos teisės į savigyną pasireiškimą. Ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai skelbiami Lietuvos kariais savanoriais ir pripažįstami jų kariniai laipsniai bei apdovanojimai.
3. Už pasipriešinimą agresijai ir okupaciniams režimams nuteisti arba įkalinti neteismine tvarka pagal šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalį Lietuvos gyventojai pripažįstami nekaltais Lietuvos Respublikai ir visos jų pilietinės teisės atkuriamos ir tuo atveju, kai jie ėjo tarnybines pareigas arba dirbo okupacinės valdžios institucijoje, jeigu pareigų ėjimo ar darbo metu nėra nusikaltę Lietuvos gyventojams.“
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. 1 straipsnio nuostatos netaikymas
3 straipsnis. 3 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
“1. Šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems asmenims pažymėjimus apie jų nuteisimo, įkalinimo, ištrėmimo ar kitokio laisvės apribojimo laiką pagal šių asmenų, jų šeimos narių, artimųjų giminaičių arba asociacijų rašytinius pareiškimus išduoda:
2) Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau - Generalinė prokuratūra) - neteismine tvarka represuotiems asmenims;
4) asmenims, kurie buvo represuoti teisminių institucijų ar neteismine tvarka arba buvo ištremti ir po to jiems buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė, pažymėjimus apie tokį apribojimą išduoda atitinkamai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Generalinė prokuratūra ir Vidaus reikalų ministerija.”
4 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
“4 straipsnis. Prašymų išduoti pažymėjimus nagrinėjimo tvarka
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Generalinės prokuratūros ar Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai gautus pareiškimus turi išnagrinėti per tris mėnesius, o tuo atveju, kai yra atliekamas tyrimas – per penkis mėnesius nuo jų gavimo dienos.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigūnas, jei yra abejonių, gautą pareiškimą pateikia Generalinei prokuratūrai tyrimui atlikti. Tyrimas atliekamas vadovaujantis baudžiamojo proceso pagrindiniais principais ir taisyklėmis, taikant Baudžiamojo proceso kodekse numatytus proceso veiksmus (represuoto asmens, liudytojų, nukentėjusių asmenų apklausa, rašytinių dokumentų tyrimas ir kt.). Tyrimo metu savo išvadą Generalinei prokuratūrai turi pateikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Šis tyrimas turi būti baigtas per du mėnesius. Išimtiniais atvejais tyrimo terminą Generalinis prokuroras arba jo pavaduotojas gali pratęsti. Generalinio prokuroro arba jo pavaduotojo sprendimas pratęsti tyrimo terminą gali būti apskųstas apylinkės teismui.
3. Atlikusi tyrimą, Generalinė prokuratūra savo išvadą, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvadą bei kitą medžiagą pateikia institucijai, kurios pareigūnas nagrinėja pareiškimą.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Generalinės prokuratūros ar Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas, išnagrinėjęs pareiškimą ir kitą turimą medžiagą išduoda pažymėjimą arba atsisako jį išduoti. Jeigu išduoti pažymėjimą atsisakoma, dėl to surašomas motyvuotas sprendimas. Šio sprendimo nuorašas yra siunčiamas pareiškėjui.
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Generalinės prokuratūros ar Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų sprendimą išduoti pažymėjimą ar sprendimą atsisakyti jį išduoti suinteresuotas asmuo per du mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti atitinkamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, generaliniam prokurorui arba vidaus reikalų ministrui.
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, generalinio prokuroro ar vidaus reikalų ministro sprendimą atsisakyti išduoti pažymėjimą suinteresuotas asmuo per du mėnesius nuo šio sprendimo gavimo dienos turi teisę apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Toks skundas nagrinėjamas šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka.
7. Praleistas šio straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytas skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas atitinkamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko arba jo paskirto teisėjo nutartimi, generalinio prokuroro nutarimu ar vidaus reikalų ministro įsakymu dėl priežasčių, kurias šie pareigūnai pripažįsta svarbiomis.
