Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
Dėl seimo nutarimo „dėl nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ PAKEITIMO
2004 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 2002, Nr. 56-2233)
1 straipsnis.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo
2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (Lietuvos Respublikos Seimo
2004 m. d. nutarimo Nr. redakcija)
NACIONALINIO SAUGUMO STRATEGIJA
1. Bendrosios nuostatos
1.1. Nacionalinio saugumo strategijos tikslas – numatyti valstybės plėtros viziją, nustatyti nacionalinius interesus ir jų įgyvendinimo priemones. Nacionalinio saugumo strategija nustato pagrindinius nacionalinio saugumo politikos tikslus ir priemones politinėje, diplomatinėje, gynybinėje, ekonominėje ir kitose srityse.
1.2. Lietuvos Respublika įgyvendina šią Nacionalinio saugumo strategiją kaip ilgalaikių politinių nuostatų ir priemonių sistemą, leidžiančią užtikrinti valstybės suverenitetą, teritorinį vientisumą, demokratinę konstitucinę santvarką, žmogaus ir piliečio teises bei laisves, saugią asmens aplinką atsirandant saugumo iššūkiams, gausėjant pavojų, kylant grėsmėms, krizinėms situacijoms ir ginkluotiems konfliktams.
1.3. Lietuvos Respublika suvokia savo saugumą kaip suvereniteto ir teritorijos vientisumo išsaugojimą, vidaus saugumo ir tvarkos, demokratinių pagrindų, ūkio subjektų ir gyventojų ekonominio saugumo užtikrinimą ir valstybės gamtinės aplinkos apsaugą.
1.4. Tapusi Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (toliau vadinama NATO) bei Europos Sąjungos nare, Lietuvos Respublika savo nacionalinį saugumą suvokia kaip sudedamąją šių organizacijų saugumo politikos dalį ir remiasi NATO strateginės koncepcijos, Europos Saugumo strategijos, kitų NATO ir Europos Sąjungos strateginių dokumentų nuostatomis, juose išdėstyta grėsmių analize, strateginiais tikslais ir veiklos priemonėmis.
1.5. Lietuvos Respublika, formuodama ir įgyvendindama savo nacionalinę saugumo politiką, laikosi visuotinai pripažintų tarptautinės teisės principų, dalyvauja kuriant teise ir teisingumu pagrįstą tarptautinę tvarką.
1.6. Nacionalinio saugumo strategija nustato pagrindinius atskirų valstybės veiklos sričių strategijų ir doktrinų tikslus. Šios strategijos ir doktrinos yra tiesiogiai grindžiamos Nacionalinio saugumo strategijos nuostatomis, esant reikalui, jos yra iš naujo peržiūrimos kiekvieną kartą atnaujinant Nacionalinio saugumo strategiją.
1.7. Lietuvos Respublikos saugumo politiką iki Nacionalinio saugumo strategijos peržiūros lemia šie einamojo laikotarpio saugumo aplinkai būdingi veiksniai:
1.7.1. Lietuvos Respublikos narystė NATO ir Europos Sąjungoje ir procesai, vykstantys šiose tarptautinėse organizacijose;
1.7.2. procesai, vykstantys Nepriklausomų Valstybių Sandraugos valstybėse ir ypač – tiesiogiai su Lietuvos Respublika besiribojančiose Sandraugos valstybėse;
2. pagrindinės NACIONALINIO Saugumo politikos prielaidos
2.1. Šiuo metu Lietuvos Respublikos padėtis tarptautinio saugumo sistemoje yra geriausia nuo nepriklausomybės atkūrimo. Pripažinta ir gerbiama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė, stabiliai auga valstybės ekonomika, palaikomi draugiški santykiai ir vykdomas praktinis bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis, tautinės mažumos yra sėkmingai integruotos į Lietuvos visuomenę, sukaupta demokratijos institucijų funkcionavimo patirtis, efektyviai įgyvendinta demokratinė civilinė kariuomenės kontrolė, tęsiama integracija į euroatlantines ir kitas tarptautines institucijas.
2.2. Šiuo metu dauguma tradicinių ir naujų iššūkių Lietuvos Respublikos saugumui yra transnacionalinio pobūdžio. Politinės, karinės, ekonominės ar kitokios krizės atitinkamų valstybių viduje įtakoja kitas valstybes. Lietuvos Respublika, atsižvelgdama į tai, kad tarptautinis saugumas yra nedalomas, savo saugumą siekia užtikrinti kaip platesnės regioninės, europinės ir globalinės valstybių bendrijos saugumo neatskiriamą sudedamąją dalį. Lietuvos Respublika pagal turimus išteklius kartu su tarptautiniais partneriais dalyvauja užtikrinant saugumą ir stabilumą kituose Europos regionuose, be to, yra pasirengusi prireikus remtis sąjungininkių ir tarptautinių partnerių pagalba, jei kiltų krizinė situacija Lietuvoje. Todėl Lietuvos Respublika susisiejo politiniais, kariniais ir ekonominiais sąjungininkių tarpusavio įsipareigojimais su tomis valstybėmis, kurios remiasi tomis pačiomis politinėmis, socialinėmis, kultūrinėmis ir moralinėmis vertybėmis, ir tuo pačiu metu aktyviai bendradarbiauja su visomis kaimyninėmis valstybėmis, siekdama stabilios demokratijos, pilietinės visuomenės ir laisvosios rinkos ekonomikos plėtros funkcionavimo. Tokiomis vertybėmis pagrįsta narystė tarptautinėse institucijose yra esminė Nacionalinio saugumo strategijos dalis. Svarbiausią vietą tarp tokių institucijų užima NATO ir Europos Sąjunga.
2.3. Lietuvos Respublika šiuo metu nemato tiesioginės karinės grėsmės nacionaliniam saugumui, todėl nė vienos valstybės nelaiko priešu. Lietuvos Respublikos saugumo politika yra atvira, skaidri ir nekonfrontacinė. Ji gina Lietuvos valstybės ir jos piliečių teisėtus interesus.
2.4. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo požiūriu globalizacija vertintina kaip objektyvus procesas, neišvengiamai atsirandantis dėl žmonijos mokslinės, techninės, ekonominės ir kitokios civilizacijos pažangos, su tuo susijusio įvairių valstybių ir regionų tarpusavio priklausomybės stiprėjimo ir nuo to priklausančių tarptautinės ekonominės, politinės ir kultūrinės integracijos procesų. Pagrindinis globalizacijos padarinys saugumo srityje – pasaulio saugumą ir stabilumą sąlygojančių veiksnių internacionalizavimas. Matydama savo saugumo ateitį kaip saugios Europos ir saugaus pasaulio ateities dalį, Lietuvos Respublika atsiveria globalizacijos procesams.
Globalizacija nereiškia nacionalinio savitumo automatinio ir visiško niveliavimo. Priešingai, ji suteikia galimybę praturtinti Lietuvos nacionalinę kultūrą, civilizaciją ir visuomeninę politinę praktiką vertingiausiais pasaulio atitinkamų sričių laimėjimais ir, atvirkščiai, didžiausi Lietuvos Respublikos laimėjimai gali tapti integralia pasaulio kultūros ir civilizacijos paveldo dalimi.
3. Lietuvos Respublikos NACIONALINIO saugumo interesai
3.1. Gyvybiniai interesai. Lietuvos Respublikos saugumas grindžiamas nacionalinių interesų apsauga. Gyvybiniams interesams apsaugoti naudojamos visos teisėtos priemonės. Pagrindinė nacionalinio saugumo nuostata yra ta, kad nesėkmė saugant gyvybinius interesus iš karto ir labai grėstų Lietuvos valstybės ir visuomenės egzistavimui. Gyvybiniai interesai yra:
3.1.1. Lietuvos Respublikos suverenitetas, teritorinis vientisumas, demokratinė konstitucinė santvarka ir pilietinė visuomenė;
3.2. Pirmaeiliai interesai – tai interesai, kurių neginant laikui bėgant būtų pažeidžiami gyvybiniai Lietuvos Respublikos interesai. Pirmaeiliai interesai yra:
3.2.5. strategiškai svarbių žaliavų ir alternatyvių energijos tiekimo šaltinių užtikrinimas, strategiškai svarbios regioninės infrastruktūros objektų plėtra;
4. Iššūkiai, pavojai ir grėsmės
4.1. Globalizacija kelia nekarinio pobūdžio iššūkius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui, į kuriuos pavienės valstybės yra nepajėgios efektyviai reaguoti. Tokie transnacionaliniai reiškiniai kaip terorizmas, organizuotas nusikalstamumas, nelegali prekyba ginklais, narkotikais, nelegali migracija, pavojingų ligų (tarp jų ir AIDS) plitimas peržengia valstybių sienas ir tampa tarptautinio saugumo iššūkiais, pavojais ir grėsmėmis. Kaip tik tokių grėsmių ir pavojaus veiksnių plitimo tikimybė didėja.
4.1.1. Terorizmas kelia rimtą grėsmę tarptautinės bendrijos – taigi ir Lietuvos Respublikos – saugumui, tačiau Lietuvos Respublikai ši grėsmė yra išorinė. Vidaus situacija ir istorinė valstybės patirtis nesudaro sąlygų formuotis plačiam vidiniam teroristinių struktūrų tinklui. Šis pavojus pirmiausia kyla iš kitų valstybių:
4.1.1.1. Lietuvos Respublika gali tapti potencialiu tarptautinio terorizmo taikiniu. Terorizmo aktai gali būti nukreipti prieš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčią infrastruktūrą ar (ir) strateginius objektus, taip pat kitų valstybių objektus Lietuvos Respublikoje.
4.1.1.2. Lietuvos Respublika gali tapti tranzitine valstybe tarptautiniam terorizmui, nukreiptam prieš kitas valstybes. Vidaus terorizmo grėsmę gali padidinti šios aplinkybės:
4.1.1.2.2. socialinė ir ekonominė diferenciacija, sukurianti prielaidas socialiniam terorizmui (tokio teroro aktai gali būti nukreipti prieš atskiras valstybės ar privačias institucijas, kurių veiklą tam tikros visuomenės grupės sieja su savo blogėjančia socialine padėtimi);
4.1.2. Tiesioginės karinės konfrontacijos regione tikimybė yra maža, tačiau tokie konvenciniai rizikos veiksniai kaip karinės jėgos demonstravimas, grasinimai panaudoti jėgą, nedemokratiškai valdomų ginkluotųjų pajėgų buvimas, žlungančios valstybės bei įšaldyti regioniniai konfliktai ir toliau kelia pavojų Lietuvos Respublikos saugumui.
4.1.3. Pernelyg didelė Lietuvos Respublikos priklausomybė nuo vienos valstybės strateginių žaliavų bei energijos tiekimo ar užsienio kapitalo, atstovaujančio ekonomikai, kur laisvoji rinka neužtikrinta ar nestabili, koncentracija kuriame nors ar keliuose ekonomikos sektoriuose, strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui, yra potencialus pavojus ne tik ekonominei gerovei, bet ir valstybės saugumui.
4.1.4. Tam tikri ekonominiai veiksniai gali kelti pavojų Lietuvos Respublikos saugumui, jos gyventojų gerovei, valstybės nepriklausomybei ar konstitucinei santvarkai. Tai galėtų būti:
4.1.4.1. turto valdymo kontrolės perėmimas politiniais tikslais nacionaliniam saugumui strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose ir objektuose, siekiant vykdyti ekonominiam saugumui žalingą veiklą;
4.1.5. Netolygi socialinė ir ekonominė raida, didinanti gyvenimo lygio skirtumą tarp įvairių socialinių grupių, yra laikoma pavojaus veiksniu. Tai gali pasireikšti kai kurių socialinių grupių gyvenimo lygio nuosmukiu, augančiu nedarbo lygiu, kartu skatinant socialinį ir politinį ekstremizmą. Šis pavojus lemia nusikalstamumo didėjimą, o tai taip pat yra pavojaus nacionaliniam saugumui veiksnys.
4.1.6. Antihumaniškų, žmogaus gyvybės vertę menkinančių ar neigiančių, rasistinių, kurstančių etninę ar religinę nesantaiką, propaguojančių ar pateisinančių smurtą, prievartą ir genocidą teorijų, religinių doktrinų ir ideologijų plitimas yra daugelio kitų iššūkių saugumui šaltinis ir prielaida.
4.1.7. Korupcija kelia ypatingą pavojų, nes kenkia teisėtiems asmenų ir valstybės interesams ir kompromituoja įstatymo viršenybę, piliečių tikėjimą demokratijos vertybėmis bei demokratinėmis valdžios institucijomis.
4.1.8. Šešėlinių finansinių ir organizuotų nusikalstamų grupuočių transnacionalinė veikla kelia didelę grėsmę valstybei ir visuomenei. Ypač didelį rūpestį kelia nelegalus narkotikų ir ginklų platinimas, prekyba žmonėmis, nelegalus verslas ir iš šių šaltinių gautų lėšų naudojimas politiniams tikslams siekti.
4.1.9. Kitų valstybių žvalgybos tarnybų veikla, nukreipta prieš Lietuvos Respubliką, kelia rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui. Jai būdingas tradicinių ir netradicinių metodų bei naujų technologijų panaudojimas siekiant gauti informacijos, destruktyviai veikti ir daryti įtaką kariniams pajėgumams, politiniams procesams ir kitoms socialinio bei ekonominio gyvenimo sritims. Įslaptintos informacijos pagrobimas ir (ar) neteisėtas atskleidimas, praradimas, sunaikinimas, sugadinimas, rinkimas, pirkimas, pardavimas, laikymas ar platinimas ne tik keltų pavojų Lietuvos Respublikos ir jos sąjungininkių saugumui, bet ir griautų pasitikėjimą Lietuvos Respublika.
4.1.10. Masinio naikinimo ginklų, jų sudedamųjų dalių ir gamybos technologijų nelegalus platinimas išlieka globalinis pavojus. Ypač kelia susirūpinimą nuolat didėjanti grupė valstybių ir subjektų, turinčių ar siekiančių įsigyti šiuos ginklus, ir galimybė, jog branduoliniai, cheminiai ar biologiniai ginklai gali būti panaudoti kaip šantažo ar teroro priemonė.
4.1.11. Nekontroliuojama migracija yra iššūkis nacionaliniam saugumui, nors šiuo metu pagrindinis migracijos srautas nėra nukreiptas į Lietuvos Respubliką. Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, migracijos kontrolė tampa vienu aktualiausių uždavinių. Nevaldoma migracija, kaip regioninių konfliktų padarinys, gali virsti destabilizuojančiu veiksniu visai Europai ir kartu sukelti pavojų Lietuvos Respublikos interesams.
5. Lietuvos Respublikos NACIONALINIO saugumo politika
5.1. Pagrindiniai tikslai ir uždaviniai:
5.1.1. Pagrindiniai Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo politikos tikslai yra apsaugoti gyvybinius ir pirmaeilius nacionalinius interesus, neutralizuoti grėsmes ir neleisti pavojaus veiksniams virsti grėsmėmis. Šių tikslų prioritetas yra gyvybinių interesų apsauga.
