Projektas

 

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO

65, 94, 103, 109, 139, 151, 154, 158, 168, 181, 218, 220, 225, 237, 240, 306, 313, 346, 360, 364, 370, 377, 403, 409, 418, 421, 422, 425, 426, 429, 446, 456, 457, 458

STRAIPSNIŲ IR XXXV SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

 

2004m.                        d. Nr.

Vilnius

 

(Žin., 2002, Nr. 37-1341; 2003, Nr. 38-1734; Nr. 68-3070)

 

 

1 straipsnis. 65 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 65 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:   

 

1. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamus proceso veiksmus ir jo priimtas nutartis proceso dalyviai gali apskųsti apylinkės teismo pirmininkui.“

 

2 straipsnis. 94 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 94 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:       

 

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose - bylą nagrinėjantis teismas.“

 

3 straipsnis. 103 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 103 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir visą šią dalį  išdėstyti taip:       

 

„Proceso išlaidas sudaro:

1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti;

2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlygint už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo;

3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį;

4) gynėjams išmokami pinigai, jeigu gynėjai dalyvavo procese pagal paskyrimą;

5) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos;

6) kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.“

 

 

4 straipsnis. 109 straipsnio papildymas

Papildyti 109 straipsnį ir jį išdėstyti taip:       

 

109 straipsnis. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.“

 

 

5 straipsnis. 139 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 139 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:       

 

2. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu išnyksta suėmimo pagrindai ar jam taikyti reikalingos sąlygos, prokuroras privalo nedelsdamas priimti nutarimą paleisti į laisvę suimtą įtariamąjį. Tokio nutarimo nuorašas yra siunčiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, paskyrusiam suėmimą ar pratęsusiam jo terminą.“

 

6 straipsnis. 151 straipsnio 7 dalies papildymas

Papildyti 151 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:       

 

7. Baudžiamosiose  bylose  dėl  sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino  nuosavybės  teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas.“

 

7 straipsnis. 154 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 154 straipsnio 1 dalį ir ją  išdėstyti taip:

 

1. Kai pagal prokuroro prašymą yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir daryti įrašus, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 162 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 226 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, arba jeigu yra pavojus, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos. Neatidėliotinais atvejais šie ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmai gali būti atliekami ir prokuroro nutarimu. Šiuo atveju per tris dienas nuo tokių veiksmų pradžios turi būti gautas ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimas. Jei toks sutikimas negaunamas, pradėti veiksmai turi būti nutraukti, o visi įrašai nedelsiant sunaikinami.”

 

8 straipsnis. 158 straipsnio 1 dalies papildymas

Papildyti 158 straipsnio 1 dalį ir ją  išdėstyti taip:

 

1. Tiriant labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVIII ir XXXVII skyriuose numatytus apysunkius nusikaltimus, be to, nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 226 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnyje, ikiteisminio tyrimo pareigūnai tyrimą gali atlikti, neatskleisdami savo tapatybės. Šie pareigūnai šio Kodekso 159 straipsnyje nustatyta tvarka gali atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.“

 

9 straipsnis. 168 straipsnio 4 dalies papildymas

Papildyti 168 straipsnio 4 dalį ir ją  išdėstyti taip:

 

4. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio Kodekso 65 straipsnio nustatyta tvarka.“

 

 

10 straipsnis. 181 straipsnio papildymas

Papildyti 181 straipsnį ir jį  išdėstyti taip:

 

181 straipsnis. Įtariamojo ir jo gynėjo, nukentėjusiojo ir jo atstovo teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis

1. Įtariamasis ir jo gynėjas, taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis bei daryti bylos medžiagos kopijas ar išrašus. Prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ar daryti bylos medžiagos kopijas ar išrašus pateikiamas prokurorui. Prokuroras turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, jei toks susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Atsisakydamas leisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat atsisakydamas leisti daryti bylos medžiagos kopijas ar išrašus prokuroras privalo surašyti nutarimą. Šis nutarimas per septynias dienas gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo tokį skundą išnagrinėti per tris dienas nuo jo gavimo ir priimti nutartį. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimta nutartis neskundžiama.