6 straipsnis. 6 straipsnio 1 ir 8 dalių pakeitimas
1. Šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje numatytu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas per keturiolika dienų nuo teikimo ar skundo gavimo sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją, kuri nagrinėja teikimą ar skundą dėl sprendimų išduoti pažymėjimus arba atsisakymo juos išduoti pagrįstumo.
2. Pakeisti šio straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
“8. Teisėjų kolegijos nutartis, jei yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, generalinio prokuroro ar vidaus reikalų ministro teikimas arba suinteresuoto asmens skundas, taip pat jei iškyla abejonių dėl nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu gali būti kartu su medžiaga perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijai. Išnagrinėjusi byloje surinktą ir papildomai pateiktą medžiagą, ši kolegija gali priimti sprendimą panaikinti ar pakeisti nutartį arba atmesti teikimą.”
7 straipsnis. Įstatymo papildymas 7 straipsniu
Papildyti Įstatymą 7 straipsniu:
„7 straipsnis. Proceso atnaujinimas
1. Procesas byloje dėl teisių atkūrimo gali būti atnaujintas šiais pagrindais:
b) kai pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį gautas pareiškimas nebuvo pateiktas Generalinei prokuratūrai tyrimui atlikti, jei pagal pareiškimo aplinkybes toks tyrimas buvo reikalingas;
2. Pareiškimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl proceso atnaujinimo gali paduoti generalinis prokuroras, vidaus reikalų ministras, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, suinteresuotas asmuo, jo šeimos narys, artimas giminaitis arba asociacija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas šiuo klausimu teisėjų kolegijai turi teisę paduoti teikimą.
3. Bylos atnaujinimo klausimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko arba šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sudaryta trijų teisėjų kolegija turi išnagrinėti per vieną mėnesį nuo pareiškimo ar teikimo gavimo dienos vadovaudamasi pagrindiniais baudžiamojo proceso principais. Svarstydama bylos proceso atnaujinimo klausimą, trijų teisėjų kolegija turi teisę bylą perduoti Generalinei prokuratūrai tyrimui atlikti. Generalinė prokuratūra tyrimą atlieka vadovaudamasi šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytomis taisyklėmis ir terminais.
4. Atnaujinus bylą, taip pat gavus Generalinės prokuratūros išvadą, kai byla buvo perduota tyrimui atlikti, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas bylą perduoda nagrinėti:
1) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijai, jeigu byloje sprendimą priėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Generalinės prokuratūros ar Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas;
2) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijai, jeigu byloje sprendimą pagal šio įstatymo 6 straipsnio nuostatas priėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija;
5. Teismo posėdis vyksta pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse numatytas taisykles ir terminus.
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų ar septynių teisėjų kolegija arba šio skyriaus plenarinė sesija priima vieną iš šių nutarčių:
2) panaikinti ankstesnę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų arba septynių teisėjų kolegijos nutartį ir priimti naują nutartį;
3) pripažinti netekusiu galios šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų institucijų pareigūnų sprendimą ir priimti nutartį įpareigoti atitinkamą instituciją išduoti pažymėjimą;
8 straipsnis. Įstatymo papildymas 8 straipsniu
Papildyti Įstatymą nauju 8 straipsniu:
“8 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
1. Įsigaliojus šiam įstatymui, dėl įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu besikreipiančių asmenų bylos procesas nėra atnaujinamas, o įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, jų šeimos nariai, artimieji giminaičiai arba asociacija su rašytiniais pareiškimais kreipiasi pagal šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytas taisykles. Dėl asmenų, kurių teisių atkūrimo klausimas jau buvo spręstas, bylos procesas neatnaujinamas ir jų pareiškimai nagrinėjami įprasta tvarka.
2. Priėmus naują sprendimą pripažinti asmenį nekaltu Lietuvos Respublikai, atkurti visas jo pilietines teises ir išduoti atitinkamą pažymėjimą, ankstesnis sprendimas netenka galios. Priėmus naują sprendimą neatkurti visų asmens pilietinių teisių ir neišduoti pažymėjimo, lieka galioti ankstesnis sprendimas neatkurti visų asmens pilietinių teisių ir neišduoti pažymėjimo.“