5.2. Nacionalinio saugumo strategijos nuostatos ir įgyvendinimo kryptys:
5.2.1. Esminė Lietuvos Respublikos strateginė nuostata yra įtvirtinti laimėjimus ir pastarojo dešimtmečio teigiamus pokyčius. Tinkamiausiu ir patikimiausiu būdu šiems istoriniams laimėjimams stabilizuoti Lietuvos Respublika, tapusi NATO ir Europos Sąjungos nare, laiko sėkmingą savo įsitvirtinimą euroatlantinėse struktūrose, aktyvų dalyvavimą priimant NATO ir Europos Sąjungos sprendimus ir tolesnę šių tarptautinių organizacijų plėtrą, priimant į šias organizacijas deramai pasirengusias valstybes. Tolesnė šių tarptautinių organizacijų plėtra galutinai užtikrintų ne tik Baltijos regiono saugumą ir stabilumą, bet ir ilgalaikius visų regiono valstybių saugumo ir gerovės laimėjimus.
5.2.2. Lietuvos Respublikos saugumo politika numato ginkluotos jėgos panaudojimą tiek individualios, tiek kolektyvinės gynybos nuo ginkluoto užpuolimo, taip pat tarptautinių įsipareigojimų vykdymo atvejais pagal 1945 m. Jungtinių Tautų Chartiją, 1949 m. Šiaurės Atlanto Sutarties 5-ąjį straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus.
5.2.3. Patvirtinus šią Nacionalinio saugumo strategiją turi būti rengiamos ar peržiūrimos specializuotos strategijos ir doktrinos. Šiuo požiūriu pagrindiniai principai diplomatijos (užsienio politika), karinėje ir žvalgybos (gynybos politika), vidaus saugumo (viešasis saugumas, ekonominė politika, socialinis saugumas, taip pat aplinka ir kultūrinis palikimas) srityse yra:
5.2.3.1. Vidaus stabilumas ir gerovė. Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politika orientuota į vidaus socialinio ir ekonominio stabilumo stiprinimą. Tai apima visuomenės saugumo užtikrinimą, taip pat fiskalinės ir monetarinės politikos stabilumą, užsienio prekybos augimą, ekonominės plėtros skatinimą, privatizaciją, socialinę paramą, kovą su korupcija, pilietinės visuomenės stiprinimą, kultūros ir civilizacijos vystymą ir integraciją į tarptautines ekonomines ir kultūrines organizacijas. Saugumo politikos prioritetai yra:
5.2.3.1.1. Viešasis saugumas. Lietuvos Respublika garantuoja visų jos teritorijoje esančių asmenų teisėtų interesų apsaugą nuo nusikalstamų pasikėsinimų bei reikiamą skubią pagalbą ekstremalių situacijų atvejais. Tuo tikslu plėtojama ir įgyvendinama veiksminga nusikaltimų kontrolės ir prevencijos politika, prioritetą skiriant kovai su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir terorizmu; tobulinamas ekstremalių situacijų valdymas.
5.2.3.1.2. Žmogaus ir piliečio teisės. Lietuvos Respublika garantuoja visiems savo piliečiams ir kitiems jos teritorijoje esantiems asmenims tarptautinės teisės pripažintas žmogaus ir piliečio teises, įskaitant tautinių ir kitokių mažumų teises.
5.2.3.1.3. Stabilus ekonomikos augimas. Strateginis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo prioritetas yra sukurti tinkamas sąlygas ekonomikai augti siekiant užtikrinti aukštesnį piliečių gyvenimo lygį.
5.2.3.1.4. Socialinis saugumas ir stabilumas. Svarbus saugumo elementas yra negatyvių struktūrinių ekonominių reformų padarinių ir išorės poveikio padarinių gyventojų užimtumui šalinimas bei šešėlinio užimtumo mažinimas. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi turėti pakankamas socialinio, kultūrinio ir ekonominio gyvenimo sąlygas. Socialiai savarankiškos, vieningos ir kartu stabilios visuomenės kūrimas yra pagrindinis Lietuvos Respublikos saugumo elementas.
5.2.3.2. Karinė gynyba. Karinė gynyba yra viena iš pagrindinių valstybės saugumo politikos priemonių. Lietuvos karinė gynyba remiasi šiais pagrindiniais principais:
5.2.3.2.1. Demokratinė ginkluotųjų pajėgų kontrolė. Vykdant karinę Lietuvos valstybės gynybą ir ginkluotųjų pajėgų plėtrą, siekiama užtikrinti visapusišką krašto apsaugos sistemos atskaitingumą visuomenei per jos išrinktus atstovus – Lietuvos Respublikos Seimą. Seimas vykdo krašto apsaugos sistemos parlamentinę kontrolę. Vyriausybė, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas yra atsakingi Seimui už valstybės ginkluotųjų pajėgų tvarkymą ir vadovavimą.
5.2.3.2.2. Atgrasinimas ir kolektyvinė gynyba. Atgrasinimas remiasi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos ir karinių pajėgumų stiprinimu bei NATO kolektyvinės gynybos principais. Stiprus Aljansas yra svarbiausias efektyvų atgrasinimą, o tiesioginės grėsmės atveju - kolektyvinę gynybą užtikrinantis Lietuvos valstybės saugumo veiksnys.
5.2.3.2.3. Krizių prevencija ir stabilumo plėtra. Remdamasi saugumo nedalomumo principu ir atsižvelgdama į transnacionalinį grėsmių pobūdį, Lietuvos Respublika kartu su NATO sąjungininkėmis vykdo krizių prevenciją ir prisideda prie globalinio ir regioninio stabilumo plėtros, panaudodama turimas karines priemones.
5.2.3.3. Euroatlantinė integracija ir stabilumas. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo sistema plėtojama kaip saugumo ir transatlantinės gynybos sistemos dalis. Lietuvos Respublika užsienio ir vidaus politikos priemonėmis siekia visapusiško integravimosi į euroatlantinę erdvę. Visos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją rengia ir vykdo politiką, užtikrinančią euroatlantinio regiono stabilumo ir glaudesnės integracijos tikslus:
5.2.3.3.1. Narystė NATO ir Europos Sąjungoje. Lietuvos Respublika siekia pasinaudoti visomis narystės NATO ir Europos Sąjungoje teikiamomis galimybėmis ir ištekliais, kad taptų saugia, klestinčia, konkurencinga valstybe. Aktyvi ir efektyvi Lietuvos narystė NATO ir Europos Sąjungoje ir šių struktūrų plėtra į valstybes, kurios išreikš norą ir bus pasirengusios prisijungti prie minėtų tarptautinių organizacijų yra Lietuvos Respublikos saugumo politikos prioritetas.
5.2.3.3.2. Aktyvus dalyvavimas palaikant taiką ir tarptautinį stabilumą. Šioje srityje Lietuvos Respublika teikia prioritetą konfliktų prevencijai, diplomatijai ir tarptautinės teisės priemonėms. Ypatingas prioritetas teikiamas teisės ir teisingumo bei kitų demokratinių vertybių užtikrinimui, tarptautiniam krizių valdymui, masinio naikinimo ginklų prevencijai, tarptautiniams ginklų kontrolės režimams, efektyvios nacionalinės eksporto kontrolės sistemos stiprinimui, politikai bei įstatymų leidybai, nukreiptai prieš naujas grėsmes, pavojus bei saugumo iššūkius.
5.2.3.3.3. Gerų kaimyninių santykių skatinimas ir regioninis bendradarbiavimas. Lietuvos Respublika teikia prioritetą bendradarbiavimui Baltijos jūros regione, Šiaurės Europoje, su Rusijos Federacija, taip pat su naujosiomis Europos Sąjungos kaimynėmis. Lietuvos Respublika plėtoja ir stiprina dvišalius ir daugiašalius santykius su šiomis valstybėmis, išnaudodama savo geografinius, istorinius ir kultūrinius ypatumus. Taip pat vykdoma specifinė politika, pavyzdžiui, pragmatiškas selektyvus bendradarbiavimas su Baltarusija.
5.2.4. Įstatymų leidyba. Analizuodama, kaip įgyvendinama Nacionalinio saugumo strategija, Vyriausybė gali teikti Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus.
5.2.5. Bendrieji išteklių prioritetai. Atsižvelgiant į išteklių paskirstymą įvairioms sritims, tiesiogiai veikiančioms bendrą Lietuvos Respublikos saugumą, prioritetas teikiamas veiklai, kuri skatina pilietinį aktyvumą ir pilietinės sąmonės ugdymą, ekonomikos plėtrą, socialinį stabilumą, ir didina atsako į grėsmes pajėgumus, ypatingą dėmesį skiriant veiklai, susijusiai su kuo aktyvesniu įsitraukimu į NATO ir Europos Sąjungos institucijų veiklą.
6. Pagrindiniai NACIONALINIO SAUGUMO strategijos įgyvendinimo būdai ir priemonės
6.1. Saugumo aplinkos formavimas. Lietuvos Respublika, formuodama ir įgyvendindama valstybės saugumo politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis. Svarbiausi saugumo aplinkos formavimo būdai ir priemonės yra:
6.1.1. Narystė NATO. Vienas iš pirmaeilių Lietuvos nacionalinio saugumo interesų yra NATO efektyvumas ir aktyvumas, užtikrinant tarptautinį saugumą ir stabilumą. Lietuvos saugumo politika grindžiama prielaida, jog mūsų valstybė niekada nebeveiks viena potencialios grėsmės atveju. Vienodas NATO narių saugumo laipsnis, nepaisant jų karinių pajėgumų ar kitų skirtumų, stiprina euroatlantinės erdvės stabilumą ir saugumą. Būdama aktyvi NATO narė, Lietuvos Respublika yra suinteresuota NATO politikos, prisidedančios prie tarptautinio saugumo ir stabilumo užtikrinimo, įgyvendinimu. Aktyviai veikdama NATO institucijose, Lietuvos Respublika imasi visų reikalingų veiksmų NATO uždaviniams įgyvendinti. Svarbiausi iš šių veiksmų:
6.1.1.1. Dalyvavimas Aljanso transformacijoje. Lietuvos Respublika remia NATO strateginę, struktūrų ir pajėgumų transformaciją. Veikdama kaip viena iš sąjungininkių, Lietuvos Respublika kovoja su tarptautinio terorizmo, masinio naikinimo ginklų platinimo ir nelegalios migracijos keliamomis grėsmėmis. Lietuvos Respublika remia NATO nuostatą kovoti su šiomis grėsmėmis tuose regionuose, kuriuose jos pasireiškia. Lietuvos Respublika prisideda prie NATO struktūrų geresnio pritaikymo naujiems saugumo iššūkiams ir skiria savo karinius vienetus į NATO reagavimo pajėgas.
6.1.1.2. NATO „atvirų durų“ politika. Lietuvos Respublika aktyviai remia NATO „atvirų durų“ politiką. Lietuvos Respublika mano, kad NATO plėtra yra vienas iš svarbiausių stabilumo ir saugumo euroatlantinėje erdvėje garantų, todėl aktyviai pasisako už šio proceso tęstinumą.
6.1.1.3. Parama Aljanso misijoms. Lietuvos Respublika remia NATO taikos palaikymo ir atsako į krizes operacijas. Savo dalyvavimu Lietuvos Respublika prisideda prie sėkmingo šių operacijų įgyvendinimo. Prioritetinėmis NATO veiklos sritimis Lietuvos Respublika mato priemones, nukreiptas į kovą prieš terorizmą ir taikos atkūrimą karo nuniokotuose regionuose: Pietryčių Europoje ir Afganistane.
6.1.1.4. Transatlantinio bendradarbiavimo stiprinimas. NATO, kaip svarbiausio saugumo ir stabilumo garanto euroatlantinėje erdvėje, pagrindas yra glaudus Europos ir Šiaurės Amerikos transatlantinis bendradarbiavimas. Aktyviai bendradarbiaudama su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Lietuvos Respublika siekia stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą. Svarbus transatlantinio bendradarbiavimo aspektas yra ir sėkminga NATO ir Europos Sąjungos santykių raida. Lietuvos Respublika remia tolesnį NATO ir Europos Sąjungos dialogą saugumo politikos srityje.
6.1.2. Narystė Europos Sąjungoje. Būdama Europos Sąjungos nare, Lietuvos Respublika šią politinę sąjungą vertina kaip svarbų savo saugumo ir viso Europos žemyno stabilumo garantą, taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos sutartyse numatytais bendro veikimo, tarpusavio lygybės, solidarumo, teisės viršenybės ir kitais principais. Lietuvos Respublika siekia daryti apčiuopiamą įtaką Europos Sąjungos kaimynystės politikai ir remia Kopenhagos kriterijais pagrįstą Europos Sąjungos „atvirų durų“ politiką valstybėms, kurios pareikš ketinimą stoti į Europos Sąjungą. Lietuvos Respublika taip pat sieks kuo greičiau tapti vientisos Europos Sąjungos struktūros dalimi, pritraukiant Europos Sąjungos paramą infrastruktūros projektams įgyvendinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė informuoja visuomenę apie Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus ir pasiekimus. Kitos Lietuvos Respublikai svarbios veiklos kryptys yra:
6.1.2.1. Aktyvus dalyvavimas Europos Sąjungos Bendrojoje užsienio ir saugumo politikoje bei indėlis plėtojant Europos saugumo ir gynybos politiką. Lietuvos Respublika remia europinių civilinių ir karinių pajėgumų plėtojimą, kuris prisidėtų prie transatlantinės partnerystės stiprinimo ir sąlygotų efektyvesnį Europos Sąjungos dalyvavimą užtikrinant saugumą ir stabilumą pasaulyje;
6.1.2.2. bendradarbiavimas su Europos Sąjungos institucijomis ir atskiromis valstybėmis, veiksmingas Europos Sąjungos Lietuvos Respublikai teikiamos paramos panaudojimas;
6.1.3. Tarptautinio bendradarbiavimo ir geros kaimynystės santykių stiprinimas. Lietuvos Respublika dalyvauja veiksmuose ir priemonėse, orientuotose į strateginės aplinkos kaimyniniuose regionuose gerinimą. Svarbiausi veiksmai šioje srityje yra:
6.1.3.1. Bendradarbiavimas Baltijos jūros regione. Lietuvos Respublika skatina stabilumą ir gerovę Baltijos jūros regione. Lietuvos Respublika tęsia trišalį bendradarbiavimą saugumo srityje su Estija ir Latvija, įskaitant ir bendrus karinius projektus. Lietuvos Respublika stiprina glaudų daugiašalį ir dvišalį bendradarbiavimą su Šiaurės Europos valstybėmis: Danija, Islandija, Norvegija, Suomija ir Švedija. Lietuvos Respublika taip pat siekia plėtoti aktyvesnį bendradarbiavimą tarp Baltijos valstybių ir Šiaurės valstybių saugumo ir gynybos srityse, įskaitant galimus bendrus karinius projektus. Lietuvos Respublika aktyviai dalyvauja Baltijos jūros valstybių tarybos darbe ir daugiašalėse iniciatyvose, įtraukiančiose į bendradarbiavimą regione Jungtines Amerikos Valstijas, ir skatinančiose įtraukti Rusijos Federaciją į praktinį abipusiškai naudingą bendradarbiavimą su euroatlantinėmis saugumo organizacijomis.