2. Prokuroras neturi teisės neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar daryti bylos medžiagos kopijas ar išrašus, jei ikiteisminis tyrimas baigtas ir yra rašomas kaltinamasis aktas.

3. Jeigu įtariamasis yra suimtas, teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis bei teisę daryti bylos medžiagos kopijas ar išrašus turi jo gynėjas.”

 

11 straipsnis. 218 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 218 straipsnį ir jį  išdėstyti taip:       

 

218 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pabaiga

1. Prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, praneša arba paveda ikiteisminio tyrimo pareigūnui pranešti įtariamajam, jo gynėjui, nukentėjusiajam, jo atstovui, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir nurodo terminą, per kurį šie asmenys turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pareikšti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. Įtariamajam kartu su pranešimu įteikiama visos ikiteisminio tyrimo medžiagos kopija. Esant didelės apimties ikiteisminio tyrimo medžiagai ar kitais atvejais kai kopijos padarymas ir įteikimas įtariamajam yra apsunkintas, prokuroras gali nutarti kopijos nedaryti, o įtariamojo supažindinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga organizuoti pats arba pavesti organizuoti ikiteisminį tyrimą atlikusiam pareigūnui. Gautus prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą prokuroras išsprendžia motyvuotu nutarimu, kuris per tris dienas gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas skundą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo. Teisėjo priimtas sprendimas yra galutinis. Jeigu teisėjas nusprendžia, kad veiksmai, kurių prašo įtariamasis, jo gynėjas ar nukentėjusysis, turi būti atlikti, prokuroras privalo per kuo trumpiausią laiką juos atlikti ar įpareigoti tai padaryti ikiteisminio tyrimo įstaigą.

2. Jeigu byloje yra daug nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, apie galimybę susipažinti su byla bei pateikti  prašymus jiems gali būti pranešama per spaudą.

3. Atlikęs šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus veiksmus prokuroras surašo kaltinamąjį aktą.

4. Tuo atveju, kai ikiteisminį tyrimą ar daugumą jo veiksmų atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras gali pareikalauti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas pateiktų trumpą rašytinę ataskaitą apie atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus.“

 

12 straipsnis. 220 straipsnio 4 dalies pakeitimas ir 5 bei 6 dalių pripažinimas netekusiomis galios

1. Pakeisti 220 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„Kaltinamojo akto nuorašą prokuroras taip pat įteikia kaltinamajam.“

 

2. Pripažinti netekusiomis galios 220 straipsnio 5 ir 6 dalis.

 

3. Buvusią šio straipsnio  7 dalį laikyti 5 dalimi.

 

 

13 straipsnis. 225 straipsnio 1 dalies papildymas

Papildyti 225 straipsnio 1 dalį ir ją  išdėstyti taip:       

 

1. Apygardos teismui teismingos baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, išskyrus bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais.“

 

14 straipsnis. 237 straipsnio  pakeitimas

Pakeisti 237 straipsnį ir jį  išdėstyti taip:

 

237 straipsnis. Susipažinimas su baudžiamąja byla

1. Prokuroras, kaltinamasis, atstovas pagal įstatymą, gynėjas, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai nuo bylos gavimo teisme dienos turi teisę susipažinti su papildomai gauta po kaltinamojo akto surašymo, o reikiamais atvejais teisėjo leidimu ir su kita bylos medžiaga ir daryti jos išrašus ar kopijas. 

2. Jeigu kaltinamasis suimtas, su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta bylos medžiaga  susipažįsta jo gynėjas. Gynėjas turi teisę daryti jos išrašus ar kopijas. Neturinčiam gynėjo kaltinamajam gynėją paskiria teismas. Susipažinęs su minėta medžiaga ar padaręs jos išrašus ar kopijas, gynėjas apie bylos medžiagą informuoja kaltinamąjį ir apie tai praneša teismui.”

