Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KATALIKŲ BAŽNYČIOS NUOSAVYBĖS TEISĖS Į KILNOJAMĄSIAS KULTŪROS VERTYBES ATKŪRIMO
ĮSTATYMAS
2004 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje 13 straipsnio 4 dalį ir atsižvelgiant į Lietuvos Vyskupų Konferencijos ir Lietuvos Respublikos įgaliotos institucijos sudarytos dvišalės nuolatinės komisijos susitarimą dėl Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje 13 straipsnio 4 dalies įgyvendinimo, reglamentuoja Katalikų Bažnyčios nuosavybės teisės į kilnojamąsias kultūros vertybes, kurios nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d. buvo nacionalizuotos ar kitaip nusavintos, atkūrimo tvarką ir sąlygas.
2 straipsnis. Nuosavybės teisės į kilnojamąsias kultūros vertybes atkūrimas
1. Katalikų Bažnyčia turi teisę atkurti nuosavybės teisę į valstybinėse saugyklose saugomas kilnojamąsias kultūros vertybes, kurios buvo nacionalizuotos ar kitaip nusavintos iš Katalikų Bažnyčios be jos valios.
3 straipsnis. Prašymų dėl nuosavybės teisės į kilnojamąsias kultūros vertybes atkūrimo pateikimo tvarka
Katalikų Bažnyčia prašymus dėl nuosavybės teisės į kilnojamąsias kultūros vertybes atkūrimo pateikia Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai (toliau Kultūros ministerija). Kultūros ministerija gautus prašymus perduoda nagrinėti Lietuvos Vyskupų Konferencijos ir Lietuvos Respublikos įgaliotos institucijos sudarytai dvišalei nuolatinei komisijai, kuri pateikia išvadas Lietuvos Respublikos kultūros ministrui (toliau kultūros ministras).
4 straipsnis. Prašymų dėl nuosavybės teisės į kilnojamąsias kultūros vertybes atkūrimo turinys
Prašyme dėl nuosavybės teisės į kilnojamąsias kultūros vertybes atkūrimo nurodomas Katalikų Bažnyčiai priklausančios religinės bendrijos pavadinimas, jos buveinė, kilnojamoji kultūros vertybė, vertybės saugojimo vieta arba dabartinis jos valdytojas, nuosavybės teisę patvirtinantys įrodymai, aplinkybės, patvirtinančios, jog vertybė iki nacionalizavimo ar nusavinimo priklausė Katalikų Bažnyčiai. Taip pat, jei yra žinoma, nurodoma nuosavybės praradimo priežastis ir laikas.
5 straipsnis. Nuosavybės teisę patvirtinantys įrodymai
1. Nuosavybės teisę patvirtinančiais įrodymais gali būti turto nacionalizacijos aktai, kilnojamųjų kultūros vertybių perleidimo sutartys, teismų sprendimai, valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, moksliniuose ir specializuotuose leidiniuose pateikta informacija, kuri pridedama prie prašymo bei liudytojų parodymai, kiti įrodymai.
6 straipsnis. Sprendimų dėl nuosavybės teisės atkūrimo priėmimas
1. Sprendimus dėl Katalikų Bažnyčios nuosavybės teisės į kilnojamąsias kultūros vertybes atkūrimo priima kultūros ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos Vyskupų Konferencijos ir Lietuvos Respublikos įgaliotos institucijos sudarytos dvišalės nuolatinės komisijos pateiktas išvadas.
7 straipsnis. Sprendimų dėl nuosavybės teisės atkūrimo apskundimo tvarka
8 straipsnis. Kilnojamųjų kultūros vertybių perdavimas Katalikų Bažnyčios nuosavybėn
Priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo, kilnojamosios kultūros vertybės grąžinamos Katalikų Bažnyčiai pagal perdavimo – priėmimo aktą, kurį pasirašo Lietuvos Vyskupų Konferencijos ir kultūros ministro įgalioti atstovai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo. Kilnojamosios kultūros vertybės, priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo, perduodamos teisės aktų nustatyta tvarka.
9 straipsnis. Kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga ir prieinamumas visuomenei