6.1.3.2. Strateginė partnerystė su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Lietuvos Respublika tęsia bendradarbiavimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – strategine valstybės partnere. Lietuvos Respublika laiko Jungtines Amerikos Valstijas pagrindiniu Europos saugumo partneriu. 1998 m. JAV ir Baltijos valstybių Partnerystės chartijos įgyvendinimas tebėra svarbi priemonė plėtojant strateginę partnerystę su JAV. Lietuvos Respublika siekia aktyviai plėtoti JAV iniciatyvą Šiaurės Europoje – “Sustiprinta partnerystė Šiaurės Europoje”, kuria siekiama įtvirtinti saugumo ir stabilumo zoną regione ir panaudoti Šiaurės ir Baltijos valstybių patirtį kaimyninių regionų plėtrai. Lietuvos Respublika palaiko ir plėtoja glaudžius ryšius su Lietuvos išeivija JAV, didžiausia Lietuvos bendruomene užsienyje: tai svarbus strateginės partnerystės su JAV veiksnys. Lietuvos Respublika ir toliau teiks politinę ir praktinę paramą antiteroristinei koalicijai, vadovaujamai Jungtinių Amerikos Valstijų, tapusių teroristinių išpuolių 2001 m. rugsėjo 11 d. taikiniu.
6.1.3.3. Strateginė partnerystė su Lenkijos Respublika. Lietuvos Respublika plėtoja bendradarbiavimą su Lenkijos Respublika – strategine valstybės partnere. Šis bendradarbiavimas vyksta visais lygiais: tarp abiejų valstybių parlamentų, vyriausybių, įvairių institucijų, universitetų, vietos ir savivaldybių valdžios ir kitų nevyriausybinių institucijų, skatinančių visuomeninius santykius. Dėl savo geografinės padėties Lenkija laikoma būtina grandimi integruojant Lietuvos Respublikos ūkio, informacinę, ryšių, transporto, energetikos infrastruktūrą į atitinkamas Europos Sąjungos sistemas, o jos gynybinę infrastruktūrą įtraukiant į NATO integruotą karinę struktūrą.
6.1.3.4. Santykiai su Rusijos Federacija. Lietuvos Respublika siekia stiprinti tarpusavio pasitikėjimą su Rusijos Federacija tarptautinio saugumo srityje. Lietuvos Respublika naudojasi daugiašalių ginklų kontrolės bei pasitikėjimą ir saugumą skatinančių priemonių teikiamomis galimybėmis; įgyvendina dvišales su Rusija sutartas pasitikėjimą ir saugumą skatinančias priemones; imasi vienašališkų saugumo ir gynybos politikos atvirumo Rusijai ir kitoms kaimynėms veiksmų. Lietuvos Respublika remia daugiašales iniciatyvas, skirtas įtraukti Rusiją į glaudesnį praktinį bendradarbiavimą su NATO, ir pati aktyviai jose dalyvauja. Lietuvos Respublika bendradarbiauja su Rusija užtikrinant jos karinį tranzitą į Kaliningrado sritį ir iš jos per Lietuvos Respublikos teritoriją abipusiškai priimtinais ir teisiškai reglamentuotais būdais. Šis tranzitas vyksta pagal kasmet pratęsiamo dvišalio susitarimo nuostatas ir atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Respublika iš esmės patenkinta esamo karinio tranzito režimo funkcionavimu. Lietuvos Respublikos narystė NATO ir Europos Sąjungoje nekeičia Lietuvos Respublikos požiūrio bendradarbiauti su Rusija ir užtikrinti Rusijos civilinio, komercinio ir karinio tranzitų per Lietuvos Respublikos teritoriją sąlygomis, neprieštaraujančiomis Šengeno acquis.
6.1.3.5. Lietuvos Respublika ypač suinteresuota politiniu, socialiniu, ekonominiu ir ekologiniu stabilumu Kaliningrado srityje, nes nestabilumas gali sukelti gretimoms valstybėms, tarp jų Lietuvos Respublikai, rimtų problemų, susijusių su kontrabanda, organizuoto nusikalstamumo plitimu, nekontroliuojamais migracijos srautais ir aplinkos tarša. Kiti Lietuvos Respublikos interesai Kaliningrado srityje – geros kaimynystės ir ekonominės, prekybinės bei kultūrinės partnerystės santykių palaikymas, ekonominės ir socialinės pažangos šioje srityje skatinimas, Kaliningrado srities, o per ją – ir visos Rusijos įsitraukimas į europinius bendradarbiavimo procesus.
6.1.3.6. Santykiai su Baltarusijos Respublika. Būdama demokratinė valstybė ir Baltarusijos kaimynė, Lietuvos Respublika suinteresuota pilietinės visuomenės formavimusi ir demokratinių normų ir principų diegimu šioje šalyje, jos gyventojų gerove ir vidaus padėties stabilumu. Lietuvos Respublika vykdo pragmatiško selektyvaus bendradarbiavimo praktiniu lygiu taktiką. Ši taktika, be kitų sričių, apima valstybės sienos apsaugos ir pasienio kontrolės tarnybų bendradarbiavimą, pasitikėjimą ir saugumą skatinančių priemonių taikymą, bendradarbiavimą su Baltarusijos nevyriausybinėmis organizacijomis, visuomenės informavimo priemonių atstovais ir pan. Stiprėjant demokratinėms tendencijoms Baltarusijoje, Lietuvos Respublika plės bendradarbiavimo sričių mastą.
6.1.3.7. Tarpregioninis bendradarbiavimas. Lietuvos Respublika aktyviai dalijasi bendradarbiavimo saugumo srityje Baltijos jūros regione patirtimi su kitų suinteresuotų regionų, ypač Balkanų, Pietų Kaukazo ir Vidurio Azijos, valstybėmis.
6.1.3.8. Dalyvavimas tarptautinėse operacijose, krizių valdyme ir prevencijoje. Lietuvos Respublika teikia prioritetą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos mandatą turinčių organizacijų vadovaujamoms tarptautinėms karinėms ir civilinėms krizių valdymo operacijoms. Lietuvos Respublika plėtoja savo karinius ir civilinius policijos pajėgumus, įtrauktus į NATO, Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų greitojo reagavimo pajėgas, skirtas tarptautiniam krizių valdymui. Pagal savo išgales Lietuvos Respublika ir toliau prisidės prie konfliktų prevencijos, taikdarystės, taikos kūrimo iniciatyvų ir kitų diplomatinių, civilinės policijos bei stebėjimo NATO, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (toliau vadinama ESBO) misijų bei šių organizacijų tikslus įgyvendinančių ad hoc koalicijų vadovaujamų tarptautinių operacijų.
6.1.3.9. Masinio naikinimo ginklai. Lietuvos Respublika bendradarbiauja su užsienio partnerėmis ir tarptautinėmis organizacijomis ir pareigingai taiko visas tarptautinių susitarimų ir konvencijų nuostatas, numatančias masinio naikinimo ginklo, jo komponentų ir gamybos technologijų, taip pat branduolinių, cheminių ir biologinių medžiagų platinimo apribojimą ar uždraudimą.
6.1.3.10. Tarptautinė ginklų kontrolė. Lietuvos Respublika tarptautinius ginklų kontrolės ir pasitikėjimą ir saugumą skatinančias priemones laiko svarbiu pasaulio ir ypač Europos saugumo elementu. Lietuvos Respublika aktyviai dalyvauja Jungtinių Tautų ir ESBO ginklų kontrolės režimuose. Dalyvaudama daugiašaliuose režimuose, Lietuvos Respublika tariasi su atskiromis kaimyninėmis valstybėmis dėl dvišalių saugumą ir pasitikėjimą skatinančių priemonių taikymo ir rengiasi galimam prisijungimui prie adaptuotos 1990 m. Konvencinių pajėgų Europoje sutarties, kai ši sutartis įsigalios. Lietuvos Respublika yra pasirengusi prisijungti prie 1992 m. Helsinkyje pasirašytos Atviro dangaus sutarties. Lietuvos Respublika pirmoji tarp Baltijos valstybių prisijungė prie Otavos konvencijos dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo ir aktyviai siekia jos tikslų įgyvendinimo regione bei remia Otavos konvencijos principų plėtrą. Lietuvos Respublika aktyviai siekia Jungtinių tautų 1980 metų konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo protokolo dėl likusių nuo karo sprogmenų (V-ojo Protokolo) įgyvendinimo. Efektyvi šaulių ginklų visų rūšių platinimo kontrolė bei tarptautinio bendradarbiavimo šioje srityje skatinimas yra svarbus Lietuvos nacionalinio saugumo politikos prioritetas.
6.1.4. Kova su iššūkiais ir pavojais tarptautiniam saugumui. Lietuvos Respublika teikia pirmenybę konkretiems veiksmams kovoje su terorizmu, korupcija, tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, nelegalia prekyba narkotikais, nelegalia migracija, kontrabanda ir reagavimui į kitus šiuolaikinius saugumo iššūkius, tokius kaip nusikalstamumas informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje. Lietuvos Respublika kartu su kitais užsienio partneriais ir tarptautinėmis organizacijomis rengia, priima ir įgyvendina tarptautinės teisės aktus, kreipdama ypatingą dėmesį į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas ir Jungtinių Tautų konvencijas, skatina tarpžinybinį policijos pajėgų, pasienio kontrolės tarnybų, muitinių ir specialiosios paskirties tarnybų bendradarbiavimą dvišalių susitarimų pagrindu bei per tokias tarptautines organizacijas, kaip Interpolas ir Europolas.
6.1.5. Terorizmo prevencija. Kovos su terorizmu programa apima:
6.1.5.1.dalyvavimą tarptautinės bendruomenės kovoje su terorizmu ir veiklą atitinkamuose NATO ir Europos Sąjungos mechanizmuose;
6.2. Viešojo, ekonominio ir socialinio saugumo stiprinimas:
6.2.1. Nusikaltimų kontrolė ir prevencija. Yra kuriamas naujas nusikaltimų kontrolės ir prevencijos sistemos modelis, kurį taikant būtų galima nuosekliai ir kompleksiškai šalinti esmines nusikaltimų priežastis ir sąlygas ir racionaliai naudoti tam skiriamus išteklius. Didinamas savivaldybių institucijų vaidmuo kuriant saugią gyvenamąją aplinką. Stiprinama ikiteisminio tyrimo institucijų veikla atskleidžiant ir tiriant nusikaltimus bei užtikrinamas veiksmingas jų tarpusavio bendradarbiavimas ir sąveika su prokuratūra. Pirmenybė nusikaltimų kontrolės srityje yra teikiama kovai su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Siekiant pažaboti organizuotą nusikalstamumą, imamasi priemonių griauti organizuotų nusikalstamų struktūrų neteisėtai sukauptą ekonominį potencialą. Kova su korupcija vykdoma įgyvendinant korupcijos prevencijos priemones, kompleksiškai šalinant šio reiškinio priežastis. Vykdoma finansinių nusikaltimų, ypač pažeidimų, susijusių su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir panaudojimu, prevencija ir kontrolė. Stiprinama liudytojų ir nukentėjusiųjų apsauga. Nelegaliai migracijai ir nusikalstamumo plitimui per valstybės sieną užkardyti tęsiama valstybės sienos apsaugos sistemos plėtra, įgyvendinami Europos Sąjungos reikalavimai valstybės sienos kontrolei, užtikrinamas nuolatinis pasirengimas neutralizuoti prie valstybės sienos galimus pavojus, keliančius grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
6.2.2. Informacijos apsauga. Atsižvelgiant į tarptautinius standartus, tobulinamas informacijos technologijų saugos teisinis reglamentavimas, stiprinama svarbiausių valstybės informacinių sistemų sauga, užtikrinama tinkama informacijos technologijų ir duomenų saugos priemonių įgyvendinimo kontrolė.
6.2.3. Aplinkos apsauga. Aplinkos apsaugos tikslas pagal aplinkos taršos rodiklius neviršyti Europos Sąjungos leistinų normatyvų ir įgyvendinti tarptautinių konvencijų reikalavimus. Gerinant aplinkos kokybę spartėjančio ūkio vystymosi sąlygomis, pertvarkomas vandens išteklių apsaugos ir vandentvarkos sektorius, formuojama nauja institucinė sistema, atsakinga už upių baseinų administravimą vandensaugos tikslams pasiekti. Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo kenksmingo cheminių medžiagų ir preparatų poveikio, vykdomi tarptautiniai reikalavimai, reglamentuojantys šių medžiagų tvarkymą.
Apsauga nuo radiacinio pavojaus Lietuvos Respublikoje yra svarbi nacionalinio saugumo sritis, kadangi šalyje yra potencialus radioaktyviosios taršos šaltinis – Ignalinos AE. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, vykdoma radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką kontrolė bei branduolinės energetikos objektų aplinkos stebėsena (monitoringas). Radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro saugojimas ir laidojimas yra prioritetinė kryptis užtikrinant saugią aplinką. Daug rimtų aplinkosauginio ir nacionalinio saugumo pobūdžio problemų kelia kaimyninių valstybių naftos paieška ir gavyba Baltijos jūroje.
Aplinkos apsaugos plėtojimo svarbiausi veiksmai yra šie:
6.2.3.2. tarptautinių konvencijų, ribojančių aplinkos teršimą ir indėlį į globalinę klimato kaitą reikalavimų įgyvendinimas;
6.2.3.4. kraštovaizdžio ir biologinės šalies įvairovės, gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimas;
6.2.3.5. aplinkos kokybės stebėsenos plėtojimas ir informacijos apie jos neigiamus pokyčius perdavimo visuomenei tobulinimas;
6.2.4. Socialinis saugumas. Siekiant užtikrinti visuomenės socialinį saugumą ir socialinę sanglaudą ir sukurti kokybiško užimtumo galimybes, įgyvendinama efektyvi darbo ir socialinės apsaugos politika.
6.2.4.1. Užimtumo didinimo priemonių įgyvendinimas leidžia mažinti nedarbą ir švelninti neigiamas pokyčių darbo rinkoje, kuriuos lemia struktūrinės ūkio reformos ir išorės poveikis, socialines pasekmes ir balansuoti darbo pasiūlą bei paklausą. Įvairių valstybės institucijų veiklos koordinavimo stiprinimas, įgyvendinant bendras Europos Sąjungos valstybėms narėms užimtumo didinimo gaires, leidžia sutelkti ir stiprinti institucijų pastangas užimtumui didinti, socialinei atskirčiai mažinti bei ūkio konkurencingumui didinti.
6.2.4.2. Siekiant pagerinti darbo vietų kokybę, užtikrinamas būtinų darbo santykių, darbo apmokėjimo, darbų saugos ir kitų priemonių įgyvendinimas.
6.2.4.3. Socialinio draudimo ir socialinės paramos priemonių derinimas užtikrina, kad visi gyventojai būtų socialiai saugūs, kad būtų garantuotos socialinės paramos priemonės asmenims, kuriems jų labiausiai reikia.
6.2.4.4. Pensijų sistemos reforma siekiama sudaryti Lietuvos Respublikos gyventojams galimybę užsitikrinti didesnes socialines garantijas.
6.2.4.5. Lietuvos Respublikos skurdo mažinimo strategijos įgyvendinimu siekiama sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį, įveikti didžiausią skurdą. Piniginės socialinės paramos sistema siekiama nepasiturinčioms šeimoms garantuoti minimalias lėšas pragyventi ir būtiniausioms būsto išlaikymo išlaidoms padengti. Siekiant užtikrinti efektyvios socialinės paramos įgyvendinimą, vykdoma institucinė plėtra.
6.2.5. Ekonominis saugumas. Užtikrinant Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą strateginiuose ūkio sektoriuose, nustatoma, kurie strateginiai objektai privalo būti valstybės nuosavybė, o kuriuose leidžiama dalyvauti privačiam Lietuvos Respublikos ir užsienio kapitalui, paliekant sprendžiamąją galią valstybei. Taip pat neleidžiama vienam Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės investuotojui dominuoti viename ar keliuose strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose ir užkertamas kelias neaiškios kilmės kapitalo skverbimuisi į valstybės ūkio objektus. Didelis valstybės prioritetas teikiamas veiksmams, kuriais numatyta stiprinti valstybės ekonomiką. Tokiais veiksmais siekiama sukurti sąlygas stabiliam valstybės ekonominiam augimui, užtikrinti aukštesnį Lietuvos piliečių gyvenimo lygį ir didinti ekonomikos konkurencingumą. Lietuvos Respublikos ekonominės plėtros stabilumui užtikrinti valstybėje vykdomi veiksmai siejami su sklandžia integracija į bendrą Europos Sąjungos rinką. Šios srities svarbiausi veiksmai:
6.2.5. 7. energijos išteklių privalomųjų atsargų sudarymas;
6.2.6. Kultūros tapatumo išsaugojimas ir tęstinumas. Lietuvos Respublika siekia išsaugoti savitą valstybės tapatumą, praturtinantį pasaulio kultūrą bei užtikrinti visuomenės kūrybiškumą, leidžiantį saugoti ir kurti Lietuvos meno ir kultūros vertybes. Lietuvos Respublika sudaro sąlygas lietuvių kalbos, Lietuvos etninės kultūros, materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimui. Lietuvos Respublika vadovaujasi UNESCO Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos nuostatomis, kad didėja kultūros paveldo ir gamtos paveldo sunaikinimo grėsmė ne tik dėl tradicinių irimo priežasčių, bet ir dėl socialinių bei ekonominių sąlygų pokyčių. Lietuvos Respublikai svarbu prisijungti prie tarptautinių susitarimų ir kitų pasaulio bendruomenės pastangų išsaugoti kultūros paveldą bei puoselėti kultūrų įvairovę, taip pat skirti reikalingą dėmesį paveldo apsaugai galimų konfliktų metu. Lietuvos Respublika sudaro sąlygas visuomenės kūrybiškumą ir konkurencingumą skatinančio profesionalaus ir mėgėjų meno plėtrai ir sklaidai bei užtikrina joms būtiną autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą. Siekiant apsaugoti kultūros raidą nuo griaunančio antihumanistinio poveikio, Lietuvos Respublika siekia įgyvendinti visuomenės informavimo politiką, užtikrinančią nepilnamečių apsaugą nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio. Lietuvos Respublika saugo ir puoselėja valstybinę kalbą, siekia ją įtvirtinti kaip lygiavertę bendravimo priemonę Europos Sąjungos institucijose.
6.3. Atsako į grėsmes pajėgumų stiprinimas:
6.3.1. Karinių pajėgumų stiprinimas. Dėl Lietuvos Respublikos strateginėje aplinkoje vykstančių teigiamų pokyčių, besitęsiančios ekonominės plėtros, NATO narystės reikalavimų, Lietuvos Respublika pertvarko savo gynybines struktūras ir pajėgumus. Vykdant reformą daugiausia dėmesio yra skiriama:
6.3.1.1. modernios, gerai apginkluotos, galinčios veikti kartu su NATO sąjungininkėmis kariuomenės kūrimui. Lietuvos Respublika, kaip NATO narė, gynybos planavime prioritetą teikia tiems pajėgumams, kurie stiprina viso Aljanso kolektyvinę gynybą ir pasirengimą įveikti bet kokio tipo grėsmes;
6.3.1.2. aukštos kvalifikacijos, gerai vadovaujamoms ir gerai paruoštoms karinėms pajėgoms ir reguliariam jų mokymui. Lietuvos Respublikos kariai yra rengiami sėkmingai vykdyti sudėtingas šiuolaikinei kariuomenei keliamas užduotis ir ugdomi taip, kad pateisintų tiek visuomenės pasitikėjimą kariuomene, tiek sąjungininkių pasitikėjimą Lietuvos valstybe;
6.3.2. Žvalgybos, kontržvalgybos pajėgumų bei įslaptintos informacijos apsaugos stiprinimas. Žvalgybą ir kontržvalgybą vykdo nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, kurioms įstatymu pavesta ši veikla. Lietuvos Respublika ir toliau plėtos žvalgybinius ir kontržvalgybinius pajėgumus, siekiant užkirsti užsienio žvalgybos tarnybų priešiškos veiklos keliamą pavojų. Lietuvos Respublika taiko ir tobulina valstybės ir karinių paslapčių apsaugos priemones. Ypatingas dėmesys kreipiamas į NATO reikalavimus atitinkančią asmenų, dirbančių su įslaptinta informacija, patikimumo patikrinimo sistemą ir naujų technologijų bei kitas sritis, susijusias su ryšių ir informacinių sistemų saugumu.
6.3.3. Krizių valdymo ir reagavimo į jas pajėgumų stiprinimas. Siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą ne tik krizių valdymo, bet ir jų nustatymo bei prevencijos srityse, Lietuvos Respublikoje plėtojama krizių valdymo sistema. Krizių valdymo sistema rengiama efektyviai dirbti jau prieškrizinėse situacijose, užtikrinant kompleksinį pavojų keliančių situacijų ir grėsmių stebėjimą, krizės nustatymą bei prevencinių priemonių parengimą ir vykdymą. Svarbiausi krizių valdymo ir reagavimo į jas pajėgumų didinimo būdai ir priemonės:
6.3.3.1. siekiant nustatyti pavojingas situacijas ir grėsmes bei neutralizuoti jų atsiradimo ir plėtros galimybes, teikti pirmenybę krizių valdymo sistemos prevenciniam vaidmeniui didinti;
6.3.3.2. sukurti tarptautinius standartus atitinkančią civilinės saugos ir gelbėjimo instituciją, galinčią veiksmingai organizuoti ekstremalių situacijų valdymą bei patenkinti visuomenės poreikius šioje srityje – užtikrinti reikiamą skubią pagalbą žmonėms gaisrų, pramoninių avarijų ar kitų nelaimių atvejais.
6.3.4. Pilietinis ugdymas. Aktyviai prisidėdama diegiant ir įtvirtinant demokratines ir pilietines vertybes, valstybė stiprina pilietinę visuomenę. Piliečių sąmoningumo, aktyvumo ir visuomeniškumo skatinimas padeda pasirengti pilietiniam pasipriešinimui. Jį lemia tautos pasiryžimas kovoti už savo laisvę ir kiekvieno piliečio pasiryžimas ginti Tėvynę. Pilietiškumo, tautinio sąmoningumo ugdymas išlieka svarbia nacionalinio saugumo užtikrinimo dalimi.
7. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
7.1. Lietuvos Respublika jau prisiėmė narystės NATO įsipareigojimus. Narystė šioje organizacijoje užtikrina Lietuvos Respublikai precedento neturintį karinio, politinio ir ekonominio saugumo lygį.
7.2. Narystė Europos Sąjungoje sudaro Lietuvos Respublikai sąlygas kelti ekonominės gerovės lygį ir suteikia nekarines saugumo garantijas. Įsiliejimas į demokratinių Vakarų valstybių visuomenę skatina valstybės ekonominę plėtrą ir vidaus stabilumą ir atveria naujas bendradarbiavimo galimybes kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir reaguojant į gamtines ar technologines nelaimes.
7.3. Tikėtina, kad sąlygos, galinčios turėti įtakos Lietuvos Respublikos gyvybiniams interesams, ateityje neturėtų keistis. Tačiau Lietuvos Respublika turi būti pasiruošusi tinkamai atsakyti į naujus dinamiškos saugumo aplinkos keliamus iššūkius ir grėsmes.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo
2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (Lietuvos Respublikos Seimo
2004 m. d. nutarimo Nr. redakcija)
NACIONALINIO SAUGUMO STRATEGIJA
1. Bendrosios nuostatos
1.1. Nacionalinio saugumo strategijos tikslas – numatyti valstybės plėtros viziją, nustatyti nacionalinius interesus ir jų įgyvendinimo priemones. Nacionalinio saugumo strategija nustato pagrindinius nacionalinio saugumo politikos tikslus ir priemones. Ji apima politinės, diplomatinės, gynybinės, ekonominės veiklos ir kitas sritis politinėje, diplomatinėje, gynybinėje, ekonominėje ir kitose srityse.
1.2. Lietuvos Respublika įgyvendina šią Nacionalinio saugumo strategiją kaip ilgalaikių politinių nuostatų ir priemonių sistemą, leidžiančią išsaugoti užtikrinti šalies valstybės suverenitetą, teritorinį vientisumą, demokratinę konstitucinę santvarką, žmogaus ir piliečio teises bei laisves, saugią asmens aplinką atsirandant saugumo iššūkiams, gausėjant pavojų, kylant grėsmėms, krizinėms situacijoms kariniams ir ginkluotiems konfliktams.
1.3. Lietuvos Respublika suvokia savo saugumą kaip suvereniteto ir teritorinio teritorijos vientisumo išsaugojimą, vidaus saugumo ir tvarkos, demokratinių pagrindų, ūkio subjektų ir gyventojų ekonominio saugumo užtikrinimą ir valstybės gamtinės aplinkos apsaugą.
1.4. Nacionalinio saugumo strategija apibrėžia pagrindinius atskirų valstybės funkcionavimo sričių specializuotų strategijų ir doktrinų tikslus. Šios strategijos ir doktrinos yra tiesiogiai grindžiamos Nacionalinio saugumo strategijos nuostatomis, ir yra iš naujo peržiūrimos kiekvieną kartą atnaujinant nacionalinio saugumo strategiją. Tapusi Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (toliau vadinama NATO) bei Europos Sąjungos nare, Lietuvos Respublika savo nacionalinį saugumą suvokia kaip sudedamąją šių organizacijų saugumo politikos dalį ir remiasi NATO strateginės koncepcijos, Europos Saugumo strategijos, kitų NATO ir Europos Sąjungos strateginių dokumentų nuostatomis, juose išdėstyta grėsmių analize, strateginiais tikslais ir veiklos priemonėmis.
1.5. Lietuvos Respublikos saugumo politikos darbotvarkę iki Nacionalinio saugumo strategijos peržiūros lemia šie einamojo laikotarpio saugumo aplinkai būdingi veiksniai: Lietuvos Respublika, formuodama ir įgyvendindama savo nacionalinę saugumo politiką, laikosi visuotinai pripažintų tarptautinės teisės principų, dalyvauja kuriant teise ir teisingumu pagrįstą tarptautinę tvarką.
1.6. Nacionalinio saugumo strategija apibrėžia nustato pagrindinius atskirų valstybės funkcionavimo veiklos sričių specializuotų strategijų ir doktrinų tikslus. Šios strategijos ir doktrinos yra tiesiogiai grindžiamos Nacionalinio saugumo strategijos nuostatomis, esant reikalui, jos yra iš naujo peržiūrimos kiekvieną kartą atnaujinant nacionalinio Nacionalinio saugumo strategiją.
1.7. Lietuvos Respublikos saugumo politikos darbotvarkę politiką iki Nacionalinio saugumo strategijos peržiūros lemia šie einamojo laikotarpio saugumo aplinkai būdingi veiksniai:
1.7.1. baigiamieji pasirengimo NATO ir ES narystei darbai; Lietuvos Respublikos narystė NATO ir Europos Sąjungoje ir procesai, vykstantys šiose tarptautinėse organizacijose;
1.7.2. procesai, vykstantys Nepriklausomų Valstybių Sandraugos valstybėse ir ypač – tiesiogiai su Lietuvos Respublika besiribojančiose Sandraugos valstybėse;
2. PAGRINDINĖS NACIONALINIO Saugumo politikos pagrindinės prielaidos
2.1. Šiandien Šiuo metu Lietuvos Respublikos padėtis tarptautinio saugumo sistemoje yra geriausia per pastarąjį dešimtmetį nuo nepriklausomybės atkūrimo. Pasaulyje visuotinai pripažinta Pripažinta ir gerbiama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė, stabiliai auga šalies valstybės ekonomika, palaikomi draugiški santykiai ir vykdomas praktinis bendradarbiavimas su kaimynais kitomis valstybėmis, tautinės mažumos yra sėkmingai integruotos į Lietuvos visuomenę, sukaupta demokratijos institucijų funkcionavimo patirtis, efektyviai įgyvendinta demokratinė civilinė kariuomenės kontrolė, tęsiama integracija į euroatlantines ir kitas tarptautines institucijas.
2.2. Dabartiniu laikotarpiu Šiuo metu dauguma tradicinių ir naujų iššūkių Lietuvos Respublikos saugumui yra transnacionalinio pobūdžio. Netgi politinės Politinės, karinės, ekonominės ar kitokios krizės atskirų atitinkamų valstybių viduje turi didelių pasekmių kitoms valstybėms įtakoja kitas valstybes, tiek kaimyninėms, tiek ir tolimesnėms. Lietuvos Respublika tarptautinį saugumą laiko nedalomu, atsižvelgdama į tai, kad tarptautinis saugumas yra nedalomas ir savo saugumą siekia užtikrinti kaip platesnės regioninės, europinės ir globalinės valstybių bendrijos saugumo neatskiriamą sudedamąją dalį. Šalia nacionalinių saugumo užtikrinimo pastangų Lietuvos Respublika pagal turimus išteklius kartu su tarptautiniais partneriais prisideda prie saugumo ir stabilumo užtikrinimo dalyvauja užtikrinant saugumą ir stabilumą kituose Europos regionuose, be to, yra pasiryžusi pasirengusi prireikus remtis sąjungininkių ir tarptautinių partnerių pagalba, jei kiltų krizinė situacija Lietuvoje. Todėl Lietuvos Respublika susisiejo politiniais, kariniais ir ekonominiais sąjungininkų sąjungininkių tarpusavio įsipareigojimais su tomis valstybėmis, kurios išpažįsta tas pačias politines, socialines, kultūrines ir moralines vertybes remiasi tomis pačiomis politinėmis, socialinėmis, kultūrinėmis ir moralinėmis vertybėmis, ir tuo pat pačiu metu ypatingą reikšmę teikia bendradarbiavimui aktyviai bendradarbiauja su visais kaimynais visomis kaimyninėmis valstybėmis, siekdama stabiliam demokratijos, stabilios demokratijos, pilietinės visuomenės ir laisvosios rinkos ekonomikos plėtros funkcionavimui funkcionavimo kaimyninėse šalyse. Prisijungimas prie tokiomis Tokiomis vertybėmis pagrįstų tarptautinių institucijų pagrįsta narystė tarptautinėse institucijose ir dalyvavimas jų veikloje yra esminė Nacionalinio saugumo strategijos dalis. Ypatingą Svarbiausią vietą tarp tokių institucijų užima NATO ir ES Europos Sąjunga, o Lietuvos Respublikos narystė jose yra didžiausias nacionalinis prioritetas.
2.3. Lietuvos Respublika šiuo metu nemato tiesioginės karinės grėsmės nacionaliniam saugumui, todėl nė vienos užsienio valstybės nelaiko priešu. Lietuvos Respublikos saugumo politika yra atvira, skaidri ir nekonfrontacinė. Ji gina Lietuvos valstybės ir jos piliečių teisėtus interesus.
2.4. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo požiūriu globalizacija vertintina kaip objektyvus procesas, neišvengiamai atsirandantis dėl žmonijos mokslinės, techninės, ekonominės ir kitokios civilizacijos pažangos, su tuo susijusio įvairių šalių valstybių ir regionų tarpusavio priklausomybės stiprėjimo ir nuo to priklausančių tarptautinės ekonominės, politinės ir kultūrinės integracijos procesų. Pagrindinis globalizacijos padarinys saugumo srityje – pasaulio saugumą ir stabilumą lemiančių sąlygojančių veiksnių internacionaliza internacionalizavimas. Matydama savo saugumo ateitį kaip saugios Europos ir saugaus pasaulio ateities dalį, Lietuva Lietuvos Respublika atsiveria globalizacijos procesams.
Globalizacija nereiškia nacionalinio savitumo automatinio ir visiško niveliavimo. Priešingai, ji suteikia galimybę praturtinti Lietuvos nacionalinę kultūrą, civilizaciją ir visuomeninę politinę praktiką vertingiausiais pasaulio atitinkamų sričių laimėjimais ir, atvirkščiai, didžiausi Lietuvos Respublikos laimėjimai gali tapti integralia pasaulio kultūros ir civilizacijos paveldo dalimi. .
3. Lietuvos Respublikos NACIONALINIO saugumo interesai
3.1. Gyvybiniai interesai. Lietuvos Respublikos saugumas grindžiamas nacionalinių interesų apsauga. Gyvybiniams interesams apsaugoti naudojamos visos įmanomos teisėtos priemonės. Pagrindinė nacionalinio saugumo nuostata yra ta, kad nesėkmė saugant gyvybinius interesus iš karto ir labai grėstų Lietuvos valstybės ir visuomenės egzistavimui. Gyvybiniai interesai yra:
3.1.1. Lietuvos Respublikos suverenitetas, teritorinis vientisumas, demokratinė konstitucinė santvarka ir pilietinė visuomenė;
3.2. Pirmaeiliai interesai – tai interesai, kurių neginant laikui bėgant būtų pažeidžiami gyvybiniai Lietuvos Respublikos interesai. Pirmaeiliai interesai yra:
3.2.5. strategiškai svarbių žaliavų ir alternatyvių energijos tiekimo šaltinių užtikrinimas, strategiškai svarbios regioninės infrastruktūros objektų plėtra;
4. Iššūkiai, pavojai ir grėsmės
4.1. Globalizacija kelia nekarinio pobūdžio iššūkius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui, į kuriuos pavienės valstybės yra nepajėgios efektyviai reaguoti. Tokie transnacionaliniai reiškiniai kaip terorizmas, organizuotas nusikalstamumas, nelegali prekyba ginklais, narkotikais, nelegali migracija, pavojingų ligų (tarp jų ir AIDS) plitimas peržengia valstybių sienas ir tampa tarptautinio saugumo iššūkiais, pavojais ir grėsmėmis. Kaip tik tokių grėsmių ir pavojaus veiksnių plitimo tikimybė didėja.
4.1.1. Terorizmas kelia rimtą grėsmę tarptautinės bendrijos – taigi ir Lietuvos Respublikos – saugumui, tačiau Lietuvos Respublikai ši grėsmė yra labiau išorinio pobūdžio išorinė. Vidaus situacija ir istorinė šalies valstybės patirtis nesudaro sąlygų formuotis plačiam vidiniam teroristinių struktūrų tinklui. Šis pavojus pirmiausia kyla iš užsienio kitų valstybių:
4.1.1.1. Lietuvos Respublika gali tapti potencialiu tarptautinio terorizmo taikiniu. Terorizmo aktai gali būti nukreipti prieš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčią infrastruktūrą ar (ir) strateginius objektus, taip pat užsienio šalių kitų valstybių objektus Lietuvos Respublikoje.
4.1.1.2. Lietuvos Respublika gali tapti tranzitine šalimi valstybe tarptautiniam terorizmui, nukreiptam prieš kitas šalis valstybes. Vidaus terorizmo grėsmę gali padidinti šios aplinkybės:
4.1.1.2.2. socialinė ir ekonominė diferenciacija, sukurianti prielaidas socialiniam terorizmui (tokio teroro aktai gali būti nukreipti prieš atskiras valstybines valstybės ar privačias įstaigas institucijas, kurių veiklą tam tikros visuomenės grupės sieja su savo blogėjančia socialine padėtimi);
4.1.2. Tiesioginės karinės konfrontacijos regione tikimybė yra maža, tačiau tokie konvenciniai rizikos veiksniai kaip karinės jėgos demonstravimas, grasinimai panaudoti jėgą provokacijos ir grasinimas panaudoti jėgą , nedemokratiškai valdomų ginkluotųjų pajėgų buvimas, žlungančios valstybės bei įšaldyti regioniniai konfliktai ir toliau kelia pavojų Lietuvos Respublikos saugumui.
4.1.3. Pernelyg didelė Lietuvos Respublikos priklausomybė nuo vienos šalies valstybės strateginių žaliavų bei energijos tiekimo ar užsienio kapitalo, atstovaujančio ekonomikai, kur laisvoji rinka neužtikrinta ar nestabili, koncentracija kuriame nors ar keliuose ekonomikos sektoriuose, strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui, yra potencialus pavojus ne tik ekonominei gerovei, bet ir šalies valstybės saugumui.
4.1.4. Tam tikri ekonominiai veiksniai gali kelti pavojų Lietuvos Respublikos saugumui, jos gyventojų gerovei, valstybės nepriklausomybei ar konstitucinei santvarkai. Tai galėtų būti:
4.1.4.1. turto valdymo kontrolės perėmimas politiniais tikslais nacionaliniam saugumui strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose ir objektuose, siekiant vykdyti ekonominiam saugumui žalingą veiklą;
4.1.5. Netolygi socialinė ir ekonominė raida, didinanti gyvenimo lygio skirtumą tarp įvairių socialinių grupių, yra laikoma pavojaus veiksniu. Tai gali pasireikšti kai kurių socialinių grupių gyvenimo lygio nuosmukiu, augančiu nedarbo lygiu, kartu skatinant socialinį ir politinį ekstremizmą. Šis pavojus lemia nusikalstamumo didėjimą, o tai taip pat yra pavojaus nacionaliniam saugumui veiksnys.
4.1.6. Antihumaniškų, žmogaus gyvybės vertę menkinančių ar neigiančių, rasistinių, kurstančių etninę ar religinę nesantaiką, propaguojančių ar pateisinančių smurtą, prievartą ir genocidą teorijų, religinių doktrinų ir ideologijų plitimas yra daugelio kitų iššūkių saugumui šaltinis ir prielaida.
4.1.7. Korupcija kelia ypatingą pavojų, nes kenkia teisėtiems asmenų ir valstybės interesams ir kompromituoja įstatymo viršenybę, piliečių tikėjimą demokratijos vertybėmis bei demokratinėmis valdžios institucijomis.
4.1.8. Šešėlinių finansinių ir organizuotų nusikalstamų grupuočių transnacionalinė veikla kelia didelę grėsmę valstybei ir visuomenei. Ypač didelį rūpestį kelia nelegalus narkotikų ir ginklų platinimas, prekyba žmonėmis, nelegalus verslas ir šių šaltinių gautų lėšų naudojimas politiniams tikslams siekti.
4.1.9. Užsienio Kitų valstybių žvalgybos tarnybų veikla, nukreipta prieš Lietuvos Respubliką, kelia rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui. Jai būdingas tradicinių ir netradicinių metodų bei naujų technologijų panaudojimas siekiant gauti informacijos, destruktyviai veikti ir daryti įtaką kariniams pajėgumams, politiniams procesams ir kitoms socialinio bei ekonominio gyvenimo sritims. Įslaptintos informacijos pagrobimas ir (ar) neteisėtas atskleidimas, praradimas, sunaikinimas, sugadinimas, rinkimas, pirkimas, pardavimas, laikymas ar platinimas ne tik keltų pavojų Lietuvos Respublikos jos ir jos sąjungininkių saugumui, bet ir griautų pasitikėjimą Lietuvos Respublika.
4.1.10. Masinio naikinimo ginklų, jų sudedamųjų dalių ir gamybos technologijų nelegalus platinimas išlieka globaliniu pavojumi globalinis pavojus. Ypač kelia susirūpinimą nuolat didėjanti grupė šalių valstybių ir subjektų, turinčių ar siekiančių įsigyti šiuos ginklus, ir galimybė, jog branduoliniai, cheminiai ar biologiniai ginklai gali būti panaudoti kaip šantažo ar teroro priemonė.
4.1.11. Nekontroliuojama migracija yra iššūkis nacionaliniam saugumui, nors šiuo metu Lietuvos Respublika nėra pagrindinis migracijos srauto taikinys pagrindinis migracijos srautas nėra nukreiptas į Lietuvos Respubliką. Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, migracijos kontrolė tampa vienu aktualiausių uždavinių. Nevaldoma migracijos banga migracija, galinti iškilti kaip regioninių konfliktų padarinys, gali virsti destabilizuojančiu veiksniu visai Europai ir kartu sukelti pavojų Lietuvos Respublikos interesams.
4.1.12. Lietuvos Respublikos saugumui egzistuoja nelaimingų atsitikimų pramonėje, stichinių nelaimių, epidemijų ar ekologinių katastrofų pavojus. Lietuvos Respublikos saugumui pavojų kelia galimi nelaimingi atsitikimai ir avarijos pramonėje, stichinės ir gaivalinės nelaimės, epidemijos ir ekologinės katastrofos.
5. Lietuvos Respublikos NACIONALINIO saugumo politika
5.1. Pagrindiniai tikslai ir uždaviniai:
5.1.1. Pagrindiniai Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo politikos tikslai yra apsaugoti gyvybinius ir pirmaeilius nacionalinius interesus, neutralizuoti grėsmes ir neleisti pavojaus veiksniams virsti grėsmėmis. Šių tikslų prioritetas yra gyvybinių interesų apsauga.
5.1.2. Vienas iš pagrindinių uždavinių yra draugiški santykiai su užsienio valstybėmis, regioninis stabilumas, taika ir integracija į euroatlantinę erdvę įsitvirtinimas euroatlantinėje erdvėje.
5.2. Nacionalinio saugumo strategijos nuostatos ir įgyvendinimo kryptys:
5.2.1. Esminė Lietuvos Respublikos strateginė nuostata yra įtvirtinti laimėjimus ir pastarojo dešimtmečio teigiamus pokyčius, padaryti juos negrįžtamus. Tinkamiausiu ir patikimiausiu būdu šiems istoriniams laimėjimams stabilizuoti Lietuvos Respublika, laiko, tapusi NATO ir ES Europos Sąjungos nare, laiko sėkmingą savo įsitvirtinimą euroatlantinėse struktūrose, aktyvų dalyvavimą priimant NATO ir Europos Sąjungos sprendimus ir tolesnę šių tarptautinių organizacijų plėtrą, priimant į šias organizacijas deramai pasirengusias kandidates, tarp jų ir Lietuvos Respubliką valstybes. S ilgam įtvirtins ne tik jų pačių, bet ir Baltijos regiono saugumą stabilumą ir tai bus ilgalaikis visų regiono valstybių saugumo laimėjimas. Tolesnė šių tarptautinių organizacijų plėtra galutinai užtikrintų ne tik Baltijos regiono saugumą ir stabilumą, bet ir ilgalaikius visų regiono valstybių saugumo ir gerovės laimėjimus.
5.2.2. Lietuvos Respublikos saugumo politika numato karinės ginkluotos jėgos panaudojimą tiek individualios, tiek kolektyvinės gynybos nuo išorinės agresijos ginkluoto užpuolimo, taip pat tarptautinių įsipareigojimų vykdymo atvejais pagal 1945 m. Jungtinių Tautų Įstatų 51-ąjį straipsnį Chartiją, 1949 m. Šiaurės Atlanto Sutarties 5-ąjį straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus. bei tarptautinius įsipareigojimus arba tarptautinėse taikos palaikymo operacijose Jungtinių Tautų Įstatų VII skyriaus pagrindu pagal konkrečios operacijos ginkluotos jėgos panaudojimo taisykles.
5.2.3. Patvirtinus šią Nacionalinio saugumo strategiją turi būti rengiamos ar peržiūrimos specializuotos strategijos ir doktrinos. Šiuo požiūriu pagrindiniai principai diplomatijos (užsienio politika), karinėje ir žvalgybos (gynybos politika), vidaus saugumo (viešasis saugumas, ekonominė politika, socialinis saugumas, taip pat aplinka ir kultūrinis palikimas) srityse yra:
5.2.3.1. Vidaus stabilumas ir gerovė. Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politika orientuota į vidaus socialinio ir ekonominio stabilumo stiprinimą. Tai apima visuomenės saugumo užtikrinimą, taip pat fiskalinės ir monetarinės politikos stabilumą, užsienio prekybos augimą, ekonominės plėtros skatinimą, privatizaciją, socialinę paramą, kovą su korupcija, pilietinės visuomenės stiprinimą, kultūros ir civilizacijos vystymą ir integraciją į tarptautines ekonomines ir kultūrines organizacijas. Saugumo politikos prioritetai yra:
5.2.3.1.1. Vidaus Viešasis saugumas. Vienas didžiausių prioritetų užtikrinant Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą yra kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Šios grėsmės socialiniam stabilumui neigiamai veikia visuomenės saugumą ir ekonomikos plėtrą. Lietuvos Respublika garantuoja visų jos teritorijoje esančių asmenų teisėtų interesų apsaugą nuo nusikalstamų pasikėsinimų bei reikiamą skubią pagalbą ekstremalių situacijų atvejais. Tuo tikslu plėtojama ir įgyvendinama veiksminga nusikaltimų kontrolės ir prevencijos politika, prioritetą skiriant kovai su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir terorizmu; tobulinamas ekstremalių situacijų valdymas.
5.2.3.1.2. Žmogaus ir piliečio teisės. Lietuvos Respublika garantuoja visiems savo piliečiams ir kitiems jos teritorijoje esantiems asmenims tarptautinės teisės pripažintas žmogaus ir piliečio teises, įskaitant tautinių ir kitokių mažumų teises.
5.2.3.1.3. Teisėti visuomenės interesai. Lietuvos Respublika garantuoja visų jos teritorijoje esančių asmenų teisėtų interesų apsaugą nuo nusikalstamų pasikėsinimų. Tuo tikslu plėtojama ir įgyvendinama veiksminga nusikaltimų kontrolės ir prevencijos politika.
5.2.3.1.3. Stabilus ekonomikos augimas. Strateginis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo prioritetas yra sukurti tinkamas sąlygas ekonomikai augti siekiant užtikrinti aukštesnį piliečių gyvenimo lygį.
5.2.3.1.4. Socialinis saugumas ir stabilumas. Svarbus saugumo elementas yra negatyvių struktūrinių ekonominių reformų padarinių ir išorės poveikio padarinių gyventojų užimtumui šalinimas bei šešėlinio užimtumo mažinimas. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi turėti pakankamas socialinio, kultūrinio ir ekonominio gyvenimo sąlygas. Socialiai savarankiškos, vieningos ir kartu stabilios visuomenės kūrimas yra pagrindinis Lietuvos Respublikos saugumo elementas.
5.2.3.2. Karinė gynyba. Karinė gynyba yra viena iš pagrindinių valstybės saugumo politikos priemonių. Lietuvos Respublikos karinė gynyba remiasi šiais pagrindiniais principais:
5.2.3.2.1. demokratinė kariškių kontrolė, apimanti pilietiškumo ir patriotizmo skatinimą bei abipusio kariškių ir civilių gyventojų pasitikėjimo įtvirtinimą; Demokratinė ginkluotųjų pajėgų kontrolė. Vykdant karinę Lietuvos valstybės gynybą ir ginkluotųjų pajėgų plėtrą, siekiama užtikrinti visapusišką krašto apsaugos sistemos atskaitingumą visuomenei per jos išrinktus atstovus – Lietuvos Respublikos Seimą. Seimas vykdo krašto apsaugos sistemos parlamentinę kontrolę. Vyriausybė, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas yra atsakingi Seimui už valstybės ginkluotųjų pajėgų tvarkymą ir vadovavimą.
5.2.3.2.2. atgrasymas, kuris remiasi pasirengimu gynybai, o ne puolimui, įskaitant Lietuvos Respublikos gynybos sistemos ir pajėgumų stiprinimą;Atgrasinimas ir kolektyvinė gynyba. Atgrasinimas remiasi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos ir karinių pajėgumų stiprinimu bei NATO kolektyvinės gynybos principais. Stiprus Aljansas yra svarbiausias efektyvų atgrasinimą, o tiesioginės grėsmės atveju - kolektyvinę gynybą užtikrinantis Lietuvos valstybės saugumo veiksnys.
5.2.3.2.4. euroatlantinis solidarumas ir kolektyvinė gynyba, apimanti tarptautinių įsipareigojimų vykdymą ir aktyvų tarptautinį karinį bendradarbiavimą (diplomatija, pagalba kitų šalių ginkluotosioms pajėgoms). Krizių prevencija ir stabilumo plėtra. Remdamasi saugumo nedalomumo principu ir atsižvelgdama į transnacionalinį grėsmių pobūdį, Lietuvos Respublika kartu su NATO sąjungininkėmis vykdo krizių prevenciją ir prisideda prie globalinio ir regioninio stabilumo plėtros, panaudodama turimas karines priemones.
5.2.3.3. Euroatlantinė integracija ir stabilumas. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo sistema plėtojama kaip saugumo ir transatlantinės gynybos sistemos dalis. Lietuvos Respublika užsienio ir vidaus politikos priemonėmis siekia visavertės ir visapusiškos integracijos integravimosi į euroatlantinę erdvę. Visos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją rengia ir vykdo politiką, užtikrinančią euroatlantinio regiono stabilumo ir glaudesnės integracijos tikslus:
5.2.3.3.1. Integracija į NATO ir ES. Narystė NATO ir ES, apimanti visišką paramą plėtros procesui, yra du lygiaverčiai Lietuvos Respublikos saugumo politikos prioritetai. Integracijos į NATO ir ES procesai stiprina ir papildo vienas kitą. Narystė vienoje organizacijoje (NATO arba ES) nepakeičia narystės kitoje. Europos Sąjungoje. Lietuvos Respublika siekia pasinaudoti visomis narystės NATO ir Europos Sąjungoje teikiamomis galimybėmis ir ištekliais, kad taptų saugia, klestinčia, konkurencinga valstybe. Aktyvi ir efektyvi Lietuvos Respublikos narystė NATO ir Europos Sąjungoje, ir šių struktūrų plėtra į valstybes, kurios išreikš norą ir bus pasirengusios prisijungti prie minėtų tarptautinių organizacijų yra Lietuvos Respublikos saugumo politikos prioritetas.
5.2.3.3.2. Aktyvus dalyvavimas palaikant taiką ir tarptautinį stabilumą. Šioje srityje Lietuvos Respublika teikia prioritetą konfliktų prevencijai, diplomatijai ir tarptautinės teisės priemonėms. Ypatingas prioritetas teikiamas teisės ir teisingumo bei kitų demokratinių vertybių užtikrinimui, tarptautiniam krizių valdymui, masinio naikinimo ginklų prevencijai, tarptautiniams ginklų kontrolės režimams, efektyvios nacionalinės eksporto kontrolės sistemos stiprinimui, politikai bei įstatymų leidybai, nukreiptai prieš naujas grėsmes, pavojus bei saugumo iššūkius.
5.2.3.3.3. Gerų kaimyninių santykių skatinimas ir regioninis bendradarbiavimas. Lietuvos Respublika teikia prioritetą bendradarbiavimui Baltijos jūros regione, Šiaurės Europoje, ir su Rusijos Federacija, taip pat su naujosiomis Europos Sąjungos kaimynėmis. Lietuvos Respublika plėtoja ir stiprina dvišalius ir daugiašalius santykius su šiomis valstybėmis, išnaudodama savo geografinius, istorinius ir kultūrinius ypatumus. Taip pat vykdoma specifinė politika, pavyzdžiui, pragmatiškas selektyvus bendradarbiavimas su Baltarusija.
5.2.4. Įstatymų leidyba. Nacionalinę įstatymų ir kitų norminių teisės aktų bazę sistemingai siekiama derinti su galiojančiais ES ir NATO teisės dokumentais, joje numatomi teisiniai ir instituciniai narystės šiose organizacijose įsipareigojimų vykdymo mechanizmai. Analizuodama, kaip įgyvendinama Nacionalinio saugumo strategija, Vyriausybė inicijuoja būtinų įstatymų priėmimą ar esamų įstatymų pataisas gali teikti Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus.
5.2.5. Bendrieji išteklių prioritetai. Atsižvelgiant į išteklių paskirstymą įvairioms sritims, tiesiogiai veikiančioms bendrą Lietuvos Respublikos saugumą, prioritetas teikiamas veiklai, kuri skatina pilietinį aktyvumą ir pilietinės sąmonės ugdymą, ekonomikos plėtrą, socialinį stabilumą, pilietinės sąmonės ugdymą ir didina atsako į grėsmes pajėgumus, ypatingą dėmesį skiriant veiklai, susijusiai su integracija kuo aktyvesniu įsitraukimu į NATO ir ES Europos Sąjungos institucijų veiklą.
6. Pagrindiniai NACIONALINIO SAUGUMO strategijos įgyvendinimo būdai ir priemonės
6.1. Saugumo aplinkos formavimas. Lietuvos Respublika, formuodama ir įgyvendindama šalies valstybės saugumo politiką, griežtai laikosi vadovaujasi visuotinai pripažintų tarptautinės teisės principų pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis., išdėstytų 1945 m. Jungtinių Tautų Įstatuose, kituose tarptautinės teisės dokumentuose. Svarbiausi saugumo aplinkos formavimo būdai ir priemonės yra:
6.1.1. Integracija į Narystė NATO. Pagrindinė priemonė ateityje užtikrinant tiek vidaus, tiek regiono saugumą ir stabilumą Lietuvos Respublikai yra narystė NATO. Lietuvos Respublika yra skyrusi išteklių veiksmams narystei NATO pasiekti. Vienas iš pirmaeilių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų yra NATO efektyvumas ir aktyvumas, užtikrinant tarptautinį saugumą ir stabilumą. Lietuvos Respublikos saugumo politika grindžiama prielaida, jog mūsų valstybė niekada nebeveiks viena potencialios grėsmės atveju. Vienodas NATO narių saugumo laipsnis, nepaisant jų karinių pajėgumų ar kitų skirtumų, stiprina euroatlantinės erdvės stabilumą ir saugumą. Būdama aktyvi NATO narė, Lietuvos Respublika yra suinteresuota NATO politikos, prisidedančios prie tarptautinio saugumo ir stabilumo užtikrinimo, įgyvendinimu. Aktyviai veikdama NATO institucijose, Lietuvos Respublika imasi visų reikalingų veiksmų NATO uždaviniams įgyvendinti. Svarbiausi iš šių veiksmų:
6.1.1.1. Narystės veiksmų planas. Iki pat narystės NATO pradžios Lietuvos Respublika įgyvendina pagal Narystės veiksmų plano iniciatyvą rengiamą ir kasmet atnaujinamą Nacionalinę pasirengimo narystei NATO programą. Parlamentinių partijų politinio sutarimo dėl narystės NATO siekio bei jų Gynybos politikos susitarimo pagrindu Lietuvos Respublika ir toliau skiria būtiną valstybės lėšų dalį krašto apsaugai stiprinti ir suderinamumui su NATO didinti. Bendradarbiaudama su nevyriausybinėmis organizacijomis ir visuomenės informavimo priemonėmis, Vyriausybė nuolat šviečia visuomenę NATO politikos, Lietuvos Respublikos narystės šioje organizacijoje privalumų ir su ja susijusios atsakomybės klausimais. Dalyvavimas Aljanso transformacijoje. Lietuvos Respublika remia NATO strateginę, struktūrų ir pajėgumų transformaciją. Veikdama kaip viena iš sąjungininkių, Lietuvos Respublika kovoja su tarptautinio terorizmo, masinio naikinimo ginklų platinimo ir nelegalios migracijos keliamomis grėsmėmis. Lietuvos Respublika remia NATO nuostatą kovoti su šiomis grėsmėmis tuose regionuose, kuriuose jos pasireiškia. Lietuvos Respublika prisideda prie NATO struktūrų geresnio pritaikymo naujiems saugumo iššūkiams ir skiria savo karinius vienetus į NATO reagavimo pajėgas.
6.1.1.2. NATO „atvirų durų“ politika. Lietuvos Respublika aktyviai remia NATO „atvirų durų“ politiką. Lietuvos Respublika mano, kad NATO plėtra yra vienas iš svarbiausių stabilumo ir saugumo Euroatlantinėje erdvėje garantų, todėl aktyviai pasisako už šio proceso tęstinumą.
6.1.1.3.
6.1.1.3.4. skatintų NATO valstybių vyriausybių ir parlamentų politinę paramą Lietuvos Respublikos narystei NATO. Parama Aljanso misijoms. Lietuvos Respublika remia NATO taikos palaikymo ir atsako į krizes operacijas. Savo dalyvavimu Lietuvos Respublika prisideda prie sėkmingo šių operacijų įgyvendinimo. Prioritetinėmis NATO veiklos sritimis Lietuvos Respublika mato priemones, nukreiptas į kovą prieš terorizmą ir taikos atkūrimą karo nuniokotuose regionuose: Pietryčių Europoje ir Afganistane.
6.1.1.4. Transatlantinio bendradarbiavimo stiprinimas. NATO, kaip svarbiausio saugumo ir stabilumo garanto euroatlantinėje erdvėje, pagrindas yra glaudus Europos ir Šiaurės Amerikos transatlantinis bendradarbiavimas. Aktyviai bendradarbiaudama su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Lietuvos Respublika siekia stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą. Svarbus transatlantinio bendradarbiavimo aspektas yra ir sėkminga NATO ir Europos Sąjungos santykių raida. Lietuvos Respublika remia tolesnį NATO ir Europos Sąjungos dialogą saugumo politikos srityje.
6.1.2. Integracija į Narystė Europos Sąjungą Sąjungoje. Svarbaus šiuo metu vykstančio su ES naryste susijusio darbo dalis Lietuvos Respublikai yra iki 2002 m. pabaigos baigti stojimo į šią sąjungą derybas ir prisiimti narystės įsipareigojimus nuo 2004 m. sausio 1 d. Šiuo tikslu Lietuvos Respublika vykdydama administracines ir ekonomines reformas derina savo šalies teisinę sistemą ir praktiką su ES teisynu (acquis communautaire). Būdama Europos Sąjungos nare, Lietuvos Respublika šią politinę sąjungą vertina kaip svarbų savo saugumo ir viso Europos žemyno stabilumo garantą, taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos sutartyse numatytais bendro veikimo, tarpusavio lygybės, solidarumo, teisės viršenybės ir kitais principais. Lietuvos Respublika siekia daryti apčiuopiamą įtaką Europos Sąjungos kaimynystės politikai ir remia Kopenhagos kriterijais pagrįstą Europos Sąjungos „atvirų durų“ politiką valstybėms, kurios pareikš ketinimą stoti į Europos Sąjungą. Lietuvos Respublika taip pat sieks kuo greičiau tapti vientisos Europos Sąjungos struktūros dalimi, pritraukiant Europos Sąjungos paramą infrastruktūros projektams įgyvendinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė informuoja visuomenę apie ES uždavinius, laimėjimus, atskiras kryptis bei būsimos Lietuvos Respublikos narystės ES Europos Sąjungoje pasekmes ir įsipareigojimus ir pasiekimus. Kitos Lietuvos Respublikai svarbios veiklos kryptys yra:
6.1.2.1. ES bendrąja užsienio Aktyvus dalyvavimas Europos Sąjungos Bendrojoje užsienio ir saugumo politikoje bei indėlis plėtojant Europos saugumo ir gynybos politiką. Lietuvos Respublika remia europinių civilinių ir karinių pajėgumų plėtojimą, kuris prisidėtų prie transatlantinės partnerystės stiprinimo ir sąlygotų efektyvesnį Europos Sąjungos dalyvavimą užtikrinant saugumą ir stabilumą pasaulyje;
6.1.2.2. bendradarbiavimas su ES valstybėmis ir institucijomis, veiksmingas ES ir jos atskirų valstybių Lietuvos Respublikai teikiamos paramos panaudojimas bendradarbiavimas su Europos Sąjungos institucijomis ir atskiromis valstybėmis, veiksmingas Europos Sąjungos Lietuvos Respublikai teikiamos paramos panaudojimas;
6.1.3. Tarptautinio bendradarbiavimo ir geros kaimynystės santykių stiprinimas. Lietuvos Respublika dalyvauja veiksmuose ir priemonėse, orientuotose į strateginės aplinkos kaimyniniuose regionuose gerinimą. Svarbiausi veiksmai šioje srityje yra:
6.1.3.1. Bendradarbiavimas Baltijos jūros regione. Lietuvos Respublika skatina stabilumą ir gerovę Baltijos jūros regione. Tokio bendradarbiavimo kryptys yra: 6.1.3.1.1. trišalis bendradarbiavimas Lietuvos Respublika tęsia trišalį bendradarbiavimą saugumo srityje su Estija ir Latvija, įskaitant ir bendrus karinius projektus. 6.1.3.1.2. glaudus daugiašalis ir dvišalis bendradarbiavimas Lietuvos Respublika stiprina glaudų daugiašalį ir dvišalį bendradarbiavimą su Šiaurės Europos šalimis valstybėmis: Danija, Islandija, Norvegija, Suomija ir Švedija. Lietuvos Respublika taip pat siekia plėtoti aktyvesnį bendradarbiavimą tarp Baltijos valstybių ir Šiaurės valstybių saugumo ir gynybos srityse, įskaitant galimus bendrus karinius projektus. ; kurios teikia Lietuvai didelę paramą rengiantis narystei NATO ir ES; 6.1.3.1.3. dalyvavimas Lietuvos Respublika aktyviai dalyvauja Baltijos jūros valstybių tarybos darbe ir daugiašalėse iniciatyvose, įtraukiančiose į bendradarbiavimą regione JAV Jungtines Amerikos Valstijas, ir skatinančiose įtraukti Rusijos Federaciją į praktinį abipusiškai naudingą bendradarbiavimą su Vakarais euroatlantinėmis saugumo organizacijomis. ; 6.1.3.1.4. aktyvus dalyvavimas Baltijos jūros valstybių tarybos darbe.
6.1.3.2. Strateginė partnerystė su Lenkija Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Lietuvos Respublika plėtoja tęsia bendradarbiavimą su Lenkija Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – strategine šalies valstybės partnere. Šis bendradarbiavimas vyksta visais lygiais: tarp abiejų šalių parlamentų, vyriausybių, įvairių institucijų, universitetų, vietos ir savivaldybių valdžios ir kitų nevyriausybinių institucijų, skatinančių visuomeninius santykius. Lietuvos Respublika siekia pasiremti Lenkijos (ir kitų naujųjų NATO narių) stojimo į NATO ir adaptavimosi prie narystės reikalavimų patirtimi. Dėl savo geografinės padėties Lenkija laikoma būtina grandimi integruojant Lietuvos ūkio, informacinę, ryšių, transporto, energetikos infrastruktūrą į atitinkamas sistemas, o jos gynybinę infrastruktūrą įtraukiant į NATO integruotą karinę struktūrą. Lietuvos Respublika laiko Jungtines Amerikos Valstijas pagrindiniu Europos saugumo partneriu. 1998 m. JAV ir Baltijos valstybių Partnerystės chartijos įgyvendinimas tebėra svarbi priemonė plėtojant strateginę partnerystę su JAV. Lietuvos Respublika siekia aktyviai plėtoti JAV iniciatyvą Šiaurės Europoje – “Sustiprinta partnerystė Šiaurės Europoje”, kuria siekiama įtvirtinti saugumo ir stabilumo zoną regione ir panaudoti Šiaurės ir Baltijos valstybių patirtį kaimyninių regionų plėtrai. Lietuvos Respublika palaiko ir plėtoja glaudžius ryšius su Lietuvos išeivija JAV, didžiausia Lietuvos bendruomene užsienyje: tai svarbus strateginės partnerystės su JAV veiksnys. Lietuvos Respublika ir toliau teiks politinę ir praktinę paramą antiteroristinei koalicijai, vadovaujamai Jungtinių Amerikos Valstijų, tapusių teroristinių išpuolių 2001 m. rugsėjo 11 d. taikiniu.
6.1.3.3. Strateginė partnerystė su Lenkijos Respublika. Lietuvos Respublika plėtoja bendradarbiavimą su Lenkijos Respublika – strategine valstybės partnere. Šis bendradarbiavimas vyksta visais lygiais: tarp abiejų valstybių parlamentų, vyriausybių, įvairių institucijų, universitetų, vietos ir savivaldybių valdžios ir kitų nevyriausybinių institucijų, skatinančių visuomeninius santykius. Lietuvos Respublika siekia pasiremti Lenkijos (ir kitų naujųjų NATO narių) stojimo į NATO ir adaptavimosi prie narystės reikalavimų patirtimi. Dėl savo geografinės padėties Lenkija laikoma būtina grandimi integruojant Lietuvos Respublikos ūkio, informacinę, ryšių, transporto, energetikos infrastruktūrą į atitinkamas Europos Sąjungos sistemas, o jos gynybinę infrastruktūrą įtraukiant į NATO integruotą karinę struktūrą.
6.1.3.4. Santykiai su Rusijos Federacija. Lietuvos Respublika Lietuvos Respublika siekia stiprinti tarpusavio pasitikėjimą su Rusijos Federacija tarptautinio saugumo srityje. Lietuvos Respublika naudojasi daugiašalių ginklų kontrolės bei pasitikėjimą ir saugumą skatinančių priemonių teikiamomis galimybėmis; įgyvendina dvišales su Rusija sutartas pasitikėjimą ir saugumą skatinančias priemones; imasi vienašališkų saugumo ir gynybos politikos atvirumo Rusijai ir kitoms kaimynėms veiksmų. Lietuvos Respublika remia daugiašales iniciatyvas, skirtas įtraukti Rusiją į glaudesnį praktinį bendradarbiavimą su NATO, ir pati aktyviai jose dalyvauja. Lietuvos Respublika bendradarbiauja su Rusija užtikrinant jos karinį tranzitą į Kaliningrado sritį ir iš jos per Lietuvos Respublikos teritoriją abipusiškai priimtinais ir teisiškai reglamentuotais būdais. Šis tranzitas vyksta pagal kasmet pratęsiamo dvišalio susitarimo nuostatas ir atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimus. Lietuva Lietuvos Respublika iš esmės patenkinta esamo karinio tranzito režimo funkcionavimu. Artėjanti Lietuvos Respublikos narystė NATO ir ES Europos Sąjungoje nekeičia Lietuvos Respublikos požiūrio bendradarbiauti su Rusija ir užtikrinti Rusijos civilinio, komercinio ir karinio tranzitų per Lietuvos teritoriją sąlygomis, neprieštaraujančiomis Šengeno acquis.
6.1.3.5. Lietuvos Respublika ypač suinteresuota politiniu, socialiniu, ekonominiu ir ekologiniu stabilumu Kaliningrado srityje, nes nestabilumas gali sukelti gretimoms valstybėms, tarp jų Lietuvai Lietuvos Respublikai, rimtų problemų, susijusių su kontrabanda, organizuoto nusikalstamumo plitimu, nekontroliuojamais migracijos srautais ir aplinkos tarša. Kiti Lietuvos Respublikos interesai Kaliningrado srityje – geros kaimynystės ir ekonominės, prekybinės bei kultūrinės partnerystės santykių palaikymas, ekonominės ir socialinės pažangos šioje srityje skatinimas, Kaliningrado srities ekonominio išsivystymo atsilikimo ir gyvenimo lygio atsilikimo nuo kaimyninių valstybių, ypač šioms stojant į ES, mažinimas, o per ją – ir visos Rusijos įsitraukimas į europinius bendradarbiavimo procesus. 6.1.3.6. Santykiai su Baltarusija Baltarusijos Respublika. Būdama demokratinė valstybė ir Baltarusijos kaimynė, Lietuvos Respublika suinteresuota pilietinės visuomenės formavimusi demokratiniu ir demokratinių normų ir principų diegimu šioje šalyje, jos gyventojų gerove ir vidaus padėties stabilumu. Lietuvos Respublika vykdo pragmatiško selektyvaus bendradarbiavimo praktiniu lygiu taktiką. Ši taktika, be kitų sričių, apima valstybės sienos apsaugos ir pasienio kontrolės tarnybų bendradarbiavimą, pasitikėjimą ir saugumą skatinančių priemonių taikymą, bendradarbiavimą su Baltarusijos nevyriausybinėmis organizacijomis, žiniasklaidos visuomenės informavimo priemonių atstovais ir pan. Stiprėjant demokratinėms tendencijoms Baltarusijoje, Lietuvos Respublika plės bendradarbiavimo sričių mastą.
6.1.3.7. Tarpregioninis bendradarbiavimas. Lietuvos Respublika aktyviai dalijasi bendradarbiavimo saugumo srityje Baltijos jūros regione patirtimi su kitų suinteresuotų regionų, ypač Balkanų, Pietų Kaukazo ir Vidurio Azijos, valstybėmis.
6.1.3.8. Dalyvavimas tarptautinėse taikos operacijose, krizių valdyme ir prevencijoje. Lietuvos Respublika teikia prioritetą Jungtinių Tautų Saugumo tTarybos mandatą turinčių organizacijų vadovaujamose operacijose vadovaujamoms tarptautinėms karinėms ir civilinėms krizių valdymo operacijoms. Lietuvos Respublika plėtoja savo šalies karines ir civilines karinius ir civilinius policijos pajėgumus, įtrauktus į NATO, Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų greitojo reagavimo pajėgas, įtrauktas į JTO skirtas tarptautiniam krizių valdymui. Pagal savo išgales Lietuvos Respublika ir toliau prisidės prie konfliktų prevencijos, taikdarystės, taikos kūrimo iniciatyvų ir kitų diplomatinių, civilinės policijos bei stebėjimo JTO, NATO, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (toliau vadinama ESBO) misijų ir kitų tarptautinių organizacijų bei šių organizacijų tikslus įgyvendinančių ad hoc koalicijų vadovaujamų misijų tarptautinių operacijų.
6.1.3.9. Masinio naikinimo ginklai. Lietuvos Respublika bendradarbiauja su užsienio partneriais partnerėmis ir tarptautinėmis organizacijomis ir pareigingai taiko visas tarptautinių susitarimų ir konvencijų nuostatas, numatančias masinio naikinimo ginklo, jo komponentų ir gamybos technologijų, taip pat branduolinių, cheminių ir biologinių medžiagų platinimo apribojimą ar uždraudimą.
6.1.3.10. Tarptautinė ginklų kontrolė. Lietuvos Respublika tarptautinius ginklų kontrolės ir pasitikėjimą ir saugumą skatinančių priemonių režimus skatinančias priemones laiko svarbiu pasaulio ir ypač Europos saugumo elementu. Lietuvos Respublika aktyviai dalyvauja JTO Jungtinių Tautų ir ESBO ginklų kontrolės režimuose. Dalyvaudama daugiašaliuose režimuose, Lietuvos Respublika tariasi su atskiromis kaimyninėmis valstybėmis dėl dvišalių saugumą ir pasitikėjimą skatinančių priemonių taikymo ir rengiasi galimam prisijungimui prie adaptuot adaptuotos 1990 m. Konvencinių pajėgų Europoje sutartis sutarties, kai ši sutartis įsigalios. Lietuvos Respublika yra pasirengusi prisijungti prie 1992 m. Helsinkyje pasirašytos Atviro dangaus sutarties. Lietuvos Respublika pirmoji tarp Baltijos valstybių prisijungė prie Otavos konvencijos dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo ir aktyviai siekia jos tikslų įgyvendinimo regione bei remia Otavos konvencijos principų plėtrą. Lietuvos Respublika aktyviai siekia Jungtinių tautų 1980 metų konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo protokolo dėl likusių nuo karo sprogmenų (V-ojo Protokolo) įgyvendinimo. Efektyvi šaulių ginklų visų rūšių platinimo kontrolė bei tarptautinio bendradarbiavimo šioje srityje skatinimas yra svarbus Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo politikos prioritetas.
6.1.4. Kova su iššūkiais ir pavojais tarptautiniam saugumui. Lietuvos Respublika teikia pirmenybę konkretiems veiksmams kovoje su terorizmu, korupcija, tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, nelegalia prekyba narkotikais, nelegalia migracija, kontrabanda ir reagavimui į kitus šiuolaikinius saugumo iššūkius, tokius kaip nusikalstamumas informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje. Lietuvos Respublika kartu su kitais užsienio partneriais ir tarptautinėmis organizacijomis rengia, ratifikuoja priima ir įgyvendina tarptautinės teisės dokumentus aktus, kreipdama ypatingą dėmesį į Jungtinių Tautų Saugumo tTarybos rezoliucijas ir Jungtinių Tautų konvencijas, skatina tarpžinybinį policijos pajėgų, pasienio kontrolės tarnybų, muitinių ir specialiosios paskirties tarnybų bendradarbiavimą dvišalių susitarimų pagrindu bei per tokias tarptautines organizacijas, kaip Interpolas ir Europolas.
6.1.5. Terorizmo prevencija. Kovos su terorizmu programa apima:
6.1.5.1. dalyvavimą tarptautinės bendruomenės kovoje su terorizmu ir veiklą atitinkamuose NATO ir Europos Sąjungos mechanizmuose;
6.2. Vidinio, Viešojo ekonominio ir socialinio saugumo stiprinimas:
6.2.1. Nusikaltimų kontrolė ir prevencija. Yra kuriamas naujas nusikaltimų kontrolės ir prevencijos sistemos modelis, kurį taikant būtų galima nuosekliai ir kompleksiškai šalinti esmines nusikaltimų priežastis ir sąlygas ir racionaliai naudoti tam skiriamus išteklius. Didinamas savivaldybių institucijų vaidmuo kuriant saugią gyvenamąją aplinką. Stiprinama ikiteisminio tyrimo institucijų veikla atskleidžiant ir tiriant nusikaltimus bei užtikrinamas veiksmingas jų tarpusavio bendradarbiavimas ir sąveika su prokuratūra. Siekiama sklandžiai įgyvendinti naujuosius Baudžiamąjį ir Baudžiamojo proceso kodeksus. Pirmenybė nusikaltimų kontrolės srityje yra teikiama kovai su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Siekiant pažaboti organizuotą nusikalstamumą, imamasi priemonių griauti organizuotų nusikalstamų struktūrų neteisėtai sukauptą ekonominį potencialą. Vykdoma tarptautinius standartus atitinkanti pinigų plovimo prevencija, stiprinama liudytojų ir nukentėjusiųjų apsauga. Kova su korupcija vykdoma įgyvendinant korupcijos prevencijos priemones, kompleksiškai šalinant šio reiškinio priežastis. : tobulinama nacionalinė teisinė bazė (priimta Nacionalinė kovos su korupcija programa) atliekant teisės aktų suderinimo su ES teisės aktais procedūras, įtraukiant tarptautinės teisės normas. Vykdoma finansinių nusikaltimų, ypač pažeidimų, susijusių su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir panaudojimu, prevencija ir kontrolė. Stiprinama liudytojų ir nukentėjusiųjų apsauga. Nelegaliai migracijai ir nusikalstamumo plitimui per valstybės sieną užkardyti tęsiama valstybės sienos apsaugos sistemos plėtra, įgyvendinami Europos Sąjungos reikalavimai valstybės sienos kontrolei, diegiamas tarptautinius reikalavimus atitinkantis per užtikrinamas nuolatinis pasirengimas neutralizuoti prie valstybės sieną vykstančių asmenų ir transporto priemonių patikrinimas, kuriama profesionali Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Be to, kuriama nacionalinė Šengeno informacinė sistema. sienos galimus pavojus, keliančius grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
6.2.2. Informacijos apsauga. Atsižvelgiant į tarptautinius standartus, tobulinamas informacijos technologijų saugos teisinis reglamentavimas, stiprinama svarbiausių valstybės informacinių sistemų sauga, užtikrinama tinkama informacijos technologijų ir duomenų saugos priemonių įgyvendinimo kontrolė.
6.2.3. Aplinkos apsauga. Aplinkos apsaugos tikslas pagal aplinkos taršos rodiklius neviršyti Europos Sąjungos leistinų normatyvų ir įgyvendinti tarptautinių konvencijų reikalavimus. Gerinant aplinkos kokybę spartėjančio ūkio vystymosi sąlygomis, pertvarkomas vandens išteklių apsaugos ir vandentvarkos sektorius, formuojama nauja institucinė sistema, atsakinga už upių baseinų administravimą vandensaugos tikslams pasiekti. Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo kenksmingo cheminių medžiagų ir preparatų poveikio, vykdomi tarptautiniai reikalavimai, reglamentuojantys šių medžiagų tvarkymą.
Apsauga nuo radiacinio pavojaus Lietuvos Respublikoje yra svarbi nacionalinio saugumo sritis, kadangi šalyje yra potencialus radioaktyviosios taršos šaltinis – Ignalinos AE. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, vykdoma radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką kontrolė bei branduolinės energetikos objektų aplinkos stebėsena (monitoringas). Radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro saugojimas ir laidojimas yra prioritetinė kryptis užtikrinant saugią aplinką. Daug rimtų aplinkosauginio ir nacionalinio saugumo pobūdžio problemų kelia kaimyninių valstybių naftos paieška ir gavyba Baltijos jūroje.
Aplinkos apsaugos plėtojimo svarbiausi veiksmai yra šie:
6.2.3.1. ekologinio saugumo užtikrinimas Lietuvos Respublikos gyventojams;6.2.3.2. tarptautinių konvencijų, ribojančių aplinkos teršimą ir indėlį į globalinę klimato kaitą reikalavimų įgyvendinimas;
6.2.3.4. kraštovaizdžio ir biologinės šalies įvairovės, gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimas;
6.2.3.5. aplinkos kokybės stebėsenos plėtojimas ir informacijos apie jos neigiamus pokyčius perdavimo visuomenei tobulinimas;
6.2.4. Socialinis saugumas. Siekiant užtikrinti visuomenės socialinį saugumą ir socialinę sanglaudą ir sukurti kokybiško užimtumo galimybes, įgyvendinama efektyvi darbo ir socialinės apsaugos politika.
6.2.4.1. Užimtumo didinimo priemonių įgyvendinimas leidžia mažinti nedarbą ir švelninti neigiamas pokyčių darbo rinkoje, kuriuos lemia struktūrinės ūkio reformos ir išorės poveikis, socialines pasekmes ir balansuoti darbo pasiūlą bei paklausą. Įvairių valstybės institucijų veiklos koordinavimo stiprinimas, įgyvendinant bendras Europos Sąjungos valstybėms narėms užimtumo didinimo gaires, leidžia sutelkti ir stiprinti institucijų pastangas užimtumui didinti, socialinei atskirčiai mažinti bei ūkio konkurencingumui didinti.
6.2.4.2. Taikant Darbo kodeksą, Valstybinę programą bei priemones, siekiama užtikrinti būtinų darbo santykių, darbo apmokėjimo, darbų saugos ir kitų reikalavimų įgyvendinimą iš esmės pagerinant darbo vietų kokybę. Siekiant pagerinti darbo vietų kokybę, užtikrinamas būtinų darbo santykių, darbo apmokėjimo, darbų saugos ir kitų priemonių įgyvendinimas.
6.2.4.3. Socialinio draudimo ir socialinės paramos priemonių derinimas užtikrina, kad visi gyventojai būtų socialiai saugūs, kad būtų garantuotos socialinės paramos priemonės asmenims, kuriems jų labiausiai reikia.
6.2.4.4. Pensijų sistemos reforma siekiama sudaryti Lietuvos Respublikos gyventojams galimybę užsitikrinti didesnes socialines garantijas. 6.2.4.5. Lietuvos Respublikos skurdo mažinimo Lietuvoje strategijos įgyvendinimo programa įgyvendinimu siekiama sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį, įveikti didžiausią skurdą. Piniginės socialinės paramos siekiama mo principu teikiamos piniginės socialinės paramos sistemą. Piniginės socialinės paramos sistema siekiama nepasiturinčioms šeimoms garantuoti minimalias lėšas pragyventi ir būtiniausioms būsto išlaikymo išlaidoms padengti. Ši sistema mažintų skurdą ir derintų paramos tikslingumą skatindama remiamas šeimas sugrįžti į darbo rinką ir plėsti ekonominį aktyvumą. Siekiant užtikrinti Siekiant užtikrinti efektyvios socialinės paramos įgyvendinimą, vykdoma institucinė plėtra.
6.2.5. Ekonominis saugumas. Užtikrinant Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą strateginiuose ūkio sektoriuose, nustatoma, kurie strateginiai objektai privalo būti valstybės nuosavybė, o kuriuose leidžiama dalyvauti privačiam Lietuvos Respublikos ir užsienio kapitalui, paliekant sprendžiamąją galią valstybei. Taip pat neleidžiama vienam Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės investuotojui dominuoti viename ar keliuose strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose ir užkertamas kelias neaiškios kilmės kapitalo skverbimuisi į šalies valstybės ūkio objektus. Didelis valstybės prioritetas teikiamas veiksmams, kuriais numatyta stiprinti šalies valstybės ekonomiką. Tokiais veiksmais siekiama sukurti sąlygas stabiliam šalies valstybės ekonominiam augimui, užtikrinti aukštesnį Lietuvos piliečių gyvenimo lygį ir didinti ekonomikos konkurencingumą. Lietuvos Respublikos ekonominės plėtros stabilumui užtikrinti šalyje valstybėje vykdomi veiksmai siejami su sklandžia integracija į bendrą ES Europos Sąjungos rinką. Šios srities svarbiausi veiksmai:
6.2.5. 7. energijos išteklių privalomųjų atsargų sudarymas;
6.2.6. Kultūros paveldo apsauga. Lietuvos Respublika vadovaujasi UNESCO Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos nuostatomis, kad didėja kultūros paveldo ir gamtos paveldo sunaikinimo grėsmė ne tik dėl tradicinių irimo priežasčių, bet ir dėl socialinių bei ekonominių sąlygų pokyčių. Lietuvos Respublikai svarbu prisijungti prie tarptautinių susitarimų ir kitų pasaulio bendruomenės pastangų išsaugant kultūros paveldą, taip pat skiriant reikalingą dėmesį paveldo apsaugai galimų konfliktų metu. Kultūros tapatumo išsaugojimas ir tęstinumas. Lietuvos Respublika siekia išsaugoti savitą valstybės tapatumą, praturtinantį pasaulio kultūrą bei užtikrinti visuomenės kūrybiškumą, leidžiantį saugoti ir kurti Lietuvos Respublikos meno ir kultūros vertybes. Lietuvos Respublika sudaro sąlygas lietuvių kalbos, Lietuvos etninės kultūros, materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimui. Lietuvos Respublika vadovaujasi UNESCO Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos nuostatomis, kad didėja kultūros paveldo ir gamtos paveldo sunaikinimo grėsmė ne tik dėl tradicinių irimo priežasčių, bet ir dėl socialinių bei ekonominių sąlygų pokyčių. Lietuvos Respublikai svarbu prisijungti prie tarptautinių susitarimų ir kitų pasaulio bendruomenės pastangų išsaugant išsaugoti kultūros paveldą bei puoselėti kultūrų įvairovę, taip pat skiriant skirti reikalingą dėmesį paveldo apsaugai galimų konfliktų metu. Lietuvos Respublika siekia sudaryti ekonomines, technologines, informacines, teisines, kultūrines ir edukacines sąlygas užtikrinant visuomenės kūrybiškumą, leidžiantį perkelti bendras Europos ir pasaulio kultūros vertybes į Lietuvos kultūrinį kontekstą ir išsaugantį savitą valstybės tapatumą, praturtinantį pasaulio kultūrą. Lietuvos Respublika sudaro sąlygas visuomenės kūrybiškumą ir konkurencingumą skatinančio profesionalaus ir mėgėjų meno plėtrai ir sklaidai bei užtikrina joms būtiną autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą. Siekiant apsaugoti kultūros raidą nuo griaunančio antihumanistinio poveikio, Lietuvos Respublika siekia įgyvendinti visuomenės informavimo politiką, užtikrinančią nepilnamečių apsaugą nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio. Lietuvos Respublika saugo ir puoselėja valstybinę kalbą, siekia ją įtvirtinti kaip lygiavertę bendravimo priemonę Europos Sąjungos institucijose.
6.3. Atsako į grėsmes pajėgumų stiprinimas:
6.3.1. Karinių pajėgumų stiprinimas. Dėl Lietuvos Respublikos strateginėje aplinkoje vykstančių teigiamų pokyčių, besitęsiančios ekonominės plėtros, NATO narystės reikalavimų, Lietuvos Respublika pertvarko savo šalies gynybines struktūras ir pajėgumus.Vykdant reformą daugiausia dėmesio yra skiriama:
6.3.1.1. modernios, gerai apginkluotos, galinčios veikti kartu su NATO sąjungininkėmis kariuomenės kūrimui. Lietuvos Respublika, kaip NATO narė, gynybos planavime prioritetą teikia tiems pajėgumams, kurie stiprina viso Aljanso kolektyvinę gynybą ir pasirengimą įveikti bet kokio tipo grėsmes;
6.3.1.2. aukštos kvalifikacijos, gerai vadovaujamoms ir gerai paruoštoms karinėms pajėgoms ir reguliariam jų mokymui. . Lietuvos Respublikos kariai yra rengiami sėkmingai vykdyti sudėtingas šiuolaikinei kariuomenei keliamas užduotis ir ugdomi taip, kad pateisintų tiek visuomenės pasitikėjimą kariuomene, tiek sąjungininkių pasitikėjimą Lietuvos valstybe;
6.3.2. Žvalgybos, kontržvalgybos pajėgumų bei įslaptintos informacijos apsaugos stiprinimas. Žvalgybą ir kontržvalgybą vykdo nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, kurioms įstatymu pavesta ši veikla. Lietuvos Respublika ir toliau plėtos žvalgybinius ir kontržvalgybinius pajėgumus, siekiant užkirsti užsienio žvalgybos tarnybų priešiškos veiklos keliamą pavojų. Lietuvos Respublika taiko ir tobulina valstybės ir karinių paslapčių apsaugos priemones. Ypatingas dėmesys kreipiamas į NATO reikalavimus atitinkančią asmenų, dirbančių su įslaptinta informacija, patikimumo patikrinimo sistemą ir naujų technologijų bei kitas sritis, susijusias su ryšių ir informacinių sistemų saugumu.
6.3.3. Krizių valdymo ir reagavimo į jas pajėgumų stiprinimas. Siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą ne tik krizių valdymo, bet ir jų nustatymo bei prevencijos srityse, Lietuvoje Lietuvos Respublikoje plėtojama krizių valdymo sistema. Krizių valdymo sistema rengiama efektyviai dirbti jau prieškrizinėse situacijose, užtikrinant kompleksinį pavojų keliančių situacijų ir grėsmių stebėjimą, krizės nustatymą bei prevencinių priemonių parengimą ir vykdymą. Svarbiausi krizių valdymo ir reagavimo į jas pajėgumų didinimo būdai ir priemonės:
6.3.3.1. siekiant nustatyti pavojingas situacijas ir grėsmes bei neutralizuoti jų atsiradimo ir plėtros galimybes, teikti pirmenybę krizių valdymo sistemos prevenciniam vaidmeniui didinti;
6.3.3.2. sukurti tarptautinius standartus atitinkančią civilinės saugos ir gelbėjimo instituciją, galinčią veiksmingai organizuoti ekstremalių situacijų valdymą bei patenkinti visuomenės poreikius šioje srityje – užtikrinti reikiamą skubią pagalbą žmogui gaisro, pramoninės avarijos žmonėms gaisrų, pramoninių avarijų ar kitos nelaimės atveju kitų nelaimių atvejais.
6.3.4. Pilietinio . Pilietinis ugdymas. Aktyviai prisidėdama diegiant ir įtvirtinant demokratines ir pilietines vertybes, valstybė stiprina pilietinę visuomenę. Piliečių sąmoningumo, aktyvumo ir visuomeniškumo skatinimas padeda pasirengti pilietiniam pasipriešinimui. Jį lemia tautos pasiryžimas kovoti už savo laisvę ir kiekvieno piliečio pasiryžimas ginti Tėvynę. Pilietiškumo, tautinio sąmoningumo ugdymas išlieka svarbia nacionalinio saugumo užtikrinimo dalimi.
7. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
7.1. Lietuvos Respublika jau yra pasirengusi prisiimti prisiėmė narystės NATO įsipareigojimus. Narystė šioje organizacijoje užtikrins užtikrina Lietuvai Lietuvos Respublikai precedento neturintį karinio, politinio ir ekonominio saugumo lygį.
7.2. Narystė ES sudarys Europos Sąjungoje sudaro Lietuvos Respublikai sąlygas kelti ekonominės gerovės lygį ir suteiks suteikia nekarines saugumo garantijas. Įsiliejimas į demokratinių Vakarų šalių valstybių visuomenę skatina šalies valstybės ekonominę plėtrą ir vidaus stabilumą ir atveria naujas bendradarbiavimo galimybes kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir reaguojant į gamtines ar technologines nelaimes.
7.3. Tikėtina, kad sąlygos, galinčios turėti įtakos Lietuvos Respublikos gyvybiniams interesams, ir ateityje neturėtų keistis. Tačiau Lietuvos Respublika turi būti pasiruošusi tinkamai atsakyti į naujus dinamiškos saugumo aplinkos keliamus iššūkius ir grėsmes.
7.4. Nacionalinio saugumo strategija yra lankstus ir atviras dokumentas, reguliariai derinamas prie esminių išorinės ir vidinės saugumo aplinkos pokyčių atnaujinama keičiantis išorės ir vidaus saugumo aplinkai.