 

 

 

15 straipsnis. 240 straipsnio 4 dalies pripažinimas netekusia galios

Pripažinti netekusia galios 240 straipsnio 4 dalį.

 

16 straipsnis. 306 straipsnio 1 dalies papildymas

1. Papildyti 306 straipsnio 1 dalį ir ją  išdėstyti taip:

 

1. Apylinkės teismo teisėjas, surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį, aprašomojoje dalyje gali nedėstyti šio Kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ir 5 dalyje numatytų aplinkybių, išskyrus bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse.“

 

 

2. Pakeisti 306 straipsnio 3 dalį ir ją  išdėstyti taip:

 

3. Jeigu pateikiamas šio straipsnio 2 dalyje numatytas rašytinis prašymas arba nuosprendis apskundžiamas apeliacinės ar kasacinės instancijos teismui, nuosprendį priėmęs teisėjas per tris dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos surašo nesutrumpintą aprašomąją nuosprendžio dalį. Naujai surašytą aprašomąją nuosprendžio dalį teisėjas pasirašo ir prideda prie jau esančio nuosprendžio.“

 

 

 

17 straipsnis. 313 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 313 straipsnio 3 dalį ir ją  išdėstyti taip:

 

3. Apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o šio Kodekso 306 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 2 dalyje, numatytais atvejais – per dvidešimt dienų suėjus terminui visam nuosprendžiui surašyti.“

 

18 straipsnis. 346 straipsnio 3 dalies papildymas

Papildyti 346 straipsnio 3 dalį ir ją  išdėstyti taip:

 

3. Nuosprendžio pateikimą vykdyti ir jo vykdymą kontroliuoja prokuroras. Prokuroras pagal savo kompetenciją turi teisę išreikalauti baudžiamąją bylą, kurioje vykdomas įsiteisėjęs teismo nuosprendis.“

 

 

19 straipsnis. 360 straipsnio papildymas nauja 3 dalimi ir 4 dalies pakeitimas

1. Papildyti 360  straipsnį nauja 3 dalimi, kurią išdėstyti taip: 

 

 

3. Nuteistajam, kuris lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti likusią bausmę nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas pataisos inspekcijos teikimu.“

 

2. Buvusią 3 dalį laikyti 4 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip:

 

4. Dėl lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, dėl neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme, ir dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos ir dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos panaikinimo teismas nusprendžia šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka.“

 

20 straipsnis. 364 straipsnio 3 ir 4 dalių papildymas

1. Papildyti 364 straipsnio 3 dalį ir ją  išdėstyti taip:

 

3. Skundas dėl apylinkės teismo nutarties paduodamas apygardos teismui, dėl apygardos teismo nutarties – Lietuvos apeliaciniam teismui per penkias dienas nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos.  Skundas paduodamas per nutartį priėmusį teismą. Skundą gavęs teismas per tris dienas perduoda jį kartu su medžiaga atitinkamam teismui.

 

2. Papildyti 364 straipsnio 4 dalį ir ją  išdėstyti taip:

 

„4. Skundo padavimas sustabdo teismo nutarčių atidėti nuosprendžio vykdymą, atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos, lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir pakeisti neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį švelnesne bausme bei lygtinai paleisti nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos vykdymą.“

 

 

21 straipsnis.  370 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 370 straipsnio 2 dalį ir ją  išdėstyti taip:

 

2. Šio Kodekso 367 straipsnio 1 dalyje ir 404 straipsnyje nurodytiems asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pareiškimas dėl praleisto kasacinio skundo padavimo termino atnaujinimo negali būti paduodamas praėjus daugiau negu vieneriems metams po nutarties ar nuosprendžio įsiteisėjimo. Dėl termino atnaujinimo sprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko paskirtas teisėjas.“

 

 

22 straipsnis.  377 straipsnio 8 dalies pakeitimas

Pakeisti 377 straipsnio 8 dalį ir ją  išdėstyti taip:

 

8. Po teisėjo pranešimo nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę žodžiu duoti paaiškinimus. Pirmiausia kalba skundą padavusios šalies nagrinėjimo teisme dalyviai, iš jų pirmam žodis suteikiamas kasatoriui. Po kitos šalies nagrinėjimo teisme dalyvių kalbų žodis papildomiems paaiškinimams suteikiamas visiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Paskutinis žodis papildomiems paaiškinimams suteikiamas nuteistajam ar išteisintajam arba jų gynėjui. Jeigu yra abipusių skundų, pirmiausia paaiškinimus duoda kaltinimo proceso šalies nagrinėjimo teisme dalyviai.”

 

 

23 straipsnis.  403 straipsnio 1 dalies papildymas

Papildyti 403 straipsnio 1 dalies 3 punktą  ir visą šią dalį  išdėstyti taip:

 

1. Išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima vieną iš šių nutarčių:

1) taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas;

2) atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas ribotai pakaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnyje nurodytu atveju;

3) bylos nagrinėjimą ar bausmės vykdymą sustabdyti ir taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko asmens psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti;

4) nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės, – jeigu įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo;

5) perduoti bylą iš naujo tirti, – jeigu nenustatyta, kad asmuo nepakaltinamas, arba jeigu psichikos sutrikimas nėra toks, dėl kurio nebūtų galima skirti bausmės;

6) nutraukti bylą, – jeigu neįrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, arba jeigu yra šio Kodekso 3 straipsnyje išvardytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas.“

 

24 straipsnis. 409 straipsnio papildymas nauja 3 dalimi

1. Papildyti 409  straipsnį nauja 3 dalimi, kurią išdėstyti taip: 

 

3. Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų šio Kodekso 407 straipsnyje, atliekamas bendra tvarka, jeigu nėra žinomas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo.

 

2. Buvusią 3 dalį laikyti 4 dalimi.

 

25 straipsnis. 418 straipsnio 1 dalies papildymas       

Papildyti 418 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„1. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama tik bauda arba ši bausmė yra numatyta kaip alternatyvinė, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kada kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja  tokią žalą atlyginti ar pašalinti.“

 

26 straipsnis. 421 straipsnio 1 dalies papildymas       

Papildyti 421 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu, buvusį 4 punktą laikyti 5 punktu ir visą šią dalį  išdėstyti taip:

 

„Teisėjo surašytame teismo baudžiamajame įsakyme turi būti:

1) nurodyti šio Kodekso 419 straipsnio 1–4 punktuose išvardyti duomenys;

2) sprendimas pripažinti kaltinamąjį kaltu;

3) nurodytas kaltinamajam skiriamos baudos dydis;

4) nurodyti sprendimai dėl turto konfiskavimo, dėl kardomosios priemonės kaltinamajam, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, dėl daiktinių įrodymų likimo, dėl proceso išlaidų atlyginimo;

5) pateiktas kaltinamojo teisės reikalauti bylą nagrinėti teisme išaiškinimas.”

 

27 straipsnis. 422 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti  422 straipsnio 1 dalį ir ją  išdėstyti taip:          

 

1. Teisėjo surašytas teismo baudžiamasis įsakymas įteikiamas kaltinamajam, o jeigu kaltinamasis laikinai išvykęs, teismo baudžiamasis įsakymas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba kaltinamojo darbovietės administracijai. Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.”

 

28 straipsnis. 425 straipsnio 4 dalies papildymas

Papildyti  425 straipsnio 4 dalį ir ją  išdėstyti taip:        

 

4. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai šio Kodekso pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems kaltinamiesiems, nepadavusiems prašymų, teismas patikrina, ar pagrįstas ir teisėtas baudžiamasis įsakymas ir dėl šių kaltinamųjų. Vadovaujantis šios dalies nuostatomis nepadavusių prašymų surengti bylos nagrinėjimą teisme kaltinamųjų teisinė padėtis negali būti pasunkinama.“

 

 

29 straipsnis. 426 straipsnio pakeitimas                     

Pakeisti 426 straipsnį ir jį  išdėstyti taip:

 

426 straipsnis. Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka

1. Jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme, prokuroras veikos padarymo dieną arba ne vėliau kaip per  dešimt dienų nuo veikos padarymo dienos gali kreiptis į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.

2. Prokuroras šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju kaltinamojo akto nesurašo ir gali teismui nepateikti jokios ikiteisminio tyrimo medžiagos. Įteikti pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka į teismą prokuroras privalo atvykti per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. Prokuroras privalo užtikrinti, kad kartu atvyktų kaltinamasis, visi reikalingi liudytojai ir kiti proceso dalyviai.”

 

30 straipsnis. 429 straipsnio pavadinimo pakeitimas ir straipsnio papildymas nauja 3 dalimi

1. Pakeisti 429 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

 

„Prokuroro pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atmetimas arba grąžinimas“

 

2. Papildyti 429 straipsnį nauja 3 dalimi, kurią išdėstyti taip:

 

3. Teisėjas priima nutartį grąžinti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka tuomet, kai prokuroras neužtikrina kaltinamojo atvykimo į teismą. Tokiu atveju, jeigu nėra pasibaigęs šio Kodekso 426 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, prokuroras vėl gali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.“

 

31 straipsnis. 446 straipsnio 4 dalies papildymas

Papildyti 446 straipsnio 4 dalį ir ją  išdėstyti taip:

 

4. Prokuroras, neradęs pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, priima nutarimą atsisakyti pradėti procesą. Apie tokį prokuroro nutarimą pranešama suinteresuotiems asmenims ir išaiškinama teisė apskųsti nutarimą aukštesniajam prokurorui. Šio prokuroro nutarimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti  šio Kodekso 447 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka ir terminais.“

 

 

32 straipsnis. XXXV skyriaus pavadinimo pakeitimas

Pakeisti XXXV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

 

„BAUDŽIAMOSIOS BYLOS ATNAUJINIMAS DĖL JUNGTINIŲ TAUTŲ ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETO ARBA EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMO SPRENDIMŲ“

 

33 straipsnis. 456 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 456 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

456 straipsnis. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto arba Europos žmogaus teisių teismo sprendimų pagrindai

Lietuvos  Respublikos teismų išnagrinėtos baudžiamosios bylos gali būti atnaujintos,  kai Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitetas pripažįsta, kad sprendimas nuteisti asmenį yra priimtas pažeidžiant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ar jo papildomus protokolus arba Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad sprendimas nuteisti asmenį yra priimtas pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ar jos papildomus protokolus, jeigu pažeidimai pagal pobūdį ir sunkumą kelia pagrįstų abejonių dėl asmens nuteisimo ar besitęsiantys pažeidimai gali būti ištaisyti tik atnaujinus nuteistojo bylą.

 

34 straipsnis. 457 straipsnio 1 dalies  papildymas

Papildyti 457 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„1. Prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą šio Kodekso 456 straipsnyje numatytu pagrindu gali pateikti asmuo, kurio atžvilgiu byloje buvo padaryta Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ar jo papildomų protokolų arba Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ar jos papildomų protokolų pažeidimų, jo teisių perėmėjas, šių asmenų įgaliotas atstovas ar Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.“

 

35 straipsnis. 458 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 458 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

1. Prašymas ar teikimas atnaujinti baudžiamąją bylą kartu su Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto sprendimu arba Europos žmogaus teisių teismo galutiniu sprendimu ir jų vertimu į lietuvių kalbą paduodamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.“

 

2. Papildyti 458 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

2. Prašymas ar teikimas paduodamas per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai priimtas Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto sprendimas arba Europos žmogaus teisių teismo sprendimas yra ar tampa galutinis.“

 

 

36 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

 

Šio įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką nustato atskiras įstatymas.

 

 

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo  priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS 

 

 

Įstatymo projektą teikia: